72d89e1c-f257-404d-bfb6-e4890ddbee15 · Kauno apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2YT-344-454/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16733-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.4.9.3.3; 3.2.4.9.6.2; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S) Kauno apyLINKĖs teismas SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 20 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjas ArtÅ«ras Å afronas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V. V. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio tėvystės fakto nustatymo, mirus nepilnamečio vaiko tėvui, suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyrius, A.

B., iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja V. V. (toliau – pareiÅ¡kėja) pareiÅ¡kimu praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko V. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o V.

V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), yra M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), dukra. Pakoreguoti V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimÄ , įraÅ¡ant M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaip nepilnamečio vaiko V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvÄ . PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime nurodė, kad (duomenys neskelbtini), gimė pareiÅ¡kėjos dukra V. V. (toliau – vaikas, dukra), kuri Å¡iuo metu yra nepilnametė. PareiÅ¡kėja patvirtina teismui, jog dukros tėvas yra M.

B., tačiau minėtas faktas gimimo liudijime nėra nurodytas. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko tėvas M. B. mirė. Iki pastarojo mirties nei pareiÅ¡kėja nei pats velionis nesikreipė į teismÄ dėl vaiko kilmės iÅ¡ tėvo nustatymo, todėl siekiant nustatyti dukros kilmę iÅ¡ tėvo, pareiÅ¡kėja praÅ¡o teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad M. B., miręs (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko V. V., tėvas, o V. V. yra M. B., mirusio (duomenys neskelbtini), duktė.

Juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas reikalingas su tikslu užtikrinti vaiko teisę žinoti savo kilmę bei teisę įgyti paveldėjimo teises. Registruojant vaiko gimimÄ gimimo akto įraÅ¡e konkretus asmuo kaip tėvas nebuvo nurodytas, spėjamas vaiko tėvas M. B. yra miręs, todėl kitokiu bÅ«du gauti M. B. tėvystę jo dukros atžvilgiu patvirtinančių dokumentų nėra galimybės. PareiÅ¡kėja patvirtina, jog neturi jokių abejonių, kad bÅ«tent M. B. yra dukros tėvas.

PareiÅ¡kėja pradėjo lauktis dukters jai su M. B. kelis metus vedant bendrÄ Å«kį. PareiÅ¡kėja, patikina, jog ir pats M. B. nuo pat vaiko gimimo pripažino savo tėvystę dukrai, tačiau dėl teisinių žinių stokos vaiko gimimo liudijime buvo įraÅ¡yta tik pareiÅ¡kėja, kadangi pareiÅ¡kėja su M. B. nebuvo sudarę santuokos ir nežinojo, jog yra galimybė nesant santuokos sudarymo fakto vaiko tėvu įraÅ¡yti M. B.. PareiÅ¡kėja pažymi, jog Å¡alys kartu gyveno, vedė bendrÄ Å«kį ir augino vaikÄ Å¡eimoje iki 2011 m., po ko Å¡alys nusprendė gyventi skyrium.

Tačiau tiek šalims gyvenant kartu, tiek vėliau skyrium – M. B. visapusiškai prisidėjo prie vaiko išlaikymo, priežiūros, auklėjimo ir ugdymo, dėl ko M. B. su dukra iki pat tėvo mirties siejo itin glaudus emocinis ir psichologinis ryšys. Teismo įsitikinimui teikia vaiko ir M. B. bendras nuotraukas, iš kurių matyti, jog tėvas dalyvavo dukros gimdyme ir gyvenime. Taip pat teikia susirašinėjimus tarp vaiko, M. B. ir pareiškėjos, iš kurių matyti, jog M. B. pripažįsta ir laiko V.

V. savo dukra bei kad Å¡alis siejo itin artimi santykiai. M. B. V. V. vadino savo dukra, domėjosi ja, rašė kaip jÄ myli bei nuolat jai skambindavo. Pastaroji atsakė tuo pačiu: M. B. vadindama savo tėčiu, reikÅ¡dama norÄ su juo bendrauti bei kartodama kaip jį myli. PareiÅ¡kėja taip pat nuolat susiraÅ¡inėdavo su velioniu, savo dukros tėvu. IÅ¡ susiraÅ¡inėjimų matyti, kad M. B. nuolatos domėdavosi savo dukra, dalindavosi judviejų nuotraukomis ir skambindavo pareiÅ¡kėjai. IÅ¡ Å¡ių įrodymų galima daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad V.

V. ir M. B. tarpusavio santykiai buvo artimi ir glaudÅ«s, jie buvo Å¡eima ir nei vienas to niekada neneigė. Vienintelis formalumas kuris juos skyrė tai teisinis tėvystės nustatymas. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyrius pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad skyriui, tėvystės pripažinimo dokumentas, patvirtintas notarinėje kontoroje, kuriuo patvirtinama M. B. tėvystė, vaiko V. V. atžvilgiu pateiktas nebuvo. Pagal gimimo įraÅ¡o teisinę prasmę, kÅ«dikio gimimÄ registravo vieniÅ¡a, netekėjusi moteris V.

V.. PraÅ¡o sprendimÄ Å¡ioje byloje priimti teismo nuožiÅ«ra, bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant. IÅ¡vadÄ teikianti institucija pateikė iÅ¡vadÄ byloje, kurioje nurodė, kad apie pareiÅ¡kėjos Å¡eimÄ jokios informacijos neturi. Kiekvieno vaiko teisė, žinoti savo biologinius tėvus ir tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams, tėvystė yra teisinis tėvo ryÅ¡ys su vaiku, kuris reiÅ¡kia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšį, abu tėvai turi bÅ«ti suinteresuoti tėvystės santykių iÅ¡aiÅ¡kinimu tai yra svarbu ne tik Å¡alių bet ir vaiko interesams.

Atsižvelgiant į ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes ir vaiko interesus, vadovaujantis vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, prieÅ¡tarauti ieÅ¡kinio reikalavimui nustatyti vaikui tėvystę, neturi pagrindo. Palaiko pareiÅ¡kėjos ieÅ¡kinį dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio tėvystės fakto nustatymo. Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė. Teismas k o n s t a t u o j a : nepilnamečio vaiko V. V., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime vaiko motina nurodyta pareiÅ¡kėja V.

V., o apie tėvÄ duomenų nėra. Medicininis mirties liudijimas patvirtina, kad M. B. mirė (duomenys neskelbtini). IÅ¡ pateikto susiraÅ¡inėjimo ir nuotraukų galima matyti, kad M. B. bendravo su V. V. kaip su savo dukra ir jÄ pripažino nuo pat jos gimimo. IÅ¡ gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad M. B., mirė iÅ¡tuokoje, duomenų apie vaikus ir tėvÄ nėra, motina A. B.. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akto Nr. ES 20/2020(01) iÅ¡vadoje nurodyta, kad M.

B. yra vaiko V. V. biologinis tėvas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 391 straipsnio 1 dalį, jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, mirÅ¡ta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylÄ CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (bylos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo). Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, tarp jų tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvui. Šis faktas gali būti nustatytas, jeigu vaiko gimimo liudijime kaip jo tėvas nėra įrašytas konkretus asmuo, o spėjamas vaiko tėvas miręs. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų.

Teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės nustatyti tėvystę, mirus spėjamam vaiko tėvui. Pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto iÅ¡vada (CPK 389 straipsnis). Nustatyta, kad M. B. niekada neginčijo tėvystės, gyveno kartu su pareiÅ¡kėja, vedė bendrÄ Å«kį ir augino vaikÄ Å¡eimoje iki 2011 m., po ko Å¡alys nusprendė gyventi skyrium.

M. B. kaip tėvas augino ir rūpinosi V. V. kaip savo vaiku, prisidėjo prie jos išlaikymo. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis. Po atlikto DNR tyrimo nekilo abejonių dėl tėvystės fakto. Teismo medicinos ekspertės DNR tyrimo išvada abejoti nėra pagrindo. Ginčo dėl pareiškimo reikalavimo nėra, suinteresuoti asmenys reikalavimui neprieštaravo. Tokio pareiškimo patenkinimas atitinka vaiko interesus. Teismui nekyla abejonių dėl įrodymų, jog pareiškimas pagrįstas, todėl jį tenkina.

Nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visumos pagrindu teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kimas yra pagrįstas ir tenkinamas, nustatomas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad M. B., miręs (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko V. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o V. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra M. B., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra. Juridinis faktas nustatomas užtikrinant asmens teisę žinoti savo kilmę, įgyti asmenines neturtines ir turtines teises, susijusias su tėvyste (CPK 178, 179, 185 straipsniai).

PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o pakoreguoti V. V. gimimo liudijimÄ , įraÅ¡ant M. B. kaip nepilnamečio vaiko V. V. tėvÄ . Pažymėtina, kad turintis juridinę reikÅ¡mę faktas nustatytinas tėvystės įraÅ¡o atlikimo gimimo liudijime / įraÅ¡e tikslu. Teismas ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ po teismo sprendimo nustatyti faktÄ , kuris turi bÅ«ti įregistruotas civilinės metrikacijos įstaigoje, įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimÄ elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis iÅ¡siųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad Å¡i Lietuvos Respublikos civilinės bÅ«klės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų teismo sprendimu nustatytÄ faktÄ (CPK 448 straipsnio 3 dalis).

Todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas teismui pakoreguoti vaiko gimimo liudijimÄ yra perteklinis. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sudaro 10,74 Eur, todėl jos priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ patenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko V. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), yra M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), dukra. Juridinis faktas nustatytas tėvystės įraÅ¡o atlikimo gimimo liudijime / įraÅ¡e tikslu, užtikrinant asmens teisę žinoti savo kilmę, įgyti asmenines neturtines ir turtines teises, susijusias su tėvyste.

Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 10,74 Eur (deÅ¡imties eurų 74 ct) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Å i suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant įmokos kodÄ 5660. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjas Artūras Šafronas