2023-03-22 Nr. AB-6334-3-65-3-00358-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-402-442/2023

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00358-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (dabar – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) Biržų skyriaus, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Biržų skyriaus, 208,79 Eur turtinei žalai atlyginti. Pareiškėja taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2019 m. gegužės 28 d. priėmė sprendimą, kuriuo panaikino Valstybės žemės fondo 2015 m. balandžio 9 d. žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktą dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), NŽT Biržų skyriaus vedėjos A. S. 2015 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 21SK-472-(14.21.110.), kuriuo buvo patvirtinti tuo metu B. U. priklausiusio Žemės sklypo kadastro duomenys, bei valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) Registrų centre įregistruotus Žemės sklypo patikslintus kadastro duomenis, kurie buvo įregistruoti 2015 m. liepos 23 d. NŽT Biržų skyriaus vedėjos 2015 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. 21SK-472-(14.21.110.) pagrindu. Minėtame teismo sprendime konstatuota, kad, atliekant B. U. priklausančio ginčo žemės sklypo ribų paženklinimą, nebuvo kviečiami gretimo sklypo savininkai, taip jiems užkertant kelią išsakyti pastabas bei nesutikimus su parengtu planu ir nustatytomis žemės sklypo ribomis. Tuo metu NŽT Biržų skyriaus darbuotojai, tikrindami žemės sklypo kadastro duomenų bylą, šio pažeidimo nepastebėjo ir 2015 m. birželio 4 d. tikrinimo aktu jį patvirtino. Teismas 2019 m. gegužės 28 d. sprendime konstatavo, jog VĮ Valstybės žemės fondo darbuotoja ir NŽT Biržų skyriaus darbuotojai netinkamai atliko savo pareigas, NŽT Biržų skyriaus vedėjos 2015 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. 21SK-472-(14.21.110.) buvo patvirtinta netinkama žemės sklypo kadastro duomenų byla ir toks sprendimas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme yra neteisėtas. NŽT Biržų skyriaus vedėjos padaryta klaida priimant sprendimą, kuriuo VĮ Registrų centre buvo įregistruoti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausiusio B. U., patikslinti kadastro duomenys, yra pakankamai akivaizdi, todėl yra pagrindas konstatuoti neteisėtus veiksmus.

2.2. Po B. U. mirties Žemės sklypą paveldėjo pareiškėja. Pareiškėja apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2019 m. gegužės 28 d., Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams priėmus sprendimą, todėl nuo šio termino skaičiuotinas senaties terminas reikalavimui dėl turtinės žalos pareikšti. Įsiteisėjus teismo sprendimui, pareiškėja, kaip B. U. turto paveldėtoja, turėjo atlikti naujus Žemės sklypo kadastrinius matavimus, individualiai įmonei (toliau – ir IĮ) „Žemės matininkas“ ji sumokėjo 170 Eur, VĮ Registrų centrui (už nekilnojamojo turto registro duomenų pakeitimą) sumokėjo 38,79 Eur. Tuo patyrė turtinę žalą, kurios nebūtų patyrusi, jeigu rengiant, derinant ir teikiant tvirtinti Žemės sklypo kadastro duomenis pirmą kartą atsakovo atstovas būtų laikęsis teisės aktų reikalavimų.

3. Atsakovo atstovas NŽT Biržų skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėja jos nurodytas pinigines sumas IĮ „Žemės matininkas“ ir VĮ Registrų centrui sumokėjo už rezultatą, kurio sąmoningai ir tikslingai siekė. Tiek IĮ „Žemės matininkas“ naujai atlikti kadastriniai matavimai, tiek Nekilnojamojo turto registro duomenys yra nenuginčyti, šiuo metu pripažįstami teisingais ir teisėtais. Žala galėtų būti pripažįstamos tik B. U. už 2015 metais parengtus ir patvirtintus bei įregistruotus Žemės sklypo kadastrinius duomenis, kurie teismo sprendimu buvo pripažinti neteisėtais, nes būtent šių sumokėtų lėšų rezultatas buvo teismo sprendimu panaikintų administracinių aktų priėmimas. Be to, net ir NŽT Biržų skyriaus 2015 metais atlikti veiksmai negali būti traktuojami kaip neteisėti, nes klaidingus Žemės sklypo kadastrinius matavimus parengė ne NŽT, o VĮ Valstybės žemės fondo matininkė. NŽT Biržų skyrius dar 2016 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. 21SSS-10-(14.21.45) B. U. informavo, kad VĮ Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininkė G. V. neteisingai atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus, pažeisdama gretimo žemės sklypo ribas, todėl gavusi šį raštą B. U. turėjo suprasti, kad jai priklausančio Žemės sklypo kadastriniai matavimai turi būti tikslinami. Nesuprantama, kodėl ji nesikreipė į VĮ Valstybės žemės fondą, kad šis ištaisytų savo padarytą klaidą ir patikslintų Žemės sklypo kadastrinius matavimus. Atsakovo atstovo teigimu, nėra nei vienos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti. Tačiau tuo atveju, jeigu vis tik teismas tokias sąlygas nustatytų, prašė taikyti 3 metų senaties terminą reikalavimui dėl žalos pareikšti.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

6. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 208,79 Eur turtinės žalos atlyginimo. Turtinę žalą pareiškėja kildino iš to, kad NŽT Biržų skyrius 2015 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. 21SK-472-(14.21.110) patvirtindamas tuo metu B. U. priklausiusio Žemės sklypo kadastro duomenis, atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių pareiškėja patyrė išlaidas, sumokėdama matininkui už naujai parengtą Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą bei naujai parengtų kadastro duomenų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurį ji paveldėjo po (duomenys neskelbtini) mirusios B. U. mirties. Iš Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu nustatytų aplinkybių nustatyta, kad 2015 m. balandžio 9 d. buvo parengtas Žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktas, kadastro duomenų byla, kurios pagrindu NŽT Biržų skyrius 2015 m. birželio 9 d. sprendimu Nr.21SK-472-(14.21.110) patvirtino tuo metu B. U. priklausiusio Žemės sklypo kadastro duomenis. Patvirtinti Žemės sklypo kadastro duomenys buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre. Teismo sprendimu NŽT Biržų skyriaus 2015 m. birželio 9 d. sprendimas Nr. 21SK-472-(14.21.110) ir juo patvirtintų Žemės sklypo kadastro duomenų registracija VĮ Registrų centre buvo panaikinti. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad IĮ „Žemės matininkas“ matininkas 2020 m. vasario 3 d. parengė naują Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, kuri buvo patvirtinta NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2020 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 21VĮ-833-(14.21.2), naujai parengti Žemės sklypo kadastro duomenys buvo įregistruoti VĮ Registrų centre. Iš 2020 m. vasario 24 d. kasos pajamų orderio, serija ŽMTS Nr.788, ir 2020 m. lapkričio 16 d. mokėjimo nurodymo teismas nustatė, kad pareiškėja IĮ „Žemės matininkas“ sumokėjo 170 Eur, VĮ Registrų centrui – 38,79 Eur.

8. Teismas pažymėjo, kad Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr.1P-98 (2014 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-500 redakcija) (toliau – ir Taisyklės), nustato detalią parengtų kadastro duomenų bylų tikrinimo procedūrą. Teismas, įvertinęs Taisyklių 7–10, 13–15, 21 punktų nuostatas, priėjo prie išvados, kad įsakymas patvirtinti žemės sklypo kadastrinius duomenis gali būti priimamas tik tada, kai NŽT teritorinis skyrius nuodugniai patikrina ir įsitikina, jog kadastrinių matavimų byla parengta laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl žemės sklypo kadastrinių duomenų patvirtinimas nėra formalus veiksmas, NŽT teritorinis skyrius yra atsakingas už tvirtinamų žemės sklypo kadastrinių duomenų teisingumą.

9. Teismas nurodė, kad Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu konstatuota, jog atliekant Žemės sklypo ribų nustatymą bei parengiant kadastrinių matavimų bylą buvo pažeisti teisės aktai, o NŽT Biržų skyrius, tikrindamas kadastrinių matavimų bylą, netinkamai vykdydamas jam teisės aktais priskirtas funkcijų bei pareigas, šių pažeidimų nepastebėjo ir Žemės sklypo kadastro duomenis patvirtino, todėl teismas nusprendė, kad yra pagrindas konstatuoti neteisėtus NŽT Biržų skyriaus veiksmus, 2015 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. 21SK-472-(14.21.110) patvirtinus Žemės sklypo kadastro duomenis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnio prasme.

10. Teismas pabrėžė, jog pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nurodoma, kad nustatant priežastinį ryšį, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (2020 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-191-502/2020; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-784-520/2019). Gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Taip pat turi būti įvertinami ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; kt.).

11. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo atstovo neteisėti veiksmai paaiškėjo dar 2016 metais, apie tai B. U. informavus paties NŽT Biržų skyriaus 2016 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. 21SS-10-(14.21.45). Su šiais neteisėtais veiksmais priežastiniu ryšiu galėtų būti siejama tik ta žala – išlaidos, kurias B. U. patyrė sumokėjusi Valstybės žemės fondui už Žemės sklypo kadastrinių matavimų, kurie buvo patvirtinti NŽT Biržų skyriaus 2015 m. birželio 9 d. sprendimu, bylos parengimą. Tačiau B. U. iki savo mirties ginčo dėl šios žalos atlyginimo nekėlė, tokio ginčo nekėlė ir pareiškėja, kaip B. U. teisių perėmėja, o šiuo metu tokiam reikalavimui reikšti yra pasibaigęs CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytas 3 metų senaties terminas.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja kaip jos patirtą turtinę žalą įvardija jos patirtas išlaidas naujai atliktiems kadastrinių matavimų darbams apmokėti bei kadastrinių duomenų registravimui VĮ Registrų centre. Biržų rajono 1-ojo notarų biuro notarės išduotas 2019 m. rugsėjo 17 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (toliau – ir paveldėjimo liudijimas) patvirtina, kad pareiškėja po B. U. mirties paveldėjo palikėjos turtą, tarp jų – ir Žemės sklypą. Iš paveldėjimo liudijimo matyti, kad palikimo priėmimo metu Nekilnojamo turto registre buvo įregistruotas juridinis faktas – įsiteisėjęs teismo sprendimas, turintis įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, pateiktas jo aprašymas. Taigi, pareiškėja laisva valia ir savo apsisprendimu priėmusi palikimą, paveldėjo Žemės sklypą tokio teisinio statuso, koks jis buvo paveldėjimo dieną, t. y. su visais jo trūkumais ir privalumais. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad NŽT būtų davusi kokius nors privalomus nurodymus pareiškėjai atlikti naujus Žemės sklypo kadastrinius matavimus. Žemės sklypo kadastrinius matavimus pareiškėja atliko savo iniciatyva ir savo sprendimu, jos nurodytos patirtos išlaidos laikytinos išlaidomis už rezultatą, kurio ji sąmoningai siekė, o ne atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų išdava. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėja neįrodė tiek patirtos žalos fakto, tiek ir priežastinio ryšio tarp minėtų NŽT Biržų skyriaus neteisėtų veiksmų ir nurodomos žalos. Viešoji atsakomybė atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Nenustačius žalos fakto bei priežastinio ryšio tarp atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos nurodomos žalos, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei kilti. Dėl išdėstytų argumentų pareiškėjos skundas atmestas. Pareiškėjos skundą atmetus, jos prašymas priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti netenkintas.

III. 13. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti, priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, 208,79 Eur turtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai apie jai padarytos žalos padarymą paaiškėjo 2016 metais, kai apie netinkamai atliktus kadastrinius matavimus ji buvo informuota NŽT Biržų skyriaus 2016 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. 21SS-10-(14.21.45). Net ir gavusi šį pranešimą pareiškėja neturėjo teisės pakeisti NŽT Biržų skyriaus vedėjos priimto sprendimo patvirtinti žemės sklypo kadastrinius matavimus, nes šį veiksmą privalėjo atlikti NŽT Biržų skyriaus vedėja pagal jai suteiktus įgaliojimus.

13.2. Teismas nepagrįstai sprendime nurodo, kad su neteisėtais veiksmais priežastiniu ryšiu galėtų būti siejama tik ta žala – išlaidos, kurias B. U. patyrė sumokėjusi Valstybės žemės fondui už Žemės sklypo kadastrinių matavimų, kurie buvo patvirtinti NŽT Biržų skyriaus 2015 m. birželio 9 d. sprendimu, bylos parengimą. Iki NŽT Biržų skyriaus 2015 m. birželio 9 d. sprendimu patvirtintų kadastrinių matavimų panaikinimo Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu, jokia žala B. U. dar nebuvo padaryta, nes atlikti kadastriniai matavimai buvo patvirtinti ir galiojo. Įsiteisėjus teismo sprendimui kadastriniai matavimai buvo panaikinti ir pareiškėja kaip B. U. turto paveldėtoja privalėjo atlikti ir sumokėti už naujus kadastrinius matavimus. Būtent dėl atsakovo darbuotojų kaltės atsirado papildomas išlaidos, kurias ir patyrė pareiškėja.

13.3. Teismas nepagrįstai nurodo, kad šiuo metu reikalavimui reikšti atlyginti turtinę žalą yra pasibaigęs CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytas 3 metų senaties terminas. Nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina ta diena, kada asmuo faktiškai suvokia (turi suvokti), kad atitinkamos jo teisės yra pažeidžiamos. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teisė į turtinės žalos atlyginimą pareiškėjai atsirado 2020 m. vasario 24 d. sumokėjus 170 Eur IĮ „Žemės matininkas“ bei 2020 m. lapkričio 16 d. sumokėjus 38,79 Eur VĮ Registrų centrui. Būtent nuo šių laikotarpių ir turi būti skaičiuojami ieškinio senaties terminai, kuris skundo padavimo metu nebuvo suėję.

13.4. Šioje byloje nustatyti atsakovo atstovų neteisėti veiksmai, t. y. sprendimo priėmimas, bei pareiškėjai kilusios žalos faktas, t. y. byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai faktiškai yra kilusi žala dėl jai priklausančio sklypo naujų kadastrinių matavimų atlikimo bei jų registravimo VĮ Registrų centre. Tarp atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjai kilusios žalos yra priežastinis ryšys. Patikslintus žemės sklypo matavimus patikrino ir patvirtino atsakovo darbuotojai, todėl pareiškėja nežinojo ir negalėjo žinoti apie galbūt padarytus pažeidimus rengiant naują žemės sklypo planą ir patikrinimo ir patvirtinimo procese ir dėl šios priežasties jai negali kilti neigiamos pasekmės dėl valstybės valdymo ir valdžios institucijų veiksmų. Pareiškėja nebūtų patyrusi papildomų išlaidų dėl naujo žemės sklypo plano parengimo, jeigu juos rengiant, derinant, tikrinant ir teikiant tvirtinti atsakovų atstovai būtų laikęsi teisės aktų reikalavimų. Atsakovo atstovų veiksmai, neatitinkantys teisės aktų reikalavimų, pareiškėjos inicijuotame naujo žemės sklypo parengime buvo pakankama pareiškėjai kilusių neigiamų padarinių atsiradimo priežastis, todėl yra pagrindas konstatuoti ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos patirtos turtinės žalos. Atsakovo atstovai veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą.

14. Atsakovo atstovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pasisakė dėl esminių bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, priėmė sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl 208,79 Eur turtinės žalos, kurią pareiškėja kildino iš to, kad NŽT Biržų skyrius 2015 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. 21SK-472-(14.21.110) patvirtindamas tuo metu B. U. priklausiusio Žemės sklypo kadastro duomenis, atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių pareiškėja patyrė išlaidas, sumokėdama matininkui už naujai parengtą Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą bei naujai parengtų kadastro duomenų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre.

17. NŽT Biržų skyriaus 2015 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. 21SK-472-(14.21.110) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Biržų rajono savivaldybėje, Pabiržės seniūnijoje, Pabiržės kadastro vietovėje, Naciūnų kaime nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ buvo patvirtinti tuo metu B. U. priklausančio Žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal VĮ Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininkės G. V. 2015 m. balandžio 9 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriamoji šio sprendimo dalis. Patvirtinti Žemės sklypo kadastro duomenys buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu NŽT Biržų skyriaus 2015 m. birželio 9 d. sprendimas Nr. 21SK-472-(14.21.110) ir VĮ Registrų centre įregistruoto Žemės sklypo B. U. vardu patikslinti kadastro duomenys, kurie buvo įregistruoti 2015 m. liepos 23 d. NŽT Biržų skyriaus 2015 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. 21SK-472-(14.21.110.) pagrindu, buvo panaikinti. Bylos duomenys patvirtina, kad IĮ „Žemės matininkas“ matininkas 2020 m. vasario 3 d. parengė naują Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, kuri buvo patvirtinta NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2020 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 21VĮ-833-(14.21.2), naujai parengti Žemės sklypo kadastro duomenys buvo įregistruoti VĮ Registrų centre. Iš 2020 m. vasario 24 d. kasos pajamų orderio, serija ŽMTS Nr. 788, ir 2020 m. lapkričio 16 d. mokėjimo nurodymo nustatyta, kad pareiškėja IĮ „Žemės matininkas“ sumokėjo 170 Eur, VĮ Registrų centrui – 38,79 Eur.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, pripažinęs nustatytais NŽT Biržų skyriaus neteisėtus veiksmus, 2015 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. 21SK-472-(14.21.110) patvirtinus Žemės sklypo kadastro duomenis, CK 6.246 straipsnio prasme, tačiau konstatavęs, kad pareiškėja neįrodė tiek patirtos žalos fakto, tiek ir priežastinio ryšio tarp minėtų NŽT Biržų skyriaus neteisėtų veiksmų ir nurodomos žalos. Teismas taip pat nusprendė, kad tokiam reikalavimui reikšti yra pasibaigęs senaties terminas.

19. Pareiškėjos apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl jos reikalavimo pagrįstumo. Šioje byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai faktiškai yra kilusi žala dėl jai priklausančio sklypo naujų kadastrinių matavimų atlikimo bei jų registravimo VĮ Registrų centre. Tarp atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjai kilusios žalos yra priežastinis ryšys. Įsiteisėjus teismo sprendimui kadastriniai matavimai buvo panaikinti ir pareiškėja, kaip B. U. turto paveldėtoja, privalėjo atlikti ir sumokėti už naujus kadastrinius matavimus. Būtent dėl atsakovo darbuotojų kaltės atsirado papildomas išlaidos, kurias ir patyrė pareiškėja. Apeliaciniame skunde pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad reikalavimui atlyginti turtinę žalą yra pasibaigęs CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytas 3 metų senaties terminas.

20. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

21. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė arba savivaldybė. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013; 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3305-624/2022 ir kt.).

22. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

23. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nustatant priežastinį ryšį, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Be to, nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika. Tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio (ne)buvimas, būtina visapusiškai išanalizuoti atsakovo veiksmus ir bylos faktines aplinkybes, įvertinti deliktinės atsakomybės apimtį, kurią sudaro pirmiau nurodytos ir kitos konkrečioje situacijoje reikšmingos aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-191-502/2020).

24. Pareiškėja 208,79 Eur turtinės žalos, kurią sudaro pareiškėjos 170 Eur sumokėtos matininkui už naujai parengtą Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą bei 38,79 Eur naujai parengtų kadastro duomenų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre išlaidos, kaip matyti iš jos skundo pagrindo, atsiradimą siejo su NŽT neteisėtais veiksmais NŽT Biržų skyriaus 2015 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. 21SK-472-(14.21.110) patvirtinus tuo metu B. U. priklausiusio Žemės sklypo kadastro duomenis, kurie vėliau Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu buvo panaikinti.

25. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjos nurodyta turtinė žala, kurią sudaro 170 Eur sumokėtos matininkui už naujai parengtą Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą išlaidos, priežastiniu ryšiu yra susijusi su NŽT neteisėtais veiksmais. Tokia išvada darytina vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatomis. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (2010 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. XI-924 redakcija) 11 straipsnio 7 dalis nustato, kad matininkas, parengęs įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus nekilnojamojo turto kadastro dokumentus, pasirašydamas juose patvirtina, kad parengti dokumentai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus. Taigi, būtent matininkas atsako už neteisėtais veiksmais kitiems asmenims padarytą žalą nustatant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis. Tikrinamu atveju pareiškėja nepagrindė ir neįrodė priežastinio ryšio tarp jos nurodomos žalos ir NŽT neteisėtų veiksmų, atliekant kadastrinius matavimus.

26. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja, reikšdama reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, taip pat nurodė, kad patyrė išlaidas, sumokėdama 38,79 Eur už naujai parengtų kadastro duomenų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja nurodė, kad nurodyta žala padaryta NŽT Biržų skyriui 2015 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. 21SK-472-(14.21.110) patvirtinus tuo metu B. U. priklausiusio Žemės sklypo kadastro duomenis, kurie vėliau Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu buvo panaikinti. Nagrinėjamu atveju analizuojant ir vertinant pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu ji teigė, kad NŽT neteisėtais veiksmais jai buvo padaryta jos nurodoma turtinė žala, akcentuotina, jog Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu panaikinus VĮ Registrų centre įregistruoto Žemės sklypo B. U. vardu patikslintus kadastro duomenis, kurie buvo įregistruoti 2015 m. liepos 23 d. NŽT Biržų skyriaus 2015 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. 21SK-472-(14.21.110.) pagrindu, yra pagrindas konstatuoti, kad įrodytas priežastinis ryšys tarp jos nurodomos žalos, kurią sudaro 38,79 Eur išlaidos už naujai parengtų kadastro duomenų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, ir NŽT neteisėtų veiksmų. Pareiškėjos pateikti dokumentai pagrindžia patirtą 38,79 Eur turtinę žalą, kuri priteistina pareiškėjai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja reikalavimui dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo pareikšti nepraleido ieškinio senaties termino, į teismą dėl žalos atlyginimo kreipėsi laiku.

27. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, priteisiant pareiškėjai iš atsakovo 38,79 Eur turtinei žalai atlyginti.

28. Pareiškėja 2022 m. sausio 13 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl 360 Eur išlaidų priteisimo advokato pagalbai apmokėti (už skundo parengimą ir atstovavimą) ir tai pagrindžiančius įrodymus.

29. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 3 dalį, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

30. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas patenkintas iš dalies, pareiškėja turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

31. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

32. Atsižvelgiant į galutiniu teismo sprendimu patenkintų pareiškėjos skundo reikalavimų dalį, kilusio ginčo pobūdį, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinės bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) įtvirtintus principus, pareiškėjos naudai iš atsakovo priteisiama 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

33. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nenurodo kokias konkrečiai išlaidas patyrė ir nepridėjo tai pagrindžiančių įrodymų, todėl pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atmestinas (ABTĮ 41 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos N. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 10 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjai N. B. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, 38,79 Eur (trisdešimt aštuonis eurus ir septyniasdešimt devynis euro centus) turtinei žalai atlyginti.

Priteisti pareiškėjai N. B. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, 100 Eur (šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys