2016-06-30 Nr. AB-19892-3-64-3-02181-2014-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3572-442/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02181-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. (A. P.) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. (A. P.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriame prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti pareiškėjui 15 423,40 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nurodė, kad jo laisvė buvo apribota, pažeidžiant galiojančius teisės aktus ir nesudarant tinkamų kalinimo sąlygų. Šiaulių TI kameros buvo perpildytos. Vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto, nei nustatyta teisės aktuose. Kamerose buvo šalta, tamsu, prastas apšvietimas. Ant sienų buvo pelėsio, tinkas atsilupinėjęs. Sanitarinis mazgas neatitiko jam keliamų reikalavimų. Patalynė buvo nešvari, be užvalkalų. Dušais būdavo galima pasinaudoti tik vieną kartą per savaitę. Dušai buvo be pertvarų, juose buvo drėgna. Pasivaikščiojimų kiemeliai buvo netinkamai įrengti, jų plotas buvo nedidelis. Kamerose nebūdavo valymo priemonių ir inventoriaus. Šiaulių TI nebuvo sąlygų skalbtis ir džiovintis viršutinius drabužius. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, trūko privatumo, jautėsi pažemintas, pablogėjo jo sveikata, kentė nuolatinį stresą.

Šiaulių tardymo izoliatorius, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas į Šiaulių TI pirmą kartą etapuotas 2013 m. gegužės 14 d. ir įstaigoje periodiškai laikytas iki 2014 m. rugsėjo 4 d. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas kamerose Nr. 46, 96, 16, 55, 26, 15, 18. Minėtose kamerose buvo kalinama nuo 4 iki 10 asmenų. Vienam asmeniui teko nuo 1,88 kv. m iki 4,64 kv. m kameros ploto. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nebuvo pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 2,06 kv. m iki 4,46 kv. m kalinimo ploto, o tai pagrindas išvadai, jog tik tam tikrais atvejais pareiškėjui galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas, nei nustatyta pagal minimalią normą, bet periodiškai ji net buvo viršijama.

Šiaulių TI kameros yra vėdinamos atidarius langus. Kadangi Šiaulių TI dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, higienos normų reikalavimai, susiję su šiais darbais, netaikytini ir laisvės atėmimo įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų. Pabrėžė, kad kalinami asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl vėdinimo. Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas.

Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas pertvara, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Šiaulių visuomenės sveikatos centras ne vieną kartą konstatavo, kad tinkamo apšvietimo užtikrinimas kamerose yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl šis reikalavimas Šiaulių TI nėra taikomas. Šiaulių TI tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos: yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo purkštuvus, o suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę.

Šiaulių TI patalpos dezinfekuojamos, dezinsekuojamos ir deratizuojamos pagal grafiką, kuriame numatyta, kad dušų patalpos dezinfekuojamos kasdien po kiekvieno pasinaudojimo dušu. Bylos duomenys patvirtina, kad dezinfekcija prausimosi-švarinimosi patalpoje vykdoma tinkamai. Kamerose klozetai yra įrengti. Suimtiesiems ir nuteistiesiems Šiaulių TI nustatyta 1 vai. pasivaikščiojimų gryname ore trukmė. Šiaulių TI ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m.

Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius, kuris yra numatytas teisės aktuose. Šiaulių TI administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Valymo inventorius bei priemonės į kameras suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodamos pagal suimtųjų (nuteistųjų) prašymus, po valymo užbaigimo grąžinamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtą patalpą.

Kiekviename režiminio korpuso aukšte yra skirta spintelė valymo inventoriui laikyti. Šiaulių TI skalbiniai skalbiami ne dažniau kaip kartą per savaitę. Patalynės skalbimas įstaigoje vykdomas nepažeidžiant galiojančių nuostatų ir užtikrinant jų švarą. Jokie teisės aktai nenumato, kad laisvės atėmimo vietose kalinamiesiems būtų sudarytos sąlygos skalbtis ir džiovintis rūbus jų gyvenamosiose kamerose. Kalinamųjų apatiniai drabužiai ir asmeninė patalynė iki 2012 m. buvo skalbiama nemokamai, o nuo 2012 m. spalio mėn. laisvės atėmimo įstaigoje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) taip pat teikiamos ir viršutinių drabužių skalbimo ir cheminio valymo paslaugos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sąskaitose esančias lėšas.

Pareiškėjas jo laikymo Šiaulių TI laikotarpiu buvo suimtasis bei į įstaigos administraciją dėl socialinės paramos skyrimo ir galimybės nemokamai išsiskalbti nesikreipė. Apibendrindamas Šiaulių TI konstatavo, kad, nagrinėjamu atveju nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies pagrindu.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui 1 850 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Remdamasis bylos duomenimis teismas konstatavo, kad pareiškėjui Šiaulių TI 3,6 kv. m plotas nebuvo užtikrinamas iš viso 198 dienas. Šiaulių TI nepaneigė pareiškėjo skundo argumento, kad jis kameroje buvo laikomas pažeidžiant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) 21 punktą, todėl pripažino, jog pareiškėjo kamerose sanitarinis mazgas buvo įrengtas netinkamai. Remdamasis bylos duomenimis teismas taip pat konstatavo, kad Šiaulių TI pažeidė Higienos normos HN 76:2010 64 punktą, t. y. nesudarė sąlygų pareiškėjui džiovinti drabužius. Tačiau teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad netinkamos kalinimo sąlygos pareiškėjui sukėlė sveikatos negalavimus.

Įvertinęs pareiškėjo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus ir turimų įrodymų visetą. Remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais. Atsižvelgdamas į pažeidimo trukmę, vertybes, kurioms daromas pažeidimas kėlė grėsmę. Lietuvoje esančias ekonomines darbo užmokesčio bei gyvenimo lygio sąlygas. Vadovaudamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais. Teismas pareiškėjui priteisė neturtinės žalos atlyginimą.

III. Pareiškėjas pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti pareiškėjui 15 423,40 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nurodo, kad Šiaulių TI buvo laikomas nepriimtinomis žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis, kurios pareiškėjui sukėlė ne tik fizinius skausmus, bet ir papildomus psichologinius išgyvenimus. Pareiškėjas 23 val. per parą buvo priverstas būti perpildytose kamerose, kuriose nebuvo vietos pajudėti. Todėl tarp kamerose kalinamų asmenų kildavo psichologinė įtampa. Pareiškėjas tokiose sąlygose visiškai neturėjo privatumo. Jis jautėsi pažemintas. Netinkamos kalinimo sąlygos viršijo kalinimui būdinga kentėjimo laipsnį. Pareiškėjas tapo konfliktiškas, grubus, patyrė dvasines kančias, sumažėjo jo galimybės bendrauti, sutriko miegas.

Šiaulių tardymo izoliatorius, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atkreipia dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje vien tik asmens kalinimas mažo ploto sąlygomis ne visada suponuoja išvadą, kad buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis. Anot Šiaulių TI, apeliaciniame skunde dėstomi įrodymais nepagrindžiami argumentai. Šiaulių TI ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad pareiškėjui būtų užtikrintos kuo palankesnės kalinimo sąlygos ir niekaip neišskyrė jo iš kitų laisvės atėmimo įstaigoje laikomų asmenų. Jokių aplinkybių, kad kalinimo sąlygos pakenkė pareiškėjo sveikatai, nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus apie pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI aplinkybes ir sąlygas, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir vadovavosi teismų praktika analogiško pobūdžio bylose.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl pareiškėjo galimai patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas teigia, kad jis Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-442-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. teismo Įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl teismas privalo patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia priteistina suma gali būti teisinga.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje pateikta Šiaulių TI informacija apie pareiškėjo kamerų plotą bei jose laikomų asmenų kartu su pareiškėju skaičių ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2013 m. gegužės 14 d. iki 2014 m. rugsėjo 4 d. (I t., b. l. 72), pažymi, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas 177 parų. Atkreiptinas dėmesys, kad įrodinėjimo pareiga dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013). Todėl šiuo atveju įrodinėjimo pareiga, kad ginčui aktualiu laikotarpiu laisvės atėmimo vietoje buvo užtikrintas nurodytas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka Šiaulių TI. Kadangi nustatyti tiksliai, kiek laiko Šiaulių TI pareiškėjas buvo kalinamas per mažo ploto sąlygomis, iš pateiktų duomenų nėra galimybės, konstatuotina, jog visas 177 paras pareiškėjas buvo kalinamas vienam asmeniui tenkančio ploto sąlygomis, kurios neatitiko pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu galiojusios Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte numatytos 3,6 kv. m minimalios ploto normos.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde (II t., b. l. 1–2) neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, o tik nesutinka su teismo priteistu sumos dydžiu jo neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino, jog pareiškėjas Šiaulių TI kameroje buvo laikomas pažeidžiant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punktą, todėl kamerose sanitarinis mazgas buvo įrengtas netinkamai. Teismas taip pat konstatavo, kad Šiaulių TI pažeidė Higienos normos HN 76:2010 64 punktą, t. y. nesuteikė galimybių pareiškėjui džiovinti drabužius.

Nustatyta, kad Šiaulių TI pažeidė įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte numatytą reikalavimą, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m ploto. Taip pat Šiaulių TI pareiškėjo atžvilgiu pažeidė Higienos normos HN 76:2010 21 punktą, neįrengęs tinkamo sanitarinio mazgo pareiškėjo kamerose, ir Higienos normos HN 76:2010 64 punktą, nesudaręs galimybių pareiškėjui džiovinti drabužius. Todėl Šiaulių TI neveikė taip. kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

Vertinant, koks žalos atlyginimo dydis turėtų būti priteistas pareiškėjui nagrinėjamu atveju, būtina atsižvelgti į byloje nustatytas aplinkybes apie tai, kad pareiškėjas mažesnėmis nei 3,6 kv. m ploto sąlygomis Šiaulių TI buvo kalinamas 177 paras. Nors pareiškėjas buvo kalinamas per mažo ploto sąlygomis ir konstatuota, jog pažeistos jo teisės nustačius Higienos normos HN 76:2010 21 ir 64 punktų pažeidimus, tačiau nenustatyta, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, pavyzdžiui, sveikatos sutrikimai (b. l. 57–70). Nors pripažinta, kad pareiškėjas Šiaulių TI visą kalinimo laiką buvo laikomas per mažo ploto sąlygomis, tačiau 56 paras pareiškėjui tekęs plotas kito, todėl tam tikru metu jam teko tinkamas kalinimo plotas. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas pareiškėjui yra pakankamas jo patirtai neturtinei žalai kompensuoti.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikęs ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo A. P. (A. P.) apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiamą.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė