2022-06-29 Nr. AB-17794-3-62-3-00635-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-309-602/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00635-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. K. skundą atsakovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja O. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2022 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. 21R3-24 (AG3-18/27-2022) (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir įpareigoti Komisiją pareiškėjos skundą išnagrinėti iš esmės; 2) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) 2022 m. vasario 22 d. nurodymą Nr. (12.7) FR0706-144 (toliau – ir Nurodymas).

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 24 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos prašomas panaikinti Nurodymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 33 straipsnio nuostatomis, t. y. pareiškėjos prašoma pateikti už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. individualioje veikloje naudotų transporto priemonių dokumentus.

Teismas pažymėjo, jog MAĮ 144 straipsnyje įtvirtinta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. Atkreiptas pareiškėjos dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas MAĮ 144 straipsnio turinį, yra nurodęs, kad sistemiškai aiškinant MAĮ 144 straipsnio, ABTĮ 5 straipsnio ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatas darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Atsižvelgęs į paminėtą teisinį reglamentavimą, teismų praktikos išaiškinimus, teismas darė išvadą, jog pareiškėjos skundžiamas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Nurodymas yra tik tarpinis procedūrinis dokumentas, priimtas mokesčių administratoriui atlikus operatyvaus mokestinio tyrimo veiksmus mokesčių administravimo procedūroje (šiuo atveju vykdant operatyvų mokesčio mokėtojo individualios veiklos patikrinimą). Atsižvelgęs į tai, pareiškėjos skundo reikalavimą dėl Nurodymo panaikinimo teismas atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 sr. 2 d. 1 p.).

Pareiškėja taip pat prašė panaikinti Komisijos sprendimą. Minėtas sprendimas priimtas išnagrinėjus ginčą ikiteisminio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, pareiškėjai nesutinkant su Nurodymu. Teismo vertinimu, kadangi pareiškėja Komisijai teikė skundą dėl teisines pasekmes nesukeliančio administracinio akto (procedūrinio dokumento), Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus sprendimo panaikinimas pareiškėjai taip pat nesukels teisnių pasekmių, todėl pareiškėjos reikalavimus dėl šio administracinio akto panaikinimo ir išvestinio reikalavimo įpareigojimo atlikti veiksmus taip pat teismo atsisakytas priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. nutartį, įpareigoti skundą priimti ir išnagrinėti arba panaikinti VMI Nurodymą ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja visų pirma paaiškina, kad Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai aiškiai suvokdami, kad Nutarime prašo perteklinės informacijos (ji nėra susijusi su mokesčių apskaičiavimu, prašomi dokumentai yra susiję su individualios veiklos išlaidomis, kurios nėra atskaitomos pagal juridinius dokumentus, o yra atskaitomos vadovaujantis įstatyme numatyta išimtimi), vis tiek 2022 m. vasario 2 d. surašė Nurodymą, kuriame nurodė pateikti perteklinius dokumentus, kurių pareiškėja net neprivalo turėti. Be to, nepateikus reikalaujamų dokumentų nurodė, kad pareiškėja gali būti patraukta administracinėn atsakomybėn.

Pareiškėja teigia, kad dėl tokių neteisėtų VMI specialisto veiksmų 2022 m. vasario 11 d. skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių, kuris 2022 m. vasario 14 d. skundą persiuntė nagrinėti į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrių. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus narė S. S. Komisijos sprendimu atsisakė priimti skundą motyvuodama tuo, kad administracinis nurodymas neva yra procedūrinio pobūdžio dokumentas ir jis nedaro įtakos pareiškėjos teisiniam statusui bei nesukelia materialiųjų teisinių pasekmių, todėl nepriskirtinas prie individualių administracinių teisės aktų, kurie gali būti skundžiami Komisijai. Nesutikdama su tokiu sprendimu pareiškėja su 2022 m. kovo 15 d. skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, tačiau, pareiškėjos teigimu, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja D. K. visiškai nesigilindama į situaciją, perrašydama tuos pačius argumentus skundo taip pat nepriėmė nagrinėti.

Pareiškėjos nuomone, toks teismo sprendimas yra neteisėtas, turėtų būti naikinamas, o skundas tinkamai išnagrinėtas. Administracinis nurodymas daro didelę įtaką pareiškėjos teisiniam statusui bei aiškiai sukelia materialias teisines pasekmes – jis aiškiai liepia (galimai neteisėtai verčia) pareiškėjai įvykdyti atitinkamus veiksmus, t. y. daro įtaką pareiškėjos teisiniam statusui, o Nurodymo neįvykdymas užtraukia teisinę atsakomybę pagal Administracinių nusižengimų kodeksą – užtraukia materialias teisines pasekmes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 23 straipsnio 1dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2018 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-295-756/2018 ir kt.).

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, MAĮ 144 straipsnyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. Mokesčių administravimo įstatymo straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą ta apimtimi, kiek tai susiję su mokesčių mokėtojo teise į teisminę gynybą, turi būti aiškinama sistemiškai, atsižvelgiant į ABTĮ 5 straipsnio ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatas. Aiškinant MAĮ 144 straipsnio, ABTĮ 5 straipsnio ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011; 2014 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-236/2014; 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-281-438/2020; Administracinė jurisprudencija. 2011, 21).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad administraciniam teismui neskundžiamais laikomi mokestinio patikrinimo, taip pat ir operatyvaus, ar mokestinio tyrimo metu tikrinamam mokesčių mokėtojui duodami nurodymai pateikti duomenis, dokumentus ar kitą informaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-432/2011; 2011 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-338/2011; 2015 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-630-438/2015; 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-652-438/2015; 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1240-438/2015; 2016 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-83-575/2016; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-159-602/2016; 2016 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-317-438/2016).

Mokesčių administratoriaus nurodymai pateikti dokumentus yra procedūrinis aktas, priimtas mokesčių administravimo procedūroje, įgyvendinant įstatymuose nustatytas mokesčių administratoriaus funkcijas mokesčių administravimo srityje, juo yra išspręstas procedūrinis klausimas, kuris tiesiogiai nesusijęs su materialinių pareiškėjo teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu), todėl pareiškėjui jokių materialinių teisių ir pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje nesukelia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2004-442/2017).

Nagrinėjamu atveju iš atsakovo Nurodymo turinio matyti, kad vykdant operatyvų mokesčio mokėtojo individualios veiklos patikrinimą pareiškėjos buvo prašoma Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijai pateikti už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. individualioje veikloje naudotų transporto priemonių dokumentus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Nurodymo turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokio pobūdžio dokumentai yra laikytini tarpinio pobūdžio, todėl tokie nurodymai pagal savo pobūdį nepriskirtini prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui, ir negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Nurodymo panaikinimo.

Komisijos sprendimas priimtas išnagrinėjus ginčą ikiteisminio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, pareiškėjai nesutinkant su Nurodymu.

Teisėjų kolegija, pritaria pirmosios instancijos teismas išvadai, kad pareiškėja Komisijai teikė skundą dėl teisines pasekmes nesukeliančio administracinio akto (procedūrinio dokumento), taigi Komisijos sprendimo panaikinimas pareiškėjai taip pat nesukels teisnių pasekmių, todėl pareiškėjos reikalavimus dėl šio administracinio akto panaikinimo ir išvestinio reikalavimo įpareigojimo atlikti veiksmus taip pat teismo pagrįstai atsisakytas priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atskirajame skunde nėra teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad skundo išnagrinėjimas iš esmės sukeltų pareiškėjui apibrėžtas / konkrečias / tiesiogines neigiamas materialines teisines pasekmes.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos O. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Veslava Ruskan

Ričardas Piličiauskas