72dd3cb2-dfe4-4411-8ea7-84ee7cdf4218 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-37-843/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27229-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.6; 1.1.5.1.1; 1.1.7.1; 1.2.4.4.1; 1.2.4.6.1; 2.1.15.1.2; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nidos Vigelienės, sekretoriaujant Loretai Davenienei, dalyvaujant prokurorei Agnei Stankevičiūtei, nuteistajai K.

S. ir jos gynėjai advokatei Eglei Latauskienei, nuteistajai D. B. ir jos gynėjui advokatui Dainiui Dargevičiui, nukentėjusiajai N. L.-Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios K. S. gynėjos advokatės Eglės Latauskienės ir nuteistosios D. B. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio, kuriuo K. S. iÅ¡teisinta dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

K. S. pripažinta kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais. D. B. pripažinta kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais. Solidariai iÅ¡ D. B. ir K. S. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 137,08 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant jas nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.

Solidariai iÅ¡ D. B. ir K. S. nukentėjusiosios N. L.-Å . naudai priteista 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat iÅ¡ D. B. nukentėjusiosios N. L.-Å . naudai priteista 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. D. B. ir K. S. nuteistos už tai, kad, veikdamos kartu, 2020 m. liepos 7 d., apie 19.20 val., vaikų žaidimo aikÅ¡telėje, esančioje Å¡alia namo, adresu: (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto su nukentėjusiÄ ja N. L.-Å . metu nesunkiai sutrikdė jos sveikatÄ .

D. B. delnu vienÄ kartÄ sudavė N. L.-Å . per veidÄ bei sugriebusi už plaukų, sudavė rankomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ skaičių smÅ«gių į galvos sritį, ėmė spardyti į kojas, suduodama ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ kiekį smÅ«gių, po ko, prie N. L.-Å . pribėgusi K. S. sugriebė jÄ už plaukų ir ėmė tampyti bei kelis kartus sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ skaičių smÅ«gių rankomis į galvos sritį, kelis kartus įspyrė į kojas.

Taip veikdamos D. B. ir K. S. ne mažiau kaip 5 trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajai N. L.-Å . odos nubrozdinimus galvoje, veide, rankose ir poodinę kraujosruvÄ deÅ¡iniame dilbyje, tai yra sužalojimus, kurie kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tęsdama nusikalstamus veiksmus D. B., paėmusi į rankas Å¡alia jos buvusį vaikiÅ¡kÄ paspirtukÄ , bandė juo smogti nukentėjusiajai N. L.-Å . į galvÄ , tačiau pastarajai ginantis nuo smÅ«gio ir bandant galvÄ prisidengti ranka, pataikė į kairę plaÅ¡takÄ , padarydama kairės plaÅ¡takos V-o pirÅ¡to lūžį, tai yra sužalojimÄ , kuris kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Tokiais veiksmais D. B. padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , o K. S. – BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistosios K. S. gynėja advokatė E. L. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ K. S. atžvilgiu nutraukti. Alternatyviai praÅ¡o pakeisti nuosprendį, sumažinti nuteistajai paskirto laisvės apribojimo terminÄ ir panaikinti skirtus įpareigojimus. 2.1.

Skunde advokatė nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį jos ginamosios atžvilgiu, nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje numatytų taisyklių. Byloje yra nustatytos Å¡ios reikÅ¡mingos aplinkybės. K. S., 2020 m. liepos 7 d. lankydamasi pas savo mamÄ , gyvenančiÄ daugiabutyje (duomenys neskelbtini), suprato, jog vaikų žaidimo aikÅ¡telėje, kurioje tuo metu žaidė jos sÅ«nėnas, vyko konfliktas. Jos sesuo, bÅ«dama 5 mėnesyje nėščia, pamatė, kad jos sÅ«nų skriaudžia kiti vaikai, o aikÅ¡telėje buvusios dvi moterys ne tik nedrausmina konfliktuojančių vaikų, o supasi vaikų sÅ«pynėse.

Tiek nukentėjusioji, tiek nuteistosios nurodo skirtingas paties konflikto, peraugusio iš žodinio į kontaktinį (smurtinį), aplinkybes. Taip pat skiriasi šių asmenų parodymai dėl fizinio konflikto pabaigos. 2.2. Advokatė atkreipia teismo dėmesį, kad apylinkės teismas šiuo atveju nevertino konflikto priešistorės, nuteistosios subjektyviosios pusės požymių asmens būtinosios ginties kontekste ir apkaltinamajame nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad nuteistosios K. S. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalies požymius. 2.3.

Nurodo, kad K. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme teigė, kad ji galėjo padaryti kelis įdrėskimus nukentėjusiajai įvairiose kÅ«no vietose, laikė jÄ už plaukų, tuo pačiu pati nukentėjusioji laikėsi įsikibusi į jos plaukus ir neleido toliau ginti savo sesers. Jos sesuo taip pat patyrė fizinius sužalojimus iÅ¡ nukentėjusiosios pusės. PrieÅ¡ smurtinio kontaktinio konflikto pradžiÄ nuteistoji net kelis kartus nurodė nukentėjusiajai, kad D. B. yra nėščia, bet jos tai nesustabdė. 2.4.

Advokatės vertinimu, nuteistosios K. S. kaltė neįrodyta, nuosprendyje yra pateikta informacija apie K. S. atliktus veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, bet bÅ«tinosios ginties (BK 28 straipsnis) situacija teismo nuosprendyje net neaptarta, tai yra nėra teismo nei patvirtinta, nei atmesta. Pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje pateikti teiginiai prieÅ¡tarauja tiek bylos faktinėms aplinkybėms, tiek elementariai logikai, kai vienos nusikalstamos veikos atžvilgiu teismas mano, kad yra bÅ«tinosios ginties požymiai ir asmuo laikomas iÅ¡teisintu (BK 284 straipsnis), o kito nusikaltimo atveju (BK 140 straipsnio 1 dalis) Å¡i bÅ«tinosios ginties sÄ lyga nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, maža to, tokiam asmeniui priimamas apkaltinamasis nuosprendis. 2.5.

Advokatės nuomone, bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad nuteistoji siekė apginti ypatingai rizikingÄ savo sesers fiziologinę bÅ«klę nuo galimo realaus pavojaus (nukentėjusioji atliko aktyvius veiksmus nėščiosios D. B. atžvilgiu ir tai darė girdėdama Å¡iÄ aplinkybę). K. S. realiai suvokė gresiantį pavojų savo sesers ir dar negimusio kÅ«dikio atžvilgiu. Nuteistoji neturėjo tikslo tyčia ar netiesiogine tyčia padaryti kokius tai sužalojimus nukentėjusiajai, tačiau matydama, kad nukentėjusioji naudoja fizinį ir psichinį smurtÄ sesers atžvilgiu, siekė tik apsaugoti jos sveikatÄ .

Vaizdo įraÅ¡as iÅ¡ dalies patvirtina nurodytas aplinkybes, tačiau ir jame galima matyti, kaip pakankamai stambaus sudėjimo nukentėjusioji iÅ¡ abiejų pusių, abejomis rankomis tvirtai laiko už plaukų abi nuteistÄ sias, kurioms iÅ¡trÅ«kti iÅ¡ jos nepavyksta be paÅ¡alinių asmenų pagalbos. Å i situacija patvirtina, jog pavojus buvo realus, neatmestina, kad visos moterys patyrė pakankamai stiprų emocinį Å¡okÄ ir sukrėtimÄ , tačiau nėščiosios bÅ«klei tai buvo ypatingai pavojinga.

Apylinkės teismas šių reikšmingų aplinkybių atskirai ir kaip visumos nevertino, dėl šios situacijos, būtinosios ginties požymių detaliau nepasisakė, todėl toks teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. 2.6. Advokatė atkreipia teismo dėmesį, kad teismas pripažino nuteistosios K. S. nusikalstamus veiksmus atitinkančius BK 140 straipsnio 1 dalį, o nuteistosios D. B. – BK 138 straipsnio 1 dalį, tačiau nei vienu, nei kitu atveju teismas nepasisakė dėl tokios nuteistųjų atžvilgiu atliktos veikų kvalifikacijos ir jų tiesioginės įtakos bendrininkavimo institutui.

Taip pat teismas nepasisakė, ar nuteistosios D. B. veiksmuose yra reali ar ideali nusikaltimų sutaptis. Atsižvelgus į tai, kad skundžiamame nuosprendyje nuteistųjų bendrininkavimo forma nėra aptarta, yra spręstina, kad teismas neteisingai nuteistosios K. S. atžvilgiu traktuoja baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kuri neabejotinai turėjo įtakos neteisingam teismo sprendimui dėl bausmės skyrimo. 2.7. Advokatė nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje K. S. teismas paskyrė laisvės apribojimo bausmės vidurkį.

Toks teismo sprendimas pažeidė BK 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir BK 61 straipsnyje įtvirtintų nuostatų taikymo proporcingumo principÄ , kadangi teismas visiÅ¡kai nevertino nuteistosios socialinės charakteristikos arba jÄ vertino, tačiau nepagrįstai nustatė baudžiamojo poveikio priemones, kurios turėtų įtakos nuteistosios elgesiui ir pan. Kaip matyti, teismo nuosprendyje bausmės ir įpareigojimų paskyrimas neatitinka konstatuotos K. S. veikos pobÅ«džio ir visos tariamo nusikaltimo situacijos, o paskirti įpareigojimai nelogiÅ¡ki ir deklaratyvÅ«s, esminės įtakos nuteistosios elgesio pokyčiams neturės. Teismo paskirta bausmė ir papildomi įpareigojimai yra neproporcingi ir neracionalÅ«s, neturintys jokios pridėtinės vertės bausmės vykdymui ir nuteistosios perauklėjimui.

Mano, kad apylinkės teismas pažeidė BK Bendrosios dalies nuostatų taikymo reikalavimus, sistemiškai vertinant ir konstitucinius teisingumo bei proporcingumo principus. 2.8. Advokatė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalimi bei Lietuvos Respublikos K. T. nutarimais, nurodo, kad baudžiamajame įstatyme numatytos bausmės turi būti teisingos, už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.

Bausmės ir jų dydžiai baudžiamajame įstatyme turi bÅ«ti diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumÄ .

3. Nuteistosios D. B. gynėjas advokatas D. D. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio dalį dėl D. B. nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir dėl to priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 3.1. Advokatas remiasi Lietuvos Respublikos K. T. iÅ¡aiÅ¡kinimais, kad teismų apeliacinių ir kasacinių institucijų sistemos paskirtis yra Å¡alinti galimas žemesnių teismų klaidas, neleisti, kad bÅ«tų įvykdytas neteisingumas, ir Å¡itaip apsaugoti asmenis, visuomenės teises ir teisėtus interesus.

Bendrosios kompetencijos teismų institucijų sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukÅ¡tesnės instancijos teismuose iÅ¡taisyti bet kurias fakto ar bet kurias teisės taikymo klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors byloje bÅ«tų įvykdytas neteisingumas. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamÄ teismo procesÄ . 3.2.

Advokatas pažymi, kad iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai iÅ¡nagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus. 3.3. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.8 punktu, advokatas konstatuojama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias aplinkybes.

Teismo apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai iÅ¡vadai apie asmens kaltumÄ padaryti. Nekaltumo prezumpcija imperatyviai draudžia perkelti kaltininkui savo nekaltumo įrodinėjimo pareigÄ , o visos abejonės, kurių negalima paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai. 3.4. Advokato nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį nuteistosios D. B. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų.

Teismas nuosprendyje nurodė, kad konflikto metu buvo panaudotas paspirtukas ir dėl to nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Apklausus liudytojus tapo aiÅ¡ku, kad paspirtukas konflikto metu nebuvo naudojamas nukentėjusiosios atžvilgiu. Šį faktÄ patvirtino nuolat konfliktÄ stebėję sutuoktiniai T. K. ir V. K. (V. K.). Policijos pareigÅ«nai minėjo, kad nukentėjusiajai skaudėjo pirÅ¡tÄ . Policijos pareigÅ«nas V. G. nurodė, kad nukentėjusioji pirÅ¡tÄ sužalojo grumtynių metu.

AnalogiÅ¡kos aplinkybės nurodytos ir policijos pareigÅ«no tarnybiniame praneÅ¡ime. Akivaizdu, jog Å¡i aplinkybė turėtų bÅ«ti Å¡alinama, nes tokios kaltinime inkriminuojamos faktinės aplinkybės byloje nebuvo nustatytos. 3.5. Advokato vertinimu, apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad D. B. tyčia spardė nukentėjusiajai į kojas, kad tokie smÅ«giai pasiekė tikslÄ , kadangi Å¡ių aplinkybių nepatvirtino vaizdo medžiaga. 3.6. Teigia, kad liudytojas V. K. pirminėje apklausoje nurodė, jog nukentėjusioji taip pat Å¡aukė ir stumdėsi.

Pastarasis liudytojas patvirtino, kad nufilmavo visÄ incidentÄ . 3.7. Advokatui kelia abejones nustatyta aplinkybė, kad konfliktÄ stebėję liudytojai ne skyrė besipykstančias moteris, bet stebėjo įvykius ir juos filmavo. Abejoja, ar konflikto metu nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, kai ji pati ėmėsi aktyvių veiksmų D. B. atžvilgiu. Be to, liudytojai nekvietė policijos pareigÅ«nų ir tikėtina nelaikė konfliktÄ esant rimtu. Å ias aplinkybes patvirtina V. K. elgesys, nes jis nesiėmė jokių priemonių apginti/iÅ¡skirti moteris, o konfliktÄ filmavo telefonu.

AnalogiÅ¡kas aplinkybes nurodė liudytoja T. K.. 3.8. Advokato įsitikinimu, teismas negalėjo vadovautis nukentėjusiosios N. L.-Å . parodymų dalimi dėl paspirtuko panaudojimo, konflikto pradžios, smÅ«gių sudavimo į galvÄ , tyčinių spyrių, nes pastarųjų aplinkybių nepatvirtino specialisto iÅ¡vados. Teismas privalėjo patikrinti nukentėjusiosios parodymus kitų baudžiamosios bylos duomenų kontekste. 3.9. Atkreipia teismo dėmesį, jog apklausta specialistė E. U. negalėjo padaryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados dėl nukentėjusiosios pirÅ¡to sužalojimo aplinkybių paspirtuku, nes kietiems bukiems daiktams priskirtinos ir rankos.

Teismui nenustačius byloje pirÅ¡to sužalojimo faktinių aplinkybių, lygiai taip pat nuteistosios D. B. pilvo sumuÅ¡imo aplinkybių, negalėjo bÅ«ti padarytos prielaidos, jog nukentėjusiajai pirÅ¡tÄ tyčia paspirtuku sužalojo D. B., o ne pati nukentėjusioji susistumdymo metu. 3.10. Nurodo, kad apylinkės teismas nevertino fakto, jog nukentėjusioji N. L.-Å . ir liudytoja Z. L. iki įvykio ramiai Å¡nekučiavosi vaikų žaidimų aikÅ¡telėje, o jų vaikai žaidė kartu. Å ie duomenys parodo, kad Å¡ios moterys buvo pažįstamos, todėl tikėti liudytojos Z.

L. parodymais negalima, nes tik ji vienintelė nurodė faktines aplinkybes, susijusias su paspirtuko panaudojimu konflikto metu. Jokių kitų duomenų apie tai bylos nagrinėjimo metu gauta nebuvo. 3.11. Advokato vertinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis anksčiau iÅ¡vardytais įrodymais ir pripažindamas D. B. kalta padarius jai inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veiksmÄ , padarė nepagrįstas, bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas, kurios buvo nulemtos esminių BPK pažeidimų. 3.12. IÅ¡ nuteistosios priteista 1000 Eur dydžio suma neturtinės žalos atlyginimui yra visiÅ¡kai nepagrįstai ir neatitinka teismų praktikos tokio sužalojimo kontekste.

4. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

5. Teismo posėdžio metu nuteistosios ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, o nukentėjusioji ir prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliaciniai skundai atmestini 6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, nenustačius esminių BPK pažeidimų, turėjusių neigiamos įtakos nuteistajam, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo 7. Apeliaciniuose skunduose yra ginčijamos skundžiamame nuosprendyje nustatytos faktinės bylos aplinkybės teigiant, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliantų nurodomais argumentais bei dar kartÄ Ä¯vertinusi byloje surinktų įrodymų visumÄ , konstatuoja, jog apylinkės teismas įrodymų vertinimo ir (arba) apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡ymo taisyklių nepažeidė, skundžiamame nuosprendyje iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir teisingai iÅ¡analizavo bei įvertino byloje esančius duomenis, kurie leido daryti pagrįstas iÅ¡vadas dėl D.

B. kaltės padarius jai inkriminuotÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir K. S. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

8. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas nuteistÄ sias D. B. ir K. S. apkaltinančias iÅ¡vadas grindė nukentėjusiosios N. L.-Å . ir liudytojų Z. L., T. K., V. K., V. G., S. S., M. S. parodymais, byloje esančiu vaizdo įraÅ¡u, Valstybinės teismo medicinos tarnybos (toliau – VTMT) 2020 m. liepos 17 d. specialisto iÅ¡vada Nr. G1931/2020(01), teismo posėdžio metu apklaustos specialistės E. U. paaiÅ¡kinimais bei kitais raÅ¡ytiniais bylos duomenimis. Å iuos baudžiamojoje byloje iÅ¡tirtus įrodymus teismas vertino kaip patikimus ir jais vadovavosi.

Vertindama byloje surinktus įrodymus, tiek kiekvienÄ atskirai, tiek jų visumÄ , teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nukentėjusioji N. L.-Å . ir nuteistosios D. B. bei K. S. pateikė skirtingas nagrinėjamo incidento, peraugusio iÅ¡ žodinio į kontaktinį (smurtinį) konfliktÄ , pradžios ir jo pabaigos aplinkybes. Tokioje situacijoje esami prieÅ¡taravimai turi bÅ«ti įvertinti. Sprendžiant, kuriais parodymais vadovautis, turi bÅ«ti įvertintas, visų pirma, pačių asmenų parodymų nuoseklumas, aiÅ¡kumas, logiÅ¡kumas, detalumas.

Be to, yra būtina įvertinti ir tai, kiek ir kokius parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

9. IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenų matyti, kad 2020 m. liepos 7 d. apie 19.20 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme esančioje vaikų žaidimo aikÅ¡telėje kilus konfliktui dėl vaikų, D. B. ir K. S. sužalojo N. L.-Å ., dėl ko pastarajai Vilniaus universitetinėje ligoninėje buvo nustatytas plaÅ¡takos penkto pirÅ¡to lūžimas ir daugybiniai kÅ«no nubrozdinimai (t. 1, b. l. 14–16). Tokios pat aplinkybės buvo užfiksuotos ir Policijos registruojamų įvykių registre bei į įvykio vietÄ atvykusio vyriausiojo patrulio V.

G. tarnybiniame praneÅ¡ime (t. 1, b. l. 17–18). Tiek ikiteisminio tyrimo metu – 2020 m. liepos 7 d. pareiÅ¡kime, 2020 m. liepos 10 d. liudytojo apklausos protokole, 2020 m. lapkričio 19 d. liudytojui (nukentėjusiajam) teikiamame parodymų klausimyne, 2021 m. sausio 14 d. liudytojo papildomos apklausos protokole, tiek ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, N. L.-Å . iÅ¡ esmės vienodai nurodė, kad įvykio metu, prasidėjus žodiniam konfliktui, pirmoji jÄ užpuolė D. B. (t. 1, b. l 19, 55–56, 64–66, 69–70; t. 2, b. l. 90–93).

Nukentėjusioji tvirtino, jog nuteistoji iÅ¡ pradžių kelis kartus trenkė jai delnu į veido sritį, įsikabino į plaukus ir iÅ¡ naujo abiem rankomis pradėjo daužyti jos galvÄ . Ji gindamasi taip pat suėmė nuteistajai už plaukų, laikė jÄ toliau nuo savęs, kad iÅ¡vengtų smÅ«gių. Å iuos nukentėjusiosios parodymus iÅ¡ dalies patvirtino kiti įvykio vietoje buvę bei iÅ¡ Å¡alies konfliktÄ tiesiogiai stebėję proceso dalyviai. Antai baudžiamojo proceso metu liudytoja Z.

L. davė parodymus, kad iÅ¡ daugiabučio namo išėjusi D. B. reiÅ¡kė pretenzijas N. L.-Å ., kad jos vaikas J. skriaudė G., buvo agresyviai nusiteikusi, garsiai rėkavo, Å¡Å«kavo, bandė trenkti nukentėjusiajai ranka, vienÄ kartÄ nepataikė, antrÄ kartÄ pataikė jai į veidÄ . Nukentėjusioji rankomis bandė atstumti nuteistÄ jÄ nuo savęs, vis kartojo „eik iÅ¡ čia“ ir paskui abi moterys įsikibo viena kitai į plaukus (t. 1, b. l. 85–86; t. 2, b. l. 132–135). Liudytoja T.

K. savo parodymuose nurodė, kad į vaikų žaidimų aikÅ¡telę atbėgusi D. B. iÅ¡ pradžių Å¡aukė ant vaiko, o po to paėmė N. L.–Š. už plaukų ir pradėjo smÅ«giuoti (t. 1, b. l. 81–82; t. 2, b. l. 157–159). Liudytojas V. K. savo parodymuose nepaminėjo, kuri iÅ¡ konflikte dalyvavusių moterų pirma pradėjo naudoti smurtÄ , nes tuo metu buvo nuėjęs pasitikrinti paÅ¡to dėžutę. Kita vertus, jis nurodė, jog nukentėjusioji, aiÅ¡kindamasi su nuteistÄ ja, nerėkė ir buvo rami, matėsi, kad toks jos elgesys D.

B. nepatiko (t. 1 b. l. 77–78; t. 2, b. l. 155–157). Taigi, Å¡ių duomenų pagrindu teisėjų kolegija pritaria skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vadai, kad prasidėjus žodiniam konfliktui tarp D. B. ir N. L.-Å ., pirmoji pradėjo smurtauti bÅ«tent nuteistoji. Liudytoja Z. L. savo parodymuose patvirtino tik vienÄ smÅ«gio delnu sudavimo aplinkybę, liudytoja T. K. negalėjo detalizuoti suduotų smÅ«gių vietos ir kiekio, o liudytojas V. K. nematė pirminių konfliktuojančių Å¡alių kontaktinių veiksmų.

Dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog D. B. sudavė delnu nukentėjusiajai per veidÄ ne kelis kartus, kaip tai buvo nurodyta kaltinime, o vienÄ kartÄ .

10. Vertindama byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo abejoti skundžiamo nuosprendžio motyvais bei iÅ¡vadomis, kad D. B. kartu su K. S. ne mažiau kaip 5 trauminiais poveikiais, t. y. tempdamos nukentėjusiÄ jÄ už plaukų, suduodamos tiksliai nenustatytÄ kiekį smÅ«gių rankomis į galvos sritį bei spirdamos į kojas, sukėlė jai fizinį skausmÄ ir VTMT specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1931/2020 (01) numatytus sužalojimus – odos nubrozdinimus galvoje, veide, rankose, poodinę kraujosruvÄ deÅ¡iniame dilbyje, kvalifikuotus nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 36–38).

Å ias nustatytas faktines aplinkybes patvirtina ne tik N. L.-Å ., Z. L., T. K. ir V. K. parodymai, bet ir byloje esanti DVD laikmena su vaizdo įraÅ¡u, kuriame užfiksuota dalis abiem nuteistosioms inkriminuotos veikos. Pažymėtina, kad minėtame įraÅ¡e matomi tyčiniai smÅ«giai N. L.–Š. į galvÄ atitinka jos parodymus, kad D. B. imdavo smÅ«giuoti rankomis, kai ji paleisdavo nuteistosios plaukus. Ä®raÅ¡o duomenys taip pat atitinka bei papildo nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, jog D. B. ir K. S. tempė N. L.-Å . už plaukų, sudavė į galvÄ bei spyrė į kojas.

11. Pirmosios instancijos teismas detaliai ir visų surinktų įrodymų kontekste įvertino ir nuteistųjų D. B., K. S. bei jų Å¡eimos narių – liudytojų R. S. ir K. B. nurodytas įvykio versijas. Nėra pagrindo vadovautis D. B. parodymais, kad ne ji, o nukentėjusioji pirma sudavė jai per veidÄ , sugriebė už plaukų ir spyrė į pilvo sritį, taip pat atmestini kaip nepagrįsti K. S. paaiÅ¡kinimai, kad ji, išėjusi į laukÄ , iÅ¡ pradžių bandė raminti ir atskirti ten vykusio konflikto dalyvius, tačiau tuomet pamatė, kaip N. L.–Š. grumtynių metu pataikė sesei į pilvÄ ir pati paėmė nukentėjusiÄ jÄ už plaukų.

Å ios nuteistųjų įvykių versijos prieÅ¡tarauja pirmiau aptartiems nukentėjusiosios ir neÅ¡aliÅ¡kų liudytojų Z. L., T. K. ir V. K. parodymams ir jų nepatvirtina jokie kiti objektyvÅ«s bylos duomenys. Be to, liudytoja K. B. parodė, kad ji, iÅ¡girdusi triukÅ¡mÄ , pažiÅ«rėjo pro langÄ ir pamatė, kad nukentėjusioji laiko jos anÅ«kes už plaukų, anÅ«kės gynėsi. Tada ji išėjo į laukÄ , pasakė „kÄ darai, paleisk, ji gi nėščia“ ir pradėjo gelbėti anÅ«kes, traukdama nukentėjusiosios rankas nuo jų plaukų.

IÅ¡ liudytojos R. S. parodymų taip pat galima spręsti, kad nei D. B., nei K. S. prieÅ¡ N. L.-Å . nesmurtavo, o agresyvi buvo tik pati nukentėjusioji, kuri suėmė abi nuteistÄ sias už plaukų. Teisėjų kolegijos vertinumu, Å¡ių liudytojų parodymais nėra patikimi. Å ios liudytojos yra nuteistųjų Å¡eimos narės, iÅ¡ ko galima spręsti apie jų suinteresuotumÄ , kad nuteistosioms baudžiamojoje byloje bÅ«tų priimtas palankus procesinis sprendimas. Be to, kaip pagrįstai Å¡iuo klausimu pasisakė apylinkės teismas, iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, jog nuteistosios nukentėjusiosios atžvilgiu smurtavo K.

B. akivaizdoje, todėl ji negalėjo to nematyti. Tuo tarpu pagal R. S. parodymus, ji konflikto beveik nestebėjo, nes ramino namo grįžusį anÅ«kÄ , nematė nei fizinio kontakto pradžios, nei pabaigos, todėl Å¡ie jos parodymai nėra objektyvÅ«s.

12. D. B. gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė aplinkybę, jog konflikto metu buvo panaudotas paspirtukas, kuriuo nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teisėjų kolegija su Å¡iais gynėjo argumentais nesutinka, vertina juos kaip pasirinktÄ gynybinę pozicijÄ , kurios nepatvirtina visuma kitų byloje surinktų objektyvių duomenų. N. L.-Å . tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme parodė, kad D. B., paėmusi po ranka papuolusį paspirtukÄ , kelis kartus juo užsimojo ir pataikė į kairės rankos pirÅ¡tÄ .

Liudytoja Z. L. taip pat patvirtino, kad matė Å¡alia nuteistosios stovėjusį paspirtukÄ , kurį jį paėmė ir trenkė N. L.-Å .i. Nukentėjusioji užsidengė ranka ir paspirtukas pataikė jai į plaÅ¡takÄ . Po įvykio matė nukentėjusiosios patinusį (sužalotÄ ) pirÅ¡tÄ , kurį ji laikė iÅ¡tiesusi. Akivaizdu, kad Å¡ie proceso dalyvių parodymai dėl minėtų įvykio aplinkybių, susijusių su BK 138 straipsnio 1 dalies sudėties D. B. veikoje buvimu, yra pakankamai nuoseklÅ«s ir patvirtino vienas kitÄ .

Tokios iÅ¡vados nepaneigia apeliacinio skundo argumentas, jog N. L.-Å . ir Z. L. iki įvykio ramiai Å¡nekučiavosi vaikų žaidimų aikÅ¡telėje, tuo metu, kai jų vaikai žaidė kartu. Atkreiptinas dėmesys, kad duodama parodymus teisme, Z. L. nenurodė turinti kokį nors suinteresuotumÄ bylos baigtimi arba norÄ nepagrįstai apkalbėti D. B.. Ji, bÅ«dama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ ir prisiekusi, paaiÅ¡kino, kad su N. L.-Å . jokių draugiÅ¡kų ryÅ¡ių neturi, nukentėjusiosios sÅ«nus su jos anÅ«ku eina į tÄ pačiÄ darželio grupę, iki tol su ja tik pasisveikindavo.

13. PrieÅ¡ingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, minėtas aplinkybes, kad N. L.-Å . pirÅ¡tas buvo sužalotas dėl D. B. tyčinių veiksmų, kuomet ji bandė paspirtuku smogti nukentėjusiajai į galvÄ , tačiau pataikė jai į kairę plaÅ¡takÄ , netiesiogiai patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Pažymėtina, kad 2020 m. liepos 7 d. konfliktÄ matę liudytojai T. K. ir V. K. parodė, kad įvykio vietoje jie nepastebėjo, ar buvo kas nors paėmęs į rankas paspirtukÄ . Tačiau liudytojai savo parodymuose paminėjo, kad nukentėjusioji po įvykusio konflikto skundėsi, kad jai skauda rankÄ ir yra sužalotas pirÅ¡tas.

Å iuos parodymus iÅ¡ esmės patvirtino ir nukentėjusiosios 2020 m. liepos 7 d. 19.25 val. skambučio į BendrÄ jį pagalbos centrÄ turinys, į įvykio vietÄ atvykusių policijos pareigÅ«nų V. G., S. S., M. S. parodymai (t. 1, b. l. 89–90; t. 2, b. l. 152–154) bei Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenys (t. 1, b. l. 111). Be to, VTMT specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1931/2020 (01) buvo nurodyta, kad N. L.-Å . kairės plaÅ¡takos V pirÅ¡to lūžis, kaip ir kiti jai nustatyti kÅ«no sužalojimai, galėjo bÅ«ti padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos į VÅ¡Ä® Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę 2020 m. liepos 8 d.

Teismo posėdžio metu apklausta specialistė E. U. paaiÅ¡kino, kad pirÅ¡to lūžis nukentėjusiajai galėjo bÅ«ti padarytas tiek paspirtuku, tiek ir kitu kietu buku daiktu ar lenkiant pirÅ¡tÄ Ä¯ prieÅ¡ingÄ pusę (t. 2, b. l. 159–160).

14. Apibendrinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiosios N. L.-Å . ir liudytojų Z. L., T. K., V. K., V. G., S. S., M. S. parodymai, aptarta raÅ¡ytinė bylos medžiaga neprieÅ¡tarauja vieni kitiems, visi Å¡ie duomenys jungiasi į nuosekliÄ bei logiÅ¡kÄ Ä¯rodymų grandinę, kuri yra pakankama daryti iÅ¡vadÄ , jog K. S. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , o D. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , kuri kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Pirmosios instancijos teismo įrodytomis pripažintos faktinės bylos aplinkybės yra nustatytos teisingai. Nuteistųjų ir jų Å¡eimos narių parodymai neigiant smurtÄ nukentėjusiosios atžvilgiu prieÅ¡tarauja byloje esančių įrodymų visumai ir yra paneigti. Dėl nuteistųjų bendrininkavimo 15. Atsakant į K. S. gynėjos apeliaciniame skunde iÅ¡sakytus argumentus, sietinus su bendrininkavimo instituto taikymu, pažymėtina, kad pagal BK 24, 25 ir 26 straipsnio nuostatas bei esamÄ teismų praktikÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2009 ir kt.), bendrininkavimas iÅ¡ esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis.

BendrininkavimÄ , kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibÅ«dina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ ; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamÄ veikÄ ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Ä®vertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija pritaria ginčijamo nuosprendžio iÅ¡vadai, kad D.

B. ir K. S. kartu dalyvavo padarant nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, todėl jos yra Å¡ios nusikalstamos veikos bendrininkės (vykdytojos). IÅ¡ nustatytos situacijos matyti, kad Å¡ioje byloje nagrinėjamas konfliktas įvyko spontaniÅ¡kai, nesant nuteistųjų iÅ¡ankstinio susitarimo naudoti smurtÄ . Visgi Å¡i aplinkybės nepaneigia to, jog D. B. kartu su K. S. bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Konflikto metu abi nuteistosios matė viena kitos veiksmus, suprato jų pobÅ«dį ir vienÄ kitai pritardamos, t. y. susitarusios konkliudentiniais veiksmais, tampė nukentėjusiÄ jÄ už plaukų, mušė jÄ rankomis bei spardė kojomis.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teismas sprendžia, kad D. B. ir K. S. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ padarė veikdamos bendrininkų grupe. Dėl bÅ«tinosios ginties situacijos buvimo 16. Apeliaciniame skunde K. S. gynėja nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje yra pateikta informacija apie nuteistosios atliktus veiksmus prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , tačiau teismas neaptarė aplinkybių dėl bÅ«tinosios ginties situacijos buvimo. Akcentuoja, kad bylos faktiniai duomenys patvirtina, jog nuteistoji siekė apginti ypatingai rizikingÄ savo nėščios sesers D.

B. fiziologinę būklę nuo galimo realaus pavojaus, t. y. nuo nukentėjusiosios atliktų aktyvių veiksmų.

17. BK 28 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

18. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant bÅ«tinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygos, susijusios su dviem pagrindiniais Å¡io instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ . Kėsinimosi pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan.

Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiÅ¡kai aiÅ¡ki (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, 2K-310/2011, 2K-423/2011, 2K-568-139/2015). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingÄ kėsinimÄ si apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei bÅ«tinosios ginties, nei jos ribų peržengimo.

Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279/2010).

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog nagrinėjamoje situacijoje nuteistoji K. S. veikė esant bÅ«tinosios ginties situacijai, pagrindo nėra. Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina jokių konkrečių N. L.-Å . agresyvių ir (arba) puolamojo pobÅ«džio veiksmų, kuriais bÅ«tų keliamas realus ir akivaizdus pavojus K. S. sesers D. B. gyvybei arba sveikatai. Taip pat objektyviais bylos duomenimis nenustatyta, kad nukentėjusioji tyčia spyrė D. B. į pilvo sritį ir tuo sukėlė jai pilvo sienos ir kairiojo Å¡ono sumuÅ¡imÄ .

PrieÅ¡ingai, kaip buvo minėta, analizuojant vaikų žaidimo aikÅ¡telėje prasidėjusio konflikto priežastis bei jo eigÄ , darytina iÅ¡vada, kad Å¡io įvykio metu D. B. išėjo į kiemÄ ir, įsiveldama į žodinį konfliktÄ dėl N. L.-Å . sÅ«naus elgesio jos sÅ«naus Madesto (Germano) B. atžvilgiu, pirma pradėjo smurtauti prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , t. y. paėmė jai už plaukų ir sudavė delnu bent vienÄ smÅ«gį į veidÄ . Pagal surinktus duomenis nuteistoji K. S. Å¡iame pirminiame nusikalstamos veikos epizode nedalyvavo ir jo nematė (tuo metu ji buvo nuėjusi į virtuvę paklausti mamos, kas vyksta), tačiau netrukus nutarė nusileisti į kiemÄ bei tuojau pat pati prisidėjo prie jos sesers vykdomos veikos.

Kaip buvo minėta, nukentėjusiosios ir liudytojų Z. L., T. K. ir V. K. parodymais nustatyta, jog K. S. kartu su D. B. buvo įsikabinusios nukentėjusiajai į plaukus, mušė jai į galvos sritį ir spardėsi.

20. Apeliaciniame skunde nurodomÄ savigynos versijÄ paneigia ir kiti Å¡ioje byloje surinkti įrodymai. IÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o matyti, kad įvykio metu N. L.-Å ., D. B. ir K. S. laikėsi viena kitai už plaukų. Tuomet D. B. du kartu spyrė nukentėjusiajai į kojÄ , o K. S. kelis kartus bandė įspirti Å¡alia su vaiku stovėjusiai ir jÄ Å¡iek tiek prilaikiusiai Z. L.. Taip pat vaizdo įrašė užfiksuota, kad netrukus nukentėjusioji abi nuteistÄ sias paleido, tačiau pastarosios savo veiksmų nenutraukė.

D. B., iÅ¡ pradžių trumpam atsitraukusi nuo N. L.-Å ., vėl priėjo prie nukentėjusiosios ir du kartus delnu sudavė jai į pakauÅ¡io sritį, Å¡aukdama „o mÅ«sų vaikus tai galima muÅ¡ti?“, o K. S. toliau pešė N. L.-Å . plaukus ir jėga traukė nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ savo pusę. Taigi, atsižvelgdama į Å¡iuos bylos duomenis, teisėjų kolegija pritaria skundžiamo nuosprendžio motyvams, kad toks D. B. ir K. S. elgesys nėra bÅ«dingas save ginančiam asmeniui. Tokie veiksmai yra puolamojo pobÅ«džio.

Nukentėjusioji laikė nuteistÄ sias už plaukų, siekdama jų neprisileisti artyn, o ne puolimo tikslu, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog K. S. smurtinius veiksmus sÄ lygojo pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis.

21. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad skundžiamame nuosprendyje pateikti teiginiai prieÅ¡tarauja tiek bylos faktinėms aplinkybėms, tiek elementariai logikai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas D. B. baudžiamosios atsakomybės klausimÄ pagal BK 284 straipsnį, nurodė, jog nuteistoji, ateidama į vaikų žaidimų aikÅ¡telę, neturėjo tikslo pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , pademonstruoti aiÅ¡kų visuomenės negerbimÄ ar niekinamÄ požiÅ«rį į aplinkinius.

KonfliktÄ ir smurtÄ iÅ¡provokavo konkreti ir nuteistajai gan svari pasirodžiusi priežastis – noras užstoti savo vaikÄ ir dėl to kilęs ginčas su nukentėjusiÄ ja, pastarosios nepagarbus kreipinys, varymas iÅ¡ vaikų žaidimų aikÅ¡telės. IÅ¡ Å¡ių nuosprendžio motyvų yra akivaizdu, kad apylinkės teismas akcentavo D. B. elgesio vieÅ¡ojoje vietoje panaudojant fizinį smurtÄ motyvus bei tikslus ir nuteistųjų naudai nenurodė jokių argumentų dėl BK 28 straipsnyje numatytų bÅ«tinosios ginties elementų buvimo.

Dėl nuteistajai K. S. paskirtos bausmės 22. Apeliaciniame skunde K. S. gynėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BK 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir BK 61 straipsnyje įtvirtintų nuostatų taikymo proporcingumo principÄ ir praÅ¡o sumažinti nuteistajai paskirtos laisvės apribojimo bausmės terminÄ , kartu panaikinant jai skirtus įpareigojimus.

23. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

24. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymÄ , teismas taip pat atsižvelgia į asmens teistumÄ (BK 97 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ Å¡ių aplinkybių neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė. Ä®vertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

25. IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. S. bausmę, nurodė, kad ji tiesiogine tyčia padarė vienÄ baigtÄ smurtinę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, kuri yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų grupės (BK 11 straipsnio 3 dalis). Pripažino vienÄ nuteistosios atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir nustatė vienÄ jos atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – nusikalstamos veikos atlikimÄ bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Taip pat skundžiamu nuosprendžiu buvo įvertinta ir K. S. asmenybė. Teismas atsižvelgė, kad nuteistoji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteista (t. 1, b. l. 174–176); 2019 m. bausta administracine tvarka už Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pažeidimÄ (t. 1, b. l. 172–173); nedirba, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje (t. 1, b. l. 166–171); augina mažametį vaikÄ (t. 1, b. l. 164); yra įgijusi profesijÄ bei tobulina įgytÄ vizažistės kvalifikacijÄ ; yra romų bendrijos narė, aktyviai dalyvauja visuomeniniuose bendrijos reikaluose, taip pat yra VÅ¡Ä® Romų visuomenės centro auklėtinė, charakterizuojama iÅ¡imtinai teigiamai, kaip viena pažangiausių Vilniaus romių, įgijusi 10 klasių iÅ¡silavinimÄ .

Å ių byloje nustatytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti K. S. paskyrus pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jÄ :

1) visÄ laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar sveikatos priežiÅ«ra;

2) visÄ laisvės apribojimo bausmės laikotarpį auklėti ir prižiÅ«rėti savo mažamečius vaikus;

3) pradėti dirbti arba tęsti registracijÄ Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis;

4) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti iki 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2, 4 punktai, 6 dalis).

26. Ä®vertinus visumÄ aukščiau aptartų aplinkybių, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė D. S. BK 41, 54 straipsnių nuostatoms neprieÅ¡taraujančiÄ , t. y. savo dydžiu proporcingÄ bei teisingumo principÄ atitinkančiÄ laisvės apribojimo bausmę. Nors apeliaciniame skunde gynėja praÅ¡o sutrumpinti K. S. paskirtos laisvės apribojimo bausmės taikymo terminÄ , taip pat nurodo, jog kartu su bausme parinkti papildomi įpareigojimai yra neproporcingi ir neracionalÅ«s, neturintys jokios pridėtinės vertės bausmės vykdymui ir nuteistosios perauklėjimui, tokia apeliantės pozicija nėra pagrįsta jokiais įtikinančiais argumentais.

Visų pirma pažymėtina, kad nuteistajai už jos padarytÄ smurtinę veikÄ buvo paskirta viena iÅ¡ Å¡velnesnių BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių rÅ«Å¡ių, parenkant laisvės apribojimo terminÄ , kuris yra mažesnis už Å¡ios bausmės vidurkį (laisvės apribojimo bausmė gali bÅ«ti skiriama nuo 3 mėnesių iki 2 metų, todėl nagrinėjamu atveju Å¡ios sankcijos vidurkis yra 13 mėnesių ir 15 dienų). Teisėjų kolegija skundžiamame nuosprendyje įžvelgia tam tikrus prieÅ¡taravimus dėl nuteistosios prisipažino ir nuoÅ¡irdaus gailėjimosi padarius jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ , vis dėlto, nesant byloje pateiktų prokuroro ar nukentėjusiojo apeliacinių skundų, negalint bloginti nuteistosios padėties, Å¡ios su BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymu susijusios aplinkybės nenagrinėtos.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad K. S. smurtÄ naudojo vieÅ¡oje vietoje, t. y. daugiabučio namo kieme esančioje vaikų žaidimų aikÅ¡telėje, mažamečių vaikų akivaizdoje. Ji, kaip rodo byloje esančio Administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o duomenys, anksčiau buvo traukta administracinėn atsakomybėn ne vien tik už Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pažeidimÄ , bet ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 108 straipsnio 1 dalį „Smulkus svetimo turto pagrobimas“ (paskirta 45 Eur bauda sumokėta 2018 m. balandžio 13 d.).

Šie duomenys rodo, jog nuteistoji kartais nesilaiko įstatymų bei visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, t. y. periodiškai daro teisės pažeidimus.

27. Kartu pastebėtina, kad skirdamas laisvės apribojimÄ , teismas parenka tokius įpareigojimus ir draudimus, kuriais geriausiai pasiekiami laisvės apribojimo bausmės tikslai. Pagrindinis laisvės apribojimo bausmės taikymo tikslas yra nustatyti nuteistojo elgesio teisinę kontrolę, kuri padėtų nuteistajam teigiamai adaptuotis visuomenėje ir sulaikytų jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad K. S. paskirti 4 įpareigojimai yra bÅ«tini ir tikslingi, atitinkantys tiek nuteistosios padarytos veikos pavojingumÄ , tiek jos asmenybę.

Manytina, kad aptartos poveikio priemonės teigiamai veiks nuteistÄ jÄ , turės auklėjamÄ jį poveikį ir sulaikys jÄ nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Dėl nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos 28. Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė N. L.-Å . ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 73). Pirmosios instancijos teismas šį ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir nusprendė priteisti solidariai iÅ¡ D.

B. ir K. S. N. L.-Å . naudai 300 Eur neturtinei žalai atlyginti; papildomai iÅ¡ D. B. nukentėjusiosios naudai (už nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymÄ ) priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. D. B. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad iÅ¡ nuteistosios nukentėjusiajai priteista 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra nepagrįsta ir neatitinka teismų praktikos.

29. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytais kriterijais, o bÅ«tent atsižvelgiama į žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Å is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , teismų praktikÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Byloje nustatyta, kad D. B., paėmusi į rankas vaikiÅ¡kÄ paspirtukÄ , tyčia bandė juo smogti N. L.-Å . į galvÄ , tačiau pataikė jai į kairę plaÅ¡takÄ . Dėl Å¡io smurtinio veiksmo, sukėlusio fizinį skausmÄ su nesunkiu sveikatos sutrukdymu, pasireiÅ¡kusiu kairės plaÅ¡takos V-o pirÅ¡to lūžiu, nukentėjusioji patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad traumuota plaÅ¡taka buvo imobilizuota gipso langete 3 savaites, todėl akivaizdu, kad nuteistosios panaudotas smurtas lėmė nukentėjusiosios gyvenimo kokybės pabloginimÄ .

Byloje taip pat nustatyta, kad D. B. neseniai gimė kÅ«dikis, tad jos finansinė padėtis yra pakankamai sudėtinga. Ä®vertinęs visumÄ Å¡ių aplinkybių, taip pat esamÄ teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio baudžiamosiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019), vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju nukentėjusiajai iÅ¡ D.

B. papildomai priteistas 1 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra pagrįstas ir proporcingas. Pagrindo keisti teismo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo ir jos piniginės išraiškos nėra.

30. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo tenkinti apeliacinius skundus ir naikinti ar keisti ginčijamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra. Vadovaudamasis iÅ¡dėstytu ir remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: nuteistosios K. S. gynėjos advokatės Eglės Latauskienės ir nuteistosios D. B. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinius skundus atmesti. Teisėjos AuÅ¡ra Bielskė Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė Nida Vigelienė