72d75a57-9212-428f-a94d-eb8ddd64fea9 · Vilniaus apygardos teismas

AdmNuoraÅ¡asAdm. byla Nr. AN2-118-211/2017                                                                                  Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01396-2017-0                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1.; 21.11.10. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2017 m. rugsėjo 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I.

S. (toliau – apeliantė) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutarimo, kuriuo ji nubausta pagal Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalį 1000 Eur bauda, n u s t a t ė :I. S. teismo nubausta pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį už tai, kad bÅ«dama UAB „G“ direktorė, 2017-05-04 leido dirbti padavėjo pareigose R. S. UAB „G“ priklausančiame restorane „L“, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė raÅ¡ytinės darbo sutarties formos ir nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbuotojo R.

S. įdarbinimÄ dienÄ prieÅ¡ darbo pradžiÄ Ä¯darbinimÄ ir tuo pažeidė pažeidimo metu galiojančio Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus. Vilniaus apygardos teismui paduotame skunde apeliantė I. S. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-3284-806/2017 ir administracinę bylÄ nutraukti. Nurodo nesutinkanti su skundžiamu nutarimu, kadangi teigia ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo nepadariusi, jos veiksmuose nėra inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties.

Cituodama tiek savo, tiek liudytojų parodymus, teigia, kad apylinkės teismas nevisapusiÅ¡kai, nepilnai ir neobjektyviai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, nesiėmė bÅ«tinų priemonių tam, kad bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kintos visos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės bei paÅ¡alintos abejonės dėl I. S. administracinio nusižengimo sudėties, todėl padarė neteisingas, tendencingas, prielaidomis pagrįstas iÅ¡vadas. Apeliantės teigimu, liudytojų paaiÅ¡kinimai (pirminiai ir vėlesni) neprieÅ¡tarauja byloje surinktai medžiagai, o juos papildo leidžiant nustatyti tikrÄ jį buvusių teisinių santykių turinį ir aplinkybes.

Teigia, kad lyginant parodymus tarpusavyje turėjo bÅ«ti atsižvelgta į pirminius asmenų parodymus, liudijimus pateiktus teismo posėdyje ir byloje surinktÄ medžiagÄ . Byloje nėra duomenų, kad R. S. bÅ«tų susitaręs su ja (apeliante), ar kitu įmonę atstovaujančiu asmeniu, dėl darbovietės, t.y. kad jis priimamas dirbti į UAB „G“, restoranÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Lygiai pat pat nėra byloje duomenų, jog R. S. bÅ«tų susitaręs dėl darbo užmokesčio dydžio, arbatpinigių, mokėjimo periodiÅ¡kumo, tvarkos.

Atliekamo darbo periodiÅ¡kumo, nuolatinumo, paklusimo nustatytai darbo tvarkai. Teismas be pagrindo teigia, kad dėl darbo sÄ lygų buvo susitarta, nors byloje nepateikia motyvų kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis Å¡alys buvo apie tai susitarusios. Pasak apeliantės, Å¡ios aplinkybės paremtos tik teismo bylos medžiaga nepagrįstomis prielaidomis. Taip pat nurodo, kad apylinkės teismas skundžiamame nutarime iÅ¡kreipė jos (apeliantės) posėdžio metu pateiktus teiginius, konstatuodamas, jog meniu UAB „T“ ir UAB „G“ yra identiÅ¡ki, nors apeliantė nurodo teismo posėdžio metu aiÅ¡kiai nurodė, kuo jis skiriasi.Skunde taip pat nurodoma, kad teismas, siekdamas konstatuoti, kad dirbamas darbas buvo nelegalus, turėjo nustatyti, kad darbuotojas R.

S. 2017-05-04 nuo 11:00 vai, iki 13:00 val. įsipareigojo dirbti darbÄ tikslu gauti atlygį už darbÄ , paklusdamas bendrovėje nustatytai darbo tvarkai. Pasak apeliantės, Å¡ių darbo sutartį apibÅ«dinančių elementų (įsipareigojimų) konstatavimas buvo bÅ«tinas nustatant ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties objektyviÄ jÄ pusę. Teigia, kad iÅ¡ Administracinio nusižengimo protokolo, byloje surinktos medžiagos ir R. S. pirminių paaiÅ¡kinimų ir bylos medžiagos akivaizdu, kad 2017-05-04 jis ne dirbo su tikslu gauti atlygį, o atėjo į padavėjo atrankÄ , atlikti teorinio ir praktinio testo nuo 11 val. 00 min. iki 13 val. 00 min., su tikslu pakeisti jau giminingoje „L“ dirbamÄ darbÄ („pasibandyti į padavėjo pozicijÄ â€œ), tačiau jo nepraėjo.

Nurodo, kad byloje nėra duomenų, kad R. S. atliekant teorinį ir praktinį atrankos į darbÄ testÄ buvo susitarta dėl atlygio, taip pat, kad jam bÅ«tų mokami pinigai, sutarta dėl darbo vietos, darbo funkcijų, darbo sÄ lygų pavaldumo, nuolatinumo, paklusimo nustatytai darbo tvarkai ir pan. Teigia, kad nei Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius, nei teismas nenustatė visų reikÅ¡mingų aplinkybių, neteisingai taikė materialines teisės normas, neįvertino administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties, dėl to nepagrįstai priėjo prieÅ¡ingos iÅ¡vados, negu duoti asmenų pirminiai parodymai, prieÅ¡taraujančios surinktai bylos medžiagai.

Apeliantės teigimu, teismas netinkamai aiÅ¡kino ANK 95 straipsnį, nurodydamas tik vienÄ iÅ¡ kvalifikuojančių požymių – darbo sutartis neįforminta, tačiau neįvardijo faktinių aplinkybių, liudijančių, kad R. S. buvo priimtas dirbti į padavėjo pareigas už užmokestį, nebuvo nustatyti ir kiti reikiami požymiai, kaip antai: dirbamas darbas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus dėl darbo sÄ lygų; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; darbo funkcijų sistemiÅ¡kumas; veikos pavojingumas, asmens kaltė.

Apeliantės teigimu, vien ta aplinkybė, kad R. S. nešė lėkÅ¡tes, kavÄ ir bendravo su klientais, negalėjo bÅ«ti suabsoliutintos ir nėra pakankamas pagrindas teigti, kad buvo nelegalus darbas.Pasak apeliantės, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad administracinio nusižengimo protokole nėra jokių duomenų apie R. S. gautÄ (sutartÄ gauti) atlyginimÄ , darbÄ esant kitiems darbo sutarties požymiams. Apylinkės teismas neįvertino, jog iÅ¡ R. S. iÅ¡samaus paaiÅ¡kinimo nepaimta, tyrimo metu neapklausti kiti asmenys (E. R., K.

M.), susiję su nagrinėjamomis aplinkybėmis. Apeliantė nurodo, kad pareigÅ«nai apskritai nenustatinėjo darbo tvarkos buvimo fakto ir kitų objektyvių nelegalaus darbo požymių, todėl teigia, kad administracinio nusižengimo protokolas ir medžiaga turi akivaizdžių trÅ«kumų, dėl kurių nebuvo galima nustatyti pažeidimo esmės. To neįvertino ir apylinkės teismas, kad byla nėra parengta nagrinėti teisme, todėl nepagrįstai nesprendė klausimo grÄ Å¾inti protokolÄ suraÅ¡iusiai institucijai protokolo trÅ«kumams paÅ¡alinti.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus pavaduotojas, vykdantis skyriaus vedėjo funkcijas J. S. (toliau – Institucija) praÅ¡o apeliantės skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutarimÄ . Teigia, kad jokių neaiÅ¡kumų dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo nekilo, prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantė, administracinis teisės pažeidimas yra identifikuotas raÅ¡ytiniais duomenimis bei liudytojų paaiÅ¡kinimais.

Nurodo, kad tiek VDI surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai, tiek D. R. pateikti paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu visiÅ¡kai sutampa, tarp jų nėra jokių prieÅ¡taravimų. Pažymi, kad D. R. dalyvavo VDI vykdomame patikrinime įmonėje UAB „G“, kurio metu buvo nustatyta, kad R. S. dirba (aptarnavo klientus, gamino kavÄ , aptarnavo staliukus) nesudaręs su AUB „G“ raÅ¡ytinės darbo sutarties ir apie jo įdarbinimÄ nėra įstatymų nustatyta tvarka praneÅ¡ta Sodrai, todėl nėra jokių pagrindo abejoti D.

R. teiktų parodymų pagrįstumu.Atsiliepime Institucija taip pat nurodo mananti, kad teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsnyje numatytais pagrindais pagrįstai apeliantei skyrė sankcijos ribose numatytÄ baudÄ â€“ 1000 eurų. teigia, kad nedeklaruotas darbas yra ydinga praktika, kurios metu slepiami mokesčiai, neužtikrinamos socialinės garantijos darbuotojui.Atsiliepime nesutinkama ir su apeliantės teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai ir nepilnai iÅ¡siaiÅ¡kino byloje esančius įrodymus bei aplinkybes bei, kad nenustatė visų ANK 95 straipsnio objektyvių ir subjektyvių požymių.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir pagrįstai įvertino I. S. ir R. S. parodymus kaip prieÅ¡taringus vieni kietiems, nenuoseklius. Taip pat teismas pasisakė, kad dėl to, jog apeliantė nurodo, kad R. S. dirbo neatlygintinai, nepanaikina atlygintinumo fakto. Taip pat, Institucijos teigimu, nebuvo pažeista ir apeliantės teisė į gynybÄ , kadangi liudytojai buvo apklausti, praÅ¡omi prijungti dokumentai, prijungti.Institucija teigia, kad nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamos I.

S. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje požymius, kadangi, esant DK 93 straipsnyje numatytiems darbo sutarties požymiams, leido dirbti darbuotojui nesudarius su juo darbo sutarties ir nepraneÅ¡us SODROS teritoriniam skyriui apie jo įdarbinimÄ bendrovėje dienÄ prieÅ¡ daro pradžiÄ , kaip to reikalauja BK 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatos.Apeliacinis skundas netenkinamas.IÅ¡nagrinėjus teismui pateiktÄ administracinio nusižengimo bylÄ , konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir motyvuotÄ sprendimÄ , nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

Pažymėtina, kad I. S. nubausta už tai, kad bÅ«dama UAB „G“ direktorė, 2017-05-04 leido dirbti padavėjo pareigose R. S. UAB „G“ priklausančiame restorane „L“, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė raÅ¡ytinės darbo sutarties formos ir nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbuotojo R. S. įdarbinimÄ dienÄ prieÅ¡ darbo pradžiÄ .Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

IÅ¡ Å¡io straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Tiek iÅ¡ apeliacinio skundo, tiek iÅ¡ teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad apeliantė, nagrinėjant jos bylÄ teisme, nesutiko su pažeidimu bei nurodė nesant tyčios jos veiksmuose, paaiÅ¡kino, kad buvo tik tikrinamos R.

S. galimybės dirbti jų įmonėje, buvo atranka, duodamas staliukas ir taip gali patikrinti žmones, vertina kaip bendrauja, ar atitinka jų kriterijus, dėl sÄ lygų buvo kalbėta su R. S., jog pas juos niekas nepasikeitė, tai buvo jam paaiÅ¡kinta.Ä®vertinus byloje esančiÄ medžiagÄ ir pirmosios instancijos teismo nutarimÄ , daroma prieÅ¡inga apeliantės skundo argumentams iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, teismo iÅ¡vados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino.

Apeliantės keliama versija, kad R. S. buvo apmokomas pagal jų įmonės vidinę tvarkÄ , skundÄ nagrinėjančio teismo nuomone vertintina kritiÅ¡kai kaip pažeidėjos gynybinė pozicija.Atkreiptinas dėmesys, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudÄ darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tÅ«kstančio iki penkių tÅ«kstančių eurų. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra blanketinė, kadangi kaip objektyviai reiÅ¡kiasi nelegalaus darbo požymiai įtvirtinta Lietuvos Respublikos darbo kodekse.

Pagal DK 98 straipsnio 1 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2191 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nelegalus darbas gali pasireikÅ¡ti alternatyviomis veikomis: darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiÅ«rint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklÅ«sta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių požymių:

1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties;

2) darbdavys prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžiÄ ;

3) darbÄ dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos;

4) darbÄ dirba trečiosios Å¡alies piliečiai, įdarbinti nesilaikant Å¡io Kodekso 981 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų. Darbdavio pareiga praneÅ¡ti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžiÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios nustatyta DK 99 straipsnio 6 dalyje.Nesutiktina su apeliantės skundo argumentais, kad nepakanka duomenų padaryti iÅ¡vadai, jog pastaroji padarė jai inkriminuotÄ teisės pažeidimÄ .Byloje esančiame Nelegalaus darbo tyrimo 2017-05-05 akte Nr. NDA 0957-0078 nurodyta, kad 2017-05-04 VDI kompetencijos ribose buvo atliktas UAB „G“ priklausančiame restorane „L“, adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad R.

S. dirbo padavėjo pareigose (aptarnavo klientus, neÅ¡iojo maistÄ , gėrimus). Savo raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime minėtas asmuo nurodė, kad 2017-05-04 atėjo pasibandyti į padavėjo pozicijÄ ir darbo sutarties nėra sudaręs. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos užklausos rezultatus R. S. nėra darbuotojų sÄ raÅ¡e. Tuo galimai pažeista Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 ir 2 p. Dėl Å¡ių aplinkybių bus sprendžiamas Ä®monės atsakingo asmens administracinės atsakomybės klausimas.

Pažymėtina, kad pagal Integracijos su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos užklausos rezultatus R. S. nuo 2016-05-06 iki 2017-01-23 buvo UAB „G“ darbuotojas. Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuo 2017-01-18 minėtas asmuo yra UAB „T“ darbuotojas. Įmonei UAB „T“ priklauso restoranas „L“, kuris yra ir UAB „G“ priklausančio restorano prekės ženklas (b.l. 14).Teisme apklaustas Valstybinės darbo inspekcijos atstovas D. R. nurodė, kad patikrinimo metu rastas vienas asmuo, kuris buvo neįdarbintas, buvo pietų metas ir pats R.

S. buvo užimtas, aptarnavo klientus, gamino kavÄ , aptarnavo staliukus, terasoje turėjo ne mažiau 3 staliukų. Norėjo R. S. apklausti, tai prašė restorano vadovės Eglės, kad 10 min. galėtų pakeisti patį R. S., kad nesutrukdytų restorano darbo. Nei viena iÅ¡ pusių nepateikė jokios informacijos, kad vykdomas konkursas. AiÅ¡kinosi, kodėl atvyko R. S., sakė, kad atėjo pasibandyti dirbti neatlygintinai, kad vykdomas konkursas nesakė (b.l. 72-73).Netikėti Valstybinės darbo inspekcijos atstovo D.

R. duotų parodymų teisingumu nėra pagrindo, nes, kaip nurodė ir apylinkės teismas skundžiamame nutarime, byloje nebuvo nustatytas asmeninis Å¡io pareigÅ«no suinteresuotumas, o jo nurodytos aplinkybės, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neprieÅ¡tarauja byloje esantiems raÅ¡ytiniams duomenims. Akivaizdu, kad Valstybinės darbo inspekcijos atstovas įvykį matė pats, netgi prašė restorano administratorės, kad pakeistų R. S., kad nebÅ«tų sutrukdytas restorano darbas.Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog darbdavys užtikrina, kad darbuotojui bÅ«tų leidžiama dirbti tik pasiraÅ¡ius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrÄ sutarties egzempliorių.

Už tinkamÄ darbo sutarties sudarymÄ atsako darbdavys. Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitÄ po darbo sutarties sudarymo dienÄ , jeigu vėlesnė darbo pradžia nenustatyta Å¡alių susitarimu (DK 99 straipsnio 5 dalis). Nors apeliantė teigia, kad buvo tikrinamos tik R. S. galimybės dirbti jų įmonėje, kurioje nustatyta vidinė tvarka, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos nenumato darbdaviui teisės leisti darbuotojui pabandyti dirbti tam tikrÄ darbÄ , kol su juo nėra sudaryta raÅ¡ytinė darbo sutartis.

Apklausiama teisme tiek apeliantė, tiek įmonės vadovė E. R. nurodė, kad R. S. turėjo pora staliukų, dirbo apie 2 val., R. S. prižiÅ«rėjo kita administratorė, kuri žiÅ«rėjo, kaip jis aptarnauja asmenis (b.l. 44-45, 73-74). Pabrėžiama, kad dėl iÅ¡bandymo laikotarpio numatyta galimybė sulygti sudarant darbo sutartį. Tokiu atveju, darbuotojas bet kuriuo iÅ¡bandymo laikotarpio metu, realiai pabandęs atlikti jam pavestÄ darbÄ , galėtų darbo sutartį nutraukti. Nagrinėjamu atveju, R.

S. buvo leista keletÄ valandų pabandyti dirbti tikrinamame restorane, nesudarius su juo raÅ¡ytinės darbo sutarties ir apie jo darbo pradžiÄ nepraneÅ¡us Sodros teritoriniam skyriui. Nors skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ANK 95 straipsnį, nurodydamas tik vienÄ iÅ¡ kvalifikuojančių požymių – darbo sutarties neįforminimÄ , neįvardijant faktinių aplinkybių, liudijančių, kad R. S. buvo priimtas dirbti į padavėjo pareigas už užmokestį, atkreipiamas dėmesys, kad teismų praktikoje nurodoma, kad jei byloje nėra pateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimÄ , tai nepanaikina atlygintinumo fakto, nes asmuo, faktiÅ¡kai dirbdamas turi teisę į minimalų atlyginimÄ .

Tai, kad už darbÄ faktiÅ¡kai sumokėta nebuvo ir (arba) nebuvo tartasi dėl konkretaus atlyginimo dydžio, neįrodo, kad tarp Å¡alių nėra susiklostę darbo teisiniai santykiai. Darbo užmokesčio suderėjimo ir iÅ¡mokėjimo fakto nenustatymas nepanaikina atlygintinumo fakto. FaktiÅ¡kai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimÄ ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebÅ«tinas veikÄ kvalifikuojant pagal ANK 95 straipsnį (nutartys administracinėse bylose N575-3202/2011, N575-535/2012).

Juo labiau nagrinėjamu atveju R. S. jau buvo dirbęs UAB „G“ bei Å¡iuo metu dirba UAB „T“ įmonėje, kuriai, kaip ir UAB „G“ priklauso restoranas tuo pačiu prekės ženklu, todėl akivaizdu, kad R. S. žinojo, kokio dydžio darbo užmokestis mokamas padavėjo pareigose. Taip pat, kaip minėta, byloje yra raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai (R. S. bei pačios apeliantės paaiÅ¡kinimai VDI) bei liudytojų parodymai, kad R. S. pakluso nustatytai darbo tvarkai, t.y. pradėjo dirbti 2017-05-04, priėmė užsakymus, aptarnavo, tvarkė stalus, gamino kavÄ ).Apeliantė skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡kreipė jos posėdžio metu pateiktus teiginius konstatuodamas, jog meniu UAB „T“ ir UAB „G“ yra identiÅ¡ki, nors apeliantė posėdžio metu aiÅ¡kiai nurodė, kuo jie skiriasi, skundÄ nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad pati apeliantė, apklausiama pirmosios instancijos teisme, į Valstybinės darbo inspekcijos atstovo klausimÄ atsakė, kad meniu buvo iÅ¡likęs tas pats (44-45).Nesutiktina ir su apeliantės teiginiais, kad tyrimo metu nebuvo imtasi visų priemonių nustatant pažeidimo sudėtį kvalifikuojančias aplinkybes, t.y. neapklausti kitų darbuotojų, nepaimti iÅ¡samÅ«s paaiÅ¡kinimai, tuo suvaržant apeliantės teisę į gynybÄ .

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Valstybinė darbo inspekcija pagal Lietuvos vieÅ¡bučių ir restoranų asociacijos raÅ¡tÄ 2017-04-27 atliko iÅ¡samų bei objektyvų patikrinimÄ , kurio metu vienas iÅ¡ patikrinimo elementų buvo nustatyti, ar visi įmonės darbuotojai įdarbinti pagal numatytÄ tvarkÄ . Minėto patikrinimo metu nustačius, kad R. S. atliko darbus (tvarkė stalus, priiminėjo užsakymus) darbdavio naudai, o minėto darbuotojo nebuvo SODROS sistemos sÄ raÅ¡e, pastarojo buvo papraÅ¡yta pateikti paaiÅ¡kinimÄ .

Patikrinimo metu apeliantės darbo vietoje nebuvo, tačiau ji 2017-05-23 atvykusi į Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrių taip pat pateikė paaiÅ¡kinimÄ , nurodydama, kad R. S. į jų restoranÄ atėjo pasibandyti, dirbo neatlygintinai, asmuo dirbo nuo 11 val. iki 13 val. Å iuo savo paaiÅ¡kinimu apeliantė patvirtino faktÄ , kad siekiant iÅ¡bandyti darbuotojÄ , nebuvo pasinaudota įstatymo leidėjo numatyta galimybe daro sutartyje sulygti dėl iÅ¡bandymo laikotarpio. PrieÅ¡ingai, nei skunde teigia apeliantė, bylos duomenys patvirtina, kad pastarosios teisė į gynybÄ buvo užtikrinta visapusiÅ¡kai.

Buvo kviesti ir apklausti su įvykiu susiję apeliantės atstovo praÅ¡omi liudytojai – R. S., E. R., K. M. (b.l. 72-77). Esant aukščiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai I. S. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.Pagrįstai buvo paskirta ir administracinė nuobauda I. S. už jos padarytÄ nusižengimÄ , kuri teismo paskirta lygi sankcijoje numatytam minimumui. Nors skunde teigiama, kad nuobauda prilygsta už nusikalstamas veikas skiriamos bausmės – baudos dydžiui, tačiau pabrėžtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnis).

Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų.Teismui pateikta I. S. administracinio nusižengimo byla patvirtina, kad administracinė nuobauda apeliantei buvo paskirta įvertinus padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo padarymo aplinkybes, kaltės formÄ . Apeliantės atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.Teisminėje praktikoje administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimÄ â€“ tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). SkundÄ nagrinėjančio teismo nuomone, apylinkės teismo paskirta administracinė nuobauda I. S. neprieÅ¡tarauja bendriems teisingumo ir protingumo kriterijams, yra proporcinga apeliantės padarytam teisės pažeidimui, todėl, įvertinus visas administracinės nuobaudos skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantei už jos padarytÄ pažeidimÄ paskirta administracinė nuobauda yra aiÅ¡kiai per griežta.

Keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais aukÅ¡tesnės instancijos teismas neturi pagrindo.Kitų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutarimo nepagrįstumo ir neteisėtumo pagrindų aukÅ¡tesnės instancijos teismas nenustatė.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje nepakeistÄ ir I. S. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                              (parašas)                                                                    Laureta Ulbienė Nuorašas tikras: Teisėja                                                                                                                             Laureta Ulbienė