2016-12-30 Nr. ANB-1-4-68-3-16542-2015-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-93-895/2016

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-16542-2015-7

Procesinio sprendimo

kategorijos: 2.9.11; 2.14.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VARDU

2016 m.

gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų

kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Tomo

Šeškausko ir Armano Abramavičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Finansinių

nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

(toliau – ir FNTT) direktoriaus Kęstučio Jucevičiaus ir nukentėjusiosios BUAB (duomenys neskelbtini)

atstovo advokato Andriejaus Melkovo prašymus,

vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso

(toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą

K. N. ir T. B. administracinio

teisės pažeidimo bylą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo

4 d. nutarimo ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d.

nutarties.

Teisėjų kolegija

nustatė:

1. FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos Analizės skyriaus

vyriausiasis tyrėjas G. Ramonas 2015 m. spalio 29 d. K.

N. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 6-6-5-15:

pagal ATPK 17214 straipsnio 1 dalį už tai, kad

jis, nuo 2010 m. gegužės 10 d. būdamas

elektroninių pinigų įstaigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis

direktorius, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37

straipsnio 7, 8 dalių, 12 dalies 1, 11 punktų, UAB „(duomenys neskelbtini)“

valdyboje 2011 m. vasario 8 d. patvirtintų generalinio direktoriaus pareigybės

nuostatų 5 punkto nuostatas privalantis organizuoti kasdieninę bendrovės veiklą

ir atsakyti už bendrovės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą ir

kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą, nevykdė šių

pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų

UAB „(duomenys neskelbtini)“: UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo atliktas

tinkamas klientės UAB (duomenys neskelbtini) (nuo 2009 m. gruodžio 21 d. iki 2014 m. rugsėjo 11 d.

restruktūrizuojama UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. lapkričio 14 d.

bankrutuojanti UAB (duomenys neskelbtini)) tapatybės nustatymas prieš pradedant

dalykinius santykius – 2014 m. gegužės 5 d. atidarant klientui elektroninių

pinigų sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kai klientas fiziškai

nedalyvavo, nustatant jo tapatybę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų tapatybę

nustatydavo iš kliento internetinėje UAB „(duomenys neskelbtini)“

registracijos formoje nurodytų duomenų ir kliento asmeninės sąskaitos, esančios

kredito įstaigoje, atlikto 1 Lt (0,29 Eur) mokėjimo nurodymo, kuris pagal Lietuvos

Respublikos mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 14 punktą yra „mokėjimo

arba gavėjo nurodymas savo mokėjimo paslaugų teikėjui įvykdyti mokėjimo

operaciją“ ir pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų

finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir PPTFPĮ) 11 straipsnio 1

dalies 1 punktą, 11 straipsnio 2 dalies 3 punktą yra tik papildoma

sustiprinta kliento tapatybės nustatymo priemonė, o ne trečiosios šalies

informacijos apie klientą, naudos gavėją ar kvalifikuoto elektroninio parašo

naudojimas. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2014 m. gegužės 5 d.

atidarydama UAB (duomenys neskelbtini) elektroninių pinigų sąskaitą bei elektroninių

pinigų paslaugų teikimo metu, nepadarė UAB (duomenys neskelbtini) atstovo direktoriaus

R. Š., kuris atidarė bendrovės sąskaitą, tapatybę

patvirtinančio dokumento puslapio, kuriame yra šio fizinio asmens nuotrauka,

kopijos ir (arba) nenuskenavo šio dokumento, nors pagal PPTFPĮ 16 straipsnio 9

dalį jo kopiją privalo saugoti dešimt metų nuo sandorių ar dalykinių santykių

su klientu pabaigos dienos; taip pažeidė PPTFPĮ 9 straipsnio 1 dalies

1 punkto, 11, 14 dalių, 16 straipsnio 9 dalies, 21 straipsnio 1 dalies

4 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu

Nr. 942 patvirtintų Taisyklių dėl kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių

tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo 5, 8, 9, 10 punktų reikalavimus;

pagal ATPK 17214 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis

neužtikrino, jog būtų nustatytos šios UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientės

UAB (duomenys neskelbtini) atliktos įtartinos piniginės operacijos, kurios

nebuvo sustabdytos ir informacija apie jas iki protokolo surašymo dienos nebuvo

perduota FNTT: UAB (duomenys neskelbtini) vadovas R. Š. nuo

2014 m. gegužės 5 d. iki 2015 m. sausio 7 d. iš UAB (duomenys

neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko stambius piniginių

lėšų pervedimus į savo asmenines sąskaitas Nr. (duomenys

neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (iš viso buvo

pervesta 26 465,02 Eur), į savo sesers L. Š. banko

sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys

neskelbtini) (iš viso buvo pervesta 14 129,56 Eur), kurie

neatitiko bendrovės steigimo dokumentuose nurodytos veiklos rūšies – filmų

gamybos bei įprasto bendradarbiavimo su elektroninių pinigų įstaiga UAB „(duomenys

neskelbtini)“. UAB (duomenys neskelbtini) vadovas R.

Š. prašė lėšas išmokėti su bendrovės įprastine veikla akivaizdžiai nesusijusiems

asmenims, atliktų mokėjimų paskirtyje nebuvo nurodytas aiškus ekonominis

pagrindas, sąskaitų faktūrų numeriai, todėl pagal Vyriausybės 2008 m. liepos 9

d. nutarimu Nr. 677 patvirtinto Kriterijų, kuriais vadovaujantis piniginė

operacija ar sandoris laikomi įtartinais ar neįprastais, sąrašo 1 punkto 1.1,

1.4, 1.10 papunkčių (redakcija, galiojusi iki 2014 m. gruodžio 3 d.)

ir FNTT direktoriaus 2014 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-240 patvirtinto Pinigų

plovimo ir įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijų sąrašo

2 punkto 2.1, 2.6, 2.10 papunkčių nuostatas atliktos piniginės operacijos atitiko

nustatytus piniginių operacijų ar sandorio įtartinumo kriterijaus

požymius. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ esančios UAB (duomenys neskelbtini)

sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) R. Š. Vilniuje, (duomenys

neskelbtini) esančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“ centriniame biure,

2014 m. birželio 13, 19 d. iš viso išgrynino 108 000 Lt (31 278,96 Eur).

Nurodyta suma viršijo 25 000 Eur paimtų grynųjų pinigų iš UAB (duomenys

neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per septynias kalendorines

dienas, kelių operacijų metu ir tokios operacijos neatitiko kliento įprasto

bendradarbiavimo su elektroninių pinigų įstaiga, pagal Vyriausybės 2008 m.

liepos 9 d. nutarimu Nr. 677 patvirtinto Kriterijų, kuriais vadovaujantis

piniginė operacija ar sandoris laikomi įtartinais ar neįprastais, sąrašo 1

punkto 1.15 papunkčio (redakcija, galiojusi iki 2014 m. gruodžio 3 d.) ir FNTT

direktoriaus 2014 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-240 patvirtinto Pinigų

plovimo ir įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijų sąrašo

2 punkto 2.15 papunkčio nuostatas atliktos piniginės operacijos atitiko

nustatytus piniginės operacijos ar sandorio įtartinumo kriterijaus požymius,

todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilo pareiga apie įtartinas pinigines

operacijas pranešti FNTT; taip pažeidė PPTFPĮ 14 straipsnio 1, 2 dalių, Vyriausybės

2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 677 patvirtinto Įtartinų piniginių operacijų

ir sandorių sustabdymo ir informacijos apie įtartinas ar neįprastas pinigines

operacijas ar sandorius pateikimo FNTT tvarkos aprašo 1, 3 punktų reikalavimus.

2. FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos Analizės skyriaus

vyriausiasis tyrėjas G. Ramonas 2015 m. spalio 29 d. T.

B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 6-6-6-15:

pagal ATPK 17214 straipsnio 1 dalį už tai, kad

jis, nuo 2014 m. sausio 8 d. būdamas elektroninių pinigų įstaigos UAB „(duomenys

neskelbtini)“ finansinių nusikaltimų prevencijos specialistu, vadovaujantis UAB

„(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2014 m. sausio 8 d.

patvirtintų Pinigų plovimo prevencijos specialisto pareigybės nuostatų 4.1 punkto

reikalavimais, nevykdė šių pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos

priemonių reikalavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“: UAB „(duomenys

neskelbtini)“ nebuvo atliktas tinkamas klientės UAB (duomenys neskelbtini)

(nuo 2009 m. gruodžio 21 d. iki 2014 m. rugsėjo 11 d.

restruktūrizuojama UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. lapkričio 14 d.

bankrutuojanti UAB (duomenys neskelbtini)) tapatybės nustatymas prieš

pradedant dalykinius santykius – 2014 m. gegužės 5 d. atidarant

klientui elektroninių pinigų sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kai

klientas fiziškai nedalyvavo, nustatant jo tapatybę. UAB „(duomenys

neskelbtini)“ klientų tapatybę nustatydavo iš kliento internetinėje UAB „(duomenys

neskelbtini)“ registracijos formoje nurodytų duomenų ir kliento asmeninės

sąskaitos, esančios kredito įstaigoje, atlikto 1 Lt (0,29 Eur) mokėjimo

nurodymo, kuris pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 1

dalies 14 punktą yra „mokėjimo arba gavėjo nurodymas savo mokėjimo paslaugų

teikėjui įvykdyti mokėjimo operaciją“ ir pagal PPTFPĮ 11 straipsnio 1

dalies 1 punktą, 11 straipsnio 2 dalies 3 punktą yra tik papildoma sustiprinta

kliento tapatybės nustatymo priemonė, o ne trečiosios šalies informacijos apie

klientą, naudos gavėją ar kvalifikuoto elektroninio parašo naudojimas. Be to,

UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2014 m. gegužės 5 d. atidarydama UAB (duomenys

neskelbtini) elektroninių pinigų sąskaitą bei elektroninių pinigų paslaugų teikimo

metu, nepadarė UAB (duomenys neskelbtini) atstovo direktoriaus R.

Š., kuris atidarė bendrovės sąskaitą, tapatybę patvirtinančio dokumento

puslapio, kuriame yra šio fizinio asmens nuotrauka, kopijos ir (arba)

nenuskenavo šio dokumento, nors pagal PPTFPĮ 16 straipsnio 9 dalį jo kopiją

privalo saugoti dešimt metų nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu

pabaigos dienos; taip pažeidė PPTFPĮ 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 11, 14 dalių,

16 straipsnio 9 dalies, 21 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Vyriausybės 2008 m.

rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 942 patvirtintų Taisyklių dėl kliento ir naudos

gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo 5,

8, 9, 10 punktų reikalavimus;

pagal ATPK 17214 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis nenustatė šių UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientės

UAB (duomenys neskelbtini) atliktų įtartinų piniginių operacijų, kurios nebuvo

sustabdytos ir informacija apie jas iki protokolo surašymo dienos nebuvo

perduota FNTT: UAB (duomenys neskelbtini) vadovas R. Š. nuo

2014 m. gegužės 5 d. iki 2015 m. sausio 7 d. iš UAB (duomenys neskelbtini)

sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko stambius piniginių lėšų pervedimus

į savo asmenines sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (iš viso buvo pervesta 26 465,02 Eur),

į savo sesers L. Š. banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys

neskelbtini) (iš viso buvo pervesta 14 129,56 Eur), kurie neatitiko

bendrovės steigimo dokumentuose nurodytos veiklos rūšies – filmų gamybos bei

įprasto bendradarbiavimo su elektroninių pinigų įstaiga UAB „(duomenys

neskelbtini)“. UAB (duomenys neskelbtini) vadovas R. Š. prašė

lėšas išmokėti su bendrovės įprastine veikla akivaizdžiai nesusijusiems

asmenims, atliktų mokėjimų paskirtyje nebuvo nurodytas aiškus ekonominis

pagrindas, sąskaitų faktūrų numeriai, todėl pagal Vyriausybės 2008 m. liepos 9

d. nutarimu Nr. 677 patvirtinto Kriterijų, kuriais vadovaujantis piniginė

operacija ar sandoris laikomi įtartinais ar neįprastais, sąrašo 1 punkto

1.1, 1.4, 1.10 papunkčių (redakcija, galiojusi iki 2014 m. gruodžio 3

d.) ir FNTT direktoriaus 2014 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-240

patvirtinto Pinigų plovimo ir įtartinų piniginių operacijų ar sandorių

atpažinimo kriterijų sąrašo 2 punkto 2.1, 2.6, 2.10 papunkčių nuostatas

atliktos piniginės operacijos atitiko nustatytus piniginių operacijų ar

sandorio įtartinumo kriterijaus požymius. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“

esančios UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys

neskelbtini) R. Š. Vilniuje, (duomenys neskelbtini)

esančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“ centriniame biure, 2014 m.

birželio 13, 19 d. iš viso išgrynino 108 000 Lt (31 278,96 Eur). Nurodyta

suma viršijo 25 000 Eur paimtų grynųjų pinigų iš UAB (duomenys

neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per septynias

kalendorines dienas, kelių operacijų metu ir tokios operacijos neatitiko

kliento įprasto bendradarbiavimo su elektroninių pinigų įstaiga, pagal

Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 677 patvirtinto Kriterijų, kuriais

vadovaujantis piniginė operacija ar sandoris laikomi įtartinais ar neįprastais,

sąrašo 1 punkto 1.15 papunkčio (redakcija, galiojusi iki 2014 m. gruodžio

3 d.) ir FNTT direktoriaus 2014 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-240

patvirtinto Pinigų plovimo ir įtartinų piniginių operacijų ar sandorių

atpažinimo kriterijų sąrašo 2 punkto 2.15 papunkčio nuostatas, atliktos

piniginės operacijos atitiko nustatytus piniginės operacijos ar sandorio

įtartinumo kriterijaus požymius, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilo

pareiga apie įtartinas pinigines operacijas pranešti FNTT; taip pažeidė PPTFPĮ

14 straipsnio 1, 2 dalių, Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 677 patvirtinto

Įtartinų piniginių operacijų ir sandorių sustabdymo ir informacijos apie

įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas ar sandorius pateikimo FNTT

tvarkos aprašo 1, 3 punktų reikalavimus.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarimu K. N. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal

ATPK 17214 straipsnio 1 dalį, 17214 straipsnio

2 dalį nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties; T. B. pagal ATPK 17214 straipsnio 1 dalį,

vadovaujantis ATPK 301 straipsniu, nubaustas 100 Eur bauda,

administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 17214

straipsnio 2 dalį nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo

sudėties.

4. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartimi,

atmetus FNTT ir nukentėjusiosios BUAB (duomenys neskelbtini) atstovo advokato

A. Melkovo ir patenkinus T. B. apeliacinius skundus, Vilniaus

miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarimo dalis dėl T.

B. nubaudimo pagal ATPK 17214

straipsnio 1 dalį panaikinta ir T. B. administracinio

teisės pažeidimo bylos teisena pagal šį ATPK straipsnį nutraukta, nesant

administracinio teisės pažeidimo sudėties ir pasibaigus ATPK 35 straipsnyje

numatytiems terminams.

5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų

atrankos kolegijos 2016 m. birželio 30 d., rugsėjo 8 d. nutartimis FNTT direktoriaus K. Jucevičiaus ir nukentėjusiosios

BUAB (duomenys neskelbtini) atstovo advokato A. Melkovo prašymai priimti ir

K. N. bei T. B. administracinio

teisės pažeidimo byla atnaujinta.

6. FNTT direktorius K. Jucevičius, vadovaudamasis ATPK 30217,

30221 straipsnių nuostatomis, prašo panaikinti

pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų dalis dėl T.

B. ir T. B. pagal ATPK 17214

straipsnio 1 dalį nubausti 1447,50 Eur bauda.

6.1. Pareiškėjas nurodo, kad abiejų instancijų teismai padarė esminius

materialiosios teisės normų pažeidimus.

6.2. Pareiškėjas nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada,

kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų K.

N. ir T. B. veika nėra trunkamojo pobūdžio ir

administracinės nuobaudos skyrimo terminai skaičiuojami nuo veikos padarymo

pradžios (nuo 2014 m. gegužės 5 d. iki 2014 m. lapkričio 5 d.), ir teigia, kad

pagal PPTFPĮ 9 straipsnio 11 dalį finansų įstaigoms ir kitiems

subjektams draudžiama vykdyti sandorius per banko sąskaitas, užmegzti

dalykinius santykius, vykdyti sandorius, kai jie neturi galimybių įvykdyti

šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų (straipsnio redakcija, galiojusi iki

2014 m. rugsėjo 1 d.), pagal 9 straipsnio 14 dalį kliento

ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo ir kelių tarpusavyje susijusių piniginių

operacijų nustatymo tvarką pavedama nustatyti Vyriausybei. Vyriausybė

patvirtino Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių

piniginių operacijų nustatymo taisykles, kurių 3–10 punktuose nustatyta, kaip

turi būti nustatoma kliento tapatybė prieš pradedant dalykinius santykius. Trunkamojo

pažeidimo atveju kaltininkas, žinodamas apie savo pareigą veikti ar neveikti

tam tikru būdu, šios pareigos nevykdo ir tokia būsena trunka iki tam tikro

laiko. Pasak pareiškėjo, PPTFPĮ 9 straipsnio 11 dalies nuostatos įpareigojo

finansų įstaigas užmegzti dalykinius santykius ir vykdyti sandorius, tik jei

yra vykdomi kiti šio straipsnio reikalavimai, todėl teisės aktų nustatyta

tvarka tinkamai nenustačius kliento tapatybės ir pradėjus su juo dalykinius

santykius ar vykdant sandorius, finansų įstaiga (atsakingi asmenys) atsiduria

pažeidimo būsenoje dėl nevykdomos pareigos tinkamai nustatyti kliento tapatybę.

Pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį dėl ATPK 17214 straipsnyje nustatyto

pažeidimo taikytinas šešių mėnesių nuo pažeidimo nustatymo dienos

administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Pareiškėjo teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“

atsakingų asmenų K. N. ir T. B. pažeidimai

tapo žinomi jiems 2015 m. spalio 29 d. surašius administracinio teisės

pažeidimo protokolus, todėl, esant trunkamiesiems pažeidimams, būtent nuo šios

datos taikytini ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti 6 mėnesių administracinių

nuobaudų skyrimo terminai. Pareiškėjas pažymi ir tai, kad analogišką klaidingą

teisės aktų taikymą dėl administracinės nuobaudos skyrimo terminų už ATPK 17214 straipsnyje

nustatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą apeliacinės instancijos

teismas padarė ir nurodydamas savo motyvus dėl ATPK 17214 straipsnio

2 dalyje nurodyto pažeidimo, t. y. konstatuodamas, kad ši veika neįtraukta į

sąrašą pažeidimų, už kuriuos administracinės nuobaudos skyrimo terminai

skaičiuojami nuo jų paaiškėjimo dienos.

6.3. Prašyme dėl ATPK 17214 straipsnio 1 dalyje nurodyto

pažeidimo – kliento asmens

dokumento kopijos nepadarymo ir nesaugojimo – teigiama, kad teismai privalėjo

atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis analogiškose administracinių

teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-44-2014, 2AT-6-942/2015. Jose Lietuvos

Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas PPTFPĮ ir Kliento ir naudos gavėjo

tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo taisyklių

reikalavimus dėl kliento tapatybės nustatymo jam fiziškai nedalyvaujant,

pažymėjo, kad tarp įstatymo ir taisyklių normų nėra ir nebuvo prieštaravimų,

įstatymų leidėjas teisės normas reglamentavo aiškiai ir nuosekliai, taip pat

nebuvo pažeisti teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo principai ar atlikti kiti

pažeidimai. Visi asmenys privalo vykdyti jiems skirtus įstatymų ir kitų teisės

aktų reikalavimus, o už jų nesilaikymą turi būti skiriamos teisės aktų

nustatytos poveikio priemonės. Pareiškėjas nesutinka su apeliacinės

instancijos teismo išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai neturėjo

tyčios pažeisti teisės aktų reikalavimų, ir pažymi, kad tai neatitinka faktinių

bylos aplinkybių. Pasak pareiškėjo, UAB „(duomenys neskelbtini)“, ne tik prieš

UAB (duomenys neskelbtini) per atstovą nuotoliniu būdu 2014 m. gegužės 5 d.

atidarant elektroninių pinigų sąskaitą bei elektroninių pinigų paslaugų teikimo

metu, nepadarė ir negavo BUAB (duomenys neskelbtini) atstovo direktoriaus R. Š., kuris atidarė bendrovės sąskaitą, tapatybę

patvirtinančio dokumento kopijos – bendrovė ją pateikė teismui tik 2016 m.

sausio 21 d. teismo posėdžio metu ir nurodė, kad ši kopija rasta tik dabar, o tuo

metu, kai buvo atidaryta R. Š. sąskaita, šio dokumento

įmonė neturėjo. Minėto dokumento kopijos UAB „(duomenys neskelbtini)“

atstovai neturėjo ir nepateikė nei skundo dėl bendrovės veiklos tyrimo metu, FNTT

paprašius pateikti BUAB (duomenys neskelbtini) sąskaitų atidarymo

dokumentų bei visų kitų, vykdant kliento veiklos stebėseną, kliento pateiktų

dokumentų kopijas, nei K. N. ir T. B. surašius

administracinių teisės pažeidimų protokolus, nei ankstesnių teismo posėdžių

metu, nors pagal PPTFPĮ ir Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių

tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo taisyklių reikalavimus

įgyti ir saugoti tinkamai patvirtintą R. Š. asmens

tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją privalėjo iki pradedant dalykinius

santykius, t. y. prieš atidarant elektroninių pinigų sąskaitą. Pareiškėjas

atkreipia dėmesį ir į tai, kad ši kopija neatitinka reikalavimų, t. y. ant jos

nėra atsakingo darbuotojo, padariusio dokumento kopiją, tikrumo žymos, kurią

sudaro žodžiai „Kopija tikra“, atsakingo darbuotojo pareigų pavadinimas,

parašas, vardas ir pavardė, data, finansų įstaigos ar kito subjekto antspaudas.

Dėl to, pareiškėjo manymu, nėra pagrindo teigti, kad T. B. nežinojo

teisės aktų reikalavimų dėl klientų tapatybės nustatymo jiems fiziškai

nedalyvaujant ir asmens dokumentų kopijų saugojimo; jis privalėjo žinoti

nustatytus teisės aktų reikalavimus, atsižvelgiant į jo nuo 2014 m. atliekamas

finansinių nusikaltimų prevencijos specialisto funkcijas, be to, bendrovėje ne

kartą buvo atliekami Lietuvos banko inspektavimai, kurių metu konstatuoti

pažeidimai, įskaitant ir klientų tapatybės nustatymo pažeidimus. Dėl to, anot

pareiškėjo, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylą T. B. už R. Š. asmens dokumentų kopijų

nepadarymą ir nesaugojimą pagal ATPK 17214 straipsnio 1

dalį, nesant T. B. kaltės.

6.4. Pareiškėjas nurodo, kad T. B. pagal ATPK 17214

straipsnio 1 dalį paskirta bauda yra nepagrįstai maža, neadekvati padarytam

pažeidimui. Tiek PPTFPĮ, tiek ATPK 17214 straipsnio nuostatomis

įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos 2005/60/EB direktyvos dėl finansų

sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui

nuostatos, kurios preambulėje nurodoma, jog kovos su pinigų plovimu ir

terorizmo finansavimu svarba turi paskatinti valstybes nares nacionalinėje

teisėje numatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas už

nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, nesilaikymą; sankcijos

turėtų būti numatytos tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Dėl to pareiškėjas

mano, kad daug mažesnės baudos, negu nustatyta minėto ATPK straipsnio

sankcijoje, skyrimas nepasiektų ATPK 20 straipsnyje nustatytų administracinės

nuobaudos ir nurodytoje direktyvoje įtvirtintų sankcijos tikslų. Pareiškėjas

pažymi ir tai, kad pažeidimo, numatyto ATPK 17214 straipsnio 1

dalyje, sudėtis yra formali, todėl pasekmių nustatinėti nereikia. Taip pat,

kaip minėta, R. Š. asmens dokumento kopija buvo pateikta

tik teisme, ji neatitinka dokumentams keliamų reikalavimų, bylos nagrinėjimo

metu šio dokumento kopija nebuvo pateikta. Pareiškėjas taip pat atkreipia

dėmesį į tai, kad T. B. paskirta nuobauda neatitinka

teismų praktikoje už tokio pobūdžio pažeidimus skiriamų nuobaudų (Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimai

administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. A2.8.-679-503/2014, A2.8.-3407-806/2014, A2.8.-4437-870/2014, Kauno apylinkės teismo nutartis administracinio

teisės pažeidimo byloje Nr. A2.13.-2101-825/2014,

Kauno apylinkės teismo nutarimas

administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-4683-888/2015).

7. Nukentėjusiosios

BUAB (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas A. Melkovas, vadovaudamasis

ATPK 30217, 30221straipsnių nuostatomis, prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pakeisti

pirmosios instancijos teismo nutarimą: K. N. pripažinti

padarius ATPK 17214 straipsnio 1, 2 dalyse numatytus pažeidimus, T. B. netaikyti ATPK 301 straipsnio

nuostatų ir jam paskirti nuobaudą numatyto ATPK pažeidimo sankcijos ribose.

7.1. Pareiškėjas nurodo, kad abiejų instancijų teismai padarė esminius

materialiosios ir proceso (ATPK 248, 257, 284

straipsniai) teisės normų pažeidimus, nes teismų padarytos išvados prieštarauja byloje surinktiems ir ištirtiems

įrodymams, nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

7.2. Pareiškėjas nesutinka su teismų išvadomis dėl K.

B. veiksmų vertinimo pagal ATPK 17214 straipsnio 1 dalį ir

teigia, kad pažeidimo, numatyto ATPK 17214 straipsnio 1 dalyje,

sudėtis yra formali, todėl neigiamų padarinių atsiradimas

nėra būtina sąlyga administracinei atsakomybei kilti. Šiame ATPK

straipsnyje numatyta atsakomybė ir fiziniams

asmenims, ir įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovams. Lietuvos

Respublikos akcinių bendrovių 37 straipsnyje

nustatyta, kad bendrovės vadovas organizuoja kasdienę bendrovės veiklą, atsako

už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą ir kituose

įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą, todėl, pareiškėjo

manymu, už nustatytus trūkumus turi atsakyti ne tik atsakingas asmuo, bet ir

įmonės vadovas (Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio teisės

pažeidimo byloje Nr. ATP-818-238/2012).

7.3. Pareiškėjas teigia, kad apeliacinės

instancijos teismas nepagrįstai nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

praktikos (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-44-2014) ir padarė

prieštaringas išvadas dėl ATPK 17214 straipsnio

1 dalies pažeidimo – dėl įstaigos kliento

asmens dokumento kopijos nepadarymo ir nesaugojimo. Pasak pareiškėjo, svarbiausia

ne tai, kada ši praktika buvo suformuota, o tai, kad pažeidimas buvo padarytas

galiojant Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 942

patvirtintoms Taisyklėms dėl kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių

tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB DNB bankas yra

sudarę autentifikavimo duomenų teikimo sutartį, pagal kurią bankas teikia banko

internetinės bankininkystės vartotojų autentifikavimo duomenis įstaigai, tačiau

šios sutarties 1.2 punkte nustatyta, kad įmonės EPS skirtas vartotojams

pasirašyti elektroninius dokumentus, o banko teikiami autentifikavimo duomenys

negali būti naudojami kaip vienintelis vartotojų identifikavimo pagrindas;

bankas pagal sutartį neteikia duomenų apie juridinių asmenų atstovus arba apie

vartotojų įgaliojimus veikti juridinių ar kitų asmenų vardu, tokiais duomenimis

negali būti laikomi ir pagal sutartį pateikiami autentifikavimo duomenys. Tiek

FNTT, tiek Lietuvos banko Priežiūros tarnyba nustatė, kad UAB „(duomenys

neskelbtini)“ nebuvo patvirtintų vidaus kontrolės procedūrų, kuriose būtų

reglamentuota įtartinų piniginių operacijų ir sandorių sustabdymo ir

informacijos apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius pateikimo tvarka;

T. B., duodamas paaiškinimus tyrėjui, taip pat nurodė,

kad nuo pat jo darbo pradžios įmonėje nebuvo jokių vidaus kontrolės procedūrų,

kuriose būtų reglamentuotas įtartinų pinigų operacijų ir sandorių sustabdymas.

Šiuos trūkumus T. B. pastebėjo 2014 m. rugpjūčio mėnesį

ir tokia tvarka buvo sukurta tik 2014 m. gruodžio mėnesį.

7.4. Prašyme

teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai atribojo tęstinį

ir trunkamąjį pažeidimą ir todėl nepagrįstai nutraukė bylą pagal ATPK

17214 straipsnio 2 dalį T. B. ir K. N..

Trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju šešių mėnesių terminas turi būti

skaičiuojamas priklausomai nuo to, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo

baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris vis dar daromas jo

paaiškėjimo metu, tai šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo

paaiškėjimo dienos, tačiau jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti

trunkamąjį teisės pažeidimą, tai šešių mėnesių termino eiga prasideda nuo

paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos. Pasak pareiškėjo, ATPK 35

straipsnio nuostatos negali būti aiškinamos kaip leidžiančios daryti trunkamąjį

administracinį teisės pažeidimą, nerizikuojant sulaukti ATPK numatytų sankcijų

pritaikymo tais atvejais, kai, kompetentingiems subjektams pirmą kartą

nustačius galbūt daromo trunkamojo administracinio teisės pažeidimo požymius,

administracinė nuobauda nėra paskiriama per ATPK 35 straipsnyje numatytą šešių

mėnesių terminą. Trunkamojo administracinio teisės pažeidimo sudėties tapatūs

ar iš dalies skirtingi požymiai gali būti nustatomi (gali paaiškėti) ir kelis

kartus, pavyzdžiui, atliekant naujus, pakartotinius patikrinimus.

Administracinė nuobauda bet kuriuo atveju turi būti paskirta per šešis mėnesius

nuo baigto trunkamojo pažeidimo paskutinės darymo dienos arba per šešis

mėnesius nuo dienos, kai paskutinį kartą buvo nustatyti dar nebaigto daryti

trunkamojo pažeidimo požymiai. Pareiškėjo nuomone, administracinės nuobaudos

paskyrimo termino skaičiavimui svarbi yra ir administracinio teisės pažeidimo protokolo

surašymo data, nes paaiškėjimo diena, jog daromas trunkamasis administracinis

teisės pažeidimas, atskirais atvejais gali būti laikoma administracinio teisės

pažeidimo protokolo surašymo diena, kai įvertinus visus surinktus duomenis

konstatuojama, kad nustatyti veiksmai ar neveikimas atitinka konkretaus ATPK

numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius (Lietuvos Aukščiausiojo

Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-15-507/2015).

7.5. Pareiškėjas nesutinka su T. B. paskirta nuobauda, kuri, jo manymu, yra per švelni, nes

padarytas pažeidimas yra susijęs finansų sistema, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip finansų įstaigai, galioja pinigų plovimo

ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojantys teisės aktai. Klientų

identifikavimas yra organizacijos vidaus kontrolės esminis elementas, būtinas

tam, kad apsaugotų finansų įstaigas nuo tokios rizikos kaip piktnaudžiavimas ir

apgavystės, operacinės rizikos, verslo reputacijos bei pasitikėjimo praradimo

ir iš dalies strategijos rizikos. Klientų identifikavimas taip pat reikalingas

tam, kad būtų vykdomi teisės aktuose nustatyti reikalavimai ir užkirstas kelias

pinigų plovimui bei teroristų finansavimui. Pareiškėjo manymu, pirmosios

instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad T. B. tik iš

dalies pripažino kaltę, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

8. K. N., kuriam administracinio teisės

pažeidimo bylos teisena nutraukta, atstovė

advokatė J. Šlekonytė atsiliepimu į pareiškėjų prašymus prašo juos atmesti.

8.1. Atstovė nurodo, kad nukentėjusiosios BUAB (duomenys neskelbtini) vardu prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą pasirašė

neįgaliotas asmuo, t. y. prie prašymo pridėta sutartis, suteikianti teisę

advokatui A. Melkovui atstovauti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ interesams,

todėl BUAB (duomenys neskelbtini) prašymas apskritai negali būti nagrinėjamas.

8.2. Atstovė teigia, kad teismai

nepadarė jokių esminių materialiosios ir proceso teisės pažeidimų, apeliacinės

instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

8.3. Atstovė nurodo, kad

administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys buvo kaltinami pažeidimais,

padarytais 2014 m. gegužės 5 d. (atidarant UAB (duomenys neskelbtini)

elektroninių pinigų sąskaitą) ir laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 5 d. iki 2015

m. sausio 7 d. (nebuvo stabdytos skirtingo pobūdžio, vienkartinės mokėjimo

operacijos), kuriuos FNTT nustatė 2015 m. spalio 29 d., kai buvo surašytas

tarnybinis pranešimas. Bet kuriuo atveju administracinė nuobauda turi būti

skiriama per šešis mėnesius nuo pažeidimo padarymo, jo paaiškėjimo ar nustatymo

dienos; šie terminai gali būti pratęsti, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams,

šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos.

Atsižvelgdama į tai, atstovė pažymi, kad, skaičiuojant nuo 2015 m. spalio 29

d., šiuo metu jau yra suėjęs minėtas vienerių metų terminas skirti

administracinę nuobaudą, todėl bet kokiu atveju administracinėn atsakomybėn

traukiamų asmenų atsakomybės klausimas nebegali būti sprendžiamas ir administracinė

byla turi būti nutraukta ATPK 250 straipsnio 7 punkto pagrindu.

8.4. Atsiliepime dėl ATPK 17214 straipsnio 1 dalies taikymo sutinkama su apeliacinės

instancijos teismo išvadomis, kad pirmoji kaltinimo dalis buvo susijusi su

vienkartiniais veiksmais, kurie neturi nei tęstinio, nei trunkamojo pobūdžio,

nes T. B. ir K. N. buvo kaltinami ne

tuo, kad UAB (duomenys neskelbtini) tapatybė nebuvo tinkamai nustatyta

dalykinių santykių metu (t. y. per visą paslaugų teikimo trukmę), o už

vienkartinį veiksmą, t. y. kad tapatybė nebuvo nustatyta prieš pradedant

dalykinius santykius. PPTFPĮ 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos

pareigos, t. y. kad finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo imtis priemonių

ir nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę prieš pradėdami dalykinius

santykius, galimas pažeidimas yra vienkartinio pobūdžio.

8.4.1.

Atstovė atkreipia dėmesį ir į tai,

kad byloje keliamas fizinių asmenų administracinės atsakomybės klausimas, todėl

būtent FNTT turi tinkamai suformuoti kaltinimą ir jo ribas, o byla turi būti

nagrinėjama kaltinimo ribose ir atsakomybės ribos negali būti plečiamos. Nors

FNTT teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“

turėjo klientės UAB (duomenys neskelbtini) tapatybę nustatyti ir dalykinių

santykių metu, tačiau toks kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamiems

asmenims protokoluose nebuvo suformuluotas, todėl Vilniaus apygardos teismas

pagrįstai nustatė surašytų administracinių teisės pažeidimų protokolų trūkumus

ir šių argumentų nenagrinėjo. Kadangi kaltinimas administracinėn atsakomybėn

traukiamiems asmenims buvo suformuluotas dėl pareigos nustatyti kliento

tapatybę prieš pradedant su juo dalykinius santykius nevykdymo, galimo

pažeidimo padarymo diena laikytina 2014 m. gegužės 5 d. (sąskaitos atidarymo

diena), t. y. diena, kai UAB „(duomenys

neskelbtini)“ turėjo atlikti PPTFPĮ numatytus veiksmus. Kadangi šis

pažeidimas nustatytas 2015 m. spalio 29 d., tai jau buvo praėjęs ATPK 35

straipsnio 1 dalyje numatytas vienerių metų terminas iki pažeidimo

nustatymo. Administracinio teisės pažeidimo byla T. B. ir K. N. turėjo būti iškelta ne vėliau nei 2015 m. gegužės 5 d.,

o nuobauda už galimai padarytą pažeidimą skirta ne vėliau nei iki 2015 m.

lapkričio 5 d. Atstovės nuomone,

administracinio teisės pažeidimo byla apskritai negalėjo būti pradėta, todėl

Vilniaus apygardos teismas pagrįstai šią bylos dalį T. B. nutraukė,

pasibaigus nuobaudos skyrimo terminams.

8.4.2.

Atstovė dėl antrosios kaltinimo

dalies, t. y. kad nebuvo gauta UAB (duomenys neskelbtini) vadovo asmens

dokumento kopija, atkreipia dėmesį į tai, kad ši bylos dalis buvo nutraukta dėl

to, kad nebuvo nustatyta T. B. ir K. N. tyčia

pažeisti teisės aktų reikalavimus. Kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas,

nagrinėdamas atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtus

nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas, tikrina teisės taikymo

aspektu, o kaltės buvimas ar nebuvimas, atstovės

teigimu, yra fakto klausimas, todėl šis klausimas nenagrinėtinas atnaujintoje

administracinio teisės pažeidimo byloje. Administracinėn atsakomybėn traukiamų

asmenų kaltės klausimas yra individualus ir turi būti sprendžiamas tiriant

įrodymus, t. y. nagrinėjant fakto klausimus pirmosios ar apeliacinės

instancijos teismuose. Pasak atstovės,

Vilniaus apygardos teismas, priešingai nei nurodo pareiškėjai, nenukrypo nuo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose

Nr. 2AT-44-2014, 2AT-6-942/2015. Atstovė

teigia, kad pareiškimuose nėra argumentų, kokius esminius materialiosios ir

proceso teisės normų pažeidimus padarė teismas, kokias įrodymų vertinimo

taisykles netinkamai aiškino ir (ar) taikė, spręsdamas kaltės (ne)buvimo

klausimą, taip pat nepateikė jokių įrodymų dėl T. B. ir K. N. kaltės galbūt padarius administracinius teisės

pažeidimus.

8.4.3.

Atsiliepime pažymima, kad byloje aktualus kliento juridinio asmens tapatybės

nustatymo tinkamumo, o ne kliento fizinio asmens tapatybės nustatymo klausimas.

Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 942 patvirtintų Taisyklių dėl kliento

ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų

nustatymo 4, 5 punktų nuostatos nereikalauja

gauti kliento juridinio asmens vadovo (atstovo) asmens dokumento

kopijos. Priešingai, pasak atstovės,

R. Š. asmens tapatybė prieš pradedant dalykinius

santykius su UAB (duomenys neskelbtini) ir vykdant juos buvo nustatyta

tinkamai, taip pat buvo gauta ir šio asmens dokumento kopija. Pagal PPTFPĮ

finansų įstaigos ir kiti subjektai, vykdydami kliento ar naudos gavėjo

tapatybės nustatymą, gali naudotis trečiųjų šalių informacija apie klientą ar

naudos gavėją. Visi įstatyme reikalaujami duomenys apie R. Š. buvo

gauti iš trečiosios šalies – DNB banko, su kuriuo įmonė bendradarbiauja nuo

2006 m. Nors pareiškėjos nukentėjusiosios BUAB (duomenys neskelbtini) atstovas

prašyme teigia, kad šis šalių bendradarbiavimas nėra tinkamas, tačiau byloje

nebuvo tirtas šios sutarties turinys, teikiamų duomenų apimtis ir faktas,

kokius papildomus veiksmus atlieka įmonė, identifikuodama klientus šiuo būdu,

todėl šios sutarties (ne)tinkamumo klausimas yra fakto, o ne teisės klausimas,

ir nenagrinėtinas šioje byloje. Atstovė

pažymi ir tai, kad pagal PPTFPĮ 13 straipsnį nėra reikalaujama, kad

gaunant duomenis iš trečiosios šalies apie asmenį iš karto būtų gaunama ir

asmens dokumento kopija; asmens dokumentų kopijos pateikiamos nedelsiant jų

pareikalavus, tačiau nėra nustatyti terminai, per kiek laiko ši asmens

dokumento kopija turėtų būti gaunama iš trečiosios šalies ir ar ji turėtų būti

gaunama visais atvejais. Įmonė gavo R. Š. asmens dokumento

kopiją ir ją pateikė teismui, nors teisės aktai to tiesiogiai ir nereikalauja.

Atsižvelgdama į tai, atstovė mano,

kad finansų įstaigos atsakingi darbuotojai apskritai nepadarė administracinio

teisės pažeidimo ir byla jiems pagrįstai nutraukta, nenustačius jų tyčios

pažeisti teisės aktų reikalavimus.

8.4.4.

Atstovė dėl nukentėjusiojo atstovo prašyme keliamo K. N. pakankamos

ar nepakankamos kontrolės klausimo teigia, kad tai yra fakto klausimas, todėl

nėra atnaujintos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo dalykas; be

to, nukentėjusiojo prašyme nenurodyta, kokias konkrečias įrodymų vertinimo

taisykles, kokias materialiosios ar proceso teisės normas pažeidė pirmosios

instancijos teismas. Anot atstovės, K. N., kaip finansų

įstaigos vadovas, ėmėsi visų jam prieinamų ir tinkamų priemonių, kad

įgyvendintų teisės aktų reikalavimus, susijusius su pinigų plovimo ir teroristų

finansavimo prevencija, ir užtikrintų bei kontroliuotų jų vykdymą. Vadovas

negali asmeniškai stebėti kiekvieno kliento, tikrinti, kaip nustatoma jo

tapatybė, ar gaunami visi kiekvieno kliento dokumentai, todėl dalį funkcijų jis

perduoda pavaldiems darbuotojams, priima atitinkamas vidaus tvarkas ir

procedūras, tikrina darbuotojų darbą per jų teikiamas ataskaitas, auditus ir

pan. Vadovo vykdoma darbuotojų kontrolė negali būti begalinė, net ir visapusė

kontrolė negalėtų užtikrinti, kad nebūtų padarytas joks veiklos pažeidimas, tam

turi būti taikomos protingos kontrolės procedūros, kurios šiuo atveju ir buvo

užtikrintos.

8.4.5.

Atstovė mano esant teisiškai nereikšmingus argumentus, kad FNTT ir Lietuvos

bankas jau anksčiau buvo nustatę įmonės pažeidimus pinigų plovimo prevencijos

srityje, nes šioje administracinio teisės pažeidimo byloje T.

B. ir K. N. buvo traukiami atsakomybėn ne už

sisteminius veiklos pažeidimus, o už konkretaus kliento tapatybės nustatymą ir

jo vykdytų piniginių operacijų stebėseną. Be to, tiek Lietuvos bankas, tiek

FNTT pastabas įmonei buvo davę dėl visai kitų klientų ir visai kitokio pobūdžio

galimų pažeidimų nei nagrinėjami šioje byloje.

8.5.

Atsiliepime dėl ATPK 17214

straipsnio 2 dalies taikymo teigiama, kad pirmosios instancijos teismas

pagrįstai nutraukė šią bylos dalį, nes nustatė, jog UAB (duomenys neskelbtini)

sąskaitoje vykdytos mokėjimo operacijos neatitiko įtartinų operacijų kriterijų,

todėl jos apskritai neturėjo būti stabdomos ir apie jas neturėjo būti pranešama

FNTT. Atstovės manymu, pareiškėjų prašymuose nenurodomi jokie argumentai,

kokius materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimus padarė šis teismas,

priimdamas tokį sprendimą.

8.5.1.

Atstovė sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad galimi teisės

pažeidimai pagal ATPK 17214 straipsnio 2 dalį turėtų būti laikomi

baigtais, nevykdžius teisės aktuose numatytos pareigos stabdyti įtartiną

piniginę operaciją ir ne vėliau kaip per tris darbo valandas apie šią operaciją

pranešti FNTT, todėl ir atskiroms, nesusijusioms mokėjimo operacijoms,

vykdytoms iki 2014 m. spalio 29 d., buvo pasibaigęs administracinės nuobaudos

skyrimo terminas. Pasak atstovės, pareigų stabdyti mokėjimo operacijas galimi

pažeidimai nėra nei tęstinė, nei trunkamoji veika, tai pavieniai pažeidimai.

Visos sąskaitoje vykdytos operacijos buvo skirtingos: skirtingos sumos, laikas,

gavėjas, operacijos pobūdis (grynieji, pervedimas). Vertinant konkrečią

mokėjimo operaciją, tikrinama ne tik momentinė operacijos rizika, bet kartu yra

vertinamos ir ankstesnės kliento vykdytos operacijos, jų visuma, tikrinama, ar

ankstesnės operacijos nelemia vėlesnės operacijos įtartinumo ir pan. Taigi,

kliento vykdomų mokėjimo operacijų vertinimas yra dinaminis procesas. Dėl to

BUAB (duomenys neskelbtini) vykdytos mokėjimo operacijos negali būti vertinamos

kaip operacijų visuma; kiekviena mokėjimo operacija, jos atitiktis Vyriausybės

nustatytiems įtartinumo kriterijams, pareiga ją stabdyti ir pranešimas

(nepranešimas) apie ją vertintini kaip atskiri, ne trunkamojo pobūdžio,

veiksmai. Atstovės nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išskyrė

operacijas iki 2014 m. spalio 17 d. ir nuo 2014 m. spalio 17 d. ir nustatė, kad

operacijoms, vykdytoms iki šios datos, yra pasibaigęs senaties terminas.

8.6.

Atstovė mano, kad baudos individualizavimo klausimai neaktualūs, nes, kaip

minėta, šiuo metu jau yra pasibaigę administracinės nuobaudos skyrimo terminai.

Jos nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismas buvo pagrįstai sumažinęs

nuobaudą T. B.. Pažeidimas sunkių pasekmių nesukėlė, R. Š. asmens tapatybės kopiją įstaiga turėjo, T. B. anksčiau nebuvo baustas už tokio pobūdžio pažeidimus.

Be to, byloje nėra duomenų, kad, negavus R. Š. asmens

tapatybę patvirtinančio dokumento, jo tapatybės nustatymo metu būtų nustatyta

ne to asmens tapatybė ar kad BUAB (duomenys neskelbtini) vardu iš tikrųjų veikė

kitas asmuo. Operacijos nebuvo susijusios su pinigų plovimu, lėšų šaltinis

aiškus.

9. FNTT direktorius K. Jucevičius atsiliepimu dėl pareiškėjos

nukentėjusiosios BUAB (duomenys neskelbtini) atstovo advokato

A. Melkovo prašymo bei jame nurodytų argumentų sutinka.

10. FNTT direktoriaus K. Jucevičiaus ir nukentėjusiosios BUAB (duomenys

neskelbtini) atstovo advokato A. Melkovo prašymai tenkintini iš dalies.

Dėl ATPK 17214 straipsnio 1 ir 2 dalių taikymo

11. 2015 m. spalio 29 d. K. N. buvo surašytas administracinio

teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 17214 straipsnio

1 dalį už tai, kad jis neatliko tinkamo klientės UAB (duomenys

neskelbtini) (nuo 2009 m. gruodžio 21 d. iki

2014 m. rugsėjo 11 d. restruktūrizuojama UAB (duomenys

neskelbtini), nuo 2014 m. lapkričio 14 d. bankrutuojanti UAB (duomenys

neskelbtini)) tapatybės nustatymo prieš pradedant dalykinius santykius –

2014 m. gegužės 5 d. atidarant klientui elektroninių pinigų sąskaitą,

kai klientas fiziškai nedalyvavo, nustatant jo tapatybę, taip pat ir UAB (duomenys

neskelbtini) atstovo direktoriaus R. Š., kuris atidarė

bendrovės sąskaitą, asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, kopijų nepadarymą

ir nesaugojimą.

12. Taip pat 2015 m. spalio 29 d. K. N. ir T. B. buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo

protokolai pagal ATPK 17214 straipsnio 2 dalį už tai, kad

jie neužtikrino, jog būtų nustatytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientės

UAB (duomenys neskelbtini) atliktos įtartinos piniginės operacijos, kurios

nebuvo sustabdytos ir informacija apie jas iki protokolo surašymo dienos nebuvo

perduota FNTT.

13. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl K. N.

administracinės atsakomybės pagal ATPK 17214 straipsnio

1 dalį, taip pat K. N. ir T. B. administracinės

atsakomybės pagal ATPK 17214 straipsnio 2 dalį, svarbu

išsiaiškinti, ar nesuėjo ATPK 35 straipsnyje įtvirtinti administracinės

nuobaudos skyrimo terminai. Antai pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį administracinė

nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo

padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo

jo paaiškėjimo dienos; administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame

skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 413, 85, 1852,

1932, 20710, 20712, 209, 2091, 2092,

2093, 2094, 2095, 2096, 210, 21411

straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis

mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos

iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai.

13.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad ATPK 17214

straipsnis yra ATPK dvyliktajame skirsnyje. Taigi už šiame straipsnyje numatytus

pažeidimus administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis

mėnesius nuo pažeidimų nustatymo dienos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, K. N. ir T. B. administracinio teisės

pažeidimo protokolai buvo surašyti 2015 m. spalio 29 d. Vadinasi,

administracinės nuobaudos skyrimo terminai, jei tokios veikos ir būtų padarytos,

K. N. ir T. B. turėtų būti

skaičiuojami nuo 2015 m. spalio 29 d. ir jau šiuo metu yra pasibaigę.

13.2. Pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminams, kiti

pareiškėjų argumentai dėl ATPK 17214 straipsnio 1 dalies

taikymo K. N., taip pat ATPK 17214

straipsnio 2 dalies taikymo K. N. ir T.

B. neturi teisinės reikšmės ir todėl paliekami nenagrinėti.

14. Nagrinėjamoje byloje T. B. 2015 m. spalio 29

d. taip pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal

ATPK 17214 straipsnio 1 dalį ir jis pirmosios instancijos

teismo sprendimu pagal šį ATPK straipsnį buvo nubaustas už kliento asmens dokumento

kopijos nepadarymą ir nesaugojimą. Apeliacinės instancijos teismas dėl to

panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir T. B. administracinio

teisės pažeidimo bylos teiseną už šį pažeidimą pagal ATPK 17214

straipsnio 1 dalį nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (T. B. kaltės). Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas

iš esmės buvo grindžiamas tuo, kad Vyriausybės patvirtintose Kliento ir naudos

gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo

taisyklėse reikalavimas įgyti ir saugoti finansų įstaigos kliento asmens

dokumento kopiją tais atvejais, kai sąskaita atidaroma jam fiziškai nedalyvaujant,

tiesiogiai nėra išreikštas, jis išaiškintas tik formuojant teismų praktiką ir

teismams sistemiškai aiškinant kelis teisės aktus. Taigi, apeliacinės

instancijos teismas padarė išvadą, kad, esant tokioms aplinkybėms, T. B. neturėjo tyčios pažeisti teisės aktų reikalavimų.

15. Pagal ATPK 17214 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas

pažeidė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo

prevencijos įstatyme nustatytą kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo

priemonių įgyvendinimo tvarką. Ši administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra

blanketinė, kiekvienu konkrečiu atveju nukreipianti į įstatymus ir juos

įgyvendinančius teisės aktus, reglamentuojančius pinigų plovimo ir teroristų

finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo tvarką. Šiuo atveju nukreipiama

į Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos

įstatymą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu

Nr. 942 patvirtintų Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių

piniginių operacijų nustatymo taisyklių reikalavimus, kuriuose įtvirtintų normų

pažeidimas ir užtraukia administracinę atsakomybę pagal minėtą straipsnį.

Pažymėtina, kad ATPK 17214 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta

formali administracinio teisės pažeidimo sudėtis, todėl neigiamų padarinių

atsiradimas nėra būtina sąlyga administracinei atsakomybei kilti.

Administracinei atsakomybei kilti užtenka fakto, kad buvo nesilaikoma nustatytų

teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų.

16. Šioje administracinio teisės pažeidimų byloje nustatyta, kad T. B. nuo 2014 m. sausio 8 d. dirbo UAB

„(duomenys neskelbtini)“ finansinių nusikaltimų prevencijos specialistu. T. B. veiklą reglamentavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio

direktoriaus K. N. 2014 m. sausio 8 d. patvirtinti

Pinigų plovimo prevencijos specialisto pareigybės nuostatai (su kuriais T. B. buvo pasirašytinai supažindintas), kurių 4.1 punktas

aiškiai įtvirtino, kad šias pareigas vykdantis darbuotojas vykdo klientų

identifikavimą tikrinant pateiktus dokumentus, tapatybės nustatymą, taip pat

užtikrina Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatų

laikymąsi įmonėje. Iš esmės analogiškos funkcijos buvo numatytos ir 2014 m. lapkričio 27 d.

generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintose Finansinių nusikaltimų

prevencijos specialisto pareiginiuose nuostatuose. Iš bylos medžiagos matyti,

kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2014 m. gegužės 5 d.

atidarydama UAB (duomenys neskelbtini) elektroninių pinigų sąskaitą bei

elektroninių pinigų paslaugų teikimo metu, nepadarė ir negavo UAB (duomenys

neskelbtini) atstovo – direktoriaus R. Š., kuris atidarė

bendrovės sąskaitą – tapatybę patvirtinančio dokumento puslapio, kuriame yra

šio fizinio asmens nuotrauka, kopijos ir nenuskenavo šio dokumento, nors pagal

PPTFPĮ 16 straipsnio 9 dalį jo kopiją privalėjo saugoti 10 metų nuo

sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos.

17. Pažymėtina, kad klientų identifikavimas yra organizacijos vidaus

kontrolės esminis elementas, būtinas tam, kad apsaugotų finansų įstaigas visų

pirma nuo tokios rizikos kaip piktnaudžiavimas ir apgavystės, operacinės

rizikos, verslo reputacijos bei pasitikėjimo praradimo ir iš dalies strategijos

rizikos. Klientų identifikavimas taip pat reikalingas tam, kad būtų vykdomi teisės

aktuose nustatyti reikalavimai ir užkirstas kelias pinigų plovimui bei

teroristų finansavimui.

18. PPTFPĮ įtvirtinta, kad finansų įstaigos ir kiti subjektai prieš

pradėdami dalykinius santykius privalo imtis priemonių ir nustatyti kliento ir

naudos gavėjo tapatybę (9 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal šio straipsnio

8 dalį visais atvejais, kai yra nustatoma kliento ir naudos gavėjo tapatybė,

finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo tikrinti kliento ir naudos gavėjo

tapatybę remdamiesi dokumentais, duomenimis ar informacija, gauta iš patikimo

ir nepriklausomo šaltinio. Tokiu atveju atliekamas sustiprintas kliento

tapatybės nustatymas, kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami per

atstovą ar klientas fiziškai nedalyvauja nustatant jo tapatybę (11 straipsnio

1 dalies 1 punktas). Finansų įstaigoms ir kitiems subjektams draudžiama

vykdyti sandorius per banko sąskaitas, užmegzti dalykinius santykius, vykdyti

sandorius, kai jie neturi galimybių įvykdyti šiame straipsnyje nustatytų

reikalavimų. Apie tokius atvejus būtina nedelsiant pranešti Finansinių

nusikaltimų tyrimo tarnybai (9 straipsnio 11 dalis).

19. Pažymėtina ir tai, kad PPTFPĮ 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta

nuostata, jog atlikdami sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, kai sandoriai

ar dalykiniai santykiai atliekami per atstovą ar klientas fiziškai nedalyvauja

nustatant jo tapatybę arba kai yra didelė pinigų plovimo ir (ar) teroristų

finansavimo grėsmė, finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo taikyti vieną ar

kelias papildomas priemones (kliento tapatybei nustatyti panaudoti papildomus

duomenis, dokumentus ar informaciją; panaudoti papildomas priemones, kuriomis

siekiama patikrinti ar patvirtinti pateiktus dokumentus arba kuriomis

reikalaujama iš finansų įstaigos duomenis patvirtinančio pažymėjimo;

užtikrinti, kad pirmas mokėjimas būtų atliekamas per sąskaitą, kliento vardu

atidarytą kredito įstaigoje). Šias įstatymo nuostatas detalizuoja Kliento ir

naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų

nustatymo taisyklių 20, 21, 22 punktai. Finansų įstaiga, nustatydama kliento

tapatybę, kai klientas fiziškai nedalyvauja ją nustatant, vadovaudamasi

įstatymo 2 straipsnio 22 dalimi, 13 straipsniu, gali pasinaudoti šių

duomenų turėtojos – trečiosios šalies, kuri, pradėdama dalykinius santykius su

klientu, yra atlikusi kliento tapatybės nustatymo procedūrą, turimais

duomenimis. Atitinkamai Taisyklių 10 dalis numato, kad finansų įstaigos ir kiti

subjektai gali nustatyti klientų – Lietuvos Respublikos piliečių tapatybę jiems

fiziškai nedalyvaujant, t. y. nuotoliniu būdu, naudojant kvalifikuotą

elektroninį parašą, ir tais atvejais, jeigu kliento tapatybė, prieš išduodant

jam kvalifikuotą sertifikatą, buvo nustatyta jam fiziškai dalyvaujant bei vykdant

taisyklių 3.1 punkto reikalavimus (Lietuvos Respublikos piliečio: vardas (-ai);

pavardė (-ės); asmens kodas; nuotrauka; parašas). Trečioji šalis,

vadovaudamasi įstatymo 13 straipsnio 4, 5 dalimis, finansų įstaigoms

pateikia dokumentų, susijusių su kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymu,

kopijas bei kitus dokumentus, susijusius su klientu ar naudos gavėju.

20. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėdama dalykinius santykius

su klientu, kuris fiziškai nedalyvauja, turėjo taikyti sustiprintam kliento

tapatybės nustatymui keliamus reikalavimus. Įstatyme imperatyviai nurodoma, kad

kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo ir kelių tarpusavyje susijusių

piniginių operacijų nustatymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (9

straipsnio 14 dalis). Patvirtintų dokumentų kopijų turėjimas yra privalomas

pagal galiojančius teisės aktus (Taisyklių 8, 9 punktai). Nustatant kliento

tapatybę šiam fiziškai nedalyvaujant, gauti jo asmens dokumento originalą ir

pasidaryti kopiją nėra galimybės, tačiau ši aplinkybė įstatyme yra aptarta finansų

įstaigai ar kitam subjektui suteikiant teisę iš trečiosios šalies reikalauti

dokumentų, susijusių su naudos gavėju. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikosi

ir kasacinės instancijos teismas, kai 0,01 Lt pervedimo iš kliento banko

sąskaitos gavimas yra papildomos saugumo priemonės, tačiau jos nepaneigia

bendrojo reikalavimo turėti asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas,

kai sandoris sudaromas nuotoliniu būdu. Toks kliento identifikavimas pažeidžia

Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos

įstatyme nustatytą kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemonių

įgyvendinimo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo

Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-44-2014,

2AT-6-942/2015). Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad

UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalykinius santykius su klientu vykdė

tinkamai nenustačius kliento tapatybės bei jų neidentifikavo teisės aktų

nustatyta tvarka. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad būtent T. B., būdamas elektroninių pinigų įstaigos UAB „(duomenys

neskelbtini)“ finansinių nusikaltimų prevencijos specialistas, turėdamas

vadovautis UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2014 m. sausio

8 d. patvirtintais Pinigų plovimo prevencijos specialisto pareigybės nuostatais,

nevykdė minėtų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos

priemonių reikalavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir taip padarė ATPK 17214straipsnio

1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą – pažeidė PPTFPĮ nustatytą kliento

ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemonių įgyvendinimo tvarką.

21. T. B. tyčios pažeisti PPTFPĮ nustatytą kliento

ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemonių įgyvendinimo tvarką nepaneigia

ir tai, kad, pasak apeliacinės instancijos teismo, Vyriausybės patvirtintose

Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių

operacijų nustatymo taisyklėse reikalavimas įgyti ir saugoti finansų įstaigos

kliento asmens dokumento kopiją tais atvejais, kai sąskaita atidaroma jam

fiziškai nedalyvaujant, tiesiogiai nėra išreikštas ir kad toks reikalavimas

išaiškintas tik formuojant teismų praktiką ir teismams sistemiškai aiškinant

kelis teisės aktus.

22. Europos Žmogaus

Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje yra konstatuota, kad ir kaip

aiškiai būtų suformuluota teisės nuostata bet kurioje teisės srityje, įskaitant

baudžiamąją teisę, neišvengiamai egzistuoja teisminio aiškinimo elementas.

Visada reikės išaiškinti abejonių keliančius klausimus ir prisitaikyti prie

besikeičiančių aplinkybių. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos

konvencijos 7 straipsnis negali būti suprantamas kaip uždraudžiantis

laipsnišką baudžiamosios atsakomybės normų išaiškinimą pateikiant teisminį

aiškinimą nuosekliai nagrinėjant bylas su sąlyga, kad rezultatas yra

suderinamas su nusikalstamos veikos esme ir pagrįstai numatomas (Europos

Žmogaus Teisių Teismo 2004 m. rugsėjo 7 d. sprendimas byloje EUROFINACOM prieš

Prancūziją, peticijos Nr. 58753/00; 2002 m. rugsėjo 26 d. sprendimas byloje

Schluga prieš Austriją, peticijų Nr. 65665/01, 71879/01, 72861/01).

Numatomumo sąvokos ribos daugiausia priklauso nuo atitinkamo įstatymo teksto

turinio, jo taikymo srities ir asmenų, kuriems jis skirtas, skaičiaus bei

ypatumų (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. vasario 17 d. sprendimas byloje K. A.

ir A.D. prieš Belgiją, peticijų Nr.42758/98, 45558/99). Reikalavimas, kad

baudžiamasis įstatymas turi būti numatomas, neprieštarauja tam, kad asmeniui

tektų kreiptis kompetentingos konsultacijos siekiant, atsižvelgiant į

situacijos aplinkybes, pagrįsta apimtimi įvertinti galimus konkrečios veikos

teisinius padarinius, juolab kai asmuo yra profesionalas, kuriam įprasta būti

ypač atsargiam (rūpestingam) atliekant savo darbą. Be to, iš tokio asmens

galima tikėtis itin rūpestingo galimų pavojų įvertinimo (ibid (ten pat).

23. Minėtos EŽTT

nuostatos mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikytinos

ir sprendžiant administracinės atsakomybės klausimus.

24. Kaip jau minėta, T. B. dirbo UAB „(duomenys

neskelbtini)“ finansinių nusikaltimų prevencijos

specialistu; jo veiklą reglamentavo UAB „(duomenys

neskelbtini)“ generalinio direktoriaus patvirtinti Pinigų plovimo prevencijos specialisto pareigybės nuostatai

(su kuriais T. B. buvo pasirašytinai supažindintas),

kurių 4.1 punktas aiškiai įtvirtino, kad šias pareigas vykdantis darbuotojas

vykdo klientų identifikavimą tikrinant pateiktus dokumentus, tapatybės

nustatymą, taip pat užtikrina Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo

prevencijos įstatymo nuostatų laikymąsi įmonėje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėdama dalykinius santykius su klientu, kuris fiziškai

nedalyvauja, turėjo taikyti sustiprintam kliento tapatybės nustatymui keliamus

reikalavimus. Būtent klientų

identifikavimas yra organizacijos vidaus kontrolės esminis elementas, būtinas

tam, kad apsaugotų finansų įstaigas visų pirma nuo tokios rizikos kaip

piktnaudžiavimas ir apgavystės, operacinės rizikos, verslo reputacijos bei

pasitikėjimo praradimo ir iš dalies strategijos rizikos. Klientų

identifikavimas taip pat reikalingas tam, kad būtų vykdomi teisės aktuose

nustatyti reikalavimai ir užkirstas kelias pinigų plovimui bei teroristų

finansavimui. Be to, pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos

Respublikos Konstituciją įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (7 straipsnis).

25. Taigi, darytina

išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas T. B.

kaltu dėl ATPK 17214 straipsnio

1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, ATPK normas

pritaikė tinkamai.

26. Pirmosios

instancijos teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio teisės pažeidimo

pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad įvykdytas administracinis teisės

pažeidimas pagal savo pobūdį nesukėlė sunkių pasekmių ar didelių nuostolių,

vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad ATPK 20

straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti T. B. taikant ATPK 301 straipsnio 1 dalies

nuostatas ir skyrė mažesnę baudą nei ATPK 17214

straipsnio 1 dalyje numatyta minimali bauda. Teisėjų

kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas tokį sprendimą,

nepažeidė nei materialiosios, nei proceso teisės normų. Taigi ir šiuo aspektu nėra teisinio pagrindo keisti pirmosios

instancijos teismo nutarimo.

Teisėjų

kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos

administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies

4 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d.

nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4

d. nutarimą be pakeitimų.

Teisėjai

Dalia Bajerčiūtė

Tomas Šeškauskas

Armanas Abramavičius