2024-03-20 Nr. AB-4706-3-62-3-02257-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-622-821/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02257-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 14.4.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės miškų tarnybos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Forest management“ skundą atsakovams Valstybinei miškų tarnybai, Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijai (tretieji suinteresuoti asmenys – individuali įmonė „Medžio kelias“, D. A.) dėl raštų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Forest management“ (toliau – ir Bendrovė, ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2022 m. rugpjūčio 24 d. raštą Nr. R2-2231 „Dėl vidinės miškotvarkos projekto“ (toliau – ir Tarnybos raštas); 2) panaikinti Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos (toliau – ir Direkcija) 2022 m. rugpjūčio 3 d. raštą Nr. S2-182 „Dėl išvados vidinės miškotvarkos projektui“ (toliau – ir Direkcijos raštas); 3) įpareigoti atsakovus Tarnybą ir Direkciją iš naujo suderinti vidinės miškotvarkos projektą 2022–2032 metams.

2. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. UAB „Forest management“ užsakymu 2022 m. liepos 29 d. individuali įmonė (toliau – ir IĮ) „Medžio kelias“ projekto rengėjas D. A. (toliau – ir Rengėjas) parengė vidinės miškotvarkos projektą (toliau – ir Projektas) 2022–2032 metams pareiškėjo miško žemės sklypui (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), kuris 2022 m. rugpjūčio 1 d. buvo pateiktas Tarnybai suderinti ir patvirtinti. Skundžiamu Tarnybos raštu Tarnyba atsisakė tvirtinti Projektą dėl neigiamos Direkcijos išvados.

2.2. Skundžiami Tarnybos ir Direkcijos raštai yra neteisėti ir nepagrįsti, apribojo pareiškėjui galimybę vykdyti ūkinę veiklą jam nuosavybės teise priklausiančiame miško paskirties žemės sklype, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis yra „miškų ūkio“. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje nurodoma, jog nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.

2.3. Tarnybai pagal teisės aktus nėra suteikta absoliuti diskrecija atsisakyti tvirtinti Projektą. Tarnyba nederinti vidinės miškotvarkos projekto gali tik nustačiusi aplinkybę, kad pateiktas vidinės miškotvarkos projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų, t. y. tik nustačiusi teisės aktuose įtvirtintas sąlygas. Tačiau skundžiamame Tarnybos rašte nėra pateikiama jokių motyvų, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 6 punktą, o tik nurodoma, kad Projektui nepritariama, nes yra gauta kitos institucijos neigiama išvada.

2.4. Nors Direkcija pateiktoje išvadoje nurodė, kad Žemės sklype yra kartografuota Europos Bendrijos miško buveinė 9080 Pelkėti lapuočių miškai ir kartografuota Europos Bendrijos svarbos miško buveinė 9010* Vakarų taiga, todėl Žemės sklype negali būti atliekami miško kirtimai, tačiau Išvados motyvuose nenurodė jokio teisės akto, kuriuo būtų remiamasi, kad yra patvirtinta, jog Žemės sklypas yra priskirtas ir patenka į Europos Bendrijos miško buveinę 9080 Pelkėti lapuočių miškai ir Europos Bendrijos svarbos miško buveinę 9010* Vakarų taiga. Direkcija taip pat nepateikė jokių papildomų dokumentų ar kitų duomenų, kurie patvirtintų šiuos Direkcijos teiginius.

2.5. Interneto tinklalapyje www.biomon.lt (Biologinės įvairovės duomenų bazė) Direkcijos nurodytų patvirtintų buveinių pareiškėjo Žemės sklype nėra. Šiame tinklalapyje yra skelbiamos tik aplinkos ministro patvirtintos buveinės. Projekto autorius ir Projekto rengėjas rengdamas vidinės miškotvarkos projektą vadovaujasi pateiktais duomenimis www.biomon.lt, kurie yra oficialiai paskelbti ir patvirtinti. Žemės sklype esančios buveinės į Buveinių apsaugai svarbių teritorijų sąrašą buvo įtrauktos tik Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. D1-369 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. D1-317 „Dėl buveinių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas dėl svarbių teritorijų), t. y. po skundžiamų sprendimų priėmimo.

2.6. Buveinės kartografavimas nepatvirtinant jokiu teisės aktu negali būti pagrindas riboti nuosavybės teises.

2.7. Žemės sklypas yra priskiriamas IV grupės ūkiniams miškams, pagal kurio paskirtį tokio miško pagrindinis tikslas yra medienos gavimas iš ūkininkavimo veiklos. Jokie ribojimai paskelbtais ir patvirtintais teisės aktais vykdyti šią veiklą nėra nustatyti, todėl Direkcija neturėjo jokio teisinio pagrindo pateikti neigiamą išvadą.

2.8. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 patvirtintas Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisykles (toliau – ir Taisyklės), Tarnyba, gavusi iš išvadas teikiančios institucijos neigiamą išvadą, turi priimti individualų administracinį aktą dėl vidinės miškotvarkos projekto nederinimo, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, kuriame rengėjui turi būti nurodomos konkrečios priežastys, kodėl miškotvarkos projektas nederinamas ir kas taisytina, tačiau nei Tarnyba, nei Direkcija nenurodė jokių konkrečių vidinio miškotvarkos projekto trūkumų, nenurodė kas privalo būti pataisyta vidiniame miškotvarkos projekte, todėl pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1–8 punktuose įtvirtintas nuostatas, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Tarnybos atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Tarnyba 2022 m. rugpjūčio 1 d. gavo Rengėjo parengtą vidinės miškotvarkos projektą 2022–2032 metams miškų ūkio paskirties ginčo Žemės sklypui. Nustačiusi, kad privati miško valda patenka į Šimonių girios biosferos poligoną, Natura 2000 PAST ir BAST saugomą teritoriją, vadovaudamasi Taisyklių 33 punkto, 33.2. papunkčio bei 34 punkto nuostatomis, 2022 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. R2-1997 „Dėl išvados vidinės miškotvarkos projektui“ kreipėsi į Direkciją su prašymu pateikti motyvuotas išvadas dėl miškotvarkos projekto. Gavusi neigiamą Direkcijos išvadą, Tarnyba 2022 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. R2-2231 „Dėl vidinės miškotvarkos projekto“, nurodydama teisės aktų normas, faktines aplinkybes ir motyvus, informavo Rengėją, kad vidinės miškotvarkos projektas, parengtas privačiam miško Žemės sklypui (duomenys neskelbtini), nederinamas dėl Direkcijos pateiktos neigiamos išvados.

4.2. Nederindama Projekto Tarnyba nepažeidė jokio teisės akto, reglamentuojančio vidinės miškotvarkos projektų derinimą. Nustačiusi, kad vidinės miškotvarkos projektas Rengėjo parengtas privačiai miško valdai, kuri patenka į Direkcijos administruojamą saugomą teritoriją: 1) kreipėsi į Direkciją raštu, prašydama derinti pateiktą vidinės miškotvarkos projektą; 2) gavusi Direkcijos neigiamą išvadą pagrįstai nederino vidinės miškotvarkos projekto; 3) pateikė Rengėjui Direkcijos išvadą, t. y. supažindino Rengėją su atsisakymu derinti miškotvarkos projektą.

4.3. Tarnybai teisės aktai nesuteikia diskrecijos teisės kvestionuoti kitų valstybės institucijų ir (ar) įstaigų sprendimų (teikiamų išvadų) dėl vidinės miškotvarkos projektų. Taisyklių 34 punkte imperatyviai nurodyta, kad išvadas teikiančiai institucijai pateikus neigiamą išvadą, vidinės miškotvarkos projektas nederinamas, todėl Tarnybos veiksmai teisėti.

4.4. Skundžiamas Tarnybos raštas atitinka Viešojo administravimo įstatyme nustatytus reikalavimus.

5. Atsakovas Direkcija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

6. Direkcijos atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Tarnyba 2022 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. R2-1997 „Dėl išvados vidinės miškotvarkos projektui“ kreipėsi į Direkciją su prašymu pateikti motyvuotas išvadas dėl miškotvarkos projekto ginčo žemės sklype.

6.2. Direkcija teisėtai ir pagrįstai 2022 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. S2-182 „Dėl išvados vidinės miškotvarkos projektui“, nurodydama motyvus ir teisės aktų normas, nepritarė, kad pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo 1148 kv. (duomenys neskelbtini) skl. būtų projektuojami plyni miško kirtimai, 1148 kv. (duomenys neskelbtini), dalyje 27 skl. būtų projektuojami pagrindiniai miško kirtimai, kadangi Žemės sklypas patenka į : 1) Šimonių girios biosferos poligoną (aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. D1-629), kurio plotas 23265,03 ha; 2) paukščių apsaugai svarbią teritoriją (PAST) „Šimonių giria“ (kodas LTANYB001) (Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimas Nr. 431). PAST plotas 23266,08 ha; 3) buveinių apsaugai svarbią teritoriją (BAST) „Šimonių giria“ (kodas LTANYB0013) (Vyriausybės 2009 m. kovo 4 d. nutarimas Nr. 192), BAST plotas 23266,08 ha.

6.3. Žemės sklype esančios buveinės buvo įtrauktos į Įsakymu dėl svarbių teritorijų patvirtintą Buveinių apsaugai svarbių teritorijų sąrašą.

6.4. Žemės sklype esančių Europos Bendrijos svarbos buveinių ribos buvo pažymėtos ir laisvai pasiekiamos Lietuvos erdvinės informacijos portale Geoportal.lt, o 2020–2021 m. buvo pradėtos vietovės BAST „Šimonių giria“ apsaugos tikslų nustatymo procedūros.

6.5. Miškų ūkio ir kita veikla PAST ir BAST negali bloginti joje saugomų rūšių ir jų buveinių apsaugos būklės.

6.6. Direkcija neprieštarauja miško ūkinei veiklai iš esmės, tačiau privalo užtikrinti, kad miškotvarkos projekte numatyta veikla būtų tokia, kuri nepadarytų neigiamo poveikio saugomai teritorijai, t. y. būtų kaip įmanoma palankesnė saugomoms tikslinėms rūšims ir bendrai biologinei įvairovei.

6.7. Direkcija skundžiamu raštu neigiamą išvadą teikė savo kompetencijos ribose – dėl Europos Bendrijos svarbos buveinių apsaugos, dėl kitos teritorijos nepasisakė, Direkcijai nepavesta tvirtinti miškotvarkos projektų, todėl skundas dėl Direkcijos priimto skundžiamo Direkcijos rašto panaikinimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Forest management“ skundą patenkino iš dalies: 1) panaikino Tarnybos raštą ir įpareigojo atsakovą Tarnybą pareiškėjo (Projekto rengėjo) prašymą dėl parengto vidinės miškotvarkos projekto 2022–2032 metams pareiškėjos miško žemės sklypui (duomenys neskelbtini) derinimo ir tvirtinimo klausimą nagrinėti iš naujo, priimant motyvuotą sprendimą; 2) nutraukti administracinę bylą dėl reikalavimo panaikinti Direkcijos raštą ir atmesti pareiškėjo skundą dėl Direkcijos įpareigojimo atlikti veiksmus; 3) priteisti pareiškėjui iš atsakovo Tarnybos 1 071,20 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme.

8. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad:

8.1. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso miškų ūkio paskirties 12,2500 ha žemės sklypas, kurio (duomenys neskelbtini).

8.2. Žemės sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) taksacinius sklypus (Tarnybos Pažyma apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Miškų žemėlapio fragmentas 2023 m. sausio 24 d. Nr. 133128).

8.3. Pareiškėjo užsakymu IĮ „Medžio kelias“ projektuotojo D. A. buvo parengtas žemės sklypo vidinės miškotvarkos projektas 2022–2032 metams ir 2022 m. rugpjūčio 1 d. pateiktas Tarnybai suderinti ir patvirtinti. Miškotvarkos projektas parengtas dėl miško kirtimo.

8.4. Tarnyba, gavusi Projektą, 2022 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. R2-1997 kreipėsi į Direkciją dėl išvados pateikimo.

8.5. Direkcija 2022 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. S2-182 „Dėl išvados vidinės miškotvarkos projektui“ nepritarė, kad pareiškėjai priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) taksaciniuose sklypuose būtų projektuojami plyni miško kirtimai, nes teritorijoje kartografuota Europos Bendrijos miško buveinė 9080 Pelkėti lapuočių miškai, o, pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 5 punktą, biosferos poligonuose draudžiama vykdyti plynuosius pagrindinius miško kirtimus tais atvejais, kai auga Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės. Minėtu raštu Direkcija taip pat nepritarė, kad (duomenys neskelbtini) taksaciniuose sklypuose ir dalyje 27 sklypo būtų projektuojami pagrindiniai miško kirtimai, nes teritorijoje kartografuota Europos Bendrijos svarbos miško buveinė 9010* Vakarų taiga, kuriai taikomi Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“, 1 priedo IX skyriaus 25 punktas, 25.1–25.2 papunkčiai. Juose yra nurodyta, kad 9010 Vakarų taigos buveinėse negali būti ardoma miško paklotė, žolių, samanų, kerpių ar krūmokšnių danga, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytus atvejus (reikalavimas netaikomas, jeigu miško paklotės suardymo neįmanoma išvengti vykdant leistiną medienos ruošą), taip pat, kad Vakarų taigos buveinėse negali būti šalinama buveinėse susidaranti negyva mediena, vykdomi miško kirtimai, išskyrus specialiuosius kirtimus, siekiant sukurti įvairiaamžį, būdingos rūšinės sudėties ir vertikaliosios struktūros medyną.

9. Vertindamas Tarnybos rašto teisėtumą ir pagrįstumą, teismas konstatavo, kad:

9.1. Byloje nėra ginčo, jog didžioji dalis Žemės sklypo patenka į saugomas Europos Bendrijos svarbos buveinių teritorijas – Šimonių girios biosferos poligoną, Natura 2000 Paukščių apsaugai svarbią teritoriją (PAST) ir Buveinių apsaugai svarbią teritoriją (BAST). Tai patvirtina Direkcijos teismui pateiktos Ištraukos iš Saugomų teritorijų valstybės kadastro 2022 m. rugpjūčio 3 d. ir 2022 m. gruodžio 1 d. situacijai, iš kurių matyti, jog Saugomų teritorijų vieta nepasikeitė po Įsakymo dėl svarbių teritorijų priėmimo.

9.2. Su ginču susijusios Saugomos Europos Bendrijos svarbos buveinių teritorijos nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais iki skundžiamų raštų priėmimo. Vyriausybės nutarimu 2004 m. balandžio 8 d. Nr. 399 patvirtintas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašas ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribų nustatymas. Minėtas nutarimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, įgyvendinant 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvą 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1997 m. liepos 29 d. Komisijos direktyva 97/49/EB), pagal kurį paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su patvirtintomis Šimonių girios biosferos poligono ribomis (66 p.). Taip pat ginčo saugomų teritorijų ribos nustatytos Vyriausybės 2009 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. 192 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra buveinių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir jų ribų nustatymo“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, įgyvendinant 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/105/EB (OL 2006 L 363, p. 368). Minėti teisės aktai yra galiojantys, juose nurodytos ginčui aktualių Saugomų teritorijų ribos, todėl pareiškėjo argumentai, jog nesuprantamos saugomų teritorijų kartografavimo priežastys ir kelia abejones ginčui aktualių Saugomų teritorijų statusas yra nepagrįsti. Saugomų teritorijų faktinė padėtis matoma Lietuvos erdvinės informacijos portale Geoportal.lt, kuri profesionaliam projekto rengėjui turėjo būti žinoma.

9.3. Vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 5 punktu, Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatuose patvirtintų Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“ 1 priedo IX skyriaus 25, 25.1, 25.2 papunkčiais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. įsakymu Nr. D1-629 patvirtintų Šimonių girios biosferos poligono nuostatais, Tarnyba turėjo pagrindą remtis Direkcijos išvada dėl Europos Bendrijos svarbos buveinių apsaugos.

9.4. Nagrinėjant bylą taip pat nustatyta, jog dalis Žemės sklypo vakarinėje dalyje nepatenka į saugomas Europos Bendrijos svarbos buveinių teritorijas, minėtas aplinkybes patvirtina jau minėtos Ištraukos iš Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro. Tiek Direkcijos, tiek Tarnybos atstovai teismo posėdžio metu šias aplinkybes patvirtino ir dėl to ginčo nėra.

9.5. Tarnyba atsisakymą tvirtinti Projektą išimtinai grindė Direkcijos neigiama išvada, tačiau Direkcija 2022 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. S2-182 išvadą pateikė tik savo kompetencijos ribose, t. y. dėl Europos Bendrijos svarbos buveinių apsaugos, Išvadoje konkrečiai išvardindama taksacinius sklypus ir jų dalis, kuriuose dėl Europos Bendrijos svarbos buveinių buvimo plynieji ir neplynieji miško kirtimai negalimi, tačiau dėl likusios teritorijos išvados neteikė. Todėl, teismo vertinimu, nepagrįstai Tarnyba atsisakė spręsti Projekto tvirtinimo klausimą vien tik remdamasi Direkcijos išvada, nenurodydama jokių motyvų dėl likusios teritorijos dalies. Tai sudaro pagrindą išvadai, jog Tarnyba pažeidė Taisyklių 33 punktą, Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, kuriose įtvirtinta, jog administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).

9.6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gegužės 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1094-552/2021 išnagrinėjo panašaus pobūdžio ginčą.

9.7. Nagrinėjamu atveju Tarnybai nenurodžius motyvų dėl Žemės sklypo likusios dalies, kuri nepriskirta saugomai Europos Bendrijos svarbos buveinių teritorijai, sutiktina su pareiškėjo pozicija, kad yra neaiškios priežastys, dėl kurių atsisakyta derinti Projektą toje dalyje, kokie Projekto trūkumai turi būti ištaisyti, kad Projektas būtų derinamas (ar derinamas dalyje).

9.8. Nustatyti ginčijamo sprendimo trūkumai yra esminiai, nes sukliudė pareiškėjams suprasti sprendimo turinį, identifikuoti teisių pasikeitimo pagrindus ir apimtį, įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, tai sudaro pagrindą skundžiamą Tarnybos raštą panaikinti, įpareigojant Tarnybą pareiškėjo (Projekto rengėjo) prašymą dėl parengto vidinės miškotvarkos projekto 2022–2032 metams pareiškėjos miško žemės sklypui (duomenys neskelbtini) derinimo ir tvirtinimo klausimą nagrinėti iš naujo.

9.9. Administracinio akto priėmimas ir šio pobūdžio prašymų išnagrinėjimas yra priskiriamas atsakovo kompetencijai. Teismui įpareigojus Tarnybą Projekto derinimo ir tvirtinimo klausimą nagrinėti iš naujo, nėra pagrindo tenkinti jo prašymo įpareigoti suderinti vidinės miškotvarkos projektą 2022–2032 metams. Toks prašymas vertintinas kaip išankstinio pobūdžio.

10. Vertindamas Direkcijos rašto teisėtumą ir pagrįstumą, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo argumentai, kad Direkcijos neigiama išvada, išreikšta 2022 m. rugpjūčio 3 d. rašto Nr. S2-182 „Dėl išvados vidinės miškotvarkos projektui“, sukelia teisines pasekmes, nes jos pagrindu nebuvo patvirtintas Projektas, todėl tikslinga ją ginčyti kaip administracinį aktą, yra nepagrįsti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas 2021 m. gegužės 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1094-552/2021, kurioje buvo nagrinėjamas panašaus pobūdžio ginčas, konstatavo, jog Direkcijos Raštas, kuriuo pateikta Direkcijos išvada, yra laikytinas tarpiniu procedūriniu aktu (sprendimu), pagal savo pobūdį nepriskirtinu prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui. Teismas pažymėjo, kad administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Konkrečiu atveju teismas Direkcijos rašto teisėtumą ir pagrįstumą išnagrinėjo ir pažeidimų, jį priimant, nenustatė.

11. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo spręsti ir dėl išvestinio pareiškėjos reikalavimo – atsakovo Direkcijos įpareigojimo suderinti vidinės miškotvarkos projektą 2022–2032 metams, be to, toks įpareigojimas pažeistų atsakovo kompetenciją, nes galutinį sprendimą dėl privačių miškų vidinės miškotvarkos projekto nederinimo, būtent kuris sukelia tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui, priima už tokių projektų tvirtinimą atsakinga Tarnyba.

12. Vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsniu ir pagal patenkintų reikalavimų apimtį teismas sprendė iš atsakovo Tarnybos pareiškėjo naudai priteisti 1 056,17 Eur išlaidų sumą. Pareiškėjos patirtos žyminio mokesčio išlaidos taip pat iš dalies (15,03 Eur) priteistinos pareiškėjui.

III. 13. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

14. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl to, kad Tarnybos raštas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai ištyrus ir įvertinus esamas faktines aplinkybes, neatsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką.

14.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė ginčo aplinkybių, padarė klaidingas išvadas, kas lėmė netinkamą materialinių ir procesinių teisės normų taikymą ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

14.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Taisyklių 29 punktą administracinėje byloje Nr. eA-8-629/2019 (2019 m. sausio 16 d. nutartis), pažymėjo, jog Tarnybos sprendimas nederinti ginčo vidinės miškotvarkos projekto yra ne jos diskrecijos teisės išraiška, o nustačius aplinkybę, kad pateiktas vidinės miškotvarkos projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų, privalomų atlikti veiksmų pasekmė, t. y. nustatęs teisės aktuose įtvirtintas sąlygas, šis viešojo administravimo subjektas privalėjo atlikti teisės aktuose nurodytus veiksmus.

14.4. Tarnyba, gavusi neigiamą išvadą iš išvadas teikiančios institucijos, galėjo ir privalėjo atlikti tik šiuos veiksmus: 1) nederinti vidinės miškotvarkos projekto, kol projekto rengėjas nepašalina nurodytų trūkumų; 2) pateikti kreipimosi į išvadas teikiančią instituciją įrodančius dokumentus. Tarnyba, kaip ir nurodyta Taisyklių 33 punkte, atliko aukščiau nurodytus veiksmus.

14.5. Tarnyba, nederindama Projekto, Rengėjo parengto miško žemės sklypui (duomenys neskelbtini), nepažeidė jokio teisės akto, reglamentuojančio vidinės miškotvarkos projektų derinimą, t. y. nustačiusi, kad vidinės miškotvarkos projektas Rengėjo parengtas privačiai miško valdai, kuri patenka į Direkcijos administruojamą saugomą teritoriją: kreipėsi į Direkciją raštu prašydama derinti pateiktą vidinės miškotvarkos projektą; gavusi Direkcijos neigiamą išvadą, pagrįstai nederino vidinės miškotvarkos projekto; pateikė Rengėjui Direkcijos išvadą t. y. supažindino Rengėją su atsisakymu derinti Projektą.

14.6. Joks teisės aktas neįpareigoja Tarnybos teikti išvadas dėl žemės sklypo likusios dalies, kuri nepriskirta saugomai Europos Bendrijos svarbos buveinių teritorijai, taip pat joks teisės aktas nenumato, jog vidinės miškotvarkos projektas galėtų būti derinamas dalyje kurioje trūkumų nėra.

14.7. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino Tarnybos rašto turinio. Skundžiamame administraciniame akte buvo nurodyti išsamūs motyvai ir teisės aktų normos. Pirmosios instancijos teismas pažeisdamas Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus Direkcijos raštą vertino kaip atskirą individualų administracinį aktą, o ne kaip Tarnybos rašto sudedamąją dalį.

15. Pareiškėjas UAB „Forest management“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 18 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos metu.

16. Pareiškėjo atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Tarnyba neginčijo aplinkybės, kad dalis Žemės sklypo nepatenka į saugomas Europos Bendrijos svarbos buveinių teritorijas – Šimonių girios biosferos poligoną, Natura 2000 Paukščių apsaugai svarbią teritoriją (PAST) ir Buveinių apsaugai svarbią teritoriją (BAST). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Direkcija aiškiai nurodė, kad Žemės sklypo dalyse, kuriose nėra nustatyti ribojimai plyniems kirtimams, jie yra galimi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju Direkcija pateikė išvadą (Direkcijos raštą) savo kompetencijos ribose.

16.2. Tarnyba turėjo pati priimti sprendimą, pasisakydama, ar šioje dalyje Projektas atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, ar yra derinamas ar ne, ir jeigu jis nėra derinamas, kas šiame Projekte yra taisytina. Tarnyba šių veiksmų neatliko. Tarnyba priėmė sprendimą (Tarnybos raštas) tiesiog nederinti viso Projekto, dėl ko Tarnybos raštas neteisėtas, kadangi ji dėl Žemės sklypo dalies, kuri nepatenka į saugomas teritorijas nieko nepasisakė ir neįvykdė jai Taisyklėmis nustatytų pareigų, t. y. Projekto nederino bei jo nederinusi nenurodė kas turėtų būti patikslinta Projekte. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad Tarnyba priimdama sprendimą (Tarnybos raštu) pažeidė Taisyklių 33 punktą, Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, kuriose įtvirtinta, jog administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).

16.3. Direkcija pateikė Išvadą (Direkcijos raštas) jos kompetencijos ribose, t. y. dėl tos Žemės sklypo dalies, kuri patenka į saugomas teritorijas. Šiuo atveju dėl kitos Žemės sklypo dalies, kuri nepatenka į saugomas teritorijas, atitinkamą sprendimą turėjo priimti pati Tarnyba, be jokių kitų valstybės institucijų teikiamų išvadų.

16.4. Tarnyba yra įpareigota derinti Projektą Taisyklių 33 punkte, todėl Tarnybos nurodomos aplinkybės, kad ji jokiu teisės aktu nėra įpareigota dalyje žemės sklypo yra nepagrįstos. Priešingai nei aiškina Tarnyba, šiuo atveju neegzistuoja joks teisės aktas, kuris leistų Tarnybai nenurodyti kokie projekto trūkumai gali ir turi būti pašalinti, jeigu Direkcija savo kompetencijos ribose, dalyje žemės sklypo pateikia neigiamą išvadą.

16.5. Pareiškėjas, gavęs Direkcijos išvadas dėl galimybės Projektą derinti dalyje Žemės sklypo, jos pastabas kaip projektas gali būti koreguojamas, būtų galėjęs pašalinti Projekto trūkumus. Tačiau ir šiuo metu pareiškėjui nėra aiški Tarnybos pozicija dėl jo pateikto derinimui Projekto derinimo dalyje Žemės sklypo, kuriame nėra saugomų teritorijų apribojimų plyniems kirtimams. Tokia Tarnybos pozicija galėtų būti pateiktą pareiškėjui įvykdžius pirmosios instancijos teismo įpareigojimą Tarnybai pareiškėjo Žemės sklypo derinimo ir tvirtinimo klausimą nagrinėti iš naujo, priimant motyvuotą sprendimą.

16.6. Iš Tarnybos rašto nėra aišku kokiu teisiniu pagrindu pareiškėjas negalėtų atlikti miško kirtimų dalyje Žemės sklypo, kuris nepatenka į saugomas teritorijas ir kokius veiksmus jis turėtų atlikti, kad galėtų vykdyti miškininkystės veiklą miško ūkio paskirties žemės sklype. Dėl šių priežasčių šie Tarnybos argumentai, kad neigiama išvada Direkcijos rašte leido jam nevykdyti Taisyklėse nurodytų pareigų, nesivadovauti Viešojo administracinio įstatymo 10 straipsniu yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.

16.7. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, priešingai nei nurodo Tarnyba, matyti, kad teismas vertino Direkcijos raštą kartu su Tarnybos raštu.

16.8. Priešingai nei nurodo Tarnyba, šiuo atveju vertinant Tarnybos raštą nebuvo nustatyti tik formalūs, nereikšmingi trūkumai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Tarnyba tam nesant jokio teisinio pagrindo, neatliko jai Taisyklėmis nustatytų pareigų. Dėl tokių pareigų neatlikimo lieka neaišku kokius veiksmus turi atlikti pareiškėjas, kad jis galėtų užsiimti teisėta miškininkystės veikla Žemės sklypo dalyje, kuris nepatenka į saugomas teritorijas ir lieka neaišku kokiu teisiniu pagrindu pareiškėjo nuosavybės teisės šioje Žemės sklypo dalyje lieka apribotos. Akivaizdu, jog tokia situacija, kai Tarnybos rašto pagrindu lieka neaišku kokiu teisiniu pagrindu pareiškėjas yra priverstas patirti nuosavybės teisės ribojimus, nėra tik formalus trūkumas, todėl teismas visiškai pagrįstai tokį Tarnybos raštą panaikino ir visiškai pagrįstai įpareigojo Tarnybą atlikti jai Taisyklėmis nustatytas pareigas.

16.9. Nors šiuo metu Taisyklėse nėra tiesiogiai nurodyta, jog atsisakant suderinti ir patvirtinti vidinės miškotvarkos projektą privalo būti nurodyta kas turi būti taisytina Projekte, vadovaujantis bendraisiais viešojo administravimo principais, bet kokiu atveju Tarnyba, atsisakydama derinti Projektą, privalėjo nurodyti kas turi būti taisytina Projekte, kad jis galėtų būti patvirtintas. Šiuo atveju Tarnyba ne tik nenurodė kas privalo būti pataisyta Projekte, tačiau kartu net nenurodė jokių konkrečių Projekto trūkumų.

16.10. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio (Viešojo administravimo principai) 5 punktu viešojo administravimo subjektas privalo vadovautis sprendimo išsamumo principu. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.

17. Atsakovas Direkcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

18. Direkcijos atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Tarnybos raštas yra teisėtas ir pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais, jo turinys atitinka individualiam aktui keliamus reikalavimus.

18.2. Joks teisės aktas neįpareigoja Tarnybos teikti išvadas dėl žemės sklypo likusios dalies, kuri nepriskirta saugomai Europos Bendrijos svarbos buveinių teritorijai, taip pat joks teisės aktas nenumato, kad vidinės miškotvarkos projektas galėtų būti derinamas dalyje kurioje trūkumų nėra.

18.3. Požiūris į Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatų taikymą negali būti formalus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilęs dėl Tarnybos rašto, kuriuo atsisakyta tvirtinti pareiškėjo parengtą privačių miškų vidinės miškotvarkos projektą, ir Direkcijos rašto, kuriuo pateikiama neigiama išvada dėl teritorijų, kurioms taikoma Europos Bendrijos svarbos buveinių apsauga, teistumo ir pagrįstumo, taip pat atsakovų įpareigojimo iš naujo suderinti Projektą.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: 1) panaikino Tarnybos raštą ir įpareigojo atsakovą Tarnybą pareiškėjo (Projekto rengėjo) prašymą dėl parengto Projekto derinimo ir tvirtinimo nagrinėti iš naujo, priimant motyvuotą sprendimą; 2) nutraukė administracinę bylą dėl reikalavimo panaikinti Direkcijos raštą ir atmetė pareiškėjo skundo dalį dėl Direkcijos įpareigojimo atlikti veiksmus. Nustatęs, kad dalis Žemės sklypo nepatenka į saugomas Europos Bendrijos svarbos buveinių teritorijas, o Direkcija išvadą pateikė tik savo kompetencijos ribose (dėl Europos Bendrijos svarbos buveinių teritorijų), pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Tarnyba nepagrįstai atsisakė spręsti projekto tvirtinimo klausimą vien tik remdamasi Direkcijos išvada, nenurodydama motyvų dėl likusios teritorijos dalies taip pažeisdama Taisyklių 33 punktą. Remdamasis teismų praktika pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Direkcijos raštas, kuriuo buvo pateikta neigiama Direkcijos išvada, yra laikytinas tarpiniu procedūriniu aktu (sprendimu), todėl šioje dalyje bylą nutraukė.

21. Byloje apeliacinį skundą pateikusi Tarnyba apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl to, kad Tarnybos raštas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai ištyrus ir įvertinus esamas faktines aplinkybes, neatsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vidinės miškotvarkos projektai rengiami, derinami, tvirtinami, registruojami ir keičiami pagal aplinkos ministro tvirtinamas šių projektų rengimo taisykles ir jose nustatytus kriterijus. Taisyklių (bylai aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. iki 2023 m. sausio 12 d.) 31 punkte nurodyta, jog Privačių miškų vidinės miškotvarkos projektus tvirtina Valstybinė miškų tarnyba. Taisyklių 33 punkte, be kita ko, nustatyta, kad Valstybinė miškų tarnyba per 20 darbo dienų nuo projekto gavimo dienos priima sprendimą dėl privačių miškų vidinės miškotvarkos projekto tvirtinimo arba atsisako jį tvirtinti, nurodydama motyvus. Pateikus pataisytą privačių miškų vidinės miškotvarkos projektą sprendimo priėmimo terminas skaičiuojamas iš naujo. Prieš priimdama sprendimą dėl privačių miškų vidinės miškotvarkos tvirtinimo Valstybinė miškų tarnyba privalo kreiptis ir gauti teigiamas arba motyvuotas neigiamas išvadas iš atitinkamų išvadas teikiančių institucijų, nurodytų Taisyklių 33.1 – 33.3 punktuose. Taisyklių 34 punktas nustato, jog derinančios institucijos pagal kompetenciją išvadas dėl vidinės miškotvarkos projekto privalo pateikti raštu per 5 darbo dienas. Jeigu išvados per nustatytą terminą nepateiktos, laikoma, kad derinanti institucija pritaria parengtam vidinės miškotvarkos projektui. Gavus motyvuotą neigiamą išvadą, privačių miškų vidinės miškotvarkos projektas netvirtinamas.

23. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

25. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

26. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.

27. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nurodyto atsakovo argumento, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat, teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, atsakovų atsikirtimus į pareiškėjo skundą, kitą byloje esančią medžiagą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas, sprendime išdėstė argumentus, kuriais remdamasis priėjo prie išvadų, jog Tarnybai rašte nenurodžius motyvų dėl Žemės sklypo dalies, kuri nėra priskirta saugomai Europos Bendrijos svarbos buveinių teritorijai, nėra aiškios priežastys dėl kurių atsisakyta derinti Projektą šioje dalyje, kokie Projekto trūkumai turi būti ištaisyti. Taigi atsakovo argumentai aptariamu aspektu yra nepagrįsti.

29. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Tarnybos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka teismų praktikos.

30. Nagrinėjamam ginčui yra reikšmingi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-1094-552/2021, pateikti išaiškinimai, kurioje buvo pasisakyta dėl ankstesnės Taisyklių redakcijos 29 punkto (atitinkančio bylai aktualios redakcijos 33 punktą) nuostatų aiškinimo. Minėtoje nutartyje teisėjų kolegija nurodė, jog už privačių miškų vidinės miškotvarkos projektų derinimą yra atsakinga Tarnyba, kuriai tenka Taisyklių 29 punkte (nagrinėjamu atveju 33 punkte) nurodyta pareiga arba per nustatytą terminą suderinti vidinės miškotvarkos projektą arba Rengėjui raštu nurodyti priežastis, kodėl miškotvarkos projektas nederinamas ir kas taisytina. <...> galutinį sprendimą dėl privačių miškų vidinės miškotvarkos projekto nederinimo, būtent kuris sukelia tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui, priima už tokių projektų derinimą atsakingas (Tarnybos) Priežiūros skyrius. Būtent Priežiūros skyrius, gavęs iš išvadas teikiančios institucijos neigiamą išvadą, turi priimti individualų administracinį aktą dėl vidinės miškotvarkos projekto nederinimo, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, kuriame rengėjui turi būti nurodomos konkrečios priežastys, kodėl miškotvarkos projektas nederinamas ir kas taisytina.

31. Nagrinėjamu atveju Tarnyba neginčija, jog dalis Žemės sklypo nepatenka į Saugomas Europos Bendrijos svarbos buveinių teritorijas, o kaip jau buvo minėta Direkcija pateikė išvadas tik savo kompetencijos ribose, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tiek Direkcijos išvados, tiek Tarnybos rašto turinį pagrįstai sprendė, jog priimdama sprendimą Tarnyba turėjo pasisakyti dėl Žemės sklypo dalies, kuri nepatenka į saugomas teritorijas priskirtas Direkcijos kompetencijai, kadangi Taisyklių 33 punktu būtent Tarnyba yra įpareigota priimti sprendimą dėl privačių miškų vidinės miškotvarkos projekto tvirtinimo arba atsisakymo jį tvirtinti, nurodant motyvus ir konkrečias priežastis, kodėl miškotvarkos projektas nederinamas ir kas šiame projekte taisytina. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo išvada, jog šie Tarnybos rašto trūkumai sukliudė pareiškėjui suprasti priežastis dėl kurių atsisakyta derinti Projektą šioje dalyje, yra pagrįsta.

32. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartodama (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; kt.), teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

33. Kadangi nagrinėjamu atveju galutinis procesinis teismo sprendimas yra palankus pareiškėjui, konstatuotina, kad jis turi teisę gauti iš atsakovo savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Pareiškėjas prašo priteisti 1452,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, teismui pateikti patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai.

34. Sprendžiant klausimą dėl pareiškėjui priteistinų advokato atstovavimo išlaidų dydžio, pažymėtina, kad šių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

35. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Rekomendacijose nustatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą skundo parengimą maksimalus užmokestis – 1,3 (8.11 p.).

36. Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtų ir pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atstovo suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme, t. y., kad byla nesudėtinga, apeliaciniame skunde nėra nurodyta naujų teisinių argumentų, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, pagrįstomis ir realiai turėtomis pareiškėjo bylinėjimosi išlaidomis pripažįsta 1000 Eur sumą ir ją iš atsakovo Tarnybos priteisia pareiškėjui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinės miškų tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Forest management“ iš atsakovo Valstybinės miškų tarnybos 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, aptirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė