72fd0741-4b6e-4dbd-92c0-e5f9898d3986 · Klaipėdos apygardos teismas

Prane??jas Stasys Valu?is Baud?Pranešėja Edita Lapinskienė                                   Baudžiamoji byla Nr. 1A-11-606/2017Teisėja Viktorija Teišerskienė                           Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01315-2014-5                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos:                            1.2.26.2.; 1.2.4.4.2.8 (S)                                                                                            KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS        N U O S P R E N D I S                            LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 24 d.

Klaipėda                           Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Editos Lapinskienės,teisėjų Violetos Miliuvienės, Dalios Kursevičienės,sekretoriaujant Irinai Fiodorovai, Karolinai Gaubaitei,dalyvaujant prokurorei Ingai Mačiulienei,nuteistajam A. K.,gynėjui advokatui Mindaugui RepÅ¡ui, vertėjai Anželai Tyščukienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A.

K. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. (A. K.), gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas:             pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ â€“ laisvės atėmimu deÅ¡imčiai (10) mėnesių,             pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu penkiems (5) mėnesiams.             Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta deÅ¡imties (10) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

             Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7, 8 punktais, bausmės vykdymas A. K. atidėtas vieneriems (1) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.             IÅ¡ A. K. priteista Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 347,51 Eur turtinei žalai atlyginti.                          Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

                          A. K. nuteistas už tai, kad 2014 m. liepos 24 d., apie 00.10 val., vieÅ¡oje vietoje – prie baro bistro, esančio (duomenys neskelbtini), demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, įžūliu elgesiu, pasireiÅ¡kusiu fizinio smurto panaudojimu paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje, sumušė O. Å .: priėjęs tyčia vienÄ kartÄ kumščiu sudavė jam į deÅ¡inįjį žandikaulį, nuo to pastarajam nuvirtus ant Å¡aligatvio, dar kartÄ tyčia kumščiu smogė jam į deÅ¡inįjį žandikaulį, padarydamas O.

Å . apatinio žandikaulio dvigubÄ lūžį, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .                          Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti, kadangi jis nepadarė nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas.                          Apelianto tvirtinimu, teismas įvertino įrodymus ir padarė iÅ¡vadas visiÅ¡kai pavirÅ¡utiniÅ¡kai, nuosprendyje net nebandė gilintis į įvykio esmę, formaliai teigdamas, kad vertina įrodymų visetÄ .

Apeliantas nurodo, kad teismas gynybos pateiktus duomenis, iÅ¡ kurių aiÅ¡ku, kad jis su nusikalstamos veikos padarymu nesusijęs, atmetė kaip galbÅ«t Å¡aliÅ¡kus ir neobjektyvius, o kaltinimui naudingas aplinkybes iÅ¡traukė iÅ¡ konteksto, jų kaip visumos nevertino. Vertindamas nukentėjusiojo O. P., kuris, apelianto nuomone, slėpdamas savo spalvingÄ kriminalinę praeitį pavardę pasikeitė į „Š.“, parodymus, teismas padarė iÅ¡vadas, kad Å¡ie parodymai yra teisingi, objektyvÅ«s ir abejonių nekeliantys.

Teismas atsisakė priimti gynybos pateiktus duomenis apie tai, kad O. Å . (tuo metu buvęs P.) kartu su žmona K. P. Klaipėdos apygardos teisme dar 2004 metais buvo pripažinti kaltais už sukčiavimÄ stambiu mastu, kai klastojant įrodymus iÅ¡ draudimo kompanijų bÅ«davo pasisavinami pinigai. Teismui nesukėlė abejonių, kad O. Å . ir K. P. yra sutuoktiniai, todėl labai tikėtina, kad parodymus duoda tarpusavyje juos suderinę, kad abu įvykio metu buvo girti, o Å . girtumas pagal alkoholio promiles kraujyje atitinka sunkiam girtumo laipsniui.

Be to, O. Å . teismo yra pripažintas kaltu ir Å¡iuo metu atlieka 9 metų laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje už narkotinių medžiagų platinimÄ , jis buvo pasislėpęs nuo bausmės vykdymo. Žiniasklaidos priemonėse Å¡is nusikaltėlis apibÅ«dinamas kaip itin gudrus ir sunkiai teisėsaugai pagaunamas asmuo. Be to, O. Å . įvykio liudytojai buvo girti, jie tai pripažino, aplinkybes patvirtina kraujo tyrimai. Apsaugos bei policijos pareigÅ«nai įvykio, kuriuo metu buvo sužalotas O.

Å ., patys nematė, nes jiems atvykus, kaip teigiama ir nuosprendyje, įvykis buvo pasibaigęs. Nuosprendyje labai patikimais, objektyviais ir teisingais pripažįstami liudytojos A. K. parodymai. Tačiau vertinant Å¡ios liudytojos teismui duotų parodymų patikimumÄ objektyviam teismui turėjo rÅ«pėti tai, kad Å¡i liudytoja yra O. Å . (P.) kaimynė, ji apklausiama teismo posėdyje pateikė bent 3 savo parodymų versijas, kuriose O. Å . sumuÅ¡usiu asmeniu buvo įvardijamas ir jis (A. K.), ir 2 jauni, pietietiÅ¡kų bruožų vyrai, bei kažkoks labai į jį (A.

K.) panaÅ¡us asmuo. Å i liudytoja painiojo muÅ¡tynių laikÄ , kategoriÅ¡kai tvirtindama, kad muÅ¡tynės įvyko apie 3 valandÄ nakties, kai tiek policijos pareigÅ«nai, tiek apsaugos darbuotojai teigė, jog praneÅ¡imÄ apie muÅ¡tynes gavo apie 0.10 val. Maža to, liudytoja A. K. teigė įvykį mačiusi iÅ¡ namo balkono, tačiau iÅ¡ balkono nesimato vieta, kur buvo sumuÅ¡tas O. Å .. Be to, Å¡i liudytoja pati turi nemenkÄ kriminalinę praeitį, jai buvo pradėta daug ikiteisminių tyrimų, ji daug kartų bausta už administracinius pažeidimus, todėl labai tikėtina, kad reikalingus parodymus galėjo derinti su nusikalstamame pasaulyje gerai žinomu O.

Å ..                          Apelianto teigimu, teisiamajame posėdyje jis parodė, kad jo ir O. Å . santykiai jau seniai buvo įtempti. O. yra konfliktiÅ¡ka asmenybė, prekiavo narkotikais, todėl jokios pagarbos jam nejautė. Apeliantas nurodo, kad jis yra armėnas, turi savo verslÄ , turi susikÅ«ręs materialinę gerovę, užsidirba pats, nieko neapgaudinėdamas. IÅ¡ O. Å . yra sulaukęs pačių įvairiausių rasistinių užpuolimų, tačiau bÅ«nant emigrantu tenka su tuo susitaikyti ir priprasti.

Apeliantas pripažįsta, kad O. Å . jam kėlė rÅ«pesčių, nes neretai į jo barÄ â€ž(duomenys neskelbtini) “ atsivesdavo savo kovinį Pitbulio veislės Å¡unį, juo gÄ sdino jo darbuotojus, klientus ir tai tikrai trukdė verslui.                           Nuteistasis nurodo, kad 2014-07-23 iki vėlumos buvo darbe, nes tokiu metu jo prekybos taÅ¡kuose pats darbo įkarÅ¡tis. Apie 23 valandÄ Ä¯ naktinę parduotuvę nusipirkti cigarečių užėjo buvusi įmonės pardavėja J.

S.. Su ja pakalbėjo, pakvietė jÄ iÅ¡gerti taurę vyno, jie nusileido į administracines patalpas, esančias po prekybinėmis patalpomis. Vienu metu jam paskambino „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas ir pasakė, kad į „(duomenys neskelbtini)“ atėjęs O. Å . vėl triukÅ¡mauja, kabinėjasi. Apeliantas liepė iÅ¡kviesti saugos tarnybos darbuotojus, kad O. Å . iÅ¡praÅ¡ytų lauk. Tęsdamas pokalbį su J. S., per langÄ , prie „(duomenys neskelbtini)“ laiptų pamatė gatvėje prasidėjusias muÅ¡tynes.

Viso vaizdo, kas ir kaip vyko, apeliantas nematė, nes administracinės patalpos yra pusrÅ«syje, o langas į gatvę mažas. IÅ¡ gatvės sklido riksmai, necenzÅ«riniai keiksmažodžiai. Dėl verslo specifikos aplinkinių namų gyventojai dažnai skundžiasi triukÅ¡mu, kurį kelia jo prekybos taÅ¡kų klientai, todėl apeliantas kaip įmanydamas stengiasi iÅ¡vengti panaÅ¡ių incidentų, kuriuos bÅ«tų galima susieti su jo įmonėmis. Tikėdamasis apmalÅ¡inti konfliktÄ , apeliantas nutarė nueiti į vietÄ ir pabandyti apmalÅ¡inti muÅ¡tynes.

Palikęs J. S., apeliantas išėjo į laukÄ per naktinio baro patalpÄ , nuėjo prie „(duomenys neskelbtini)“ laiptų, kur pamatė ant žemės kruvinu veidu gulintį O. Å .. Apelianto supratimu, užpuolikai jau buvo pasiÅ¡alinę iÅ¡ įvykio vietos. O. Å . rėkė, keikėsi, grasino visiems, nes nelabai žinojo, kas jį sumušė. Nuteistojo teigimu, jis paprašė jo užsičiaupti ir eiti namo. Tada tikriausiai O. Å . pagalvojo, kad su jo sumuÅ¡imu kažkaip gali bÅ«ti susijęs ir jis (apeliantas).

O. Å . rėkė, grasino susidorojimu, liepė dingti iÅ¡ jo rajono, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), liepė lipti atgal į kalnus, tačiau kartu sakė, kad apeliantÄ susiras ir su juo susidoros. O. Å . bandė raminti ir jo žmona bei draugai, tačiau jis nenurimo, staugė iki kol jo neiÅ¡vežė atvykę medikai. Apelianto tvirtinimu, vienu metu, neapsikentęs O. Å . staugimo ir tikrai įžeidžiančių užgauliojimų, jis O. Å . pusėn sviedė savo raktų ryÅ¡ulį, tačiau juo niekam nepataikė.

Atvykus policijos pareigÅ«nams apeliantas pareikalavo vežti jį į policijos įstaigÄ tam, kad patikrintų jo girtumÄ bei apžiÅ«rėtų jo kÅ«nÄ , ar ant jo nėra muÅ¡tynėms bÅ«dingų pėdsakų. Policijos komisariate buvo nustatyta, kad jis (apeliantas) buvo visiÅ¡kai blaivus, o ant kÅ«no pareigÅ«nai nerado jokių muÅ¡imosi požymių. Nuteistasis nurodo, kad jis yra neįgalus, mato viena akimi ir tik su stipriais akiniais, todėl net fiziÅ¡kai nerealu, kad bÅ«damas tokios bÅ«klės, veltųsi į gatvės muÅ¡tynes dėl girto, rajono padugnės tuščių rėkavimų.

Jau vykstant tyrimui O. Å . iÅ¡ jo reikalavo 20000 litų žalai atlyginti, o už tai bÅ«tų atsiėmęs pareiÅ¡kimÄ , tačiau apeliantas nesijautė kaltas ir į jokias kalbas su O. Å . nėjo.                          Apeliaciniame skunde apeliantas piktinasi tuo, kad teismas tiki O. Å . parodymais dėl sumuÅ¡imo, o dėl brangaus turto pagrobimo, plėšimo bÅ«du, kažkodėl manė, jog O. Å . melavo. Liudytojų V. L., A. L. ir J. S. teismui duotus parodymus pirmosios instancijos teismas įvertino kritiÅ¡kai, todėl jei buvo nustatyta, kad Å¡ių liudytojų parodymai yra melagingi, teismas turėjo imtis priemonių tam, kad tokius asmenis nubaustų.

Apelianto nuomone, minėti liudytojai aiÅ¡kiai nurodė nusikaltimo vietÄ , kad muÅ¡tynės įvyko prie „(duomenys neskelbtini)“ laiptų, esančių (duomenys neskelbtini), o jis iÅ¡ administracinių patalpų į įvykio vietÄ iÅ¡bėgo jau po muÅ¡tynių, tik muÅ¡tynėms pasibaigus barėsi su jų dalyviu O. Å .. Apelianto teigimu, liudytojo A. Z. parodymai taip pat visiÅ¡kai patvirtino jo nuosekliÄ pozicijÄ dėl muÅ¡tynių vietos – muÅ¡tynės, kurių metu buvo sumuÅ¡tas ir kÅ«no sužalojimus patyrė O.

Å ., įvyko prie „(duomenys neskelbtini)“, ar kaip, kad liudytojas įvardijo, prie picerijos laiptų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje. Liudydamas teisme A. Z. parodė, kad jam nusipirkus picų, ir iÅ¡ picerijos (Bistro) patalpų išėjus, prie lauke esančios laiptų aikÅ¡telės pamatė, kad po laiptais trys vyriÅ¡kiai, kartu ir jis (apeliantas), spardo vienÄ ant žemės gulintį žmogų. A. Z. priėjus ir paklausus, kodėl spardomas gulintis žmogus, vienas iÅ¡ O. Å . spardžiusių asmenų jam trenkė į lÅ«pÄ ir jÄ prakirto.

Jam pasipriešinus, du vyrai pasišalino, o jis (apeliantas) tariamai nuėjo į picerijos patalpas. Liudytojas pripažino, kad O. Š. yra jo kaimynas, jie neblogai pažįstami. Apeliantas norėtų atkreipti apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad apklausiamas ikiteisminiame tyrime A. Z. teigė, kad muštynių metu jis (apeliantas) stovėjo šalia muštynių vietos ir tik stebėjo tai, kas vyko. Apie tai, kad jis (apeliantas) taip pat mušė nukentėjusįjį, liudytojas A. Z. prisiminė praėjus gerokai daugiau nei metams laiko.

Be to, liudytojas A. Z. įvykio metu buvo stipriai girtas.                          Nuteistojo A. K. teigimu, liudytojas A. K. dėl girtumo ar kitų nežinomų priežasčių, taip pat davė neteisingus ir nelogiÅ¡kus parodymus, prieÅ¡taraujančius visiems kitiems byloje nustatytiems faktams, todėl remtis jo parodymais, priimant nuosprendį, neįmanoma. Tačiau ir Å¡is liudytojas tvirtino, kad O. Å . buvo sumuÅ¡tas ne prie visÄ parÄ veikiančio baro-parduotuvės, į kuriÄ Ä¯Ä—jimas yra iÅ¡ (duomenys neskelbtini) namo kampo, o įvykį siejo su „(duomenys neskelbtini)“ patalpomis, kurios yra iÅ¡ pagrindinės gatvės pusės. Liudytoja, nukentėjusiojo O.

Å . sutuoktinė K. P., teisiamajame posėdyje, nors ir akivaizdžiai bÅ«dama savo sutuoktinio pusėje, kategoriÅ¡kai parodė faktÄ , kad O. Å . buvo sumuÅ¡tas prie „(duomenys neskelbtini)“ laiptų, ji, bÅ«dama už namo kampo, konflikto nematė, tol, kol neiÅ¡lindo iÅ¡girdusi triukÅ¡mÄ .                          Nuteistojo A. K. teigimu, tiek liudytoja K. P., tiek ir liudytojai A. Z., A. K. bei teismo nepatikimais įvardinti liudytojai V. L., A. L. ir J.

S., kurie tiesiogiai matė įvykį, tvirtino, kad O. Å . buvo sumuÅ¡tas prie „(duomenys neskelbtini)“ laiptų aikÅ¡telės. Todėl vertinant Å¡iÄ aplinkybę, apeliantui sunku suvokti, kaip tokiu atveju liudytoja A. K. iÅ¡ savo namo balkono galėjo matyti įvykį, jei jos balkonas yra (duomenys neskelbtini) namo gale, pro kurį neįmanoma pamatyti įvykio vietos, kur gulėjo sumuÅ¡tas O. Å .. Liudytojai saugos tarnybos darbuotojai D. K., M. K., policijos pareigÅ«nai N. R., S. V. teismo posėdžiuose parodė, kad į įvykio vietÄ atvyko pagal iÅ¡kvietimÄ ir konflikto, kurio metu buvo sužalotas O.

Å . nematė, jų parodymai tik iÅ¡vestiniai iÅ¡ kitų faktinių aplinkybių. Apeliantui nesuvokiama, kodėl pirmosios instancijos teismas iÅ¡ A. K. duotų parodymų versijų variantų iÅ¡sirinko bÅ«tent apkaltinamajam nuosprendžiui tinkamiausiÄ parodymų versijÄ , tačiau apeliantui panaÅ¡u, kad teismas nuėjo lengviausiu keliu, nesigilindamas į painias įvykio aplinkybes, nemÄ stydamas kritiÅ¡kai, ir formaliai pripažino lietuviÅ¡kai nekalbantį imigrantÄ kaltu už tai, ko jis nepadarė.

Tačiau teismo nuosprendis gali bÅ«ti grindžiamas tik objektyviais ir abejonių nekeliančiais bei patikrintasis duomenimis, o Å¡iuo atveju tiesa nebuvo nustatyta. Todėl skundžiamas nuosprendis kaip teisiÅ¡kai nepagrįstas ir ydingas naikintinas ir priimtinas naujas, iÅ¡teisinamasis nuosprendis.                          Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

                          Apeliacinis skundas tenkintinas.                          Nuteistojo A. K. apeliaciniu skundu ginčijamas įrodymų vertinimas ir faktinių bylos aplinkybių nustatymas. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis.

Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Kita sÄ lyga įrodymams vertinti – įrodymai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus Å¡iuo požiÅ«riu, pirmiausia turi bÅ«ti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra iÅ¡dėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Pagal teismų praktikÄ tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomÄ jÄ vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai turi bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys).

Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iÅ¡ skirtingų Å¡altinių.                          Teisiamajame posėdyje nuteistasis A. K. savo kaltę neigė ir parodė, kad baro administracinėse patalpose, apačioje, su buvusiomis darbuotojomis gerdamas kavÄ matė vaizdo kameromis transliuojamÄ vaizdÄ , kad bare yra O. Å .. Jam paskambino barmenas ir pranešė, kad O. Å . triukÅ¡mauja. Tada matė monitoriuje, kad O.

Å . su draugu išėjo į laukÄ . Lauke iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , Å¡auksmus. PasižiÅ«rėjęs per administracinių patalpų langelį matė, kad lauke kažkas vyksta. Langelis įrengtas labai žemai, todėl pro jį matė tik lauke buvusių 3 ar 4 žmonių kojas. Pro langelį įvykį matė ir su juo buvusi J. S.. Jis nusprendė iÅ¡eiti į laukÄ ir apraminti triukÅ¡mavusius asmenis. Lauke pamatė, kad nukentėjusysis sumuÅ¡tas sėdi prie sienos, o jo žmona jį Å¡nekina. Nukentėjusįjį sumuÅ¡usių asmenų lauke nematė, jie jau buvo pasiÅ¡alinę.

Nuėjęs prie nukentėjusiojo prašė jo netriukÅ¡mauti, tačiau nukentėjusysis nesiliovė Å¡Å«kauti, keikė jį necenzÅ«riniais žodžiais, jis iÅ¡kvietė apsaugos darbuotojus. Kadangi buvo supykęs, į O. Å . pusę ir metė raktus. Vėliau barmenas jam pasakojo, kad jis matė, jog nukentėjusįjį mušė 3 ar 4 asmenys, jie pabėgo. Nuteistasis A. K. parodė, kad jis policijai pateikė vaizdo kameromis užfiksuotÄ vaizdÄ , tačiau policija negalėjo atidaryti Å¡ios informacijos.

Kartu nuteistasis parodė, kad O. Å . ateidavo į jo barÄ ir visada elgdavosi agresyviai, buvo nusiteikęs prieÅ¡ jį, nes jis atvykęs iÅ¡ kitos valstybės. (t. 2, b. l. 166–168).                           Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis A. K. taip pat neigė savo kaltę, tvirtino, kad jis O. Å . jokio smÅ«gio nesudavė. Jam išėjus iÅ¡ baro į laukÄ , O. Å . jau buvo sumuÅ¡tas. O. Å . keikė jį, metė kaltinimus, kad jis jį sumušė, todėl A.

K. susinervinęs, metė į O. Å . pusę rankoje laikytÄ automobilio raktÄ ir pultÄ . A. K. teigė, kad liudytoja per balkonÄ muÅ¡tynių matyti negalėjo, nes baras, prie kurio vyko muÅ¡tynės, pro jos balkonÄ nesimato (t. 2, b. l. 52–53).                          Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis O. Å . tvirtino, kad žvejybos uosto rajone, prie naktinio baro, A. K. sudaužė jį kastetu, sulaužė žandikaulį, nuėmė žiedÄ , kiti asmenys jį suspardė, įvykį matė daug žmonių.

A. K. pažinojo kaip baro savininkÄ . Kiek nukentėjusysis prisiminė, įvykio dienÄ konfliktas įvyko dėl užsakytų koldÅ«nų. Jam išėjus į laukÄ laukti užsakymo, A. K. buvo lauke prie baro, ant laiptų, ir trenkė jam vienÄ smÅ«gį kastetu į veidÄ , jis nukrito ant žemės. Teigė, kad įvykio neprisimena ir jam „nebeįdomus tas posėdis“, tačiau yra įsitikinęs, kad jį kastetu sumušė A. K.. Taip pat, prieÅ¡ tai parodęs, jog konfliktas įvyko dėl užsakymo, pats sau prieÅ¡taraudamas, jau teigė, jog viskas įvyko dėl žiedo (t. 2, b. l. 163–164).

                          Teisėjai perskaičius nukentėjusiojo O. Å . parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 36–38), nukentėjusysis O. Å . savo parodymus patvirtino. IÅ¡ ikiteisminiame tyrime nukentėjusiojo O. Å . duotų parodymų nustatyta, kad įvykio naktį, tikslaus laiko neprisiminė, atėjo į barÄ su žmona K. P.. Jis užėjo į barÄ , o žmona liko stovėti prie naktinės parduotuvės kampo. Bare užsisakė koldÅ«nų, paprašė padavėjo duoti čekį, tačiau jis jo nedavė.

Padavėjui nieko neatsakęs išėjo į laukÄ laukti užsakymo. Nulipęs laiptais pamatė nuo parduotuvės pusės link jo ateinantį A. K., jis vartodamas necenzÅ«rinius žodžius, smogė kumščiu jam į deÅ¡inį žandikaulį. A. K. buvo užsidėjęs ant rankos kastetÄ . O. Å . nuo smÅ«gio nukrito ant žemės, jam gulinčiam, A. K. sudavė dar vienÄ smÅ«gį. A. K. nuėmė nuo jo pirÅ¡to vestuvinį žiedÄ . Tada prie jo pribėgo dar du nepažįstami asmenys ir pradėjo jį spardyti kojomis į įvairias kÅ«no vietas, sudavė ne mažiau kaip 10 smÅ«gių.

Žmona bandė atitraukti nuo jo jį spardžiusius asmenis, nuvedė jį ir pasodino ant gretimo namo laiptų. Jam sėdint, atvažiavo apsaugos darbuotojai. A. K. stovėjo ant naktinės parduotuvės laiptų, metė į jo pusę akmenis. Atvykusiems apsaugos darbuotojams šaukė, kad jį pribaigtų (t. 1, b. l. 36–38).                           Iš aptartų nukentėjusiojo O. Š. teisiamajame posėdyje ir ikiteisminiame tyrime duotų parodymų matyti, kad O.

Å . nuosekliai įvykio aplinkybių nurodyti negalėjo, tačiau jo paties parodymais nepaneigta, kad O. Å . tik atėjęs į barÄ , jau ieÅ¡kojo priekabių. Teisiamajame posėdyje jis parodė, kad jam išėjus iÅ¡ baro, A. K. jau buvo lauke prie baro, ant laiptų, kur jį sudaužė kastetu, kiek smÅ«gių jam sudavė, nenurodė. Toliau duodamas parodymus jau teigė, kad A. K. trenkė jam vienÄ smÅ«gį kastetu į veidÄ ir jis nukrito ant žemės. Ikiteisminio tyrimo metu O. Å . teigė, kad jam išėjus iÅ¡ baro, jis dar tik pamatė ateinantį A.

K. nuo parduotuvės pusės, kad A. K. jam sudavė kastetu į veidÄ du smÅ«gius. Kaip matyti, paties nukentėjusiojo O. Å . parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje prieÅ¡tarauja tarpusavyje ne tik dėl suduotų smÅ«gių skaičiaus, bet ir dėl A. K. buvimo vietos, kai O. Å . išėjo iÅ¡ baro į laukÄ . Be to, A. K. net pats negalėjo tiksliai nurodyti, dėl ko A. K. bÅ«tų turėjęs pagrindo jį sumuÅ¡ti – dėl žiedo ar dėl užsakymo bare, nes jis pareikalavo čekio.

Tačiau iÅ¡ teisiamajame posėdyje jo duotų parodymų matyti, kad O. Å . tiesiog įsitikinęs, kad jį sumušė bÅ«tent A. K., taip pat nuėmė nuo jo pirÅ¡to žiedÄ , nors Å¡i aplinkybė bylos duomenimis nustatyta nebuvo.                           Nuteistasis A. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę dėl nukentėjusiojo O. Å . sumuÅ¡imo neigė. Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį A. K., pirmosios instancijos teismas pagrįstai paties nuteistojo A.

K. atsivestų į teisiamÄ jį posėdį liudytojų V. L., A. L. ir J. S. teisiamajame posėdyje duotus parodymus (t. 2, b. l. 133, 133–134, 165) vertino kritiÅ¡kai ir jais nesivadovavo, nes minėti liudytojai nebuvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu, nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu Å¡ių liudytojų, kaip asmenų, kurie galbÅ«t matė aptariamÄ Ä¯vykį, galėjo žinoti kokių nors reikÅ¡mingų, su įvykiu susijusių aplinkybių, nenurodė. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistasis A.

K. yra jų geras pažįstamas – buvęs liudytojo V. L. klientas, liudytojos J. S. darbdavys, todėl jie galėjo bÅ«ti suinteresuoti padėti jam iÅ¡vengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės.                          Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį A. K., pirmosios instancijos teismas jo kaltę įrodinėjo nukentėjusiojo O. Å ., liudytojų K. P., policijos pareigÅ«nų S. V., N. R., apsaugos darbuotojo M. K., kurie įvykio vietoje tiesiogiai bendravo su nukentėjusiuoju ir nuteistuoju, parodymais, taip pat liudytojos A.

K. parodymais. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, visi Å¡ie įrodymai sudaro vieningÄ visumÄ , sistemÄ , bÅ«tent iÅ¡ jų visumos analizės logiÅ¡kai iÅ¡plaukia kaltinamojo kaltę jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu patvirtinančios iÅ¡vados. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad nukentėjusiojo O. Å ., jo sutuoktinės K. P. parodymus, kad bÅ«tent kaltinamasis A. K. sudavė kumščiu O. Å . į veidÄ , iÅ¡ esmės patvirtina liudytojų policijos pareigÅ«nų S. V. ir N. R., taip pat liudytojos A.

K. nuoseklÅ«s parodymai. Tačiau pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog liudytojos K. P. parodymai patvirtina O. Å . parodymus dėl to, jog bÅ«tent A. K. O. Å . sudavė kumščiu į veidÄ , taip pat negali sutikti su tuo, jog liudytoja A. K. davė nuoseklius parodymus, o policijos pareigÅ«nų ir apsaugos darbuotojo parodymai yra tik iÅ¡vestiniai, jie paties smÅ«gių sudavimo fakto visiÅ¡kai nepatvirtina.                           Akcentuotina, kad teisiamajame posėdyje liudytoja K.

P. parodė, kad konflikto pradžios tarp O. Å . ir A. K. nematė, nes ji su draugais buvo už kampo, prie naktinės parduotuvės. IÅ¡girdusi riksmus, išėjo iÅ¡ už kampo pasižiÅ«rėti, kas vyksta. Pamatė, kad vienas iÅ¡ jos draugų, vardu Aleksejus, muÅ¡asi su kitu vyriÅ¡kiu, jos vyras gulėjo ant žemės prie baro laiptų. K. P. teigimu, „kaltinamasis buvo pasilenkęs prie mano vyro“, „matomai kaltinamasis mušė mano vyrÄ â€œ (t. 2, b. l. 129–130). Tačiau tokie liudytojos parodymai visiÅ¡kai nepatvirtina aplinkybės, kad A.

K. sudavė O. Å . smÅ«gį. Teisėjai perskaičius liudytojos K. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja patvirtino, kad matė, kaip A. K. O. Å . sudavė smÅ«gį į veidÄ , O. Å . nuo suduoto smÅ«gio nukrito ant žemės. A. K. dar pasilenkė prie O. Å ., ji pagalvojo, jog jis dar kartÄ nori suduoti O. Å . (t. 1, b. l. 96–97), tačiau tokie jos parodymai visiÅ¡kai prieÅ¡tarauja jos pačios duotiems parodymams teisiamajame posėdyje, nes, kaip jau buvo aptarta, teisiamajame posėdyje ji parodė, kad jau pamatė O.

Š. gulintį ant žemės, o aplinkybė, kad jeigu A. K. ir buvo pasilenkęs prie O. Š., nepatvirtina to, kad K. P. matė, kaip A. K. O. Š. sudavė smūgį, nes ji pati parodė, jog tik manė, kad A. K. muša, pažymėtina, kad jau gulintį O. Š.. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad O. Š. kaltino A. K. ir jo žiedo pagrobimu, todėl yra pagrįstas pagrindas manyti, kad K. P., teigdama, jog A. K. buvo pasilenkęs prie gulinčio nukentėjusiojo O. Š., iš esmės negalėjo apsispręsti – A.

K. prie O. Å . buvo pasilenkęs tam, kad numautų nuo pirÅ¡to žiedÄ , ar tam, kad suduotų smÅ«gį.                           2014 m. spalio 21 d. akistatos tarp liudytojos K. P. ir nuteistojo A. K. metu liudytoja K. P. parodė, kad stovėdama už kampo, ji iÅ¡girdo kažkokį triukÅ¡mÄ , iÅ¡lindusi iÅ¡ už kampo ji pamatė savo vyrÄ O. Å . gulintį ant žemės. Matė, kaip prieÅ¡ais jÄ sėdintis asmuo (nuteistasis A. K.) sudavė vienÄ smÅ«gį jos vyrui į veidÄ .

ViskÄ matė maždaug 50–60 metrų atstumu. Ji puolė bėgti prie vyro, matė, kaip prie jo pribėgo dar du jai nepažįstami asmenys, jie puolė spardyti jos vyrÄ , kur spyrė ir kiek kartų, ji nurodyti negalėjo, bandė iÅ¡gelbėti savo vyrÄ , apsaugoti jį nuo smÅ«gių (t. 2, b. l. 35–37). Tačiau, kaip jau buvo aptarta, tokie liudytojos K. P. parodymai prieÅ¡tarauja jos ikiteisminiame tyrime duotiems parodymams, netrukus po įvykio, t. y. 2014 m. rugpjūčio 1 d., kur ji aiÅ¡kiai tvirtino, jog matė, kaip A.

K. nukentėjusiajam O. Š. sudavė smūgį ir šis nuo suduoto smūgio nukrito ant žemės, o ne priešingai, sudavė smūgį gulinčiam. Akistatos metu liudytojos K. P. duoti parodymai prieštarauja ir jos parodymams, duotiems teisiamajame posėdyje, kur ji parodė, kad tik pamanė, jog A. K. mušė gulintį O. Š., nes buvo pasilenkęs prie jo. Kartu akcentuotina, kad K. P. įvykį matė tik 50–60 metrų atstumu. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytoja K. P., tvirtinusi, jog matė 50–60 metrų atstumu, kaip A.

K. O. Å . sudavė smÅ«gį į veidÄ , kur spyrė ir kiek kartų kiti prie O. Å . pribėgę du nepažįstami asmenys, parodyti negalėjo. IÅ¡ aptartų liudytojos K. P. duotų parodymų visumos matyti, kad jos parodymai yra prieÅ¡taringi, be to, nėra pagrindo abejoti tuo, kad ji bet kokiu atveju norėjo duoti sutuoktiniui naudingus parodymus, todėl įrodinėjant nuteistojo A. K. kaltę, objektyviai remtis liudytojos K. P. prieÅ¡taringais parodymais nėra pagrindo.                           IÅ¡ teisiamajame posėdyje duotų liudytojo M.

K. parodymų nustatyta, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “ greitojo reagavimo ekipaže. Jam nuvykus pagal iÅ¡kvietimÄ Ä¯ įvykio vietÄ , visi asmenys buvo susirinkę lauke, daug jų žiÅ«rėjo ir pro langus, tačiau jis paties konflikto nematė, nes jis buvo jau nurimęs. Matė, kaip vienam asmeniui bėgo kraujas, jo veidas buvo kruvinas, jis buvo labai agresyvus, puolė ant kitų žodžiais, gestais, taip pat ir ant kaltinamojo, tai yra baro savininko. Pats baro savininkas buvo ramus, tik bandė gintis, kai ant jo puolė nukentėjusysis, tačiau jie, apsaugos darbuotojai, juos iÅ¡skyrė.

Asmuo, kuris kraujavo, aiškino, kad jį sumušė baro savininkas (t. 2, b. l. 131–132).                           Iš aptartų liudytojo M. K. parodymų nustatyta, kad O. Š. jam teigė, jog jį sumušė A. K., tačiau tai tik O. Š. teiginys, liudytojas šio fakto nematė. Kaip matyti, O. Š. buvo labai agresyviai nusiteikęs prieš A. K., net prie apsaugos darbuotojų puolė ne tik ant nuteistojo A. K., bet ir ant kitų asmenų, o A. K. buvo ramus, kai jį puolė O.

Å ., pats bandė gintis nuo jo. Å ios aplinkybės nepaneigia nuteistojo A. K. parodymų dėl to, kad O. Å . iÅ¡ esmės buvo prieÅ¡ jį nusiteikęs prieÅ¡iÅ¡kai.                          IÅ¡ teisiamajame posėdyje duotų liudytojo D. K. parodymų nustatyta, kad jam, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojui, atvykus į įvykio vietÄ , konfliktas jau buvo aprimęs, todėl akivaizdu, kad jis pačių muÅ¡tynių fakto, kaip ir M.

K., nematė. A. K. stovėjo ant naktinės parduotuvės laiptų. Nukentėjusysis nei su juo, nei su policija bendrauti nenorėjo, taip pat nenorėjo ir greitosios med. pagalbos. Kartu liudytojo D. K. parodymai patvirtina, kad pardavėjas nurodė, kad jis paspaudė pavojaus signalÄ , bÅ«tent parduotuvės savininkui papraÅ¡ius (t. 2, b. l. 132).                          Teisiamajame posėdyje liudytojas policijos pareigÅ«nas N. R. įvykio aplinkybių neprisiminė, todėl teismas perskaitė jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 146–147, t. 1, b. l. 104–105), iÅ¡ jų nustatyta, kad N. R. paties įvykio nematė taip pat.

Su A. K. kalbėjo S. V., nes ji supranta rusiÅ¡kai. Tačiau, jo teigimu, A. K. jam sakė, kad jis sudavė nukentėjusiajam vienÄ smÅ«gį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iÅ¡ V. K. parodymų visumos nebuvo nustatyta, kad jis bÅ«tų parodęs, jog sudavė smÅ«gį O. Å ., prieÅ¡ingai, jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigė sudavęs O. Å .. Liudytojas N. R. detaliau nieko nesiaiÅ¡kino, todėl vėlgi neaiÅ¡ku, kokiu momentu A. K. O. Å . galėjo suduoti smÅ«gį. Tokie liudytojo N. R. parodymai yra tik iÅ¡vestiniai ir dėl suduoto smÅ«gio visiÅ¡kai neinformatyvÅ«s.                           Teisiamajame posėdyje liudytoja policijos pareigÅ«nė S. V. taip pat įvykio aplinkybių neprisiminė, todėl teismas perskaitė jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 164–165, t. 1, b. l. 102–103), iÅ¡ jų nustatyta, kad liudytoja, įvykio vietoje girdėjo, jog A.

K. neneigė sudavęs vienÄ kartÄ nukentėjusiajam į veidÄ , tačiau pažymėtina, kad iÅ¡ karto po įvykio, suraÅ¡ytame tarnybiniame praneÅ¡ime S. V. skirtingai, nei ikiteisminiame tyrime nurodė, jog atvykus į įvykio vietÄ , pastebėjo bÅ«rį žmonių, iÅ¡ jų du vyrai buvo kruvini, jie paaiÅ¡kino, kad juos užpuolė nepažįstamas asmuo, vyriÅ¡kiai nurodė į Å¡alia stovėjusį žmogų, kaip buvo nustatyta V. K. (t. 1, b. l. 34), t. y. policijos pareigÅ«nė nurodė, kas buvo pastebėta nuvykus į įvykio vietÄ , kas kÄ pasakė, tačiau tokios svarbios aplinkybės, kaip A.

K. prisipažinimo dėl suduoto smūgio, nenurodė. Iš tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų matyti, kad su ja bendravo ne A. K., bet kiti asmenys, taip pat būtų galima suprasti, kad A. K. skundėsi ne vienas, bet keli asmenys, kuriuos neva jis sumušė. Ir tai leidžia pagrįstai abejoti tuo, ar tikrai pats A. K. neneigė sudavęs smūgį nukentėjusiajam. Tuo leidžia abejoti M. K. aptarti parodymai, iš kurių nustatyta, kad ne V. K., bet O. Š. jam teigė, jog jį sumušė A.

K..                           Kaip jau buvo minėta, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir liudytojos A. K. parodymais, tačiau iÅ¡ teisiamajame posėdyje duotų liudytojos A. K. parodymų aiÅ¡kiai matyti, kad jos parodymai yra visiÅ¡kai nenuoseklÅ«s, liudytoja pati sau prieÅ¡tarauja.                           IÅ¡ teisiamajame posėdyje duotų liudytojos A. K. parodymų nustatyta, kad įvykio metu ji gyveno bendrabutyje (duomenys neskelbtini).

PrieÅ¡ais jos balkonÄ yra naktinė parduotuvė. Liudytoja parodė, kad įvykių prie jos namų bÅ«na daug, įvykis įvyko tarp 2 ir 3 val. nakties, nes dar 3 val. vedė į laukÄ Å¡unį. Matė, kad baro-parduotuvės savininkas stÅ«mė O. Å ., jog Å¡is eitų namo. O. Å . Å¡aukė: „čiukčia, tu čia nedirbsi, iÅ¡važiuosi“, o kaltinamasis jį stÅ«mė. O. Å ., lipdamas nuo laiptų, du kartus trenkė ranka kaltinamajam per veidÄ , vadino jį necenzÅ«riniais žodžiais.

Kaltinamasis jokių smÅ«gių nesudavė. Atvažiavo automobilis, iÅ¡lipo du vaikinai, vienas turėjo ant rankų kastetÄ , iÅ¡ kitos pusės, iÅ¡ kiemo atbėgo du vaikinai. Prasidėjo muÅ¡tynės. O. Å . nukrito ant laiptų. Kaltinamasis išėjo atvykus policijai, jiems parodė kaip kas vyko. Tame pačiame teisiamajame posėdyje liudytoja A. K. jau teigė, kad nei iÅ¡ savo balkono, nei pro kambario langÄ , ji nieko nemato (t. 2, b. l. 190–191).                           Teisėjai perskaičius liudytojos A.

K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja parodė, kad jos parodymai yra teisingi, ji iÅ¡ O. Å ., taip pat ir iÅ¡ A. K. patyrė spaudimÄ , prašė teismo iÅ¡leisti jÄ iÅ¡ posėdžių salės. Kartu net kelis kartus parodė, kad negali patvirtinti, jog bÅ«tent V. K. sumušė O. Å .. Tyrėja užrašė jos parodymus „pusę per pusę“.                          IÅ¡ liudytojos A. K. 2014 m. spalio 14 d. ikiteisminiame tyrime duotų ir teisiamajame posėdyje teismo perskaitytų parodymų nustatyta, kad 2014 m. liepos mėnesio pabaigoje, apie 1–3 val., ji iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ .

Jos balkonas yra tiesiai į alkoholio parduotuvę. Girdėjo, kaip O. Å . ginčijosi su A. K. prie parduotuvės laiptų, matė, kaip A. K. kumščiu sudavė O. Å . į veidÄ , o O. Å . traukdamasis užkliuvo ir nukrito ant žemės. Ant A. K. rankos matė pilkai sidabrinį daiktÄ , kaip vėliau suprato, kastetÄ . Taip pat per balkonÄ matė, kad A. K. nukritusiam ant žemės O. Å . sudavė ne mažiau kaip 4 smÅ«gius į veidÄ . Tada prie naktinės parduotuvės privažiavo baltos spalvos automobilis, iÅ¡ jo iÅ¡lipo du vaikinai, jie pribėgo prie gulinčio O.

Å . ir jau trise spardė O. Å . į įvairias kÅ«no vietas (t. 1, b. l. 122–123).                           Kaip matyti, liudytojos A. K. nurodytos aplinkybės dėl O. Å . sumuÅ¡imo prieÅ¡tarauja net paties nukentėjusiojo O. Å . parodymams. Pažymėtina, kad ir pats O. Å . neparodė, kad A. K. jam sudavė net 4 smÅ«gius į veidÄ , kad jį spardė. Be to, A. K. teigė, kad O. Å . traukdamasis užkliuvo ir nugriuvo ant žemės, nors pats O. Å . tvirtino, kad jis nugriuvo nuo suduoto smÅ«gio.

Be to, teisiamajame posėdyje liudytoja A. K. iÅ¡ viso tvirtino, jog ne A. K., bet bÅ«tent O. Å . sudavė A. K. smÅ«gius į veidÄ .                          Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja A. K. parodė, kad prieÅ¡ais jos balkonÄ , ant parduotuvės laiptų susistumdė A. K. ir O. Å .. Per balkonÄ , maždaug 7–8 metrų atstumu matė, kaip O. Å . traukėsi atbulas, o baro savininkas A. K., vis suduodamas Å¡iam per petį, lipo laiptais žemyn.

Nulipęs nuo laiptų, O. Å . atbulas ėjo link (duomenys neskelbtini) namo, jam užkliuvo koja už bordiÅ«ro ir krito atbulas, galva atsitrenkdamas į laiptus. Po to, liudytojos teigimu, ji per balkonÄ matė, kaip gulinčiam O. Å . baro-parduotuvės savininkas daužo per galvÄ , baro-parduotuvės savininkas ant rankos turėjo Å¡viesiai pilkos spalvos metalinį daiktÄ . Po to privažiavo Å¡viesios spalvos automobilis, iÅ¡ jo iÅ¡lipo du vaikinai, jie pribėgo prie baro-parduotuvės savininko ir O. Å . ir pradėjo kumščiais smÅ«giuoti gulinčiam ant žemės (t. 1, b. l. 124–125).                          Akcentuotina, kad pats liudytojos A.

K. parodymų patikrinimas vietoje yra visiÅ¡kai neinformatyvus, atliktas labai atmestinai, nesistengiant paÅ¡alinti buvusių prieÅ¡taravimų netgi tarp pačios liudytojos A. K. parodymų. Kaip matyti, parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja A. K. jau parodė, kad O. Å . nugriuvo ant žemės tiesiog traukdamasis nuo A. K., o ne nuo A. K. suduoto smÅ«gio į veidÄ , kaip teigė 2014 m. spalio 14 d. apklausos metu. Tačiau svarbiausia, kad liudytojos A. K. parodymai visiÅ¡kai prieÅ¡tarauja tiek nukentėjusiojo I.

Å ., tiek nuteistojo A. K., tiek ir visų aptartų liudytojų parodymams dėl įvykio vietos, kur 2014 m. liepos 24 d., apie 00.10 val., vyko muÅ¡tynės, t. y. A. K. aiÅ¡kiai tvirtino, kad ji viskÄ matė per balkonÄ ir parodė, jog viskas vyko bÅ«tent prie alkoholio parduotuvės, tačiau bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad įvykis vyko ne prie parduotuvės, kuri užfiksuota fotolentelėje Nr. 1 (t. 1, b. l. 126), bet prie baro bistro, esančio (duomenys neskelbtini), kuris užfiksuotas fotolentelėje Nr. 3 (t. 1, b. l. 128).

IÅ¡ fotolentelėje Nr. 1 užfiksuoto vaizdo, pavadinto „vaizdas iÅ¡ antro aukÅ¡to balkono“, t. y. per A. K. balkonÄ matoma tik parduotuvė, o baro, prie kurio 2014 m. liepos 24 d., apie 00.10 val., vyko muÅ¡tynės, nematyti visiÅ¡kai, todėl akivaizdu, kad įvykio metu per savo namo balkonÄ A. K. muÅ¡tynių matyti niekaip negalėjo. Å iuo atveju bÅ«tų galima galbÅ«t patikėti tik tais A. K. parodymais, kad ji jau po muÅ¡tynių, tiek nuteistajam A. K., tiek ir O. Å . su K. P. atėjus bÅ«tent jau prie parduotuvės, galbÅ«t galėjo girdėti, bÅ«dama balkone, kai O.

Å . Å¡aukė A. K.: „čiukčia, tu čia nedirbsi, iÅ¡važiuosi“. Kadangi aptartais bylos duomenimis nepaneigta, kad ir po muÅ¡tynių O. Å . vis dar elgėsi agresyviai, ir prie parduotuvės keikė A. K..                           Tam, kad bÅ«tų patikslintos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės ir kartu paÅ¡alinti prieÅ¡taravimai tarp pačios liudytojos A. K. ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje duotų parodymų, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimÄ , jame dar kartÄ iÅ¡samiai apklausė A.

K., iÅ¡analizavo įvykio vietÄ , kurioje 2014 m. liepos 24 d., apie 00.10 val., vyko muÅ¡tynės.                          Apeliaciniame teismo posėdyje liudytoja A. K. parodė, kad įvykio metu ji atsikėlė apie 2 val., nes girdėjo didelį triukÅ¡mÄ , buvo daug žmonių subėgę į balkonÄ . Ji aiÅ¡kiai patvirtino, kad per jos balkonÄ tiesiai matyti bÅ«tent naktinė parduotuvė, o ne baras, kur vyko muÅ¡tynės (t. 3, b. l. 56–59). IÅ¡ liudytojos A.

K. parodymų matyti, kad jai kažkas pasakė apie muÅ¡tynes, t. y. ji iÅ¡ esmės tik vėliau sužinojo, kad jos vyko. Prie parduotuvės ji matė nukentėjusįjį O. Å ., nuteistÄ jį A. K., girdėjo necenzÅ«rinius žodžius ir rasistinius užgauliojimus. Tokios liudytojos A. K. nurodytos aplinkybės, kaip jau buvo aptarta, visiÅ¡kai neprieÅ¡tarauja tam, kad ji galėjo girdėti keiksmažodžius, rasistinius įžeidinėjimus, tačiau jau po įvykusių muÅ¡tynių, kai nuteistasis, nukentėjusysis ir nukentėjusiojo žmona K.

P. buvo nuo baro atėję prie parduotuvės ir laukė policijos pareigÅ«nų. Nors liudytoja A. K. vis vien teigė, kad ji matė, kaip nuteistasis A. K. pradėjo daužyti nukentėjusįjį, visi smÅ«giai buvo į veidÄ , po to atvažiavo Å¡viesus automobilis, iÅ¡ jo iÅ¡lipęs nuteistojo sunÅ«s ir dar vienas vaikinas prisidėjo prie muÅ¡tynių, jau trise spardė nukentėjusįjį ir daužė kastetu, tačiau, kaip jau buvo aptarta, ir dar kartÄ akcentuotina, kad bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog muÅ¡tynės vyko ne prie naktinės parduotuvės, bet prie baro, kurio per A.

K. balkonÄ nesimato. Ir tai aiÅ¡kiai parodo, kodėl liudytojos A. K. parodymai dėl O. Å . sumuÅ¡imo aplinkybių, kurios buvo jau iÅ¡samiai aptartos, yra visiÅ¡kai skirtingi, nei nurodė net pats nukentėjusysis O. Å ..                           Apeliaciniame teismo posėdyje liudytojai A. K. parodžius fotolentelę Nr. 3 (t. 1, b. l. 128), kurioje užfiksuotas bistro baras, liudytoja tvirtino, kad ji iÅ¡ balkono matė įvykį prie baro, o parodžius fotolentelę Nr. 1 (t. 1, b. l. 126), kurioje užfiksuota naktinė parduotuvė, liudytoja A.

K. patvirtino, kad per jos balkonÄ matomas bÅ«tent parduotuvės vaizdas. Å i aplinkybė aiÅ¡kiai parodo, kad liudytoja A. K. žinodama, kad muÅ¡tynės vyko prie baro, o ji tos vietos per savo balkonÄ matyti negalėjo, ji nebegalėjo apsispręsti, kokius jai parodymus duoti. Pažymėtina, kad tame pačiame apeliaciniame teismo posėdyje, atsakydama tiek į kolegijos pirmininkės, tiek dar kartÄ Ä¯ teisėjos D. Kursevičienės klausimÄ , liudytoja A. K. ir pati jau patvirtino, kad baro bistro ji per savo balkonÄ nemato, mato tik naktinę parduotuvę – baltomis durimis, todėl akivaizdu, kad įvykio prie baro, ji matyti negalėjo.

                          Nuteistojo A. K. gynėjo M. RepÅ¡o praÅ¡ymu kolegija pridėjo prie bylos ir teritorijos, kurioje vyko muÅ¡tynės planÄ -schemÄ . Pažymėtina, kad plane-schemoje balkonas, per kurį vaizdÄ matė A. K., pažymėtas langeliu, o baras, prie kurio vyko muÅ¡tynės, pažymėtas kryželiu (t. 3, b. l. 55). Liudytojai A. K. parodžius minėtÄ planÄ -schemÄ , į gynėjo M. RepÅ¡o klausimÄ liudytoja A. K. taip pat atsakė, kad vaizdo, pažymėto kryželiu, ji per savo balkonÄ nematė (t. 3, b. l. 57).

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog liudytoja nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, taip pat ir apeliaciniame teismo posėdyje neteisingai parodė ir įvykio laikÄ , kad įvykis vyko tarp 2-3 val., nors bylos duomenimis nustatyta ir kaltinime nurodyta, jog įvykis vyko apie 00.10 val.                           Tiek teisiamajame posėdyje, tiek ir apeliaciniame tesimo posėdyje liudytoja A. K. vis užsiminė, jog A. K. ir O. Å . jai darė spaudimÄ â€“ O. Å . prašė parodyti, jog ji neva matė, kaip nuo jo pirÅ¡to buvo nuimtas žiedas, o A.

K. darbuotojas jai liepė nesikiÅ¡ti, nes A. K. nieko nepadarė. Nors teisiamajame posėdyje apklaustos kaip liudytojos Klaipėdos apskrities VPK tyrėjos S. S. ir R. K. parodė, jog A. K. pati davė parodymus, joms jos pasakojimas atrodė logiÅ¡kas ir abejonių dėl to, kad ji bÅ«tų buvusi paveikta duoti kuriai nors Å¡aliai naudingus parodymus, nekėlė (t. 3, b. l. 4, 5–6), tačiau teisiamajame posėdyje liudytojai tyrėjai R. K., kuri pati atliko A. K. parodymų patikrinimÄ vietoje, parodžius įvykio vietos schemÄ , ji ir pati patvirtino, jog iÅ¡ balkono, per kurį A.

K. parodė mačiusi visÄ Ä¯vykį, picerijos ir jos laiptų tiesiogiai nesimato, tačiau negalėjo atsakyti, kodėl Å¡i aplinkybė nebuvo įtraukta į kaltinamÄ jį aktÄ (t. 3, b. l. 6). Pažymėtina, kad dėl tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto suraÅ¡ymo sprendimÄ priima tik prokuroras (BPK 170 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Å iuo atveju liudytojos A. K. parodymai kaltinamajame akte net nebuvo aptarti, ji nebuvo įtraukta ir į asmenų, kviestinų į teismo posėdį, sÄ raÅ¡Ä . Kad Å¡ios liudytojos dalyvavimas teisiajame posėdyje yra bÅ«tinas, 2016 m. birželio 10 d. nutartimi pripažino pats pirmosios instancijos teismas (t. 2, b. l. 181).

Tai, jog liudytojos A. K. parodymai nebuvo aptarti kaltinamajame akte, ji nebuvo įtraukta į asmenų, kviestinų į teismo posėdį, sÄ raÅ¡Ä , leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡ios liudytojos parodymai valstybės kaltintojui neatrodė patikimi ir pagrindžiantys A. K. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. IÅ¡ pačios liudytojos tyrėjos R. K. parodymų nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikus A. K. parodymų patikrinimÄ vietoje aiÅ¡kiai turėjo bÅ«ti nustatyti prieÅ¡taravimai dėl to, kad A.

K. per balkonÄ matyti baro ir prie jo vykusių muÅ¡tynių negalėjo, be to, ir pati A. K. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, jog ji per balkonÄ matė tik naktinę parduotuvę, o ne barÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, į tai visiÅ¡kai neatsižvelgė. PrieÅ¡ingai, pirmosios instancijos teismas liudytojos A. K. parodymais rėmėsi priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį. Kartu paminėtina, kad kadangi A. K. parodė aplinkybes, kurių matyti net negalėjo, t .y. ji iÅ¡ esmės davė naudingus parodymus nukentėjusiajam O.

Å ., todėl yra pagrindo manyti, jog ji spaudimÄ labiau galėjo jausti iÅ¡ O. Å .. Todėl esant tokiems prieÅ¡taravimams ir, kai bylos duomenimis nustatyta, jog liudytoja A. K. iÅ¡ viso negalėjo matyti ir nematė 2014 m. liepos 24 d., apie 00.10 val., įvykusių muÅ¡tynių prie bistro baro, esančio (duomenys neskelbtini), priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas remtis liudytojos A. K. nenuosekliais, nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms prieÅ¡taraujančiais parodymais, neturėjo visiÅ¡kai jokio pagrindo.                          Kartu paminėtina, kad teisiamajame posėdyje duoti liudytojo A.

K. parodymai iÅ¡ viso prieÅ¡tarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms dėl O. Å . sumuÅ¡imo, nes teisiamajame posėdyje liudytojas A. K. parodė, kad jis užėjęs į vidų, pamatė O. Å . gulintį baro viduje, kitų detalių pamatyti nespėjo, nes tik jam įėjus į barÄ , kažkas iÅ¡kart sudavė jam į lÅ«pÄ . Kas sumušė O. Å ., liudytojas nematė (t. 2, b. l. 130–131).                           Teisiamajame posėdyje liudytojas A.

Z. parodė, kad vasarÄ , apie 23 val., išėjęs iÅ¡ picerijos pamatė, kad trise po laiptais spardo gulintį žmogų. Vienas kaukazietiÅ¡ko gymio vyriÅ¡kis trenkė jam į lÅ«pÄ . Liudytojas norėjo apsiginti, jam į pagalbÄ atbėgo dar du vyrai. Du vyrai pabėgo, o kaltinamasis užėjo į picerijÄ . Liudytojo teigimu, jis matė, kaip kaltinamasis dar su dviem vyrais spardė vyriÅ¡kį. Matė, kad kaltinamasis laikė tÄ vyrÄ už rankos (t. 2, b. l. 147–148).                           Teisėjai perskaičius liudytojo A.

Z. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas teigė, kad bÅ«damas ant laiptų matė, jog vyrÄ mušė trys asmenys, kai priėjo arčiau, pamatė, kad jį spardo du asmenys. Kaltinamasis laikė gulinčiam už rankos. Ä® gynėjo klausimÄ liudytojas atsakė, kad A. K. gulintį spardė, kiek sudavė smÅ«gių, pasakyti negalėjo. Kai priėjo, A. K. jau tik laikė vyrui už rankos, gal norėjo pakelti. Liudytojas negalėjo pasakyti, kas jam pačiam trenkė į veidÄ (t. 2, b. l. 147–148).

Tačiau iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo A. Z. parodymų nustatyta, kad muÅ¡tynių metu jis matė tik judančias galvas, iÅ¡ to suprato, kad vyksta muÅ¡tynės. Nusileidęs nuo laiptų pamatė gulintį O. Å ., jį spardė kojomis į galvÄ du asmenys. Å alia stovėjo baro savininkas A. K., tačiau jis nieko nedarė – tik stovėjo Å¡alia. Tada vienas iÅ¡ spardžiusių asmenų kumščiu sudavė liudytojui A. Z. į veidÄ . Ant to asmens rankos matė kažkÄ blizgantį (t. 1, b. l. 77–78).

                          IÅ¡ aptartų liudytojo A. Z. parodymų nustatyta, kad jo parodymai visiÅ¡kai nesutampa net tarpusavyje. Teisiamajame posėdyje liudytojas parodė, kad gulintį asmenį spardė trys vyrai, ikiteisminio tyrimo metu – kad du, be to, matė tik judančias galvas, iÅ¡ to suprato, kad vyksta muÅ¡tynės. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu liudytojas aiÅ¡kiai parodė, kad A. K. O. Å . nemušė, o blizgantį daiktÄ galbÅ«t turėjo kitas – jam trenkęs į veidÄ â€“ asmuo.

                          Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, specialisto išvadoms (t. 1, b. l. 49–50, 55–56), nepaneigta, kad 2014 m. liepos 24 d., apie 00.10 val., viešoje vietoje – prie baro bistro, esančio (duomenys neskelbtini), vyko muštynės, jose galėjo dalyvauti net keli ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, jų metu O. Š. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, tačiau ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisiamajame posėdyje bei apeliaciniame teismo posėdyje ištirti ir aptarti įrodymai neabejotinai nepatvirtina A.

K. kaltės padarius Å¡ias nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Pažymėtina, kad, iÅ¡naudojus visas įrodinėjimo priemones bei galimybes ir nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime A. K. nurodytų tyčinių veiksmų padarymÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, visos abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis – teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-251/2010, 2K-363/2013).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas Å¡ioje baudžiamojoje byloje padarė bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas dėl A. K. kaltės padarius jam inkriminuojamas veikas. Todėl atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, A. K. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ iÅ¡teisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡ias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).                          Kadangi kaltinamasis A.

K. išteisintinas, kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – naikintinos.                          Neįrodžius, kad kaltinamasis A. K. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 347,51 Eur žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 60–61) atmestinas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).                           Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.                          Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija n u s p r e n d ž i a :

             Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį.             A. K. (A. K.) pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 284 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡ias nusikalstamas veikas.             KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti.

             Civilinės ieÅ¡kovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį dėl 347,51 Eur žalos atlyginimo atmesti.              DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenÄ su garso įraÅ¡u, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje. Kolegijos pirmininkė                                                                                                                              Edita Lapinskienė Teisėjos                                                                                                                                                        Violeta Miliuvienė           Dalia Kursevičienė