2023-04-26 Nr. AB-9038-3-62-3-02196-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-455-415/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02196-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus (teisių perėmėjas – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą žalą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo spendimo įvykdymo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2021 m. gruodžio 18 d. iki skundo pateikimo teismui dienos buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus 166, 231, 236, 336 ir 339 kamerose, kuriose buvo netinkamas apšvietimas, dėl to suprastėjo regėjimas, sutriko psichinė būklė. Pareiškėjas pažymėjo, kad kamerose nebuvo juntamas oro judėjimo greitis, todėl teko jausti nemalonius kvapus, buvo tvanku, sunku kvėpuoti. Kameroje Nr. 166 dalis tinko nuo sienų nubyrėjusi ir tai menkino kameros estetinį vaizdą, kameroje Nr. 236 buvo atviri laidai, dėl to buvo nesaugu. Tualetų, tiek dušų patalpos buvo nehigieniškos, kadangi nebuvo dezinfekuojamos, taip pat trečio aukšto duše matyti pelėsis, kuris iš dalies darė įtaką pareiškėjo sveikatai, žemino orumą. Pareiškėjas teigė ne kartą kreipęsis į kalinimo įstaigos administraciją dėl aprūpinimo avalyne, drabužiais, kadangi jis yra nemokus, tačiau šis klausimas buvo ignoruojamas, dėl to jis patyrė orumo pažeminimą, dvasinių, emocinių ir fizinių kančių, nepilnavertiškumo jausmą. Pareiškėjas nurodė dėl neteisėtų Kauno tardymo izoliatoriaus veiksmų patyręs 5 000 Eur neturtinę žalą, kurią prašė priteisti iš atsakovo.

3. Atsakovo atstovas Kauno TI atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas paaiškino, jog Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2022 m. liepos 28 d. Kauno tardymo izoliatoriuje atliko valstybinę operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę ir nustatė, kad kameroje Nr. 166, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2022 m. sausio 6 d. iki 2022 m. sausio 27 d., dalis tinko nuo sienų nubyrėjusi, o kameros Nr. 236, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2022 m. sausio 27 d. iki 2022 m. vasario 1 d., sienoje išlūžęs kištukinis lizdas, matyti atviri laidai, todėl buvo nustatytas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, 12 punkto reikalavimo pažeidimas. Atsakovo atstovo teigimu, kamerose Nr. 231, 336, 339 pažeidimų nebuvo nustatyta. Patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad visos tikrintos kameros yra tinkamai vėdinamos per atsidarančius langus ar orlaides, taip pat veikia reguliuojama mechaninės ventiliacijos sistema, todėl kamerose pelėsio nesusidaro.

5. Atsakovo atstovo įsitikinimu, nutrupėjęs tinkas kameroje Nr. 166 ar išlūžęs kištukas kameroje Nr. 236 pareiškėjui negalėjo sukelti neigiamų pasekmių, juo labiau ir atsižvelgiant į tai, jog minėtose kamerose pareiškėjas buvo trumpą laikotarpį. Pareiškėjas turėjo pareigą pranešti apie kamerose pastebėtus gedimus, kurie registruojami gedimų žurnale, tačiau jokiais gedimais pareiškėjas nesiskundė, nors pagal teisinį reglamentavimą kamerose esantys asmenys apie pastebėtus gedimus turi informuoti atsakingus pareigūnus. Nustačius netinkamą apšvietimą, po atlikto patikrinimo lemputės kamerose buvo nedelsiant pakeistos naujomis. Atsakovo atstovas sutiko, kad dušo patalpose buvo nustatyta pažeidimų, tačiau pareiškėjas duše būna itin trumpą laiką (15 min.), todėl nustatyti pažeidimai negalėjo padaryti įtakos jo sveikatai ar emocinei būklei. Atsakovo atstovas akcentavo, jog Kauno tardymo izoliatoriaus dušai iš esmės yra tvarkingi ir tinkami naudoti, pelėsis aptiktas tik trečio aukšto dušinėse. Atsakovo atstovas paminėjo, kad antrame aukšte pareiškėjo nurodytas kyšantis laidas yra televizinis kabelis, kuris pavojaus žmonių sveikatai ar juo labiau gyvybei nekėlė, todėl ir pareiškėjo teiginiai dėl nesaugumo nėra pagrįsti. Pareiškėjas reguliariai kreipdavosi dėl avalynės ir drabužių išdavimo ir jam ne kartą buvo suteikti drabužiai, taip pat pareiškėjui ne kartą paaiškinta raštu, jog jam nepriklauso nemokama avalynė ir drabužiai, kadangi jis neatitinka nemokaus asmens statuso.

6. Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjas neigiamas pasekmes ir išgyvenimus nurodė šabloniškai, abstrakčiai ir jų nedetalizavo, jokių juos pagrindžiančių įrodymų nepateikė, be to, nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų pablogėjusią fizinę ar psichinę pareiškėjo būklę, ir nustatyto priežastinio ryšio tarp Kauno tardymo izoliatoriaus veiksmų ar neveikimo. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo psichinė būklė netgi pagerėjo, kadangi jis pas psichologą lankėsi tik pirmaisiais atvykimo į įstaigą mėnesiais.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad pareiškėjo E. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Kauno TI namuose buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2022 m. liepos 28 d. Kauno tardymo izoliatoriuje atliko valstybinę operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę ir nustatė, kad dirbtinė apšvieta kamerose, kai matavimo vieta yra stalo paviršius, tiesioginis regėjimo laukas (matuota įjungus visus dirbtinio apšvietimo šaltinius ir užtamsinus natūralios šviesos šaltinius), yra nepakankama, kadangi kameroje Nr. 166 yra 141,7 ± 17,04 lx, kameroje Nr. 231 yra 167,9 ± 20,40 lx, kameroje Nr. 236 yra 164,0 ± 19,71 lx, kameroje Nr. 336 yra 161,7 ± 19,43 lx, kameroje Nr. 339 yra 128,3 ± 15,45 lx. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas vertino, kad minėti duomenys leidžia spręsti, jog įstaigoje nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 14 punkto, kuriame nustatyta, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, reikalavimų.

9. Vertindamas pareiškėjo argumentus, jog kamerose nebuvo juntamas oro judėjimo greitis, todėl teko jausti nemalonius kvapus, buvo tvanku, sunku kvėpuoti teismas nurodė, kad kamerų langai pritaikyti vėdinimui, taip pat yra įrengta vėdinimo sistema. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų laikomas gyvenamojoje patalpoje su neatidaromais langais ar kad būtų skundęsis pataisos namų administracijai dėl patiriamų sunkumų atveriant gyvenamosios patalpos langą. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina patalpas, neturi problemų dėl atsirandančio nemalonaus kvapo, oro trūkumo ar pelėsio. Teismo vertinimu, nepaisant NVSC patikrinimo aktu nustatyto trūkumo dėl oro judėjimo greičio, akivaizdu, kad pareiškėjas turėjo galimybę atverti gyvenamosios patalpos langą ir į patalpą įsileisti tiek oro, kad nebūtų tvanku, blogo kvapo, ir tik nuo jo paties pasirinkimo priklausė, ar išsivėdinti patalpą, ar būti patalpoje, kurioje juntamas oro trūkumas, todėl pareiškėjo argumentai dėl oro judėjimo greičio nejutimo, blogo kvapo, tvankumo atmesti kaip nepagrįsti.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teiginius, jog kameroje Nr. 166 dalis tinko nuo sienų nubyrėjo ir tai menkino kameros estetinį vaizdą, kameroje Nr. 236 buvo atviri laidai patvirtina byloje esantys įrodymai, t. y. NVSC patikrinimo aktas, iš kurio matyti, kad Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2022 m. liepos 28 d. Kauno TI atlikus valstybinę operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę kameroje Nr. 166, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2022 m. sausio 6 d. iki 2022 m. sausio 27 d. (matyti iš įrašų apie perkėlimus į kitas gyvenamąsias patalpas (būrius), dalis tinko nuo sienų nubyrėjusi, o kameros Nr. 236, kurioje pareiškėjas gyveno nuo 2022 m. sausio 27 d. iki 2022 m. vasario 1 d., sienoje išlūžęs kištukinis lizdas, matyti atviri laidai, todėl buvo nustatyti Higienos normos HN 134:2015 12 punkto, kuris numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, reikalavimo pažeidimai, todėl šie pareiškėjo argumentai laikyti įrodytais.

11. Teismas taip pat nurodė, kad bylos duomenys patvirtina aplinkybę, kad pirmo aukšto duše yra įrengta persirengimo patalpa ir tualetas, kuriose ant sienų ir grindų yra matomų nešvarumų, todėl patalpos yra nedezinfekuojamos, antro aukšto dušo sienoje ir lubose matomos netvarkingos, atviros ventiliacijos angos, vienoje iš jų kyšo laidas. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas darė išvadą, kad Kauno TI nesilaikė Higienos normos HN 134:2015 28.2, 12 ir 39 punktų reikalavimų, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas tiek tualeto, tiek dušo patalpose buvo itin trumpą laiką, todėl NVCS nustatyti pažeidimai negalėjo padaryti įtakos pareiškėjo sveikatai, orumui ar emocinei būklei.

12. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad ginčo laikotarpiu jis buvo nemokus, tačiau Kauno TI jo neaprūpino nei avalyne, nei drabužiais teismas nustatė, kad pareiškėjas Kauno TI administracijai prašymus dėl avalynės ir drabužių išdavimo teikė 2022 m. sausio 7 d., 2022 m. kovo 8 d., 2022 m. balandžio 21 d., 2022 m. gegužės 12 d., 2022 m. liepos 1 d., 2022 m. liepos 27 d., 2022 m. rugpjūčio 10 d. ir 2022 m. rugsėjo 2 d. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjui ne kartą buvo suteikti drabužiai, ir tai akivaizdu iš byloje esančio paties pareiškėjo 2022 m. liepos 27 d. prašymo, kuriame pareiškėjas reiškia nepasitenkinimą dėl netinkamos kokybės išduotų drabužių. Bylos duomenimis, pareiškėjui Kauno TI 2022 m. balandžio 22 d. raštu Nr. 49-159, 2022 m. birželio 23 d. raštu Nr. 49-252 ir 2022 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. 49-408 buvo atsakyta į jo pateiktus prašymus, paaiškinta, jog jam nepriklauso nemokama avalynė ir drabužiai, kadangi jis neatitinka nemokaus asmens statuso. Teismas sutiko su atsakovo atstovo nurodyta aplinkybe, kad pareiškėjui nebuvo būtinybės visais atvejais nemokamai gauti drabužius ir avalynę, kadangi byloje esantis pareiškėjo 2022 m. birželio 14 d. prašymas sudaryti sąlygas jam iš asmeninių lėšų įsigyti žaidimų kompiuterį ir sumuštinių keptuvę paneigia pareiškėjo skunde nurodytus teiginius, kad jis visą ginčo laikotarpį buvo nemokus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo teiginiai dėl drabužių, avalynės neišdavimo atmesti kaip nepagrįsti.

13. Įvertinęs pažeidimų pobūdį, jų trukmę, nesant duomenų, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė reikšmingų neturtinių praradimų, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Atsižvelgdamas į tai teismas vertino, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

III. 14. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo spendimo įvykdymo.

15. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, vertindamas aplinkybes, susijusias su netinkamu apšvietimu drausmės izoliatoriaus kameroje, neatsižvelgė į EŽTT sprendimą byloje Lukošin prieš Lietuvą, peticijos Nr. 125059/20 ir nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai nenustatė pažeidimų dėl nepakankamo oro judėjimo greičio kamerose bei drabužių neišdavimo.

16. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo atstovas vertina, kad teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir naikinti jį apeliacinio skundo argumentai nesuteiki pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Bylos dalykas – neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui E. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI (teisių perėmėjas – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 18 d. iki skundo padavimo teismui dienos, t. y. 2022 m. rugsėjo 12 d.

18. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje pateiktus įrodymus konstatavo, kad atsakovo atstovas pažeidė Higienos normos HN 134:2015 14 punktą, reglamentuojantį apšvietimą kamerose, 12 punktą, įtvirtinantį reikalavimus kamerose esančių įrenginių būklei, 28.2 ir 30 punktus, reglamentuojančius dušinių ir prausyklų dezinfekavimą, ir konstatavo, kad pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas šiuo aspektu buvo pažeistos, tačiau, įvertinęs nustatytų pažeidimų, pobūdį, mastą, jų intensyvumą, nenustatęs, kad pareiškėjui būtų kilusios neigiamos pasekmės teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisės gali būti apgintos konstatuojant pažeidimą ir nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

19. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo ir prašo priteisti jam iš atsakovo 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentais dėl patalpų vėdinimo, taip pat laikosi pozicijos, kad atsakovo atstovas nevykdė pareigos aprūpinti pareiškėją drabužiais.

20. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis nustatęs, kad kalinimo įstaigoje buvo galimybė vėdinti kameras per langus, kamerose buvo įrengta mechaninė vėdinimo sistema pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju nenustatyti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai dėl oro trūkumo patalpose, kadangi pats pareiškėjas turėjo galimybę vėdinti patalpas pagal poreikį.

22. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles, spręsdamas dėl pareiškėjo aprūpinimo drabužiais. Pareiškėjo prašyme esantys duomenys apie jo nusiskundimus drabužių kokybe paneigia argumentus, kad drabužiai pareiškėjui nebuvo išduodami. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad atitinkamais laikotarpiais pareiškėjui drabužiai nebuvo išduodami, kadangi jis neatitiko Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, 13 punkte įtvirtinto nemokumo kriterijaus. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikia jokių argumentų dėl teismo sprendimo nepagrįstumo šiuo aspektu tik deklaratyviai nurodo, kad atsakovo atstovas ignoravo jo prašymus dėl drabužių nesuteikimo, todėl ši apeliacinio skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (šios nutarties 18 p.) jis nepatyrė tokio masto neturtinės žalos, kuri turėtų būti atlyginama pinigais. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

24. Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų pažeidimų, ypač pažeidimo, susijusio su tuo, kad pakankamai ilgą laiką buvo neužtikrintas pakankamas apšvietimas kamerose, pobūdį, mastą ir trukmę, vertina, kad pareiškėjui priteistinas neturtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgdama į tai, kad nenustatyta, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu teikė skundus ar prašymus atsakovo atstovui ar kitoms kompetentingoms įstaigoms dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., LVAT 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-410-415/2021, LVAT 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-604-815/2021) teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjo neturtinei žalai atlyginti priteistina 200 Eur.

26. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl neteisingai nusprendė dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui būdo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas priteisiant pareiškėjui 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį taip:

„Priteisti pareiškėjui E. S. iš atsakovo Lietuvos kalėjimų tarnybos 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis