72e2158a-07ad-431b-a81f-99bcdb593111 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-141-340/11

Teisminio proceso Nr.: 2-02-3-04971-2009-9

Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.1; 60; 121.15; 121.18; 121.21

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. kovo 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės, kolegijos teisėjų A. Auruškevičiaus, A. Maciejevskio, sekretoriaujant

S. Blažinauskaitei,

dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui advokatui Z. Benečiui, atsakovo (apelianto) atstovui advokatui S. Zabitai, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB „Vianrė“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Transtira“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Vianrė“ dėl nuostolių atlyginimo, tretysis asmuo UAB „Folis“.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

n u s t a t ė:

Â

ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Vianrė“ 17 060,28 Lt už prarastÄ krovinį; 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2008-01-02 su atsakovu buvo sudaryta sutartis, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo nuvežti krovinius iÅ¡ Vokietijos į LietuvÄ ; tarp vežtų krovinių buvo trečiojo asmens UAB „Folis“ užsakytos prekės – 22 paletės. Atsakovas vykdė ieÅ¡kovo pavedimÄ , tačiau nepristatė vienos paletės. Atsakovo argumentas, kad vairuotojui nebuvo leista dalyvauti krovinio pakrovime nepagrįstas; kadangi pagal sutarties 2.2 p. bei CMR konvencijos 17 p. atsakovas prisiėmė atsakomybę už krovinio praradimÄ . IeÅ¡kovas ir UAB „Folis“ tarpusavio užskaitymo aktu kompensavo žalÄ , todėl pagal CMR konvencijos 37 p.

turi regreso teisę kitų vežėjų – UAB „Vianrė“ – atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos.

Atsiliepimu atsakovas prašė taikyti vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareikÅ¡tam reikalavimui; ieÅ¡kinį atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad CMR Konvencijos 32 str. nurodoma, jog teisė pateikti ieÅ¡kinį dėl vežimų taikant KonvencijÄ dėl senaties prarandama po 1 metų, o ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį pateikė praėjus daugiau nei po pusantrų metų nuo krovinio pristatymo. IeÅ¡kovas yra įmonė, kuri užsiima krovinių pervežimų veikla, todėl jam taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklÄ standartai. Nurodė, kad atsakovo vairuotojui nebuvo leista dalyvauti krovinio pakrovime, Å¡i aplinkybė nurodyta važtaraÅ¡tyje; krovinį pakrovė siuntėjas, todėl atsakovas turėtų bÅ«ti atleistas nuo civilinės atsakomybės, vadovaujantis Konvencijos 17 straipsnio 4 dalies c punktu. Taip pat nurodė, kad nepagrįsta prarastos pakuotės vertė. Nepagrįstai reikalaujama 6 procentų dydžio procesinių palÅ«kanų.

Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2010-04-12 sprendimu UAB „Transtira“ ieÅ¡kinį tenkino; priteisė ieÅ¡kovo UAB „Transtira“ naudai iÅ¡ atsakovo UAB „Vianrė“ 17 060,28 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (17 060,28 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2009-05-04) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 1 511,81 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų; priteisė iÅ¡ atsakovo UAB „Vianrė“ valstybės naudai 28,63 iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad 2005-01-12 UAB „Transtira“ ir UAB „Folis“ pasirašė sutartį, pagal kuriÄ UAB „Transtira“ įsipareigojo pervežti UAB „Folis“ transporto paraiÅ¡koje nurodytÄ krovinį nuo tiekėjo durų iki UAB „Transtira“ nurodyto terminalo Vilniuje, o UAB „Folis“ įsipareigojo apmokėti už suteiktas paslaugas sutartÄ kainÄ . 2008-01-02 UAB „Transtira“ ir UAB „Vianrė“ pasirašė sutartį, pagal kuriÄ UAB „Vianrė“ įsipareigojo pervežti UAB „Transtira“ transporto paraiÅ¡koje nurodytÄ krovinį, o UAB „Transtira“ įsipareigojo apmokėti už suteiktas paslaugas sutartÄ kainÄ . UAB „Folis“ pasigedo pakuotės 55923/01, kurioje buvo prekės, kurių vertė 17 060,28 Lt; paprašė UAB „Transtira“ kompensuoti patirtus nuostolius. 2008-07-31 UAB „Transtira“ pareiÅ¡kė UAB „Vianrė“ pretenzijÄ ; kadangi vežimÄ vykdė UAB „Vianrė“ ir dėl prarastos krovinio dalies kaltas yra UAB „Vianrė“ vairuotojas, UAB „Transtira“ pareikalavo, kad UAB „Vianrė“ kompensuotų atsiradusiÄ Å¾alÄ . IÅ¡ 2009-02-17 UAB „Folis“ ir UAB „Transtira“ pasiraÅ¡yto akto Dėl skolų suderinimo 2008-12-31 duomenimis ir pardavimų knygos iÅ¡raÅ¡o teismas nustatė, kad UAB „Transtira“ sumokėjo UAB

„Folis“ 17 060,28 Lt. 2009-09-03 raštu Nr. 136 UAB „Folis“ informavo UAB „Vianrė“

atstovÄ advokatÄ Stasį ZabitÄ apie tai, kad UAB „Transtira“ nekompensavo patirtų nuostolių už prarastÄ 17 060,28 Lt vertės krovinį.

Teismas nustatė, kad vežimas buvo vykdomas kelių transportu, už užmokestį, krovinio gavėjas ir siuntėjas yra skirtingų Å¡alių teritorijose (Vokietija ir Lietuva), abi Å¡alys yra CMR konvencijos narės, todėl ginčo sprendimui taikytinos CMR konvencijos nuostatos (CMR konvencijos 1 str. 1 d.). Atsakovas prašė taikyti ieÅ¡kovo praleistÄ CMR konvencijoje nustatytÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir ieÅ¡kinį tuo pagrindu atmesti. Teismas, sutikdamas su atsakovo argumentu dėl Å¡iuo atveju taikytino vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminu, nesutiko, kad Å¡is terminas skaičiuotinas nuo krovinio pristatymo gavėjui momento. Teismas nustatė, kad UAB „Transtira“ krovinio gavėjui UAB „Folis“ kompensacijÄ už prarastÄ krovinio dalį sumokėjo 2009-02-17, o į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui UAB „Vianrė“ kreipėsi 2009-04-29, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad gindamas savo civilines teises ieÅ¡kovas UAB „Transtira“ CMR konvencijoje nustatyto ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido.

Atsakovas UAB „Vianrė“ neigdamas savo kaltę dėl prarasto dalies krovinio, vadovaujasi CMR konvencijos 17 str. 4 d. c punkto nuostata, kad vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas dėl ypatingos rizikos jeigu krovinį pakrovė krovinio siuntėjas. Atsakovas savo argumentus grindžia tuo, kad jų vairuotojas neturėjo galimybės stebėti krovimo eigos, apie tai padarydamas įraÅ¡Ä â€žpakrovime nedalyvavau“ CMR važtaraščio 18 grafoje. Vežant krovinį vairuotojas nepastebėjo, kad bÅ«tų pažeistos puspriekabės kontrolinės spynelės, todėl mano, kad krovinio dalis dingo ne vežant krovinį, o siuntėjo buvo pakrauta mažiau krovinio, nei nurodyta CMR važtaraÅ¡tyje. Teismas konstatavo, jog ta aplinkybė, kad krovinį pakrovė siuntėjas, savaime neeliminuoja vežėjo atsakomybės už žalÄ , padarytÄ jo dispozicijoje esančiam kroviniui. Kartu turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kad CMR konvencijos 8 str. 1 ir 2 d. bei 9 str. 2 d. nustatyti įpareigojimai vežėjui priimant krovinį, t. y. vežėjas priimdamas krovinį, privalo patikrinti ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius. Jeigu vežėjas neturi galimybių patikrinti įrašų, apie tai jis privalo motyvuotai nurodyti važtaraÅ¡tyje. IÅ¡nagrinėjęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad vežėjo vairuotojo padarytas įraÅ¡as „Pakrovime nedalyvavau“ nelaikytas motyvuotomis pastabomis CMR konvencijos 17 ir 18 str. nuostatų prasme ir negali bÅ«ti laikomas pagrindu atleisti vežėjÄ nuo atsakomybės. Vežėjas galimybę atleisti jį nuo atsakomybės grindžia aplinkybėmis, kurias pats privalėjo patikrinti (krovinio vietų atitiktis nurodytoms važtaraÅ¡tyje). Teismas konstatavo, kad vežėjo vairuotojas elgėsi neapdairiai ir nerÅ«pestingai nedalyvaudamas krovinio pakrovimo procese ir vėliau nesiimdamas priemonių patikrinti krovinio vietų skaičių, tokiu bÅ«du prisiimdamas rizikÄ ; padarė iÅ¡vadÄ , kad vežėjo kaltės prezumpcija Å¡ioje byloje nebuvo paneigta ir atsakomybė už dalies krovinio praradimÄ tenka vežėjui UAB „Vianrė“.

IeÅ¡kovas į bylÄ pateikė įrodymus, kad už dalies krovinio praradimÄ sumokėjo UAB „Folis“ 17 060,28 Lt. Prarastos krovinio dalies vertę įrodo sÄ skaita-faktÅ«ra ir važtaraÅ¡tis. Tai, kad minėta suma UAB „Folis“ buvo sumokėta įrodo UAB „Transtira“ pažyma ir skolų suderinimo aktas. Atsakovo argumentai, kad minėti dokumentai neįrodo sumokėjimo fakto, nes UAB „Folis“ vadovė jiems raÅ¡tu pranešė, kad UAB „Transtira“ su UAB „Folis“ dėl prarasto dalies krovinio nėra atsiskaičiuosi, buvo paneigti teismo posėdyje apklausiant UAB „Folis“ direktorę

J. B., kuri patvirtino faktÄ , kad UAB „Transtira“ su UAB „Folis“ pilnai atsiskaitė tarpusavio skolų užskaitymo bÅ«du, o savo pasiraÅ¡ytÄ

raÅ¡tÄ , adresuotÄ UAB “Vianrė“ atstovui, liudytoja įvertino kaip nesusipratimÄ . Ä®vertinęs

visas byloje nustatytas aplinkybes teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo UAB „Transtira“ reikalavimas priteisti iÅ¡ UAB „Vianrė“ 17060,28 Lt skolos yra pagrįstas, todėl tenkintas. CMR konvencijos 27 str. yra nustatyta, kad įgaliojimus turtintis asmuo gali reikalauti 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų. Todėl ieÅ¡kovo UAB „Transtira“ naudai iÅ¡ atsakovo UAB „Vianrė“ priteistina 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010-04-12 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apelianto nuomone, sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas; teismas neiÅ¡samiai įvertino faktines bylos aplinkybes ir apelianto iÅ¡dėstytus atsikirtimus, netinkamai vertino liudytojų parodymus. Nesutinka su teismo argumentais dėl apelianto civilinės atsakomybės; pažymi, kad vairuotojui-ekspeditoriui siuntėjo atstovai neleido dalyvauti pakrovime, todėl jis neturėjo galimybės suskaičiuoti ir patikrinti krovinio, kadangi ant palečių buvo nuorodos, draudžiančios ant jų lipti ar kitaip neatsargiai su jomis elgtis.

Teismas vairuotojo parodymų visiÅ¡kai nevertino, nors liudytojo parodymai yra viena iÅ¡ įrodinėjimo priemonių. Nurodo, jog vairuotojui nedalyvavus pakrovime, krovinio kiekis buvo įraÅ¡ytas pagal su kroviniu perduotų dokumentų duomenis. CMR konvencijos 8 str. 2 d. numatyta pareiga įvykdyta – važtaraÅ¡tyje nurodyta, kad vežėjas pakrovime nedalyvavo; dėl sÄ vokos „motyvuota“ pažymi, kad ji nėra reglamentuoti motyvavimo reikalavimai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad važtaraÅ¡tis kaip dokumentas yra pakankamai formalizuotas, jo struktÅ«ra glausta, siuntėjo atstovai įraÅ¡Ä matė, važtaraÅ¡tį su įraÅ¡u pasirašė, todėl tokia pastaba jiems buvo priimtina ir manytina, kad tokiu bÅ«du vežėjas tinkamai įvykdė Konvencijos 8 str. 2 d. numatytÄ pareigÄ ir turi bÅ«ti atleistas nuo atsakomybės pagal Konvencijos 17 str. 4 d. c punktÄ .

Apelianto nuomone, teismo argumentai dėl ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens skolų suderinimo akto nepagrįsti. IeÅ¡kovas privalėjo įrodyti aplinkybę, kad jis atsiskaitė su UAB „Folis“, įgijo teisę pareikÅ¡ti regresinį reikalavimÄ apeliantui. IÅ¡ byloje surinktų įrodymų kyla abejonių, jog ieÅ¡kovas realiai atsiskaitė, kadangi 2009-02-17 aktas dėl skolų suderinimo sudarytas ir pasiraÅ¡ytas asmenų, neturėjusių įgaliojimų veikti bendrovės vardu ir pasiraÅ¡yti finansines pasekmes sukeliančius dokumentus, o tai rodo tiek ieÅ¡kovo, tiek trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumÄ .

Pažymi, jog vykstant bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme, UAB „Folis“ atstovai kreipėsi į apeliantÄ praÅ¡ydami padengti ginčo įsiskolinimÄ , nurodė, jog UAB „Transtira“ nekompensavo už prarastÄ krovinį, tačiau vėliau teismo posėdžiuose pozicijÄ pakeitė. Manytina, jog toks nuomonės pakeitimas susijęs su siekiu pridengti tariamÄ skolų suderinimo aktÄ , pasiraÅ¡ytÄ neįgaliotų asmenų. Pažymi, jog Å¡ie argumentai buvo nurodyti atsiliepime į ieÅ¡kinį, tiek ginčo nagrinėjimo metu, tačiau teismas juos ignoravo, taigi pažeidė įrodymų vertinimo principus bei teismų pareigÄ Ä¯vertinti ir pasisakyti dėl visų byloje surinktų įrodymų.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo situacijos vertinimu ir argumentais ir meno, kad nuostolius lėmė ne vežėjo, o siuntėjo netinkami veiksmai ar aplaidumas, todėl apeliantas turėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės vadovaujantis CMR konvencijos 17 str. 4 d. c punktu.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010-04-12 sprendimÄ nepakeistu, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad teismas įvertino visus byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir liudytojo (vairuotojo) parodymus ir padarė pagrįstÄ ir teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad vairuotojo įraÅ¡as nelaikytinas motyvuotomis pastabomis CMR nuostatų prasme ir negali bÅ«ti laikomas pagrindu atleisti vežėjÄ nuo atsakomybės. Nesutinka su apelianto įrodymų interpretavimu – siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti skolos kompensavimÄ Ä¯ teismo posėdį buvo iÅ¡kviesta UAB „Folis“ direktorė, kuri patvirtino, kad prarasto krovinio vertė buvo kompensuota tarpusavio užskaitymo bÅ«du; 2009-02-17 skolų suderinimo aktas nėra nuginčytas ir yra galiojantis, todėl ieÅ¡kovas turėjo reikalavimo teisę.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK

329 str.).

Dėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės.

Vežėjas atsako už krovinio praradimÄ ar jo sugadinimÄ nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, iki jo perdavimo momento (CMR konvencijos 17 str. 1 p.). Å ios taisyklės iÅ¡imtys nustatytos CMR konvencijos 17 str. 2 ir 4 punktuose. Apelianto manymu, jis turi bÅ«ti atleistas nuo atsakomybės CMR konvencijos 17 str. 4 punkto c papunkčio pagrindu; Å¡ioje konvencijos normoje nustatyta, kad toks atleidimas nuo atsakomybės galimas, jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iÅ¡krovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu. Pagal CMR konvencijos 18 str. 2 punktÄ , jei vežėjas įrodo, kad susidarius aplinkybėms krovinys prarastas ar sugadintas dėl vieno ar kelių 17 str. 4 punkte nurodytų rizikos faktorių, tai manoma, jog nuostoliai dėl to ir buvo patirti; tokių aplinkybių buvimÄ turi įrodyti vežėjas, siekdamas paneigti savo kaltės prezumpcijÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasirėmė CMR konvencijos 17 str. 4 punkto c papunkčio normos aiÅ¡kinimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2009 ir nurodė, kad ta aplinkybė, jog krovinį pakrovė siuntėjas, savaime neeliminuoja vežėjo atsakomybės už žalÄ . Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas atleisti atsakovÄ nuo atsakomybės, įvertino tai, kad pats atsakovas nevykdė savo pareigos, nustatytos CMR konvencijos 8 str. 1 ir 2 punktuose, įpareigojančiuose vežėjÄ patikrinti, ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraÅ¡tyje, bei krovinio ir pakuotės iÅ¡orinę bÅ«klę, o to negalint padaryti – motyvuotai nurodyti važtaraÅ¡tyje. Å ių veiksmų neatlikus laikoma, kad krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir

numeracija atitinka važtaraščio įraÅ¡us (CMR konvencijos 9 str. 2 p.). PagrindÄ atleisti vežėjÄ nuo atsakomybės

apeliantas grindžia tuo, kad jo vairuotojui nebuvo leista dalyvauti pakrovime, vėliau negalėjo patikrinti pakrautų palečių kiekio, nes ant jų buvo pažymėta, jog krovinys dūžtantis, lipti ant jų nebuvo galima, krovinys nugabentas su nepažeistomis plombomis, o tai rodo, kad viena paletė tiesiog nebuvo pakrauta, t. y. vežėjas galimybę atleisti jį nuo atsakomybės grindžia tomis aplinkybėmis, kurias pats privalėjo patikrinti (krovinio vietų atitiktis nurodytoms važtaraštyje).

Teismas nurodė, kad vežėjo vairuotojas buvo neapdairus, nedalyvaudamas pakrovimo procese ir vėliau nesiimdamas priemonių patikrinti krovinio vietų skaičių, tuo prisiimdamas krovinio praradimo rizikÄ ; teismas atsisakė vertinti vairuotojo pastabÄ CMR važtaraÅ¡tyje „Pakrovime nedalyvavau“ kaip motyvuotas pastabas CMR konvencijos 17 ir 18 str. prasme. Teisėjų kolegija sutinka su teismo iÅ¡vadomis; vežėjo vairuotojo D. M. parodymai, dėl kurių teismas sprendime nepasisakė, jų nepaneigia. Teismo posėdžio metu vežėjo vairuotojas D. M. parodė, kad krovinys buvo pakrautas vėlai vakare, kraunant į vidų jo neįleido, kai krovinį pakrovė, jam leido važiuoti; ant palečių buvo paraÅ¡yta, kad lipti ant jų negalima, todėl jis tikslaus palečių skaičiaus negali pasakyti; mano, kad viena paletė su prekėmis tiesiog nebuvo pakrauta (b.l. 86). Tokiu bÅ«du vežėjo vairuotojas patvirtino, jog neįvykdė vežėjo pareigos patikrinti, ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraÅ¡tyje nei pakrovimo metu, nei vėliau, pasiteisindamas, kad ant palečių nebuvo galima lipti. Apelianto argumentas, kad vairuotojas negalėjo įvykdyti savo pareigos patikrinti krovinio atitikimÄ važtaraščio duomenims dėl siuntėjo veiksmų – draudimo dalyvauti pakrovime, atmetamas, kaip neįrodytas: vairuotojas važtaraÅ¡tyje tiesiog pažymėjo, kad nedalyvavo pakrovime, tačiau nenurodė motyvų, kodėl nedalyvavo, jokių pastabų, kad jam neleido dalyvauti, važtaraÅ¡tyje nepažymėjo. IÅ¡ elektroninio susiraÅ¡inėjimo su siuntėjo vadybininku seka, kad nei vienam vairuotojui nėra uždrausta stebėti pakrovimo darbų, jeigu jis to nori (b.l. 13-14, 19-20). Taigi teismo iÅ¡vada, jog vežėjo vairuotojas elgėsi neapdairiai ir nerÅ«pestingai nedalyvaudamas krovinio pakrovimo procese, neprieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams.

Dėl ieškovo UAB „Transtira“ reikalavimo teisės.

Apeliaciniame skunde remiamasi tuo, kad teismas netinkamai įvertino

įrodymus, įrodančius UAB „Transtira“ reikalavimo teisę UAB „Vianrė“ atžvilgiu,

ieškovas savo reikalavimo teisę grindžia 2009-02-17 skolų suderinimo aktu; atsakovas (apeliantas) teigia, kad aplinkybė, jog ieškovas atsiskaitė su trečiuoju asmeniu UAB „Folis“ jam kelia pagrįstų abejonių; byloje nėra duomenų,

kad skolų suderinimo aktÄ pasiraÅ¡iusios ieÅ¡kovo vyr. buhalterės pavaduotoja E. V. ir UAB „Folis“ buhalterė J. S. buvo

įgaliotos pasiraÅ¡yti tokį aktÄ , dėl to teismas turėjo vertinti jį kritiÅ¡kai. Toks apelianto argumentas atmetamas, kaip pagrįstas netinkamu procesinių normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ civiliniame procese, aiÅ¡kinimu.

CPK 185 str. 1 d. nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, t. y. Å¡ioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas. Kartu teismas saistomas įrodymų leistinumo ir sÄ sajumo (CPK 177 str. 4 d., 180

str.), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 str.); svarbus įrodinėjimo naštos paskirstymas (CPK 178

str. ir kt.). IeÅ¡kovas pateikė skolų suderinimo aktÄ , byloje apklausta liudytoja UAB „Folis“ direktorė J. B. patvirtino, kad skolų įskaitymas buvo atliktas ir 2009-09-03 raÅ¡tas Nr. 136 (b.l. 73) buvo pasiraÅ¡ytas per klaidÄ , taigi teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, pagrįstai konstatavo, jog atsiskaitymas su UAB „Folis“ ir ieÅ¡kovo teisė pareikÅ¡ti reikalavimÄ vežėjui yra įrodyti. Apeliantas savo abejonių pagrįstumo dėl skolų suderinimo akto galiojimo neparėmė jokiais įrodymais. Teisėjų kolegija, vertindama apelianto argumentus dėl pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti, jog jos buvo pažeistos.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamÄ teismo sprendimÄ (CPK 263, 329-330 str.).

Iš apelianto valstybei priteisiamos dokumentų siuntimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (b.l. 115) (CPK 79, 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

n u t a r ė :

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ UAB „Vianrė“ 11,10 Lt (vienuolika litų, 10 centų) dokumentų siuntimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į SurenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė                                                                            T.

Žukauskienė

Teisėjai                                                                                    A.

Auruškevičius

                                                                                                           A.

Maciejevski

                                     Â