2023-09-20 Nr. AB-16645-3-61-3-06692-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-421-789/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06692-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. rugsėjo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2023 m. gegužės 8 d. privalomąjį nurodymą Nr.PN-600 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) bei priteisti iš atsakovo pareiškėjos naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo.

Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus dokumentus, nustatė, kad Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – ir Departamentas), 2023 m. kovo 7 d. gavęs skundą dėl galimai savavališkai atliktų statybos darbų, adresu (duomenys neskelbtini), 2023 m. balandžio 12 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, 2023 m. balandžio 14 d. užregistravo faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-824, 2023 m. gegužės 8 d. surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo pareiškėją pateikti Inspekcijai: 1) pasirašytą paaiškinimą raštu dėl atliktų statybos darbų adresu: (duomenys neskelbtini), nurodant, kada yra atlikti statybos darbai ir pan.; 2) statybą leidžiantį dokumentą, suteikiantį teisę vykdyti statybos darbus adresu: (duomenys neskelbtini); 3) statybos projektą, pagal kurį yra atlikti statybos darbai; 4) kitus statybos darbų teisėtumą įrodančius dokumentus. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo nustatytas iki 2023 m. gegužės 26 d. 15.00 val.

5. Teismas, įvertinęs Privalomojo nurodymo turinį, padarė išvadą, jog pareiškėja iš esmės skundžia Inspekcijos tarpinį procedūrinį aktą (Privalomąjį nurodymą), kuris pareiškėjai nesukelia jokių teisinių padarinių ir pagal savo pobūdį nepriskirtinas prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui (Privalomajame nurodyme buvo nurodytas terminas, iki kada reikia pateikti atitinkamą informaciją, bei informuojama apie pasekmes to nepadarius), o nagrinėjamu atveju ginčo objektu galėtų būti tik galutinis sprendimas, o argumentai dėl šio sprendimo priėmimą lėmusio tarpinio administracinio akto teisėtumo bei jo poveikio galutinio sprendimo teisėtumui galėtų būti išdėstyti skunde dėl galutinio sprendimo. Suinteresuotam asmeniui suteikiant galimybę paduoti skundą teismui dėl bet kurio procedūrinio pobūdžio veiksmo, susidarytų sąlygos nepagrįstai prailginti administracines procedūras ir būtų pažeistas procedūrų operatyvumo reikalavimas.

Teismas konstatavo, kad Inspekcijos veiksmais (Privalomuoju nurodymu) siekiama gauti iš pareiškėjos visą reikalingą informaciją, t. y. sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą patikrinimo procese, nes galutinis patikrinimo procedūros sprendimas nebuvo priimtas, o buvo atliekami tik tarpiniai patikrinimo veiksmai, kuriais iš pareiškėjos pareikalauta informacija, susijusi su atliktais statybos darbais. Teismas pažymėjo, kad Privalomajame nurodyme nurodyta jo apskundimo tvarka ir nurodytos jo neįvykdymo pasekmės ir atsakomybė nesudaro pagrindo kitaip vertinti Privalomąjį nurodymą.

Teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartį ir perduoti nagrinėti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas itin formaliai taikė įstatymo normas, neįvertino kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos, todėl priėmė klaidingą ir neteisėtą skundžiamą nutartį.

Pareiškėjos teigimu, skundo priėmimo stadijoje teismas negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos, todėl materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjos teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog Privalomasis nurodymas nesukelia pareiškėjai teisių ir pareigų, akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje nurodytai privalomojo nurodymo, kaip privalomo administracinio akto, sąvokai. Pažymi, kad už Privalomojo nurodyto nevykdymą yra numatyta administracinė atsakomybė, Privalomasis nurodymas sukelia teisines pasekmes pareiškėjai. Atsakovas, nurodydamas Privalomojo nurodymo apskundimo tvarką, patvirtino, kad jis vertina šį dokumentą kaip administracinį aktą. Nagrinėjamu atveju Privalomojo nurodymo apskundimo tvarkos nurodymas klaidina pareiškėją dėl šio akto pobūdžio, taigi jis yra neteisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą, konstatavęs, jog pareiškėjos skundžiamas Privalomasis nurodymas yra tarpinis dokumentas, įpareigojantis pateikti informaciją, reikalingą galutinio sprendimo priėmimui, jis nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių ir pagal savo pobūdį nepriskirtinas prie individualių teisės aktų, kurie gali būti skundžiami administraciniam teismui.

Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad Privalomuoju nurodymu pareiškėjai sukeliamos materialinės teisinės pasekmės gali būti įvertintos tik bylą išnagrinėjus iš esmės.

Teisėjų kolegija, tikrindama ginčijamos 2023 m. birželio 7 d. nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015), taip pat negali būti teikiamas skundas dėl informacinio pobūdžio dokumentų (žr., pvz., LVAT 2022 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-314-502/2022).

Akcentuotina, kad tarpiniai viešojo administravimo subjekto priimami dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialiųjų teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015 ir kt.). Skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjai buvo išsiųstas Inspekcijos 2023 m. kovo 27 d. Kvietimas dalyvauti faktinių duomenų patikrinime (2023 m. balandžio 12 d. 9.00 val., (duomenys neskelbtini)) Nr. 2D-5333, kuriame buvo nurodyta, jog patikrinimo tikslas – galimai savavališkai atlikti statybos darbai. 2023 m. balandžio 12 d. Inspekcija atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, kurio rezultatai užfiksuoti 2023 m. balandžio 14 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-824. 2023 m. gegužės 8 d. Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė Privalomąjį nurodymą, kuriame nurodė pareiškėjai iki 2023 m. gegužės 26 d. 15.00 val. pateikti paaiškinimą ir dokumentus.

Priežiūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad privalomasis nurodymas – atskiru teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos nustatytos formos administraciniu aktu teikiamas arba šio Įstatymo nustatytais atvejais kitame administraciniame akte įrašytas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus. Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę teikti viešojo administravimo subjektams, kitiems juridiniams asmenims ir jų padaliniams, kitoms juridinio asmens statuso neturinčioms organizacijoms ir jų padaliniams, fiziniams asmenims privalomuosius nurodymus pateikti visą su statyba susijusią informaciją ir dokumentus, išskyrus tuos, kuriuos pagal kompetenciją gali gauti pati Inspekcija. Priežiūros įstatymo 11 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad Inspekcijos pareigūnas iki statybos patikrinimo, pateikęs privalomąjį nurodymą, gauna ir išnagrinėja teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas statybą leidžiančio dokumento ir statinio projekto kopijas (jeigu nėra galimybės gauti nurodytus dokumentus iš IS „Infostatyba“) (11 str. 3 d. 2 p.); užbaigus statybos patikrinimą, surašomas statybos patikrinimo aktas (11 str. 6 d.).

Teisėjų kolegija, nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste įvertinusi skundžiamo Privalomojo nurodymo turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nagrinėjamu atveju ginčijamas Privalomasis nurodymas, kurio tikslas – gauti ir išnagrinėti statybą leidžiančius ir kitus su statybos darbais susijusius dokumentus, yra laikytinas tarpiniu procedūriniu aktu (sprendimu), pagal savo pobūdį nepriskirtinu prie individualių teisės aktų, kuriuos būtų galima skųsti administraciniam teismui (žr., pvz., 2014 m. spalio 15 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-990/2014; 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-572-822/2016; 2019 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-23-502/2019).

Dėl pareiškėjos nurodytos administracinės atsakomybės taikymo galimybės pažymėtina, kad tokiu atveju, jei administracinė atsakomybė būtų taikoma, jos taikymo akto teisminės kontrolės metu turėtų būti tikrinamas ir aptarto Privalomojo nurodymo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-23-502/2019).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta, ji paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas yra atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Rasa Ragulskytė-Markovienė