72fcd8cb-7d11-491d-a010-fab9b4cf7369 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas PNuorašas Pranešėjas P.Frolovas                                             Baudžiamoji byla Nr. 1A – 801/2011Teisėja I. Randakevičienė                                          Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00548-2009-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.6.; (S) 1.1.9.2.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.4.; 2.1.15.3.3.2.

                                                                                                        VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2011 m. gruodžio 5 d.Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko Pavelo Frolovo,teisėjų Viktoro Dovidaičio, Daivos Pranytės-Zalieckienės,sekretoriaujant Violetai Budžienei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui,gynėjui Gediminui Bulotai,nukentėjusiesiems V.

L., S. V. L.,jų atstovui advokatui Martynui Stankevičiui,civilinio atsakovo atstovui A. M.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. P. ir civilinio atsakovo UAB „T.“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-06 nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 281 str. 5 d. laisvės atėmimu trejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistÄ jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ be kontroliuojančios institucijos sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 68 str.

M. P. uždrausta dvejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.Taip pat nuosprendžiu priteista iÅ¡ AB „BTA Draudimas“ – 1150,93 Lt nukentėjusiajam V. S. L., 1150,93 Lt nukentėjusiajam V. L., 1150,93 Lt nukentėjusiajam R. L. neturtinei žalai atlyginti, o iÅ¡ UAB „T.“ – 28 849,07 Lt nukentėjusiajam V. S. L., 23 849,07 Lt nukentėjusiajam V. L., 23 849,07 Lt nukentėjusiajam R. L. neturtinei žalai atlyginti.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

M. P. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, t.y. jis, 2009-03-18, apie 5.54-5.56 val., Kalvarijų-Upės g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas kelių transporto priemonę – jam priklausantį automobilį „Chrysler Grand Voyager“, v.n. T 06127, pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1222 (Žin., 2009, Nr. 120-5147), 134 punkto reikalavimus – važiuodamas Kalvarijų gatve link Žaliojo tilto, kelio važiuojamoje dalyje atsiradus kliūčiai, pėsčiųjų perėja iš dešinės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį, einant pėsčiajai A.

P. L., nesulėtino važiavimo greičio, laiku nestabdė transporto priemonės, partrenkė pėsčiÄ jÄ , dėl ko pastaroji žuvo įvykio vietoje. Tokiais savo veiksmais M. P. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 281 str. 5 d. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. P. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-06 apkaltinamÄ jį nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, o civilinį ieÅ¡kinį atmesti. M. P. teigia, jog teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, rėmėsi nepagrįsta specialisto H.

V. 2010-03-31 iÅ¡vada. Å i iÅ¡vada, apelianto nuomone, paremta, kaip teigė teisme Å¡is specialistas, niekuo nepagrįsta metodika „vairuotojų reakcijos laikai“. Pagal specialisto naudotÄ metodikÄ vairuotojo reakcijos laikas yra 0,8 s. Teismo posėdžio metu H. V. nesugebėjo paaiÅ¡kinti, kaip yra nustatytas toks konkretus reakcijos laikas ir kokiais tyrimais jis yra paremtas. Specialistas taip pat negalėjo paaiÅ¡kinti, kokiu bÅ«du minėta metodika buvo patvirtinta. M. P. mano, jog specialisto naudota metodika nėra teisinga, neatspindi konkretaus asmens, t.y. jo, reakcijos laiko.

Kadangi konkretus jo reakcijos laikas nebuvo nustatinėjamas, o mokslinėje literatūroje nurodomas reakcijos laikas nuo 0,2 s iki 1,5 s, mano, kad šios aplinkybės turėjo būti vertinamos jo naudai. Taip pat nuteistasis mano, jog turėjo būti tiriamas konkrečios eismo įvykyje dalyvavusios mašinos stabdžių sistemos pavaros suveikimo laikas, o kadangi konkreti sistema nebuvo tirta, stabdžių sistemos suveikimo laikas turėjo būti vertinamas taip pat jo naudai. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog kaip nurodoma mokslinėje literatūroje esant maksimaliam reakcijos laikui – 1,5 s, o stabdžių sistemos pavaros suveikimo laikui 0,4 s, net ir efektyviai stabdydamas jis nebūtų galėjęs išvengti susidūrimo.

Todėl jo veiksmuose nėra kaltės. Pažymi, kad jei reakcijos laikas yra 1,5 s, o stabdžių sistemos pavaros suveikimo laikas 0,4 s tai stabdymo kelias važiuojant 45 km/h greičiu bÅ«tų 39,28 m. Jei greitis 50 km/h, tai stabdymo kelias tokiu atveju bÅ«tų 45,34 m. Tad teismo iÅ¡vada, kad jis turėjo technine galimybę sustoti iki pėsčiųjų perėjos pradžios ir iÅ¡vengti Å¡io eismo įvykio (pėsčiosios partrenkimo) yra neįrodyta bei nepagrista. Bet kuriuo atveju, net ir pastebėdamas kliÅ«tį sudariusiÄ pėsčiÄ jÄ 38,5 m atstumu, efektyviai stabdydamas jis nebÅ«tų galėjęs iÅ¡vengti susidÅ«rimo (pėsčiosios partrenkimo).

Be to, dėl buvusių įvykio metu aplinkybių (oro sÄ lygos, paros laikas, nukentėjusiosios apranga) jis net negalėjo pėsčiosios pastebėti 38,5 m atstumu. Apeliantas taip pat teigia, jog nors jis ir negalėjo bÅ«ti pripažintas kaltu, nežiÅ«rint į tai, jo nuomone, teismas skyrė jam neteisingÄ bausmę. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Apelianto teigimu, jis iÅ¡ dalies pripažino savo kaltę, labai gailisi, bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nais, todėl yra BK 59 str. 1 d. 2 p. nurodyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Be to, atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra pripažįstamas rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (pagal BK 59 str. 1 d. 6 p.). Kaip yra pažymima skundžiamame nuosprendyje, pati nukentėjusioji neįsitikino, ar eiti per pėsčiųjų perėjÄ yra saugu. Teismo nuosprendyje konstatuota, kad M. P. važiuojant per sankryÅ¾Ä degė žalias Å¡viesoforo signalas, taigi, pėsčiajai, kertančiai sankryÅ¾Ä skersai važiuojamosios dalies turėjo degti draudžiantis – raudonas – Å¡viesoforo signalas.

Bylos nagrinėjimo metu apklausti specialistai nurodė, kad Å¡viesoforų gedimų įvykio metu nebuvo fiksuota. Taigi, nukentėjusioji eidama per reguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ degant raudonam Å¡viesoforo signalui ir neįsitikinusi, kad įžengti į važiuojamÄ jÄ dalį saugu, pažeidė KET 50 ir 51 punktų reikalavimus. Be to, KET 35 punkte nurodyta pėsčiųjų pareiga esant blogam matomumui neÅ¡tis Å¡viečiantį žibintÄ arba vilkėti ryÅ¡kiaspalvę liemenę su Å¡viesÄ atspindinčiais elementais arba bÅ«ti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atÅ¡vaitÄ .

Nukentėjusioji nesilaikė Å¡io reikalavimo. PrieÅ¡ingai, buvo apsirengusi tamsios spalvos drabužiais, be atÅ¡vaito, kas dar labiau sumažino galimybes jÄ pastebėti. Todėl turėtų bÅ«ti pripažinta, kad nukentėjusioji elgėsi neapdairiai ir rizikingai. M. P. manymu, nurodytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bei faktai, kad jam inkriminuojamas nusikaltimas, padarytas dėl neatsargumo (BK 281 str. 5 d.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, o nusikalstama veika padaryta pirmÄ kartÄ , yra pagrindas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39 straipsnį.

Sprendžiant atleidimo nuo atsakomybės klausimÄ , apelianto manymu, reiktų atsižvelgti ir į tai, kad transporto priemonę jis vairavo blaivus, atlikdamas darbo funkcijas. Eismo įvykio metu nevirÅ¡ijo saugaus leistino greičio, transporto priemonė buvo techniÅ¡kai tvarkinga. Be to, reikia atsižvelgti į eismo įvykio metu buvusias oro sÄ lygas – ankstyvas rytas, prieblanda, dulksna – kurios apsunkino tamsiais rÅ«bais apsirengusios be atÅ¡vaito einančios nukentėjusiosios pastebėjimÄ . Be to, reiktų atsižvelgti ir į jo asmenybę.

Teigia, jog yra atsakingas žmogus. RÅ«pinasi savo garbaus amžiaus motina (75 m.) ir jos seserimi (90 m.). Esant tokioms aplinkybėms, mano, kad yra visi pagrindai atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ar bent paskirti žymiai Å¡velnesnę su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę be teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo, nes jo profesinė veikla – taksi vairuotojas. Atėmus teisę vairuoti transporto priemones, jis netenka galimybės dirbti ir uždirbti lėšas pragyvenimui. Taip pat M.

P. teigimu, teismas neteisingai iÅ¡sprendė civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ . Mano, kad atsižvelgiant į nukentėjusiosios amžių, neatsakingÄ ir rizikingÄ elgesį, priteistas neturtinės žalos dydis yra aiÅ¡kiai per didelis. Juo labiau, kad, kaip nurodė UAB „T.“ atstovas, patenkinus civilinį ieÅ¡kinį Å¡i įmonė bÅ«tų privesta prie bankroto. Tokiu bÅ«du įmonės darbuotojai netektų darbo, kas sukeltų skaudžias socialines pasekmes. Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas UAB „T.” praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-06 nuosprendį panaikinti – iÅ¡teisinti M.

P. ir civilinių ieÅ¡kinių netenkinti. Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino M. P. kaltu, kadangi bÅ«tent žuvusioji A.P. L. pažeidė KET 50 ir 51 p. reikalavimus – nesivadovavo Å viesoforo signalais bei nepasirÅ«pino saugiu gatvės kirtimu – kas ir sukėlė autoįvykį. Todėl, bÅ«tent pėsčiosios veiksmai yra priežastiniame ryÅ¡yje su autoįvykiu ir jo pasekmėmis. Skunde teigiama, jog pirmos instancijos teismo nuosprendžiu M. P. nubaustas už KET 134 punkto, kuriame nurodyta, kad tuo atveju, kai atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, pažeidimÄ .

Tačiau nėra nustatyta, kad M. P. laiku galėjo pastebėti pėsčiÄ jÄ . PrieÅ¡ingai, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto H. V. iÅ¡vadoje (2010-03-31 Nr.11-596(09)), sakoma tik apie galimybę esant tam tikram automobilio ir pėsčiosios greičiui bei atstumams, laiku sustabdyti transporto priemonę: „Jei vairuotojas M. P., važiuodamas nurodytu 45-53 km/h greičiu, turėjo objektyviÄ galimybę pamatyti kliÅ«tį sudariusiÄ pėsčiÄ jÄ nuo partrenkimo vietos, bÅ«nant mažesniu kaip atitinkamai 28-36 m atstumu, o važiuodamas paties vairuotojo nurodytu 50 km/h greičiu – mažesniu nei 33 m atstumu, tai stabdydamas automobilį jis neturėjo techninės galimybės iÅ¡vengti pėsčiosios partrenkimo“ (t. 1, b.l. 155-156).

Pats M. P. teigia, kad dėl tamsoko paros laiko, meteorologinių sÄ lygų – lynojo, pačios pėsčiosios staigaus iÅ¡bėgimo į gatvę, jÄ pastebėjo per vėlai, kas ir sutrukdė jam laiku stabdyti transporto priemonę. Å ie jo parodymai nėra paneigti. Teismas neįvertino, kad pati pėsčioji galėjo dėl trumparegystės (patvirtintos specialistės R. J.) netinkamai įvertinti situacijÄ kelyje. Be to, M. P. laiku pastebėti pėsčiÄ jÄ sutrukdė ir tai, kad ji iÅ¡bėgo iÅ¡ už kitų transporto priemonių – vieÅ¡ojo transporto juostoje stovėjo autobusas, o pirmoje juostoje stabtelėjo, pasak liudytojo M.

R., VW markės automobilis. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes bei nesant jokių objektyvių įrodymų, kad M. P. galėjo ir/arba pamatė laiku savo kelyje pėsčiÄ jÄ ir turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti pėsčiosios partrenkimo, vertinant visas abejones M. P. naudai, turėjo bÅ«ti taikomas nekaltumo prezumpcijos principas, o M. P. iÅ¡teisintas.Taip pat skunde teigiama, jog priteisdamas nukentėjusiesiems neturtinę žalÄ , teismas nepagrįstai nesivadovavo LR CK 6.270 str. 2 dalimi, nustatančia, jog atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį Å¡altinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad M. P. vairuojamas automobilis bÅ«tų naudojamas kokiu nors pagrindu UAB „T.“. Minimas automobilis priklausė nuosavybės teise M. P., todėl teismas neteisingai pasirinko UAB „T.“ atsakovu. Net jei UAB „T.“ bÅ«tų tinkamu atsakovu, ieÅ¡kinys neturėtų bÅ«ti tenkinamas, arba ieÅ¡kinio suma mažintina, remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.270 str. 1 dalimi, nustatančia, jog asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jeigu neįrodo, kad ji atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Teismo nuosprendžiu yra nustatyta, kad pati pėsčioji elgėsi itin neatsargiai, pažeidė KET 50 ir 51 p. reikalavimus, bėgo per gatvę degant raudonam šviesoforo signalui, neįvertino situacijos kelyje, savo veiksmais sudarė galimybę kilti autoįvykiui, t.y. jos veiksmai yra priežastiniame ryšyje su autoįvykiu ir jo pasekmėmis, todėl ieškinys turėtų būti netenkintas arba bent sumažinta priteistina neturtinės žalos suma. Taip pat, apelianto nuomone, M. P. buvo paskirta neteisinga bausmė. teismas nustatė, kad M.

P. tik iÅ¡ dalies darbingas (50 proc. darbingumo), teisiamas pirmÄ kartÄ , turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , gailisi, veika neatsargi, vairavo blaivus, nevirÅ¡ijo greičio, degant žaliam Å¡viesoforo signalui, pati pėsčioji elgėsi itin neatsargiai. Visgi teismas M. P., kuriam jau sukako 50 metų, paskyrė dar ir baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise ir uždraudė jam 2 metus vairuoti kelių eismo transporto priemones. Apelianto manymu, baudžiamosios poveikio priemonės taikymas buvo netikslingas ir net ydingas.

Vis tik, skiriant tokiÄ baudžiamÄ jÄ poveikio priemonę, teismas turėjo atsižvelgti tik į Å¡iandieninį ekonominį sunkmetį, tiek į masinę bedarbystę, įvertinti tokio amžiaus žmogaus galimybę įsidarbinti kitur ir dirbti kitokį darbÄ , kurio nemoka ir kurį sunku bus rasti nedideliame Lentvario miestelyje. Todėl mano, kad pritaikyta baudžiamoji poveikio priemonė turėtų bÅ«ti panaikinta.Apeliantas skunde taip pat pažymi, jog nors remiantis BPK 312 str. 3 d. civilinis atsakovas gali pateikti apeliacinį skundÄ tik dalyje dėl priteisto ieÅ¡kinio, tačiau bendrovė pateikia apeliacinį skundÄ ir dėl nepagrįsto nuteisimo, kaip vados nukentėjusiųjų ieÅ¡kiniams patenkinti.

Paminėta procesinė norma negali riboti civilinio atsakovo procesinių teisių gintis visais teisėtais bÅ«dais nuo nepagrįsto ieÅ¡kinio, tame tarpe, skundžiant ir patį nuteisimÄ , vertinant teismo iÅ¡tirtus įrodymus, nukentėjusiosios veiksmus, sÄ lygojančius priteistos kompensacijos dydį ir kt., kas lemia ieÅ¡kinio tenkinimÄ ir priteistos kompensacijos už neturtinę žalÄ dydį. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas ir civilinio atsakovo atstovas prašė jų apeliacinius skundus patenkinti, nukentėjusieji ir jų atstovas prašė skundus atmesti, prokuroras taip pat prašė skundus atmesti.

Nuteistojo M. P. ir civilinio atsakovo UAB „T.“ apeliaciniai skundai atmestini. Dėl M. P. kaltės Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino M. P. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 5 d. padarymo. M. P. kaltę dėl 2009-03-18 įvykio ir atsiradusių pasekmių patvirtina byloje surinktų įrodymų visumÄ â€“ jo paties, liudytojų L. T., A. M., D. S., T. V., H. V. parodymai, specialisto iÅ¡vados, eismo įvykio schema ir kiti bylos duomenys. Apeliantai nesutinka su specialisto iÅ¡vadose pateiktomis iÅ¡vadomis ir mano, kad teismas netinkamai jas įvertino.

Vadovaujantis LR BPK 20 str. 5 d. teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Kolegija pažymi, jog specialisto iÅ¡vadoje esantys duomenys, atitinkantys BPK 20 str. nustatytus reikalavimus, yra įrodymai ir vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kiti įrodymai.

Vertinant ekspertizės aktÄ ar specialisto iÅ¡vadÄ , turi bÅ«ti patikrintas ir įvertintas ne tik jų liečiamumas ir leistinumas, bet ir kai kurios kitos aplinkybės, bÅ«tent: ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos iÅ¡samumas, pakankamumas ir kokybiÅ¡kumas; ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumas; ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos iÅ¡tyrimo visapusiÅ¡kumas; taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas; ar ekspertas ar specialistas nevirÅ¡ijo savo specialių žinių ribų ir ar nesprendė klausimų, kurie virÅ¡ija jo kompetencijos ribas, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-01-11 nutartis Nr. 2K-2/2005).Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančių įrodymus, pagrindžiančius M.

P. kaltę, tame tarpe ir 2009-10-19 bei 2010-10-31 specialisto iÅ¡vadas, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė. Teismo ekspertui buvo pateikta iÅ¡sami medžiaga, reikalinga atlikti tyrimÄ . Byloje nėra duomenų apie tai, kad ekspertui pateikti duomenys bÅ«tų buvę klaidingi ar neiÅ¡samÅ«s, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme kaltinamas ir jo gynėjas dėl to pretenzijų nereiÅ¡kė. Kadangi specialistui, davusiam abi aukščiau nurodytas iÅ¡vadas, nebuvo galimybės nustatyti tikrojo greičio, kuriuo iki įvykio važiavo M.

P. vairuojamas automobilis, specialisto iÅ¡vada buvo duota remiantis paties M. P. nurodytu greičiu. 2010-10-31 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-596(09), kuri buvo duota remiantis 2009-10-19 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-2510(09) nustatytais duomenimis, nurodyta, jog mažiausias atstumas, kuriuo automobiliui „Chrysler Grand Voyager“ priekine dalimi bÅ«nant nuo pėsčiosios partrenkimo vietos automobilio vairuotojas M. P., važiuodamas 45÷53 km/h greičiu, pamatydamas kliÅ«tį sudariusiÄ pėsčiÄ jÄ , ir stabdydamas vairuojamÄ automobilį, turėjo galimybę iÅ¡vengti pėsčiosios partrenkimo yra 28÷36 m atitinkamai važiavimo greičiui, o automobiliui važiuojant paties vairuotojo nurodytu 50 km/h greičiu – apie 33 m.

Jei vairuotojas, važiuodamas jo nurodomu greičiu, kliÅ«tį sudariusiÄ pėsčiÄ jÄ objektyviÄ galimybę pamatyti turėjo mažesniu nei 33 m. atstumu, tokiu atveju stabdydamas automobilį jis neturėjo techninės galimybės iÅ¡vengti pėsčiosios partrenkimo. 2009-10-19 ir 2010-10-31 specialisto iÅ¡vadas surašė Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyresnysis ekspertas H. V., turintis aukÅ¡tÄ jį transporto inžinerijos iÅ¡silavinimÄ , eismo įvykių teismo eksperto kvalifikacijÄ ir ekspertinio darbo staÅ¾Ä .

Apylinkės teisme apklaustas H. V. parodė, jog tyrimo metu vadovavosi ekspertizių centro patvirtinta metodika, kuria naudojamasi visose bylose. Ekspertas paaiškino, kokiu būdu nustatė, jog M. P. laiku stabdydamas galėjo išvengti pėsčiosios partrenkimo. Iš specialisto išvadų matyti, kad tyrimas buvo atliktas naudojantis patvirtina standartinio tyrimo procedūra LTEC-STPA-R-83 „Transporto priemonės stabdymo laiko ir kelio apskaičiavimas“. Todėl, M. P. apeliacinio skundo teiginiai, jog ekspertas vadovavosi niekuo nepagrįsta metodika, nepagrįsti.

Kolegija neturi jokio pagrindo abejoti Lietuvos teismo ekspertizės centre naudojamų metodikų patikimumu. Apeliantas teigia, jog nepagrįstai specialistas atlikdamas tyrimas naudojo 0,8 sekundžių vairuotojo reakcijos į kliÅ«tį laikÄ , kadangi jo reakcijos laikas nebuvo nustatinėjamas. Kadangi konkretus jo reakcijos laikas nebuvo nustatinėjamas, o mokslinėje literatÅ«roje nurodomas reakcijos laikas nuo 0,2 sekundės iki 1,5 sekundės, mano, kad Å¡ios aplinkybės turėjo bÅ«ti vertinamos jo naudai. Taip pat nuteistasis mano, jog turėjo bÅ«ti tiriamas konkrečios eismo įvykyje dalyvavusios maÅ¡inos stabdžių sistemos pavaros suveikimo laikas, o kadangi konkreti sistema nebuvo tirta, stabdžių sistemos suveikimo laikas turėjo bÅ«ti vertinamas taip pat jo naudai.Pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas H.

V. parodė, kad tyrime naudojo 0,8 sekundžių vairuotojo reakcijos greitį bei 0,2 sekundžių stabdžių suveikimo laikÄ , kadangi toks laikas naudojamas ekspertinėje praktikoje ir jis yra nurodytas centro patvirtintoje metodikoje. Tuo tarpu M. P. skunde nenurodo, kokioje mokslinėje literatÅ«roje ir kodėl nurodomas bÅ«tent toks vairuotojo reakcijos laikas ir kodėl jo automobilio stabdžių sistemos suveikimo laikas gali žymiai skirtis. Teismui nepateikta jokių duomenų, apie M. P. galimai turėtus sveikatos sutrikimus, dėl ko jo reakcijos greitis gali žymiai skirtis nuo to, kuris buvo naudojamas tyrime, o taip pat nėra jokių duomenų, kad apie automobilio „Chrysler Grand Voyager“ stabdžių sistemos iÅ¡skirtinumÄ ar trÅ«kumus.

Teismas neturi pagrindo abejoti eksperto kompetencija bei jo duota iÅ¡vada.Apylinkės teismas, remdamasis liudytojo L. T. parodymais pagrįstai konstatavo, kad M. P. turėjo galimybę pamatyti kliÅ«tį iÅ¡ didesnio, nei 33 m atstumo. Liudytojas L. T. ikiteisminio tyrimo metu ir apylinkės teisme davė analogiÅ¡kus parodymus iÅ¡ kurių matyti, jog jis M. P. vairuojamu taksi automobiliu, keleivio vietoje, vyko į oro uostÄ . Jiems važiuojant Kalvarijų gatve link Žaliojo tilto, leidžiantis, jis matė, kad degė žalias Å¡viesoforo signalas.

Ties Juozapavičiaus gatve pamatė, kad į važiuojamÄ jÄ dalį greitu žingsniu iÅ¡bėgo moteris ir pradėjo bėgti per keliÄ . Jis pažiÅ«rėjo į vairuotojÄ , ar Å¡is mato pėsčiÄ jÄ . Suprato, kad artėja vienas prie kito. Likus keliems metrams iki moters, suprato, kad vairuotojas moters nepastebėjo ir jam suÅ¡uko. Tuomet vairuotojas pradėjo stabdyti, tačiau iki moters buvo likę keli metrai ir įvyko susidÅ«rimas. IÅ¡ byloje esančio 2010-02-19 eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad atstumas nuo Kalvarijų gatvės praplatėjimo, skirto įvažiuoti į visuomeninio transporto stotelę, iki pėsčiųjų perėjos yra 38,5 m (t. 1, b.l. 149-151).

Kalvarijų ir Juozapavičiaus gatvių sankirtÄ , kur L. T. teigia pamatęs į važiuojamÄ jÄ dalį iÅ¡bėgusiÄ moterį, yra aukščiau, nei prasideda Kalvarijų gatvės praplatėjimas, skirtas įvažiuoti į visuomeninio transporto stotelę. Vadinasi M. P. vairuojamo automobilio keleivis L. T. pėsčiÄ jÄ pamatė, kai iki jos buvo likęs didesnis, nei 38,5 m. atstumas. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes bei į liudytojo L. T. parodymus, nėra pagrindo abejoti, kad M. P., turėjo objektyviÄ galimybę pamatyti į pėsčiųjų perėjÄ iÅ¡bėgusiÄ A.P. L. iÅ¡ didesnio, nei 33 m atstumo, ir todėl, remiantis specialisto iÅ¡vada, turėjo techninę galimybę sustabdyti automobilį ir iÅ¡vengti pėsčiosios partrenkimo.M.

P. veikoje yra neatsargi kaltė, pasireiškusi nusikalstamu nerūpestingumu – kai kaltininkas nesuvokia daromos veikos pavojingumo (t. y. kad pėsčiųjų perėja, prie kurios jis artėja pasirinktu greičiu, eina žmogus ir dėl to reikia mažinti greitį ar stabdyti), nenumato, kad dėl jo veikos gali kilti pavojingi padariniai (jis nespės laiku sustabdyti mašinos ir užvažiuos ant žmogaus, kuriems padarys sveikatos sutrikdymus ar atims gyvybę), nors turi ir gali tai suvokti, numatyti ir išvengti kilusių padarinių.

Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir bausmės M. P. skunde teigia, kad jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis turėjo bÅ«ti pripažintos aplinkybės, nurodytos BK 59 str. 1 d. 2 ir 6 punktuose.Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. nurodyta, jog kaltininko atsakomybę lengvinanti yra aplinkybė, kuomet kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Dalinis kaltės pripažinimas pagal šį punktÄ nelaikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Be to, nėra pagrindo pripažinti, kad M. P. padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , kadangi jis savo kaltės nepripažino, o nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nustatytos byloje surinktų įrodymų visuma. Vadovaujantis LR BK 59 str. 1 d. 6 p. atsakomybę lengvinančia pripažįstama aplinkybė, kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kuomet nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį.

Byloje nustatyta, kad pėsčioji A.P. L. iÅ¡bėgo į pėsčiųjų perėjÄ neįsitikinus, kad eiti per jÄ yra saugu. Pažymėtina, kad nors Å¡ios aplinkybės apylinkės teismas ir nepripažino M. P. atsakomybę lengvinančia, tačiau, ji neliko neįvertina, kadangi kaip matyti iÅ¡ apylinkės teismo nuosprendžio, į jÄ teismas atsižvelgė atidėdamas M. P. paskirtos bausmės vykdymÄ bei nustatydamas nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydį.  Lietuvos Respublikos BK 39 str. taikymas reikalauja, kad bÅ«tų nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Net ir pripažinus M.

P. atsakomybę lengvinančia aplinkybę rizikingÄ pėsčiosios elgesį, daugiau jo atsakomybę lengvinančiu aplinkybių nėra, todėl taikyti BK 39 str. pagrindo nėra. M. P. mano, kad jam galėjo bÅ«ti neskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti transporto priemones, kadangi taksi vairavimas yra jo profesinė veikla ir, atėmus Å¡iÄ teisę, jis netektų pragyvenimo lėšų.Kolegijos nuomone, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas dvejus metus vairuoti kelių transporto priemones – M.

P. paskirta pagrįstai. Vadovaujantis LR BK 75 str. atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , teismas privalo nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę. Bylos duomenimis, M. P. praeityje ne kartÄ buvo baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kaip matyti iÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO, 2009-06-05 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutarimu M. P. už ATPK 127 str. 1 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus buvo paskirta nuobauda - 3 000 Lt baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams.

Taigi, 2011-05-06 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo metu M. P. jau neturėjo teisės vairuoti transporto priemones ir taksi vairuotoju nedirbo. Atsižvelgiant į tai, kad M. P. padarytas neatsargus nusikaltimas sukėlė labai sunkias pasekmes, taip pat į tai, kad jis baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, kolegijos nuomone, apylinkės teismas paskyrė jam tinkamÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Dėl civilinio ieÅ¡kinio Apeliantai nesutinka su nukentėjusiesiems V. S. L., V.

L. ir R. L. priteistos neturtinės žalos dydžiu. Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl asmens gyvybės atėmimo. Lietuvos Respublikos CK 6.248 str. 2 d., 3 d. nurodyta, kad kaltė gali pasireikÅ¡ti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, asmuo laikomas kaltu jeigu jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog dėl kaltininko M. P. padaryto KET pažeidimo, eismo įvykio metu žuvo A.

P. L., kuri buvo nukentėjusiojo Vytauto S. L. žmona ir nukentėjusiųjų Vytauto bei R. L. motina. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiuosius su žuvusiÄ ja siejo tvirti Å¡eimyniniai ryÅ¡iai, su vienu iÅ¡ sÅ«nų ji gyveno, prižiÅ«rėjo kito sÅ«naus vaikus. Dėl žmonos bei motinos žūties nukentėjusieji patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , vienas sÅ«nus dėl motinos mirties kaltino save, kadangi ji žuvo vykdama pas jį prižiÅ«rėti vaiko.Nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Todėl, nustatant neturtinės žalos dydį remiamasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiama į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kolegijos nuomone, nustatydamas nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė.

Teismas atsižvelgė į neatsargiÄ M. P. kaltės formÄ , jo turtinę padėtį, į tai, kad jis tik iÅ¡ dalies darbingas, taip pat į civilinio atsakovo UAB „T.“ turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, įvertino pačios žuvusiosios didelį neatsargumÄ . Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, vadovaujantis teismų praktika analogiÅ¡kose bylose, kolegijos nuomone, nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydis yra pagrįstas.Apelianto civilinio atsakovo UAB „T.“ skunde teigiama, jog priteisdamas nukentėjusiesiems neturtinę žalÄ , teismas nepagrįstai nesivadovavo LR CK 6.270 str. 2 dalimi, nustatančia, jog atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį Å¡altinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad M. P. vairuojamas automobilis bÅ«tų naudojamas kokiu nors pagrindu UAB „T.“. Minimas automobilis priklausė nuosavybės teise M. P., todėl teismas neteisingai pasirinko UAB „T.“ atsakovu. Å ie skundo argumentai nepagrįsti. Priteisdamas nukentėjusiesiems padarytÄ Å¾alÄ atlyginti civiliniam atsakovui UAB „T.“ apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos CK 6.264 str. Å io straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, jog kai darbuotojas nusikalstama veika padaro žalos, eidamas darbines pareigas, žalÄ nukentėjusiajam atlygina darbdavys.

Sprendžiant atsakomybės pagal šį straipsnį klausimÄ , svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp darbuotojo veiksmų ir žalos, padarytos vykdant darbo ar civilinę sutartį, bei tarp samdančio asmens ir žalÄ padariusio asmens. Darbinių (tarnybinių) pareigų atlikimu laikoma bet kokia veikla, susijusi su veikimu darbdavio nurodymu ir jo interesais. Esminę reikÅ¡mę Å¡ių taisyklių taikymui turi aplinkybė, kad darbuotojas, darydamas žalÄ , tikrai veikė kaip darbuotojas, t. y. atliko veiksmus, susijusius su darbo procesu, o ne savo asmeniniais interesais kaip privatus asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-07-03 „Teisės normų reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ , taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga“).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad M. P. dirbo UAB „T.“ taksi vairuotoju ir 2009-03-18, apie 5.54-5.56 val., vykdydamas darbines pareigas – veždamas keleivį į oro uostÄ , Kalvarijų-Upės g. sankryžoje, Vilniuje, pažeidė KET 134 punkto reikalavimus ir partrenkė pėsčiÄ jÄ A. P. L., nuo ko ji mirė. Vadinasi, kadangi M. P. žalÄ padarė eidamas darbines pareigas, žalÄ privalo atlyginti darbdavys. Å iuo atveju CK 6.270 straipsnio 1 dalis netaikytina, kadangi M. P. automobilį vairavo ne savo, o darbdavio interesais ir veikė kaip darbuotojas, o ne privatus asmuo.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-06 nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį panaikinti ar pakeisti pagrindo nėra. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė : nuteistojo M. P. ir civilinio atsakovo UAB „T.“ apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas (paraÅ¡as)                                       Pavelas Frolovas Teisėjai (paraÅ¡ai)                                                    Viktoras Dovidaitis                                                                  Daiva Pranytė-Zalieckienė NuoraÅ¡as tikras:Kolegijos pirmininkas                                       Pavelas Frolovas