2023-01-09 Nr. BB-115-1-01-1-51309-2016-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinis skundas Nr. DOK-5929/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51309-2016-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Rimos Ažubalytės, susipažinusi su nuteistojo A. S. (A. S.) kasaciniu skundu dėl Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. liepos 20 d. ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžių,

n u s t a t ė :

Nuteistasis A. S. prašo pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir jo veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi.

Kasaciniame skunde teigiama, kad nuteistajam nepagrįstai inkriminuotas sukčiavimą kvalifikuojantis požymis – dalyvavimas organizuotoje grupėje, nes apie jokią M. O. ir/ar K. P. organizuotą grupę jis nežinojo ir joje nedalyvavo, jokių ilgalaikių tarp jo ir kitų nuteistųjų dėl nusikalstamų veikų darymo nebuvo, o pirmosios instancijos teismas jo veiksmus surandant asmenį, kuriam galėtų būti pervesti pinigai ir kuris gautus pinigus persiųstų kitiems asmenims, pripažino kaip padėjėjo, be to, šioje byloje taip ir liko neaiškus teismų nuosprendžiuose minimo nenustatyto asmens vaidmuo ir jo įtaka šio nusikaltimo padaryme. Kasaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl bausmių bendrinimo. Pareiškėjo vertinimu, jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė su Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi paskirta bausme turėjo būti bendrinama ne dalinio sudėjimo, o apėmimo būdu, nes skundžiamame nuosprendyje nustatyta nusikalstama veika buvo padaryta anksčiau nei Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartyje nurodytuose nuosprendžiuose aprašytos nusikalstamos veikos. Kasaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad laisvės atėmimo bausmę jis atlieka nuo 2003 m. rugsėjo 10 d., t. y. beveik devyniolika metų, o dabar jam paskirtas laisvės atėmimas šešiolikai metų dviem mėnesiams, toks ilgas terminuotas laisvės atėmimas (trisdešimt penkeri metai) net nėra numatytas baudžiamajame įstatyme (BK 50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad gali būti paskirta iki dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo).

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų), tuo tarpu BPK 368 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Taip pat pažymėtina, kad BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Ši norma reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008 ir paskesnės kasacinės nutartys, pavyzdžiui baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-75-511/2022).

Nuteistojo kasaciniame skunde keliami klausimai, susiję su BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimu ir netinkamai pritaikytu baudžiamuoju įstatymu (BK 182 straipsnio 2 dalis), yra teisiškai neargumentuoti, deklaratyvaus pobūdžio, iš esmės ginčijamas įrodymų vertinimas. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad tokio pobūdžio argumentacija, kai kasaciniu skundu iš esmės neigiama kasatoriaus kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo bei siekiama byloje esančių įrodymų pakartotinio įvertinimo, kitokių faktinių bylos aplinkybių nei jas nustatė žemesnės instancijos teismai nustatymo, negali būti pripažįstama tinkančia pagrįsti kasacijos pagrindų buvimą.

Kitas kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl bausmių bendrinimo taip pat yra deklaratyvus, nenurodoma konkreti galimai teismų padaryta bausmių bendrinimo klaida, iš esmės atkartojami apeliacinio skundo teiginiai, akcentuojamas ilgas pataisos įstaigoje praleistas laikotarpis, per kurį kasatorius, paties teigimu, ne savo noru buvo įtrauktas į narkotinių medžiagų platinimo ir vartojimo schemą. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai atsakė į šiuos argumentus. Naujų, paneigiančių teismo motyvuotas išvadas argumentų kasaciniame skunde nepateikiama.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, o skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Nesant teisinių argumentų, patvirtinančių kasacijos pagrindų buvimą, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. S. (A. S.) kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Albinas Antanaitis

Rima Ažubalytė