2019-02-13 Nr. AB-4267-3-62-3-02151-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1556-492/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02151-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirajai kolonijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 4).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. periodiškai buvo laikomas Kauno TI. Pareiškėjas nurodė, kad naudotis dušu buvo leidžiama tik vieną kartą per savaitę ne ilgiau kaip 15 min., todėl po sporto neturėjo galimybės nusiprausti. Pareiškėjas teigė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 1 d. bausmę atliko Pravieniškių PN-AK, kur turėjo galimybę kiekvieną dieną sportuoti, tačiau po sporto nebuvo leidžiama nusiprausti po šiltu dušu. Atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK baudos izoliatoriuje ir kamerų tipo patalpose, pareiškėjas galėjo kiekvieną dieną sportuoti, tačiau po sporto dušu galėdavo pasinaudoti tik kartą per savaitę ne ilgiau kaip 15 min. Pareiškėjas nurodė, kad buvo pažeista jo teisė pasinaudoti dušu po apsilankymo sporto salėje, kas sukėlė nepatogumų ir žemino orumą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti; prašė taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą (b. l. 26–29).

4. Atsakovas paaiškino, kad kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, o kai kuriose, atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą ir laisvą plotą, yra įrengti ir poilsio kambariai arba bibliotekos. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 6 val. 30 min. iki 22 val. 30 min. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat ir viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Dėl pareiškėjo argumento, kad po sporto nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti dušu, atsakovas paaiškino, kad nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, yra užtikrinamas tinkamas pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkto reikalavimo – ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikti galimybę pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius, kartą per mėnesį pasinaudoti kirpėjo paslaugomis – vykdymas. Ši galimybė taip pat sudaryta bausmę atliekantiems nuteistiesiems 4 lokaliniame sektoriuje (4 ir 5 būriuose) ir uždaroje zonoje (atliekantiems bausmę kamerų tipo patalpose). Gyvenamuosiuose bendrabučiuose ir kamerose yra įrengtos praustuvės, kur nuteistieji bet kada gali nusiprausti. Atsakovas pažymėjo, kad jokie teisės aktai nenustato pareigos kiekvieną dieną nuteistiesiems suteikti galimybę praustis duše. Pagal galiojančius teisės aktus, nuteistiesiems suteikiama galimybė kartą per savaitę pasinaudoti dušu dienotvarkėje nustatytu maudymosi laiku. Pareiškėjas skunde nenurodo, kad dėl nagrinėjamo ginčo dalyko patyrė neigiamus išgyvenimus ar buvo sutrikdyta sveikata. Atsakovo nuomone, pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų ir neįrodė, jog pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti (b. l. 8–10).

6. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo (toliau – ir Higienos normos 76:2010) 2 punkte buvo nustatyta, jog ši higienos norma taikyta projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikyti tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Atsakovas paaiškino, kad prie sporto salės įrengiant persirengimo kambarį, dušą ir tualetą, Kauno T1 būtų turėjęs atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus. Kauno TI neturėjo galimybės rekonstruoti patalpų, dėl to Kauno TI administracijos kaltės nėra, taigi, ir atsakomybė už tokį pažeidimą negali būti taikoma. Kauno TI higienos normos HN 76:2010 galiojimo metu užtikrino, kad būtų taikomi higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Vadovaujantis higienos normoje HN 76:2010 įtvirtintais reikalavimais, Kauno TI yra įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge yra įrengtas unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Kauno TI, vykdydamas veiklą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės aktais, o nagrinėjamu atveju – higienos norma HN 76:2010. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu V-908 (toliau – ir Higienos normos 134:2015) nereglamentuoja reikalavimų laisvės atėmimo vietų sporto salėms ar sportui skirtoms patalpoms ir neįpareigoja tardymo izoliatoriuose ar kitose laisvės atėmimo vietose įrengti dušus, skirtus prausimuisi po apsilankymo sporto kiemelyje.

Pareiškėjas turėjo galimybę kreiptis į įstaigos administraciją, jei jautė nepatogumus arba orumo žeminimą dėl vienokių ar kitokių veiksmų ar neveikimo. Patikrinus suimtųjų ir nuteistųjų prašymų, pasiūlymų ir skundų įstaigos vadovybei registrus nustatyta, kad pareiškėjas, skundui aktualiu laikotarpiu, dėl prausimosi po lankymosi sporto kiemelyje skundų ar prašymų Kauno TI administracijai nepateikė, taigi, nėra pagrindo manyti, kad jis patyrė skunde įvardijamus nepatogumus ir orumo žeminimą. Teigė, kad Kauno TI nepažeidė teisės aktų, todėl pareiškėjui nesukėlė papildomų nepatogumų, nežemino jo žmogiškojo orumo ir kitaip nepažeidė jo teisių.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 49–53).

8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad administracinėje byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjui būtų suvaržytos teisės ir todėl negalėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo momento, kai pareiškėjo atžvilgiu pažeidimai pasireiškė, sprendė, kad yra pagrindas taikyti ieškinio senaties instituto 3 metų sutrumpintą terminą. Pritaikius ieškinio senaties terminą ir sprendžiant dėl 2 000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, teismas vertino laikotarpį nuo 2014 m. spalio 10 d. iki 2017 m. spalio 1 d.

9. Teismas pažymėjo, kad byloje nekyla ginčo dėl aplinkybės, jog pareiškėjui buvo suteikta galimybė vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu jam būnant Kauno TI ir Pravieniškių PN-AK. Teismas akcentavo, kad iš Kauno TI pateiktos fotonuotraukos matyti, kad kamerose yra įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame yra unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė, todėl pareiškėjas po sporto turėjo galimybę pasinaudoti kameroje esančia praustuve. Teismas sprendė, kad pareiškėjas skunde teigė, jog kasdien naudojasi sporto salėmis ir kitomis sportui skirtomis patalpomis, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jis būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK, ar Kauno TI administraciją dėl to, kad jam būtų suteikta teisė naudotis dušu dažniau nei vieną kartą per savaitę ir kad jam tokia galimybė nebuvo suteikta.

10. Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Kauno TI ir Pravieniškių PN-AK veiksmų. Nenustačius Kauno TI ir Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti dėl neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes, kilusias pareiškėjo asmeninei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

III. 11. Pareiškėjas A. V. apeliaciniame skunde dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 19 d. sprendimo prašo jo skundą tenkinti (b. l. 58).

12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas Kauno TI nenurodo, kodėl neleido naudotis dušais, esančiais kiekviename pastato aukšte. Pareiškėjo tvirtinimu, teismai, priimdami sprendimus, turi vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos įstatymais, tačiau ir teismų praktika. Nurodo, kad 2017 m. gegužės 23 d. analogiškoje administracinėje byloje Nr. I-347-505/2017 teismas skundą tenkino iš dalies.

13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 66–70).

14. Atsakovas nurodo, kad apeliacinis skundas yra visiškai nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas jokiais argumentais, nenurodyti jokie skundo motyvai, kuriais remiantis pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas.

15. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas neskundė, o savo skunde patvirtino, kad jo teisė vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu pažeista nebuvo ir ši galimybė jam buvo užtikrinama. Atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad gyvenamuosiuose bendrabučiuose ir kamerose yra įrengtos praustuvės, kur nuteistieji bet kada gali nusiprausti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Kauno TI ir Pravieniškių PN-AK veiksmų. Pažymi, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, ar duomenų apie tai, kad Pravieniškių PN-AK ar jos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas, ar kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo pareiškėjui būtų kilusi žala. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų, bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas tarp jų ir priežastinis ryšys. Atsakovas darė išvadą, kad nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui, sąlygų.

16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno TI, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apelianto apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 61–63).

17. Atsakovas mano, kad yra įrodyta, jog Kauno TI nepažeidė teisės aktų, galiojusių laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 11 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d., todėl pareiškėjui nesukėlė papildomų nepatogumų, nežemino jo žmogiško orumo ir kitaip nepažeidė jo teisių.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Byloje ginčas kilo dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui A. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl netinkamų kalinimo sąlygų.

19. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su netinkamomis kalinimo sąlygomis ir pareiškėjo patirta neturtine žala, atsakovų pateiktus atsiliepimus, byloje surinktus įrodymus, skundo netenkino. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovo prašymą, nustatė, kad pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, patirtą atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK, yra pagrindas taikyti ieškinio senaties instituto 3 metų sutrumpintą terminą. Pritaikius ieškinio senaties terminą ir sprendžiant dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, sprendė, kad vertinamas laikotarpis nuo 2014 m. spalio 10 d. iki 2017 m. spalio 1 d. Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Kauno TI ir Pravieniškių PN-AK veiksmų.

20. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

21. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

22. Pirmosios instancijos teismo nagrinėtame skunde pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, veiksmų, kurie pasireiškė nesudarant pareiškėjui galimybės kiekvieną kartą po sporto pasinaudoti dušu.

23. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nekyla ginčo dėl aplinkybės, jog pareiškėjui buvo suteikta galimybė vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu Kauno TI ir Pravieniškių PN-AK. Teismas, vadovaudamasis Pravieniškių PN-AK 2017 m. lapkričio 6 d. pažyma Nr. 61-3208, pažymėjo, kad nuteistiesiems yra užtikrinama galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę pasinaudoti dušu ir gyvenamuosiuose bendrabučiuose bei kamerose yra įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame yra unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė, todėl pareiškėjas po sporto turėjo galimybę pasinaudoti kameroje esančia praustuve.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno TI, teigė, jog neturėjo galimybės rekonstruoti patalpų ir todėl neleido pareiškėjui naudotis dušu, tačiau nepaaiškino, kodėl neleido naudotis dušais, esančiais kiekviename pastato aukšte. Pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kad Higienos normos 76:2010 68 punktas įtvirtina, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė praustis po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Higienos normos 134:2015 44 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Taigi, pareiškėjas neneigia, kad jam buvo užtikrinta teisė kartą per savaitę pasinaudoti dušu, kaip ir numato teisės aktai, todėl teisės aktų reikalavimai šiuo aspektu pažeisti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tokia situacija, kai nėra galimybės po sporto pasinaudoti dušu, yra apgailestaujama, bet ne ta, kuri visiškai atimtų galimybę sportuoti bei palaikyti asmeninę higieną. Pareiškėjui nebuvo trukdžių po sporto atsiprausti kameroje, o nustatyta tvarka, vėliau, pasinaudoti dušu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-193-556/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017).

25. Kita vertus, pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis ginčo laikotarpiu atliko laisvės atėmimo bausmę, todėl galimas jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr.2), Nr.74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C.prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04). Asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką vertinant patiriamų apribojimų proporcingumą. Išdėstyta tik įtvirtina ką tik padarytą išvadą dėl nebuvimo pažeidimo pareiškėjui sportuojant laisvės atėmimo vietoje.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo nurodyta Kauno apygardos administracinio teismo išnagrinėta byla Nr. I-347-505/2017 skiriasi faktinėmis aplinkybėmis, nes buvo sprendžiama dėl keleto skirtingo pobūdžio ir trukmės pažeidimų, todėl priteistas neturtinės žalos atlyginimas negali būti siejamas tik su tokio paties pažeidimo nustatymu, dėl kurio yra nagrinėjama ši byla. Be to, teisėjų kolegija atsižvelgia į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, ir nesiremia tomis nutartimis, kurios priimtos individualiose bylose ir gali neatitikti dominuojančių tendencijų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas argumentuotai įvertino ginčo esmę sudarančias aplinkybes, ištyrė pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, atsižvelgė į visas bylai svarbias aplinkybes ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija,

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė