2018-11-28 Nr. AB-21658-3-62-3-00105-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1616-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00105-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. Č. skundą atsakovams Kybartų pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos), dėl nutarimų, sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. Č. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 5–10, 28, 32 ir 33) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: panaikinti Kybartų PN 2015 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr. 5/48-1207; panaikinti Kybartų PN 2015 m. gruodžio 11 d. nutarimą Nr. 5/48-1237; panaikinti Kybartų PN 2015 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. 5/48-1243; panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2016 m. sausio 6 d. sprendimą Nr.2S-51; panaikinti Kalėjimų departamento 2016 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. 2S-443; panaikinti Kybartų PN 2016 m. vasario 10 d. raštą Nr. 7/3-248 (toliau – ir Raštas); priteisti pareiškėjo naudai 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl izoliacijos netaikymo ir nepagrįsto patalpinimo į kamerų tipo patalpas bei baudos izoliatorių už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 22 d. iki 2016 m. sausio 22 d.; įpareigoti Kybartų PN taikyti pareiškėjui izoliaciją nuo kitų nuteistųjų.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2012 metų buvo kalinamas Kybartų PN. Dėl prieš pareiškėją vykdytų išpuolių bausmę atliko kameroje ir nesutiko savo noru eiti gyventi į bendrabučio tipo patalpas, kur gyveno asmenys, vartojantys narkotikus, susibūrę į atskiras kastas, naudojantys smurtą.

3. Pareiškėjas nurodė, kad niekada nebuvo vykdęs jokių režimo pažeidimų, bet nuolat buvo baudžiamas nuobaudomis – uždaromas į baudos izoliatorių. 2015 m. gruodžio 1 d. Kybartų PN nusprendė perkelti pareiškėją į bendrabučio tipo patalpas. Pareiškėjui atsisakius, atsakovas 2015 m. gruodžio 3 d. ir 2015 m. gruodžio 11 d. nutarimais paskyrė nuobaudas – pareiškėją uždaryti į baudos izoliatorių 3 ir 9 paroms, o 2015 m. gruodžio 14 d. nutarimu pareiškėją nutarė vienerius metus laikyti drausmės grupės sąlygomis. Pareiškėjo teigimu, prieš jį sistemingai buvo vykdomi smurtiniai išpuoliai, todėl atsakovas, atsižvelgdamas į realiai kylančias grėsmes pareiškėjo saugumui ir sveikatai, privalėjo skirti pareiškėjui izoliaciją, o ne drausmines nuobaudas. Pareiškėjo nuomone, jo atžvilgiu turėjo būti taikomos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 70 straipsnio nuostatos, nustatančios atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos namuose tikslus. Pareiškėjas nurodė, kad jam paskirtos pačios sunkiausios nuobaudos, kurios buvo neadekvačios pareiškėjo elgesiui, atėmė visas jo teises, kurias turėjo visi kiti kalinamieji.

4. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Kybartų PN psichologė savo išvadoje oficialiai rekomendavo taikyti pareiškėjui izoliaciją nuo kitų kalinamųjų. Atsakovas nevykdė šių specialisto išvados reikalavimų. Pareiškėjo nuomone, Rašte atsakovas nepagrįstai teigė, kad pareiškėjas 3 kartus yra baustas už režimo pažeidimą, esą 1 kartą už trukdymą, 1 kartą už draudžiamus daiktus, 1 kartą, kad paėmė kito nuteistojo daiktus. Iš tikrųjų visos pareiškėjui paskirtos nuobaudos skirtos tik už tai, kad jis atsisakė eiti gyventi į sistemingai Kybartų PN režimą pažeidinėjančių asmenų aplinką, atsakovui kategoriškai atsisakant duoti pareiškėjui saugumo garantiją toje aplinkoje. Pažymėjo, kad atsakovas netaikydamas pareiškėjui izoliacijos, be jokio teisinio pagrindo skirdamas nuobaudas, perkeldamas jį į drausmės grupę iš esmės apsunkino pareiškėjo kalinimo sąlygas, diskriminavo, elgėsi neteisėtai, tuo padarydamas pareiškėjui didelę neturtinę žalą.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kybartų PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 63–67) su juo nesutiko ir prašė atmesti.

6. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas buvo baustas 18 kartų drausminėmis nuobaudomis: 3 kartus už nustatyto režimo reikalavimų pažeidimą, 1 kartą už trukdymą pareigūnams vykdyti pareigas, 1 kartą už draudžiamus daiktus, 1 kartą iš kito nuteistojo paėmė daiktus ir 12 kartų atsisakė atlikti bausmę paskirtame būryje. Dėl pareiškėjo atsisakymo atlikti bausmę paskirtame nuteistųjų būryje pareiškėjas nuolat buvo perkeliamas į drausmės grupę. Atsakovas nurodė, kad pasibaigus nuobaudos laikotarpiui, pareiškėjas vėl kategoriškai atsisakydavo keltis į būrį Nr. 1, motyvuodamas tuo, kad jis yra politinis kalinys ir jo oponentai, esantys laisvėje, per žiniasklaidos priemones skleidžia informaciją, skatinančią su pareiškėju susidoroti. Taip pat savo atsisakymą grindė tuo, kad paskirtame būryje gyvena narkotikus vartojantys ir platinantys, nestabilios psichikos, save žalojantys ir smurtaujantys, įstaigos režimą sistemingai pažeidinėjantys asmenys. Apklausus būryje Nr. 1 bausmę atliekančius nuteistuosius, buvo nustatyta, kad minėtame būryje bausmę atlikti pareiškėjas gali ir problemų dėl to nebus. Tokia situacija kartojosi nuolat, pareiškėjas net neišėjęs į būrį Nr. 1 atsisakydavo ten gyventi, už ką jam buvo skiriamos nuobaudos.

7. Nurodė, kad nebuvo pagrindo ir priežasčių, dėl kurių pareiškėjo atžvilgiu turėjo būti taikytas BVK 70 str. 6 d., taip pat nebuvo pagrindo tolimesniam bausmės atlikimui perkelti ir į kitus pataisos namus, nes ir ten pareiškėjas kels tas pačias problemas bei prašys visą bausmės atlikimo laiką laikyti atskirai izoliuotą nuo kitų nuteistųjų.

8. Atsakovas nurodė Kybartų PN psichologinės grupės vyresniosios specialistės 2013 m. vasario 12 d. išvadą Nr.1-61/17 „Dėl nuteistojo perkėlimo iš paprastosios į drausmės grupę galimybės“ (toliau – ir Išvada), kurioje buvo nurodyta, kad nuteistajam būdingas perdėtas situacijos vertinimas, adaptavimosi naujomis sąlygomis sunkumai, galimas nuolatinis manipuliavimas situacija siekiant asmeninių tikslų (nuteistajam tinkamų gyvenimo sąlygų).

9. Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į bylos duomenis, teigtina, kad realaus pavojaus nuteistojo gyvybei ar sveikatai, kuris galėtų atsirasti dėl jo, kaip jis pats įvardija, visuomeninės ar politinės veiklos, Kybartų PN nebuvo. Pareiškėjas, siekiantis žalos atlyginimo, privalėjo įrodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, apibrėžiančias neturtinę žalą, tačiau jokių įrodymų nepateikė.

II. 10. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas byloje kėlė ginčą dėl Kybartų PN 2015 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 5/48-1207, Kybartų PN 2015 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 5/48-1237, Kybartų PN 2015 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 5/48-1243, Kalėjimų departamento 2016 m. sausio 6 d. sprendimo Nr.2S-51, Kalėjimų departamento 2016 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 2S-443 teisėtumo ir pagrįstumo; dėl 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl izoliacijos netaikymo ir nepagrįsto patalpinimo į kamerų tipo patalpas, baudos izoliatorių už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 22 d. iki 2016 m. sausio 22 d.; dėl Kybartų PN įpareigojimo taikyti pareiškėjui izoliaciją nuo kitų nuteistųjų.

12. Teismas pažymėjo, kad drausminės nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus ir nurodė, kad nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

13. Byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtino, kad pareiškėjas 2015 m. gruodžio 1 d., 2015 m. gruodžio 2 d., 2015 m. gruodžio 10 d., 2015 m. gruodžio 13 d. atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame 1 būryje. Teismas pažymėjo, kad dėl šios aplinkybės byloje ginčo nebuvo. Atsisakymo atlikti bausmę būryje Nr. 1 priežastį pareiškėjas nurodė, tai, kad šiame būryje bausmę atlieka agresyvūs, linkę nusikalsti, vartojantys narkotines medžiagas nuteistieji, prieš pareiškėją vykdantys smurtinius išpuolius. Teismas vertino, kad tokios pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjas visiškai pagrįstai atsisakė vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Apklausti būrio Nr. 1 nuteistieji paaiškino, jog jiems nebuvo žinomi pareiškėjo atsisakymo atlikti bausmę būryje Nr. 1 motyvai. Nuteistieji teigė, jog pareiškėjas neturėjo problemų ir būryje Nr. 1 galėjo būti, nes tokių nuteistųjų kaip pareiškėjas būryje bausmę atliko ne vienas.

14. Teismas pažymėjo, kad Kybartų PN Kriminalinės žvalgybos skyriuje buvo atliktas tyrimas dėl pareiškėjo atsisakymo atlikti bausmę būryje Nr. 1. Byloje nebuvo nustatyta jokių pagrįstų įrodymų, jog pareiškėjo atsisakymo atlikti bausmę būryje Nr. 1 aplinkybės buvo pagrįstos ir tai, kad kilo reali grėsmė pareiškėjo sveikatai ir gyvybei ir, kad būtent būryje Nr. 1 ketinama susidoroti, ar kyla reali grėsmė jo sveikatai ir gyvybei dėl kitų nuteistųjų priešiško elgesio. Kybartų PN 2015 m. gruodžio 31 d. rašte Nr. 1/2-8210 nurodė, kad su pareiškėju konfliktavęs nuteistasis 2015 m. spalio 1 d. tolimesniam bausmės atlikimui perkeltas į kitus pataisos namus. Teismas sprendė, kad ši aplinkybė įrodė, jog Kybartų PN administracija reagavo į pareiškėjo skundus bei siekė sudaryti saugią aplinką. Pareiškėjui atsisakius persikelti į minėtą būrį, pareiškėjas buvo išklausytas, jam buvo suteikta galimybė pasiaiškinti ir atsakingiems Kybartų PN pareigūnams nurodyti konkrečias priežastis. Pareiškėjo nurodytas priežastis vertino Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai.

15. Teismas konstatavo, kad administracinėje byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjui skiriant nuobaudas būtų pažeisti nuobaudų skyrimo reikalavimai. Skiriant nuobaudas taip pat buvo laikomasi ir BVK 143 straipsnyje numatytos nuobaudų skyrimo tvarkos. Nuobaudos pareiškėjui buvo paskirtos tik išnagrinėjus pareiškėjo padarytų pažeidimų aplinkybes, suteikiant pareiškėjui galimybę pateikti paaiškinimus, o skiriant nuobaudą, numatytą BVK 142 straipsnio 2 dalyje, pažeidimo aplinkybės buvo išnagrinėtos Kybartų PN Drausmės komisijoje. Drausmės komisija, siūlydama pareiškėjui nuobaudos rūšį – perkėlimą iš paprastosios grupės į drausmės grupę, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas anksčiau buvo baustas 17 kartų, anksčiau paskirtos nuobaudos buvo galiojančios, pareiškėjas itin piktybiškai pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarką.

16. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas padarė režimo reikalavimų pažeidimus, pažeidimai buvo įrodyti, procesinių pažeidimų, nulemiančių skundžiamų nutarimų neteisėtumą, nebuvo padaryta. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje nustatytų pagrindų naikinti Kybartų PN 2015 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr. 5/48-1207, Kybartų PN 2015 m. gruodžio 11 d. nutarimą Nr. 5/48-1237, Kybartų PN 2015 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. 5/48-1243 nėra. Taip pat nėra pagrindo panaikinti Kalėjimų departamento 2016 m. sausio 6 d. sprendimą Nr.2S-51, Kalėjimų departamento 2016 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. 2S-443, priimtų pareiškėjo skundus išnagrinėjus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Kalėjimų departamentas pareiškėjo skundus išnagrinėjo tinkamai, sprendimai priimti nepažeidus teisės aktų reikalavimų, juose nurodyta apskundimo tvarka. Šie sprendimai atitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, buvo motyvuoti, teisėti ir pagrįsti.

17. Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Kybartų PN skirti jam izoliaciją nuo kitų nuteistųjų, teismas nurodė, kad bylos duomenimis nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas dėl pavojaus jo sveikatai, gyvybei ar kokių nors kitų objektyvių kliūčių negalėjo atlikti bausmės būryje Nr. 1. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė jokių svarbių ir objektyvių priežasčių, dėl kurių jam turėtų būti taikoma izoliacija nuo kitų nuteistųjų pagal BVK 70 straipsnio nuostatas. Teismas pareiškėjo reikalavimą dėl izoliacijos skyrimo vertino siekiu užsitikrinti sau geresnę gyvenamąją aplinką ir padarė išvadą, jog įpareigoti Kybartų PN skirti pareiškėjui izoliaciją nuo kitų nuteistųjų nebuvo teisinio pagrindo ir šis pareiškėjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl tų pačių aplinkybių teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl Kybartų PN direktoriaus 2016 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. 7/3-248, kuriame išreikštas atsakovo atsisakymas taikyti pareiškėjo izoliaciją, panaikinimo.

18. Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl izoliacijos netaikymo ir nepagrįsto patalpinimo į kamerų tipo patalpas, baudos izoliatorių už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 22 d. iki 2016 m. sausio 22 d. teismas nurodė, kad nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta neteisėtų valdžios institucijos veiksmų (neveikimo), todėl nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nebuvo pagrindo atsirasti (kilti) valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį, ir pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III. 19. Pareiškėjas E. Č. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 20–22), kuriame prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės remiasi argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teisme, papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus.

21. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 33 ir 34; II t., b. l. 36–39) iš esmės remiasi pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas E. Č. kildina iš Kybartų PN neteisėtų veiksmų, kai jis buvo nepagrįstai paskirtas gyventi į būrį Nr. 1, kur, pareiškėjo teigimu, gyveno asmenys, vartojantys narkotikus, susibūrę į atskiras kastas, naudojantys smurtą, o atsisakius eiti į minėtą būrį, nubaustas drausminėmis nuobaudomis – perkeltas į kamerų tipo patalpas, atlyginimo.

23. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsiliepimą ir ištyręs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad Kybartų PN neteisėtų veiksmų neatliko ir pareiškėjo skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad izoliuoti pareiškėjo nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nenustačius Kybartų PN neteisėtų veiksmų negalimas ir neturtinės žalos atlyginimas.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai, nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai nusprendė, kad Kybartų PN neatliko neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas tvirtina, kad nepagrįstai buvo paskirtas į būrį Nr. 1, kur, pareiškėjo teigimu, gyveno asmenys, vartojantys narkotikus, susibūrę į atskiras kastas, naudojantys smurtą, o atsisakius buvo paskirta nuobauda – pareiškėjas buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas. Pareiškėjas pažymi, kad nebuvo įvertinta grėsmė pareiškėjo sveikatai, gyvybei, nurodo, kad yra didelė tikimybė, kad jis taps fizinio susidorojimo objektu.

25. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

26. Teisėjų kolegija nurodo, kad BVK 12 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Taip pat BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. BVK 142 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos nuobaudos, kurios gali būti skiriamos nuteistiesiems už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, taip pat ir – atvirose kolonijose ir pataisos namuose laikomų nuteistųjų uždarymas į baudos izoliatorių iki penkiolikos parų arba nepilnamečių nuteistųjų uždarymas į drausmės izoliatorių iki dešimties parų (BVK 142 str. 1 d. 4 p.). Pagal BVK 142 straipsnio 2 dalies 2 punktą nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriama nuobauda – pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas 18 kartų buvo pažeidęs režimą.

27. Pareiškėjo teigimu, nurodytos nuobaudos jam buvo skiriamos nepagrįstai, kadangi jis nesutikdavo eiti į jam paskirtą būrį dėl svarbių priežasčių, todėl tokiais atvejais turėjo būti taikoma BVK 70 straipsnio 6 dalies nuostata.

28. BVK 70 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti šį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda.

29. Pažymėtina, kad pagal BVK 70 straipsnio 6 dalį nuteistasis, būdamas paskirtas į atitinkamą būrį, atsiradus svarbių priežasčių, bet kada gali pateikti administracijai motyvuotą prašymą dėl izoliavimo nuo kitų nuteistųjų, tačiau nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei, ar kitais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-267-492/2017). BVK bei jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai neįtvirtina, kad nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į konkrečias gyvenamąsias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimą, nes tai gali prieštarauti BVK įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-88-438/2017; šiuo aspektu taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1266/2014; 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012).

30. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjui atsisakant eiti į jam paskirtą būrį, Kybartų PN administracija aiškinosi tokio atsisakymo priežastis, atliko tarnybinį tyrimą, kurio metu, be kita ko, surinko ir kitų būryje Nr. 1 (kuriame pareiškėjas atsisakė būti) laikomų asmenų paaiškinimus Pareiškėjas savo pasiaiškinimuose nurodydavo tik tai, kad nenori būti laikomas būryje Nr. 1, nes ten gyveno asmenys, vartojantys narkotikus, susibūrę į atskiras kastas, naudojantys smurtą, taip pat nurodė, kad yra politinis kalinys, todėl su juo gali būti susidorojama.

31. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju pažeidimai (pareiškėjo atsisakymas atlikti bausmę jam administracijos paskirtame būryje) buvo ištirti, Kybartų PN direktoriaus nutarimai dėl nuobaudos skyrimo buvo priimti išsamiai įvertinus situaciją, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, kad jis nepagrįstai buvo laikomas baudos izoliatoriuje ar perkeltas į drausmės grupę. Taigi, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo dalį dėl žalos, patirtos dėl drausminių nuobaudų skyrimo, atlyginimo pagrįstai atmetė.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, iš esmės dar kartą pakartoja savo argumentus, kuriuos buvo nurodęs skunde.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies nuostatų nepažeidė.

34. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.

35. Dėl pareiškėjo reikalavimų priteisti neturtinės žalos atlyginimą, teisėjų kolegija nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nenustačius Kybartų PN ar Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų, neturtinė žala negali kilti.

36. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo E. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė