72cc0d4f-3498-491e-99f4-e9e27f2c4cbe · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-2112-580/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14860-2018-95Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 26 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Bujokaitės, Vido Stankevičiaus ir JÅ«ros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo UAB koncerno „MG Baltic“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutarties, priimtos sprendžiant ieÅ¡kovo UAB koncerno „MG Baltic“ ieÅ¡kinio atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais juridinio asmens dalykinę reputacijÄ , priėmimo klausimÄ .Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė ieÅ¡kovas UAB koncernas „MG Baltic“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui (toliau – VSD), praÅ¡ydamas pripažinti atsakovo 2018 m. kovo 9 d. raÅ¡te Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – VSD raÅ¡tas) vieÅ¡ai paskleistus duomenis, kad ieÅ¡kovas 2005-2018 m. laikotarpiu atliko neteisėtus veiksmus (įskaitant paperkant, Å¡antažuojant), kuriais buvo sistemingai siekiama neteisėtai paveikti valstybės institucijas, politikus ir politinius procesus, daryti neteisėtÄ poveikį teisėsaugos ar kitoms kontroliuojančioms institucijoms, neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais ieÅ¡kovo dalykinę reputacijÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi ieÅ¡kinį atsisakė priimti ir grÄ Å¾ino žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad vadovaujantis CPK 1 straipsniu, Civilinio proceso kodeksas nustato civilinių, darbo, Å¡eimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktÅ«rizavimo, viešųjų pirkimų bylų ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo bei vykdymo, praÅ¡ymų dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarkÄ .

             VSD raÅ¡tu pateikta apibendrinta VSD informacija apie neteisėtus UAB koncerno „MG Baltic“ atstovų bandymus paveikti valstybės institucijas, politikus ir politinius procesus, daryti poveikį teisėsaugos ar kitoms kontroliuojančioms institucijoms, visuomenės informavimo priemonių pasitelkimÄ verslo interesams įgyvendinti. Valstybės saugumo departamentas yra atskaitinga Lietuvos Respublikos Seimui bei Respublikos Prezidentui (Žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Žvalgybos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis nustato, kad žvalgybos institucijų veiklos metu surinkta žvalgybos informacija tvarkoma taip, kad nebÅ«tų neteisėtai ar nepagrįstai atskleisti žvalgybos informacijos Å¡altiniai, pažeistos su žvalgybos institucijomis bendradarbiaujančių asmenų teisės ar teisėti jų interesai. Žvalgybos informacijos teikimÄ bei naudojimÄ reglamentuoja įstatymo 17 bei 18 straipsniai, kurie apibrėžia, kam ir kokiu tikslu gali bÅ«ti teikiama žvalgybos informacija. Žvalgybos įstatymo 17 straipsnio 6 dalis nustato, kad asmenys neteisėtai atskleidę žvalgybos informacijÄ ar panaudoję Å¡iÄ informacijÄ kitiems tikslams, negu numato Å¡is įstatymas, atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

Žvalgybos įstatymo 23 straipsnis nustato, kad skundus dėl žvalgybos pareigÅ«nų veiksmų, pažeidžiančių žmogaus teises ir laisves, vykdant žvalgybÄ ir kontržvalgybÄ , tiria ir nagrinėja Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai jų įstatyme nustatyta tvarka. Pagal Žvalgybos įstatymo 21 straipsnį žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę Seimo statuto nustatyta tvarka atlieka Seimo statute nurodytas komitetas, kuris be kita ko nagrinėja asmenų skundus dėl žvalgybos institucijų ir žvalgybos pareigÅ«nų veiksmų. Seimo statuto 63 straipsnis nustato, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas atlieka valstybės saugumo tarnybos parlamentinę kontrolę. 1998-05-15 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 1 16 punkte buvo nustatyta, kad Civilinio kodekso 7 straipsnio ir Visuomenės informavimo įstatymo 20 straipsnio tvarka nenagrinėtini reikalavimai paneigti duomenis, nurodytus teismų sprendimuose, apeliaciniuose, kasaciniuose skunduose, nuosprendžiuose, nutarimuose, priimtuose tardymo organų ir administracinių teisės pažeidimų bylose, valstybės kontrolės, mokesčių ir muitinės institucijų priimtuose sprendimuose ir kt.

Å ių aktų apskundimo tvarka sureguliuota atitinkamais procesiniais įstatymais, juose esantys netikslumai Å¡alintini nagrinėjant skundus. Teisėjas, gavęs tokį pareiÅ¡kimÄ , turi atsisakyti jį priimti. Kadangi ieÅ¡kinio reikalavimas kildinamas iÅ¡ teisinių santykių, susiklosčiusių valstybės įgaliotiems pareigÅ«nams vykdant Žvalgybos įstatymo apibrėžtus uždavinius ir teikiant Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui turimus žvalgybos duomenis, kurie gali bÅ«ti naudojami tik įstatymo nustatytiems tikslams įgyvendinti, duomenų gautų vykdant žvalgybÄ ir kontržvalgybÄ teisingumas negali bÅ«ti nuginčijamas civilinio proceso nustatyta tvarka, o gali bÅ«ti teikiamas skundas atitinkamai veiklos priežiÅ«ros institucijoms, todėl ieÅ¡kinį atsisakyta priimti, kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas UAB koncernas „MG Baltic“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartį ir iÅ¡spręsti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį priimti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog CK 2.24 straipsnio dalyku negali bÅ«ti vieÅ¡ai paskelbta valstybės įgaliotų pareigÅ«nų surinkta informacija. CK 2.24 straipsnis detalizuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomos vertybės – asmens dalykinės reputacijos – gynimÄ .

CK 2.24 straipsniu pagrindu reiÅ¡kiamas reikalavimas galimas ir dėl pavieÅ¡intos informacijos, kuriÄ Ä¯galioti pareigÅ«nai surinko vykdydami įstatymų nustatytas funkcijas. Rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-12 nutartimi Nr. 3K-3-1082/2003 bei 2011-08-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2311-1062/2018, 2006-01-26 nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-180-20-06. IeÅ¡kinys reiÅ¡kiamas dėl VSD pavieÅ¡intų kategoriÅ¡kų iÅ¡vadų, apibendrinimų ir pareiÅ¡kimų žvalgybos duomenų pagrindu.

IeÅ¡kinio nepriėmimas suteiktų nepagrįstas privilegijas valstybės institucijoms privačių subjektų atžvilgiu ir reikÅ¡tų nepagrįstÄ imuniteto doktrinos taikymo iÅ¡plėtimÄ , prieÅ¡taraujantį konstituciniam lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principui, tiek Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai asmens teisei į žalos atlyginimÄ , tiek ir Å¡iuolaikiniam požiÅ«riui į valstybės imunitetÄ . IeÅ¡kovas teismui nurodė, kad VSD raÅ¡tas buvo pavieÅ¡intas per visuomenės informavimo priemones, įskaitant spaudos praneÅ¡imu per BNS naujienų agentÅ«rÄ .

Dėl ieÅ¡kinyje pateiktų argumentų, susijusių su tuo, kas pavieÅ¡ino informacijÄ ir kas už tai atsakingas, yra pakankami įrodyti paskleidimo faktui, teismas gali nuspręsti tik iÅ¡nagrinėjęs bylÄ . Teismas vertino tik paskleidimÄ , įvykdytÄ siunčiant raÅ¡tÄ Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo VSD raÅ¡to pobÅ«dį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimas turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamas Civilinio kodekso ir jo taikymo praktikos kontekste, atsižvelgiant į Konstitucijos imperatyvus, Europos žmogaus teisių apsaugos konvencijos ginamas vertybes ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 1 4 punktas numato paskleidimo fakto nustatymo reikalavimus. VSD raÅ¡tas kvalifikuotinas pagal nutarimo 4 punktÄ , o ne 16 punktÄ . VSD raÅ¡tas nėra procesinis dokumentas ar kitoks sprendimas. VSD nesuteikta teisė teisiÅ¡kai kvalifikuoti asmenų veiksmus ir dėl to priimti asmenims privalomus sprendimus, taikyti sankcijas už pažeidimus. VSD raÅ¡tas priskirtinas „reikaliniam“ susiraÅ¡inėjimui, raÅ¡tams. VSD raÅ¡te pateikiama ne vien žvalgybinė informacija apie faktus, tačiau daromos iÅ¡vados ir vertinimai.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo ieÅ¡kovo teisę pasirinkti jam priimtinÄ teisių gynimo bÅ«dÄ ir pažeidė teisę į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ . Teismo pozicija remtis Žvalgybos įstatymu yra ydinga, tai reikÅ¡tų nepagrįstÄ imuniteto doktrinos iÅ¡plėtimÄ bei nepagrįstų privilegijų valstybės institucijoms suteikimÄ . Asmeniui padarius pažeidimÄ , už kurį įstatymų leidėjas nustato administracinę ar baudžiamÄ jÄ atsakomybę, jam negalėtų bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė.

Toks požiÅ«ris paneigia skirtingų atsakomybės rÅ«Å¡ių taikymo koncepcijÄ , nes skirtingomis atsakomybės rÅ«Å¡imis siekiama skirtingų tikslų. VSD raÅ¡to skundimas Žvalgybos įstatyme nustatyta tvarka yra kitas teisių gynimo bÅ«das, kuriuo nebus vertinamas paskleistų duomenų atitikimas tikrovei ir dalykinės reputacijos pažeidimas. Specialiuose įstatymuose nustatytos kitos tų pačių teisių gynimo procedÅ«ros teismų praktikoje vertinamos kaip papildomos, alternatyvios, tačiau nepaneigiančios asmens teisės kreiptis į bendrosios kompetencijos teismÄ .

Pavyzdžiui, Visuomenės informavimo įstatymas nustato asmenų teisę ginti savo pažeistÄ garbę ir orumÄ administracinio proceso tvarka, kreiptis į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismas akcentuoja, kad teisė į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į teisės virÅ¡enybės principÄ , kuris reikalauja, kad visi bylininkai turėtų veiksmingÄ teisminės gynybos priemonę, kuria pasinaudoję galėtų apginti savo civilines teises.

Skundžiant VSD pareigÅ«nų veiksmus Žvalgybos įstatyme nustatyta tvarka neįmanoma kvestionuoti vieÅ¡ai paskleistos informacijos atitikimÄ tikrovei ir ginti pažeistÄ dalykinę reputacijÄ . To negalima padaryti ir specializuotame teisme. Dispozityvumo principas reiÅ¡kia, kad asmuo sprendžia, ar kreiptis į teismÄ dėl pažeistų civilinių teisių gynimo ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuojant skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). IÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliacinis procesas vyksta dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo, kai ieÅ¡kinio pagrindu nurodomas žinių paskleidimas Valstybės saugumo departamento raÅ¡te Seimo komitetui. IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas CK 2.24 straipsnio pagrindu. Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius garbę ir orumÄ ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .

Å io straipsnio taisyklės taip pat taikomos ginant pažeistÄ juridinio asmens dalykinę reputacijÄ (CK 2.24 straipsnio 8 dalis). Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas nagrinėti ieÅ¡kinį teisme, rėmėsi tuo, jog VSD veiksmai bei dokumento forma, kuria buvo paskleistos žinios apie ieÅ¡kovÄ , negali bÅ«ti nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka, o jų teisėtumas turi bÅ«ti tikrinamas ieÅ¡kovui kreipiantis į VSD priežiÅ«rÄ atliekančias institucijas Žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka.

Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė žinių paskleidimo formÄ ir neįvertino, kad žinios buvo paskleistos taip pat ir per naujienų agentÅ«rÄ â€žBaltic news service“ (BNS). Žinių perdavimo kitiems asmenims aspektai turi didelę reikÅ¡mę sprendžiant dėl ieÅ¡kinio priimtinumo nagrinėti teisme. Teismui pateikto ieÅ¡kinio reikalavimu yra praÅ¡oma pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais ieÅ¡kovo dalykinę reputacijÄ VSD raÅ¡te Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui paskleistus duomenis.

Dėstydamas ieÅ¡kinio aplinkybes ieÅ¡kovas taip pat nurodo ir paskleidimo per naujienų agentÅ«rÄ â€žBaltic news service“ (BNS) faktÄ bei ieÅ¡kinio prieduose prideda duomenis apie VSD pažymoje esančių duomenų skleidimÄ per visuomenės informavimo priemones, o taip pat kitus informacijos Å¡altinius. Teikdamas Å¡iuos argumentus ieÅ¡kovas nesieja žinių paskleidimo per visuomenės informavimo priemones su VSD veiksmais, į ieÅ¡kinį neįtraukia kitų atsakovų. IeÅ¡kinyje nėra nurodyta, jog VSD kokiu nors bÅ«du yra prisidėjusi prie to, kad žinios bÅ«tų paskleistos ir kitu bÅ«du, nei VSD raÅ¡tÄ pateikiant Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.

Įvertinus tai, konstatuotina, jog šios bylos dalykas yra VSD rašte esančių duomenų pateikimas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Duomenų paskleidimas per visuomenės informavimo priemones, kai jis nėra susietas su ieškinyje nurodyto atsakovo veiksmais, gali būti aptariamas, svarstant padarytos žalos dydį, jei būtų įrodytas neteisėto žinių paskleidimo faktas bei kitos ieškinio tenkinimui reikalingos aplinkybės. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinio reikalavimas kildinamas iš teisinių santykių, susiklosčiusių valstybės įgaliotiems pareigūnams vykdant Žvalgybos įstatymo apibrėžtus uždavinius ir teikiant Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui turimus žvalgybos duomenis.

VSD raÅ¡tas buvo gautas ir pateiktas Žvalgybos įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu. Žvalgybos įstatymo 18 straipsnyje nurodoma, kad žvalgybos informacija teikiama oficialiu dokumentu. Žvalgybos institucijos žvalgybos informacijÄ teikia Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumÄ užtikrinančioms institucijoms ir kitoms valstybės institucijoms pagal Valstybės gynimo tarybos patvirtintus žvalgybos informacijos poreikius ir prioritetus. Seimo statuto 63 straipsnis įtvirtina, jog Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto veiklos kryptys taip pat yra svarstyti ir teikti pasiÅ«lymus dėl kraÅ¡to visuomenės ir valstybės apsaugos politikos formavimo, atitinkamų struktÅ«rų kÅ«rimo ir tobulinimo; atlikti kraÅ¡to apsaugos, valstybės saugumo, civilinės saugos, valstybės sienų apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų tyrimų tarnybos parlamentinę kontrolę, teikti pasiÅ«lymus ir rekomendacijas dėl jų veiklos pagerinimo.

Tai patvirtina, jog Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas turi teisę gauti informacijÄ pagal Žvalgybos įstatymo 18 straipsnį. Žvalgybos įstatymas numato atskiras VSD veiklos kontrolės formas. VSD veiksmų, kuriais ji atlieka Žvalgybos įstatyme numatytas funkcijas, tinkamumas yra tikrinamas Žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka priklausomai nuo tikrinimo pagrindÄ sudarančio dalyko kvalifikavimo. Žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas nurodo, kad Valstybės saugumo departamentas yra atskaitingas Lietuvos Respublikos Seimui bei Respublikos Prezidentui.

Žvalgybos įstatymo 20 straipsnio „Bendrieji žvalgybos institucijos veiklos kontrolės principai“ 1 dalis nurodo, kad žvalgybos institucijos vadovas kiekvienais metais atsiskaito Valstybės gynimo tarybai už savo vadovaujamos žvalgybos institucijos veiklÄ , teikia žvalgybos institucijos veiklos strategijos projektus pagal žvalgybos institucijos veiklos sritis. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad duomenys, galintys atskleisti įslaptintų žvalgybos pareigÅ«nų ar žvalgybos slaptųjų bendradarbių tapatybę, žvalgybos metodus ir priemones, veiklos taktikÄ ir padaryti žalos žvalgybos institucijų veiklai, vykdant žvalgybos institucijų veiklos kontrolę neteikiami.

Pagal Žvalgybos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę Seimo statuto nustatyta tvarka atlieka Seimo statute nurodytas Seimo komitetas. Pagal Žvalgybos įstatymo 21 straipsnio 3 dalį Seimo komitetas turi teisę gauti ir svarstyti taip pat ir žvalgybos institucijų veiklos ataskaitas (2 punktas); žvalgybos institucijų vadovų ir pareigūnų paaiškinimus žodžiu ir raštu, pranešimus, kaip vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai (4 punktas).

Seimo komitetas taip pat nagrinėja asmenų skundus dėl žvalgybos institucijų ir žvalgybos pareigÅ«nų veiksmų (Žvalgybos įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Žvalgybos įstatymo 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad Vyriausybė žvalgybos institucijų kontrolę atlieka pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatytÄ kompetencijÄ . Žvalgybos įstatymo 23 straipsnis įtvirtina, jog skundus dėl žvalgybos pareigÅ«nų veiksmų, pažeidžiančių žmogaus teises ar laisves, vykdant žvalgybÄ ir kontržvalgybÄ , tiria ir nagrinėja Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo nustatyta tvarka.

IeÅ¡kovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 1 16 punktu, kai reikėjo taikyti to paties nutarimo 4 punktÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 1 4 punkte ir to paties nutarimo 16 punkte pateikiami iÅ¡aiÅ¡kinimai apie skirtingus teisinius faktus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo 4 punktas nurodo Å¡altinius, kuriuose gali bÅ«ti paskleistos žinios, o 16 punktas apibrėžia dokumentus, kuriuose paskleistų žinių teisėtumas, nenagrinėjamas teisme.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 1 16 punktas nustato iÅ¡imtį iÅ¡ 4 punkte nurodytų paskleidimo Å¡altinių, tuo susiaurindamas teismo jurisdikcijÄ . Negalima sutikti su ieÅ¡kovo argumentais, kad atsisakius priimti ieÅ¡kinį, panaikinama civilinė atsakomybė už neteisėtus veiksmus. Žvalgybos įstatymo 17 straipsnio 6 dalis nustato, kad asmenys neteisėtai atskleidę žvalgybos informacijÄ ar panaudoję Å¡iÄ informacijÄ kitiems tikslams, negu numato Å¡is įstatymas, atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

Tai, kad CK 2.24 straipsnis neriboja subjektų rato, dėl kurių paskleistos informacijos gali būti reiškiami reikalavimai, nereiškia, jog tokie ribojimai negali būti nustatyti kituose įstatymuose. Žvalgybos įstatymas pagal savo reguliuojamų santykių pobūdį pripažintinas specialiuoju įstatymu ir turi būti taikomas nustatant CK 2.24 straipsnio išimtis. Ieškovo cituojamoje teismų praktikoje buvo nagrinėjami kito pobūdžio teisiniai santykiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1082/2003 buvo analizuojamas informacijos paskleidimas informaciniame pranešime, 2011-08-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011 buvo analizuojami VSD generalinio direktoriaus teiginiai.

Abiejose bylose teiktÄ informacijÄ negalima prilyginti veiksmams, atliktiems vykdant Žvalgybos įstatyme nustatytas funkcijas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-03-28 nutartyje Nr. A-2311-1062/2018 bei 2006-01-26 nutartyje Nr. AS-180-20-06 analizuotas žinių paskleidimo kitų institucijų dokumentuose aplinkybės. Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus, daroma iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a : ieÅ¡kovo UAB koncerno „MG Baltic“ atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ .  Teisėjai                                                                 Loreta Bujokaitė Vidas Stankevičius                                                                     JÅ«ra Marija Strumskienė