AS-143-639-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS143-639/2012

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00107-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Kėdainių rajono savivaldybės administracijai dėl potvarkio pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. P. (toliau – pareiškėjas) 2012 m. balandžio 30 d. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas ištaisyti Kėdainių rajono valdybos 1992 m. rugsėjo 29 d. potvarkyje Nr. 449 pv pastebėtą klaidą, t. y. neteisingai nurodyto žemės sklypo ploto, už kurį jam buvo leista mokėti, dydį. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas nurodė, kad jam iš tikrųjų buvo leista mokėti už 1,93 ha namų valdos žemės sklypą, o skundžiamame 1992 m. rugsėjo 29 d. potvarkyje Nr. 449 pv nurodyta, jog jam buvo leista mokėti už 0,39 ha žemės sklypo plotą. Be to, terminą skundui paduoti praleido dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių, o dėl to, kad jis tik 2012 m. balandžio 30 d. iš Kėdainių rajono savivaldybės archyvo gavo skundžiamą potvarkį.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi atsisakė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 34 str. 3 d., 37 str. 2 d. 8 p.).

Teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 patvirtintų Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos nekonkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių (toliau – Taisyklės) 4, 6, 8, 9, 10 punktais. Teismas nustatė, kad pareiškėjas laiku susipažino su žemės sklypo įkainojimo aktu ir sutiko su sklypo įkainojimu, taip pat laiku gavo Kėdainių rajono valdybos pranešimą ir pagal jį 1992 m. rugsėjo 30 d.

Lietuvos žemės ūkio banko Kėdainių skyriuje sumokėjo pranešime nurodytą sumą už žemės sklypą. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas jau 1992 m. rugsėjo mėn. turėjo žinoti apie skundžiamą potvarkį ir galimą savo teisės pažeidimą bei imtis veiksmų savo teisėms ginti, kreiptis į atitinkamas institucijas. Teismo nuomone, negalima pripažinti, jog devyniolikos metų trukmės pareiškėjo delsimas ginti savo pažeistas teises gali būti laikomas objektyvia ir nepriklausančia nuo pareiškėjo valios aplinkybe, sutrukdžiusia jam įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą.

Remdamasis LITEKO duomenimis (Kėdainių rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-152-673/2012; Panevėžio apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-26-320/2012; Nr. I-148-283/2012), byloje esančiais rašytiniais dokumentais, teismas nustatė, kad aplinkybės, susijusios su skundžiama potvarkio dalimi, pareiškėjui jau buvo žinomos rengiantis kitoms byloms. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų kopijų tvirtinimo datos, pareiškėjas su skundžiamu potvarkiu susijusius kitus dokumentus gavo dar 2011 m. rugsėjo 8 d., todėl akivaizdu, kad objektyviai turėjo galimybę gauti ir skundžiamo potvarkio kopiją panašiu metu, o ne praėjus daugiau kaip pusei metų.

Dėl šių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodyta priežastis, jog jis tik 2012 m. balandžio 30 d. iš Kėdainių rajono savivaldybės archyvo gavo skundžiamo potvarkio kopiją, todėl praleido terminą apskųsti 1992 m. rugsėjo 29 d. priimtą Kėdainių rajono valdybos potvarkį, yra susijusi su subjektyviu ir tik nuo pareiškėjo valios priklausiusiu jo delsimu efektyviai ginti savo galbūt pažeistą teisę. Pagal Taisyklių 17 punktą, pareiškėjas, kuris turėjo teisę įsigyti naudojamą žemės sklypą privatinėn nuosavybėn, tačiau jo neįsigijo, laikomas šio sklypo nuomininku.

Todėl dar 2011 m. rugsėjo 8 d.–2011 m. lapkričio 15 d., gavęs byloje esančią žemės nuomos mokesčio deklaraciją, taip pat ir ankstesnes žemės nuomos mokesčio deklaracijas, pagal kurias jis privalėjo sumokėti nuomos mokestį už 0,61 ha bei 0,39 ha žemės sklypus, pareiškėjas turėjo žinoti, kad žemės sklypo plotas, kurį jam buvo leista pirkti pagal skundžiamą potvarkį, o žemės nenupirkus – kurio nuomininku jis tapo, negalėjo sudaryti 1,93 ha, ir laiku imtis aktyvių veiksmų savo teisių gynimui, esant reikalui – skundžiamo potvarkio nuorašo gavimui, jo ginčijimui.

Atsižvelgdamas į tai, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti ir leisdamas juos atnaujinti tik esant svarbioms šių terminų praleidimo priežastims, siekė užtikrinti teisinių santykių stabilumą, o pareiškėjo skundo padavimo teismui termino praleidimo laikotarpis yra neprotingai ilgas, termino skundui paduoti praleidimas nėra pagrįstas objektyviomis nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis priežastimis, teismas padarė išvadą, kad nėra teisėto pagrindo atnaujinti pareiškėjui terminą skundui paduoti.

Nesant pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas nurodo, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Gavęs skundžiamą potvarkį ir pamatęs padarytą klaidą, tą pačią dieną kreipėsi į teismą. Visais įmanomais būdais siekė gauti šį teisės aktą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės atsisakė priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs skundo padavimo terminą ir nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių (ABTĮ 33 str. 1 d., 34 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju, vertinant pareiškėjo nurodytas skundo padavimo termino praleidimo priežastis, pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad vienas iš procesinių terminų nustatymo tikslų yra teisinių santykių stabilumo užtikrinimas. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą, bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, kadangi taip atsirastų neapibrėžtumas teisiniuose santykiuose. Pareiškėjas ginčija gana seniai (prieš 20 metų) priimtą administracinį aktą. Iš bylos matyti, kad Kėdainių rajono valdybos 1992 m. rugsėjo 29 d. potvarkio Nr. 449 pv „Dėl leidimo mokėti už žemės sklypus“ pagrindu pareiškėjas siekė įsigyti privačios namų valdos žemės sklypą nuosavybėn (sumokėjo už šį sklypą). Pareiškėjas, elgdamasis rūpestingai ir atidžiai, jau seniai turėjo imtis priemonių, kad išsiaiškintų galimą savo teisių pažeidimą. Praėjęs laiko tarpas yra nepateisinamai ilgas. Pasyvus elgesys (pagal bylos duomenis) iš esmės lėmė apskundimo termino praleidimą. Objektyvių aplinkybių, pateisinančių tokį pareiškėjo elgesį, nenustatyta.

Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu (praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą), pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 6 d. nutartis yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis