2025-11-19 Nr. AB-19675-4-54-3-00038-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2856-463/2025

Teisminio proceso Nr. 4-54-3-00038-2025-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant L. V.,

vertėjaujant I. N. ir M. F. M. R.,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui N. J. ir jo atstovui advokatui R. S.,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui M. K.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiui N. J.,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui N. J. (toliau – ir Užsienietis) sulaikymą VSAT, taikant šią priemonę trims mėnesiams, bet ne ilgiau kol bus priimtas sprendimas dėl Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

2. Centras paaiškino, kad 2025 m. rugsėjo 8 d. Užsienietis kartu su grupe kitų asmenų buvo sulaikytas vykstantis iš Latvijos Respublikos, jis neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, todėl buvo apgyvendintas Priėmimo ir integracijos agentūros Pabradės skyriuje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kol yra sprendžiamas klausimas dėl jo perdavimo Latvijos Respublikai. Užsienietis pateikė 2025 m. rugsėjo 13 d. prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė 2025 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. 25S206685 nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Latvijos Respublikos pasienio tarnyba 2025 m. rugsėjo 22 d. raštu informavo, kad Latvijos Respublika sutiko priimti Užsienietį į Latvijos Respubliką.

3. Centras nurodė, kad šiuo metu Užsieniečio tapatybė nustatyta, jis turi asmens dokumentą. Užsieniečiui Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 6 d. sprendimu trims mėnesiams taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje ar išnyks sulaikymo pagrindai.

4. Centras pažymėjo, kad Užsienietis 2025 m. spalio 24 d. buvo sulaikytas Kalvarijų pasienio užkardos teritorijoje, taigi jis nebendradarbiauja, siekia išvykti į kitas valstybes, sąmoningai vengia prieglobsčio nagrinėjimo proceso, todėl egzistuoja jo sulaikymo pagrindai.

II. 5. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2025 m. spalio 26 d. sprendimu Centro teikimą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad Užsienietis 2025 m. rugsėjo 8 d. buvo sulaikytas VSAT pareigūnų, kai neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką be teisėto buvimo dokumentų; jis buvo perduotas Puškų pasienio užkardai ir apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre, kur jam 2025 m. rugsėjo 13 d. pateikus prašymą suteikti prieglobstį, buvo pradėta prieglobsčio procedūra. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 6 d. sprendimu Užsieniečiui pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš šiai vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Ši priemonė paskirta trims mėnesiams – iki 2026 m. sausio 6 d. Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnai 2025 m. spalio 24 d. sustabdė transporto priemonę, kurioje buvo du asmenys – Lietuvos Respublikoje prieglobsčio prašytojai iš Pabradės Užsieniečių registracijos centro, tarp jų ir Užsienietis.

7. Teismas konstatavo, kad Užsieniečio išvykimui iš laikino apgyvendinimo vietos buvo išduotas vadovo leidimas, todėl jo veiksmai negali būti laikomi alternatyvios sulaikymui priemonės pažeidimu.

8. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 5 dalies 10–12 punktais, nurodė, kad sulaikymas yra išimtinė priemonė, taikoma tik kai tai būtina siekiant viešosios tvarkos, nacionalinio saugumo ar procesinių veiksmų užtikrinimo tikslų, ir kai švelnesnės priemonės yra nepakankamos.

9. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju alternatyvioji priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje – buvo veiksminga ir jos sąlygos nebuvo pažeistos, todėl nėra pagrindo teigti, kad švelnesnės priemonės yra neveiksmingos ar kad sulaikymas yra būtinas.

10. Teismas nurodė, kad sulaikymas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo, įtvirtinto tiek Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 11 punkte, tiek Europos Sąjungos direktyvos 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija) 8 straipsnyje.

11. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Užsieniečio tapatybė ir pilietybė nustatyta, jis nedarė administracinių ar baudžiamųjų pažeidimų, nesislapstė, nepažeidė alternatyvios priemonės sąlygų, o jo išvykimas buvo teisėtas, sprendė, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo jo sulaikymui pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktus, 5 dalies 2 ir 3 ir 10–12 punktus.

III. 12. Centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, taikyti Užsieniečiui sulaikymą VSAT, terminą nustatant trims mėnesiams.

13. Centras nurodo, jog pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad Užsieniečio išvykimui iš laikino apgyvendinimo vietos buvo suteiktas įstaigos vadovo leidimas, todėl jo veiksmai buvo teisėti, atitiko teismo nustatytas alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas, yra neproporcingas ir neatitinka Įstatymo tikslų bei teismų praktikos, kadangi formaliai suteiktas leidimas negali būti laikomas besąlygišku pagrindu išvengti atsakomybės už akivaizdžiai neteisėtus veiksmus.

14. Centro teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad Užsienietis bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos. Nagrinėjamu atveju Užsienietis, pasinaudojęs galimybe pateikti prašymą dėl laikino išvykimo, nurodė formalius išvykimo tikslus – medicininių paslaugų gavimą, maisto prekių įsigijimą, tačiau jis buvo sulaikytas prie Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos valstybės sienos, t. y. dideliu atstumu už laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos ribų, vežamas transporto priemonėje tautiečio, gyvenančio Vokietijoje. Ši aplinkybė pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad Užsienietis sąmoningai siekė išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes, taip vengdamas Lietuvos Respublikos institucijų nustatytos prieglobsčio procedūros ir pažeisdamas teisės aktų reikalavimus.

15. Centras pažymi, kad Įstatymas nustato pareigą prieglobsčio prašytojui prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu be Migracijos departamento leidimo neišvykti iš Lietuvos Respublikos. Šiuo atveju Užsienietis, būdamas informuotas apie jam nustatytus įpareigojimus, vis dėlto sąmoningai siekė juos pažeisti, išvykdamas iš laikino apgyvendinimo vietos teritorijos su leidimu ir siekdamas neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Užsieniečio veiksmai, kai jis, teikdamas prašymą dėl leidimo išvykti iš apgyvendinimo vietos, pateikė klaidingus duomenis ir nurodė tikrovės neatitinkančius išvykimo tikslus, o gavęs leidimą jį panaudojo kitokiai, neteisėtai veiklai, pagrįstai laikytini nebendradarbiavimu su valstybės institucijomis, piktavališku elgesiu ir siekiu pažeisti įstatymus, netgi sudarančiu pagrindą taikyti griežtesnę už apgyvendinimą priemonę.

16. Centras nurodo, kad Užsienietis ėmėsi realių veiksmų, rodančių jo siekį neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl, pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 11 punktą, tokia situacija kvalifikuotina kaip bandymas neteisėtai išvykti iš valstybės, o tai sudaro pagrindą taikyti griežtesnę priemonę – sulaikymą.

17. Centro teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir taikytiną teisinį reguliavimą, kadangi Užsieniečio sulaikymas prie Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sienos patvirtina realų ir sąmoningą jo bandymą neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, taip vengiant prieglobsčio procedūros ir pažeidžiant Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 7 punkto bei 113 straipsnio 5 dalies 11 punkto nuostatas.

18. Užsienietis pateiktame atsiliepime prašo atmesti apeliacinį skundą ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

19. Užsienietis nurodo, kad bylos aplinkybės nepatvirtina, jog jis nevykdė ar pažeidė paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę. Jo išvykimas buvo žinomas įstaigos administracijai ir leistas vadovo, todėl negalima daryti išvados, kad jis siekė pabėgti ar trukdyti procedūros vykdymui.

20. Užsienietis pažymi, kad sulaikymo dieną jam buvo suteikta teisė išvykti iš apgyvendinimo vietos, jis buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos teritorijoje grįžtantis į apgyvendinimo vietą.

21. Užsienietis nurodo, kad Centras nepagrįstai prašo jį sulaikyti trims mėnesiams, kadangi, pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (nauja redakcija) (toliau – ir Dublino reglamentas) 25 straipsnis nustato vieno mėnesio terminą valstybei narei prisiimti atsakomybę už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas į Latvijos Respubliką kreipėsi 2025 m. spalio 19 d., byloje nėra informacijos apie tai, kad Latvija sutinka perimti prieglobsčio prašymo nagrinėjimą ir yra vykdomas perdavimas Latvijai.

22. Užsienietis paaiškina, kad jis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai, jis atvyko su asmens dokumentu ir iškart pateikė prieglobsčio prašymą, jo asmenybė nustatyta, nėra jokios informacijos, patvirtinančios jo keliamą grėsmę visuomenei.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo taikyti Užsieniečiui sulaikymą.

24. Pirmosios instancijos teismas netenkino Centro teikimo skirti Užsieniečiui sulaikymą, įvertinęs, kad Užsienietis, kuriam taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, iš laikino apgyvendinimo vietos pasitraukė turėdamas vadovo išduotą leidimą, todėl jo veiksmai negali būti laikomi alternatyvios priemonės pažeidimu.

25. Centras apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir taikytiną teisinį reguliavimą, kadangi Užsieniečio sulaikymas prie Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sienos patvirtina realų ir sąmoningą jo bandymą neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, taip vengiant prieglobsčio procedūros, todėl yra pagrindas jam skirti sulaikymą.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausiai pažymi, jog byloje nėra ginčo, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, šiuo metu yra priimtas sprendimas nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

27. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.); kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 p.); pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį (4 p.).

28. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 p.); jei prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.); bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu (12 p.).

29. Byloje nustatyta, kad 2025 m. rugsėjo 8 d. Užsienietis buvo sulaikytas vykstantis iš Latvijos Respublikos, jis buvo apgyvendintas Priėmimo ir integracijos agentūros Pabradės skyriuje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kol yra sprendžiamas klausimas dėl jo perdavimo Latvijos Respublikai. Užsienietis pateikė 2025 m. rugsėjo 13 d. prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie priėmė 2025 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. 25S206685 nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Latvijos Respublikos pasienio tarnyba 2025 m. rugsėjo 22 d. raštu informavo, kad Latvijos Respublika sutiko priimti Užsienietį į Latvijos Respubliką. Užsieniečiui Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 6 d. sprendimu 3 mėnesiams (iki 2026 m. sausio 6 d.) taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje ar išnyks sulaikymo pagrindai (apeliacinės instancijos teismas šį teismo sprendimą paliko nepakeistą). Užsienietis 2025 m. spalio 24 d. buvo sulaikytas Kalvarijų pasienio užkardos teritorijoje, bandantis neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos.

30. Įstatymo 115 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu nevykdomos ar pažeidžiamos teismo sprendimu paskirtos šio straipsnio 2 dalyje išvardytos alternatyvios sulaikymui priemonės, Migracijos departamento ar priėmimą užtikrinančios įstaigos prašymu arba savo iniciatyva Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį. Įstatymo 71 straipsnio 4 dalis, nustato prieglobsčio prašytojo pareigas, tarp jų – pareigą prieglobsčio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu be Migracijos departamento leidimo neišvykti iš Lietuvos Respublikos.

31. Nagrinėjamu atveju Centras, atsižvelgdamas į tai, kad Užsienietis – prieglobsčio prašytojas, kuriam taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė (apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo), buvo sulaikytas bandantis neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, kreipėsi į teismą su teikimu dėl Užsieniečio sulaikymo, nurodydamas, kad egzistuoja jo sulaikymo pagrindai, nurodyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose ir 5 dalies 2, 3 ir 10–13 punktuose nurodyti Užsieniečio sulaikymo pagrindai.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes (Užsienietis iš laikino apgyvendinimo vietos išvyko gavęs leidimą; jis buvo sulaikytas transporto priemonėje Kalvarijų pasienio užkardos teritorijoje, prie Lietuvos Respublikos – Lenkijos Respublikos valstybės sienos), pažymi, kad nagrinėjamu atveju nepakanka įrodymų konstatuoti, jog Užsienietis prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, kadangi, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Užsieniečio išvykimui iš laikino apgyvendinimo vietos buvo išduotas vadovo leidimas, todėl jo veiksmai negali būti laikomi alternatyvios sulaikymui priemonės pažeidimu.

33. Pažymėtina, kad Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 6 d. sprendimu Užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. sausio 6 d., nustačius, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas. Šio teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas buvo patikrintas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ir 2025 m. lapkričio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2773-662/2025 pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vertinti šios alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ir / ar jos termino pagrįstumo.

34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Užsieniečio judėjimo laisvė šiuo metu yra ribojama įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bei į tai, kad nagrinėjamoje byloje nepakanka duomenų konstatuoti, jog Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, ar kad jis bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendžia, kad Įstatyme nustatyti tikslai, t. y. Užsieniečio teisinės padėties nustatymas, gali būti pasiekti taikant pareiškėjui paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sulaikyti Užsienietį.

35. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl Centro apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

36. Užsienietis pateikė prašymą atlyginti 200 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų bei pateikė išlaidas patvirtinančius dokumentus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad, atmetus Centro apeliacinį skundą, galutinis sprendimas šioje byloje priimtas Užsieniečio naudai (ABTĮ 40 str. 1 d.), pažymi, kad jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi Užsieniečio pateiktus įrodymus, pagrindžiančius prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą, kuri, nors ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių nustatytų dydžių, tačiau atsižvelgus į ginčo esmę, bylos apimtį ir sudėtingumą, spręstina, kad ši suma nėra proporcinga Užsieniečio atstovo (advokato) suteiktoms teisinėms paslaugoms. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija Užsieniečio prašymą tenkina iš dalies ir jam iš Centro priteisia 100 Eur pagrįstų bei proporcingų atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d., 41 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

(duomenys neskelbtini) piliečiui N. J. iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro priteisti 100 Eur (šimtą eurų) teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys