2021-03-03 Nr. AB-4524-3-61-3-02173-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2565-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02173-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 14.15

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. Ū. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Š. Ū. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinė miškų tarnyba ir uždaroji akcinė bendrovė „Žemės ir miško korporacija“).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Š. Ū. (toliau – ir pareiškėjas) skunde ir patikslintame skunde teismo prašė pakeisti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros (toliau – ir NMA, atsakovas) Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. KV_04_01 „Dėl Š. Ū. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ susigrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir nustatyti, kad pareiškėjas sugrąžina dalį miško įveisimo ir priežiūros išmokų – 2 734, 25 Eur, priteisti iš atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, jog atsakovas nusprendė, kad pareiškėjas privalo sugrąžinti paramą, gautą už 11,34 ha žemės ūkio paskirties žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), įveistą mišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ (toliau – ir Priemonė). Priimdamas Sprendimą, atsakovas atsižvelgė į Tarnybos 2016 m. lapkričio 9 d. pažymą apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą Nr. A-7K-05-34. Pažymoje konstatuota, kad šeštaisiais metais po miško įveisimo želdinių tankis Sklype blogas. NMA nusprendė susigrąžinti 51 881, 46 Eur įveisimo ir 35 695,24 Eur penkerių metų miško priežiūros ir apsaugos išmokas, t. y. visą pareiškėjui išmokėtą paramos sumą.

3. Pareiškėjas vertino, kad Sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes atsakovas nesilaikė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-60 patvirtintose Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) įtvirtino imperatyvaus reikalavimo nustatyti jo atsakomybės apimtį ir nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo atsakomybė apima ne tik Sklypo plotą, kuriame įveistas miškas, bet ir Sklypo dalis, kuriose miškas negali būti veisiamas. Atsakomybė galėjo kilti tik nustačius, kurioje Sklypo vietoje įveisti želdiniai turi trūkumų.

4. Pareiškėjas akcentavo, kad atsakovas Sprendime nepagrįstai padarė išvadą, jog plotas, kuriame želdiniai turi trūkumų, apima visą Sklypą. NMA turėjo vadovautis Tarnybos 2016 m. lapkričio 9 d. pažymos ir prieduose esančiais duomenimis, įvertinti uždarosios akcinės bendrovė (toliau – ir UAB) „Žemės ir miško korporacija“ (toliau – ir Korporacija) 2017 m. vasario 3 d. išvados duomenis. Išvadoje pateikti duomenys apie želdinių kokybę Sklype – objektyvūs, nes Korporacija pateikė duomenis iš apskaitos aikštelių, apimančių visą Sklypo plotą. Atsakovas želdinių kokybę vertino Sklype netinkamai išdėstydamas apskaitos aikšteles. Tai lėmė, kad pritaikyta atsakomybė ne tik už Sklypo plotą, kuriame želdiniai turi trūkumų, bet ir kuriame trūkumų nėra.

5. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimo dalis dėl miško įveisimo išmokos susigrąžinimo neteisėta ir nepagrįsta, nes jis įvykdė numatytus tikslus. Apleistame Sklype įveisė mišką, pateikė antstolio 2017 m. lapkričio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 53/17/27, patvirtinantį, jog Sklype auga miškas.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad Sprendimo dalis dėl miško priežiūros ir apsaugos išmokų susigrąžinimo neteisėta ir nepagrįsta, nes atsakovas neatsižvelgė į tai, kad Sklypo plotas, kuriame želdiniai turi trūkumų, neviršija 1,80 ha, o įveisto miško būklė 2010 m. ir 2012 m. atitiko teisės aktų reikalavimus. Tarnyba 2010 ir 2012 m. tikrino Sklype auginamus želdinius, tačiau tik 2016 m. nustatė, kad gyvybingų medelių kiekis ir tankis neatitinka teisės aktų reikalavimų ir miško želdinius įvertino blogai. Pareiškėjas neprivalo sugrąžinti miško apsaugos ir priežiūros išmokų, gautų už želdinių auginimą už 2010–2012 m.

7. Pareiškėjas pabrėžė, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog pažeidimas galėjo būti padarytas ne didesniame kaip 1,80 ha Sklypo plote, o atsakomybė galėjo kilti nuo 2013 m.

8. Pareiškėjas teigė, jog atsakovo pritaikyta poveikio priemonė – neprotinga, nesąžininga ir neteisinga, nes jis neatliko tyčinių veiksmų, nepadarė žalos miškui. Kilusios neigiamos pasekmės nuo jo valios nepriklausė. Sklypo dalyje želdinių kokybė pablogėjo dėl 2013–2016 m. meteorologinių sąlygų. Dalis želdinių dėl sausų ir karštų orų išdžiūvo, o atsodinti želdiniai neprigijo. Elniai nuskabė dalį viršūninių želdinių pumpurų. Ąžuolų augimą lemia gamtinės sąlygos. Dėl jų medelių aukštis septintaisiais augimo metais gali neatitikti želdinių vertinimo metodikose nustatytų reikalavimų.

9. Atsakovas NMA atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

10. Atskovas nurodė, kad pareiškėjo 2010 m. balandžio 16 d. paraišką Nr. 2NM-KV-10-1-001442-PR001 (toliau – ir Paraiška) vertino vadovaudamasis Taisyklėmis. Dėl to, kad šeštaisiais metais po miško įveisimo tankis visame sklype buvo blogas, nusprendė susigrąžinti miško įveisimo išmoką ir penkerių metų miško priežiūros bei apsaugos išmokas, mokėtas 2010–2014 metais. Sprendime nuspręsta susigrąžinti iš viso 87 576,70 Eur paramos sumą. Priimant sprendimą vadovavosi Tarnybos, kuri teisės aktais įgaliota vertinti želdinių kokybę, pateikta informacija. Kol nenuginčyti Tarnybos pateikti duomenys, neturi teisinio pagrindo pakeisti priimto Sprendimo. Pastaroji pareiškėjo įveistą mišką vertino 2016 m. lapkričio 9 d. ir 2016 m. lapkričio 30 d. Vertinant pirmą kartą nustatė, kad pareiškėjo taikytos želdinių apsaugos priemonės yra nekokybiškos, nes neapsaugojo ąžuolo želdinių nuo žvėrių, nes dauguma išlikusių ąžuoliukų stipriai pažeisti. Po šio vertinimo pareiškėjas želdinius atsodino, tačiau netinkamu metu. Dalis medelių nekokybiški, sodinimo kokybė – bloga, dalis 2010 m. sodintų ir pažeistų medelių genėti, daugelis – nekokybiški. Tikrinant antrą kartą nustatyta, kad želdinių būklė nepagerėjo, sodinukai neapsaugoti nuo galimo žvėrių pakenkimo. Tarnyba du kartus užfiksavo, jog pareiškėjo įveisto miško želdinių kokybė buvo bloga visame Sklype.

11. Atsakovas akcentavo, kad nepriklausomų vertintojų ir antstolio nustatyti faktai užfiksuoti praėjus keletui metų po Tarnybos atliktų patikrinimų, todėl nėra pagrindo juos vertinti. NMA, priimdama ginčijamą Sprendimą, vadovavosi kompetentingos institucijos pateikta informacija, dėl kurios nekyla abejonių.

12. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Tarnyba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

13. Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodė, kad 2016 m. lapkričio 9 d. atliko miško želdinių kokybės septintaisiais jų augimo metais vertinimą Sklype. Vienuolikoje 3 360 kv. m apskaitos aikštelių plote vertino miško želdinių ir žėlinių tankį, nepageidaujamų (stelbiančių) medžių ir krūmų rūšis, rūšinės sudėties atitikimą projektui. Pakartotinai želdinius apžiūrėjo 2016 m. lapkričio 30 d. Nustatė, kad ąžuolų želdiniai papildyti ąžuoliukais, kurių sodinukų kilmė ir įsigijimas nepatvirtinti dokumentais. Dalis sodmenų nestandartiniai, nekokybiškai pasodinti, blogai prispausti, žemės paviršiuje kyšo kai kurių šaknys, sodinti ne sezono metu. Medeliai, sodinti 2010 m., dalinai genėti, didelė dalis – netinkamai. Priėjo prie išvados, kad padėtis nepagerėjo.

14. Trečiasis suinteresuotasis asmuo pabrėžė, kad Korporacijos atliktas miško želdinių kokybės vertinimas ir išvados vertintini kritiškai. Privačioje žemėje miškas veisiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. Dl-199 patvirtintais Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais (toliau – ir Nuostatai), parengus miško želdinimo ir žėlimo projektą pagal 6 priede nurodyta formą. Toks projektas buvo parengtas pareiškėjo Sklypui. Suprojektuota želdinių ir žėlinių rūšinė sudėtis – 8Ą2E (ąžuolai ir eglės). Nepriklausomas vertintojas konstatavo, kad ne visame 9,40 ha Sklypo plote yra vienoda augavietė, 1,80 ha plote augavietė prastesnė. Korporacija nevertino atsodintų želdinių kokybės. Kelia abejonių nepriklausomo vertintojo išvada, kad Sklypas prižiūrimas pagal Projekte numatytus reikalavimus. Vertintojas nepaneigė Tarnybos atlikto miško želdinių vertinimo. Byloje nepateikta dokumentų, jog Korporacija turi teisę vertinti ir teikti išvadas dėl miško želdinimo darbų, miško želdinių ir žėlinių kokybės. Teisės aktai nustato, jog želdinių kokybę vertinti yra įgaliota Tarnyba. Jos pateikti duomenys dėl želdinių kokybės vertinimo nenuginčyti, todėl NMA neturi teisinio pagrindo keisti ginčijamą Sprendimą.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino NMA Sprendimo dalį, kuria pareiškėjui yra pritaikyta poveikio priemonė – susigrąžinti miško įveisimo išmoką (51 881,46 Eur), ir dalį, kuria pareiškėjui yra pritaikyta poveikio priemonė – susigrąžinti miško priežiūros ir apsaugos išmokas už visą želdomo Sklypo plotą (35 695,24 Eur), ir įpareigojo NMA iš naujo nustatyti poveikio priemonę – susigrąžinti miško priežiūros ir apsaugos išmokas už želdomo Sklypo plotą, kuriame nustatyti pažeidimai.

16. Teismas, nustatęs ginčo faktines aplinkybes, sistemiškai įvertinęs Taisyklių 68.6, 68.6.1–68.6.6 punktus, priėjo prie išvados, kad pagal šiuose punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, priklausomai nuo susiklosčiusių aplinkybių, yra galimas tik paramos už miško priežiūrą ir apsaugą susigrąžinimas, tik miško įveisimo išmokos susigrąžinimas arba visos išmokėtos paramos sumos susigrąžinimas. Lyginant Taisyklių 68.6.2 ir 68.6.3 punktus, konstatuotina, kad pareiškėjams, pateikusiems paramos paraiškas iki 2014 m., ir pareiškėjams, pateikusiems paramos paraiškas po 2014 m., yra taikomos skirtingos poveikio priemonės, t. y. už tai, kad Miško želdinimo ir žėlimo projekte projektuotų arba tikslinių (tik žėliniuose) rūšių medžių tankis neatitinka Nuostatuose nustatytų „patenkinamų“ ar „gerų“ miško želdinių ir (arba) žėlinių tankio reikalavimų, pareiškėjams, kurie pateikė paramos paraiškas iki 2014 m., yra taikoma poveikio priemonė – susigrąžinti visą išmokėtą paramos sumą už plotą ar jo dalį, kuriuose nustatyti pažeidimai (68.6.2 p.), o pareiškėjams, kurie pateikė paramos paraiškas nuo 2014 m., yra taikoma poveikio priemonė - susigrąžinti visas miško priežiūros ir apsaugos išmokas už plotą, kuriame nustatyti pažeidimai (68.6.3 p.).

17. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas Paraišką pateikė iki 2014 metų. Taisyklių 63.6.2 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. kovo 19 d. iki 2010 m. lapkričio 5 d.) buvo nustatyta, kad jei miško želdinių ir (arba) žėlinių kokybės vertinimo metais Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamento rajono agentūros valstybiniai miškų pareigūnai nustato, kad miško želdinių ir (arba) žėlinių kokybė neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų (įvertinta blogai arba želdiniai ir (arba) žėliniai žuvę), išmokėta parama už miško priežiūrą ir apsaugą susigrąžinama. Tik nuo 2013 m. gegužės 10 d. įsigaliojus naujai Taisyklių redakcijai poveikio priemonės už pažeidimus, nustatytus 63.6.2 punkte, buvo nustatytos naujos Taisyklių redakcijos 68.6.2 punkte, nustatant visos išmokėtos paramos susigrąžinimą. Taigi, palyginus Taisyklių atitinkamų nuostatų redakcijas, darytina išvada, kad tik nuo 2013 m. gegužės 10 d. pažeidimams, nustatytiems 68.6.2 punkte, yra taikoma poveikio priemonė – susigrąžinti tiek išmokas už miško priežiūrą ir apsaugą, tiek miško įveisimo išmokas. Nagrinėjamos bylos kontekste Taisyklių 68.6.2 punkte (įsakymo redakcija, galiojančia nuo 2016 m. lapkričio 30 d.) nustatytas teisinis reguliavimas yra vertinamas kaip nustatantis griežtesnę atsakomybę už pažeidimų, nustatytų Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. kovo 19 d. iki 2010 m. lapkričio 5 d.) 63.6.2 punkte, padarymą. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju Taisyklių 68.6.2 punkto (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. lapkričio 30 d.) taikymas pareiškėjui ta apimtimi, kuria yra pritaikyta poveikio priemonė – susigrąžinti miško įveisimo išmokas, – vertintina kaip konstitucinio principo lex retro non agit (įstatymas negalioja atgal) pažeidimas, todėl ginčijamo Sprendimo dalis, kuria pareiškėjui yra pritaikyta poveikio priemonė – susigrąžinti miško įveisimo išmoką (51 881,46 Eur), – naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta.

18. Teismas dėl išmokų už miško priežiūrą ir apsaugą susigrąžinimo pažymėjo, kad pagal Taisyklių 68.6.2 punktą (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. lapkričio 30 d.) šios išmokos gali būti susigrąžinamos už plotą ar jo dalį, kuriuose nustatyti pažeidimai. Iš ginčijamo Sprendimo matyti, kad NMA vadovavosi Tarnybos atliktu vertinimu, kurio metu buvo nustatyta, kad šeštaisiais metais po miško įveisimo želdinių tankis visame Sklype (želdomas Sklypo plotas 9,40 ha) yra blogas. Tarnybos 2016 m. lapkričio 9 d. pažymoje yra nurodyta, kad bendras 9,40 ha ploto vertinimas yra „blogai“. Tačiau 2016 m. lapkričio 9 d. miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimo lape yra nurodyta, kad vertinimas buvo atliktas 3 360 kv. m plote. Šią aplinkybę Tarnyba nurodė atsiliepime į skundą ir Tarnybos atstovai tai patvirtino teismo posėdyje. Taigi Tarnyba vertinimą realiai atliko 3 360 kv. m plote ir pažeidimus nustatė tik šiame plote.

19. Teismas vertino, kad NMA turėjo teisę, bet ne pareigą vadovautis Korporacijos nustatytais duomenimis. Nors NMA pagrįstai vadovavosi Tarnybos atliktu vertinimu (Taisyklių 52 p.), tačiau atsakovas, vadovaudamasis Taisyklių 68.6.2 punktu (redakcija, galiojančia nuo 2016 m. lapkričio 30 d.), galėjo pritaikyti poveikio priemonę tik už tą Sklypo plotą, kuriame buvo nustatyti pažeidimai. NMA privalėjo nustatyti, kokiame konkrečiame Sklypo plote yra nustatyti pažeidimai. Tai, kad Tarnyba, atlikusi vertinimą 3 360 kv. m Sklypo plote, nustatė pažeidimus, nereiškia, kad pažeidimai yra nustatyti likusiame Sklypo plote. Tarnyba vertinimą atliko vadovaudamasi Nuostatais ir Nuostatų 7 priede nustatyta Metodika. Pagal Nuostatus yra nustatoma bendra želdinių ir žėlinių kokybė, o pagal Taisyklių 68.6.2 punktą (redakcija, galiojančia nuo 2016 m. lapkričio 30 d.) yra nepakanka nustatyti bendrą želdinių ir žėlinių kokybę, būtina nustatyti ir konkretų plotą, kuriame yra pažeidimai.

20. Teismas konstatavo, kad Sprendimo dalis, kuria pareiškėjui yra pritaikyta poveikio priemonė – susigrąžinti miško priežiūros ir apsaugos išmokas už visą želdomo Sklypo plotą (35 695,24 Eur), – naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta. NMA įpareigota iš naujo nustatyti poveikio priemonę – susigrąžinti miško priežiūros ir apsaugos išmokas už Sklypo plotą, kuriame nustatyti pažeidimai, o tą darydama NMA turi vadovautis Tarnybos 2016 m. lapkričio 9 d. pažyma, 2016 m. lapkričio 9 d. miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimo lapu, kitais reikšmingais dokumentais, pagal kuriuos galima apskaičiuoti plotą, kuriame nustatyti pažeidimai, ir nustatyti, ar visame 3 360 kv. m Sklypo plote, kuriame atliktas vertinimas, buvo nustatyti pažeidimai, ar tik dalyje šio ploto. Įpareigojęs atsakovą iš naujo nustatyti poveikio priemonės dydį, teismas netenkino pareiškėjo reikalavimą nustatyti, kad pareiškėjas sugrąžina dalį miško įveisimo ir priežiūros išmokų – 2 734,25 Eur, taip pat nesprendė dėl poveikio priemonės dydžio proporcingumo, atsižvelgiant į pareiškėjo finansinę situaciją.

III. 21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. liepos 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 5 d. sprendimo dalį dėl NMA Skyriaus Sprendimo dalies, kuria pareiškėjas įpareigotas sugrąžinti miško priežiūros ir apsaugos išmokas už visą želdomo sklypo plotą, panaikino ir grąžino bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo, kitą teismo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste, konstatavo, kad NMA, administruodama pareiškėjui suteiktą paramą, gali taikyti tik paraiškos pateikimo metu (2010 m. balandžio 16 d.) teisės aktuose nustatytas poveikio priemones. Kadangi tokia poveikio priemonė kaip visos paramos susigrąžinimas (t. y. inter alia miško įveisimo išmokos susigrąžinimas) Taisyklėse konkrečiomis aplinkybėmis nebuvo nustatyta, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas turi grąžinti miško įveisimo išmoką.

23. Apeliacinės instancijos teismas nevertino kaip pagrįstą pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad Tarnyba atliko Sklypo želdinių vertinimą tik 3 360 kv. m Sklypo plote. Taip pat nurodė, kad nepagrįsta teismo išvada, kad pagal Nuostatų 7 priede nustatytą Miško želdinių ir žėlinių apskaitos ir vertinimo metodiką (toliau – ir Metodika) galima nustatyti tik „bendrą“ želdinių kokybę. Iš teismo sprendimo nėra vienareikšmiškai aišku, ką reiškia vartojama sąvoka „bendra“ želdinių kokybė. Vadovaujantis Metodika galima nustatyti želdinių kokybę (inter alia tankį), kuri ir yra aktuali vertinant, ar padarytas Taisyklių 63.6.2 punkto (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. kovo 26 d.) pažeidimas. Įvertinęs tai, apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nepagrindė išvados, jog NMA poveikio priemonę – susigrąžinti penkerių metų miško priežiūros ir apsaugos išmokas (35 695,24 Eur) – taikė nepagrįstai.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo neįvertino kitų pareiškėjo skunde nurodytų argumentų (pvz., dėl pritaikytų poveikio priemonių proporcingumo) bei kitų byloje esančių įrodymų (pvz., Korporacijos 2017 m. vasario 3 d. išvados, antstolio 2017 m. lapkričio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 53/17/27). Todėl nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai remdamasis byloje esančiais įrodymais jų neištyrė, dėl to pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 2 dalies nuostatą.

25. Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad: 1) nors Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2017 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. (12-1)-D8-271 „Dėl prašymo“ vertinimą, kurio rezultatai yra nurodyti 2016 m. lapkričio 9 d. pažymoje, pripažino pagrįstu, o minėtą sprendimą apskųsti teismui pareiškėjas praleido terminą, dėl to 2016 m. lapkričio 9 d. pažymos pagrįstumas yra nenuginčytas. Vis dėlto tai savaime nereiškia, kad teismas šios pažymos (joje nurodytų duomenų) pagrįstumo neturi teisės, o kartu ir pareigos, tikrinti, kadangi, vadovaujantis ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi, tik faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, o byloje duomenų apie 2016 m. lapkričio 9 d. pažymos pagrįstumo patvirtinimą įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra; 2) teismas, vertindamas bylos duomenis, kuriuose nurodytos specialistų išvados (t. y. 2016 m. lapkričio 9 d. miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimo lapą, 2016 m. lapkričio 9 d. pažymą, 2016 m. lapkričio 30 d. miško želdinių apžiūrėjimo aktą, 2017 m. vasario 3 d. išvadą), turėtų įvertinti, ar minėtos specialistų išvados padarytos laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų (procedūrų) (pvz., ar 2016 m. lapkričio 9 d. pažymoje padarytos išvados padarytos tinkamai vadovaujantis Metodika); 3) siekiant nustatyti, ar vertinant Sklypo želdinius teisės aktuose nustatytų reikalavimų (procedūrų) buvo laikomasi, teismas, siekdamas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, turėtų įvertinti, ar nėra pagrindo byloje apklausti asmenis (specialistus), kurie atliko Sklypo želdinių kokybės (tankio) vertinimus ir padarė atitinkamas išvadas (t. y. tiek apklausti specialistus, atlikusius vertinimus (želdinių apžiūrėjimą), kurių rezultatai nurodyti 2016 m. lapkričio 9 d. pažymoje ir 2016 m. lapkričio 30 d. miško želdinių apžiūrėjimo akte, tiek specialistus, atlikusius vertinimus, kurių rezultatai nurodyti 2017 m. vasario 3 d. išvadoje).

26. Apeliacinės instancijos teismas nevertino pareiškėjo atsiliepime į apeliacinį skundą pateikto prašymo prijungti papildomą įrodymą – Lietuvos miško savininkų asociacijos (toliau - ir LMSA) 2018 m. vasario 7 d. raštą. Pažymėjo, kad jei, pareiškėjo nuomone, LMSA 2018 m. vasario 7 d. raštas yra reikšmingas šioje byloje, jis turi teisę prašyti pirmosios instancijos teismo, nagrinėsiančio bylą iš naujo, svarstyti klausimą dėl šio dokumento pridėjimo prie bylos.

IV. 27. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

28. Teismas nurodė, kad bylos dalykas – NMA Skyriaus Sprendimo dalies, kuria pareiškėjas įpareigotas sugrąžinti miško priežiūros ir apsaugos išmokas už visą želdomo sklypo plotą, teisėtumas ir pagrįstumas.

29. Teismas nustatė, kad Tarnyba 2016 m. lapkričio 9 d. surašė pažymą apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą Nr. A-7K-05-34. Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 17 d. pateikė prašymą Tarnybai atlikti Sklype įveisto miško įvertinimą. Pastaroji 2016 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. R2-1828 informavo pareiškėją, kad želdinių patikra bus atlikta 2016 m lapkričio mėn. pabaigoje. Tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos poskyris 2016 m. lapkričio 30 d. surašė Sklypo želdinių apžiūrėjimo aktą, kuriame nustatė, kad dėl ne laiku ir netinkamai atliktų darbų želdinių būklė nepagerėjo, sodmenys neapsaugoti nuo galimo žvėrių pažeidimo. Pareiškėjas 2017 m. sausio 30 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydamas atlikti pakartotinį Sklypo želdinių vertinimą. Tarnyba 2017 m. vasario 3 d. raštu Nr. R2-204 informavo pareiškėją, kad Sklype augančių želdinių pakartotinis įvertinimas nebus atliekamas. Aplinkos ministerija, atsakydama į pareiškėjo 2016 m. gruodžio 21 d. prašymą, nurodė, kad želdinių vertinimas buvo atliktas pagal teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo iniciatyva UAB „Žemės ir miško korporacija“ 2017 m. vasario 3 d. Sklype atliko miško želdinių įvertinimą ir surašė Pažymą, kurioje konstatavo, kad želdinių būklė yra patenkinama didesniame nei 7,60 ha Sklypo plote, o ne didesniame nei 1,80 ha Sklypo plote želdinių būklė yra bloga. Pareiškėjas teismui taip pat pateikė antstolio L. J. 2017 m. lapkričio 22 d. surašytą faktinių aplinkybių protokolą, kuriame konstatuota, kad Sklype miškas yra įveistas. NMA Sprendimu nutarė taikyti poveikio priemonę – susigrąžinti penkerių metų miško priežiūros ir apsaugos išmokas (35 695,24 Eur).

30. Teismas, įvertinęs NMA Sprendimo priėmimu metu galiojusios Taisyklių redakcijos (nuo 2016 m. lapkričio 30 d.) 52 ir 68.6 punktuose nustatytą teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad išmoka už miško priežiūrą ir apsaugą gali būti susigrąžinama už plotą ar jo dalį, kuriuose nustatyti atitinkami miško želdinimo darbų kokybės pažeidimai. Tarnyba yra atsakinga už miško želdinimo darbų kokybės įvertinimą, miško želdinių, žėlinių apskaitą ir miško želdinių, žėlinių kokybės ir jaunuolynų ugdymo darbų kokybės įvertinimą pagal Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“. Taigi, būtent Tarnybos pareigūnai atlieka šios Priemonės projektų įgyvendinimo kokybės įvertinimą.

31. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, įgyvendindamas Priemonę pagal Paraišką, mišką įveisė 2010 metais. Tarnyba miško kokybės vertinimą atliko 2016 m. lapkričio 9 d., t. y. šeštaisiais vegetacijos metais. Teismas iš Tarnybos 2016 m. lapkričio 9 d. pažymos apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą Nr. A-7K-05-34 nustatė, kad viso pareiškėjo įveisto miško 9,4 ha sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), miško želdinių ir žėlinių vertinimas blogas, nes pareiškėjo taikytos želdinių apsaugos ir priežiūros priemonės nekokybiškos, neužtikrinta ąžuolo želdinių apsauga nuo žvėrių; išlikusių gyvybingų ąžuoliukų nepakanka, kad miško želdiniai būtų vertinami patenkinamai; dauguma išlikusių ąžuoliukų stipriai pažeisti žvėrių, visi išlikę medeliai artėjant žiemai neapsaugoti nuo žvėrių pažeidimų. Miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimo 2016 m. lapkričio 9 d. plane nurodyta, kad vertinimas buvo atliktas 3 360 kv. m plote. Tarnybos 2016 m. lapkričio 30 d. miško želdinių apžiūrėjimo akte nurodyta, kad dėl ne laiku ir netinkamai atliktų darbų želdinių būklė nepagerėjo bei išlikę sodmenys neapsaugoti nuo galimo žvėrių pažeidimo.

32. Teismas pažymėjo, kad ginčijamas NMA Sprendimas priimtas remiantis Taisyklių 2016 m. lapkričio 28 d. redakcija, galiojančia nuo 2016 m. lapkričio 30 d. Konstatuojant Taisyklių 63.6.2 punkto pažeidimą, t. y. netinkamą želdinių kokybę, vadovaujamasi ir Nuostatuose nurodytų miško želdinių ir (arba) žėlinių tankio reikalavimais. Nuostatų 7 priede nustatyta Metodika, kuri naudojama vertinant miško atkūrimą, įveisimą, miško želdinimo darbų kokybę, atliekant miško želdinių ir (arba) žėlinių apskaitą ir vertinant jų kokybę.

33. Teismas, akcentuodamas Metodikos 2 ir 3 punkto nuostatas, akcentavo, kad tam, jog būtų galima objektyviau įvertinti miško želdinių kokybę, nebūtina vertinti visame sklypo plote esančių želdinių, o pakanka nustatyti Metodikoje numatyto dydžio apskaitos aikšteles, kuriose ir atliekamas želdinių vertinimas. Vadovaujantis Metodika, Tarnyba vertinimą atliko ne tam tikroje sklypo dalyje (3 360 kv. m.), o visame sklype, todėl nei atliktu vertinimu, nei jį atlikusiu vertintoju nėra pagrindo abejoti. Tarnyba įveisto miško vertinimą atliko kelis kartus, t. y. 2016 m. lapkričio 9 d. ir 2016 m. lapkričio 30 d., kurių metu nustatė, kad pareiškėjo įveisto miško želdinių kokybė bloga visame Sklype. Teismui nekylo abejonių, jog NMA pakako šių duomenų padaryti objektyvią išvadą, jog visame sklype įveisto miško kokybė bloga.

34. Teismas iš Korporacijos 2017 m. vasario 3 d. išvados nustatė, jog ne visame 9,40 ha Sklypo plote yra vienoda augavietė, kadangi 1,80 ha plote ji yra prastesnė; nurodytoje augavietėje gerai augtų eglės ir beržo želdiniai, o 1,80 ha plotą reikia papildyti eglės ir beržo stambesniais sodmenimis.

35. Teismas pabrėžė, kad NMA privalo vadovautis pateiktu Tarnybos vertinimu, taip kaip numatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose.

36. Teismas dėl Korporacijos pažymos nurodė, kad atsakovui nebuvo pateikta duomenų, jog pastaroji turi teisę vertinti ir teikti išvadas dėl miško želdinimo darbų kokybės, miško želdinių ir žėlinių kokybės. Įvertinęs pažymą, teismas darė išvadą, kad Korporacija vertino ne visas reikšmingas aplinkybes. Konkrečiu atveju nepasisakė dėl atsodintų želdinių kokybės, taip pat nepaneigė Tarnybos pažymų, todėl toks netinkamas, neišsamus vertinimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

37. Dėl antstolio 2017 m. lapkričio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 53/17/27 vertinimo teismas nurodė, jog atsakovui minėtas dokumentas buvo pateiktas po ginčo Sprendimo priėmimo, todėl nėra jokio teisinio pagrindo vertinti šio dokumento pagrįstumą.

38. Teismas, vertindamas pareiškėjui skirtos poveikio priemonės – susigrąžinti miško priežiūros ir apsaugos išmokas už visą želdomo sklypo plotą (35 695,24 Eur) – proporcingumą, vadovaudamasis Taisyklių 68.6.2 punktu, nurodė, kad už pažeidimą taikoma tik viena poveikio priemonė, t. y. susigrąžinama visa išmokėta paramos suma už plotą ar jo dalį, kuriuose nustatyti pažeidimai. Atsakovas ginčijamu Sprendimu taikė sankciją tokią, kokia ji buvo numatyta tuo metu galiojusiuose teisės aktuose.

39. Teismas priėjo prie išvados, kad NMA skyriaus Sprendimo dalis, kuria pareiškėjas įpareigotas sugrąžinti miško priežiūros ir apsaugos išmokas už visą želdomo sklypo plotą, teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

40. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad pareiškėjas neįgyjo teisės į teismo išlaidų atlyginimą.

V. 41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pakeisti NMA Skyriaus Sprendimą ir nustatyti, kad pareiškėjas sugrąžina dalį miško apsaugos ir priežiūros išmokų – 2 734,25 Eur, priteisti iš NMA bylinėjimosi išlaidas.

42. Pareiškėjas, akcentuodamas ginčui aktualias faktines aplinkybes, pažymi, kad nagrinėjamu atveju faktiškai susidarė tokia situacija, jog pirmosios instancijos teismas paliko galioti dalį individualaus administracinio akto (dėl miško priežiūros išmokų), kurio kita dalis (dėl miško įveisimo išmokos) aukštesnės instancijos teismo buvo panaikinta dėl to, jog priimant Sprendimą buvo vadovautasi netinkamu teisiniu pagrindu. Tai patvirtina, kad skundžiamu teismo sprendimu palikta galioti NMA Sprendimo dalis dėl miško apsaugos išmokų neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, nes yra priimta vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos neatitinkančiu teisiniu pagrindu (2016 m. lapkričio 30 d. Taisyklių redakcija).

43. Pareiškėjas pažymi, kad tuo atveju, jeigu jo veiksmuose tyčia nenustatoma, o Žemės apželdinimo mišku programos tikslas yra įgyvendintas daugiau kaip 80 proc., absoliučios sankcijos, t. y. virš pareiškėjo gautų miško priežiūros išmokų sugražinimas, neatitinka teismų praktikos dėl proporcingos sankcijos už padarytą administracinės teisės pažeidimą. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 20 d. nutartimi suformuota praktika, pareiškėjo sankcijos proporcingumas vertintinas vadovaujantis Paraiškos NMA pateikimo metu galiojusiu administraciniu teisės aktu (2010 m. kovo 26 d. Taisyklių redakcija).

44. Pareiškėjo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad Žemės apželdinimo mišku programos tikslas yra žemes apželdinimas mišku, tai programos dalyvio tikslo nepasiekimą būtų tikslinga matuoti plotu, kuriame tikslas yra neįvykdytas (toliau – ir Ploto kriterijus) ir ar miško rūšinė sudėtis atitinka Miško želdinimo projekte nurodytą miško rūšinę sudėtį (toliau – ir Medyno rūšinės sudėties kriterijus). Iki Taisyklių 2016 m. lapkričio 30 d. redakcijos sankcija būtų skiriama atsižvelgus į Ploto ir Medyno rūšinės sudėties kriterijus, sankcija už Žemės apželdinimo mišku programos tikslo nepasiekimą buvo nesusieta su konkrečia pažeidimo vieta, t. y. su konkrečia projekto sklypo vieta, kurioje tikslas yra nepasiektas ir nebuvo reikalaujama pažeidimo vietos identifikuoti.

45. Pareiškėjas teigia, kad Tarnyba 2016 m. rudenį neturėjo pareigos įdentifikuoti ir išmatuoti plotą, kuriame miškas neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes tokio reikalavimo nenustatė Metodika (redakcija, galiojusi 2016 m. lapkričio mėn.), todėl teismas padarė neteisingą išvadą, jog NMA privalėjo vadovautis tik Tarnybos pažymomis. Tinkamai nepaskaičiavus pažeidimo ploto, už teisės pažeidimą skirta sankcija neatitiks teisingumo ir proporcingumo kriterijų. Šiuo atveju spraga yra užpildyta kitais byloje surinktais įrodymais: Korporacijos pažyma ir 2020 m. spalio 19 d. Miško inventorizavimo aktu, kurių duomenys patvirtina, jog teisės aktų reikalavimų neatitinkantys želdiniai auga ne didesniame nei 1,80 ha plote, todėl šiuose dokumentuose esančiais duomenimis reikėtų vadovautis sprendžiant dėl sankcijos dydžio.

46. Pareiškėjas teigia, kad sprendžiant dėl taikytinos administracinės sankcijos būtų tikslinga vadovautis Taisyklių 2016 m. lapkričio 30 d. redakcija, numatančia, kad administracinė nuobauda skirtina atsižvelgus į administracinio pažeidimo vietą, Ploto ir Medynų rūšinės sudėties kriterijus.

47. Pareiškėjo vertinimu, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl skirtos sankcijos proporcingumo, tikslinga vadovautis, nors ir netiesiogiai taikytina konkrečiu atveju, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 patvirtinta Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones taikymo metodika (toliau – ir Sankcijų taikymo metodika), pagal kurią sankcijos yra taikomos atsižvelgus į prisiimtų tikslų (įsipareigojimų) įvykdymą.

48. Pareiškėjas nurodo, kad byloje surinkti duomenys (Tarnybos 2016–2017 metais surašytos pažymos, Korporacijos pažyma, Tarnybos kadastro duomenų bazės duomenys, antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, 2020 m. spalio 19 d. Miško inventorizavimo aktas) patvirtina, jog pareiškėjas Žemės želdinimo mišku priemonės tikslą pagal ploto kriterijų įvykdė 100 proc. (visas 9,4 ha Sklypo plotas yra apželdintas mišku), tikslas pagal Medyno rūšinės sudėties kriterijų yra įvykdytas daugiau kaip 80 proc., (Sklypo 7,60 ha plote auganti miškas atitinka Miško želdinimo projekte nustatytą rūšinę sudėtį ir kitus parametrus, o 1,80 ha plote augančio miško rūšinė sudėtis yra kitokia nei yra nurodyta Miško želdinimo projekte).

49. Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakomybė už Miško želdinimo projekte numatytos medžių rūšinės sudėties reikalavimų nesilaikymą 1,80 ha plot, jam gali kilti tik po 2012 m. lapkričio 16 d. atlikto Miško įveisimo ir kokybės priežiūrą vykdančios institucijos patikrinimo, nes pareiškėjo sklype augančių medžių rūšinė sudėtis pasikeitė 2013–2016 metais, ką patvirtina 2016 m. lapkričio 30 d. Pažyma ir Korporacijos pažyma. Po 2012 m. lapkričio 16 d. atlikto patikrinimo pareiškėjui buvo išmokėtos dvi metinės miško priežiūros ir apsaugos išmokos, kurių dydis 14 278,10 Eur. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad administracinis teisės pažeidimas (pareiškėjo sklype augantis miškas neatitinka Miško želdinimo projekte numatytos medžių rūšinės sudėties reikalavimų) apima ne didesnį nei 1,80 ha plotą arba 19,15 proc. nuo viso Miško želdinimo projekte nurodyto želdomo Sklypo ploto (9,40 ha). Administracinio teisės pažeidimo ploto (1,80 ha arba 19,15 proc. nuo projekto ploto) daliai tenka 2 734,25 Eur suma nuo po 2012 m. lapkričio 26 d. pareiškėjui išmokėtų miško priežiūros ir apsaugos išmokų sumos (14 278,10 Eur), todėl tokio dydžio suma yra priteistina iš pareiškėjo.

50. Atsakovas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

51. Atsakovas, išdėstydamas bylai aktualias faktines aplinkybes, akcentuoja, kad administracinės bylos Nr. I-2719-815/2017, kurioje pareiškėjas siekė panaikinti Tarnybos 2016 m. lapkričio 9 d. pažymą Nr. A-7K-05-34, Tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio poskyrio 2016 m. lapkričio 30 d. miško želdinių apžiūrėjimo aktą bei Ministerijos sprendimą, rezultatas (pareiškėjo skundą atsisakyta priimti) patvirtina, kad minėti sprendimai liko nenuginčyti.

52. Atsakovas pažymi, kad nekvestionuoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 20 d. nutartyje konstatuotų teisinių aplinkybių dėl Taisyklių redakcijų taikymo laike bei dėl sankcijos taikymo miško įveisimo išmokos grąžinimo (ši sankcija neturėtų būti taikoma pareiškėjui), tačiau nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog jam neturėtų būti taikoma sankcija dėl miško priežiūros ir apsaugos išmokos grąžinimo.

53. Atsakovo teigimu, vertinant pareiškėjo įveisto miško kokybę pagal Metodikos nuostatas pagal želdomą 9,40 ha plotą apskaitos aikštelės turi sudaryti ne mažiau 3 procentus sklypo ploto (2 820 kv. m). Siekdama objektyviai įvertinti želdinius (atsižvelgiant į tai, kad eglės sodintos grupelėmis), apskaitą Tarnyba atliko 3 360 kv. m apskaitos aikštelių plote. Įveisto miško kokybės vertinimas atliekamas vadovaujantis Metodika ir NMA gauna iš Tarnybos tik pažymą apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą be jokių kitų brėžinių ar papildomų dokumentų. Tarnyba 2016 m. lapkričio 6 d. pažymoje užfiksavo, kad būtent visame sklype bendras vertinimas „blogai“, o ne sklypo dalyje. Tam, kad būtų galima objektyviai įvertinti miško želdinių kokybę, nebūtina vertinti visame sklypo plote esančių želdinių, o pakanka nustatyti Metodikoje nustatyto dydžio apskaitos aikšteles, kuriose ir atliekamas želdinių vertinimas. Vadovaujantis Metodika, Tarnyba vertinimą atliko ne tam tikroje sklypo dalyje (3 360 kv. m), kaip teigia pareiškėjas, o visame sklype, todėl nei atliktu vertinimu, nei jį atlikusiu vertintoju nėra jokio pagrindo abejoti.

54. Atsakovas pabrėžia, kad Taisyklių redakcijoje, galiojančioje pareiškėjo Paraiškos pateikimo dieną, buvo įtvirtinta konkreti ir tik viena sankcija – susigrąžinama išmokėta paramos suma už miško priežiūrą ir apsaugą. Kadangi Tarnyba nustatė, jog visas pareiškėjo įveistas miško plotas buvo įvertintas „blogai“, todėl teisėtai bei pagrįstai pritaikė pareiškėjui numatytą poveikio priemonę, nes tokia konkreti sankcija buvo Taisyklių nuostatose.

55. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo pateikta į bylą UAB „Žemės ir miško korporacija“ pažyma nepaneigia Tarnybos vertinimo, nes ši bendrovė vertino ne visas reikšmingas faktines aplinkybes, nepasisakė dėl atsodintų želdinių kokybės, o be to pagal teisės aktus miško želdinių kokybę yra įgaliota vertinti būtent Tarnyba. Pareiškėjo pateiktas antstolio 2017 m. lapkričio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 53/17/27 buvo pateiktas po NMA sprendimo priėmimo, todėl jame užfiksuotos faktinės aplinkybės neturi jokios reikšmės ginčui.

56. Atsakovas laikosi pozicijos, kad skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

57. Pareiškėjas apeliaciniam teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose akcentuoja, kad miškas yra įveistas ir sėkmingai auga, ką įrodo tarpinio vertinimo pažyma, antstolio pažyma, nepriklausomų vertintojų aktas bei atliktas miškininko-specialisto dabartinės želdinių būklės įvertinimas. Taip pat miškas yra įtrauktas į valstybinį miškų kadastrą, o jo aprašas kadastre rodo, kad jis atitinka visus reikalavimus, keliamus ąžuolynui. Buvo ir tebėra vykdoma jo priežiūra, tam skirtos NMA lėšos buvo išleistos pagal paskirtį, o susidarius nepalankiai situacijai, išleista nemažai ir asmeninių, pasiskolintų lėšų. Nors ir ne visi medžiai vertinimo metu atitiko iš esmės perteklinius reikalavimus, bet jie auga ir, atėjus laikui, ten bus ąžuolynas, juo labiau, kad brandos amžiuje 1 ha telieka augti tik apie 300 medžių. Likusieji išnyksta dėl tarpusavio konkurencijos arba atsilikę iškertami miško auginimo metu. NMA programos tikslas yra pasiektas – vietoje apleistos žemės ūkio paskirties žemės auga ąžuolynas. Pareiškėjo finansinė padėtis nesudaro galimybės sukaupti santaupų. Didesnės sumos priteisimo atveju bus priverstas skelbti fizinio asmens bankrotą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

VI. 58. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo priimto sprendimo teisėtumą, atsakė į visus pareiškėjo skundo argumentus, reikšmingus teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jų nekeičia, o tik papildo jas atsakymais į apeliacinio skundo šiam ginčui reikšmingus argumentus.

59. Dėl apeliaciniame skunde nurodyto nesutikimo su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu bei jų apimties pažymėtina, kad nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-95/2012).

60. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio (ginčui aktualios redakcijos 56 straipsnio atitiktis) taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip kiek įmanoma objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-444-3076/2011, 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-318/2012).

61. Šio ginčo atveju apeliantas neteikė naujų įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tik patikrino ar teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir ar jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas.

62. Valstybinės miškų tarnybos 2016 m. lapkričio 9 d. pažyma Nr. A-7K-05-34 „Apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą“ patvirtina, kad želdinių kokybė yra bloga visame plote. Ši pažyma nėra nuginčyta ar paneigta. Tokiu atveju pažymoje užfiksuotų duomenų tikrinimas galėjo būti atliekamas tik po pažymos parengimo atliktu analogišku kompetentingu faktinių duomenų fiksavimu. Šio ginčo atveju NMA Kontrolės departamento Utenos patikrų vietoje skyrius 2016 m. lapkričio 30 d. atliko pakartotinę pareiškėjo įveisto miško želdinių patikrą ir padarė išvadą, jog dėl ne laiku ir netinkamai atliktų darbų želdinių būklė nepagerėjo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šių patikrinimų duomenimis.

63. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas skundą ištyrė visus įrodymus, nurodė kuriais įrodymais remiasi ir kuriuos atmetė. Teismo sprendimas yra motyvuotas, argumentai yra aiškūs ir pakankami teismo sprendimui priimti, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nėra, todėl nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei kaip įvertino pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo.

64. Nustačius, kad visame sklype miško želdinių kokybė buvo įvertinta „blogai“, atsakovas turėjo pagrindą taikyti sankciją visam plotui, remiantis Taisyklių 63.6.2 papunkčiu, kuriuo nustatyta, kad jei miško želdinių ir (arba) žėlinių kokybės vertinimo metais Aplinkos ministerijos RAAD rajono agentūros valstybiniai miškų pareigūnai nustato, kad miško želdinių ir (arba) žėlinių kokybė neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų (įvertinta blogai arba želdiniai ir (arba) žėliniai žuvę), išmokėta parama už miško priežiūrą ir apsaugą susigrąžinama.

65. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2020 m. liepos 20 d. nutartimi panaikindamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 5 d. sprendimo dalį dėl 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. KV_04_01 panaikinimo ir grąžindamas bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo, nurodė, kad grąžina nagrinėti bylą tik dėl išmokėtos paramos už miško priežiūrą ir apsaugą susigrąžinamo.

66. Pirmosios instancijos tesimas šioje apimtyje ir išnagrinėjo ginčą. Teismo sprendimas palikti galioti dalį atsakovo sprendimo neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams (akto redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.), nes atsakovas konstatavo du atskirus pažeidimus ir skyrė už juos atskiras sankcijas, todėl pagal ABTĮ 88 straipsnio 2 punktą teismas gali panaikinti skundžiamą aktą pilnai arba jo dalį. Pirmosios instancijos teismas, palikdamas galioti dalį atsakovo sprendimo, procesinių teisės normų nepažeidė.

67. Pareiškėjas, nesutikdamas su paskirta sankcija, apeliacinį skundą grindžia proporcingumo principu, kurio, jo nuomone, skiriant sankciją nebuvo paisoma.

68. Konstitucinis proporcingumo principas, kaip vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiškia, kad teisės aktuose numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. spalio 31 d. nutarimai).

69. Pareiškėjui skirta sankcija yra numatyta teisės akte (žr. nutarties 64 p.), kuri yra nei didesnė ar mažesnė, o išmokėtos paramos dydžio, kuri pareiškėjui buvo tikslingai skirta. Aplinkybių, sutrukdžiusių įgyvendinti paramos sąlygas, byloje nenustatyta ir tai reiškia, kad tik nuo pareiškėjo valios priklausančių aplinkybių nebuvo įgyvendinti paramos tikslai. Pažeidimo pasekmes yra tos, kad pareiškėjo įsipareigojimų nevykdymas padarė neigiamą poveikį visam projektui, todėl šiuo atveju visų lėšų grąžinimas yra teisinga, pagrįsta bei proporcinga priemonė. Paskirta sankcija, teisėjų kolegijos nuomone, nėra neproporcinga ir nevaržo pareiškėjo teisių ir laisvių daugiau, nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti, t. y. susigrąžinti išmokėtą paramą.

70. Pareiškėjo rašytiniame paaiškinime nurodoma finansinė galimybė sugrąžinti išmokėtą paramą nėra pagrįsta įrodymais, tačiau ji gali būti įvertinta paramos išieškojimo procese.

71. Pareiškėjo atstovas 2021 m. vasario 23 d. pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą trims mėnesiams iki Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija pateiks atsakymą į Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos 2021 m. vasario 12 d. raštą ir / ar pakeis žemės apželdinimo mišku teisės aktus dalyje dėl sankcijų ir atsiras teisinis pagrindas taikos sutarties sudarymo galimybei šioje administracinėje byloje.

72. Vadovaujantis ABTĮ 79 straipsnio 1 dalimi, teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą, kai ginčo šalims reikia laiko deryboms dėl taikos sutarties sudarymo. Tačiau šiuo atveju nėra vykdomos derybos dėl taikos sudarymo su šios bylos atsakovu, todėl atidėti bylos nagrinėjimą nėra pagrindo.

73. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pilnai įvertino faktines aplinkybes ir tinkamai taikė ginčui aktualius teisės aktus. Pirmosios instancijos teismo sprendimas netenkinti pareiškėjo skundo yra teisėtas bei pagrįstas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

74. Kadangi teismo sprendimas nėra priimtas pareiškėjo naudai, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo Š. Ū. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius