72faafef-0baf-4f01-9fee-be6b99b62057 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-2122-433/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00890-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.2.; 2.6.1.3.6.; 2.6.29.4.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 20 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Anai Usačiovai, dalyvaujant ieÅ¡kovui D. Å ., ieÅ¡kovo atstovui advokatui E. B., atsakovui M. P., atsakovo atstovui advokatui V. I., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D.

Å . ieÅ¡kinį atsakovui M. P. dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė: IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, kad su atsakovu 2014 m. liepos 28 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kuriÄ atsakovui buvo paskolinta 8 700,00 Lt (2 259,00 Eur) suma. Tai patvirtina atsakovo pasiraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis. Atsakovas paskolos iki Å¡iol negrÄ Å¾ino. PraÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 2 259,00 Eur skolÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovo pateiktame atsiliepime nurodoma, kad atsakovas su ieškiniu nesutinka dėl tokių priežasčių. Ieškinys iš esmės grindžiamas vieninteliu įrodymu – 2014 m. liepos 28 d. surašytu paskolos rašteliu, pagal kurį atsakovas tariamai pasiskolino iš ieškovo 7 800,00 Lt (2 259,00 Eur). Atsakovas neneigia, kad pateiktame raštelyje yra jo parašas, tačiau kategoriškai neigia, kad yra gavęs kokius nors pinigus iš ieškovo. 2014 m. liepos mėnesį (tikslios datos atsakovas neatsimena) ieškovas ir atsakovas buvo žodžiu sutarę dėl ribotos civilinės apyvartos prekių įsigijimo iš ieškovo, ir šiam sandoriui užtikrinti ieškovas pateikė atsakovui paskolos raštelį, kurį atsakovas pasirašė tinkamai nesuprasdamas tokio veiksmo teisinių pasekmių, tačiau realiai jokių prekių, ar pinigų, atsakovas iš ieškovo taip ir negavo.

Atsiliepime taip pat nurodoma, kad nelegali prekyba ribotos civilinės apyvartos prekėmis Lietuvos Respublikoje užtraukia atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatas ir ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas vien vadovaujantis ex injuria ius non oritur principu (iš neteisės negali kilti teisė), kadangi pridedamu paskolos rašteliu ieškovas siekė užtikrinti niekinį ir prieštaraujantį imperatyviosioms teisės normoms sandorį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 2 dalies nuostatas, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento, tuo tarpu atsakovas šiuo atveju nei pinigų, nei daiktų iš ieškovo nėra gavęs. Taip pat CK 6.875 straipsnio nuostatas numato paskolos gavėjo teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų negavo, ir jei įrodoma, kad pinigai ar daiktai paskolos gavėjui nebuvo perduoti – paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta.

Kartu su ieÅ¡kiniu nepateikiama nei ieÅ¡kovo pinigų perdavimÄ atsakovui pagrindžiančio mokėjimo nurodymo, nei grynųjų pinigų perdavimo kvito, tuo tarpu atsakovas jokių pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovo į asmeninę sÄ skaitÄ 2014 m. birželio 1 / 2014 m. rugpjūčio 30 d. nėra gavęs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analogiÅ¡ko pobÅ«džio ginče yra pateikęs iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad nepaisant paskolos raÅ¡telio, ar vekselio, buvimo fakto, skolininkui ginčijant savo prievolę remiantis tuo, kad pinigų pastarasis pagal sandorį nėra gavęs, ieÅ¡kovas privalo įrodyti pinigų perdavimo atsakovui faktÄ .

Kartu su ieÅ¡kiniu pateiktas raÅ¡telis iÅ¡ esmės negali bÅ«ti vertinamas kaip paskolos suteikimÄ pagrindžiantis įrodymas, kadangi jame net nenumatytas skolos grÄ Å¾inimo terminas. Tuo tarpu ieÅ¡kovo teiginiai apie tai, kad jis tariamai žodžiu kreipėsi į atsakovÄ dėl raÅ¡telyje nurodytos sumos grÄ Å¾inimo – neatitinka tikrovės. Kaip jau buvo minėta, jokių prekių pagal susitarimÄ ieÅ¡kovas atsakovui nepateikė, jokių pinigų atsakovui neperdavė ir nei atsakovas, nei ieÅ¡kovas po 2014 m. liepos 28 d. nebuvo net susitikę.

IeÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumÄ patvirtina ir tai, kad pastarasis kreipėsi į teismÄ praėjus 4 metams nuo aktualaus raÅ¡telio suraÅ¡ymo, ir apie šį faktÄ atsakovas jau buvo pamiršęs. PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip neįrodytÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas ir jo atstovas prašė ieÅ¡kinį tenkinti. IÅ¡ esmės pakartojo ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes. Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

IÅ¡ esmės pakartojo atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytus argumentus. IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. IÅ¡ civilinėje byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų turinio bei Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad tarp ieÅ¡kovo D. Å . ir atsakovo M. P. 2014 m. liepos 28 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas atsakovui paskolino 8 700,00 Lt (2 259,00 Eur) sumÄ . Å ias aplinkybes patvirtina atsakovo pasiraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis, kuriame, atsakovas pats posėdžio metu patvirtino, jog jo ranka paraÅ¡yta:

„aÅ¡, M. P. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), pasiskolinau 7 800 Lt iÅ¡ D. Å . 2014 m. 07 28 d. Paskolos sudarymo vieta Vilnius“. Taigi, ieÅ¡kovas tvirtina, jog pinigus grynais atsakovui paskolino ir Å¡ias aplinkybes pagrindžia paties atsakovo pasiraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis. Atsakovo teigimu jis nėra gavęs jokių pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovo, todėl teismui pateiktas paskolos raÅ¡telis turėtų bÅ«ti vertinamas kritiÅ¡kai. Å ioms aplinkybėms pagrįsti, atsakovas pateikė savo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o laikotarpiu nuo 2014-06-01 iki 2014-08-30 istorijÄ .

Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp Å¡alių kilo dėl pinigų perdavimo fakto ir atsakovo prievolės grÄ Å¾inti skolÄ ieÅ¡kovui. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinio teismo praktika dėl Å¡ių įrodinėjimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo yra nuosekli ir iÅ¡sami. Å is teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; etc.).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ jų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; etc.).Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu.

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Å ioje vietoje pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog teisminiams ginčams, kilusiems iÅ¡ paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio Å¡ių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Kaip minėta, pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytÄ pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), todėl įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisyklė iÅ¡ paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolÄ suteikė, o skolininkas – jog paskolÄ grÄ Å¾ino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-200/2013). Be to, nagrinėjant iÅ¡ paskolos teisinių santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas prezumpcijas, t. y.

į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikÅ¡mė, kol nėra įrodyta prieÅ¡ingai. Ä®statymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui Å¡iÄ prezumpcijÄ nuginčyti ir įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-200/2013).

Byloje nėra ginčo, jog atsakovas 2014 m. liepos 28 d. surašė ir pasirašė paskolos raštelį. Tačiau atsakovas nurodo, jog pinigų iš ieškovo negavo. Teismo vertinimu šis atsakovo argumentas yra nepagrįstas. Byloje esančiais tiek rašytiniais įrodymais, tiek šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais nustatyta, kad 2014 m. liepos 28 d. atsakovas savo ranka surašė: „aš, M. P. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), pasiskolinau 7 800 Lt iš D. Š. 2014 m. 07 28 d.

Paskolos sudarymo vieta Vilnius“ ir pasirašė šį paskolos raÅ¡telį (teismui pateiktas originalus, atsakovo ranka suraÅ¡ytas ir pasiraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis). Å ios aplinkybės vertintinos bÅ«tent kaip grynųjų pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovo priėmimas. Atsakovo argumentai, kad kartu su ieÅ¡kiniu pateiktas raÅ¡telis iÅ¡ esmės negali bÅ«ti vertinamas kaip paskolos suteikimÄ pagrindžiantis įrodymas, nes jame net nenumatytas skolos grÄ Å¾inimo terminas bei tai, kad kartu su ieÅ¡kiniu nepateikiama nei ieÅ¡kovo pinigų perdavimÄ atsakovui pagrindžiančio mokėjimo nurodymo, nei grynųjų pinigų perdavimo kvito, o iÅ¡ jo banko sÄ skaitos 2014 m. birželio 1 / 2014 m. rugpjūčio 30 d. iÅ¡raÅ¡o matyti, kad atsakovas jokių pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovo nėra gavęs, – nepatvirtina fakto, kad atsakovas pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovo negavo, taip pat nepaneigia ieÅ¡kovo teiginio, jog atsakovas yra skolingas 2014 m. liepos 28 d. paskolos raÅ¡telio pagrindu (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Apklausta liudytoja J. Å . parodė kurioje vietoje ir kokiomis aplinkybėmis įvyko susitikimas su M. P., patvirtino, kad pinigai M. P. buvo perduoti. Teismas kritiÅ¡kai vertina liudytojo D. K. parodymus. Nors liudytojas patvirtino faktÄ , kad ieÅ¡kovas ir atsakovas buvo susitikę, matė, jog atsakovas rašė raÅ¡telį, tačiau nematė, kad ieÅ¡kovas atsakovui perdavė pinigus. Pagal liudytojo parodymus ieÅ¡kovo ir atsakovo susitikimo metu jis sėdėjo automobilyje, tačiau negalėjo tikslai pasakyti įvykusio susitikimo laiko, kokiu atstumu nuo ieÅ¡kovo ir atsakovo stovėjo automobilis, kuriame jis sėdėjo, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad liudytojas galėjo ir nematyti pinigų perdavimo.

Šiame kontekste pažymėtina, kad CK 6.154 straipsnyje numatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).

Taigi, nagrinėjamu atveju, konstatuotina, kad nuo ginčo paskolos raÅ¡telio pasiraÅ¡ymo momento – 2014 m. liepos 28 d., Å¡alys sutarė, jog atsakovas pasiskolino iÅ¡ ieÅ¡kovo 7 800 Lt sumÄ ir Å¡ioje byloje sprendžiant dėl atsakovo prievolės grÄ Å¾inti pasiskolintus pinigus, pabrėžtina, kad pirmiau paminėti atsakovo argumentai, prieÅ¡ingai nei jis teigia, nepaneigia faktinės aplinkybės, kad jis yra skolingas ieÅ¡kovui (CK 6.870, 6.871, 6.873 straipsniai). Taigi, Å¡iuo atveju pats paskolos raÅ¡telis ir patvirtina mokėjimo prievolę, kol ji nepasibaigia arba kol paskolos raÅ¡telis nepripažįstamas niekiniu sandoriu įstatymų nustatytais pagrindais.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti skolÄ pagal 2014 m. liepos 28 d. paskolos raÅ¡telį laikytinas pagrįstu, ir konstatuotina, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų bei duomenų Å¡iam teismo įsitikinimui paneigti, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 2 259,00 Eur skolos yra tenkintinas. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ (2 259,00 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 6 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi Å¡aliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinas sumokėtas žyminis mokestis – 51,41 Eur bei 700,00 Eur iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ , iÅ¡ viso 751,41 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai, 93 straipsnis, 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968)). Teismo turėtos procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos nevirÅ¡ija 3,00 Eur, todėl iÅ¡ atsakovo Å¡ios iÅ¡laidos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“). Kiti Å¡alių argumentai nėra reikÅ¡mingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.).

Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Priteisti iÅ¡ atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui D. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 259,00 Eur (du tÅ«kstančiai du Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt devyni eurai) skolÄ , 5 (penkių) procentų dydžio procesines metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (2 259,00 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 6 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 51,41 Eur (penkiasdeÅ¡imt vienas euras 41 ct.) žyminį mokestį ir 700,00 Eur (septyni Å¡imtai eurų) iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Edvardas Juozėnas