72e898c2-a0d3-4bee-ac8b-cf03f608e477 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. e1-571-271/2020 Teismo proceso Nr. 1-01-1-26859-2019-5 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.2.2. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 9 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski iÅ¡nagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Marinos Jelizarovos pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-571-271/2020, kurioje D.

A., a.k. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2009-04-23 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d., 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 10 mėnesių, bausmės vykdymÄ atidedant 1 metams; 2010-07-14 iÅ¡brauktas iÅ¡ Vilniaus miesto ir rajono PI įskaitos; 2) 2011-03-10 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 m.; 2012-04-10 iÅ¡brauktas iÅ¡ Vilniaus miesto ir rajono PI įskaitos; 3) 2012-09-13 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 str. 3 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 mėn.; 4) 2014-02-18 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (6 veikos), 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. (2 veikos), 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 m. 2015-05-07 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu dalyje iÅ¡teisintas, galutinė bausmė - 2 m. 10 mėn. laisvės atėmimo, 2015-08-04 nutartimi subendrinus 2014-02-18, 2012-09-13 nuosprendžiais paskirtas bausmes, nustatytas 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimas, 2016-09-30 paleistas atlikęs bausmę, teistumas neiÅ¡nykęs; kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos).

Teismas nustatė: D. A. 2019-06-19, laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 18 val., pro balkono duris įsibrovė į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kur pagrobė svetimÄ , T. A. priklausantį 149 eurų vertės televizorių „Hitachi“. Å iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje. Be to, D. A. 2019-06-25, laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 19.15 val., be T. A. leidimo, turėtu raktu atsirakino jos buto duris ir įsibrovė į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kur pagrobė svetimÄ , T.

A. priklausantį 100 eurų vertės televizorių „Sharp“. Å iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamojo D. A. kaltė įrodyta jo paties prisipažinimu ir duotais parodymais, nukentėjusiosios T. A., liudytojo M. A. parodymais, įvykio vietos apžiÅ«ros, daiktų pateikimo protokolais bei kita bylos medžiaga. Kaltinamasis D. A. apklausiamas įtariamuoju parodė, kad 2019-06-19 apie 16 val. atėjo pas močiutę į namus, adresu (duomenys neskelbtini).

Užėjo pro duris, turėdamas nuo namų raktÄ . Tikėjosi, kad močiutė bus namie, kadangi labai reikėjo iÅ¡ močiutės pasiskolinti pinigų, nes buvo įsiskolinęs ir bÅ«tinai reikėjo grÄ Å¾inti. Tačiau močiutės neradęs nusprendė paimti televizorių "Hitachi" ir priduoti į lombardÄ , kuris yra prie stoties. 2019-06-25 apie 13 val. taip pat užėjo pro duris, turėdamas nuo namų raktÄ , tikslo pavogti televizoriaus neturėjo, norėjo pasiskolinti iÅ¡ močiutės pinigų.

Kadangi močiutės vėl nebuvo, nusprendė kitÄ televizorių "Sharp" priduoti į lombardÄ . Kadangi neturėjo dokumento, pasiskambino M. A. ir paprašė, kad Å¡is paskolintų jam savo asmens tapatybės kortelę. Papildomos apklausos metu parodė, kad 2019-06-19, kai pirmÄ kartÄ pavogė iÅ¡ močiutės televizorių "Hitachi", lipo per balkono grotas ir taip pateko pro praviras balkono duris. Televizorių iÅ¡sinešė pro buto duris. Išėjęs iÅ¡ buto, paskambino savo broliui M. A. ir paprašė jo, kad atvyktų į Vilniaus autobusų stotį.

Brolio paprašė paskolinti jam priklausančiÄ asmens tapatybės kortelę. M. A. sutiko jam paskolinti ir nuėjęs kartu į lombardÄ , kartu pridavė minėtÄ televizorių. Lombardo kvitÄ pasirašė M. A.. Už televizorių gavo 45 eurus. Ar juos iÅ¡leido kartu su broliu, nežino, tačiau atsimena, kad alų gėrė kartu. 2019-06-25, kai antrÄ kartÄ pavogė iÅ¡ močiutės televizorių "Sharp", įėjo pro buto duris. Turėjo nuo buto raktus, kadangi močiutė jam davė raktÄ . Ä® butÄ atėjęs, viskÄ darė identiÅ¡kai, pasiėmė kitÄ televizorių "Sharp" ir iÅ¡eidamas močiutei paliko raÅ¡telį, kuriame parašė, jog "televizorių grÄ Å¾ins".

Autobusų stotyje susitiko su broliu, nuėjo jau į kitÄ lombardÄ , ir jis savo vardu pridavė televizorių, pasiraÅ¡ydamas ant lombardo kvito. Dėl Å¡ios vagystės labai gailisi (b.l. 92-93, 99-100, 107). Nukentėjusioji T. A.ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo vyru V. A. ir sÅ«numi A. A.. 2019-06-25 apie 11.00 val. ji su savo vyru iÅ¡važiavo prie ežero, o sÅ«nus išėjo į darbÄ . TÄ pačiÄ dienÄ su vyru grįžo namo apie 19.15 val. ir pamatė, kad iÅ¡ kambario nuo komodos buvo pavogtas jos plazminis juodos spalvos televizorius "Sharp", modelis "LC-32LE144E", kurio vertė yra 100 eurų.

Ant komodos gulėjo raÅ¡telis, kuriame buvo paraÅ¡yta, kad nesikreiptų į policijÄ ir kad televizorių jai grÄ Å¾ins. Jiems grįžus, balkono durys buvo atidarytos, nors prieÅ¡ iÅ¡važiuodami jas uždarė. Ä®taria, kad televizorių galėjo pavogti jos anÅ«kai D. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir M. A., gim. (duomenys neskelbtini)m., kurie jau ne pirmÄ kartÄ per balkonÄ patenka į jos butÄ , vagia televizorius bei priduoda juos į lombardÄ . Abu anÅ«kai jos bute negyvena ir užeiti pas jÄ jiems uždrausta.

D. anksčiau gyveno jos namuose ir buvo registruotas, tačiau 2019-06-18 ji kreipėsi į savivaldybę, kad jis bÅ«tų iÅ¡ jos namų iÅ¡registruotas. Nei D., nei M. Å¡iuo metu raktų nuo buto neturi, nes neseniai keitė buto durų spynas, kad minėti anÅ«kai negalėtų apvaginėti jos buto. AnÅ«kai jos namuose savo daiktų neturi. Taip pat identiÅ¡ka situacija buvo 2019-06-19, laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 18.00 val., tÄ dienÄ buvo pavogtas jos plazminis juodos spalvos televizorius "Hitachi 24HE1000".

Televizorius buvo pirktas PC "Senukai" 2019-06-15, už jį sumokėjo 149 eurus. 2019-06-26 nuvyko adresu Vilniuje, Algirdo g. 20, į policijos komisariatÄ , kad dėl Å¡ių įvykių suraÅ¡ytų pareiÅ¡kimÄ , ir pamatė, kaip į komisariatÄ atėjo jos anÅ«kas M. A., kuris pasakė, kad televizorių pavogė D. ir su M. dokumentais pridavė į lombardÄ , esantį kažkur stoties rajone. Dėl įvykio padaryta 249 eurų žala. Papildomos apklausos metu parodė, kad 2019-06-19, kai pirmÄ kartÄ iÅ¡ jos pavogė televizorių "Sharp", D.

A. turėjo raktÄ nuo buto. M. A. niekada neturėjo rakto nuo jos buto, buvo priregistruotas pas mamÄ . Kai antrÄ kartÄ , t.y. 2019-06-25 D. A. iÅ¡ jos pavogė televizorių "Sharp", taip pat turėjo raktÄ nuo jos buto, tačiau mano, kad D. A. užlipo per balkonÄ ir paėmęs televizorių "Hitachi", išėjo pro buto duris bei jų neužrakino. Mano, kad neužrakino dėl to, jog buvo pametęs raktÄ nuo buto. Jai grįžus namo tÄ dienÄ , buvo atidarytos balkono durys ir paliktos neužrakintos buto durys.

Po Å¡ių vagysčių pakeitė buto durų spynÄ ir nei D., nei M. rakto neturi (b.l. 12-15, 18-20). Liudytojas M. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad birželio mėnesį sutiko močiutę 2 policijos komisariate, kuri jį ir brolį D. A. apkaltino televizorių vagyste, kadangi iÅ¡ buto dingo 2 televizoriai, kokie modeliai, nežino. Jis su savimi turėjo du lombardo kvitus, kaip jie pas jį atsirado, neprisimena, greičiausiai juos padavė brolis. Tuos kvitus atidavė močiutei. Jis pas močiutę niekada negyveno, gyveno D., todėl mano, kad Å¡iuos nusikaltimus galėjo įvykdyti jo brolis D.

A., kadangi jam yra paskolinęs asmens tapatybės kortelę ir įtaria, kad su jo dokumentu galėjo priduoti televizorius į lombardÄ . Tuo metu D. savo dokumento neturėjo. Apie tai, kad Å¡is norėjo pavogti močiutės televizorius, jis nežinojo, sužinojo, kai pasakė močiutė. Nuo močiutės buto raktų neturėjo, ar D. galėjo turėti raktus, nežino. Papildomos apklausos metu parodė, kad lieka prie savo anksčiau duotų parodymų ir nori juos papildyti. Jam paskambino brolis D. A., kuris paprašė susitikti su juo Vilniaus autobusų stotyje.

Kai atvažiavo, pamatė jį stovintį su televizoriumi. Kadangi Å¡is neturėjo dokumento, paprašė televizorių užstatyti. Televizorių užstatinėjo du kartus ir abu kartus televizoriai buvo užstatyti jo vardu bei ant lombardo kvito pasiraÅ¡yti jo vardu. Apie tai, kieno tie televizoriai buvo ir iÅ¡ kur D. A. juos pavogė, jis nežinojo, kol močiutė nepasakė, kad iÅ¡ jos dingo televizoriai ir kad vagyste įtaria juos. PrieÅ¡ tai to nepasakė, nes buvo galimai apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir neprisimena, buvo su savo broliu ar ne, tačiau tyrėjai parodžius lombardo kvitus atpažino savo raÅ¡ysenÄ ir paraÅ¡Ä (b. l. 82-83, 86).

IÅ¡ 2019-06-26 savaranoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji tyrimui pateikė abiejų pagrobtų televizorių įsigijimo dokumentus, kaltinamojo nusikaltimo vietoje paliktÄ raÅ¡telį nukentėjusiajai, lombardo įkeitimo kvitus (b.l. 24). Lombardo kvitai pridėti prie bylos. IÅ¡ 2019-08-05 savaranoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė priduotų lombardui daiktų apskaitos žurnalÄ , iÅ¡ kurio iÅ¡rašų matyti, kad 2019-06-25 M.

A. lombardui pridavė televizorių Sharp (b.l. 47-49). UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiÅ¡kino, kad pasibaigus užstato terminui, televizorius buvo parduotas (b.l. 56-57). IÅ¡ 2019-08-05 savaranoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė priduotų lombardui daiktų apskaitos žurnalÄ , iÅ¡ kurio iÅ¡rašų matyti, kad 2019-06-19 M. A. lombardui pridavė televizorių Hitachi (b.l. 53-55). 2019-10-31 prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas M.

A. atžvilgiu pagal požymius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius nutrauktas, nesurinkus pakankamai jo kaltę pagrindžiančių duomenų. Konstatuota, jog nepaisant to, kad pagrobti televizoriai į lombardus buvo priduoti M. A. vardu, nesurinkta duomenų, kad pastarasis dalyvavo televizorių vagystėse (b.l. 78-79). Ä®rodymų vertinimas, veikų kvalifikavimas Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalis (kvalifikuota vagystė) numato atsakomybę tam, kas atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ arba pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovęs į į patalpÄ , ryÅ¡ių kabelių kanalų sistemÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ , arba vieÅ¡oje vietoje pagrobė svetimÄ turtÄ iÅ¡ asmens drabužių, rankinės ar kitokio neÅ¡ulio (kiÅ¡envagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbiÄ reikÅ¡mę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktÅ«rÄ sudarantį turtÄ ar jo dalį.

Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimÄ turtÄ ir taip įgyja galimybę neteisėtai jį valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valiÄ . Patalpa – tai uždara erdvė, statinys, paprastai turintis stogÄ ir specialų įėjimÄ , skirtas žmonėms laikinai ar nuolat gyventi ir dirbti arba materialinėms vertybėms laikyti. Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis D. A., įsibrovęs į patalpÄ - senelės T. A. butÄ , 2019-06-19 pagrobė svetimÄ turtÄ - T.

A. priklausantį 149 Eur vertės televizorių „Hitachi“, 2019-06-25 - T. A. priklausantį 100 Eur vertės televizorių „Sharp“. Visas kaltinime nurodytas faktines aplinkybes kaltinamasis pripažino. Nurodė, kad veikdamas vienas du kartus pateko į močiutės butÄ ir iÅ¡sinešė televizorius, kuriuos vėliau, pasinaudodamas brolio pagalba, pridavė lombarduose, gautus pinigus iÅ¡leido. Å ias aplinkybes patvirtino kaltinamojo brolis M. A., nurodydamas, kad tiek 2019-06-19, tiek 2019-06-25 brolis D.

A. paprašė jo atvažiuoti į autobusų stotį su asmens dokumentu, tuomet kartu su juo eidavo priduoti į lombardus televizorių, kurie buvo priduodami jo (M. A.) vardu, pasirašant kvituose M. A. (patvirtino, kad lombardo kvituose esantis parašas yra jo, o ne D. A.). Tik vėliau, iš pačios senelės sužinojo, kad tie televizoriai buvo pagrobti iš senelės buto. Senelės bute niekada negyveno, kokio modelio televizoriai jame buvo, nežino. Televizorių vagystėse tikrai nedalyvavo, tuo metu dirbo. Šie jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis paneigti nebuvo.

Nors kaltinamasis D. A. turėjo senelės buto raktus, kadangi anksčiau buvo gyvenęs pas jÄ , leidimo patekti į butÄ jis neturėjo. Pagal nukentėjusiosios T. A. parodymus, iÅ¡ viso nebuvo jame pageidaujamas, jam net buvo uždrausta ateiti, nukentėjusioji dar iki abiejų vagysčių kreipėsi į savivaldybę siekdama iÅ¡registruoti kaltinamÄ jį iÅ¡ savo buto. Tai, kad 2019-06-19 jis į butÄ pateko ne pasinaudodamas tuo metu dar turėtu buto raktu, o įlipdamas per balkonÄ , rodo, jog kaltinamasis žinojo, kad nėra pageidaujamas ir siekė, kad nebÅ«tų pastebėtas.

Tik įsitikinęs, kad bute nieko nėra, su pagrobtu televizoriumi išėjo jau per buto duris, pasinaudodamas raktu. Atitinkamai abiejuose epizoduose kaltinamojo veiksmai vertinami kaip įsibrovimas į butÄ . Nusikalstamus veiksmus kaltinamasis atliko veikdamas tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad paimamas turtas priklauso jo senelei ir jokios teisės juo disponuoti jis neturi. Nusikalstamos veikos baigtos, abu pagrobtus televizorius kaltinamasis, pasinaudodamas brolio pagalba, tÄ pačiÄ dienÄ , kai jie buvo pavogti, pridavė į lombardus, t.y. laisvai disponavo pagrobtu turtu.

Abi kaltinamojo veikos atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali bÅ«ti baigiamas priimant teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ . Bylos aplinkybės aiÅ¡kios. Nusikalstamomis veikomis nukentėjusiajai buvo padaryta materialinė žala, tačiau televizorius Hitachi - ikiteisminio tyrimo metu policijos buvo surastas ir grÄ Å¾intas savininkei, o dėl pagrobto Sharp televizoriaus 100 Eur žala buvo atlyginta (b.l. 23), todėl nėra procesinių kliūčių priimti teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ .

Kaltinamasis neprieÅ¡tarauja, kad procesas bÅ«tų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siÅ«lomos bausmės rÅ«Å¡imi ir dydžiu (b.l.126). Nukentėjusioji prokurorės sprendimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu taip pat neskundė (b.l. 142). Bausmės skyrimas Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad Å¡ie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Å ių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimÄ tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintÄ bausmės paskirtį. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad D. A. padarė tyčinį baigtÄ apysunkį nusikaltimÄ (BK 11 str. 4 d.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi dėl jų (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atlygino nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis D. A. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas penktÄ kartÄ . Visos ankstesnės bausmės atliktos, tačiau Å¡ioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu teistumas buvo neiÅ¡nykęs. Naujus tyčinius nusikaltimus padarė tebeturėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ už ankstesnius nusikaltimus.

Konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.). Tai, kad nusikaltimÄ padarė bÅ«damas recidyvistas, sunkina kaltinamojo atsakomybę (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Baustas administracine tvarka už įvairių rÅ«Å¡ių administracinius teisės pažeidimus (b.l. 115-126). Nukentėjusioji atleido kaltininkui, teigia pretenzijų jam nebeturinti. Atsižvelgiant į Å¡ių aplinkybių visumÄ , nukentėjusiosios pozicijÄ , kaltinamajam už padarytus nusikaltimus skirtina su realiu įkalinimu susijusi bausmė – areÅ¡tas, tačiau nesiekiantis Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies, skiriamos už nusikaltimus, vidurkio.

Lietuvos Respublikos BK 641 straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu teismo sprendimu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ , taip pat į nustatytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajam skirta galutinė subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Kiti procesiniai klausimai. Nukentėjusioji T. A. ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 100 Eur turtinės žalos už pagrobtÄ televizorių „Sharp“ atlyginimo.

Kadangi žala yra atlyginta, ieškinys atmestinas. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus - panaikintina. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: po tyrimo likę objektai ir lombardo kvitai saugotini byloje. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio l dalies l punktu. 421 straipsniu, teismas nusprendžia:

D. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (2019-06-19 veika), ir paskirti jam 30 parų areÅ¡tÄ . D. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (2019-06-25 veika), ir paskirti jam 30 parų areÅ¡tÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du, D. A. nustatant 45 parų subendrintÄ parų areÅ¡to bausmę. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu D.

A. nustatant galutinę 30 (trisdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmę, atliekant jÄ pataisos namuose. Atmesti nukentėjusiosios T. A. 100 Eur civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kadangi minėta žala yra atlyginta. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti - palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, kardomÄ jÄ priemonę panaikinti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: po tyrimo likusius objektus ir lombardo kvitus saugoti byloje.

Išaiškinti nuteistajam, kad:

1) areÅ¡to bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areÅ¡tas, Å¡iÄ bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areÅ¡tas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistÄ jį atlikti areÅ¡to iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ leidžiama dėl ligos arba iÅ¡imtinių aplinkybių, kliudančių nuteistÄ jį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkÄ nustato Kalėjimų departamento direktorius.

2) Nuteistieji, kuriems paskirtas areÅ¡tas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigÄ atlikti areÅ¡to bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose areÅ¡to bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į areÅ¡to bausmės atlikimo vietÄ , privalo iki septynių dienų po nuosprendžio įsiteisėjimo termino pabaigos apie tai praneÅ¡ti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti areÅ¡to bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datÄ . Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti areÅ¡to bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paieÅ¡kÄ atlieka policija.

3) Nuteisti nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai, kuriems paskirtas areÅ¡tas, ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus atlikti areÅ¡to bausmės. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo Å¡io dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui praÅ¡ymÄ surengti bylos nagrinėjimÄ teisme. Pagal BPK 425 straipsnio 4 dalį teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies ar dydžio bausmę (Å¡velnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis Å¡ia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas. Ä®siteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Teisėjas Pavel Borkovski