72e7d697-c8e7-4e91-938d-30feac165830 · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2YT-1029-752/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16702-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2; 3.2.6.1.(S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 28 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Ingai Stravinskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo Ž. M. įstatyminei atstovei (globėjai) R. M., nedalyvaujant pareiÅ¡kėjams M. M. ir Ž. M., suinteresuoto asmens VÄ® Turto bankas atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų M.

M. ir Ž. M., atstovaujamo įstatyminės atstovės R. M., pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – VÄ® Turto bankas. Teismas, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjai M. M. ir Ž. M., atstovaujamas įstatyminės atstovės R. M., kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, paveldėjimo tikslu praÅ¡ydami nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jų tėvas A G. M., kurio palikimÄ yra priėmę pareiÅ¡kėjai, po savo motinos Z.

M. mirties (duomenys neskelbtini)., buvo priėmęs jos palikimÄ , tame tarpe butÄ (duomenys neskelbtini), Kauno m., pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti (b.l. 23). PareiÅ¡kėjai pareiÅ¡kime nurodė bei pareiÅ¡kėjo Ž. M. įstatyminė atstovė R. M. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini). mirė pareiÅ¡kėjų tėvas A G. M.. Po tėvo mirties pareiÅ¡kėjai priėmė jo palikimÄ . Priėmus palikimÄ paaiÅ¡kėjo, kad A. G. M. gyveno ir valdė butÄ Kauno m., (duomenys neskelbtini), kuris registruotas A.

G. M. mamos Z. M. vardu. Z. M. mirė (duomenys neskelbtini)., paveldėjimo byla po jos mirties nebuvo užvesta nes A. G. M. į notarÄ dėl paveldėjimo nesikreipė. A. G. M. buvo vienintelis pirmos eilės įstatyminis įpėdinis (Z. M.) sÅ«nus, daugiau vaikų Z. M. neturėjo. Z. M. testamento nepaliko, po jos mirties visÄ jos turtÄ , butÄ , darbužius, namų apyvokos daiktus priėmė pareiÅ¡kėjų tėvas A. G. M., pradėjęs šį turtÄ valdyti ir valdė iki savo mirties. Palikimo priėmimo fakto nustatymas pareiÅ¡kėjams sukeltų teisines pasekmes – jie įgytų turtines teises į mirusios močiutės palikimÄ .

PareiÅ¡kėjas M. M. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimÄ jam praneÅ¡ta tinkamai, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 40), byla iÅ¡nagrinėta pareiÅ¡kėjui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo VÄ® turto bankas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad palieka pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, prašė bylÄ nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (b.l. 31-32). Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ jam praneÅ¡ta tinkamai, esant praÅ¡ymui bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant, byla iÅ¡nagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalimi teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Be kitų bylų dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). mirė pareiÅ¡kėjų tėvas A G.

M.. Po tėvo mirties pareiÅ¡kėjai priėmė tėvo palikimÄ . Priėmus palikimÄ paaiÅ¡kėjo, kad A. G. M. gyveno ir valdė butÄ Kauno m.,(duomenys neskelbtini). Butas registruotas A. G. M. mamos Z. M. vardu. Po Z. M. mirties, (duomenys neskelbtini)., paveldėjimo byla užvesta nebuvo, nes A. G. M. į notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau po savo motinos mirties faktiÅ¡kai valdė visÄ jos turtÄ - butÄ , namų apyvokos daiktus, ir valdė iki savo mirties. A. G. M. buvo vienintelis pirmos eilės įpėdinis, daugiau vaikų Z.

M. neturėjo, testamento nepaliko. Å ias aplinkybes patvirtina pareiÅ¡kėjo Ž. M. įstatyminės atstovės R. M. paaiÅ¡kinimai, liudytojo A. V. parodymai ir raÅ¡ytinė bylos medžiaga: pareiÅ¡kėjų gimimo liudijimai (b.l. 7, 8), 2019 m. birželio 4 d. liudijimai, kad M. M. ir Ž. M. priėmė palikimÄ po tėvo A G. M. mirties (b.l. 9, 10), A G. M. gimimo liudijimas (b.l. 11), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad butas, adresu Kaunas(duomenys neskelbtini), registruotas Z.

M. vardu (b.l. 12), Z. M. mirties liudijimas (b.l. 14), Kauno m. 28-ojo notaro biuro informacija, kad po Z. M. mirties paveldėjimo byla neužvesta (b.l. 13), butų savininkų bendrijos „ŠeÅ¡upė“ pažyma, kurioje nurodyta, kad bute (duomenys neskelbtini), Kaunas, po Z. M. mirties gyveno A G. M., įsiskolinimų nėra (b.l. 24). Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimÄ turi priimti.

Palikimo priėmimas – tai vienaÅ¡alis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtÄ (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. Ä®statymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo bÅ«dų:

įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , valia nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«do įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo bÅ«dais – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ .

FaktÄ , kad asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Esminės Å¡ios normos aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje – priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).

Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikÅ¡mingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečiÄ bylos situacijÄ .

Nagrinėjamu atveju, po Z. M. mirties A G. M., kaip pirmos eilės įpėdinis, įstatyme nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo; byloje nėra duomenų, kad po Z. M. mirties bÅ«tų užvesta paveldėjimo byla. Tačiau atsižvelgiant į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo Ž. M. įstatyminės atstovės R. M. paaiÅ¡kinimus posėdžio metu bei liudytojo parodymus, darytina iÅ¡vada, jog A G.

M. liko jo motinos vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas Kauno m., (duomenys neskelbtini), bei visi mirusiosios asmeniniai ir namų apyvokos daiktai. Savo valiÄ Ä¯gyti teises į atsiradusį palikimÄ A. G. M. iÅ¡reiÅ¡kė aktyviais veiksmais, nes jis turtÄ valdė savo nuožiÅ«ra, kaip vienintelis savininkas naudojosi butu, mokėjo mokesčius, jį prižiÅ«rėjo. Byloje nesant kitokių įrodymų, suinteresuotam asmeniui neprieÅ¡taraujant, teismui nėra pagrindo abejoti dėl praÅ¡omo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto pagrįstumo.

Pažymėtina, kad į palikėjos Z. M. palikimÄ niekas daugiau nepretenduoja, todėl laikytina, kad ginčų dėl palikimo priėmimo nėra. Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimÄ ar neegzistavimÄ teismas pripažįsta remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, teismas Å¡iuos faktus pripažįsta nustatytais. Atsižvelgiant į jau nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad A G.

M. po savo motinos Z. M. mirties priėmė jos palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai paveldimÄ turtÄ valdyti kaip savÄ , todėl pareiÅ¡kimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas pareiÅ¡kėjams paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu. Kitokia tvarka pareiÅ¡kėjai negali gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių faktinį palikimo priėmimÄ .

Nuo palikimo priėmimo fakto nustatymo teismine tvarka priklausys pareiÅ¡kėjų, kaip A G. M. įstatyminių įpėdinių, turtinių teisių atsiradimas – jie galės kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo ir jį gauti iÅ¡ notaro biuro. Todėl nustatytinas pareiÅ¡kėjų praÅ¡omas juridinę reikÅ¡mę turintis palikimo priėmimo faktas (LR CPK 445 str. 8 p., LR CK 5.51 str.). Priteistinų iÅ¡laidų dalis, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnė už nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , todėl iÅ¡ pareiÅ¡kėjos Å¡ios iÅ¡laidos nepriteistinos ir neiÅ¡ieÅ¡kotinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d.

įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2020, Nr. 970)). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 448 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ tenkinti visiÅ¡kai. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini)., po Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)., buvo priėmęs jos palikimÄ , pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytas palikėjo A G. M. įstatyminiams įpėdiniams M. M. ir Ž. M., paveldėjimo tikslu. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Teisėja Vida Agurkienė