72e59cd5-0085-4060-8ad0-7597b034fa48 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-775-459/2023

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03842-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.4; 3.3.2.4; 3.3.1.18.4

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 31 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo A. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. J. atstovo advokato L. S. ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys D. Å ., R. Å ., K. K., D. Å ., T. Å ., V. K., K. D., S. K., A. A., M. K., dėl servituto panaikinimo bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ieÅ¡kovui pateikto atsakymo panaikinimo.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieÅ¡kovas A. J. (toliau – ir ieÅ¡kovas) ieÅ¡kiniu praÅ¡o remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.130 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 punktų nuostatomis panaikinti 2011 m. gegužės 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽUM sprendimu Nr. 12S-76 nustatytus tarnaujančius servitutus, einančius per ieÅ¡kovo nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir Žemės sklypas Nr. 1) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 2), esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. gegužės 25 d. ieÅ¡kovui pateiktÄ atsakymÄ Nr. 12SD-2357-(14.12.137E).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. liepos 7 d. nutartimi ieškovo ieškinį dėl servituto nustatymo atsisakė priimti. Teismo argumentai:

2.1. Teismas nustatė, kad Žemės sklypuose Nr. 1 ir Nr. 2 nėra įregistruotų kitų asmenų, turinčių teisę naudotis nustatytais kelio servitutais. Teismas nurodė, kad byloje pateikti duomenys patvirtina tai, jog ginčijamu administraciniu aktu nustatytas kelio servitutas nuo ginčijamo įsakymo priėmimo nebuvo faktiškai realizuotas. Servituto, kaip viešpataujančio daikto, savininko teisės nebuvo realizuojamos. Teismas nurodė, kad nepateikta jokių rašytinių dokumentų, patvirtinančių, jog tarp ieškovo ir viešpataujančio daikto savininko ar galimų šių teisių paveldėtojų būtų kilę ginčai dėl servituto įgyvendinimo.

2.2. Teismo vertinimu, visos šios aplinkybės tik patvirtino, jog ginčas tarp ieškovo ir atsakovės yra administracinio pobūdžio, jis turėtų būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose.

2.3. Teismas pažymėjo, kad papildomas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. gegužės 25 d. atsakymo Nr. 12SD-2357-(14.12.137E) panaikinimo taip pat turėtų bÅ«ti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, teikiant skundÄ â€“ Lietuvos administracinių ginčų komisijai.

III. Atskirojo skundo argumentai

3. IeÅ¡kovas A. J. (toliau ir – apeliantas) atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 7 d. nutartį ir grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ nagrinėti iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

3.1. Apelianto teigimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta, nes priimta pažeidžiant procesines teisės normas. Nurodo, jog teikdamas ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teismui jis prašė, kad remiantis CK 4.130 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 punktų nuostatomis bÅ«tų panaikinti 2011 m. gegužės 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM sprendimu Nr. 12S-76 nustatyti tarnaujantys servitutai, einantys per apelianto nuosavybės teise priklausančius žemės Nr. 1 ir Nr. 2 sklypus, bei panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. gegužės 25 d. apeliantui pateiktÄ atsakymÄ Nr. 12SD-2357-(14.12.137E).

3.2. Apeliantas nurodo, kad nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje teismas negali rinkti ar vertinti įrodymų ir spręsti, ar Å¡ie duomenys įrodo ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ . IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas turi nurodyti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ , o ne jį įrodyti (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2018).

3.3. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytu teiginiu, jog ginčijamu administraciniu aktu nustatytas kelio servitutas nuo ginčijamo įsakymo priėmimo nebuvo faktiškai realizuotas, ir teigia, kad kartu su ieškiniu pateiktame išraše iš Nekilnojamojo turto registro yra nurodyta, jog apeliantui nuosavybės teise priklauso žemės sklypai Nr. 1 ir Nr. 2. Apelianto teigimu, šias aplinkybes patvirtina pridedami išrašai iš Nekilnojamojo turto registro (priedas Nr. 1), tie patys išrašai iš Nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad servitutai apeliantui nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose buvo nustatyti 2011 m. gegužės 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM sprendimu Nr. 12S-76.

3.4. Dėl Å¡ios priežasties apeliantas, remiantis CK 4.130 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 punktų nuostatomis, pirmosios instancijos teismo prašė panaikinti 2011 m. gegužės 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM sprendimu Nr. 12S-76 nustatytus tarnaujančius servitutus, einančius per jam nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2. Apelianto teigimu, jis ieÅ¡kinyje nurodė, kad Å¡i civilinė byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui ir tokiÄ pozicijÄ grindė specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 3 d. nutartimi priimta byloje dėl rÅ«Å¡inio teismingumo T-66/2018 „Dėl servituto panaikinimo“.

3.5. Apelianto nuomone, apskundimo tvarka, kuri yra nurodyta Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus raÅ¡te, nesudaro pagrindo kreiptis į administracinį teismÄ administracinių bylų nagrinėjimo tvarka, nes CPK 36 straipsnio 2 dalies norma nustato, kad bylos rÅ«Å¡inį teismingumÄ bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iÅ¡ kurio kilo ginčas, pobÅ«dis, kai teisinis santykis yra miÅ¡rus, bylos rÅ«Å¡inis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

3.6. Apeliantas taip pat pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo, neiÅ¡tyręs civilinės bylos įrodymų teismo posėdyje, ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje konstatavo apie įrodymų trÅ«kumÄ . Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 3 dalies normos reikalavimus, todėl neteisėtai atsisakė priimti apelianto ieÅ¡kinį.

4. Atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ nepateikta.

Teismas

konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Atskirojo skundo nagrinėjimo tvarka ir ribos

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliaciniame teisme, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis (CPK 338 straipsnis).

6. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindÄ peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju skundui iÅ¡nagrinėti pakanka byloje esančios raÅ¡ytinės medžiagos.

8. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo (apelianto) ieškinį dėl servituto panaikinimo buvo atsisakyta priimti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl pirmosios instancijos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

9. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo, neiÅ¡tyręs civilinės bylos įrodymų teismo posėdyje, ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje konstatavo apie įrodymų trÅ«kumÄ .

10. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama teismo nutartimi nustatė, kad nepateikta jokių raÅ¡ytinių dokumentų patvirtinančių, jog tarp ieÅ¡kovo ir vieÅ¡pataujančio daikto savininko ar galimų Å¡ių teisių paveldėtojų bÅ«tų kilę ginčai dėl servituto įgyvendinimo. Taigi tokiu atveju pritartina apelianto atskirojo skundo teiginiams, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje konstatavo apie įrodymų trÅ«kumÄ . Esant nurodytoms aplinkybėms svarbu pažymėti tai, kad ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ ir ar jis Å¡iÄ teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieÅ¡kovas, jau paduodamas ieÅ¡kinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ .

11. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, ar įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ esmės, negali bÅ«ti pagrindas nepriimti ieÅ¡kinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieÅ¡kinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , negali iÅ¡ ieÅ¡kovo reikalauti tų ieÅ¡kinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, bÅ«tų pakankami ieÅ¡kiniui patenkinti, nes ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieÅ¡kinys gali bÅ«ti atmestas iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės. PrieÅ¡ingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iÅ¡kėlimas, bet ir bÅ«tų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismÄ , nes ieÅ¡kovas bÅ«tų verčiamas teismui pateikti tokius ieÅ¡kinio įrodymus, kurių galbÅ«t iÅ¡ viso nėra. Dėl Å¡ių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų bÅ«ti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1323/2013, 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1682/2013).

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimo dėl servituto nustatymo įvertinimas, kurį pirmosios instancijos teismas atliko skundžiamoje nutartyje, reiÅ¡kia pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumo tikrinimÄ , o ne procesinės teisės kreiptis į teismÄ prielaidų, kurios bÅ«tent ir yra vertinamos civilinės bylos iÅ¡kėlimo stadijoje, patikrinimÄ .

13. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog ginčas tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės yra administracinio pobÅ«džio, kuris turėtų bÅ«ti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«muose ir tai buvo vienas iÅ¡ atsisakymo priimti ieÅ¡kinį pagrindų. Taigi Å¡iuo atveju apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas siekdamas įvertintini ginčo pobÅ«dį, t. y. administracinio jis ar civilinio vertindamas kartu su ieÅ¡kiniu pateiktus įrodymus, turėjo atsižvelgti į tai, kad pirmiau paminėti veiksmai yra reikÅ¡mingi sprendžiant dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo, bet ne procesinės teisės į ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ Ä¯gyvendinimo aspektu, todėl Å¡iuo atveju darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas jais remdamasis nepagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį.

14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti ir privalo bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , privalo ex officio (savo iniciatyva) iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismÄ prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sÄ lygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieÅ¡kinį (pareiÅ¡kimÄ ). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieÅ¡kinį, teismas patikrina, ar nėra ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) formos ir turinio trÅ«kumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 135 ir 111 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentÄ , pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu paÅ¡alina trÅ«kumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dienÄ . PrieÅ¡ingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

15. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su apelianto pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu nustatė, kad minėtas procesinis dokumentas ir kartu su juo pateikti priedai savo forma ir turiniu atitinka CPK 135 ir 111 straipsnių keliamiems reikalavimas, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso teisės normas netinkami jas taikydamas ieškinio priėmimo stadijoje jo įrodymų vertinimo aspektu.

Dėl bylos procesinės baigties

16. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ir netinkamai taikė procesinės teisės normas, o tai sudaro pagrindÄ panaikinti skundžiamÄ nutartį. Panaikinus skundžiamÄ teismo nutartį, ieÅ¡kinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 7 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ iÅ¡ naujo.

Teisėja Raimonda Andrulienė