Legislator Case Law & Legislation
72e2a379-4220-4957-b095-e43894ae79aa AI generated

72e2a379-4220-4957-b095-e43894ae79aa · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 72e2a379-4220-4957-b095-e43894ae79aa
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ ieÅ¡kinį atsakovui V. B. dėl iÅ¡mokėtų sumų grÄ Å¾inimo, tretysis asmuo UAB „Žaliasis jovaras“.

Legislator headnote

AI generated

72e2a379-4220-4957-b095-e43894ae79aa · Vilniaus apygardos teismas: Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog ieÅ¡kovas neįrodė gaisro priežasties, sprendime nenurodė jokios kitos bent teoriÅ¡kai galimos gaisro priežasties versijos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civ                                                                                                           Civilinė byla Nr.2A-1548-619/2013                                                                               Teisminio proceso Nr.2-03-3-01996-2011-7                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 42; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ ieÅ¡kinį atsakovui V. B. dėl iÅ¡mokėtų sumų grÄ Å¾inimo, tretysis asmuo UAB „Žaliasis jovaras“.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė :             Ginčo esmė                                                                                                         ieÅ¡kovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ , kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo V.

B. 60 000,00 Lt, 5 procentų metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad įmonių turto draudimo polisu buvo apdrausta UAB „Žaliasis jovaras" priklausanti pirtis, esanti (duomenys neskelbtini). 2008-08-23 įvyko įvykis, kurio metu sudegė UAB „Žaliasis jovaras" priklausanti pirtis. Draudimo bendrovė dėl Å¡io įvykio iÅ¡mokėjo UAB „Žaliasis jovaras" 60 000,00 Lt draudimo iÅ¡mokÄ .

Atlikus ekspertizę nustatyta, kad gaisras kilo dėl pirtyje buvusių asmenų neatsargaus elgesio su ugnimi, o pagal UAB „Žaliasis jovaras" pateiktÄ informacijÄ , įvykio metu pirtis buvo iÅ¡nuomota V. B., todėl ieÅ¡kovas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovÄ (CK 6.1015 str.). Savo reikalavimÄ ieÅ¡kovas grindžia įmonių turto draudimo polisu, praneÅ¡imu apie įvykį, apžiÅ«ros aktu, Trakų prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pažyma, ekspertizės aktais ir liudytojų parodymais.Atsakovas V.

B. atsiliepime nesutiko su ieÅ¡kiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas nėra susijęs jokiais sutartiniais santykiais su UAB „Žaliasis jovaras", jokių sutarčių nei raÅ¡ytine, nei žodine forma su trečiuoju asmeniu atsakovas nėra sudaręs, todėl ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį ne tam asmeniui, kuris turi pagal įstatymÄ atsakyti. Teigė, kad ieÅ¡kovas turi aiÅ¡kiai nurodyti nuomos sutarties Å¡alį ir kreiptis su reikalavimais dėl iÅ¡mokėtų sumų grÄ Å¾inimo bÅ«tent atsakingam už prievolę asmeniui, todėl ieÅ¡kinys yra aiÅ¡kiai nepagrįstas, neįrodytas ir pareikÅ¡tas ne tam asmeniui, kuris turi atsakyti.

Nurodė, kad dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas.Tretysis asmuo UAB „Žaliasis jovaras" atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu susipažino, neturi jokių pretenzijų ar reikalavimų ieÅ¡kovui. PaaiÅ¡kino, kad Vilniaus apygardos teisme buvo iÅ¡nagrinėta civilinė byla pagal UAB „Žaliasis jovaras" ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui, kuri baigta taikos sutartimi. IeÅ¡kovas atlygino trečiajam asmeniui žalÄ , todėl tretysis asmuo neturi jokių pretenzijų ieÅ¡kovui ir praÅ¡o teismo Å¡alių ginÄÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra.             II.

Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. vasario 13 d. sprendimu atmetė ieÅ¡kovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ ieÅ¡kinį atsakovui V. B. dėl neiÅ¡mokėtų sumų grÄ Å¾inimo, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ 36,35 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad aplinkybės, jog gaisras kilo dėl pirtyje buvusių asmenų neatsargaus elgesio su ugnimi, kad ugnies Å¡altiniu galėjo bÅ«ti mažo kaloringumo ugnies Å¡altinis, yra neįrodytos.

Teismas konstatavo, kad 2008-08-25 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ nurodyta, jog labiausiai tikėtina, kad gaisras kilo dėl pirtyje buvusių asmenų neatsargaus elgesio su ugnimi. Pažymėjo, jog Å¡iame nutarime nenurodytas iÅ¡vados apie pateiktÄ tikėtinÄ gaisro kilimo priežastį pagrindas. PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR VRM Gaisrinių tyrimų centro 2008-11-04 ekspertizės akte nurodyta, jog labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – paÅ¡alinis ugnies Å¡altinis.

Teismas pažymėjo, jog ekspertizės aktu konstatuojama ne tiksli, bet tik tikėtina gaisro kilimo priežastis, ekspertizės akte aiÅ¡kiai nurodant, kad dėl tikslios gaisro kilimo priežasties nustatymo reikalinga papildoma medžiaga. Teismo vertinimu pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai rodo, jog visapusiÅ¡kas gaisro priežasčių tyrimas nebuvo atliekamas. Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ nenurodyti jokie faktiniai duomenys, pagrindžiantys pateiktÄ gaisro kilimo priežastį – neatsargų elgesį su ugnimi.

Nurodė, kad draudimo kompanija, turėdama draudėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡moka, žinodama apie galimÄ draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimÄ draudikui, neprieÅ¡taravo draudėjo atsisakymui nuo ikiteisminio tyrimo, tuo aiÅ¡kiai atsisakydama nuo iÅ¡samaus gaisro kilimo priežasčių tyrimo ir nustatymo.    Teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta duomenų, patvirtinančių, kad 2008-08-23 įvykusio gaisro metu trečiojo asmens UAB „Žaliasis jovaras“ pirtis nuomos pagrindu buvo perduota naudotis atsakovui V.

B.. Nurodė, kad UAB „Žaliais jovaras“ neturi jokių raÅ¡ytinių įrodymų su duomenimis apie pirties nuomininkÄ gaisro metu, apie asmenį ar asmenis, sumokėjusius už pirties nuomÄ . Teismo vertinimu, buvęs pirties nuomos tvarkos organizavimas neaiÅ¡kus, nenurodyta trečiojo asmens UAB „Žaliasis jovaras“ darbuotojo ar darbuotojų, atsakingų už pirties nuomÄ , nėra aiÅ¡ku, kurio atsakingo asmens buvo atstovaujamas pirties savininkas UAB „Žaliasis jovaras“ sudarant sutartį dėl pirties 2008-08-23 nuomos, taip pat nepateikta jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad už pobÅ«vį pirtyje apmokėjo atsakovas V.

B.. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu apeliantas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:1. Teismas, net nesvarstęs, kokia galėjo bÅ«ti kita gaisro priežastis, kritiÅ¡kai įvertinęs visus gaisro priežastį patvirtinančius įrodymus (kurie, vadovaujantis LR CPK 197 str. 2 d., laikytini oficialiais raÅ¡ytiniais, prima facie įrodymais, o juose nurodytos aplinkybės laikomos visiÅ¡kai įrodytomis), pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl priėmė neteisėtÄ ir neteisingÄ teismo sprendimÄ .

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog ieškovas neįrodė gaisro priežasties, sprendime nenurodė jokios kitos bent teoriškai galimos gaisro priežasties versijos.

2. Niekuo nepagrįstas teismo motyvas, neva „Draudimo kompanija, turėdama draudėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , žinodama apie galimÄ draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimÄ draudikui, neprieÅ¡taravo draudėjo atsisakymui nuo ikiteisminio tyrimo, tuo aiÅ¡kiai atsisakydama nuo iÅ¡samaus gaisro kilimo priežasčių tyrimo ir nustatymo".

3. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog „UAB „Žaliasis jovaras" neturi jokių raÅ¡ytinių įrodymų su duomenimis apie pirties nuomininkÄ gaisro metu, apie asmenį ar asmenis, sumokėjusius už pirties nuomÄ â€œ, mano, kad tai negali bÅ«ti pagrindu atleisti nuomininkÄ nuo atsakomybės už iÅ¡nuomoto daikto sunaikinimÄ . Teigia, kad teismas atsisakė apklausti kitus pirtyje buvusius asmenis, galinčius duoti parodymus apie pirties užsakymo aplinkybes, o iÅ¡ pobÅ«vyje dalyvavusių asmenų apsiribojo tik atsakovo ir jo giminaičių (kurie laikytini suinteresuotais bylos baigtimi) parodymais.

Teigia, kad teismo konstatuota aplinkybė, neva ieÅ¡kovas neįrodė, jog pirties nuomininku buvo atsakovas (atsižvelgiant į tai, kad pats teismas savo aktyviais veiksmais trukdė Å¡iam įrodinėjimui), negali bÅ«ti laikoma teisėtu pagrindu atmesti ieÅ¡kinį. Mano, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog pirtį užsakė bÅ«tent atsakovas V. B.. Liudytojų parodymai patvirtina, kad pirties nuomos užsakymÄ pateikė asmuo vardu V., kuris skambino iÅ¡ telefono, kurio numeris baigiasi skaičiais 242, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ugniagesius kvietė atsakovas V.

B., be to atsakovas Å¡ioje pirtyje lankėsi nebe pirmÄ kartÄ , o aplinkybę, jog teismui liko tam tikrų abejonių dėl pirties nuomininko, apeliantas laiko paties teismo netinkamai organizuoto teismo proceso iÅ¡dava.4. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog 2008-08-22 kasos pajamų orderis nepatvirtina apmokėjimo už 2008-08-23 pirties nuomÄ . Teigia, kad liudytoja apklausta M. K. trečiojo asmens įmonėje dirbo valytoja, o ne buhaltere ar kita gaunamų lėšų apskaitÄ vykdančia darbuotoja.

Todėl laikytina normalu ir paaiÅ¡kinama, kad kasos pajamų orderis atsakingojo darbuotojo buvo iÅ¡raÅ¡ytas ir M. K. perduotas paskutinę iki pirties nuomos darbo dienÄ (t.y. penktadienį, 2008-08-22).5. Teismas, laikydamas patikimais atsakovo parodymus, kuriais iÅ¡ esmės buvo siekiama neatskleisti ar kitaip paslėpti jam žinomas aplinkybes, pažeidė teisės doktrinoje plačiai pripažįstamÄ contra spoliatorem prezumpcijÄ , pagal kuriÄ , Å¡aliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti bylai reikÅ¡mingus įrodymus ar aplinkybes, laikoma egzistuojant nepalankiausius tai Å¡aliai faktus, kuriuos jie bÅ«tų patvirtinę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-14 nutartis c.b. 3K-3-176/2010).Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas V.

B. praÅ¡o atmesti apelianto apeliacinį skundÄ ir palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-02-13 sprendimÄ . AtsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti samprotavimai nepaneigia teismo iÅ¡vados. Sudarant taikos sutartį Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-1321-392/2010 ieÅ¡kovui buvo puikiai žinomos visos bylos aplinkybės, kad ikiteisminis tyrimas dėl kilusio pirtyje gaisro atliktas nebuvo, priimant sprendimÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ trečiajam asmeniui ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai pritarė ieÅ¡kovo draudėjo UAB „Žaliasis jovaras" 2008-08-25 atsisakymui nuo ikiteisminio tyrimo, juo labiau iÅ¡mokėjus draudimo iÅ¡mokÄ , ieÅ¡kovas gavo teisę nustatyti tikrÄ jÄ kilusio gaisro priežastį bei galėjo inicijuoti ikiteisminio tyrimo atlikimÄ .

Ieškovas to nepadarė, o teismas pagrįstai nurodė, kad „Ekspertizės aktu konstatuojama ne tiksli, bet tik tikėtina gaisro kilimo priežastis, ekspertizės akte aiškiai nurodant, kad dėl tikslios gaisro kilimo priežasties nustatymo reikalinga papildoma medžiaga. Pateikti rašytiniai įrodymai rodo, jog visapusiškas gaisro priežasčių tyrimas nebuvo atliekamas ". Mano, kad įrodymų, jog būtent dėl žmonių, kurie buvo pirtyje, neatsakingo elgesio su ugnimi kilo gaisras, byloje nepateikta, o tai reiškia, jog ieškovas neįrodė minėtos aplinkybės.2.

IeÅ¡kovo teiginys apie tai, kad atsakovas buvo nuomininku, nepagrįstas jokiais įrodymais, juo labiau, kad Vilniaus apygardos teisme iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. 2-1321-392/2010, kurioje 2010-03-18 priimta nutartis patvirtinti UAB „Žaliasis jovaras" ir AAS „Gjensidige Baltic" taikos sutartį bei bylÄ nutraukti. Teigia, kad Å¡ioje byloje dalyvavo kaip tretysis asmuo, tačiau bylos nagrinėjimo metu UAB „Žaliasis jovaras" atstovas (savininkas) nurodė, kad su V. B. nebuvo sudaryta jokios nuomos sutarties ir V.

B. nebuvo priėmęs jokių įsipareigojimų.3. Apeliantas deklaratyviais, nieko nepagrįstais teiginiais bando pagrįsti savo nesugebėjimÄ Ä¯rodyti ieÅ¡kinio pagrindÄ , kad neva teismas netinkamai organizavo teismo procesÄ . Visi liudytojai buvo apklausiami įstatyme nustatyta tvarka, jiems buvo užduodami klausimai ir į visus klausimus buvo atsakyta tiek, kiek sugebėjo atsakyti kiekvienas liudytojas. Apeliantas daro niekuo nepagrįstas prielaidas, kad atsakovas ir liudytojai slėpė bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingus faktus apie pirties užsakymo aplinkybes, tačiau visiÅ¡kai nekreipė dėmesio, kad apklausa vyko suėjus jau daugiau nei 3 metams nuo įvykio ir jeigu asmuo neatsimena kai kurių aplinkybių-tai yra normali žmogaus atminties savybė.4.

Atsakovas neneigia, kad galėjo skambinti kam nors ir klausti, ar yra laisva pirtis, tai yra įprasta praktika, tačiau bÅ«tent tÄ dienÄ jokios pirties atsakovas neužsakinėjo. A. V. nėra pirties savininkas arba trečiojo asmens įmonės darbuotojas ir kokiais pagrindais jis galėjo priiminėti užsakymus už poilsį pirtyje, neaiÅ¡ku.

5. Teismo posėdžio metu liudytoja M. K. neigia gavusi iÅ¡ atsakovo kokius nors pinigus už pirties nuomÄ ir net parodė, kad neformino jokio pajamų orderio ir pateiktame į bylÄ orderyje yra ne jos paraÅ¡as. Todėl tokiais „įrodymais" negali bÅ«ti grindžiamas joks reikalavimas ir juo labiau tenkintas ieÅ¡kinys. Tai visiÅ¡kai pagrįstai ir nurodė teismas.Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ darbo grafikÄ . Nurodė, kad nagrinėjant bylÄ jo negalėjo pateikti dėl svarbių nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių, nes Å¡io grafiko nebuvo gavęs iÅ¡ darbdavio.

Tretysis asmuo UAB „Žaliasis jovaras“ atsiliepimo į apelianto (ieÅ¡kovo) apeliacinį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados         Apeliacinis skundas atmestinas.             Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å i byla nagrinėjama ieÅ¡kovo pateikto apeliacinio skundo ribose. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo panaikinti iÅ¡ esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str.).             Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2010-03-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1321-392/2010 patvirtino taikos sutartį tarp ieÅ¡kovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ ir trečiojo asmens UAB „Žaliasis jovaras“.

Vykdydamas taikos sutartį, patvirtintÄ teismo, ieÅ¡kovas 2010-04-07 iÅ¡mokėjo trečiajam asmeniui UAB „Žaliasis jovaras“ 60 000 Lt (b.l. 29). IeÅ¡kovas, remdamasis CK 6.1015 str. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakingam už padarytÄ Å¾alÄ (sudegusiÄ pirtį) asmeniui - atsakovui V. B., reikalaudamas priteisti iÅ¡ atsakovo 60 000 Lt. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl Å¡ios normos taikymo yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias LR CK teisės normas, kuriose nurodyta, kad civilinei atsakomybei atsirasti yra privalomos Å¡ios sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalÄ padariusio asmens kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-304/2009, 2007-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007; 2005-02- 21 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-116/2005, 2009-06-26 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-304/2009) ir kt.).Dėl asmens, atsakingo už atsiradusiÄ Å¾alÄ nustatymoApeliantas ieÅ¡kinį grindžia LR CK 6.489 str. 3 d. nuostata, kurioje nurodyta, kad nuomininkas yra atsakingas už kitų asmenų, kuriems jis suteikia teisę ar galimybę naudotis iÅ¡nuomotu daiktu, veiksmus.

Teigia, kad PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR VRM gaisrinių tyrimų centro ekspertizės akte Nr.20 EA nurodyta, kad gaisras kilo dėl nuomojamoje pirtyje buvusių asmenų kaltės, todėl remiantis LR CK 6.489 str. 3 d., 6.502 str. 2 d. ir 6.1015 str. ieÅ¡kovas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovÄ V. B.. Å ioje byloje yra apelianto pareiga įrodyti, kad atsakovas yra nuomininkas (CPK 178 str.).Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog pirtį užsakė bÅ«tent atsakovas V.

B.. Teigia, kad teismo konstatuota aplinkybė, neva ieškovas neįrodė, jog pirties nuomininku buvo atsakovas (atsižvelgiant į tai, kad pats teismas savo aktyviais veiksmais trukdė šiam įrodinėjimui), negali būti laikoma teisėtu pagrindu atmesti ieškinį.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apelianto argumentu. Pažymėtina, kad LR CK 6.531 str. 1 d. numato, kad pastatų nuomos sutartis turi būti rašytinė. Byloje nustatyta, kad tarp atsakovo V. B. ir trečiojo asmens UAB „Žaliasis jovaras“ nebuvo sudarytos rašytinės sutarties dėl pirties nuomos.

Tai patvirtino Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-06-07 parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovo atstovas E. B. nurodydamas, jog žodinę pirties nuomos sutartį įrodinės liudytojų parodymais (b.l. 57), 2011-09-06 teismo posėdžio metu ieškovo atstovas taip pat nurodė, kad nėra rašytinio dokumento, kad pirtį užsakė būtent atsakovas, kadangi paslauga nėra iki galo suteikta, nes pirtis sudegė (b.l. 73), 2011-09-06 teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Žaliasis jovaras“ atstovas G.

M. taip pat patvirtino, kad kokių nors dokumentų apie nuomÄ neiÅ¡liko (b.l. 74). Vertintina, ar kiti bylos įrodymai patvirtina tarp Å¡alių susiklosčiusius nuomos santykius. Nagrinėjant bylÄ buvo remiamasi trečiojo asmens paaiÅ¡kinimais bei buvo apklausti liudytojai: A. V., M. K., V. B., G. B.. Liudytojas A. V. 2011-09-06 teismo posėdžio metu teigė, kad negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad pirtį užsakė bÅ«tent V. B., nes jis žinojo tik vardÄ Å¾mogaus, kuris kreipėsi dėl pirties užsakymo (b.l. 75).

Liudytoja M. K. 2011-12-06 teismo posėdžio metu teigė, kad nežino, kas užsakė pirtį, kad atsakovo V. B. ji nepamena (b.l. 106), nurodė, kad gaisro metu prie jos „pribėgo moteris iš tos kompanijos, kuri užsakinėjo pirtį, ta moteris skambino gaisrinei“ (b.l.108). Liudytoja G. B. 2012-01-24 teismo posėdžio metu patvirtino, kad po gaisro jai buvo skambinta dėl sutarties pasirašymo, tačiau ji nesutiko pasirašyti sutartį (b.l. 126). Taigi, kaip nustatyta liudytojai nepateikė tikslių duomenų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad pirtį užsakė būtent V.

B., ir nėra įrodyta, kas iÅ¡ trečiojo asmens pusės atstovavo užsakant pirtį nuomai. IeÅ¡kovas teigia, jog užtenka vien fakto, kad užsakymÄ priėmė A. V. (kuris nėra trečiojo asmens darbuotojas), kad telefono numeris, iÅ¡ kurio buvo skambinta sutampa su V. B. telefono numeriu ir dėl to jis laikytinas pirties nuomotoju. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokie duomenys nėra pakankami, kad įrodyti nuomos sutarties sudarymo faktÄ , nes vien tik asmens vardas nepatvirtina jo asmens tapatybės, o aplinkybė, kad telefono numeris (iÅ¡ kurio skambinta) sutampa su V.

B. telefono numeriu, taip pat nepatvirtina skambinusiojo asmens tapatybės. Nuomos sutarties sudarymo fakto nepatvirtina ir ta aplinkybė, kad V. B. toje pirtyje lankėsi nebe pirmÄ kartÄ . IÅ¡ byloje esančių duomenų nėra aiÅ¡ku, kodėl po gaisro buvo skambinta G. B. dėl sutarties pasiraÅ¡ymo, o ne V. B., jeigu jis užsakė pirtį nuomai. Atsižvelgiant į byloje esančių duomenų visumÄ , apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad bylos nagrinėjimo eigoje nenustatyta įrodymų, patvirtinančių, kad gaisro metu pirtis buvo iÅ¡nuomota atsakovui V.

B.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinėse bylose bendra taisyklė yra ta, kad teismas nagrinėja bylÄ tik pareikÅ¡tų reikalavimų ribose ir analizuoja bei vertina tik tas aplinkybes, kuriomis remiasi Å¡alys. Tai yra, teismas gali nagrinėti tik tokį ginÄÄ , kokį savo pasirinktiems atsakovams kelia ieÅ¡kovas, ir pagal byloje surinktÄ medžiagÄ spręsti dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo ar nepagrįstumo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirtyje buvo daug žmonių, kad joje buvo Å¡venčiamas liudytojos G.

B. gimtadienis. IeÅ¡kovo nuomone, visi pobÅ«vyje buvę asmenys atsako už žalÄ solidariai (b.l. 128). Tačiau nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas reikalavimÄ reiÅ¡kė tik vienam iÅ¡ pobÅ«vyje dalyvavusių asmenų – V. B., pirties nuomininkui, kuris yra atsakingas už kitų asmenų, kuriems jis suteikia teisę ar galimybę naudotis iÅ¡nuomotu daiktu, veiksmus (CK 6.489 str. 3 d.). Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas teigia, kad teikė teismui praÅ¡ymus apklausti ir kitus gaisro metu pirtyje buvusius asmenis, tačiau Vilniaus m. 3 apylinkės teismas, niekuo nemotyvuodamas, tokį ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atmetė.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2011-09-06 teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas E. B. teigė, kad nėra bÅ«tinybės apklausti byloje liudytojÄ M. K. (b.l. 75), tačiau teismas nutarė apklausti byloje Å¡iÄ liudytojÄ (b.l. 76). Taigi, nors ieÅ¡kovo atstovas manė, kad nebÅ«tina apklausti Å¡ios liudytojos, teismas nutarė jÄ apklausti. Tai paneigia ieÅ¡kovo argumentus, kad teismas savo aktyviais veiksmais trukdė įrodinėjimui. PrieÅ¡ingai, teismas savo aktyviais veiksmais siekė apklausti liudytojus.

Tai patvirtina ir tos aplinkybės, kad 2011-10-19 teismo posėdžio metu teismas tenkino ieÅ¡kovo atstovo E. B. praÅ¡ymÄ apklausti liudytojais V. B. ir G. B. (b.l. 86). Å io teismo posėdžio metu atsakovo atstovas B.Chranovskij į ieÅ¡kovo atstovo praÅ¡ymÄ kviesti liudytojais V. B. ir G. B., teigė „keista, kad ne visus asmenis, kurie buvo pirtyje yra kviečiami liudytojais, bet palieku teismo nuožiÅ«rai“ (b.l. 86). 2012-01-24 teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas E. B. teikė praÅ¡ymÄ apklausti byloje K.

P. (G. B. seserį) ir P. (asmenį, kuris gyvena su K. P.), tačiau teismas atmetė šį ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ (b.l. 127). Å iame 2012-01-24 teismo posėdyje bylos nagrinėjimas buvo baigtas, daugiau praÅ¡ymų Å¡alys neteikė. Taigi, teismas netenkino ieÅ¡kovo atstovo praÅ¡ymo apklausti K. P. ir P., kitų asmenų apklausti ieÅ¡kovas teismo neprašė. Tokiu atveju atmestinas ieÅ¡kovo argumentas, kad teismas apsiribojo tik atsakovo ir jo giminaičių (kurie laikytini suinteresuotais bylos baigtimi) parodymais.

Nors teismas tokį ieÅ¡kovo atstovo praÅ¡ymÄ atmetė, iÅ¡ esmės jo nemotyvuodamas, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, tai neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliantas reikalavimus grindė tuo, kad nuomininkas yra atsakingas už kitų asmenų, kuriems jis suteikia teisę ar galimybę naudotis iÅ¡nuomotu daiktu veiksmus (LR CK 6.489 str. 3 d.). Byloje nustatyta, kad nuomos sutartis nebuvo sudaryta, trečiojo asmens pirties nuomos apskaita nebuvo vykdoma, neaiÅ¡ku koks atsakingas už nuomos sutarties sudarymÄ asmuo, byloje nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad už pobÅ«vį pirtyje apmokėjo atsakovas V.

B., todėl atmestini ieÅ¡kovo argumentai, kad pats teismas savo aktyviais veiksmais trukdė įrodinėjimui, jog pirties nuomininku buvo atsakovas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, todėl naikinti sprendimÄ Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu, nėra pagrindo. Dėl įrodymų vertinimo nustatant gaisro kilimo priežastįApeliantas teigia, kad teismas net nesvarstęs, kokia galėjo bÅ«ti kita gaisro priežastis, kritiÅ¡kai įvertinęs visus gaisro priežastį patvirtinančius įrodymus (kurie, vadovaujantis LR CPK 197 str. 2 d., laikytini oficialiais raÅ¡ytiniais, prima facie įrodymais, o juose nurodytos aplinkybės laikomos visiÅ¡kai įrodytomis), pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl priėmė neteisėtÄ ir neteisingÄ teismo sprendimÄ .

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog ieÅ¡kovas neįrodė gaisro priežasties, sprendime nenurodė jokios kitos bent teoriÅ¡kai galimos gaisro priežasties versijos.Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civiliniame procese įrodinėjimas įstatyme numatytomis įrodinėjimo priemonėmis turi tikslÄ â€“ pasiekti teismo įsitikinimÄ , pagrįstÄ byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.).

Teismas byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.1 d.). Taigi, apeliantas, teigdamas, kad galima kita gaisro priežasties versija, turėjo jÄ ir įrodyti. FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2013 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2013.).

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2009-09-28 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-336/2009; 2010-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; 2011-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; 2012-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012 ir kt.).

Šioje byloje teisėjų kolegija, įvertinusi faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus gaisro priežastį patvirtinančius įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo privalomų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų. Tai, kad tam tikri įrodymai buvo įvertinti ne apelianto naudai dar nereiškia, kad jie įvertinti netinkamai ir ne pagal įstatymų reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad gaisras yra nekontroliuojamas, vykstantis ne tam skirtoje vietoje degimas, keliantis pavojų žmogui, turtui ar aplinkai (PrieÅ¡gaisrinės saugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Dėl to turi bÅ«ti laikomasi prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių ir kitų prieÅ¡gaisrinę saugÄ reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų. Todėl dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, objektų savininkai ar teisėti valdytojai turi bÅ«ti itin atidÅ«s ir elgtis taip, kad bÅ«tų iÅ¡vengta gaisro kilimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-304/2009).

IeÅ¡kovo atstovas 2011-09-06 teismo posėdžio metu teigė, kad 2008-08-23 pobÅ«vio metu faktiÅ¡kai pirties patalpose, rÅ«syje buvo rÅ«koma, kas draudžiama pagal bendrÄ sias prieÅ¡gaisrines saugos taisykles, ir neatsargus pirtyje buvusių asmenų elgesys su ugnimi privedė prie to, kad kilo gaisras ir sudegė pirtis (b.l. 73). Tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių šį ieÅ¡kovo atstovo E. B. teiginį. PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR VRM Trakų prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros poskyrio 2008-09-01 pažymoje Nr.2.13-336 nurodyta, kad prie degančios pirties buvo susirinkę daug žmonių.

Ar taip jų buvo girtų asmenų, ugniagesiai nepastebėjo (b.l. 16). Å ioje pažymoje nurodyta, kad gaisro židinys yra Å¡iaurinėje pastato dalyje, labiausiai tikėtina gaisro priežastis – pirtyje buvusių asmenų neatsargus elgesys su ugnimi, o bÅ«tent mažo kaloringumo ugnies Å¡altinis patekęs ant degių medžiagų. PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR VRM Trakų prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros poskyrio 2008-08-25 nutarime Nr. II-8-8.19-30 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ (prijungtos Vilniaus apygardos teismo civ.bylos 2-1321-392/2010 t.1., b.l.

37) nurodyta, jog gaisro tyčinio padegimo požymių nenustatyta, labiausiai tikėtina, kad gaisras kilo dėl pirtyje buvusių asmenų neatsargaus elgesio su ugnimi. Å iame nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ nenurodyti jokie faktiniai duomenys, pagrindžiantys pateiktÄ gaisro kilimo priežastį – neatsargų elgesį su ugnimi. PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR VRM Gaisrinių tyrimo centras 2008-11-04 ekspertizės akte Nr.20EA nurodė, jog labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – paÅ¡alinis ugnies Å¡altinis.

Dėl tikslios gaisro kilimo priežasties nustatymo reikalinga papildoma medžiaga (t.y. asmenų tuo metu buvusių pirtyje paaiÅ¡kinimai) (b.l. 20-23). Taigi, Å¡ie oficialÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai – nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR VRM Gaisrinių tyrimo centras 2008-11-04 Nr.20EA ekspertizės aktas patvirtina, kad visapusiÅ¡kas gaisro priežasčių tyrimas nebuvo atliktas (ikiteisminis tyrimas nepradėtas, o dėl tikslios gaisro kilimo priežasties reikalinga papildoma medžiaga).

Pažymėtina, kad šiuose dokumentuose konstatuota, tik tikėtina gaisro priežastis. Taigi, minėti įrodymai neginčijamai nepatvirtina ieškovo nurodytos gaisro priežasties. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, išvada, kad gaisras kilo dėl neatsargaus pirtyje buvusių asmenų elgesio su ugnimi, nepatvirtinta byloje esančių įrodymų visumos analize ir padaryta tik prielaidos forma, tačiau teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaida (CPK 263 str., 265 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavo, kad ieškovo nurodyta gaisro kilimo priežastis yra viena iš tikėtinų priežasčių.

Aplinkybės, kad gaisras kilo dėl pirtyje buvusių asmenų neatsargaus elgesio su ugnimi, kad ugnies Å¡altiniu Å¡iuo atveju galėjo bÅ«ti mažo kaloringumo ugnies Å¡altinis, yra neįrodytos. Todėl atmestini ieÅ¡kovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl priėmė neteisėtÄ ir neteisingÄ teismo sprendimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad teismas rėmėsi pateiktais į bylÄ oficialiais įrodymais, kuriuose nebuvo nurodytos jokios kitos bent teoriÅ¡kai galimos gaisro priežasties versijos, todėl nebuvo teisinio pagrindo teismui sprendime konstatuoti kitas gaisro priežasčių versijas.

Gaisro kilimo versijų nepateikė ir apklausti liudytojai. Todėl atmestinas ieÅ¡kovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog ieÅ¡kovas neįrodė gaisro priežasties, sprendime nenurodė jokios kitos bent teoriÅ¡kai galimos gaisro priežasties versijos, nes tokių įrodymų į bylÄ apeliantas nepateikė.Be to, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, atsisakymÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ sÄ lygojo pirties savininko ir ieÅ¡kovo draudėjo UAB „Žaliasis jovaras“ 2008-08-25 atsisakymas nuo ikiteisminio tyrimo (prijungtos Vilniaus apygardos teismo civ. byla Nr.2-1321-392/2010, I t., b.l. 102, 103).

Atkreiptinas dėmesys, kad 2010-01-26 taikos sutarties, sudarytos tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens 6 punktas numato, kad Å¡alys įsipareigoja bendradarbiauti ir visapusiÅ¡kai padėti viena kitai reikalaujant žalos atlyginimo ir iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo iÅ¡ už Å¡ios žalos atsiradimÄ atsakingo asmens (b.l. 30-31). Konstatuotina, kad ieÅ¡kovui, sudarant Å¡iÄ taikos sutartį, buvo žinoma, jog UAB „Žaliasis jovaras“ 2008-08-25 atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir su gaisro priežastimi sutiko, nes PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR VRM Trakų prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros poskyrio 2008-08-25 nutarimas Nr. II-8-8.19-30 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Trakų prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos 2008-08-25 aktas Nr. 216 buvo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-1321-392/2010 (t.1., b.l. 37 ir 102-103).

Tokiu atveju ieÅ¡kovo pasiraÅ¡yta taikos sutartis su trečiuoju asmeniu, kurioje įtvirtintas susitarimas bendradarbiauti reikalaujant žalos atlyginimo ir iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo iÅ¡ už Å¡ios žalos atsiradimÄ atsakingo asmens, reikÅ¡tų jo neprieÅ¡taravimÄ trečiojo asmens sprendimui atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Todėl visiÅ¡kai pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad draudimo kompanija, turėdama draudėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , žinodama apie galimÄ draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimÄ draudikui, neprieÅ¡taravo draudėjo atsisakymui nuo ikiteisminio tyrimo, tuo aiÅ¡kiai atsisakydama nuo iÅ¡samaus gaisro kilimo priežasčių tyrimo ir nustatymo.

Dėl atsakovo praÅ¡ymo prijungti prie bylos naujÄ Ä¯rodymÄ Atsakovas V. B. kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ pateikė naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato vieÅ¡osios policijos Patrulių rinktinės 2 kuopos 2 bÅ«rio 2008 m. rugpjūčio mėn. darbo grafikÄ . Nurodė, kad Å¡io įrodymo negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, nes Å¡is darbo grafikas jam nebuvo pateiktas. Atsižvelgdama į šį praÅ¡ymÄ , teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 314 str. nuostatÄ , apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

PraÅ¡ymo prijungti įrodymÄ pateikimÄ atsakovas argumentuoja teiginiu, kad Å¡io įrodymo jam nepateikė darbdavys, nors jis ir kreipėsi į darbdavį dėl darbo grafiko gavimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas negalėjo pateikti Å¡io įrodymo pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylÄ (nėra pateiktos pažymos, kad atsakovo darbdavys atsisakė pateikti darbo grafikÄ atsakovui), todėl apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 314 str. atsisako priimti šį naujÄ atsakovo įrodymÄ .Dėl kitų apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųAtmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , tenkintinas atsakovo V. B. praÅ¡ymas dėl iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ apeliacinėje instancijoje priteisimo – 500 Lt (CPK 93 str. 1 d., 3 d.), kadangi Å¡ių iÅ¡laidų turėjimas pagrįstas į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais (b.l.159-161). Apibendrinus tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino Å¡ioje byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija n u t a r i a :

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ atsakovo V. B. a.k(duomenys neskelbtini) naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti –500 Lt.             Teisėjai                                                                                                                       Andrutė Kalinauskienė                                                                                                                                     Loreta Lipnickienė                                                                                                                                Andžej Maciejevski