2024-05-29 Nr. AB-8649-3-64-3-00112-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-228-502/2024

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00112-2024-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu ir prašė: 1) įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą (toliau – ir Departamentas) pakeisti 2024 m sausio 15 d. sprendimo Nr. 2D-663 motyvuojamąją dalį, nurodant, kad privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-20-230929-00123 buvo išrašytas neteisėtai; 2) panaikinti Departamento 2024 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. 2D-991; 3) panaikinti Departamento privalomąjį nurodymą Nr. PNUR-00-240118-00002; 4) panaikinti Departamento privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-20-230929-00125; 5) įpareigoti Departamentą nutraukti vykdomąją bylą, esančią pas antstolę; 6) nutraukti pareiškėjo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo bylą, pagal administracinio nusižengimo protokolą; 7) priteisti iš Lietuvos valstybės pareiškėjui jo patirtą 5 000 Eur neturtinę ir 64,29 Eur turtinę žalą.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti privalomojo nurodymo Nr. PNUR-00-240118-00002 vykdymą, kuriuo pareiškėjui nurodyta pašalinti statomo statinio-ūkinio pastato rūsio patalpų dalį, esančią už statinio ribų; sustabdyti privalomojo nurodymo Nr. PNSD-20-230929-00125 vykdymą, kuriuo pareiškėjui nurodoma nevykdyti jokio statinio statybos darbų ir leisti vykdyti statomo statinio-ūkinio pastato statybos darbus iki tokio lygio, kad statinys atitiktų I grupės nesudėtingojo statinio apibrėžimą.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 27 d. nutartimi: 1) priėmė pareiškėjo skundo reikalavimus dėl Departamento 2024 m. sausio 19 d. sprendimo Nr. 2D-991 panaikinimo ir 5 000 Eur neturtinės bei 64,29 Eur turtinės žalos atlyginimo; 2) atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimus: I) įpareigoti Departamentą pakeisti 2024 m sausio 15 d. sprendimo Nr. 2D-663 motyvuojamąją dalį, nurodant, kad privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-20-230929-00123 buvo išrašytas neteisėtai; II) panaikinti Departamento privalomąjį nurodymą Nr. PNUR-00-240118-00002; III) panaikinti Departamento privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-20-230929-00125; IV) įpareigoti Departamentą nutraukti vykdomąją bylą, esančią pas antstolę; V) nutraukti pareiškėjo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo bylą, pagal administracinio nusižengimo protokolą; 3) netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimus įpareigoti Departamentą pakeisti 2024 m sausio 15 d. sprendimo Nr. 2D-663 motyvuojamąją dalį ir įpareigoti nutraukti vykdomąją bylą, pažymėjo, jog teismas neatlieka viešojo administravimo funkcijų, taip pat nepriima sprendimų, kurie priskirti viešojo administravimo subjektams, be to, teismas negali nurodyti, kokį sprendimą privalo priimti viešojo administravimo subjektas. Todėl teismas šiuos reikalavimus atsisakė priimti, kaip nenagrinėtinus teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Dėl reikalavimo panaikinti Departamento 2024 m. sausio 18 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNUR-00-240118-00002, teismas atkreipė dėmesį, kad šiuo nurodymu pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2024 m. liepos 17 d. pašalinti statomo statinio ūkinio pastato rūsio patalpų dalį. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatas (11 str. 1 d. 3 p., 11 str. 4, 11 d.), pažymėjo, kad pareiškėjas skundžia statybos patikrinimo procedūros veiksmus, t. y. statybos patikrinimo procedūros metu priimtą privalomąjį nurodymą. Tačiau tokiais Inspekcijos veiksmais (privalomuoju sprendimu) siekiama sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą statybos patikrinimo procese, kuris įforminamas surašant statybos patikrinimo aktą. Taigi, pareiškėjas skundžia Inspekcijos tarpinį procedūrinį aktą, kuris pareiškėjui nesukelia teisinių padarinių ir pagal savo pobūdį nepriskirtinas prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui. Pareiškėjo nurodyti argumentai šiuo aspektu galėtų būti išdėstyti skunde dėl galutinio sprendimo.

Teismas atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą panaikinti Departamento 2023 m. rugsėjo 29 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-20-230929-00125, kadangi jis buvo priimtas 2023 m. rugsėjo 29 d., o skundas pateiktas 2024 m. vasario 14 d. Pareiškėjas termino atnaujinti skundui pateikti neprašė (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Teismas atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą dėl administracinio teisės nusižengimo byloje priimto nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi šis ginčas priklauso bendrosios kompetencijos teismo kompetencijai.

Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi pareiškėjas nenurodė, kokia žala atsiras, nepritaikius minėtos priemonės. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių realią grėsmę, kad jis patirs nuostolių ir kad jai bus padaryta didelė žala. Taigi, pareiškėjas neįrodė, kad neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas, nepateikė argumentų ir įrodymų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, kad jų taikymas būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo šiuos skundo reikalavimus: (1) įpareigoti Departamentą pakeisti 2024 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. 2D-663 motyvuojamąją dalį, nurodant, kad privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-20-230929-00123 buvo išrašytas neteisėtai; 2) panaikinti Departamento privalomąjį nurodymą Nr. PNUR-00-240118-00002; 3) panaikinti Departamento privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-20-230929-00125). Pareiškėjas prašo šiuos reikalavimus priimti, taip pat taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iki galutinio sprendimo byloje: 1) sustabdyti privalomojo nurodymo Nr. PNUR-00-240118-00002 galiojimą, kuriuo pareiškėjui nurodoma pašalinti statomo statinio-ūkinio pastato rūsio patalpų dalį, esančią už statinio ribų; 2) sustabdyti privalomojo nurodymo Nr. PNSD-20-230929-00125 galiojimą, kuriuo pareiškėjui nurodoma nevykdyti jokio statinio statybos darbų ir leisti vykdyti statomo statinio-ūkinio pastato statybos darbus iki tokio lygio, kad statinys atitiktų I grupės nesudėtingojo statinio apibrėžimą.

Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti reikalavimą įpareigoti Departamentą pakeisti 2024 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. 2D-663 motyvuojamąją dalį, kadangi šis reikalavimas atitinka ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktą – „įvykdyti kitokį teismo patvarkymą“. Reikalavimą pareiškėjas grindžia tuo, kad ateityje tikisi iš Inspekcijos priteisti papildomą turtinę žalą, kurią objektyviai įvertinti bus galima tik tuomet, kai bus panaikintas privalomasis nurodymas Nr. PNSD-20-230929-00125 (draudimas vykdyti statybos darbus). Pareiškėjas neginčija 2024 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. 2D-663 – panaikinti privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-20-230929-00123 (nugriauti statinį arba jį įteisinti). Jeigu pareiškėjas netektų galimybės ginčyti sprendimo pagrindą, kuris Inspekcijai leidžia bet kokį neteisėtą privalomąjį nurodymą laikyti įvykdytu, nepaisant to, kad nebuvo atlikta jokių įvykdymo veiksmų, pareiškėjui būtų užkertamas kelias iš valstybės prisiteisti turtinę žalą dėl Inspekcijos veiksmų.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad privalomasis nurodymas Nr. PNUR-00-240118-00002 yra procedūrinis aktas, pareiškėjui nesukeliantis teisinių veiksmų, tačiau nevertino, kad pareiškėjui iki 2024 m. liepos 17 d. nepašalinus šalia ūkinio statinio esančios techninės duobės, kurią Inspekcija be pagrindo įvardija kaip statomo statinio ūkinio pastato rūsio patalpų dalį, šis privalomasis nurodymas bus pateiktas antstoliams priverstiniam vykdymui. Teismas nevertino, ar priverstinis vykdomojo dokumento vykdymas pareiškėjui nesukels jokių teisinių pasekmių. Aplinkybę, kad privalomieji nurodymai yra skundžiami, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentais dėl praleisto termino skundui dėl privalomojo nurodymo Nr. PNSD-20-230929-00125 paduoti. Pareiškėjas pabrėžia, kad siekdamas panaikinti minėtą privalomąjį nurodymą nepraleidus termino, pareiškėjams turėjo prašyti panaikinti Inspekcijos 2023 m. rugsėjo 29 d. savavališkos statybos aktą. Tačiau tokie skundo reikalavimai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Net jeigu pareiškėjas administracinio teismo būtų prašęs atnaujinti praleistą terminą, tokio prašymo teismas nebūtų galėjęs nagrinėti. Be to, pareiškėjas savo reikalavimą grindžia kitu pagrindu – šiuo atveju pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatas išnyko teisinis pagrindas tolesniam privalomojo nurodymo Nr. PNSD-20-230929-00125 galiojimui, o Inspekcija 2024 m. sausio 19 d. sprendimu šį privalomąjį nurodymą atsisakė panaikinti. Todėl šiuo atveju atsiranda teisinio neapibrėžtumo situacija.

Pareiškėjas akcentuoja, kad reikalavimo užtikrinimo priemones prašė taikyti ne dėl skundžiamų sprendimų, o dėl privalomųjų nurodymų. Priverstinai įvykdžius privalomąjį nurodymą Nr. PNUR-00-240118-00002 iki palankaus teismo sprendimo įsigaliojimo datos, pareiškėjui toks teismo sprendimas nebūtų aktualus, šis sprendimas neužbaigtų ginčo tarp pareiškėjo ir Inspekcijos, o tik taptų pagrindu dar vienai bylai – būtų reikalaujama priteisti pareiškėjo patirtus nuostolius dėl priverstinio privalomojo nurodymo įvykdymo.

Pareiškėjo patirtus nuostolius sudarytų techninės duobės priverstinio griovimo išlaidos, bei išlaidos duobei atkurti, nes ji pareiškėjui yra reikalinga. Tačiau techninės duobės atkūrimas pareikalaus žymiai didesnių išlaidų, nei pareiškėjas jas patyrė šią techninę duobę įrengdamas, nes bus vykdomi ne statybos, o atstatymo darbai, šalia esančio statinio. Kadangi sunkiai tikėtina, kad teismo sprendimas įsigalios iki 2024 m. liepos 17 d., egzistuoja reali tikimybė, kad techninė duobė bus pašalinta dar iki teismo sprendimo įsigaliojimo.

Inspekcijai pripažinus, kad yra išnykę pagrindai drausti tolesnę statinio statybą, tolesnis privalomojo nurodymo Nr. PNSD-20-230929-00125 (draudimas vykdyti statybos darbus) galiojimas ateityje didins pareiškėjo vykdomų statybos darbų kainą dėl infliacijos ir didėjančių statybos darbų ir statybinių medžiagų kainų. Šiuos nuostolius pareiškėjas turės teisę prisiteisti iš valstybės. Todėl negalima teigti, kad šios valstybės išlaidos atitinka viešuosius interesus, kuriuos Inspekcija privalo ginti.

Pareiškėjui tapo neaktualūs reikalavimai nutraukti jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo bylą ir įpareigoti Inspekciją nutraukti vykdomąją bylą, todėl šios nutarties dalies pareiškėjas neskundžia ir dėl jos nepasisako.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti nagrinėti dalį pareiškėjo skundo reikalavimų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog skundo dalykas (pareiškėjo reikalavimas) turi būti suformuluotas taip, jog būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-789-552/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, teismui suteiktas instrumentas padėti pareiškėjui pašalinti atitinkamo pobūdžio trūkumus bylos iškėlimo stadijoje. Atkreiptinas dėmesys, kad skundo priėmimo metu tikrinamos procesinės prielaidos administracinei bylai užvesti ir nėra vertinami materialieji teisiniai santykiai tarp šalių, kas turi būti atlikta nagrinėjant bylą iš esmės.

Pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti reikalavimą dėl įpareigojimų atlikti veiksmus, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, nesprendęs klausimo dėl galimybės pareiškėjui nustatyti terminą trūkumams pašalinti.

Pagal ABTĮ 88 straipsnio nuostatas vienas iš galimų administracinio teismo sprendimų – įpareigoti administravimo subjektą atlikti atitinkamus veiksmus (2, 3 punktai). Reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus gali būti reiškiamas ir nagrinėjamas kaip išvestinis iš reikalavimo panaikinti administracinį aktą arba kaip savarankiškas reikalavimas neveikimo ar vilkinimo atlikti veiksmus atvejais (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Reiškiant savarankišką reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, siekiant konstatuoti egzistuojantį administracinį ginčą, teismas turi patikrinti, ar pateikti duomenys, kad pareiškėjas kreipėsi į administravimo subjektą su prašymu atlikti atitinkamus veiksmus, o šis tinkamai neveikia ar vilkina atlikti šiuos veiksmus. Nesant tokių duomenų, pareiškėjui turi būti siūloma juos pateikti, nustatant terminą trūkumų šalinimui.

Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą panaikinti 2024 m. sausio 18 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNUR-00-240118-00002, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju privalomasis nurodymas buvo netinkamai vertintas kaip Inspekcijos tarpinis procedūrinis aktas kuris pareiškėjui nesukelia jokių teisinių padarinių ir pagal savo pobūdį nepriskirtinas prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui. Tačiau toks vertinimas prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo reguliavimui, skirtam savavališkos statybos padarinių šalinimui (14, 15 straipsniai).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti skundo reikalavimus dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir dėl 2024 m. sausio 18 d. privalomojo nurodymo Nr. PNUR-00-240118-00002, naikinama ir šių reikalavimų priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, papildomai nekartodama pirmosios instancijos teismo argumentų, pritaria vertinimui, kad dėl 2023 m. rugsėjo 29 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSD-20-230929-00125 panaikinimo skundas teismui pateiktas 2024 m. vasario 14 d., t. y. praleidus nustatytą terminą, o pareiškėjas termino atnaujinti skundui pateikti neprašė. Todėl teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl 2023 m. rugsėjo 29 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSD-20-230929-00125 panaikinimo, ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas, reikšdamas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nenurodė, kokia bus padaryta žala, netaikius minėtos priemonės. Įstatymo leidėjas pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones sieja su neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didele žala. Šiuo atveju buvo pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių realią grėsmę, kad jis patirs nuostolių ir kad bus padaryta didelė žala, kad neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pateikti motyvuotą prašymą ir pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, kad jų taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pagrįstai netenkintas (ABTĮ 70 straipsnis).

Teisėjų kolegija detaliau nevertina kitos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, dėl kurios pareiškėjas atskirajame skunde nepasisakė.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2, 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. M. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 27 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti nagrinėti reikalavimus: įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą pakeisti 2024 m sausio 15 d. sprendimo Nr. 2D-663 motyvuojamąją dalį, nurodant, kad privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-20-230929-00123 buvo išrašytas neteisėtai; panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento privalomąjį nurodymą Nr. PNUR-00-240118-00002; įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą nutraukti vykdomąją bylą, esančią pas antstolę, panaikinti ir šių reikalavimų priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė