72f4f018-dbba-4a0d-aa79-236a1df64755 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-1872-577/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17095-2013-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.7; 2.6.18.3; 2.6.18.4; 3.2.4.9.3.3; 3.2.4.9.6.2; 3.2.4.11; 3.3.1.18.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R.

V. ir atsakovo R. P. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovams R. P. D., A. B., K. T. V., D. U., A. D. dėl sandorių, statybos darbų aktų pripažinimo iš dalies negaliojančiais, restitucijos taikymo, išlaidų defektų ištaisymui priteisimo, įpareigojimo atlikti veiksmus; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė G. P.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė R. V. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo (suvestinė ieÅ¡kinio redakcija) prašė:

1) priteisti 64 281,93 Eur sumÄ , reikalingÄ paÅ¡alinti nustatytus Buto statybos defektus: 80 proc. sumos iÅ¡ atsakovo R. P. D., 20 proc. – solidariai iÅ¡ atsakovų R. P. D. ir K. T. V., D. U. ir A. D.;

2) pripažinti negaliojančiais 2007 m. sausio mėn., 2007 m. balandžio mėn., 2007 m. gruodžio mėn. ir 2008 m. gegužės mėn. atliktų statybos darbų aktų dalis dėl nustatytos kainos, kuri virÅ¡ija realiÄ aktuose nurodytų atliktų statybos darbų kainÄ ;

3) pripažinti negaliojančiu 2006-08 mėn. sutarties 3.1 punktÄ , kuriuo numatyta, jog nurodytos „sutarties darbų sutartinė kaina - 300 000 Lt tiek, kiek nurodyta kaina virÅ¡ija realiÄ Å¡ia sutartimi nustatytų darbų kainÄ ;

4) taikyti restitucijÄ ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo R. P. D. 164 304,30 Eur (298 237,81 Eur - 141 498,57 Eur + 6 425,33 Eur + 1 139, 73 Eur) statybos darbų kainos permokos;

5) įpareigoti R. P. D. įvykdyti visa apimtimi natÅ«ra ieÅ¡kovės su Å¡iuo asmeniu sudarytÄ projektavimo darbų rangos sutartį - tai yra, įpareigoti atsakovÄ R. P. D. teisės aktų nustatyta tvarka per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti (pertvarkyti) Pastato projektinę dokumentacijÄ (esant bÅ«tinumui - atlikti ir teritorijų planavimo dokumentų pakeitimus) taip, kad juose bÅ«tų numatyta teisė statyti faktiÅ¡kai jau pastatytÄ Pastato dalį - butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (toliau- Butas)(numatant juose teisę statyti esamÄ verandÄ ir balkonÄ ), kreiptis į kompetentingas institucijas dėl statybÄ leidžiančio dokumento gavimo ir atlikti visus veiksmus, bÅ«tinus pastato dalies (verandos ir balkono) įteisinimui, tiek, kiek Å¡ių darbų neapims darbai pagal 2018 m. rugsėjo 19 d.

Projektavimo paslaugų sutartį, jei reikalavimas dėl dalies projektavimo defektų Å¡alinimo iÅ¡laidų pagal sutartį apmokėjimo bÅ«tų patenkintas, bei atlikti aukščiau nurodytus darbus visa apimtimi, jei teismas netenkintų reikalavimo dėl iÅ¡laidų apmokėjimo pagal 2018 m. rugsėjo 19 d. Projektavimo paslaugų sutartį. Ä®pareigoti atsakovÄ R. P. D., įvykdžius ankstesniame sakinyje įvardintus veiksmus, įteisinti Buto verandos ir balkono atliktÄ statybÄ ne vėliau nei per 1 (vienÄ ) mėnesį nuo statybÄ leidžiančio dokumento gavimo, t. y.

Nekilnojamojo turto registre įregistruoti tokius Buto kadastrinius matavimus, kuriuose be kitų esamų Buto dalių būtų pažymėti ir Buto veranda bei balkonas;

6) teismo sprendimu numatyti, kad tuo atveju, jeigu R. P. D. per teismo sprendime nustatytÄ terminÄ neatliktų aukščiau iÅ¡vardintų veiksmų, kuriais butų įteisinti faktiniai Buto statybos rezultatai, arba jeigu bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėtų, kad faktinių Buto statybos rezultatų įteisinimas nėra (nebėra) galimas, atsakovai R. P. D., atsakovo A. T. U. teisių ir pareigų perėmėjai K. T. V., D. U. ir A. D., atsakingi atitinkamai už projektavimo darbų rangos sutarties (pagal kuriÄ buvo susitarta dėl projektavimo darbų užduoties, kurios, kaip paaiÅ¡kėjo vėliau, tinkamo realizavimo nepaisė projektuotojas, rangos sutarties (statyba buvo vykdoma ne pagal patvirtintÄ techninę dokumentacijÄ ), statybų techninės priežiÅ«ros sutarties (statybų techninė priežiÅ«ra ignoravo aplinkybę, kad statybos buvo vykdomos nukrypstant nuo parengtos projektinės dokumentacijos) netinkamÄ bei nesÄ Å¾iningÄ vykdymÄ , yra įpareigotini atlyginti dėl netinkamo bei nesÄ Å¾iningo Å¡ių sutarčių vykdymo atsiradusius nuostolius - sumažėjusiÄ Buto vertę pinigais, nes pertvarkius ButÄ pagal galiojančiÄ projektinę dokumentacijÄ (paÅ¡alinus savavaliÅ¡kos statybos padarinius), Buto vertė sumažės, taip pat savavaliÅ¡kos statybos Å¡alinimo iÅ¡laidas;

7) pripažinti negaliojančia 2012 m. liepos 13 d. A. B., atstovaujamos R. P. D., ir R. V. sudarytÄ Naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sutartį, notarinio reg. Nr. 2678; taip pat iÅ¡ atsakovų priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas ir visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė patikslino reikalavimų mastÄ ir prašė dalyje dėl defektų iÅ¡taisymo priteisti 83 957,72 Eur sumÄ , reikalingÄ paÅ¡alinti nustatytus Buto statybos defektus: 80 % aukščiau nurodytos sumos iÅ¡ atsakovo R.

P. D., ir 20 % solidariai iÅ¡ atsakovų R. P. D. ir A. T. U. teisių perėmėjų – K. T. V., D. U. ir A. D.. 1.1. IeÅ¡kovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklausė 0,2000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 2006 m. rugpjūčio mėn. ieÅ¡kovė su atsakovu R. P. D. sudarė Rangos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo atlikti 289,02 kv.m buto su viena parkavimo vieta požeminiame garaže trijų butų name statybos darbus: žemės kasimo darbus, betono pamatų pastatymÄ , gręžtinių pamatų pastatymÄ , perdengimų pastatymÄ , Aeroc mÅ«ro sienų pastatymÄ ; už darbus sutarta sumokėti 300 000 Lt, o tuo pačiu neatlygintinai atsakovui perduoti žemės sklypÄ .

Atsakovas kreipėsi į A. T. U. (susijusį svainystės ryÅ¡iais) dėl techninės priežiÅ«ros atlikimo. 2006 m. lapkričio 15 d. gavus statybos leidimÄ pradėtos dvibučio gyvenamojo namo statybos. IÅ¡ viso atsakovui sumokėta 298 237,80 Eur (1 029 755,55 Lt). Dar nebaigus statybos darbų, žemės sklypo dalys ir statomo pastato dalys (atskirais vienetais) buvo perleistos R. P. D. ir D. B.. Namas baigtas statyti ir 2008 m. gegužės 19 d. iÅ¡duotas Pripažinimo tinkamu naudotis aktas. 1.2. Po statybos užbaigimo atsirado defektai, trukdantys eksploatuoti pastatÄ , be to, paaiÅ¡kėjo, kad pastato architektÅ«rinė statybinė techninio projekto dalis neatitinka faktiÅ¡kai sukurtos situacijos: pastatyta veranda ir virÅ¡ jos esantis balkonas neįregistruoti registre.

Veranda su balkonu buvo statoma pastato statybos metu, o ne statybos darbams pasibaigus. Tai, kad veranda nenumatyta techniniame projekte, laikytina dokumento trÅ«kumu. Pagal 2012 m. liepos 13 d. ginčijamÄ Naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sutartį ieÅ¡kovei suteikta naudotis 32,6 kv. m buto ploto mažiau nei turėjo bÅ«ti. 1.3. IeÅ¡kovės manymu, atsakovas nepagrįstai įgijo 164 304,30 Eur sumÄ . Aktuose vienaÅ¡aliÅ¡kai atsakovo nustatyta statybos darbų kaina nereiÅ¡kia, kad su tokia suma sutiko ieÅ¡kovė.

Statinio tyrimas atskleidė, kad buto statybos kaina buvo 651 401,30 Lt (188 658,86 Eur); teismo eksperto nurodyta kaina taip pat skyrėsi nuo atsakovui sumokėtos sumos, nors ši suma pernelyg didelė (1 005 585,28 Lt), o pakartotinės ekspertizės metu nurodyta mažesnė, nei ieškovės pasitelktų ekspertų, statinio kaina (141 498,57 Eur (488 566,26 Lt)). Taip pat susidarė ir PVM permoka. Atsakovas nebuvo deklaravęs visų piniginių sumų, gautų iš ieškovės, todėl 158 697 Lt PVM nepagrįstai paskaičiuotas ieškovei.

Prašė priteisti be pagrindo sumokėtÄ PVM už darbus – 6 425,33 Eur ir už mechanizmus – 1 139,73 Eur. 1.4. IeÅ¡kovė taip pat prašė priteisti 64 281,93 Eur nuostolių dėl defektų paÅ¡alinimo: dėl vandens nuvedimo nuo namo; dėl stogo, fasado defektų iÅ¡taisymo, dujų katilo kamino defektų, taip pat projektavimo trÅ«kumų iÅ¡taisymo. PraÅ¡yme dėl reikalavimo masto patikslinimo ieÅ¡kovė nurodė, kad ekspertės Z. B. sÄ mata buvo paskaičiuota darbus atliekant Å«kio bÅ«du, o Å¡ių darbų ieÅ¡kovė neatliks Å«kio bÅ«du, todėl vadovaudamasi papildomos ekspertizės metu atliktu perskaičiavimu, pagal kurį defektų iÅ¡taisymo sÄ mata, darbus atliekant rangos bÅ«du yra 19 675,72 Eur didesnė, reikalavimÄ dėl defektų padidino iki 83 957,72 Eur.

2. Atsakovai A. D. ir D. U. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovės reikalavimai kildinami iÅ¡ mirusiojo (pradinio atsakovo A. T. U.) vykdytos atestuotos profesinės individualios veiklos, kuri neatsiejama nuo mirusiojo, todėl civilinės atsakomybės taikymas paveldėtojams negalimas. Be to, net atsiradus statybos trÅ«kumams, nepateikus įrodymų, kad pradinis atsakovas gavo atlyginimÄ , o sutartimi bÅ«tų apibrėžtos jo atsakomybės ribos, ieÅ¡kinio reikalavimai nepagrįsti.

3. Atsakovas R. P. D. su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies. 3.1. Nurodė, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas pažįstami daug metų. TurtÄ pripažinus tinkamu naudoti, ieÅ¡kovė jokių pretenzijų dėl kokybės nereiÅ¡kė. 2013 m. sausio mėn. nutrÅ«kus jų santykiams, atsakovas iÅ¡sikraustė iÅ¡ ieÅ¡kovės buto. 3.2. Veranda pastatyta ieÅ¡kovės reikalavimu po sienų pastatymo. IeÅ¡kovei buvo iÅ¡aiÅ¡kintos tokios statybos galimos rizikos, tačiau ieÅ¡kovė jos reikalavo. Dėl statybos leidimo pakeitimo Å¡alys nesitarė.

Atsakovas ieÅ¡kovės pinigų savo buto dalies statyboms nenaudojo. IeÅ¡kovė pasirašė statybos darbų aktus 301 305,02 Eur sumai. Teismo ekspertė kai kurias medžiagas vertino ne rinkos kaina, kai kurių medžiagų į sÄ matÄ neįtraukė. Pažymėjo, kad VMI nepareiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl netinkamo deklaravimo ar mokesčių mokėjimo, todėl reikalavimas priteisti ieÅ¡kovės sumokėtÄ PVM turi bÅ«ti atmestinas. 3.3. Statybos darbai atlikti tinkamai, jokių pretenzijų nebuvo reikÅ¡ta 5 metus.

Buto rÅ«sio sienos ardomos dėl gruntinio vandens pakilimo iÅ¡ lauko pusės ir vidinės drėgmės absorbavimosi į sienos konstrukcijas, todėl sienų drėgmė padidėjusi ir dėl ieÅ¡kovės kaltės. Sienų hidroizoliacijÄ Ä¯rengus ekonomiÅ¡kiausiu bÅ«du darbų kaina siektų 3 354,12 Eur su PVM; ieÅ¡kovės nurodoma defektų Å¡alinimo kaina neprotinga. Atsakovas sutinka atlyginti 1 677,06 Eur (pusę Å¡ios sumos). Atsakovo manymu, fasado defektai nesusiję su statybos trÅ«kumais, 2013 m. gegužės mėn. tyrimo ataskaitoje jie nebuvo fiksuoti.

Atsakovas sutinka atlyginti 2 351,03 Eur fasado apÅ¡iltinimo kainÄ ir papildomo lietaus nuvedimo – 1 758,13 Eur kainÄ . Dujinė sistema veikia be trÅ«kumų, todėl ieÅ¡kinyje nurodytas defektas nepagrįstas. Atsakovas sutinka su nauju stogo kraigo įrengimu ir 537,24 Eur kaina. 3.4. IeÅ¡kovė neturi reikalavimo teisės atsakovui A. T. U. (paveldėtojams), kadangi ji nesudarė statybos techninės priežiÅ«ros sutarties. 3.5. IeÅ¡kovė savo noru ir laisva valia sutiko sudaryti Naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sutartį, nes jokia nauja tvarka nustatyta ir nebuvo, tik sukonkretintos patalpos, kuriomis nuo 2008 m. naudojosi bendrasavininkai.

Naudojimosi veranda ir balkonu tvarka negalėjo bÅ«ti nustatyta, kadangi Å¡ie neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 30 d. sprendimu ieÅ¡kovės R. V. ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies - priteisė jai iÅ¡ atsakovo R. P. D. 41 306,79 Eur sumÄ ir 852,24 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 41 306,79 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2013 m. gegužės 21 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovams D. U. ir A. D. lygiomis dalimis priteisė 3 751 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui R. P. D. priteisė 196,85 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; valstybei - 177,72 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų; iÅ¡ atsakovo R. P. D. valstybei priteisė 8,37 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų.

5. Kadangi Rangos sutartyje nurodytas konkretus atlygis už darbus (jos kaina) ir konkretÅ«s darbai, kurie buvo atlikti, teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentus, kad Å¡ia rangos sutartimi už nurodytÄ kainÄ atsakovas buvo įsipareigojęs pastatyti ir visiÅ¡kai įrengti butÄ ir tokį perduoti ieÅ¡kovei. Abi Å¡alys nurodė, kad rangos santykiai buvo tęsiami be raÅ¡ytinių sutarčių, todėl, teismo nuomone, atliekant kitus darbus, už juos turėjo bÅ«ti papildomai sumokėta.

6. Teismas nurodė, jog neaiÅ¡ku, kodėl praėjus 5 metams po statinio pripažinimo tinkamu naudotis ieÅ¡kovei iÅ¡kilo klausimas dėl jos perduotų pinigų atsakovui pagrįstumo. Pažymėjo, kad visus susitarimus ieÅ¡kovė sudarė pati, dalis sutarčių sudaryta notarine tvarka; sutarčių nuostatos turėjo bÅ«ti aiÅ¡kios; be to, nenustatyta, kad atsakovas naudojo psichologinį smurtÄ , prievartÄ ar spaudimÄ dėl sandorių sudarymo. Kadangi atliktų statybos darbų aktai buvo tinkamai įforminti, pagal juos Å¡alys įvykdė įsipareigojimus atsiskaityti, jokių pretenzijų dėl darbų trÅ«kumų nepareiÅ¡kė, teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti Å¡iuos aktus iÅ¡ dalies negaliojančiais.

Teismas pažymėjo, kad Å¡alys nebuvo sutarusios dėl tikslios statybos kainos; ji priklausė ir nuo ieÅ¡kovės pasirenkamų medžiagų. Teismo nuomone, teismo ekspertės Z. B. ekspertizės iÅ¡vadoje nurodytos medžiagų kainos kelia abejones, nes atsakovas nebuvo profesionalus statytojas, kuris bÅ«tų galėjęs gauti medžiagas didmeninėmis kainomis. Teismas laikė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog tinkamai pasiraÅ¡yti ir Å¡alių pareigų įgyvendinimÄ patvirtinantys statybos darbų aktai prieÅ¡tarautų imperatyvioms teisės normoms ar kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais bÅ«tų pripažintini negaliojančiais, todėl šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ atmetė.

7. Teismo nuomone, ieÅ¡kovė atlygino visa, kas sutarta atsakovui už atliktus darbus, medžiagas, todėl nėra teisinio pagrindo jai priteisti iÅ¡ atsakovo 164 304,30 Eur sumÄ .

8. Teismas nurodė, kad atsakovas pastato statybos metu buvo PVM mokėtojas; ieÅ¡kovė pareigÄ dėl PVM mokėjimo suprato bei žinojo, šį mokestį buvo sumokėjusi, o aplinkybė, kad galimai ne visas sumas atsakovas deklaravo, teismo vertinimu, neturi teisinės reikÅ¡mės Å¡iai bylai. Teismas, nenustatęs sutartinio kainos sumažinimo ar nepagrįsto sumų mokėjimo, ieÅ¡kovės reikalavimo grÄ Å¾inti sumokėtÄ PVM netenkino.

9. Pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti lėšas, reikalingas defektų taisymui, teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 26 734,79 Eur sumÄ , skirtÄ rÅ«sio sienų hidroizoliacijai injektavimo bÅ«du, bei drenažo įvedimui ir aplinkotvarkai. Teismui kilo abejonės dėl atsakovo pasitelkto eksperto siÅ«lomo defektų taisymo bÅ«do, todėl vadovavosi eksperto S. M. ir Z. B. nurodytomis iÅ¡vadomis ir kainomis. Teismo nuomone, dėl Å¡ių defektų atsiradimo ieÅ¡kovė nėra prisidėjusi ir kalta, Å¡ie defektai yra dėl netinkamos statybos darbų, todėl ekspertų nurodytÄ ir ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ priteisti 26 734,79 Eur sumÄ teismas priteisė iÅ¡ atsakovo R. P. D., kaip statytojo.

10. Teismo nuomone, stogas gali neatitikti esminių statinio reikalavimų, kaip nurodyta ekspertės Z. B. ekspertizės iÅ¡vadoje. Nurodė, jog kraigo sumontavimas - priemonė, kuri nepaÅ¡alina defekto. Aplinkybė, kad antro aukÅ¡to apdaila nėra nukentėjusi, neįrodo tinkamo stogo dangos sumontavimo. Stogo iÅ¡linkimas daugiau kaip 5 centimetrus, teismo nuomone, neturi bÅ«ti vertinamas kaip nepavojingas konstrukcinis defektas. Atsižvelgdamas į tai, kad stogas yra konstrukcinis pastato elementas, jo įrengimÄ organizavo atsakovas R. P. D., todėl nustatęs jo netinkamÄ Ä¯rengimÄ , teismas sprendė, jog iÅ¡laidos turi bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ atsakovo. Teismas vadovavosi teismo eksperto nurodyta darbų trÅ«kumo iÅ¡taisymo kaina (14 572 Eur) ir Å¡iÄ sumÄ ieÅ¡kovei priteisė iÅ¡ atsakovo.

11. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė, reikalaudama atlyginti 2 945,57 Eur sumÄ dėl fasado trÅ«kumų, nors ir nepraleidusi ieÅ¡kinio senaties termino, per penkerius pastato naudojimo metus nepareiÅ¡kusi pretenzijų, elgiasi nesÄ Å¾iningai atsakovo atžvilgiu. Å is defektas nesusijęs su pastato konstrukciniais elementais ar paslėptais defektais. Teismas pažymėjo, kad dekoratyvinio tinko netinkama priežiÅ«ra (nepriežiÅ«ra) yra susijusi su ieÅ¡kovės veiksmais (neveikimu). Teismas nenustatė jokių atsakovo nesÄ Å¾iningų veiksmų, todėl nesant nekokybiÅ¡ko statybos darbų atlikimo, fasado trÅ«kumus siejant su pastato netinkama priežiÅ«ra, šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ atmetė.

12. Teismas atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti 1 878,95 Eur iÅ¡laidas už dujų katilo kamino defektų iÅ¡taisymÄ . Teismas nustatė, kad dÅ«mų iÅ¡metimo sistema įrengta ieÅ¡kovės iniciatyva; ji nėra susijusi su statybos darbais, teismo ekspertai nenurodė Å¡io trÅ«kumo, valstybinės institucijos iÅ¡davė leidimÄ jį eksploatuoti, todėl, norėdama šį pakeisti kitu atsakovo sÄ skaita ir lėšomis, ieÅ¡kovė, teismo nuomone, elgiasi nesÄ Å¾iningai.

13. Dėl ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti pinigines sumas už statybos defektus iÅ¡ A. T. U. teisių perėmėjų, teismas nurodė, kad nesant statybos techninės priežiÅ«ros sutarties nėra galimybės nustatyti techninio prižiÅ«rėtojo funkcijų ir atsakomybės ribų. Nenustačius mirusio A. T. U. galimų įsipareigojimų, nesant galimybės apklausti šį asmenį, jam (jo teisių perėmėjams) reiÅ¡kiamÄ reikalavimų dalį dėl 20 proc. defektų iÅ¡laidų priteisimo teismas atmetė.

14. Teismas nustatė, kad statybos leidimas iÅ¡duotas pastatui be verandos ir balkono. Teismo nuomone, ieÅ¡kovė neįrodė, kad ji iki statybų susitarė dėl kitokio, nei statybos leidime nurodyto, buto statymo. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė yra buto savininkė, jos butui pastatyta veranda ir balkonas nėra tinkamai įteisinti; jokių pretenzijų statybos darbų vykdymo metu ar po jų ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė, todėl siekį įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ , pasinaudojant atsakovo lėšomis, teismas vertino kritiÅ¡kai. Teismas nenustatė, kad atsakovas bÅ«tų pažeidęs susitarimus su ieÅ¡kove, kad jis bÅ«tų netinkamai įregistravęs dokumentus ar iÅ¡duotas netinkamas pastato tinkamu naudoti dokumentas, todėl ieÅ¡kinio reikalavimus dėl projektavimo darbų iÅ¡taisymo ir galimai sumažėjusios turto vertės bei naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

15. Teismo nuomone, nėra teisinio pagrindo konstatuoti sandorį (2012 m. liepos 13 d. A. B. ir R. V. sudarytÄ Naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sutartį) sudarius apgaule. Pažymėjo, kad norėdama nustatyti naujÄ butu naudojimosi tvarkÄ , ieÅ¡kovė projektÄ gali teikti bendrasavininkams, o Å¡iems nesutikus – kreiptis į teismÄ . Ä®vertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieÅ¡kovė nesiekė sudaryti ginčijamos sutarties arba, kad atsakovai inicijavo sutarties sudarymÄ ir apgaulės bÅ«du (tyčia, nesÄ Å¾iningai) veikė prieÅ¡ ieÅ¡kovę. Šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .

16. Kadangi ieÅ¡kovė patyrė 9 056,04 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ir 9 882,73 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų, teismas pagal patenkinto ieÅ¡kinio dalį ieÅ¡kovei priteisė 407,522 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ir 444,72 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Teismas nustatė, kad atsakovas D. U. ir atsakovė A. D. prašė atlyginti jų patirtas 3 751 ir 3 630 Eur sumos teisinės pagalbos iÅ¡laidas. Atsižvelgęs į tai, kad abu atsakovus atstovavo viena advokatų kontora, praÅ¡ymų, atsiliepimų tekstas sutampa, teismas sprendė, kad bendrai priteistinÄ sumÄ sudaro 3 751 Eur, todėl atmetus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį Å¡ių atsakovų atžvilgiu, Å¡ias iÅ¡laidas priteisė atsakovams lygiomis dalimis iÅ¡ ieÅ¡kovės. Taip pat teismas atsakovui R.

P. D. iš ieškovės priteisė 196,85 Eur, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Iš ieškovės priteisė teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu: 177,72 Eur, iš atsakovo – 8,37 Eur. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai 17. Ieškovė R. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimo dalį:

1) dėl statybos kainos permokos priteisimo, atliktų statybos darbų akto, rangos sutarties dalies dėl kainos pripažinimo negaliojančiais;

2) dėl fasado defekto ištaisymo kainos priteisimo;

3) dėl dujų katilo kamino defekto ištaisymo kainos priteisimo;

4) dėl projektavimo defekto ištaisymo kainos priteisimo;

5) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus;

6) dėl 2012 m. liepos 13 d. Naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sutarties pripažinimo negaliojančia;

7) bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį visiÅ¡kai; pakeisti sprendimo dalį dėl vandens nuvedimo nuo namo defekto iÅ¡taisymo kainos apimties, priteisiant 33 396, 86 Eur, vietoje sprendime nurodytų 26 734,79 Eur; pakeisti sprendimo dalį dėl stogo defekto iÅ¡taisymo kainos apimties, priteisiant 25 447,37 Eur, vietoje sprendime nurodytų 14 572 Eur, pakeisti sprendimo dalį dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo nuo sprendime nurodytų priteistų sumų ir priteisti 5 proc. procesines palÅ«kanas nuo visų iÅ¡ atsakovų priteistų sumų; bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka; iÅ¡ atsakovų R.

P. D., A. T. U. teisių ir pareigų perėmėjų K. T. V., D. U. ir A. D. ieÅ¡kovei priteisti visas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 17.1. Teismas klaidingai nustatė ieÅ¡kinio dalykÄ ; neiÅ¡nagrinėjo klausimų, susijusių su statybos kainos nustatymu, iÅ¡ esmės neatskleidė ieÅ¡kovės reikalavimų esmės (tokių reikalavimų, kuriuos iÅ¡nagrinėjo teismas, byloje nebuvo pareikÅ¡ta), dėl ko ginčas nėra tinkamai iÅ¡spręstas.

IeÅ¡kovė nereikalavo grÄ Å¾inti sumÄ , lygiÄ skirtumui tarp sumokėtos sumos ir Rangos sutartyje nustatytos sumos; neteigė, jog Buto statybos kaina turėjusi bÅ«ti 300 000 Lt. Rangos sutarties kaina buvo 300 000 Lt, tačiau ne 300 000 Lt ir žemės sklypas, kaip nustatė teismas. IeÅ¡kovė reikalavo priteisti skirtumÄ tarp jos faktiÅ¡kai atsakovui R. P. D. perduotų lėšų statinio statybai sumos ir faktinių statybos iÅ¡laidų, taigi byloje turėjo bÅ«ti nustatytos faktinės ieÅ¡kovės Buto statybos iÅ¡laidos, kas nebuvo padaryta. 17.2.

Dėl į sutartį neįtrauktų darbų atlikimo buvo sudarytas žodinis sutarimas už statybos darbus atsiskaityti pagal faktÄ : susiskaičiuoti visas iÅ¡laidas Buto abiejų dalių statybai su pagrindžiančiais dokumentais, padalinti jas proporcingai Buto dalių plotui; vertinti, kiek kieno pinigų buvo panaudota statybai. Å alių susitarimu statybos darbai buvo atliekami ieÅ¡kovės lėšomis, sumokant R. P. D. avansinius mokėjimus. IeÅ¡kovė turi pagrįstÄ teisę reikalauti rangovÄ grÄ Å¾inti darbų kainÄ virÅ¡ijantį avanso likutį. 17.3.

Kadangi rangovas nepateikė dokumentų, pagrindžiančių jo patirtas išlaidas Buto statybai, nustatyti realiai patirtas išlaidas nėra galimybės. Teigia, kad sutarties darbų kaina turėjo būti nustatyta CK 6.198 straipsnyje nustatyta tvarka. 17.4. Teismo išvados yra siurprizinės. Argumento, kad ekspertas statybos kainas nustatinėjo didmeninėmis kainomis, kilmė yra neaiški. Teismas nenustatinėjo, kuria statybos kaina reikėtų vadovautis, nevertino skirtumų nei tarp ekspertų, kitų specialistų pateiktų išvadų.

Teigia, kad bÅ«tent objektyvia ekspertės Z. B. sÄ mata turi bÅ«ti vadovaujamasi, nustatant realiÄ statybos darbų kainÄ . Pažymi, kad R. P. D. statybas vykdė kaip verslininkas. 17.5. Teismas ignoravo aplinkybę, jog ieÅ¡kovės lėšomis buvo statoma tiek ieÅ¡kovės, tiek R. P. D. Buto dalis. Pasak ieÅ¡kovės, už namo statybÄ R. P. D. gavo daugiau, nei nurodyta namo statybos kaina. A. B. kreditÄ paėmė praėjus daugiau kaip mėnesiui po namo statybų pabaigos, o duomenys apie kredito panaudojimÄ nepateikti.

Sprendime nepaneigta aplinkybė, jog visas Butas buvo pastatytas ieÅ¡kovės lėšomis, o R. P. D. už savo Buto dalies statybÄ lėšų jai nėra grÄ Å¾inęs. 17.6. Teismas nevertino aplinkybės, kad Å¡alis siejo pavedimo teisiniai santykiai. IeÅ¡kovei priteistina permokėta avanso suma tiek pagal rangos teisinius santykius reglamentuojančias normas, tiek pagal teisės normas, taikomas pavedimo teisiniams santykiams, pagal iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ . 17.7. Tai, kad R. P. D. į Atliktų statybos darbų aktus įrašė, jog dalis gautų pinigų laikoma PVM, nereiÅ¡kia, jog jis turi teisę pasisavinti Å¡ias sumas.

Atsakovas ieÅ¡kovei neiÅ¡rašė sÄ skaitų faktÅ«rų, dėl kurių bÅ«tų atsiradusi pareiga mokėti PVM; R. P. D. Å¡ių sumų nedeklaravo ir į valstybės biudžetÄ nemokėjo. Dėl senaties termino Å¡i suma nebegalėtų bÅ«ti iÅ¡reikalauta į valstybės biudžetÄ ; R. P. D. Å¡iÄ pinigų sumÄ laiko be teisėto pagrindo. PVM mokesčio dydžio suma turėtų bÅ«ti mažinama statybos darbų kaina. 17.8. IeÅ¡kovės pateikti įrodymai apie atliktus mokėjimus bei Å¡alių tarpusavio sandoriai įrodo, kad ieÅ¡kovė nemokėjo rangovui pagal Atliktų statybos darbų aktus.

Å alių valia niekuomet nebuvo nustatyti statybos kainÄ Atliktų statybos darbų aktuose. Atliktų statybos darbų aktai ieÅ¡kovei buvo teikiami tik formaliai nurodant darbų sritį, nedetalizuojant darbų, medžiagų, jų kiekių kainų. PasiraÅ¡ydama aktus, ieÅ¡kovė patvirtino, jog priima atliktus darbus, o atsiskaityti Å¡alys turėjo pagal faktÄ . 17.9. IeÅ¡kovė turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo bÅ«dÄ ir laikÄ , o ieÅ¡kinio senaties termino ji nepraleido. Be to, atsakovas visÄ laikÄ Å¾adėjo atsiskaityti, kaip buvo sutarta, tačiau to nepadarė. 17.10.

Teismas nenustatė Å¡alių susitarimo turinio. Teismas nebuvo gavęs įrodymų apie rangovo patirtas iÅ¡laidas, kadangi rangovas jų teismo reikalavimu nepateikė. Teismo sprendimas atmestų reikalavimų dalyje priimtas nukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos, kadangi akivaizdžiai sudaro galimybes atsakovui R. P. D. praturtėti ieÅ¡kovės sÄ skaita. 17.11. Teismas visiÅ¡kai tenkino ieÅ¡kovės reikalavimus dėl vandens nuvedimo nuo namo bei stogo įlinkio, tačiau priteisė sumas ne pagal galutinį ieÅ¡kovės reikalavimÄ , nurodytÄ patikslintame ieÅ¡kinyje, todėl sprendimas taisytinas.

Teismo ekspertei patikslinus sÄ matÄ , ieÅ¡kovė padidino savo reikalavimÄ dėl defektų iÅ¡taisymo, baigiamojoje kalboje iÅ¡skyrė, jog iÅ¡ ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti 83 957,72 Eur defektų iÅ¡taisymo sumos 33 396, 86 Eur sudaro reikalavimas priteisti lėšas vandens nuvedimo nuo namo defektų iÅ¡taisymui bei 25 447, 37 Eur - stogo defekto iÅ¡taisymui. BÅ«tent Å¡ias sumas, tenkindamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ Å¡iose dalyse visiÅ¡kai, turėjo nurodyti teismas. 17.12. Dėl fasado defektų teismas neteisingai nustatė ieÅ¡kinio reikalavimÄ , kadangi ieÅ¡kovė prašė priteisti 5 055, 22 Eur, o ne 2 945, 57 Eur.

Teismas padarė siurprizinę iÅ¡vadÄ , jog dekoratyvinio tinko netinkama priežiÅ«ra (ar nepriežiÅ«ra) yra susijusi su ieÅ¡kovės veiksmais (neveikimu), nors Å¡ių aplinkybių nenustatinėjo ir dėl jų sprendime nepasisakė. Teismas nenurodė, kodėl nesirėmė ekspertų iÅ¡vadomis. 17.13. Teismo iÅ¡vados dėl dÅ«mų iÅ¡metimo sistemos nėra pagrįstos. Teismas klaidingai teigia, jog ekspertai Å¡io trÅ«kumo nenurodė. IeÅ¡kovė buvo nurodžiusi, kad pareiÅ¡kus pretenzijas dėl kamino bÅ«klės, rangovas statybų metu įrengtÄ dujų katilo kaminÄ demontavo.

R. P. D. neneigė, kad bÅ«tent jis demontavo blogai veikiantį kaminÄ ir įrengė vamzdį, kuris yra netinkamas. Techninės priežiÅ«ros vadovas T. S. ir teismo ekspertas prof. dr. S. M. nustatė, kad dujų katilo kaminas nėra tinkamai sumontuotas; Å¡iÄ iÅ¡vadÄ patvirtino ir teismo ekspertas L. U.. 17.14. Atsakovas R. P. D. patvirtino, kad verandÄ statė bÅ«tent jis, veikdamas pagal sutartinius Å¡alių santykius. Faktas, jog ieÅ¡kovei priklausanti veranda ir balkonas yra neįregistruoti, ieÅ¡kovei tapo žinoma tik rengiantis bylai.

Atsakovas organizavo statybos leidimo gavimÄ , tačiau su galutiniais dokumentais ieÅ¡kovė nebuvo supažindinta. Teismas nevertino įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas buvo parengęs kelis skirtingus namo planus, kuriuos, priklausomai nuo situacijos, teikė skirtingiems asmenims. Dalyje dokumentų veranda yra nurodoma. Teismo posėdžio metu R. P. D. pats patvirtino, kad jis atliko namo (įskaitant ir ieÅ¡kovės Buto dalies be verandos ir balkono) registracijÄ , taip pat, kad komisijai, pripažįstančiai namÄ tinkamu naudoti, jis pateikė klaidingus dokumentus.

Nepaisant pateiktų įrodymų, teismas nurodė nenustatęs, kad atsakovas bÅ«tų pažeidęs susitarimus su ieÅ¡kove, kad jis bÅ«tų netinkamai įregistravęs dokumentus ar iÅ¡duotas netinkamas pastato tinkamu naudoti dokumentas. Mano, kad sprendimas Å¡ioje dalyje turi bÅ«ti pakeistas. 17.15. Dėl teismo argumentų, susijusių su statinio techninio prižiÅ«rėtojo atsakomybe, apeliantė nurodė, kad A. T. U. atsiliepime patvirtino, kad statinio techninę priežiÅ«rÄ jis vykdė; savo įsipareigojimo turinį jis yra atskleidęs. Be to, savo sutikimÄ dėl techninės priežiÅ«ros atlikimo atsakovas buvo iÅ¡reiÅ¡kęs, pateikdamas tai patvirtinančius dokumentus.

Statybos techninio prižiūrėtojo pareigos yra reglamentuojamos teisės aktuose, o ne nustatomos šalių nuožiūra, pasirašant sutartį. Matydamas, jog nėra tinkamai sudaryta Statinio priežiūros sutartis, jis galėjo kreiptis į ieškovę, tačiau to nepadarė. A. T. U. dalyvavo pastato statybos procese iki pat jo statybos užbaigimo momento. Mano, kad rašytinio sandorio nebuvimas nereiškia, jog šalys dėl statinio techninės priežiūros nebuvo susitarusios, kadangi toks susitarimas buvo patvirtintas konkliudentiniais veiksmais.

Å i situacija skiriasi nuo situacijos byloje, nagrinėtoje pagal D. B. ieÅ¡kinį. A. T. U. buvo įsipareigojęs, techninę priežiÅ«rÄ vykdė ir todėl jis (jo teisių perėmėjai) atsakingi už nustatytus defektus. 17.16. Teismo iÅ¡vada, kad nėra pagrindo konstatuoti sandorį sudarius apgaule, yra klaidinga. Atsakovai ieÅ¡kovę apgavo dėl sutarties sudarymo tikslo. Sutartis buvo paruoÅ¡ta iÅ¡ anksto, su ieÅ¡kove nebuvo derinta. Atsakovai klaidino ieÅ¡kovę, kadangi į parengto susitarimo tekstinę dalį neįtraukė dalies patalpų.

IeÅ¡kovei dėl atsakovų apgaulės (pridedant prie sutarties tuos grafinius kadastrinių matavimų duomenis, kurie nėra teisės aktų nustatyta tvarka registruoti Nekilnojamojo turto registre) buvo sudaryta prielaida manyti, kad Å¡iÄ sutartį ji pasiraÅ¡o visų savo naudojamų patalpų, įskaitant verandos bei balkono, atžvilgiu. Sutartis sudaryta sÄ moningai iÅ¡kreipiant ieÅ¡kovės valiÄ . Dėl neteisėtų atsakovų veiksmų atsirado savavaliÅ¡ka statyba, todėl nustatyta naudojimosi Butu tvarka yra neteisėta – ieÅ¡kovei nėra priskirta naudotis jai teisėtai priklausanti ir faktiÅ¡kai egzistuojanti Buto dalis, tokiu bÅ«du sumažinant jai priklausančio Buto plotÄ .

IeÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Å¡iÄ teismo sprendimo dalį ir pripažinti negaliojančia Naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sutartį. 17.17. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliantė pažymėjo, jog teismas sprendė atsakovų praÅ¡ymus, kuriuos buvo atsisakyta priimti, ir dėl kurių jau buvo iÅ¡nagrinėtas atskirasis skundas, todėl priėmė neteisėtÄ sprendimÄ . 17.18. IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovų 9 056,04 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų bei 9 882,73 Eur advokato bei advokato padėjėjos pagalbai apmokėti.

Be to, buvo įpareigota primokėti 689,42 Eur išlaidų ekspertei, todėl visa suma yra 9 745,46 Eur. Tenkinus ieškovės reikalavimus, iš atsakovų ieškovei priteistina 9 745,46 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 9 882,73 Eur atstovų pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.

18. Atsakovai R. P. D., K. T. V. ir A. B. atsiliepime praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimo atmesti, priteisti iÅ¡ apeliantės atsakovų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 18.1. Tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo susiklosčius statybos rangos teisiniam santykiui, atsakovas neturėjo pareigos teikti ieÅ¡kovei detalių ataskaitų ar dokumentų, kiek tiksliai kainavo medžiagos ir subrangovų atlikti darbai.

IeÅ¡kovė pasirašė Atliktų statybos darbų aktus be pastabų, jų pasiraÅ¡ymo metu, statinio pripažinimo tinkamu naudoti metu ir 5 metus po statybos darbų rezultato perdavimo ir naudojimo pretenzijų dėl kainos ar ataskaitų apie panaudotus pinigus nepateikimo nereiÅ¡kė. IeÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodomos naujos aplinkybės, kad ji atsakovui mokėjo avansÄ statybos darbams atlikti ir ieÅ¡kovė su atsakovu susitarė, kad jis pateiks ataskaitÄ , kiek kainavo ieÅ¡kovės buto statybos, nepagrįstos.

Tokios aplinkybės ieÅ¡kovė nebuvo nurodžiusi, tokio susitarimo fakto nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo. 18.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė ir ieÅ¡kovas 2006 rugpjūčio mėn. sudarytoje sutartyje susitarė dėl konkrečios statybos rangos darbų kainos. Pagal CK 6.653 straipsnio 5 dalies reglamentavimÄ , Å¡ioje sutartyje nustatytos kainos mažinimas nėra galimas. Pakeisti statybos rangos darbų kainas, kurias Å¡alys laisva valia nustatė Atliktų statybos darbų aktuose taip pat negalima.

Teismas pagrįstai nustatė, kad Å¡alys susitarė, jog atsakovas tęs statybos rangos darbus, o ieÅ¡kovė apmokės už atsakovo ieÅ¡kovės bute atliktus darbus pagal faktÄ . IeÅ¡kovė pasiraÅ¡ydama Atliktų statybos darbų aktus be pastabų, tuo pačiu patvirtindavo, kad atsakovas tinkamai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus, kad kaina už atliktus darbus yra tinkama, todėl prarado teisę tokius reikalavimus kelti ateityje (CK 6.689 straipsnio 2 dalis). 18.3. Teismo ekspertės Z. B. ekspertinė iÅ¡vada pateikta neatlikus bÅ«tinų matavimų ir tyrimų, iÅ¡vados prieÅ¡tarauja Å¡alių pripažintoms ir teismo iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl teismas pagrįstai nesivadovavo Å¡ios teismo ekspertės pateikta buto statybos kaina. 18.4.

Teismas neturėjo pagrindo remtis ieÅ¡kovės užsakymu parengtomis Buto statybos kainos sÄ matomis (T. S., S. M., M. K.), nes jos buvo neobjektyvios (rengtos ne pagal civilinės bylos medžiagÄ , o remiantis ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais) ir/ar parengtos asmenų, kurie neturėjo tinkamos kvalifikacijos ir/ar atstovavo ieÅ¡kovę nagrinėjant bylÄ . Nepaisant to, kad Å¡iose sÄ matose buvo sumažinti arba iÅ¡ viso neįtraukti reikalingi atlikti statybos darbai, taip pat sumažintos panaudotų medžiagų kainos, o teismui nustačius, kad ieÅ¡kovės butas buvo įrenginėjamas panaudojant kokybiÅ¡kas ir brangias medžiagas, pagal Å¡ias sÄ matas ieÅ¡kovės Buto statybos kaina buvo mažesnė už D.

B. sumokėtÄ 680 000 Lt Buto statybos kainÄ . 18.5. Teismo eksperto L. U. atlikti ginčo Buto statybos kainos skaičiavimai gali bÅ«ti vertinami kaip orientaciniai. Jis paskaičiavo, kad Buto statybos kaina buvo 291 237,63 Eur (neįvertinus projektavimo ir inžinerinių paslaugų kaÅ¡tų); skirtumas tarp ieÅ¡kovės sumokėtos Buto statybos kainos nevirÅ¡ija 5 proc. Atsakovų manymu, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad Å¡io ginčo Buto statybos kaina yra kita nei ieÅ¡kovė sumokėjo atsakovui R.

P. D.. 18.6. IeÅ¡kovės teiginys, kad atsakovas savo butÄ statė, naudodamas iÅ¡ ieÅ¡kovės gautus pinigus, nepagrįstas. Atsakovas turėjo santaupų; jis jam priklausantį butÄ pradėjo įrenginėti tik po to, kai A. B. paėmė kreditÄ , todėl neturėjo jokio poreikio naudoti ieÅ¡kovės pinigų. 18.7. IeÅ¡kovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovas privalo pateikti ataskaitÄ apie veiksmus, atliktus pagal įgaliojimÄ . Pažymi, jog ieÅ¡kovė iÅ¡davė įgaliojimÄ , kad esant neatidėliotinam reikalui bÅ«tų galima sutvarkyti formalumus, susijusius su buto statybomis.

Atsakovas neturėjo poreikio naudoti įgaliojimo, nes visi formalumai buvo atlikti asmeniÅ¡kai dalyvaujant ieÅ¡kovei, o statybas atsakovas vykdė kaip rangovas, t. y. savo rizika atliko dvibučio namo statybos darbus ir darbų rezultatÄ perdavė užsakovui, už tai gavo užmokestį. 18.8. Atsakovas privalėjo prie jo suteiktų paslaugų ir pateiktų prekių (statybos medžiagų) kainos priskaičiuoti PVM. Valstybinė mokesčių inspekcija atsakovui nėra pareiÅ¡kusi jokių pretenzijų dėl neteisingo pridėtinės vertės mokesčio (ne)deklaravimo ar (ne)sumokėjimo.

Teisės aktai nenumato teisės fiziniams ir juridiniams asmenims reikalauti iÅ¡ savo kontrahentų, jų manymu, nepagrįstai sumokėto PVM, tai yra iÅ¡imtinė Valstybinės mokesčių inspekcijos kompetencija. 18.9. Teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 18 150 Eur projektavimo darbų trÅ«kumams iÅ¡taisyti bei įpareigoti atsakovÄ atlikti veiksmus, susijusius su verandos ir balkono įteisinimu. Atsakovas suprojektavo ir pastatė tai, dėl ko buvo susitarta, sudarant 2008 m. birželio mėnesio sutartį.

IeÅ¡kovė dalyvavo priduodant butÄ komisijai, jį registruojant Nekilnojamojo turto registre. IÅ¡ 2008 m. birželio 2 d. patalpų pasidalinimo akto matyti, kad veranda nėra dalinama. Tai, jog ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė pretenzijų dėl verandos nesuprojektavimo ir neįregistravimo, atsakovo vertinimu, patvirtina, kad ginčo Å¡alys sudarydamos 2008 m. rugpjūčio mėn. sutartį dėl verandos suprojektavimo ir statybos nesitarė. IeÅ¡kovė, nepareiÅ¡kusi pretenzijų dėl netinkamai atliktų projektavimo ir statybos rangos darbų, prarado teisę remtis darbų trÅ«kumo faktu pagal CK 6.662 straipsnio 3 dalį, todėl teismo sprendimas Å¡ioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas. 18.10.

Stogo defektų paÅ¡alinimui iÅ¡ atsakovo turi bÅ«ti priteista 537,24 Eur, kurie reikalingi naujo kraigo įrengimui, taip pat 2 351,03 Eur reikalingų iÅ¡orinio fasado apÅ¡iltinimui ties pastato karnyzine dalimi ir 1 758,13 Eur suma reikalinga įrengti papildomÄ lietaus vandens nuvedimo nuo stogo lietvamzdį, pajungiant jį į esamÄ lietaus nuvedimo kanalizacijÄ . Didesnės sumos priteisimas iÅ¡ atsakovo reikÅ¡tų ieÅ¡kovės nepagrįstÄ praturtėjimÄ atsakovo sÄ skaita, nes ieÅ¡kovė gautų daugiau nei iÅ¡ tikrųjų reikalinga nustatytam defektui paÅ¡alinti.

Atsakovas palaiko savo pozicijÄ , iÅ¡dėstytÄ procesiniuose dokumentuose, atsakovo apeliaciniame skunde. 18.11. Atsakovas yra pripažinęs, kad buto rÅ«sio sienų hidroizoliacijos defektui paÅ¡alinti iÅ¡ atsakovo turi bÅ«ti priteista 1 677,06 Eur, o ne 26 734,79 Eur kaip iÅ¡ atsakovo priteisė teismas. Atsakovas palaiko jo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus. 18.12. Teismas pagrįstai nurodė, kad fasado defektai atsirado dėl netinkamos dekoratyvinio tinko priežiÅ«ros (nepriežiÅ«ros). Tokia iÅ¡vada pagrista teismo eksperto L.

U. iÅ¡vada, atsakovo į bylÄ pateikta fasado įrengto iÅ¡ dekoratyvinio tinko priežiÅ«ros instrukcija. IÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu teismas galėjo įsitikinti, kad dekoratyvinio tinko spalvos pasikeitimai atsirado dėl apsamanojimo, kuris yra paÅ¡alinamas, atliekant periodinius fasado eksploatavimo-priežiÅ«ros (plovimo) darbus. IeÅ¡kovė nevykdė pastato priežiÅ«ros ir ant fasado atsirado dėmės, tačiau tai nėra atsakovo atliktų statybos rangos darbų defektas. 18.13. Dujų katilo kamino pakeitimas vyko po Buto perdavimo ieÅ¡kovei ir ieÅ¡kovės iniciatyva, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas pagrįstai atmestas. 18.14.

Teisės normos nustato, kad statybos techninės priežiÅ«ros santykiui atsirasti turi bÅ«ti sudaryta raÅ¡ytinė sutartis. IeÅ¡kovė neįrodinėjo, kokie defektai atsirado dėl netinkamai vykdomos statybos techninės priežiÅ«ros. Statinio techninio prižiÅ«rėtojo civilinė atsakomybė nesutampa su rangovo civiline atsakomybe už statinio defektus. IeÅ¡kovė neįrodinėjo A.T. U. civilinės atsakomybės sÄ lygų. 18.15. Naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sutartis buvo sudaryta pas notarÄ , o tai reiÅ¡kia, kad Å¡ios sutarties sukeliamos teisinės pasekmės ieÅ¡kovei buvo iÅ¡aiÅ¡kintos.

IeÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso 25642/49013 dalys buto. Teiginys, kad bute ieÅ¡kovei priklauso 289,02 kv.m., nes tiek yra įraÅ¡yta 2006 m. rugpjūčio mėn. sutartyje, sudarytoje su atsakovu R.P. D., yra nepagrįstas. Sudarius ginčijamÄ sutartį nei patalpos, nei jų plotas nepasikeitė. Sutartimi nebuvo pažeistos ieÅ¡kovės teisės ir pripažinti jÄ negaliojančia nėra teisinio pagrindo.

19. Atsakovas D. U. ir atsakovė A. D. pateikė atsiliepimÄ , kuriuo praÅ¡o netenkinti ieÅ¡kovės R. V. apeliacinio skundo; palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimo dalį dėl ieÅ¡kinio dalies dėl atsakovui D. U., atsakovei A. D. ir atsakovei K. T. V. pareikÅ¡tų reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo priteisimo atmetimo nepakeistÄ ; dėl kitos sprendimo dalies spręsti teismo nuožiÅ«ra; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas lygiomis dalimis atsakovams D.

U. ir A. D.. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 19.1. IeÅ¡kovė neįrodė, kad yra visos bÅ«tinosios sÄ lygos pradinio atsakovo A. T. U. civilinei deliktinei atsakomybei kilti. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiÅ«ra“ (aktuali redakcija nuo 2007-10-31) 23 punktÄ techninę priežiÅ«rÄ organizuoja statytojas (užsakovas). Nors tiek statybos leidime, tiek Pripažinimo tinkamu naudoti akte nurodyta, kad statybos techniniu prižiÅ«rėtoju ginčo statybos objekte nurodytas A.

T. U., tačiau ieškovė nenurodė įrodymų, patvirtinančių, jog ji su techniniu prižiūrėtoju būtų sudariusi techninės priežiūros sutartį. Teismas pagrįstai nekonstatavo, kad dėl pradinio atsakovo galimų neteisėtų veiksmų atsirado statybos trūkumai ir kad yra priežastinis ryšys tarp techninio prižiūrėtojo neteisėtų veiksmų ir atsiradusių statybos trūkumų. Nesant statybos techninės priežiūros sutarties, nėra galimybės nustatyti techninio prižiūrėtojo funkcijų ir atsakomybės ribų.

Be to, ieÅ¡kovė nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad ji buvo susitarusi su pradiniu atsakovu, kad jis atliktų ir vykdytų statybos techninę priežiÅ«rÄ , kad buvo sudarytos tam visos sÄ lygos ir kad A. T. U. gavo atlyginimÄ . 19.2. A. T. U. teisės ir pareigos, atsiradusios iÅ¡ profesinės veiklos – statybos techninės priežiÅ«ros, yra neatskiriamai susijusios tik su jo asmeniu. CK 5.1 straipsnio 3 dalies prasme iÅ¡ nurodytos veiklos galimai atsiradusių teisių ir galimai kilusių pareigų atsakovai negali paveldėti ir dėl to nepaveldėjo; jie pagal Å¡ioje byloje pareikÅ¡tus reikalavimus neatsako. 19.3.

IeÅ¡kovė nenurodo teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, iÅ¡ esmės siekia, kad byloje pateiktų ir esančių įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos faktinės aplinkybės. 19.4. IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė akivaizdžiai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį pradinio atsakovo A. T. U. atžvilgiu. Dėl jos procesinių veiksmų, nagrinėjant bylÄ nuo 2013 metų atsakovas D. U. faktiÅ¡kai patyrė 3 751 Eur , o atsakovė A. D. – 3 630 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias teismas sumažino. 2019 metais dėl ieÅ¡kovės pateiktų dviejų patikslintų ieÅ¡kinių atsakovai papildomai privalėjo parengti ir pateikti 2 atsiliepimus ir patirti papildomų bylinėjimosi iÅ¡laidų (1 936 Eur x 2 = 3 872 Eur) Å¡ioje byloje.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovai patyrė atitinkamai 1 815 Eur ir 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovės lygiomis dalimis priteistų 3 751 Eur bylinėjimosi išlaidų suma tik nežymiai (242 Eur apimtimi) skiriasi nuo įrodymais pagrįstų atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų ir itin ženkliai (net 3 872 Eur apimtimi) skiriasi nuo faktiškai patirtų išlaidų. Teismas iš esmės teisingai ir pagrįstai priteisė iš ieškovės 3 751 Eur bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis atsakovams.

20. Atsakovas R. P. D. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimÄ ir rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: „IeÅ¡kovės R. V. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jai iÅ¡ atsakovo R. P. D. 6 323,46 Eur ir 132,57 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 3  962,43 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2013-05-21) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Kitoje dalyje IeÅ¡kovės R.

V. ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai. IÅ¡ ieÅ¡kovės R. V. priteisti atsakovams D. U. ir A. B. lygiomis dalimis 3 751 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. IÅ¡ ieÅ¡kovės R. V. priteisti atsakovo R. P. D. naudai 3 059,05 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės R. V. valstybei 177,72 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovo R. P. D. valstybei 8,37 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad nurodytas iÅ¡laidas ieÅ¡kovė ir atsakovas turi sumokėti į sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant iÅ¡laidų apmokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ .“ Priteisti atsakovui R.

P. D. bylinėjimosi iÅ¡laidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 20.1. Teismas nepagrįstai iÅ¡ atsakovo R. P. D. ieÅ¡kovei priteisė 26 734,79 Eur iÅ¡laidų, skirtų iÅ¡taisyti statybos rangos darbų trÅ«kumus, susijusius su Buto rÅ«sio sienų hidroizoliacijos defektų paÅ¡alinimu. IeÅ¡kovės R. V. 26 734,79 Eur reikalavimas apėmė teismo ekspertės Z. B. nustatytÄ Buto rÅ«sio sienų hidroizoliacijos defektų paÅ¡alinimui reikalingÄ sumÄ t. y. 11 743,23 Eur, ir ieÅ¡kovės paskaičiuotÄ 14 991,56 Eur sumÄ , reikalingÄ atlikti rÅ«sio sienų hidroizoliacijÄ injektavimo bÅ«du.

Tiek teismo ekspertės, tiek ieÅ¡kovės paskaičiuotos sumos skirtos Buto rÅ«sio sienų hidroizoliacijos defektų paÅ¡alinimui. Dėl Å¡ios priežasties teismas rÅ«sio sienų hidroizoliacijos trÅ«kumams paÅ¡alinti reikalingas lėšas (iÅ¡laidas) padvigubino. Pritaikius Z. B. pasiÅ«lytÄ BÅ«to rÅ«sio sienų hidroizoliacijos defektų paÅ¡alinimo bÅ«dÄ , ieÅ¡kovė patirtų 11 743,23 Eur iÅ¡laidų, ir R. V. nurodyto Buto rÅ«sio sienų hidroizoliacijos įrengimo injektavimo bÅ«du atlikti nereikėtų. 20.2.

Hidroizoliacijos įrengimÄ injektavimo bÅ«du teismo ekspertė Z. B. įvertino neigiamai, nes Å¡is metodas naudojamas pratekėjimų, esančių sutrÅ«kinėjusio betono konstrukcijose, sandarinimui. Bylos nagrinėjimo metu nenustatytas vandens pratekėjimas į Buto rÅ«sio patalpas ar sutrÅ«kinėjusios betono konstrukcijos. 20.3. Atsakovas R. P. D. kėlė klausimÄ dėl teismo ekspertės Z. B. atliktos teismo ekspertizės įrodomosios reikÅ¡mės, nes Å¡ios teismo ekspertės iÅ¡vados neparemtos atliktais tyrimais, statybos techninio reglamentavimo dokumentais arba jiems prieÅ¡taravo.

Be to atsakovas teikė praÅ¡ymÄ dėl pakartotinės teismo ekspertizės paskyrimo, kad bÅ«tų paÅ¡alinti prieÅ¡taravimai tarp teismo eksperto L. U. ir teismo ekspertės Z. B. iÅ¡vadų, tačiau teismas, jį atmetė. 20.4. Teismo ekspertės Z. B. iÅ¡vada, kad Buto rÅ«sio sienų drėgnis virÅ¡ija statybos techninio reglamentavimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, prieÅ¡tarauja Statybos taisyklėse „Apdailos darbai“ įtvirtintiems reikalavimams. Be to, minėtos ekspertės iÅ¡vada, kad drėgmės neturi bÅ«ti, prieÅ¡tarauja ir elementariems fizikos dėsniams – visos medžiagos turi galimybę absorbuoti drėgmę.

KTU Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centro atlikti tyrimai ir iÅ¡vados taip pat kelia abejonių. NeaiÅ¡ku, kada ir iÅ¡ kur tyrimo centras paėmė bandinius, pagal kuriuos nustatė Buto rÅ«sio sienų drėgnį. 20.5. Ekspertas T. M. pateikė Buto rÅ«sio sienos hidroizoliacijos defekto paÅ¡alinimo alternatyvų ir ekonomiÅ¡kiausiÄ hidroizoliavimo bÅ«dÄ â€“ betono hidroizoliacijÄ iÅ¡ vidaus įrengiant kristalinės skvarbiosios hidroizoliacijos bÅ«du. Defektas bÅ«tų paÅ¡alintas už 3 354,12 Eur.

Nei ieškovė, nei teismo ekspertė Z. B. nepateikė įrodymų, kad šis būdas negali būti pritaikytas ar neveiksmingas. 20.6. Kadangi ekspertas L. U. konstatavo, kad Buto rūsio sienų drėgmė atsirado taip pat dėl vidinės oro drėgmės absorbavimosi į vidinės sienų konstrukcijas, atsakovas R. P. D. mano, kad iš jo teismas turėjo priteisti Buto rūsio sienų hidroizoliacijos defektų pašalinimui tik 1 677,06 Eur. 20.7. Teismo išvada dėl stogo dangos defekto pašalinimo yra nepagrįsta ir neteisinga.

Nei teismo ekspertas L. U., nei teismo ekspertė Z. B. neužfiksavo ne tik antro aukÅ¡to apdailos pažeidimų, bet ir stogo konstrukcijų bei Buto sienų pažeidimų. IÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu teismas taip pat įsitikino, kad esamas stogo dangos (skardos) įlinkis nesukėlė jokių kitų deformacijų stogo ir Buto konstrukcijose. Teismo ekspertė Z. B., neatlikusi jokių tyrimų ir skaičiavimų, padarė kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad visÄ stogÄ reikia demontuoti ir įrengti iÅ¡ naujo.

Apelianto teigimu, tokia išvada turi būti vertinama kritiškai. Apelianto teigimu, kad būtų konstatuotas stogo konstrukcijos elemento konstrukcinis defektas, turi būti nustatyta, jog konkretus stogo konstrukcijos elementas yra deformuotas, nustatytas deformacijos dydis ir tas deformacijos dydis turi viršyti STR 2.05.07:2005, 12 lentelėje nustatytus Konstrukcijų elementų ribinius įlinkių, dydžius. Teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad visa Buto stogo konstrukcija turi būti išardyta ir įrengta iš naujo, todėl visiškai nepagrįstai iš atsakovo priteisė 14  572 Eur išlaidų stogo defektui ištaisyti. 20.8.

Atsakovas R.P. D. pripažįsta, kad netinkamai įrengta lietaus nuvedimo nuo stogo sistema, iÅ¡ jo turi bÅ«ti priteista 1 758,13 Eur suma, reikalinga įrengti papildomÄ lietaus vandens nuvedimo nuo stogo lietvamzdį ir pajungti jį į esamÄ lietaus nuvedimo kanalizacijÄ . Taip pat atsakovas pripažįsta, kad iÅ¡ jo turi bÅ«ti priteista 2 351,03 Eur skirtų iÅ¡orinio fasado apÅ¡iltinimui ties pastato karnyzine dalimi. IÅ¡ atsakovo turi bÅ«ti priteista ir 537,24 Eur suma, reikalinga įrengti naujÄ kraigÄ ; iÅ¡ viso 4 646,40 Eur. 20.9.

Teismas neįvertino visų atsakovo R. P. D. patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų - atsakovas iÅ¡ viso jų patyrė 3 080,61 Eur. Teismas atsakovui R. P. D. iÅ¡ ieÅ¡kovės turėtų priteisti 2 941,36 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Patenkinus atsakovo R. P. D. apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovei turi bÅ«ti priteista iÅ¡ atsakovo R. R. D. 63,39 Eur (9 056,04 x 0,7 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų ir 69,18 Eur (9 882,73 Eur x 0,7 proc.) teisinės pagalbos iÅ¡laidų, o atsakovui R. P. D. 3 059,05 Eur (99,3 proc.).

21. IeÅ¡kovė R. V. atsiliepime praÅ¡o atmesti R. P. D. apeliacinį skundÄ ; bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka; skirti byloje iÅ¡važiuojamÄ jį posėdį, ginčo turto adresu; iÅ¡ atsakovo R. P. D. priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais: 21.1. Dėl namo pastatymo ypatybių (dalis namo yra ant gręžtinių polių, be prieigos prie rÅ«sio sienų iÅ¡ iÅ¡orės, vienoje pusėje yra terasa, įrengta ant betono blokų, ant kurių taip pat stovi ir namas) drenažo įrengti pagal bazinę drenažo įrengimo schemÄ (drenažo vamzdį klojant apie pastatÄ Å¾emiausiame pastato lygyje) visose dalyse namo perimetro dalyse nebėra galimybės. BÅ«tent todėl bÅ«tina derinti defektų iÅ¡taisymo bÅ«dus, apimančius tiek hidroizoliacijÄ (injektavimo metodu), tiek drenažo įrengimÄ sklype, lietaus nuvedimo sistemos remontÄ , rÅ«sio sienų remontÄ .

Ekspertė Z. B. neatsižvelgė į tai, jog jos pasiÅ«lytas standartinis defekto iÅ¡taisymo bÅ«das netinka faktinei Å¡io namo situacijai, kadangi reikalinga atlikti papildomų darbų. Eksperto prof. dr. S. M. pasiÅ«lytÄ hidroizoliacijos bÅ«dÄ injektavimo metodu tinkamu pripažino ir ekspertas L. U.. Atsakovas apeliaciniame skunde pripažino, kad atlikti defektų Å¡alinimÄ vien pagal Z. B. pasiÅ«lytÄ drenažo įrengimo schemÄ yra neįmanoma. RÅ«sio sienų hidroizoliacija injektavimo bÅ«du apima vien tik pačių rÅ«sio sienų padengimo hidroizoliacine medžiaga technologijÄ , todėl vien tokiu bÅ«du nepavyktų iÅ¡spręsti rÅ«sio drėkimo problemos.

Lėšos kitiems vandens nuvedimo nuo rÅ«sio sistemos sutvarkymo darbams atlikti turi bÅ«ti priteisiamos pagal ekspertės Z. B. apskaičiuotÄ sÄ matÄ , kartu su lėšomis, skirtomis atlikti rÅ«sio sienų hidroizoliacijÄ injektavimo metodu. 21.2. Eksperto T. M. pateikta sÄ mata netinkama. Jis iÅ¡vadas teikė, remdamasis atsakovo paaiÅ¡kinimais, tačiau ne objektyviais duomenimis; jis nėra buvęs objekte, didelės dalies statybos procese suraÅ¡ytų dokumentų nėra matęs. Be to, Å¡is ekspertas siÅ«lė panaudoti tas pačias medžiagas defektų iÅ¡taisymui, kas technologiÅ¡kai nėra įmanoma, siÅ«lė neatlikti tam tikrų darbų, dėl to sÄ mata pateikiama mažesnė, nei objektyviai bÅ«tina.

IeÅ¡kovė iÅ¡siuntė užklausÄ atsakovo nurodyto Penetron prekės ženklo oficialiems atstovams, kurie nurodė, jog akyto betono blokeliams skvarbioji hidroizoliacija Penetron netinka. Atsakovas neįrodinėjo, kad rÅ«sio sienos yra iÅ¡ tokio porėtumo betono, kuris bÅ«tų pakankamas, kad galima bÅ«tų efektyviai panaudoti skvarbiosios hidroizoliacijos metodÄ . Nurodymas, kad teoriÅ¡kai egzistuoja skvarbiosios hidroizoliacijos metodas nevertintinas kaip įrodymas, kad toks metodas gali bÅ«ti pritaikomas ginčo name. 21.3.

Rangovas turėtų įrodyti, kad defektai atsirado ne dėl jo kaltės. Atsakovas savo pozicijÄ dėl ieÅ¡kovės kaltės grindė eksperto L. U. nustatyta santykine oro drėgme – 62 proc., esÄ tokia ore esanti drėgmė ardo rÅ«sio sienas. IeÅ¡kovė pažymi, kad tokiÄ oro drėgmę L. U. nustatė tik vienoje patalpoje; be to, ekspertas nurodė, jog oro drėgmė patalpose nevirÅ¡ijo leistinų normų. IÅ¡ apeliacinio skundo nėra aiÅ¡ku, kokie ieÅ¡kovės veiksmai Å¡iÄ patalpų drėgmę sukelia ir kaip ieÅ¡kovė turėtų prižiÅ«rėti patalpas.

Atkreipė dėmesį, kad vidinės rÅ«sio pertvaros statomos ant tokio paties pamato kaip ir pačios rÅ«sio sienos; nuo patalpoje esančios oro drėgmės bÅ«tų paveiktas visas sienų pavirÅ¡ius, o ne tik apatinė jų dalis, taip pat bÅ«tų sugadintos parketlenčių grindys rÅ«syje. IeÅ¡kovė daro iÅ¡vadÄ , kad dėl esamos sienų bÅ«klės kaltė tenka tik rangovui, tinkamai neįrengusiam pamatų drenažo ir hidroizoliacijos. 21.4. Atsakovo cituojamame Statybos taisyklių skyriuje „Apdailos darbai“ įtvirtinti reikalavimai (33.3 punktas) skirti statybos darbų atlikimo technologijai, o Å¡iuo atveju ekspertai matavo jau pastatyto pastato sienas. 21.5.

Atmestini atsakovo argumentai dėl ekspertės Z. B. tyrimų nepatikimumo. Ekspertizės akte nurodytos konkrečios vietos, kuriose buvo paimti mėginiai; jos nurodytos ir Kauno technologijos universiteto Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centro Tyrimų ataskaitoje. 21.6. Teismas teisingai pasisakė, jog aplinkybė dėl antrojo aukšto apdailos neįrodo tinkamo stogo sumontavimo. Be to, priešingai nei teigia atsakovas, išvažiuojamojo posėdžio metu buvo aptarti matomi sienų trūkiai vonioje, kambarių kampuose, bei kurie, pasak statinio techninio prižiūrėtojo T.

S., atsirado dėl stogo apkrovos. StogÄ apžiÅ«rėję ekspertai, iÅ¡vadas teikę specialistai ir teismas padarė teisingas iÅ¡vadas dėl netinkamo stogo sumontavimo, net nesiedami jo su antrojo aukÅ¡to sienų bÅ«kle. 21.7. Ekspertė Z. B. atliko iÅ¡samų ekspertinį tyrimÄ , apžiÅ«rėjo stogo konstrukcijas ir atliko matavimus. Nustatyti stogo defektai (stogo konstrukcija yra neatitinkanti projektavimo normų, sudėtos gegnės yra per plonos, sudėtos per retai, dėl ko neužtikrina stogo konstrukcijos stabilumo ir esant apkrovai galima griÅ«tis, stogas pastatytas per žemas, medinės stogo konstrukcijos nėra antiseptikuotos, nepadengtos antipirenais) kelia pavojų namo bÅ«klei ir vientisumui, dėl ko, jų nepaÅ¡alinus, stogo eksploatuoti negalima.

Taigi atsakovo pasiÅ«lymas jam padengti tiktai kosmetinį stogo kraigo vaizdo pataisymÄ papildomu kraigu yra netinkamas, o apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje neturi bÅ«ti tenkinamas. 21.8. IeÅ¡kovė nesutinka su bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu pagal atsakovo nurodytas proporcijas. Pažymi, kad turi bÅ«ti vertinamas Å¡alių apdairumas ir rÅ«pestingumas, atliekant procesinius veiksmus.

22. Atsakovai D. U. ir A. D. pateikė atsiliepimÄ , kuriuo praÅ¡o atsakovo R. P. D. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimo dalies spręsti teismo nuožiÅ«ra. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 23. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

24. Byloje nustatyta, kad 2006 m. rugpjūčio mėnesį ieškovė R. V. ir atsakovas R. P. D. sudarė Rangos sutartį, kuria užsakovas (R. V.) užsakė, o rangovas (R. D.) įsipareigojo pastatyti 289,07 m2 bendro ploto (įskaitant rūsys – 85 m2, I ir II aukštas – 209,07 m2) buto su viena parkavimo vieta požeminiame garaže bendrame 3 butų name (duomenys neskelbtini), statybos darbų:

1) žemės (katlovano) kasimo darbai, betono pamatų 37,44 m3, pastatymas, g/b gręžtinių pamatų 7,58 m3 pastatymas, g/b perdengimų 46,74 m3 pastatymas, a/b „Aeroc“ mÅ«ro sienų 114,75 m3 pastatymas (Sutarties 1-2 punktai); sutarties darbų suvestinė kaina - 300 000 Lt; už atliktus darbus užsakovas neatlygintinai perduoda rangovui 440 m2 žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), pagal 2006 m. rugpjūčio 18 d. preliminariÄ sutartį (Sutarties 3 punktas). 2006 m. rugpjūčio 18 d. ieÅ¡kovė R.

V. ir atsakovas R. P. D. sudarė preliminariÄ sutartį dėl žemės sklypo pirkimo pardavimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2006 m. lapkričio 15 d. iÅ¡davė statybos leidimÄ Nr. GN/1408/06-1582 dvibučio gyvenamojo namo statybai (statytoja R. V.; namo bendras plotas – 797,13 m2). 2006 m. gruodžio 15 d. įgaliojimu ieÅ¡kovė R. V. įgaliojo atsakovÄ R. P. D. bÅ«ti atstovu visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose visais klausimais, susijusiais su naujų statinių statyba jai priklausančiame žemės sklype S. kvartale skl.

Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m.; gauti visus reikiamus leidimus, sutikimus, derinti projektus, <...> įregistruoti nuosavybės teisę į pastatytus pastatus, gauti nuosavybę liudijančius dokumentus, būti atstovu santykiuose su rangovais, ieškovės vardu sudaryti ir pasirašyti paslaugų teikimo, rangos sutartis, atsiskaityti grynaisiais pinigais ar pavedimu už atliktas paslaugas, priimti atliktus darbus ir kt. Įgaliojimo terminas nenurodytas. 2007 m. kovo 30 d. ieškovė R. V. sudarė Nekilnojamojo turto dalies pirkimo pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį, kuria pardavė atsakovui R.

P. D. 434/2000 dalis žemės sklypo už 300 000 Lt (Sutarties 1, 2.1 punktai), o 660/2000 dalis - D. B.. Sutartyje pažymėta, kad sklypo kainÄ atsakovas sumokėjo iki sutarties pasiraÅ¡ymo. TÄ pačiÄ dienÄ sudaryta Nekilnojamojo turto dalies pirkimo pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartis, kuria ieÅ¡kovė pardavė atsakovui R. P. D. 7484/15165 buto (baigtumas – 15 procentų) už 105 000 Lt; sutartyje nurodyta, kad turto kainÄ pirkėjas sumokėjo iki sutarties pasiraÅ¡ymo (sutarties 1, 2 punktai). 2007 m. sausio mėn. (290 220 Lt), 2007 m. balandžio mėn. (88 795 Lt), 2007 m. gruodžio mėn. (316 240 Lt) ir 2008 m. gegužės mėn. (345 091 Lt) sudaryti Atliktų statybos darbų aktai, kuriuos pasirašė R.

P. D. ir ieÅ¡kovė R. V.. IeÅ¡kovė 2007 m. kovo 23 d. mokėjimo nurodymu pervedė R. P. D. 343 500 Lt (99 484,48 Eur), o 2007 m. rugpjūčio 1 d. mokėjimo nurodymu – 130 012,30 Lt (37 654, 16 Eur) sumas. Atsakovas R. P. D. neneigia ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, kad bendra ieÅ¡kovės jam sumokėta suma (įskaitant žemės sklypo kainÄ ) yra 1 029 755,50 Lt (298 237,80 Eur). 2008 m. gegužės 19 d. iÅ¡duotas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Pripažinimo tinkamu naudotis aktas Nr. (101)-11.4-1183.

Šiame akte nurodyta, kad bendras namo plotas – 732,87 m2; faktinė statybų kaina – 1 663 tūkstančiai litų). 2012 m. liepos 13 d. ieškovė R. V. ir atsakovė A. B. pasirašė Naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sutartį.

25. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl nustatytų buto statybos defektų paÅ¡alinimui reikalingų lėšų priteisimo, Atliktų statybos darbų aktų dalių pripažinimo negaliojančiomis, 2006-08 mėn. sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo, priteisiant ieÅ¡kovei 164 304,30 Eur statybos darbų kainos permokÄ , atsakovo įpareigojimo įvykdyti natÅ«ra projektavimo darbų rangos sutartį, Naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas R. P. D. pateikė apeliacinius skundus. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio skyrimo 26. IeÅ¡kovė R. V. apeliaciniame skunde bei atsiliepime į atsakovo R. P. D. apeliacinį skundÄ praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Taip pat praÅ¡o skirti iÅ¡važiuojamÄ jį posėdį. Nurodė, kad byla itin didelės apimties, joje daug specialistų iÅ¡vadų, atskirais atvejais nesuderinamų tarpusavyje, byla reikalauja iÅ¡samaus aplinkybių, susijusių su Å¡alių santykiais bei statybos darbų technologijomis ir procesais, paaiÅ¡kinimo bei apžiÅ«ros vietoje.

Mano, kad tokiu bÅ«du teismas galėtų įvertinti ne tik pastato pažeidimus, tačiau ir tai, kurie ekspertų pasiÅ«lyti sprendiniai yra tinkami. Be to, skiriasi Å¡alių ir ekspertų paaiÅ¡kinimai dėl faktinių aplinkybių, kurias bÅ«tina nustatyti atvykus į vietÄ . Pažymi, kad teismas neiÅ¡nagrinėjo aktualių klausimų, susijusių su statybos kainos nustatymu, neatskleidė ieÅ¡kovės reikalavimų esmės. Žodinio proceso metu ieÅ¡kovė teiktų paaiÅ¡kinimus dėl ieÅ¡kinio dalyko.

27. Atsakovai R. P. D., A. B. ir K. T. V. atsiliepime nurodė nepritariantys praÅ¡ymui bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

28. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje įtvirtintas iÅ¡imtis. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.

29. Toks įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad įstatymas nustato bÅ«tent teismo diskrecijos teisę savo ar Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka poreikio, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais, t. y. esant iÅ¡imtinėms aplinkybėms, dėl kurių akivaizdu, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra bÅ«tinas. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad byloje dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso bÅ«tinumo; teismas turi užkirsti keliÄ procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013, 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

30. Teisėjų kolegija, susipažinusi su praÅ¡ymo turiniu, neturi pagrindo spręsti, kad žodinis bylos nagrinėjimas Å¡iuo atveju bÅ«tinas. Apeliantė pateikė iÅ¡samų apeliacinį skundÄ bei atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo apeliacinį skundÄ , turėjo galimybes nurodyti visus, jos manymu, reikÅ¡mingus paaiÅ¡kinimus, o bylos apimtis ir nagrinėjimo trukmė nėra reikÅ¡mingas kriterijus, nustatant poreikį iÅ¡klausyti byloje dalyvaujančius asmenis apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Teigdama, kad tarpusavyje nesuderinamos specialistų iÅ¡vados reikalauja iÅ¡samaus aplinkybių paaiÅ¡kinimo, apeliantė nenurodė, kad Å¡ių savo paaiÅ¡kinimų neatskleidė (kodėl negalėjo atskleisti) procesiniuose dokumentuose.

Apeliantė nurodo, kad apžiÅ«ros vietoje bÅ«du teismas galėtų įvertinti ne tik pastato pažeidimus, tačiau ir tai, kurie ekspertų pasiÅ«lyti sprendiniai yra tinkami, tačiau tokia pozicija taip pat neturi pakankamo pagrindimo. Pažymėtina, kad iÅ¡važiuojamasis posėdis vyko bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; be to, byloje yra statinio schemos, nuotraukos. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliantės praÅ¡ymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka bei iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio skyrimo atmestini.

Dėl reikalavimų priteisti statybos kainos permokÄ , Atliktų statybos darbų aktų, Rangos sutarties dalies pripažinimo negaliojančiais 31. Kaip minėta, ieÅ¡kovė prašė pripažinti negaliojančiais 2007-01 mėn., 2007-04 mėn., 2007-12 mėn. ir 2008-05 mėn. Atliktų statybos darbų aktų dalis dėl nustatytos kainos, kuri virÅ¡ija realiÄ Å¡iame akte nurodytų atliktų statybos darbų kainÄ ; pripažinti negaliojančiu 2006-08 mėn. sutarties 3.1 punktÄ , kuriuo numatyta, jog nurodytos sutarties darbų sutartinė kaina – 300 000 Lt, kiek nurodyta kaina virÅ¡ija realiÄ Å¡ia sutartimi nustatytÄ darbų kainÄ bei taikyti restitucijÄ ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo R.

P. D. 164 304,30 Eur. Pirmosios instancijos teismas Å¡iuos reikalavimus atmetė. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å¡iÄ teismo sprendimo dalį.

32. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytÄ terminÄ pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui bÅ«tinas statybos darbams atlikti sÄ lygas, priimti darbų rezultatÄ ir sumokėti sutartyje nustatytÄ kainÄ . CK 6.687 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka.

33. Bendrosiose rangos teisinius santykius reguliuojančiose normose taip pat numatyta, kad rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo bÅ«das ir kriterijai. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal Å¡io kodekso 6.198 straipsnio nustatytas taisykles. Ä® rangos sutartyje nurodytÄ kainÄ Ä¯eina rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų iÅ¡laidų kompensavimas (CK 6.653 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CK 6.653 straipsnio 5 dalį, jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti jÄ padidinti, o užsakovas – sumažinti. Å i taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti bÅ«tinų iÅ¡laidų.

34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad rangos sutarties Å¡alys pagal sutarčių laisvės principÄ yra laisvos pačios nustatyti individualiÄ kainos nustatymo ir apskaičiavimo tvarkÄ ar kitus su kaina susijusius klausimus (CK 6.156 straipsnis). Jos Å¡iuos klausimus gali aptarti sudarydamos sutartį ar jÄ vykdydamos. Esminė tokių susitarimų sÄ lyga – Å¡alių valios tikrumas ir aiÅ¡kumas. Jei Å¡alys aiÅ¡kiai ir konkrečiai susitaria dėl visų svarbių statybos rangos sutarties kainos nustatymo ir apskaičiavimo klausimų, tai dispozityviosios CK nuostatos, reglamentuojančios Å¡iuos klausimus, netaikytinos.

Jei Å¡alys susitaria tik dėl kai kurių klausimų, tai dispozityviosios CK nuostatos taikomos subsidiariai, t. y. tiek, kiek Å¡alys konkretaus klausimo atskirai neaptarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009). Darbų kaina gali bÅ«ti nustatoma keliais bÅ«dais: arba sutartyje nurodant konkrečiÄ kainÄ , arba sudarant sÄ matÄ , arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir bÅ«dus. CK 6.653 straipsnio 1–3 dalys nustato galimybę Å¡alims pasirinkti kainos nustatymo bÅ«dus Tačiau pažymėtina, kad, statybos rangos sutartyje nustačius konkrečiÄ kainÄ , įstatyme neįtvirtinta galimybė jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 str. 5 d.).

Tai – imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečiÄ kainÄ net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti bÅ«tinų iÅ¡laidų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2012).

35. Kaip minėta, 2006 m. rugpjūčio mėnesio Rangos sutartimi ieÅ¡kovė ir atsakovas R. D. už sutartyje įvardintus darbus susitarė dėl 300 000 Lt kainos. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nurodo, kad jai kreipusis į ekspertus tapo žinoma, jog Rangos sutartimi numatyti darbai negalėjo kainuoti 300 000 Lt. PraÅ¡ydama pripažinti negaliojančia sutarties dalį, kuria minėta suma virÅ¡ija faktinę statybos darbų kainÄ (teigdama, kad faktinė statybos darbų kaina turėjo bÅ«ti nustatyta Å¡ioje byloje), pradiniuose procesiniuose dokumentuose šį reikalavimÄ grindė CK 1.91 straipsnio nuostatomis. IeÅ¡kovė teigė, kad atsakovo R. P. D. nesÄ Å¾iningi veiksmai turėjo apgaulės požymių; žinodama apie ieÅ¡kovei priklausančio buto dalies statybos kainas (atsakovui jas atskleidus), ieÅ¡kovė nebÅ«tų pasiraÅ¡iusi atliktų statybos darbų aktų ir sutarties sÄ lygos dėl statybos darbų kainos.

36. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieÅ¡kinį. Pagal nurodyto straipsnio 5 dalį apgaulė taip pat gali bÅ«ti sandorio Å¡alies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio Å¡alis nebÅ«tų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, tos aplinkybės turėjo bÅ«ti atskleistos kitai Å¡aliai, arba aktyvÅ«s veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitÄ sandorio Å¡alį dėl sandorio efekto, jo esminių sÄ lygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiÅ¡kumo bei kitų esminių aplinkybių.

37. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad valios iÅ¡reiÅ¡kimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio Å¡alies valiÄ paveikia kitos Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningi veiksmai (tiek aktyvÅ«s, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio Å¡alies laisvos valios iÅ¡raiÅ¡kos rezultatas, o kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningų veiksmų rezultatas.

Jeigu apgaulės nebÅ«tų buvę, apgautoji sandorio Å¡alis sandorio arba apskritai nebÅ«tų sudariusi, arba bÅ«tų sudariusi jį visiÅ¡kai kitokiomis sÄ lygomis. Dėl to bÅ«tina analizuoti apgautosios sandorio Å¡alies valios formavimosi procesÄ , jos tikruosius ketinimus, aiÅ¡kintis, ar ji suvokė tikrÄ jÄ sandorio, atskirų jo sÄ lygų esmę, ar ji sprendimÄ dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sÄ lygų priėmė savarankiÅ¡kai, ar veikiama kitų, paÅ¡alinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015).

Taigi, remiantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, turi bÅ«ti vertinami ne tik atsakovo, bet ir ieÅ¡kovo veiksmai, tiriamas bei vertinamas jo elgesys tiek prieÅ¡ sandorio sudarymÄ , tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti jo valios formavimosi procesÄ ir tai, ar sudarytas sandoris turi valios trÅ«kumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018, 39 punktas, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-1075/2018).

38. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė kituose procesiniuose dokumentuose bei apeliaciniame skunde akcentuodama statybų kainos nustatymo aplinkybes (dydį), plačiau dėl raÅ¡ytinio sandorio negaliojimo pagrindo nepasisakė, nedetalizavo, kokie konkrečiai atsakovo veiksmai nulėmė sandorio sudarymÄ , kas ribojo ieÅ¡kovės galimybę pasidomėti statybos darbų kaina iÅ¡ kitų Å¡altinių, aplinkybių, ar paties atsakovo klausė apie rinkoje esamas sutartyje numatytų darbų kainas ir pan. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovas tyčia siekė nuslėpti faktines Rangos sutartyje numatytų darbų kainas, kad apgavo ieÅ¡kovę, todėl reikalavimas pripažinti negaliojančia Rangos sutarties dalį netenkintas pagrįstai.

39. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal kasacinio teismo praktikÄ Å¡alys, nustatančios statybos rangos sutartyje konkrečiÄ kainÄ , privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Taigi keisti darbų kainÄ galima tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006; 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2012).

40. Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių, nėra pagrindo spręsti, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti Å¡alių raÅ¡ytinėje Rangos sutartyje sulygtÄ kainÄ už konkrečius statybos darbus. Tačiau Å¡i taisyklė taikytina ir atsakovui R. P. D., t. y. jis Å¡ios kainos pakeisti negalėjo, nebent bÅ«tų aiÅ¡kus Å¡alių susitarimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios aplinkybės byloje nenustatytos.

41. Bylos duomenimis, dėl tolesnių ieÅ¡kovės buto statybos darbų ieÅ¡kovė bei atsakovas R. P. D. raÅ¡ytinės sutarties nepasirašė, dėl konkrečios darbų kainos nesusitarė. Å alys neginčija aplinkybės, kad darbų kaina turėjo bÅ«ti nustatyta pagal faktiÅ¡kai iÅ¡leistas lėšas („pagal faktÄ â€œ), t. y. numatė tik kainos apskaičiavimo bÅ«dÄ (kriterijus), tačiau į bylÄ atsakovas R. P. D. pateikė tik nedidelę dalį iÅ¡laidas namo statybai patvirtinančių dokumentų (2 t., b. l. 184-193; 3 t., b.l. 1-33). Atsakovo teigimu, jo atlikti statybos darbai ieÅ¡kovės bute buvo priimti Å¡alims pasiraÅ¡ant Atliktų darbų priėmimo perdavimo aktus, kuriuose buvo nurodyta Å¡ių darbų atlikimo kaina, o ieÅ¡kovė, pasiraÅ¡ydama aktus, patvirtindavo juose nurodytų darbų kainas ir jas apmokėdavo. Mano, jog, remiantis CK 6.689 straipsnio 2 dalimi, ieÅ¡kovė prarado teisę tokius reikalavimus kelti ateityje.

42. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog paminėta teisės norma reglamentuoja užsakovo teisę kontroliuoti ir prižiÅ«rėti statybos darbus, nukrypimų nuo sutarties sÄ lygų nesieja su sutarties kaina, taigi, nagrinėjamo ginčo kontekste norma neaktuali, todėl netaikytina.

43. Pažymėtina, kad, kaip minėta, paskutinis Atliktų statybos darbų aktas suraÅ¡ytas 2008 m. gegužės mėnesį, kas reikÅ¡tų, kad iki Å¡io momento atlikta darbų už 1 040 346 Lt sumÄ , tačiau atsakovas pateikia dalį sÄ skaitų, kurios iÅ¡raÅ¡ytos vėlesniu laikotarpiu; be to, atsakovas vykdė ir kitų buto dalių statybÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, reikÅ¡minga apeliantės nurodyta aplinkybė, jog jos mokėjimai nekoreliavo su aktuose nurodytomis sumomis (ieÅ¡kovė mokėjo kitas sumas, nei nurodyta aktuose), mokėjimų datos nesusijusios su aktų datomis. Å ios aplinkybės iÅ¡ esmės paneigia atsakovo R. P. D. pozicijÄ , kad Å¡alys statybos kainÄ nustatė Atliktų statybos darbų aktuose, o ieÅ¡kovė negali reikalauti atsakovui R. P. D. sumokėtų, susitarimÄ virÅ¡ijančių, sumų.

44. Be to, sprendžiant dėl Atliktų statybos darbų aktuose nurodytos kainos, būtina įvertinti ir jų turinį. Pažymėtina, kad 2007 m. sausio mėnesio Atliktų statybos darbų akte grafoje „Darbų ir medžiagų pavadinimai“ įrašyta „pagal 2006.08.23 sutartį Nr. 06/04 atlikta statybos darbų: žemės kasimo, išvežimo, kotlovano formavimas, pamatų blokų ir rūsio sienų montavimas, hidroizoliacija, g/b perdengimų montavimas, pirmo aukšto sienų iš a/b blokų mūro darbai“ viso už 245 949 Lt; su PVM – 290 220 Lt. 2007 m. balandžio mėn. Atliktų statybos darbų akte nurodyta, jog „Sutinkamai su 2006.08.23 d. sutartimi Nr. 06/04 atlikta statybos darbų: katlovano kasimas, pamatų blokų montavimas, rūsio sienų hidroizoliacija ir g/b perdengimų montavimas už“ – 75 250 Lt; su PVM – 88 795 Lt. 2007 m. gruodžio Atliktų statybos darbų akte „pagal 2006.08.23 sutartį Nr. 06/04 ir nekilnojamojo turto dalies pirkimo-pardavimo 2007.03.30 sutartį atlikta bendrastatybinių darbų:

žemės kasimo, surenkamų pamatų blokų montavimo, g/b perdengimų montavimo virš rūsio ir pirmo aukšto, akyto betono blokelių sienų mūras, stogo konstrukcijų montavimas (šiltinimas, „Ranila“ skardos), fasadų tinkavimas ir dažymas“ už 268 000 Lt; su PVM – 316 240 Lt. 2008 m. gegužės mėn. Atliktų statybos darbų akte nurodyta, jog „pagal 2006.08.23 sutartį Nr. 06/04 atlikta bendrastatybinių darbų už 292 450 Lt; su PVM – 345 091 Lt.

45. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas, tiek pasiraÅ¡ytas abiejų statybos rangos sutarties Å¡alių, tiek ir vienaÅ¡aliÅ¡kai rangovo, yra įrodymų Å¡altinis apie rangovo nurodomÄ atliktų darbų, panaudotų medžiagų kainÄ . Esant ginčui dėl užsakovo prievolės rangovui atsiskaityti už atliktus statybos rangos darbus dydžio, užsakovas turi teisę ginčyti atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte nurodytÄ kainÄ , taip pat ir tuo atveju, kai dėl kainos rangos sutarties Å¡alys nebuvo iÅ¡ anksto susitarusios ir kaina rangos sutartyje nenurodyta.

Šia teise užsakovas gali naudotis atsikirtimų į ieškinį pareiškimo forma. Tuo atveju, kai sutarties (atliktų darbų) kainai nustatyti pagal CK 6.653 straipsnio 1 dalį taikomos CK 6.198 straipsnio taisyklės ir statybos rangos sutarties šalių ginčas dėl sutarties (atliktų darbų) kainos sumokėjimo nagrinėjamas teisme, abi šalys, pagrįsdamos savo reikalavimus ir atsikirtimus, turi teikti teismui įrodymus dėl, jų nuomone, taikytinos kainos ir jos taikymo pagrindimo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2010).

46. Nagrinėjamu atveju, Atliktų statybos darbų aktai visiÅ¡kai neinformatyvÅ«s, juose nenurodyti konkrečių darbų kiekiai ir kainos, tik bendra darbų suma. Be to, iÅ¡ aktų turinio matyti, kad darbai, kurie numatyti atlikti pagal Rangos sutartį kartojami ne tik pirmame, bet ir kituose dvejuose aktuose. Å ios nutarties 40 punkte minėta, kad draudimas pakeisti Å¡alių raÅ¡ytinėje Rangos sutartyje sulygtÄ kainÄ už konkrečius statybos darbus taikytinas ir atsakovui R. P. D.. Taigi, už pirmame, antrame aktuose bei dalyje trečio akto nurodytus darbus atsakovas negali reikalauti (t. y. jais pagrįsti) daugiau nei 300 000 Lt (86 886 Eur) iÅ¡laidų, kurias, Å¡alių sutarimu, ieÅ¡kovė atsakovui kompensavo perleisdama žemės sklypo dalį.

47. Trečiame akte, be Rangos sutartyje numatytų darbų, įraÅ¡yti darbai - stogo konstrukcijų montavimas (Å¡iltinimas, „Ranila“ skardos), fasadų tinkavimas ir dažymas, tačiau jų kaina, kiekiai nekonkretizuoti. Ketvirtame akte nurodyti darbai už 345 091 Lt (galima daryti iÅ¡vadÄ , kad visi likę statybos darbai). Taigi, iÅ¡ esmės byloje buvo reikÅ¡minga nustatyti faktinę ne visų namo statybos darbų, o tik tų, kurie nenumatyti Rangos sutartyje.

48. IeÅ¡kovė vadovaujasi CK 6.198 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, numatančia, kad kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir Å¡alys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad Å¡alys turėjo omenyje kainÄ , kuriÄ sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymÄ atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu Å¡i kaina neegzistuoja, – atitinkančiÄ protingumo kriterijus kainÄ . Pagal Å¡iÄ teisės normÄ Ä¯prasta yra kaina, kuri sutarties sudarymo metu ir sudarymo vietoje atitinkamoje verslo srityje buvo imama už tokį pat įvykdymÄ (tokius pačius darbus, paslaugas, prekes ir panaÅ¡iai) atitinkamomis aplinkybėmis.

Konkrečioms (atitinkamoms) įvykdymo aplinkybėms esant skirtingoms, įprasta kaina gali bÅ«ti skirtinga. Protingumo kriterijus atitinkančia gali bÅ«ti vertinama kaina, kuri neleidžia nepagrįstai praturtėti nė vienai sutarties Å¡aliai ir, atsižvelgiant į visas konkrečias aplinkybes (įvykdymo kokybę, sutartį vykdančios Å¡alies kvalifikacijÄ ir panaÅ¡iai), tikrai yra verta mokėti už tam tikrÄ Ä¯vykdymÄ . CK 6.198 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta galimybė koreguoti sutarties kainÄ , kai sutarties Å¡alis, turinti teisę viena nustatyti sutarties kainÄ , elgėsi nesÄ Å¾iningai ir Å¡ia teise piktnaudžiaudama nustatė aiÅ¡kiai protingumo kriterijų neatitinkančiÄ kainÄ .

Pagal Å¡iÄ teisės normÄ viena iÅ¡ jos taikymo sÄ lygų yra sutarties Å¡alies turėjimas teisės savo nuožiÅ«ra nustatyti sutarties kainÄ ir Å¡ios teisės įgyvendinimas. Kai Å¡ios sÄ lygos nėra, aptariamoji teisės norma netaikytina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009).

49. Tuo atveju, kai kyla šalių ginčas dėl nurodytose teisės normose nustatytų kainos nustatymo taisyklių taikymo, jį nagrinėjant teisme, abi šalys, pagrįsdamos savo reikalavimus ir atsikirtimus, turi teikti teismui įrodymus dėl, jų nuomone, taikytinos kainos ir jos taikymo pagrindimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015, 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-695/2020).

50. Nagrinėjamoje byloje šalys teikė specialistų bei ekspertų tyrimo išvadas, taip pat buvo atliktos dvi teismo ekspertizės, tačiau ginčui išspręsti aktualūs duomenys (faktinė statybos darbų, kurie nenumatyti Rangos sutartyje, kaina), neišskirti. Kaip ir nurodo apeliantė, ekspertų nustatytos namo statybos kainos skiriasi.

51. Dėl eksperto iÅ¡vados vietos įrodinėjimo priemonių sistemoje kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pasisakyta. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės iÅ¡vada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto iÅ¡vada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl tiriamojo pobÅ«džio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis.

Tačiau eksperto iÅ¡vadai, kaip įrodymų Å¡altiniui, CPK nenustatyta iÅ¡ankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi bÅ«ti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimÄ kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto iÅ¡vados turi susiformuoti visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiÅ¡kia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto iÅ¡vadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimÄ atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , patikimumÄ , prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindÄ eksperto iÅ¡vadÄ vertinti kaip patikimÄ Ä¯rodymÄ arba prieÅ¡ingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto iÅ¡vados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus.

KonkretÅ«s faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali bÅ«ti atmesti kaip įrodymas (kritiÅ¡kai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trÅ«kumų. KritiÅ¡kai vertinti eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieÅ¡taringas, kai iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, kai iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų.

Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014, 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

52. IeÅ¡kovė su pradiniu ieÅ¡kiniu pateikė Techninės priežiÅ«ros vadovo T. S. 2013 m. gegužės mėn. atliktÄ Statinio (dvibučio namo (duomenys neskelbtini)) tyrimo ataskaitÄ , kurioje nurodyta Å¡io statinio kaina – 651 401,30 Lt (188 658,86 Eur) su PVM (sudaryta pagal 2008.03 kainas) (1 tomas, 156 b. l.). Taip pat ieÅ¡kovė pateikė 2013 m. rugsėjo 2 d. teismo eksperto prof. Dr. S. M. Ekspertinio tyrimo aktÄ . Å iam ekspertui buvo užduotas klausimas – įvertinti 2013 05 techninės priežiÅ«ros vadovo T.

S. Statinio tyrimo ataskaitos iÅ¡vadas. Ekspertas pažymėjo, kad lokalinėse sÄ matose nurodyti pastato statybos darbų kiekiai yra teisingi; lokalinėse sÄ matose nurodytos kainos atitinka 2008 m. kovo mėnesio kainų lygį; eksperto vertinimu pastato statybos kaina suskaičiuota teisingai (552 035 Lt (be PVM) (4 t., 34-45 b.l.). Pagal atsakovo R. P. D. pateiktÄ Statybos techninės priežiÅ«ros vadovo O. K. parengtÄ ginčo buto sÄ matÄ , bendra statybos darbų vertė – 1 030 120 Lt (298 343,37 Eur) (sÄ matos sudarytos 2007.10.01 kainų lygiu) (4 t., b.l. 126).

Byloje 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi buvo paskirta teismo ekspertizė. Vienas iÅ¡ teismo ekspertui L. U. užduotų klausimų – nustatyti, kokie statybos rangos darbai turėjo bÅ«ti atlikti tam, kad butas bÅ«tų pastatytas ir įrengtas tokiame stovyje ir lygyje, kokiame jis yra Å¡iuo metu, nurodant atliktų statybos rangos darbus ir jų kiekius; kokia buvo Å¡ių atliktų statybos darbų vertė jų atlikimo dienÄ . Ekspertas nustatė, kad atliktų statybos darbų vertė jų atlikimo dienÄ (2007 metų kovo mėnesio kainomis) buvo 291 237,63 Eur su PVM (1 005 585,28 Lt) (lokalinėse sÄ matose nurodyta, jog jos sudarytos pagal 2007 m. spalio mėn. kainas) (7 t., b.l. 62).

IeÅ¡kovės užsakymu M. K. (jai suteikta teisę eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovės, ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiÅ«ros vadovės ir statinio dalies ekspertizės vadovės pareigas) AiÅ¡kinamajame raÅ¡te įvertino eksperto L. U. 2015 m. gruodžio 22 d. Ekspertizės apžiÅ«ros akte pateiktas lokalines sÄ matas ir apskaičiavo, jog pagal 2007 m. kovo mėn. lygį, pastato dalies (duomenys neskelbtini), priklausančios R. V., statybos kaina – 189 194 Eur su PVM; atliekant darbus Å«kio bÅ«du, statybos kaina – 124 089 Eur su PVM (8 t., 24-25 b.l.). 2017 m. kovo 10 d. raÅ¡te M.

K. nurodė, jog papildytų skaičiavimų bendra suma, įskaitant PVM – 3 183,34 Eur (8 t., 143-146 b. l.). 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi byloje paskirta pakartotinė teismo statybos techninė ekspertizė, kuriÄ atlikusi teismo ekspertė Z. B., į klausimÄ dėl atliktų statybos darbų vertės (8 klausimas), nurodė, jog 2007 m. spalio 1 d. kainų lygiu rangovo atlikti darbai yra 141 498,57 Eur (segtuvas). Atsakovas R. P. D. pateikė 2019 m. vasario 14 d. eksperto T. M. Pakartotinės statybos techninės ekspertizės akto sÄ matų analizės aktÄ , kuriame nurodyta, kad atlikus teismo ekspertės Z.

B. Pakartotinės statybos techninės ekspertizės akto 2018 m. liepos 31 d. Nr.2-1300-728/2018 pateiktų lokalinių sÄ matų Nr. S001 (Rangovo atlikti darbai) ir Nr. S002 (defektų iÅ¡taisymo) įkainių, darbų kiekių ir faktų, pagal užsakovo pateiktÄ medžiagÄ ir nurodytÄ informacijÄ analizę, neatliekant apžiÅ«ros vietoje, nustatyta, kad kai kurie įkainiai neatitinka normatyvuose pateiktų arba rinkos kainų, kai kurių darbų kiekiai per maži, dalis darbų visai neįvertinti, projektavimo ir inžinerinių paslaugų kaÅ¡tai nėra įvertinti (13 t., b.l. 41).

52. Atsižvelgiant į ženklius ekspertų nustatytų kainų skirtumus, į Å¡alių atskleistus ekspertizių aktų trÅ«kumus (dėl skaičiuojamų kiekių netikslumo, akivaizdžių kainų neatitikimo (pvz. Z. B. ekspertizės akte plieninių radiatorių kaina - 0,29 Eur (103 pozicija) ir pan.), apeliacinės instancijos teismas, paskaičiuodamas vidutines stogo bei fasado tinkavimo ir dažymo darbų kainas, jų ir likusių 2008 m. gegužės mėn. Atliktų statybos darbų akte nurodytų darbų kainos sumÄ vertins pagal byloje esančių įrodymų bei nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ .

53. L. U. sudarytoje lokalinėje sÄ matoje fasadų sienų su angokraščiais 3-jų sluoksnių tinko, armuojant tinkleliu, kai virÅ¡utinis sluoksnis dekoratyvinis, kaina – 1 265,16 Eur (su PVM – 1 492,89 Eur); ekspertės Z. B. ekspertizės akto lokalinėje sÄ matoje analogiÅ¡kų darbų kaina – 2 295,82 Eur, taip pat nurodytos iÅ¡laidos fasadų nišų ir piliastrų 2-jų sluoksnių tinkas – 77,77 Eur (iÅ¡ viso 2 373,59 Eur; su PVM – 2 800,84 Eur). M. K. paskaičiuota kaina už analogiÅ¡kus darbus atitinkamai – 2 211 Eur ir 74,06 Eur (iÅ¡ viso 2 285,06 Eur; su PVM – 2 696,37 Eur.

T. S. tyrimo ataskaitos lokalinėje sÄ matoje fasado tinkavimas nėra iÅ¡skirtas, o kitų byloje specialistų sÄ matos nevertinamos, nes specialistai skaičiavimus atliko neapžiÅ«rėję objekto. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieÅ¡kovė praÅ¡o vadovautis ekspertės Z. B. kainomis, o Å¡iuo atveju ji yra aukščiausia, nustato, kad fasado tinkavimo darbų kaina – 2 800,84 Eur. Stogo darbus ekspertas L. U. įvertino 27 945 Eur (su PVM – 32 975,10 Eur); ekspertė Z. B.

– 7 827,32 Eur (su PVM – 9 236,24 Eur); M. K. – 10 200 Eur (su PVM – 12 036 Eur), T. S. - 40 124 Lt (su PVM – 13 712,44 Eur). Kadangi, L. U. paskaičiuota stogo darbų kaina ženkliai skiriasi nuo kitų paskaičiavimų, į tai, kad M. K. ir T. S. paskaičiuota kaina iš esmės sutampa, teismas nustato, kad stogo darbų kaina – 12 036 Eur. Pažymėtina, kad šios kainos skaičiuotos be pridėtinių išlaidų (įvertinus tai, kad Pripažinimo tinkamu naudoti akte nurodyta, jog namas statytas ūkio būdu, o duomenų apie atsakovo samdytus darbuotojus ar kitas patirtas pridėtines išlaidas, nepateikta, tai, kad dėl darbų (neįtrauktų į Rangos sutartį) atlikimo šalys susitarė žodžiu).

54. Pagal nustatytas aplinkybes, ieÅ¡kovės buto statybos kaina sudarytų 300 000 Lt (86 886 Eur) už rangos sutartyje nurodytus darbus, 14 836,84 Eur už 2007 m. gruodžio mėn. Atliktų statybos darbų akte nurodytus stogo konstrukcijų montavimo, fasadų tinkavimo darbus, taip pat 2008 m. gegužės mėn. Atliktų statybos darbų akte nurodytus kitus darbus - 345 091 Lt (99 945,26 Eur); iÅ¡ viso – 201 668,10 Eur (696 319,62 Lt). Apeliacinės instancijos teismas paskutiniame akte nurodytÄ sumÄ pripažįsta tinkama, atsižvelgdamas į jau minėtus argumentus dėl ekspertų nustatytų kainų skirtumo (dėl ko tikslios atsakovo faktinių iÅ¡laidų sumos nustatyti nėra galimybės), į Å¡alių neginčijamÄ aplinkybę, kad atsakovas R.

P. D. D. B. įsipareigojo pastatyti butÄ tame pačiame name už 680 000 Lt kainÄ (196 941,61 Eur), į atsakovo paaiÅ¡kinimus, kad ieÅ¡kovė buto įrengimui rinkosi brangesnes medžiagas, Pripažinimo tinkamu naudotis akte esančius duomenis, kad faktinė namo statybų kaina – 1 663 tÅ«kstančiai litų (481 638,09 Eur), kt. IeÅ¡kovė nurodo, kad PVM mokesčio dydžio suma turėtų bÅ«ti mažinama statybos darbų kaina (už rangovo atliktus darbus (6 425,33 Eur) bei už mechanizmus (1 139,73 Eur).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes dėl pasirinkto namo statybos kainos nustatymo būdo, taip pat į tai, jog ieškovė neįrodinėjo, kad atsakovas R. P. D. visus darbus atliko pats, turi statybos darbams atlikti būtinus mechanizmus ir pan., šios ieškovės apeliacinio skundo dalies tenkinti neturi pagrindo.

55. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinio reikalavimais praÅ¡o pripažinti negaliojančiomis atliktų statybos darbų aktų dalis dėl nustatytos kainos, kuri virÅ¡ija realiÄ aktuose nurodytų atliktų statybos darbų kainÄ , bei taikyti restitucijÄ . Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčijamuose aktuose nedetalizuoti atlikti darbai, jų kiekis bei kaina, ir nėra galimybės iÅ¡skirti, kuriuose konkrečiai aktuose nurodytų darbų kaina virÅ¡ija Å¡ioje byloje nustatytas faktines statybos iÅ¡laidas (kainÄ ), sprendžia, jog yra pagrindas iÅ¡ dalies tenkinti minėtÄ ieÅ¡kovės reikalavimÄ , pripažinti negaliojančiais 2007 m. sausio mėn., 2007 m. balandžio mėn., 2007 m. gruodžio mėn. ir 2008 m. gegužės mėn. atliktų statybos darbų aktų dalis, nurodant bendrÄ , juose nepagrįstai įraÅ¡ytÄ sumÄ , t. y. 344 026,38 Lt (99 636,82 Eur) (1 040 346 Lt - 696 319,62 Lt = 344 026,38 Lt (99 636,82 Eur), virÅ¡ijančiÄ nustatytÄ realiÄ atliktų statybos darbų kainÄ .

Pripažinus atliktų statybos darbų aktų dalis negaliojančiomis, taikytina restitucija. CK 6.151 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grÄ Å¾inti kitam asmeniui turtÄ , kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidÄ , arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtÄ , pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Atsakovas neginčija, kad atsakovė jam yra perdavusi 1 029 755,50 Lt (įskaitant žemės sklypo kainÄ ).

Atsakovui neįrodžius visų ieÅ¡kovės jam perduotų sumų panaudojimo ieÅ¡kovei tenkančio buto statybai, jis pasilikti likusiÄ sumÄ neturi jokio teisinio pagrindo. Apibendrinus iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė turi pagrindÄ reikalauti grÄ Å¾inti atsakovui perduotas, tačiau jos buto statybai nepanaudotas lėšas, t. y. 96 569,70 Eur (1 029 755,50 Lt (298 237,80 Eur) - 696 319,62 Lt (201 668,10 Eur)), todėl Å¡i suma ieÅ¡kovei priteistina iÅ¡ atsakovo (CPK 178 straipsnis, CK 6.681 straipsnio 1 dalis, 6.653 straipsnio 5 dalis, 6.198 straipsnio1 dalis).

56. IeÅ¡kovė nurodo, kad ieÅ¡kovei priteistina permokėta avanso suma tiek pagal Rangos teisinius santykius, tiek pavedimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. TokiÄ savo pozicijÄ grindžia atsakovui R. P. D. 2006 m. gruodžio 15 d. iÅ¡duotu įgaliojimu, kuriuo, be kita ko, numatė atsakovui ieÅ¡kovės vardu sudaryti ir pasiraÅ¡yti paslaugų teikimo, rangos sutartis, atsiskaityti už atliktas paslaugas ir kt. Kadangi mokėjimai buvo atlikti įgaliojimo galiojimo metu, apeliantės manymu, jie laikytini avansu, bÅ«tinu iÅ¡laidoms, susijusioms su pavedimo vykdymu.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ie apeliantės argumentai stokoja pagrįstumo. Byloje esančių įrodymų visuma bei ieÅ¡kovės iÅ¡dėstyta pozicija sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad pinigus (turtÄ ) ieÅ¡kovė atsakovui perdavė vykdydama susitarimus dėl rangos darbų; įgaliojime nėra nurodoma ieÅ¡kovės pareiga perduoti avansÄ ir pan. Taigi, apeliantės skundo motyvai dėl pavedimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų taikymo, atmestini. Dėl statybos ir projektavimo trÅ«kumų 57.

IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovė 2019 m. kovo 20 d. suvestinėje ieÅ¡kinio redakcijoje prašė priteisti 64 281,93 Eur sumÄ , reikalingÄ paÅ¡alinti nustatytus buto statybos defektus (80 procentų iÅ¡ atsakovo R. P. D.; 20 procentų solidariai iÅ¡ R. P. D., K. T. V., D. U. ir A. D. (dėl vandens nuvedimo nuo namo (drenažo, hidroizoliacijos, lietaus nuvedimo sistemos) – 26 734,79 Eur; stogo defektų iÅ¡taisymo – 14 572,62 Eur, dėl fasadų defektų iÅ¡taisymo – 2 945,57 Eur, dėl projektavimo darbų trÅ«kumų (verandos ir balkono įteisinimo) – 18 150 Eur).

Atsižvelgdama į ekspertės Z. B. patikslintÄ defektų iÅ¡taisymo darbų sumÄ , ieÅ¡kovė 2019 m. lapkričio 4 d. praÅ¡ymu patikslino reikalavimo mastÄ , praÅ¡ydama priteisti 83 957,72 Eur sumÄ , reikalingÄ paÅ¡alinti nustatytus buto statybos defektus. Å is praÅ¡ymas priimtas 2019 m. lapkričio 6 d. teisėjo rezoliucija. Dėl drenažo, hidroizoliacijos, lietaus nuvedimo sistemos bei stogo defektų 58. Teismas, nurodydamas, kad ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 26 734,79 Eur sumÄ , skirtÄ rÅ«sio sienų hidroizoliacijai injektavimo bÅ«du bei drenažo įvedimui ir aplinkotvarkai, teismo sprendimu Å¡iÄ sumÄ priteisė iÅ¡ atsakovo R.

P. D.. Taip pat sprendime nurodyta, jog ieÅ¡kovė praÅ¡o atlyginti iÅ¡laidas stogo defektų paÅ¡alinimui, kurios sudarytų 14 572 Eur. Remdamasis teismo eksperto nurodyta darbų trÅ«kumo iÅ¡taisymo kaina (14 572 Eur), teismas Å¡iÄ sumÄ priteisė iÅ¡ atsakovo. Kitus ieÅ¡kovės reikalavimus dėl iÅ¡laidų defektų paÅ¡alinimui teismas atmetė.

59. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas tenkindamas Å¡iuos ieÅ¡kovės reikalavimus, sumas priteisė ne pagal galutinį ieÅ¡kovės reikalavimÄ , nurodytÄ patikslintame ieÅ¡kinyje. Pažymėjo, kad iÅ¡ praÅ¡omos priteisti 83 957,72 Eur defektų iÅ¡taisymo sumos, 33 396,86 Eur sudaro reikalavimas priteisti lėšas vandens nuvedimo nuo namo defektų iÅ¡taisymui (baigiamosios kalbos 71 psl.) bei 25 447,37 Eur – stogo defekto iÅ¡taisymui (baigiamosios kalbos 88 psl.). Mano, kad sprendimas taisytinas.

60. Atsakovas R. P. D. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti teismo sprendimo dalį dėl 26 734,79 Eur iÅ¡laidų, skirtų iÅ¡taisyti trÅ«kumus, susijusius su rÅ«sio sienų hidroizoliacijos defektų paÅ¡alinimu ir priteisti Å¡ių defektų paÅ¡alinimui iÅ¡ atsakovo 1 677,06 Eur; taip pat atsakovo manymu, turi bÅ«ti pakeista sprendimo dalis dėl 14 572 Eur iÅ¡laidų stogo defektui paÅ¡alinti, iÅ¡ atsakovo R. P. D. priteisiant 1 758,13 Eur sumÄ , reikalingÄ Ä¯rengti papildomÄ lietaus vandens nuvedimo nuo stogo lietvamzdį, pajungiant jį į esamÄ lietaus nuvedimo kanalizacijÄ , 2 351,03 Eur sumÄ , reikalingÄ iÅ¡orinio fasado apÅ¡iltinimui ties pastato karnyzine dalimi ir 537,24 Eur sumÄ , reikalingÄ stogo defektui paÅ¡alinti – įrengti naujÄ kraigÄ , t. y. iÅ¡ viso 4 646,40 Eur.

61. Pagal CK 6.684 straipsnio 1 dalį - rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai. CK 6.663 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sÄ lygas, o jeigu sutartyje kokybės sÄ lygos nenustatytos, – įprastai tokios rÅ«Å¡ies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi bÅ«ti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingÄ terminÄ .

Jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis. Rangos sutartyje Å¡alys gali numatyti rangovo pareigÄ atlikti darbÄ pagal aukÅ¡tesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (CK 6.663 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trÅ«kumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sÄ lygų po darbų priėmimo, jei tie trÅ«kumai ar nukrypimai negalėjo bÅ«ti nustatyti normaliai priimant darbÄ (paslėpti trÅ«kumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos praneÅ¡ti rangovui per protingÄ terminÄ po jų nustatymo.

Statybos rangÄ reglamentuojančios normos numato, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiÅ«rėtojas atsako už objekto sugriuvimÄ ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per:

1) penkerius metus;

2) dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.);

3) dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų (CK 6.698 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) arba nuo statybos užbaigimo dienos (kai statyba vyko ūkio arba mišriu būdu) (CK 6.698 straipsnio 2 dalis).

62. Nagrinėjamoje byloje apeliaciniuose skunduose keliamas klausimas tik dėl paminėtų nustatytų trūkumų ištaisymo apimties.

63. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl rÅ«sio sienų hidroizoliacijos trÅ«kumų iÅ¡taisymo rėmėsi ekspertų S. M. ir Z. B. nurodytomis iÅ¡vadomis bei kainomis. Ekspertė Z. B. 2018 m. liepos 31 d. Ekspertizės akte, atsakydama į klausimÄ dėl rÅ«sio sienų drėgnio, konstatavo, kad sienų drėgnis virÅ¡ija statybos techninio reglamentavimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, rÅ«sio sienų pavirÅ¡iuose pastebėta apdailos pažeidimų, pelėsio židinių, kurie atsirado dėl perteklinės drėgmės konstrukcijose; glaistas su dažais atÅ¡okęs nuo pamato konstrukcijos, vietomis pavirÅ¡ių apdaila nutrupėjusi.

Priežastis yra nesuprojektuotas ir neįrengtas pastato drenažas; sklypo lietaus nuvedimo nesuprojektavimas ir neįrengimas, vertikalios hidroizoliacijos nebuvimas; ekspertė nustatė, kad defektams paÅ¡alinti reikalinga suma – 11 743,23 Eur. IÅ¡ ekspertizės akto turinio matyti, kad į Å¡iÄ sumÄ Ä¯skaičiuotas vertikalios hidroizoliacijos įrengimas, pamatų atkasimas, drenažas, lietaus latakų formavimas, fasadų sienų remontas, rÅ«sio sienų remontas.

64. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pritaikius Z. B. pasiÅ«lytÄ buto rÅ«sio sienų hidroizoliacijos defektų paÅ¡alinimo bÅ«dÄ , ieÅ¡kovė patirtų 11 743,23 Eur iÅ¡laidų, ir hidroizoliacijos injektavimo bÅ«du atlikti nereikėtų, arba atvirkščiai, paÅ¡alinus trÅ«kumus injektavimo bÅ«du, nereikėtų atlikti ekspertės Z. B. nurodytų statybos rangos darbų. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ dalies pritaria Å¡iems atsakovo argumentams.

65. IeÅ¡kovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ (32 punktas) pripažįsta, jog dėl namo konstrukcinių ypatybių apibÅ«dinimo, pakeisti gruntÄ po jau pastatytu namu nėra galimybės, tačiau nurodo, jog siekiant apsaugoti namÄ nuo atplÅ«stančios drėgmės pertekliaus, kaip pripažino ekspertai, reikalinga įrengti tiek hidroizoliacijÄ , tiek drenaÅ¾Ä ; teigia, kad norint nusausinti žemę aplink namÄ , drenaÅ¾Ä reikia įrengti bent jau tolimesniu perimetru. Pažymėtina, kad nors ekspertė Z.

B. į trÅ«kumų iÅ¡taisymo sÄ matÄ Ä¯traukė tiek drenažo įrengimÄ , tiek vertikaliÄ hidroizoliacijÄ , tačiau pagal jos atliktus skaičiavimus tokios hidroizoliacijos įrengimo kaina tik - 862,98 Eur. Teismo ekspertas S. M. 2014 m. gegužės 2 d. paaiÅ¡kinimuose nurodė, jog dėl neįrengto drenažo ir Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji namai“ 139 punkto reikalavimų nesilaikymo Pastatas neatitinka esminio statinio higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimo; norint iÅ¡taisyti šį trÅ«kumÄ , bÅ«tina įrengti drenaÅ¾Ä ; nustatyta, kad rÅ«sio sienų drenažo įrengti neįmanoma, nes virÅ¡ rÅ«sio sienų pastatytas pastatas, kurio iÅ¡orės sienos įrengtos ant polinių pamatų.

Dėl tos pačios priežasties negalima įrengti rÅ«sio sienų iÅ¡orės hidroizoliacijos atkasant rÅ«sio sienas. IÅ¡nagrinėjęs UAB „Statybų takas“ pasiÅ«lymÄ Ä¯rengti pamatų hidroizoliacijÄ injektavimo bÅ«du, ekspertas patvirtino, kad pasiÅ«lytas bÅ«das yra tinkamas ir racionalus, pasiÅ«lymo kaina - 51 762,87 Lt (14 991,56 Eur) (5 t., b. l. 62-63). S. M. nenurodė, jog Å¡is bÅ«das nėra pakankamas apsaugoti rÅ«sio patalpas nuo drėgmės, ir kad papildomai perimetre turi bÅ«ti įrengtas drenažas.

66. IeÅ¡kovė, praÅ¡ydama priteisti sumas pagal Z. B. skaičiavimus, į kuriuos įtrauktos ir iÅ¡laidos drenažo įrengimui, nepagrindė drenažo įrengimo galimybės ir aplinkybės, kad pamatų hidroizoliacija, atsižvelgiant į faktines objekto savybes, nebÅ«tų pakankamas defekto iÅ¡taisymo bÅ«das. Pažymėtina, kad atsiliepimo į apeliacinį skundÄ 21 punkte nurodoma, jog defektas turėtų bÅ«ti Å¡alinamas kombinuotu bÅ«du: ekspertės pasiÅ«lytas defektų iÅ¡taisymo bÅ«das turėtų bÅ«ti ir koreguojamas dėl drenažo paklojimo perimetro, ir papildomas injektavimo metodu. Ekspertės pasiÅ«lytų drenažo paklojimo korekcijų ieÅ¡kovė nedetalizavo ir nepagrindė.

67. Apeliantas R. P. D. nurodo, kad hidroizoliacijos įrengimas injektavimo bÅ«du taip pat nėra galimas; šį bÅ«dÄ neigiamai įvertino ir ekspertė Z. B., nurodydama, kad toks metodas gali bÅ«ti taikomas pratekėjimų, esančių sutrÅ«kinėjusio betono konstrukcijose, sandarinimui, tačiau Å¡iuo atveju nenustatytas betono sutrÅ«kinėjimas ar vandens pratekėjimas į rÅ«sio patalpas. Pažymėtina, kad hidroizoliacijos bÅ«do tinkamumÄ pripažino ne tik S. M., tačiau ir ekspertas L. U., nurodydamas, kad tik tai, kad Å¡is metodas sudėtingas ir daug sÄ naudų reikalaujantis sprendimas.

Apeliantas siÅ«lo rÅ«sio hidroizoliacijos defektÄ paÅ¡alinti eksperto T. M. 2019 m. balandžio 26 d. Specialisto iÅ¡vadoje nurodytu bÅ«du – betono hidroizoliacijÄ iÅ¡ vidaus įrengiant kristalinės skvarbiosios hidroizoliacijos bÅ«du (14 t., b. l. 73-78). Pasak atsakovo, defektas bÅ«tų paÅ¡alintas už 3 354,12 Eur. Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad Å¡iÄ technologijÄ atstovaujančios medžiagos prekinių ženklų: Penetron ir Xypex; minėtų darbų lokalinė sÄ mata sudaryta naudojant Xypex prekinio ženklo gaminį.

IeÅ¡kovė į bylÄ yra pateikusi oficialaus Penetron atstovo Lietuvoje UAB „DASFA ir ko“ atsakymÄ , kuriame pažymėta, kad akyto betono blokeliams skvarbioji hidroizoliacija Penetron netinka (15 t., b. l. 16). Specialisto iÅ¡vadoje nėra duomenų, kad ekspertas tyrė nurodomos medžiagos tinkamumÄ ginčo objekto pamato konstrukcijai, atsakovas papildomų argumentų dėl tokio bÅ«do tinkamumo nenurodė, įrodymų, kad kito prekinio ženklo gaminio savybės yra kitokios, taip pat nėra. Taigi, sutiktina su ieÅ¡kovės atsiliepime iÅ¡dėstyta pozicija, kad atsakovas, nurodydamas skvarbiosios hidroizoliacijos metodÄ , kaip teoriÅ¡kai egzistuojantį praktikoje, neįrodinėjo, kad Å¡is metodas gali bÅ«ti rezultatyviai pritaikytas ginčo atveju.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, taip pat tai, jog pakeisti gruntÄ (įrengti drenaÅ¾Ä ) po namu nėra galimybės, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas priteisti 14 991,56 Eur iÅ¡laidas už hidroizoliacijÄ injektavimo bÅ«du (t. y. netenkinant reikalavimo dėl iÅ¡laidų drenažo įrengimui).

68. IeÅ¡kovė nurodo, kad atlikus tik hidroizoliavimo darbus, nebus atliekami kiti vandens nuvedimo nuo rÅ«sio sistemos sutvarkymo darbai, todėl jiems atlikti lėšos turi bÅ«ti priteisiamos pagal ekspertės Z. B. apskaičiuotÄ sÄ matÄ . Kaip minėta, nagrinėjamu atveju neįrodyta galimybė ir bÅ«tinybė įrengti drenaÅ¾Ä , todėl ir nėra pagrindo skaičiuoti drenažo įrengimo iÅ¡laidas, numatytas Z. B. sÄ matoje. Ekspertės Z. B. Ekspertizės akte nurodyta, jog butui (duomenys neskelbtini) techniniame projekte nėra suprojektuota lietaus iÅ¡orinio nuvedimo sistema; natÅ«roje įrengta sistema neatitinka STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos, Stogai“ reikalavimų.

Reikia dar dviejų lietvamzdžių, nuo verandos balkono lietaus sistemos nėra; defektų iÅ¡taisymas bendroje, stogo pastatymo naujai, sumoje - 403,33 Eur. Å ios ekspertės sÄ matoje (skyriuje Aplinkotvarka) taip pat numatyta 2 541 Eur suma (2 100 Eur be PVM) lietaus latakų suformavimui sklype. Taigi, iÅ¡ viso 2 944,33 Eur. Atsakovas R. P. D. pripažįsta, kad pastate netinkamai įrengta lietaus nuvedimo nuo stogo sistema. Jis sutinka atlyginti 1 758,13 Eur sumÄ , reikalingÄ Ä¯rengti papildomÄ lietaus nuvedimo nuo stogo lietvamzdį ir pajungti į esamÄ lietaus nuvedimo kanalizacijÄ (tokiÄ sumÄ apskaičiavo ekspertas L.

U. (7 t., b.l. 37-38). Pažymėtina, kad skundžiamame sprendime teismas vadovavosi Z. B. paskaičiuotomis sumomis, tačiau atsakovas R. P. D. apeliaciniame skunde nedetalizavo nesutikimo su nustatyta suma argumentų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesivadovauti būtent pakartotinės ekspertizės akte nustatytomis lietaus nuvedimo nuo stogo sistemos kainomis.

69. Nors atsakovas R. P. D. apeliaciniame skunde kvestionuoja ekspertės Z. B. atliktos ekspertizės įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, teigdamas, jog ji iÅ¡vadas (pavyzdžiui dėl to, kad rÅ«sio patalpose drėgmė nesijaučia) darė neatlikusi tyrimų, jog atsakovas prašė skirti pakartotinę ekspertizę, kad bÅ«tų paÅ¡alinti prieÅ¡taravimai tarp ekspertų L. U. ir Z. B. iÅ¡vadų, tačiau apeliaciniame skunde toks praÅ¡ymas nereiÅ¡kiamas, praÅ¡oma bylÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės. Nors apeliantas dėsto nesutikimÄ su ekspertės Z.

B. iÅ¡vadomis dėl rÅ«sio sienų drėgnio, kelia klausimÄ dėl bandinių paėmimo tinkamumo, kokiÄ tiesioginę įtakÄ tai galėjo turėti ekspertės skaičiavimams, skirtumo nuo kitų ekspertų (specialistų) iÅ¡vadų atsiradimui ar pan., nenurodė. Juolab atsakovas apeliaciniame skunde pats nurodo, jog ekspertas L. U. nustatė buto rÅ«sio sienų drėgnį nuo 13,2 iki 20 proc. ir padarė iÅ¡vadÄ , kad tai prieÅ¡tarauja statybos taisyklių reikalavimams.

70. Apeliantas mano, jog iÅ¡ jo turi bÅ«ti priteista tik pusė iÅ¡laidų, skirtų iÅ¡taisyti trÅ«kumus, susijusius su rÅ«sio sienų hidroizoliacijos paÅ¡alinimu. Tokį argumentÄ grindžia teismo eksperto L. U. padaryta iÅ¡vada, kad buto rÅ«sio sienų drėgmė atsirado ir dėl vidinės oro drėgmės absorbavimosi į vidines sienų konstrukcijas. IÅ¡ teismo eksperto L. U. atliktos ekspertizės akto matyti, jog ekspertas padarė iÅ¡vadÄ , kad sienos (sienų apdailos sluoksniai) ardomos dėl dviejų priežasčių:

1) gruntinio vandens kapiliarinio pakilimo iš lauko pusės;

2) vidinės oro drėgmės absorbavimosi į vidines sienų konstrukcijas. <...> RÅ«sio patalpose užfiksuotas pastato konstrukcijų projektinių savybių pablogėjimas, t. y. vietomis nuo sienų atÅ¡okęs, nukritęs tinkas; susidariusios oro pÅ«slės; matomas pelėsis ir dėmės nuo vandens pratekėjimo dėl drėgmės pertekliaus. <...> Neleistinas sienų drėgnumas atsiradęs dėl netinkamai atliktų statybos rangos darbų. Norint užkirsti keliÄ drėgmės patekimui, reikia įrengti buto pamatų iÅ¡orinę hidroizoliacijÄ <...> bei lauko drenažo sistemÄ <...>.

Taip pat bÅ«tina užtikrinti nuolatinį rÅ«sio patalpų vėdinimÄ â€œ, bei lauko sistemos drenaÅ¾Ä ir nuogrindas. Taigi, Å¡iose iÅ¡vadose taip pat konstatuotas netinkamas statybos rangos darbų atlikimo faktas. Atsakovas neargumentavo, kodėl už šį trÅ«kumÄ (jo paÅ¡alinimÄ ) turėtų bÅ«ti atsakinga ir ieÅ¡kovė; aplinkybės dėl patalpų vėdinimo Å¡io trÅ«kumo (trÅ«kstamos hidroizoliacijos) nepaÅ¡alina.

71. Kita vertus, skalbykloje eksperto nustatyta santykinė oro drėgmė (62 proc.), pagal akte nurodytas ribines vertes gyvenamosiose patalpose (35-65 proc.) nevirÅ¡ija maksimalios ribos. Taigi, Å¡ie duomenys, kartu įvertinus ir ekspertės Z. B. iÅ¡vadas, sudaro pakankamÄ pagrindÄ spręsti, kad atsakovas privalo paÅ¡alinti ir dėl nustatytų trÅ«kumų kilusias pasekmes, t. y. iÅ¡laidas, reikalingas rÅ«sio remontui atlikti. Å ios iÅ¡laidos pagal Z. B. sÄ matÄ â€“ 1 244,44 Eur.

72. IeÅ¡kovė, nesutikdama su teismo sprendimo dalimi dėl vandens nuvedimo nuo namo defekto, apeliacinį skundÄ grindžia tik tuo, kad teismas, tenkindamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ , priteisė sumas ne pagal galutinį ieÅ¡kovės reikalavimÄ . Pažymi, kad 2019 m. spalio 24 d. nutartimi ekspertei Z. B. pavesta atlikti pakartotinę ekspertizę, suskaičiuojant 2018 m. liepos 31 d. Pakartotinės statybos ekspertizės akto lokalinę sÄ matÄ Nr. 002 – defektų iÅ¡taisymo sÄ matÄ â€“ rangos bÅ«du. Kadangi Å¡iuo argumentu ieÅ¡kovė grindžia nesutikimÄ su teismo sprendimo iÅ¡vadomis dėl kitų defektų iÅ¡taisymo sumos, teisėjų kolegija Å¡iuo klausimu (tikslios defektų iÅ¡taisymo kainos) pasisakys vėlesnėje nutarties dalyje. Dėl stogo defektų 74. Apeliantas R. P. D. nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteista 14 572 Eur suma stogo įrengimo defektų paÅ¡alinimui.

75. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ekspertės Z. B. ekspertizės išvada, kad stogas gali neatitikti esminių statinio reikalavimų. Aplinkybės, kad antro aukšto apdaila nėra nukentėjusi, teismo vertinimu, neįrodo tinkamo stogo dangos sumontavimo. Stogo išlinkimas daugiau kaip 5 cm, teismo nuomone, neturi būti vertinamas kaip nepavojingas konstrukcinis defektas, ir tik kraigo sumontavimas nepašalintų defekto. Teismas, priteisdamas išlaidas šio trūkumo pašalinimui, vadovavosi ekspertės nurodyta kaina – 14 572 Eur.

76. Apelianto teigimu, tam, kad bÅ«tų konstatuota, jog stogo konstrukcijos elementas turi konstrukcinį defektÄ , turi bÅ«ti objektyviai nustatyta, kad konkretus stogo konstrukcijos elementas t. y. gegnė, styga, murlotas yra deformuotas arba deformuoti, nustatytas deformacijos dydis ir tas deformacijos dydis turi virÅ¡yti Statybos techninio reglamento STR 2.05.07:2005 „Medinių konstrukcijų projektavimas“ 12 lentelėje nustatytus Konstrukcijų elementų ribinius įlinkių, dydžius. Nesant byloje tokių objektyvių įrodymų, teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad visa buto stogo konstrukcija turi bÅ«ti iÅ¡ardyta ir įrengta iÅ¡ naujo. Pažymi, kad ekspertė Z. B. neatliko jokių buto stogo konstrukcijų tyrimų matavimų ir skaičiavimų, todėl iÅ¡vada neturi jokios įrodomosios vertės ir turi bÅ«ti vertinama itin kritiÅ¡kai. Apeliantas sutinka su eksperto L. U. nustatytu stogo defekto paÅ¡alinimo bÅ«du bei kaina.

77. Eksperto L. U. atliktos ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodyta, kad stogas iÅ¡linkęs daugiau nei 5 cm. (duomenys neskelbtini) buto antrame aukÅ¡te vidaus apdaila nepažeista, nėra įtrÅ«kių, neleistinų deformacijų. Dėl Å¡io fakto ekspertas daro prielaidÄ , kad stogo įlinkis atsirado dėl netinkamai atliktų statybos montavimo darbų. Jeigu stogo konstrukcija yra netinkama, tokiu atveju įlinkis turi bÅ«ti Å¡alinamas stogo konstrukcijas atidenginėjant iÅ¡ virÅ¡aus. Tai galėtų sukelti patalpų užliejimÄ . Todėl ekspertas siÅ«lo kraigÄ iÅ¡lyginti papildomai paaukÅ¡tintu karnizu.<...> Ekspertas stogo įlinkio paÅ¡alinimo darbus numato esamo stogo įrengiant naujÄ kraigÄ . 3.11 lentelėje kraigo įlinkio paÅ¡alinimo ekonomiÅ¡kiausiÄ bÅ«dÄ už 537,24 Eur įskaitant PVM“.

78. Pažymėtina, kad iš eksperto L. U. ekspertizės akto turinio matyti, jog jis Statybos techninio reglamento STR 2.05.07:2005 nurodytų ribinių įlinkių skaičiavimų taip pat neatliko. Ekspertas rėmėsi byloje esančių dvišlaičio stogo medinių konstrukcijų skaičiavimais. Konstatavęs, kad buto dvišlaitis stogas sumontuotas ant gelžbetoninio žiedo, nurodė, jog nagrinėjama schema Nr. 1, kai rėmas įtvirtintas abiejuose galuose; ir pažymėjo, kad skaičiavimų išvadose teigiama, kad įrengtas stogas neatitinka saugos ribinio būvio pagal EN 1995-1:2004/A1:2008, bet tenkina tinkamumo ribinį būvį pagal EN 1995-1:2004/A1:2008.

Taigi, aplinkybę, kad stogas neatitinka saugos ribinio bÅ«vio, ekspertizės akte nurodė ir ekspertas L. U.. Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertas S. M. ir statinio techninės priežiÅ«ros vadovas T. S., kurie ir pavedė G. Ž. atlikti DviÅ¡laičio stogo medinių konstrukcijų palyginamÄ jį skaičiavimÄ ir patikrinti, ar esama stogo konstrukcija atitinka saugos ir tinkamumo ribinius bÅ«vius, 2014 m. kovo 21 d. Ekspertinio tyrimo ataskaitoje Nr. 13-37 A, nurodė, kad vizualinės ardomosios apžiÅ«ros metu nebuvo nustatyta, kokiu bÅ«du yra įtvirtintas stogo rėmas (kadangi toks tyrimas galėjo bÅ«ti atliktas tik visiÅ¡kai atidengiant stogo konstrukcijas), o darbo projekto dokumentacija nebuvo pateikta, todėl patvarumo skaičiavimas atliktas pagal dvi skaičiuojamÄ sias schemas (Nr. 1 (kai rėmas įtvirtintas abiejuose galuose), Nr. 2 (kai viena rėmo atrama yra įtvirtinta, o kita – paslanki)).

Nustatyta, kad abiem atvejais (nepriklausomai nuo stogo rėmo įtvirtinimo būdo) esama stogo konstrukcija neatitinka saugos ir tinkamumo ribinių būvių pagal EN 1995-1:2004/A1:2008. Šioje ataskaitoje padaryta išvada, kad medinė stogo konstrukcija įrengta netinkamai; ji neatitinka saugos ribinio būvio; tokia stogo konstrukcija neatitinka esminio statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimo. Dėl šios priežasties yra atsiradusios vizualiai pastebimos stogo konstrukcijos deformacijos, stogo konstrukcija gali sugriūti (5 t., b.l. 80-115).

79. L. U. ekspertizės akte yra nuotrauka, kurioje užfiksuotas tik gelžbetoninio žiedo fragmentas, ir kaip minėta, padaryta išvada, kad stogas sumontuotas ant gelžbetoninio žiedo. Ekspertė Z. B. pakartotinės ekspertizės akte nurodė, kad stogas neįrengtas ant gelžbetoninio žiedo; dalis murloto kabo ore; kraigo įlinkis ir jo nuošliauža stebima vidaus kieme; stogas neatitinka esminių reikalavimų: patvarumas ir pastovumas, gaisrinė sauga, naudojimo sauga. Ekspertė išdėstė nuomonę, kad papildomo kraigo įrengimas yra tik kosmetinė priemonė, vizualiai pagerinanti padėtį. <...> Buto stogo defektų pašalinimo būdas yra: esamo stogo išardymas, stogo pastatymas naujai. Defektų ištaisymo kaina yra 14 572,62 Eur. Taip pat pažymėta, kad projekto sprendiniuose nei bendro ploto, nei statinio aukščio rodikliai natūroje neatitinka (atsakymai į 34-36 klausimus).

80. Taigi, ekspertų iÅ¡vados yra skirtingos, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumÄ , aplinkybę, kad esamÄ stogo defektÄ konstatavo visi ekspertai (specialistai), į tai, kad ekspertas L. U. akcentavo ekonomiÅ¡kiausiÄ defekto paÅ¡alinimo bÅ«dÄ , o ekspertė Z. B. nurodė, kad papildomo kraigo įrengimas tik vizualiai pagerintų padėtį; į tai, kad eksperto L. U. nurodyta Å¡io defekto paÅ¡alinimo kaina kelia pagrįstų abejonių (atkreiptinas dėmesys, jog eksperto S. M. ir techninės priežiÅ«ros vadovo T.

S. iÅ¡vadoje nurodyta 21 901 Lt (6 342,97 Eur) nustatytų defektų iÅ¡taisymo vidutinė rinkos kaina (neiÅ¡ardant viso stogo)); ekspertė Z. B. objekto apžiÅ«rÄ atliko vėliausiai (S. M. ir T. S. iÅ¡vadoje nurodyta, jog apžiÅ«ra atlikta 2014 m. vasario 4 d., L. U. ekspertizės metu apžiÅ«ra vyko 2015 m. rugpjūčio-spalio mėnesiais, o Z. B. - 2018 m. balandžio mėnesį), o objekto bÅ«klė galėjo pakisti; be to, kaip minėta, ekspertė nustatė ir kitus stogo neatitikimus statybos normatyviniams dokumentams (gaisrinei saugai), teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi bÅ«tent ekspertės Z.

B. nurodytu stogo defektų iÅ¡taisymo bÅ«du bei kaina. Atkreiptinas dėmesys, kad į Å¡iÄ kainÄ Ä¯skaičiuotos lietvamzdžių įrengimo iÅ¡laidos, dėl kurių jau pasisakyta.

81. Dėl ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su reikalavimo patikslinimu pagal ekspertės Z. B. atliktos pakartotinės ekspertizės metu atliktÄ kainos perskaičiavimÄ , bus pasisakyta vėliau. Dėl fasado defektų 82. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad dekoratyvinio tinko netinkama priežiÅ«ra (ar nepriežiÅ«ra) yra susijusi su ieÅ¡kovės veiksmais (neveikimu). Teismo nuomone, ieÅ¡kovė, reikalaudama atlyginti nurodytus defektus, nors ir nepraleidusi ieÅ¡kinio senaties termino, jokių pretenzijų per 5 pastato naudojimo metus, elgiasi nesÄ Å¾iningai atsakovo atžvilgiu; Å¡is defektas nesusijęs su pastato konstrukciniais elementais ar paslėptais defektais.

83. IeÅ¡kovė R. V., nesutikdama su tokia iÅ¡vada, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nenurodė, kodėl Å¡iuo klausimu nesirėmė ekspertų iÅ¡vadomis, o priėmė nesuderinamÄ su Å¡iomis iÅ¡vadomis sprendimÄ .

84. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ekspertas L. U. (atsakymas į 4 klausimÄ ) užfiksavo, jog fasado struktÅ«rinio tinko pažeidimai yra tose vietose, Å¡alia kurių ieÅ¡kovė R. V. savo iniciatyva vykdė atkasimo darbus. Dėl Å¡ių faktų ekspertas daro prielaidÄ , kad užfiksuoti fasado struktÅ«rinio tinko pažeidimai atsirado dėl galimai dviejų priežasčių:

1. netinkamos užsakovo arba jo pasamdytų asmenų veiksmų;

2. netinkamos statybos rangos metu atliktų darbų kampų/angokraščių apdailos. Taip pat ekspertas nurodė, kad ekspertizės metu vietomis užfiksuotas fasado cokolinės dalies apsamanojimas bei drėgmės dėmės. Butas (duomenys neskelbtini) yra labai arti miÅ¡ko, todėl žiedadulkės kimba prie pastato fasado. Atliekant periodinius fasado eksploatavimo – priežiÅ«ros darbus, minėtas reiÅ¡kinys bus paÅ¡alintas. Drėgmės dėmės ant cokolio atsirado dėl netinkamai panaudotų statybinių medžiagų, kurios nėra tinkamos cokolio apdailai. Ekspertas pripažįsta kaip statybos rangos darbų defektus fasado pažeidimus pateiktus 3.2 lentelėje. Pagal eksperto sudarytÄ fasado defektų paÅ¡alinimo sÄ matÄ (ekonomiÅ¡kiausiu bÅ«du), reikalingos 2 920,94 Eur iÅ¡laidos (7 t., b. l. 57-59).

85. Taigi, sutiktina su apeliantės pastebėjimu, kad ekspertas konstatavo ir statybos rangos darbų defektus, nustatė netinkamÄ statybinių medžiagų panaudojimÄ .

86. Ekspertė Z. B. Ekspertizės akte (atsakymas į 4 klausimÄ ) nurodė, kad buto (duomenys neskelbtini), fasado danga su dekoratyvinio tinko sluoksniu yra 2 mm storio, kaip nurodyta KTU Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centro ataskaitoje. Pagal statybos normatyvinius dokumentus turi bÅ«ti storis 20 mm. ApžiÅ«ros ginčo objekte metu fotofiksacija, nuotrauka Nr.

4. šalia lentelių apkalimo zonoje, stebima, kad tinko sluoksnis nepadengtas dekoratyviniu sluoksniu. Tai yra rangovo netinkamai atlikti darbai, statybos darbų technologijos nesilaikymas. Defektų ištaisymo kaina 2 945,57 Eur.

87. Taigi, ekspertų išvadų rezultatai iš esmės panašūs, taip pat iš esmės sutampa trūkumo pašalinimo kaina. Pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad dekoratyvinio tinko netinkama priežiūra (ar nepriežiūra) yra susijusi su ieškovės veiksmais (neveikimu), visiškai nemotyvavo tokių savo išvadų, nenurodė, kokiais byloje esančiais įrodymais nustatė ieškovės netinkamos fasado priežiūros veiksmus, nepaaiškino, kaip ieškovės elgesys galėjo pakeisti ekspertų nustatytus statybos rangos defektus ir pan.

88. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ekspertė Z. B. fasadų remonto darbų iÅ¡laidas (2 434,45 Eur (su PVM – 2 945,68 Eur)) į lokalinę sÄ matÄ Nr.S002 įtraukė du kartus – į skyrių „Aplinkotvarka“ bei į skyrių „Fasadų remontas“ (skaičiavimuose nurodyti tokie patys plotai, medžiagų, darbų kiekiai; jie sutampa su ekspertizės akto priede Nr. 2 nurodytu defektų iÅ¡taisymui nustatyto fasadų remontui apskaičiuotu darbų kiekiu -139 m2).

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovei priteisė 26 734,79 Eur sumÄ , skirtÄ rÅ«sio sienų hidroizoliacijai injektavimo bÅ«du bei drenažo įvedimui bei aplinkotvarkai. IÅ¡ suvestinės ieÅ¡kinio redakcijos matyti, jog minėto defekto iÅ¡taisymo sumÄ sudarė ekspertės sÄ matoje nurodytos sumos drenažo įrengimui (4 142,24 Eur), aplinkotvarkai (4 534,45 Eur) ir rÅ«sio sienų remontui (1 028,46 Eur) - iÅ¡viso su PVM 11 743,23 Eur, taip pat 14 991,56 Eur suma rÅ«sio sienų hidroizoliacijai injektavimo bÅ«du.

Taigi, pirmosios instancijos teismas, nors ir nurodė, kad atmeta ieÅ¡kovės reikalavimo dėl iÅ¡laidų fasado trÅ«kumų iÅ¡taisymui, priteisdamas 26 734,79 Eur sumÄ , minėtÄ reikalavimÄ iÅ¡ esmės patenkino. Ä®vertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , ekspertų iÅ¡vadas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad reikalavimas dėl fasado defektų paÅ¡alinimo iÅ¡laidų priteisimo yra nepagrįstas.

89. Apeliantė teigia, kad teismas neteisingai nustatė ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl fasado defektų, kadangi ieÅ¡kovė prašė priteisti 5 055,22 Eur, o ne 2 945,57 Eur sumÄ . Apeliacinės instancijos teismas dėl ieÅ¡kovės argumentų, susijusių su perskaičiuota defektų iÅ¡taisymo iÅ¡laidų atsižvelgiant į atliktinus darbus Å«kio ar rangos bÅ«du, pasisakys kitoje nutarties dalyje. Dėl dujų katilo defektų 90. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dÅ«mų iÅ¡metimo sistema įrengta ieÅ¡kovės iniciatyva, ji nesusijusi su statybos darbais; valstybės institucijos iÅ¡davė leidimÄ jį eksploatuoti, bei vadovaudamasis teismo ekspertų iÅ¡vada, kad defekto nėra, teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti dujų katilo kamino defektų iÅ¡taisymo iÅ¡laidas (1 878,95 Eur) atmetė.

91. Apeliantės manymu, teismas klaidingai teigia, jog ekspertai Å¡io trÅ«kumo nenurodė. Kaip ir pažymėjo ieÅ¡kovė, ekspertas L. U. ekspertizės akto 7 klausimo tiriamojoje dalyje, įvertinęs įrengto dujinio katilo tipÄ bei dÅ«mų Å¡alinimo ir oro padavimo esamÄ faktÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo metu sumontuotas dujų katilas neatitinka higienos normų reikalavimų.

92. Ekspertė Z. B. Ekspertizės iÅ¡vadoje nurodė, kad dujines sistemas patikrina valstybinė energetikos inspekcija, iÅ¡duodama pažymÄ , kad eksploatuoti galima, saugu. 2008 m. gegužės mėn. pastatas priduotas, dujinė sistema veikia be trikdžių, todėl ekspertė konstatavo, jog trÅ«kumų nėra; rÅ«sio patalpose Å¡achtoje trauka jaučiama; defektai nenustatyti.

93. Ieškovė apeliaciniame skunde pažymi, kad rangovui nepateikus pažymos, buvo konstatuota jai nenaudinga išvada, jog ieškovės nurodytas defektas neegzistuoja. Be to, mano, kad leidimas eksploatuoti nereiškia, kad defektai negali pasireikšti po namo pridavimo.

94. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovė net ir apeliaciniame skunde nurodo, kad statybų metu įrengtas dujų katilo kaminas buvo demontuotas, Å¡iai pareiÅ¡kus pretenzijas dėl kamino bÅ«klės. Duomenų, kuriais grindžiama buvusio kamino bÅ«klė (gedimo fiksavimas, tyrimo dokumentai ar pan.) apeliantė nenurodė. Vien apeliantės nurodyta aplinkybė, kad atsakovas R. P. D. demontavo kaminÄ ir įrengė kitÄ , savaime neįrodo buvusio kamino defektų ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad dujų iÅ¡metimo sistema įrengta ieÅ¡kovės iniciatyva.

Taigi, nustačius, kad kamino keitimas nėra susijęs namo statybos darbais bei nesant duomenų apie atsakovo R. P. D. įsipareigojimus, susijusius su kamino keitimu, nėra pagrindo spręsti apie jo atsakomybę, ir tenkinti Å¡iÄ ieÅ¡kovės apeliacinio skundo dalį. Dėl projektavimo darbų trÅ«kumų (verandos ir balkono įteisinimo) 95. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieÅ¡kovės reikalavimų, susijusių su verandos ir balkono įteisinimu. Teismas nustatė, kad statybos leidimas iÅ¡duotas pastatui be verandos ir balkono, o ieÅ¡kovė, teismo nuomone, neįrodė, kad ji iki statybų sutarė dėl kitokio, nei statybos leidime nurodyto buto statymo.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė yra buto savininkė, jos butui pastatyta veranda ir balkonas, kurie nėra tinkamai įteisinti. Jokių pretenzijų statybos darbų vykdymo metu ar po jų ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė, todėl siekis atsakovo lėšomis pasinaudojant įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ vertintinas kritiÅ¡kai.

96. Apeliantės įsitikinimu, tokia teismo iÅ¡vada yra nepagrįsta. Nesutikimo argumentus ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės grindžia aplinkybėmis, jog apie verandos ir balkono neįregistravimo faktÄ ji sužinojo tik rengdamasi bylai, kad su statybos leidimo iÅ¡davimo ir galutiniais dokumentais nebuvo supažindinta, kad atsakovas R. P. D. buvo parengęs kelis skirtingus namo planus, kuriuos, priklausomai nuo situacijos, teikė skirtingiems asmenims, kad skirtingus dokumentus atsakovas užregistravo ir VÄ® Registrų centre ir kt. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės reikalavimus dėl verandos ir balkono įteisinimo atmetė nepagrįstai.

97. Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, atkreipia dėmesį, kad pradiniame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė buvo nurodžiusi, kad atliko kelis pakeitimus R. P. D. pirminiame projekte: paskirstė vidines erdves, vietoje garažo perplanavo virtuvę ir įėjimÄ Ä¯ verandÄ , pačiÄ verandÄ ; Å¡alių buvo sutarta pataisyti pradinį projektÄ , kuris turėjo bÅ«ti registruotas ir kuris turėjo bÅ«ti pagrindas statybos leidimui gauti. Tačiau ieÅ¡kovė aplinkybių apie susitarimÄ dėl projekto pakeitimo, jo sudarymo momento nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis ar bent logiÅ¡kais galimo susitarimo nevykdymo (projekto pakeitimo iki leidimo iÅ¡davimo) ar vengimo apie kliÅ«tis jį įvykdyti informuoti ieÅ¡kovę motyvais.

Pažymėtina, kad atsakovas R. P. D. su ieÅ¡kovės pozicija nesutinka, pradiniame atsiliepime nurodė, jog veranda ieÅ¡kovės bute atsirado ieÅ¡kovės reikalavimu po to, kai buvo pastatytos sienos ir laukiama stogo dangos; atsakovas neigia, kad Å¡alys tarėsi dėl projektinės dokumentacijos pakeitimo ir atsakovo kreipimosi dėl statybos leidimo pakeitimo. IeÅ¡kovės iÅ¡vardinti planai, kuriuose numatyta veranda, sudaryti po leidimo statybai iÅ¡davimo. Atsakovas į bylÄ yra pateikęs pastatyto namo nuotraukÄ , kurioje verandos ir balkono nėra (15 t., b. l. 31).

Toks pats namo vaizdas (be verandos) užfiksuotas 2008 m. balandžio 10 d. (VÄ® „Registrų centro“ pateikti dokumentai (15 t., b.l. 68). Å ie duomenys kelia pagrįstų abejonių dėl apeliantės nurodomų aplinkybių apie Å¡alių susitarimÄ dėl projektinių sprendinių pakeitimo (dėl verandos) iki statybos leidimo iÅ¡davimo. Tikslių duomenų apie verandos pastatymo momentÄ Å¡alys nepateikė. Atsakovas R. P. D. neneigia verandos ir balkono statymo aplinkybių, tačiau tai savaime nepatvirtina atsakovo įsipareigojimų įteisinti papildomus statinius (priestatus), ir juolab negali bÅ«ti laikoma atsakovo projektavimo darbų trÅ«kumu.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė yra buto savininkė. Taigi, apeliantės skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad teismo sprendimo dalis dėl iÅ¡laidų atsakovo projektavimo darbų trÅ«kumams iÅ¡taisyti priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, susijusius su verandos ir balkono įteisinimu, galimai sumažėjusios turto vertės, yra neteisėtas ar nepagrįstas. Dėl statinio techninio prižiÅ«rėtojo atsakomybės 98. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 76 punkte numatyta, kad statinio statybos techninė priežiÅ«ra – statytojo (užsakovo) organizuojama statinio statybos priežiÅ«ra, kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektÄ , statybos rangos sutarties sÄ lygas, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Pagal Å¡io įstatymo 19 straipsnio 1 dalį - statinio statytojas (užsakovas) skiria (samdo) statinio statybos techninį prižiÅ«rėtojÄ Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Statinio statybos techninis prižiÅ«rėtojas privalo:

1) tikrinti, kad statyba bÅ«tų atliekama pagal statinio projektÄ , kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų, taip pat, jeigu nepateikti statybos produktų pateikimo į Lietuvos Respublikos rinkÄ ar tiekimo jai reikalavimus nustatančiuose teisės aktuose nurodyti dokumentai;

2) tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastÄ , informuoti statytojÄ (užsakovÄ ) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų;

3) tikrinti ir priimti paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas, dalyvauti išbandant inžinerinius tinklus, inžinerines sistemas, įrenginius, konstrukcijas;

4) kartu su rangovu rengti dokumentus, reikalingus statybai užbaigti ir kt. Iš esmės analogiškas reglamentavimas buvo ir ginčo statybų metu (Statybos įstatymo 16 straipsnis).

99. Kaip minėta, CK 6.697 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiÅ«rėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminÄ , jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. 100.Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais. Lemiama reikÅ¡mė sprendžiant, kas yra atsakingas už nekokybiÅ¡kai atliktus darbus, suteikta tų darbų defektų susidarymo ir statybos rangos teisinių santykių dalyvių (užsakovo, rangovo, techninio prižiÅ«rėtojo) veiksmų priežastinio ryÅ¡io nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015). 101.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nesant statybos techninės priežiÅ«ros sutarties, nėra galimybės nustatyti techninio prižiÅ«rėtojo funkcijų ir atsakomybės ribų.

Teismas pažymėjo, kad nenustačius jau mirusio A. T. U. galimų įsipareigojimų, nesant galimybės apklausti šį asmenį, jam (jo teisių perėmėjams) reiÅ¡kiama reikalavimų dalis dėl 20 proc. defektų iÅ¡laidų priteisimo atmestina visiÅ¡kai. 102.Apeliantė, nesutikdama su Å¡iomis teismo iÅ¡vadomis, tvirtina, kad A. T. U. savo atsiliepime pats patvirtino, kad statinio techninę priežiÅ«rÄ jis vykdė, įsipareigojimo turinį atskleidė; be to, jis pateikė ieÅ¡kovei Techninės priežiÅ«ros vykdytojo įsipareigojimÄ , A. T.

U. pasirašė Pripažinimo tinkamu naudoti akte, nuosekliai dalyvavo viso statybų proceso metu. Pažymėjo, kad statybos techninio prižiūrėtojo pareigos yra reglamentuojamos teisės aktuose, o ne nustatomos šalių nuožiūra, pasirašant sutartį. 103. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantė neįrodinėjo aukščiau pacituotų prižiūrėtojo atsakomybei taikyti reikšmingų aplinkybių, t. y. konkrečių defektų susidarymo ir A. T. U. veiksmų priežastinio ryšio.

Nors ieÅ¡kovė iÅ¡ techninio prižiÅ«rėtojo įpėdinių prašė priteisti solidariai su rangovu tik dalį - 20 procentų – defektų iÅ¡taisymo iÅ¡laidų, tačiau nedetalizavo, už kokius konkrečiai trÅ«kumus laiko juos atsakingais, kokie veiksmai lėmė to defekto atsiradimÄ ir pan. Be to, kaip minėta, įstatymas numato, kad bÅ«tent statytojas skiria (samdo) statinio statybos techninį prižiÅ«rėtojÄ . Apeliantė nurodo, kad ji sudaryti susitarimÄ dėl statinio techninės priežiÅ«ros buvo pavedusi R.

P. D., kuris Å¡iuo atveju buvo rangovas, tačiau neneigė, kad Techninės priežiÅ«ros sutartis su A.T. U. sudaryta nebuvo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, kad A.T. U. 2009 m. spalio 26 d. pasirašė Techninės priežiÅ«ros vykdytojo įsipareigojimÄ , o 2008 m. gegužės 19 pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ , nesant susitarimo dėl statinio techninės priežiÅ«ros, kuriame bÅ«tų nustatyti jo ir statytojo vykdytinų įsipareigojimų apimtis, statybos darbų žurnalo, kuriame bÅ«tų fiksuoti jo, kaip techninio prižiÅ«rėtojo veiklos rezultatai, galiausiai darbo sutarties ( STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiÅ«ra“ IV, V dalies 20.3 p.), nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti 20 procentų defektų iÅ¡taisymo iÅ¡laidų, yra nepagrįsta.

Dėl naudojimosi tvarkos sutarties pripažinimo negaliojančia 104.Pirmosios instancijos teismas netenkino ieÅ¡kovės reikalavimo pripažinti negaliojančia 2012 m. liepos 13 d. A. B., atstovaujamos R. P. D., ir R. V. sudarytÄ Naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sutartį. 105.Apeliantė nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti sandorį sudarius apgaule. Apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovai jÄ apgavo dėl tikslo, kokiu yra sudaroma sutartis, kadangi nurodė, jog Å¡ios sutarties reikia tik dėl elektros tinklų.

Pagal ginčijamÄ sutartį ieÅ¡kovei buvo suteikta naudotis 32,6 kv. m mažiau, už kurį ji buvo sumokėjusi ir kurį jai buvo įsipareigojęs pastatyti atsakovas. IeÅ¡kovei dėl atsakovų apgaulės (pridedant prie sutarties tuos grafinius kadastrinių matavimų duomenis, kurie nėra teisės aktų nustatyta tvarka registruoti Nekilnojamojo turto registre) buvo sudaryta prielaida manyti, kad Å¡iÄ sutartį ji pasiraÅ¡o visų savo naudojamų patalpų atžvilgiu, įskaitant ir verandos bei balkono atžvilgiu.

Sutartis buvo sudaryta sÄ moningai iÅ¡kreipiant ieÅ¡kovės valiÄ , dėl ko sandoris sudarytas su valios trÅ«kumais. 106. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės argumentai dėl valios sudaryti naudojimosi sutartį nesiejami su paties sandorio esme. Minėta, kad apgaule laikomi Å¡alies veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitÄ sandorio Å¡alį dėl sandorio efekto, jo esminių sÄ lygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiÅ¡kumo bei kitų esminių aplinkybių.

Apeliantė neįrodinėja, kad dėl atitinkamų atsakovės A. B. (jos atstovo) veiksmų, patalpos, kuriomis naudojasi ieškovė, buvo priskirtos atsakovei ar pan. Apeliantė pati pabrėžė, kad šalys negali nustatyti tokios naudojimosi bendru daiktu tvarkos, kuri yra neteisėta, nesuderinama su teisės aktuose nustatytais reikalavimais. Akivaizdu, kad neįregistruotos patalpos negali būti sandorio objektu, t. y. apeliantės nurodomas ploto trūkumas niekaip nesiejamas su kitos sandorio šalies veiksmais, nenurodomos neigiamos sandoriu sukeltos pasekmės, kurias žinodama apeliantė sandorio nesudarytų (t. y., kad susitarimas dėl patalpų, kurioms nustatyta naudojimosi tvarka, turėtų būti paskirstytos kitokiu būdu).

Ieškovė nurodo, kad prie sutarties buvo pridėti grafiniai kadastrinių matavimų duomenys, kurie nėra teisės aktų nustatyta tvarka registruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia ieškovės teisių patikrinti, ar į sutartį įtrauktos visos, jos manymu, jai priskirtinos patalpos, ribojimo. Taigi, nėra jokio pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančia 2012 m. liepos 13 d.

Naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sutartį, neteisėta ar nepagrįsta, todėl Å¡i ieÅ¡kovės apeliacinio skundo dalis taip pat netenkinama. Dėl defektų iÅ¡taisymo iÅ¡laidų skaičiavimo bÅ«do 107. Å ia nutartimi nustatyta, kad ieÅ¡kovė pagrįstai reikalauja hidroizoliacijos, lietaus nuvedimo sistemos, stogo, fasado paÅ¡alinimui reikalingų iÅ¡laidų. Minėta, ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, tenkindamas atitinkamus ieÅ¡kovės reikalavimus, priteisė sumas ne pagal galutinį ieÅ¡kovės reikalavimÄ .

Pažymi, kad 2019 m. spalio 24 d. nutartimi ekspertei Z. B. pavesta atlikti pakartotinę ekspertizę, suskaičiuojant 2018 m. liepos 31 d. Pakartotinės statybos ekspertizės akto lokalinę sÄ matÄ Nr. 002 – defektų iÅ¡taisymo sÄ matÄ â€“ rangos bÅ«du. Dėl paties bÅ«tinumo skaičiuoti defektų paÅ¡alinimo iÅ¡laidas rangos bÅ«du, apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nepasisakė. 108. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Å¡iuo metu jokie darbai, susiję su minėtų defektų paÅ¡alinimu nėra atlikti (tokie duomenys teismui nepateikti), ir nors pridėtinės iÅ¡laidos yra galimos (tuo atveju, jei ieÅ¡kovė pasamdys rangovÄ â€“ juridinį asmenį), bet neaiÅ¡ku, ar bÅ«tinos, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai papildomos ekspertizės metu priskaičiuotų pridėtinių sumų iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei nepriteisė. 109.

Apibendrinus iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad yra pagrindas iÅ¡ dalies tenkinti tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovo R. P. D. apeliacinius skundus, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl statybos kainos permokos priteisimo, ir šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ tenkinti iÅ¡ dalies – pripažinti negaliojančiais 2007 m. sausio mėn., 2007 m. balandžio mėn., 2007 m. gruodžio mėn. ir 2008 m. gegužės mėn. atliktų statybos darbų aktų dalis, kurios virÅ¡ija 201 668,10 Eur statybos darbų kainÄ , t. y. dalyje dėl bendros 99 636,82 Eur (344 026,38 Lt) sumos, taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo R.

P. D. ieÅ¡kovei R. V. 96 569,70 Eur statybos kainos permokÄ ; pakeisti teismo sprendimo dalį dėl lėšų, reikalingų defektų paÅ¡alinimui, sumažinant priteistÄ sumÄ iki 36 294,57 Eur (14 991,56 už hidroizoliacijÄ injektavimo bÅ«du, 2 541 Eur – lietaus latakų suformavimÄ , 1 244,44 Eur rÅ«sio remontÄ , 14 572 Eur stogo defektų paÅ¡alinimÄ , 2 945,57 Eur fasado defektų paÅ¡alinimÄ ); patikslinti sumÄ , nuo kurios skaičiuojamos procesinės palÅ«kanos bei perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

KitÄ teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 110. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovai D. U. ir A. D. praÅ¡o atlyginti 3 751 ir 3 630 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidas, įvertinęs tai, jog praÅ¡ymų, atsiliepimų tekstas sutampa, Å¡iuos atsakovus atstovavo ta pati advokatų kontora, laikė, kad bendrai priteistina suma yra 3 751 Eur (lygiomis dalimis kiekvienam atsakovui). 111. IeÅ¡kovė R. V. apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas atsakovui D.

U. ir A. D. lygiomis dalimis priteisdamas 3 751 Eur bylinėjimosi išlaidų, sprendė atsakovų prašymus, kuriuos buvo atsisakyta priimti, ir dėl kurių jau buvo išnagrinėtas atskirasis skundas. 112. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovų D. U. ir A. D. atstovas advokatas A. L. 2017 m. rugpjūčio 31 d. pateikė prašymus priteisti iš ieškovės D. U. 1 815 Eur, o A. D. – 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidų, pridėjo šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. 2020 m. vasario 27 d. pateiktas patikslintas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (pateikti duomenys, kad atsakovai papildomai patyrė po 1 936 Eur bylinėjimosi išlaidas; prašoma priteisti atsakovui D.

U. 3 751 Eur, A. D. – 3 630 Eur). 2020 m. kovo 3 d. nutartimi teismas atsisakė priimti atsakovų D. U. ir A. D. patikslintus prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovai 2020 m. gegužės 5 d. pateikė pakartotinius prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuos 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi taip pat atsisakyta priimti. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1192-855/2020 minėta nutartis palikta nepakeista. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista didesnė, nei byloje priimtuose atsakovų D.

U. ir A. D. prašymuose (ir pateiktuose įrodymuose) nurodyta patirtų išlaidų suma, taip atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas šių atsakovų atžvilgiu netenkinamas, iš ieškovės šiems atsakovams priteista suma mažintina 242 Eur (po 121 Eur kiekvienam). 113. Taip pat ieškovė nurodo, kad teismas paskaičiuodamas jos patirtų išlaidų dydį, neįtraukė 689,42 Eur išlaidų, kurias ji 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi buvo įpareigota primokėti. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių išlaidų pasisakys perskirstydamas bylinėjimosi išlaidas. 114.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas R. P. D. pateikė įrodymus, jog patyrė 200,31 Eur iÅ¡laidų už eksperto dalyvavimÄ teismo posėdyje ir 5,81 Eur už bylos medžiagos kopijas. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis iÅ¡ viso patyrė 3 080,61 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (2015-05-04 į teismo depozitinę sÄ skaitÄ sumokėjo 2 700 Eur užstatÄ teismo ekspertizei apmokėti; ekspertas L. U. pateikė 2 500 Eur sumos 2015-12-28 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ LU Nr. 530 –(tomas 7, b. l. 2); 2018-09-20 sumokėjo 200,31 Eur užstatÄ už teismo ekspertų dalyvavimÄ teismo posėdyje (t. 11); 2019-09-11 sumokėjo 200,31 Eur užstatÄ už teismo eksperto L.

U. dalyvavimÄ teismo posėdyje (tomas 15, b. l. 73); 2019-11-05 ekspertui T. M. sumokėjo 180 Eur pagal 2019-11-05 sÄ skaitÄ (t. 17). Apelianto teigimu, kadangi teismas tenkino 18 proc. turtinio ieÅ¡kovės R. V. reikalavimo ir atmetė tris neturtinius reikalavimus, turėjo atsakovui R.P. D. iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti 2 941,36 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Ä®vertinęs aplinkybę, kad atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , mano, jog atitinkamai turėtų bÅ«ti perskaičiuotos Å¡alims priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria apelianto argumentams, kad pirmosios instancijos teismas neįtraukė visų atsakovo R.P. D. patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, tačiau dėl jų paskirstymo pasisakys, atsižvelgdamas į Å¡ia nutartimi tenkintų/atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų dalį. 115. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . 116.

Ieškovė buvo pareiškusi 248 262,02 Eur sumos turtinius reikalavimus, taip pat neturtinio pobūdžio reikalavimus (įpareigojimo atlikti veiksmus bei Naudojimosi tvarkos sutarties pripažinimo negaliojančia) skirtingiems atsakovams. 117. Šia nutartimi tenkinta 132 864,27 Eur (t. y. 53,52 procentai) ieškovės ieškinio turtinių reikalavimų, kiti reikalavimai atmesti, todėl ieškovei iš atsakovo R. P. D. priteistina 53,52 procentų nuo 1/3 patirtų išlaidų (19 628,19 Eur) dalis, t. y. 3 501,67 Eur. 118.

Atsakovas R. P. D. pagal aukščiau nurodytus duomenis patyrė 3 080,61 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl proporcingai atmestų reikalavimų daliai (šio atsakovo atžvilgiu atmestas neturtinis reikalavimas dėl įpareigojimų atlikti veiksmus bei 46,48 procentai turtinių reikalavimų), iš ieškovės R. V. jam priteistina 715,93 Eur išlaidų. 119. Taip pat iki 130 Eur mažintinos iš ieškovės valstybei priteistos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, o iš atsakovo valstybei priteista suma padidinama iki 56,09 Eur. 120.

IeÅ¡kovė už apeliacinį skundÄ sumokėjo 2 677 Eur žyminį mokestį bei patyrė 2 904 Eur iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ (1 200 Eur už apeliacinio skundo parengimÄ , 1 150 Eur už atsiliepimo parengimÄ , taip pat 50 Eur už praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo parengimÄ ), t. y. iÅ¡ viso – 5 581 Eur. 121. Atsakovai D. U. ir A. D. praÅ¡o lygiomis dalimis jiems priteisti 2 420 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (1 600 Eur + PVM už atsiliepimo į R. V. apeliacinį skundÄ , 400 Eur + PVM už atsiliepimo į R.

P. D. apeliacinį skundÄ ). 121. Atsakovas R. P. D. pateikė duomenis, jog už apeliacinį skundÄ sumokėjo 750 Eur žyminį mokestį, patyrė 1 452 Eur iÅ¡laidų už apeliacinio skundo parengimÄ bei 1 815 Eur iÅ¡laidų už atsiliepimo į R. V. apeliacinį skundÄ , iÅ¡ viso 4 017 Eur. 122. IeÅ¡kovės apeliacinį skundÄ patenkinus iÅ¡ dalies (patenkinus 46,66 procentus turtinių apeliacinio skundo reikalavimų, o neturtinius reikalavimus atmetus), jai iÅ¡ atsakovo R. P. D. priteistina 46,66 proc. nuo 1/3 dalies bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. 868,03 Eur. 123.

Patenkinus atsakovo R. P. D. 14,33 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, jam iÅ¡ atsakovės R. V. priteistina 575,64 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. 124. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės apeliacinio skundo dalis atsakovų D. U. ir A. D. atžvilgiu netenkinta, taip pat į tai, kad jų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ sumokėta 1 936 Eur suma virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ nustatytų maksimalių dydžių, nustatytÄ maksimalų Å¡ių iÅ¡laidų dydį, iÅ¡ ieÅ¡kovės Å¡iems atsakovams lygiomis dalimis priteistinos 1 818,05 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į atsiliepimo į atsakovo R. P. D. apeliacinį skundÄ apimtį, turinį (iÅ¡ esmės nurodyta, jog teismo sprendimo dalis dėl piniginių sumų, priteistų iÅ¡ atsakovo R. P. D. ieÅ¡kovei Å¡iems atsakovams nesukelia jokių teisinių pasekmių; praÅ¡oma apeliacinį skundÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra), vadovaujantis Rekomendacijose įtvirtintais kriterijais dėl priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų, taip pat protingumo ir teisingumo principais, Å¡ios iÅ¡laidos (484 Eur), mažintinos iki 100 Eur, ir priteistinos iÅ¡ atsakovo R.

P. D.. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimÄ pakeisti – panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl statybos kainos permokos priteisimo, ir šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ tenkinti iÅ¡ dalies – pripažinti negaliojančiais 2007 m. sausio mėn., 2007 m. balandžio mėn., 2007 m. gruodžio mėn. ir 2008 m. gegužės mėn. Atliktų statybos darbų aktų dalis, kurios virÅ¡ija 201 668,10 Eur statybos darbų kainÄ , t. y. dalyje dėl bendros 99 636,82 Eur (344 026,38 Lt) sumos, taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo R.

P. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 96 569,70 Eur (devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius penkis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynis eurus 70 ct) statybos kainos permokÄ . Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl lėšų, reikalingų defektų paÅ¡alinimui, priteisimo, sumažinant iÅ¡ atsakovo R. P. D. ieÅ¡kovei R. V. priteistÄ sumÄ iki 36 294,57 Eur. Nurodyti, kad 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos skaičiuojamos už priteistÄ 132 864,27 Eur sumÄ .

Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir: - sumažinti iÅ¡ ieÅ¡kovės R. V. atsakovams D. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , ir priteisti jiems lygiomis dalimis 3 509 Eur, t. y. po 1 754,50 Eur (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt keturis eurus 50 ct) kiekvienam. - padidinti ieÅ¡kovei R. V. iÅ¡ atsakovo R. P. D., priteistÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , ir priteisti iÅ¡ viso 3 501,67 Eur Eur (tris tÅ«kstančius penkis Å¡imtus vienÄ eurÄ 67 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. - padidinti iÅ¡ ieÅ¡kovės R.

V. atsakovui R. P. D. priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , ir priteisti 715,93 Eur (septynis Å¡imtus penkiolika eurų 93 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. - sumažinti iÅ¡ ieÅ¡kovės R. V. valstybei priteistÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ iki 130 Eur (vieno Å¡imto trisdeÅ¡imt eurų) bei padidinti iÅ¡ atsakovo R. P. D. valstybei priteistų paÅ¡to iÅ¡laidų sumÄ iki 56,09 Eur (penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų 9 ct). KitÄ teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo R.

P. D. ieÅ¡kovei R. V. 868,03 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės R. V. atsakovui R. P. D. 575,64 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti atsakovams D. U. ir A. D. iÅ¡ ieÅ¡kovės R. V. 1 818,05 Eur (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus aÅ¡tuoniolika eurų 5 ct), o iÅ¡ atsakovo R. P. D. – 100 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Rūta Burdulienė Jadvyga Mardosevič Neringa Švedienė