72f54ae4-70bf-41b2-993c-dfeabefec5c2 · TelÅ¡ių apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. T-104-1007/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00381-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.14; 2.10.12. (S) TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. balandžio 4 d. Naujoji Akmenė Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Daiva Domeikienė,sekretoriaujant Dianai Suščenovienei,dalyvaujant prokurorei Alginai Giniotienei,viešosios įstaigos Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovui, gydytojui psichiatrui M. L.,asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – G.

R., jo atstovui advokatui A. R., nevieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo vieÅ¡osios įstaigos Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro teikimÄ dėl priverčiamosios medicinos priemonės, taikomos G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : Å iaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi G. R., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ .2017 m. liepos 14 d.

Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi taikomos priverčiamosios medicinos priemonės terminas pratęstas.2018 m. kovo 2 d. teisme gautas VÅ¡Ä® Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro teikimas, kuriuo praÅ¡oma vadovaujantis VÅ¡Ä® Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro komisijos iÅ¡vadomis priimti sprendimÄ â€“G. R. taikomÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ ir gydymÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis, nutraukti.Teismo posėdžio metu vieÅ¡osios įstaigos Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro atstovas, gydytojas psichiatras M.

L. teismo prašė teikimÄ tenkinti. Nurodė, kad nuo 2017 m. liepos mėnesio G. R. reguliariai lankėsi psichikos sveikatos centre, bendravo su socialine darbuotoja, kas mėnesį apsilankydavo gydymosi įstaigoje. PastarÄ jį pusmetį alkoholio vartojimo nebuvo fiksuota, paskirtus vaistus vartoja. G. R. supranta, kad visos pasekmės yra nuo alkoholio vartojimo. Atsižvelgiant į tai, kad visÄ pusmetį G. R. nevartoja alkoholio, jaučia atsakomybę, mano, kad toliau tęsti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę nėra tikslinga.

PaaiÅ¡kino, kad G. R. paskirti medikamentai padeda nevartoti alkoholio. Jei bus nutraukta Å¡i priemonė, palaikomasis gydymas bus skiriamas ir toliau, jei asmuo savo iniciatyva atvyks į gydymosi įstaigÄ . Mano, kad esant problemai jis žinos kur kreiptis pagalbos. Asmeniui diagnozuotas laikinas psichozinis sutrikimas yra alkoholinės kilmės ir atsirado dėl alkoholio vartojimo. Kad iÅ¡sivystytų alkoholinė psichozė žmogus turi vartoti alkoholį ne vienÄ dienÄ .Prokurorė prašė teikimÄ tenkinti.Asmuo, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – G.

R., teismo prašė teismo teikimÄ tenkinti. Nurodė, kad Å¡iuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), nuomojuosi bÅ«stÄ pas Å . Å . Yra deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ Akmenės rajono savivaldybėje. Å iuo metu nedirba, yra registruotas darbo biržoje. VasarÄ dirbo pavienius darbus, žiemÄ nedirbo. Iki nusikaltimų padarymo apie 10 metų vartojo alkoholį, 4 kartus gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui, taip pat dirbo pavienius darbus. Po nusikaltimo padarymo alkoholio nebevartoja, prieÅ¡ pusmetį gėrė alaus.

Vartoja raminamuosius vaistus kai negali užmigti, nuolat jų nevartoja. BÅ«na, kad dienÄ ir dvi dienas, vaistų negeria. Alkoholio nevartoja, nes bijo, kad nepadarytų kokio nusikaltimo. Jei pradėtų vartoti alkoholį ir nenustotų jam padėtų jo sesuo, jis kreiptųsi pagalbos į gydymo įstaigÄ . Ateityje pasižadėjo alkoholio nebevartoti.Jo atstovas advokatas A. R. teismo prašė teikimÄ tenkinti. Nurodė, kad jo ginamasis supranta, kad jis negali vartoti alkoholio, kad nuo to jam kyla visos problemos ne tik dėl galimos naujos nusikalstamos veikos padarymo, bet tai susiję ir su jo sveikata, bei įsidarbinimu.

Mano, kad jis supranta, jog ir toliau privalės vartoti jam priskirtus vaistus. Jei jis vaistų nevartos, jis gali sugrįžti prie ankstesnio savo gyvenimo bÅ«do. Teikimas tenkintinas iÅ¡ dalies.Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Pagal BK 98 straipsnio 1 dalį priverčiamÄ sias medicinos priemones teismas gali taikyti asmenims, kurie teismo pripažinti nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti.

Jų taikymo tikslas yra iÅ¡gydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustÄ pavojingÄ veikÄ , jį prižiÅ«rint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustÄ veikÄ padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos bÅ«klė bei iÅ¡nyksta jo pavojingumas.

Teismas ne rečiau kaip kartÄ per Å¡eÅ¡is mėnesius pagal sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ privalo spręsti klausimÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rÅ«Å¡ies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Teismas sprendimÄ dėl taikomų priverčiamųjų medicinos priemonių rÅ«Å¡ies pakeitimo ar panaikinimo priima atsižvelgęs į sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ , kuri yra rekomendacinio pobÅ«džio, iÅ¡klausęs sveikatos priežiÅ«ros įstaigos atstovo dėl asmens esamos sveikatos bÅ«klės, jam taikyto gydymo ir rezultatų, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos bÅ«klė pagerėjo, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų bÅ«ti pakeista į Å¡velnesnę ar griežtesnę, ar panaikinta.

Teismas pratęsdamas, pakeisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymÄ turi įvertinti du kriterijus – asmens psichinę sveikatÄ ir su ja susijusį asmens socialinį pavojingumÄ . Ambulatorinį stebėjimÄ teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriÅ¡kai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos bÅ«klė pagerėja. Stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis taikomas asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 str. 2 ir 3 d.).IÅ¡ Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančios Å iaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarties matyti, kad G.

R. baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas padarė bÅ«damas laikino psichikos veiklos sutrikimo – (duomenys neskelbtini), dėl kurios negalėjo suvokti veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Teismas skyrė jam priverčiamÄ medicinos priemonę atsižvelgdamas į teismo ekspertų iÅ¡vadas, kad dėl jam diagnozuojamos priklausomybės nuo alkoholio ir toliau intensyviai vartojant alkoholį bei nekeičiant gyvenimo bÅ«do iÅ¡lieka tikimybė, kad gali pasikartoti alkoholinės kilmės psichoziniai sutrikimai, dėl kurių G.

R. gali tapti pavojingu visuomenei. 2018 m. vasario 26 d. Priverstinio ambulatorinio gydymo VÅ¡Ä® Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro Psichikos sveikatos centre iÅ¡vadoje (toliau – IÅ¡vada) nurodoma G. R. psichikos bÅ«klė: orientuotas teisingai, ramus. MÄ stymas nuoseklus, mažiau produktyvus. Nuotaika nebloga, emocijas kontroliuoja. Atminties, dėmesio sutrikimų neiÅ¡siaiÅ¡kinta. Savo bÅ«senai kritiÅ¡kas, teigia suprantÄ s, kad alkoholio vartoti negali, kad nuo jo kyla visos problemos.

Nusiteikęs toliau darbuotis „prie Å«kio“, esant galimybei susirasti ir geresnį darbÄ . Pateikiama komisijos iÅ¡vada, kad įvertinus anamnezę, objektyviÄ psichikos bÅ«klę, nustatyta, kad Å¡iuo metu yra ligos remisijos, atsiradusi kritika ligos atžvilgiu. Alkoholio nevartoja apie 2 metus.Tačiau teismo posėdžio metu G. R. pripažino, kad alkoholį vartojo prieÅ¡ pusmetį, be to, reguliariai nevartoja jam paskirtų vaistų, kurie, kaip teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino atstovas, gydytojas psichiatras M.

L., bÅ«tent ir padeda G. R. nevartoti alkoholio, tai yra reguliarus medikamentinis gydymas asmeniui nuima nerimÄ , padeda geriau miegoti, mažina nuotaikų svyravimÄ . Minėta, kad G. R. priverčiamoji medicinos priemonė taikyta siekiant iÅ¡vengti tikimybės, kad dėl alkoholio vartojimo asmeniui nepasikartotų alkoholinės kilmės psichoziniai sutrikimai ir dėl to asmuo netaptų pavojingu tiek sau pačiam, tiek visuomenei. Teismo ekspertų pabrėžta, kad nekeičiant gyvenimo bÅ«do iÅ¡lieka tikimybė psichoziniam sutrikimui kartotis.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad iki baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo G.

R. vartojo alkoholį, oficialiai niekur nedirbo, neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, tvarių ryÅ¡ių Å¡eimoje. 2009 metais kreipėsi į psichikos sveikatos centrÄ , teigė, kad alkoholiu piktnaudžiauja 5 metai, nukreiptas stacionariniam gydymui dėl priklausomybės alkoholiui, gydytas 2009-07-09 - 2009-07-24. 2011-03-30-2011-04-15 vėl gydėsi priklausomybių ligų centre dėl (duomenys neskelbtini).Teismas sutinka su Komisijos pateiktomis iÅ¡vadomis, kad G. R. pradėjo kritiÅ¡kai vertinti savo ligÄ â€“ priklausomybę alkoholiui, suvokia, kad jis negali jo vartoti, tai yra kad asmens psichinė bÅ«klė pagarėjo, tačiau abejoja Komisijos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad G.

R. alkoholio nevartoja apie 2 metus, nes teismo posėdžio metu asmuo pripažino alkoholį vartojęs prieš pusmetį, reguliariai negeriantis vaistų.Teismo vertinimu, asmens socialinis pavojingumas sumažėjo, tačiau tik dėl taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nes G. R. elgesį stebi ne tik medicinos įstaiga, bet ir socialinis darbuotojas. Matyti, kad asmuo po baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo nepakeitė gyvenimo būdo taip, kad teismas galėtų vertinti, jog tikimybė, kad asmuo pradės vartoti alkoholį išlieka labai maža arba nesusikūrė tokios saugios aplinkos, kurioje jam nebetaikant priverčiamosios medicinos priemonės pradėjus vartoti alkoholį, jam būtų suteikta pagalba, tai yra G.

R. ir Å¡iuo metu neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nedirba, gyvena vienas.Teismas, atsižvelgdamas į asmens padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų pavojingumÄ , aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad G. R. sveikatos bÅ«klė ir jo socialinis pavojingumas nepasikeitė tiek, kad bÅ«tų galima nutraukti jam taikomÄ priverčiamÄ jÄ medicininę priemonę. Pripažintina, kad G. R. bÅ«tinas tolesnis priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sÄ lygomis, todėl Å¡ios priverčiamosios medicinos priemonės taikymas pratęstinas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 364 straipsnio 3 dalimi, 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teismas nutaria:

VieÅ¡osios įstaigos Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro teikimÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pratęsti G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), taikytas priverčiamÄ sias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimÄ ir gydymÄ pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis – Å¡eÅ¡ių mėnesių terminui.Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant per TelÅ¡ių apylinkės teismo Akmenės rÅ«mus.

Teisėja                                                                                                    Daiva Domeikienė