72cbff0c-da3c-420c-8b06-68c552a9ec6d · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-222-464/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01393-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.4.2.7; 2.1.3.3.1; 2.6.2.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 2 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danguolės Martinavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1324-779/2020 pagal ieÅ¡kovo A. L. ieÅ¡kinį atsakovui G. K. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Freshtravel“ (iÅ¡registruota 2020 m. rugsėjo 11 d.) ir Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notaras Augustas Rasimavičius, ir G. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį A. L. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. L. 2019 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į teismÄ dokumentinio proceso tvarka su ieÅ¡kiniu ir prašė priteisti jam iÅ¡ atsakovo G. K. 57 924 Eur skolÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad BUAB „Freshtravel“, atstovaujama bendrovės direktoriaus G. K., užtikrindama prievolių pagal paskolos sutartis vykdymÄ 2014 m. rugpjūčio 5 d. iÅ¡davė paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kuriuo ji įsipareigojo 2014 m. spalio 8 d. ieÅ¡kovui sumokėti 200 000 Lt (57 924 Eur). Vekselyje nurodytos sumos apmokėjimas buvo užtikrintas asmeniniu atsakovo G. K. laidavimu, vekselyje nurodant „laiduoju asmeniÅ¡kai“. Å is vekselis Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – Ä®PVÄ®) nustatyta tvarka, laikantis vekselyje nurodytų terminų, buvo pateiktas apmokėti, apie tai pažymint pačiame vekselyje, tačiau BUAB „Freshtravel“ skolos nesumokėjo.

Todėl ieÅ¡kovas iÅ¡ vekselio kylančiÄ reikalavimo teisę realizavo kreipdamasis į notarÄ . Jam buvo iÅ¡duotas 2014 m. lapkričio 13 d. vykdomasis įraÅ¡as, reikalaujant iÅ¡ BUAB „Freshtravel“ sumokėti 200 000 Lt (57 924 Eur) ir 613 Lt (177,54 Eur) notaro atlyginimÄ už vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimÄ , iÅ¡ viso 200 613 Lt (58 101,54 Eur), taip pat 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas, susidariusias nuo mokėjimo termino pasibaigimo dienos iki visiÅ¡ko skolos sumokėjimo.

3. IeÅ¡kovo teigimu, skola pagal vykdomÄ jį įraÅ¡Ä jam nesumokėta, o skolininkei UAB „Freshtravel“ Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 3 d. nutartimi iÅ¡kėlė bankroto bylÄ . BUAB „Freshtravel“ bankroto byloje buvo patvirtintas 77 389,36 Eur sumos ieÅ¡kovo kreditorinis reikalavimas, į jį įskaitytas ir reikalavimas dėl neapmokėto vekselio. BUAB „Freshtravel“ bankrotas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pripažintas tyčiniu. Kadangi BUAB „Freshtravel“ bankroto byloje ieÅ¡kovo kreditorinis reikalavimas pagal vekselį nebuvo padengtas, ieÅ¡kovas reiÅ¡kia ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo iÅ¡ vekselio laiduotojo.

4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 27 d. priėmė preliminarų sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai: priteisė iÅ¡ atsakovo G. K. ieÅ¡kovui A. L. 57 924 Eur skolÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 57 924 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 1 797 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Tačiau Å¡io sprendimo nepavykus įteikti atsakovui, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi 2019 m. rugsėjo 27 d. preliminarus sprendimas buvo panaikintas, o pati byla perduota nagrinėti pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles.

5. BylÄ nagrinėjant pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles, atsakovas G. K. 2020 m. kovo 12 d. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais 2014 m. rugpjūčio 5 d. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį ir jo pagrindu Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notaro A. Rasimavičiaus 2014 m. lapkričio 13 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä .

6. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad BUAB „Freshtravel“ neiÅ¡davė jokio 2014 m. rugpjūčio 5 d. paprastojo neprotestuotino vekselio, pagal kurį ji bÅ«tų gavusi ar turėjusi gauti piniginių lėšų iÅ¡ ieÅ¡kovo. Ginčo vekselis taip pat nebuvo pasiraÅ¡ytas ir kaip turimų prievolių užtikrinimo priemonė, nes pagal dvi paskolos sutartis, sudarytas tarp bendrovės ir ieÅ¡kovo A. L., vekselio iÅ¡raÅ¡ymo dienai bendrovė buvo jam skolinga tik 50 000 Lt. Tačiau ir Å¡iÄ skolÄ bendrovė jam grÄ Å¾ino per laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 6 d. iki 2014 m. rugsėjo 2 d. paskolų sutartyse abiejų Å¡alių nustatytomis sÄ lygomis.

7. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovo pateiktas į bylÄ vekselis yra iÅ¡ dalies suklastotas, nes atsakovo ranka nebuvo įraÅ¡yti visi bÅ«tini vekselio rekvizitai. BUAB ,,Freshtravel“ buvo suteikusi ieÅ¡kovui teisę naudotis jai priklausančių patalpų dalimi, atsakovės vadovo kabinetas nebuvo rakinamas, visi dokumentai bÅ«davo sudėti ant darbo stalo. Todėl tikėtina, kad ieÅ¡kovas, sÄ moningai pasinaudodamas tokia galimybe, pasisavino nepilnai užpildytÄ vekselį ir jam patogiu momentu baigė užpildyti bÅ«tinuosius paprastojo neprotestuotino vekselio rekvizitus savanaudiÅ¡kais tikslais, t. y. siekdamas gauti finansinę naudÄ .

IeÅ¡kovas, piktnaudžiaudamas vekselio abstraktumu, civilinėje apyvartoje realizavo vekselį su nepilnai iÅ¡reikÅ¡ta atsakovo valia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnis). Žinodamas, kad vekselis gali bÅ«ti realizuotas tik jeigu jis turi visus bÅ«tinuosius įstatyme nurodytus rekvizitus, ieÅ¡kovas, panaudodamas apgaulę, pats užbaigė pildyti atsakovo iÅ¡ dalies užpildytÄ vekselį, todėl egzistuoja dar ir CK 1.91 straipsnyje numatytas pagrindas pripažinti jį negaliojančiu.

Å is suklastotas vekselis, prieÅ¡ingai kaip nurodoma jo pabaigoje, 2014 m. spalio 8 d. nebuvo pateiktas atsakovui apmokėti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir priteisė ieÅ¡kovui A. L. iÅ¡ atsakovo G. K. 57 924 Eur skolÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 57 924 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2019 m. rugsėjo 27 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 2 897 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.

9. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo BUAB „Freshtravel“ 2014 m. rugpjūčio 5 d. ieÅ¡kovui A. L. iÅ¡davė paprastÄ jį vekselį, kurio suma 200 000 Lt (57 924 Eur). Atsakovas G. K. laidavo už vekselyje nurodytos piniginės prievolės įvykdymÄ , savo paraÅ¡u patvirtindamas, kad laiduoja asmeniÅ¡kai. BUAB „Frehtravel“ laiku neįvykdžius iÅ¡ vekselio kylančios prievolės, Vilniaus miesto 3-iojo notarų biuro notaras A. Rasimavičius 2014 m. lapkričio 13 d. iÅ¡davė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl 200 000 Lt (57 924 Eur) skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ trečiojo asmens ieÅ¡kovui.

10. Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartimi trečiajam asmeniui BUAB „Freshtravel“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi patvirtintas patikslintas BUAB „Freshtravel“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as, į kurį buvo įtrauktas ir ieÅ¡kovo A. L. 77 389,36 Eur dydžio finansinis reikalavimas. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1420-653/2020 BUAB „Freshtravel“ bankrotas pripažintas tyčiniu.

KlausimÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjęs teismas rėmėsi, be kita ko, ir įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose, priimtuose civilinėse ir baudžiamosiose bylose, jau konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis, kad buvęs BUAB „Freshtravel“ direktorius G. K. priėmė sprendimus, kurie bendrovei ir jos kreditoriams buvo akivaizdžiai ekonomiÅ¡kai nenaudingi, ir savo tyčiniais veiksmais nulėmė bendrovės bankrotÄ .

11. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų apie vekselyje nurodytos sumos (57 924 Eur) ar jos dalies grÄ Å¾inimÄ ieÅ¡kovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Atsakovo pozicijÄ , kad BUAB „Freshtravel“ ginčo vekselio nebuvo iÅ¡davusi ir kad Å¡is vekselis dalinai suklastotas, teismas pripažino jo gynybine versija, kuriÄ paneigia Å¡io vekselio pagrindu iÅ¡duotas vykdomasis įraÅ¡as, pradėta priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ra, vekselio buvimas bankroto byloje, paties atsakovo paaiÅ¡kinimai, nurodant, kurias vekselio skiltis jis asmeniÅ¡kai užpildė, o taip pat BUAB „Freshtravel“ iÅ¡keltoje bankroto byloje patvirtintas A. L. kreditorinis reikalavimas.

12. Tokį teismo vertinimÄ lėmė byloje esančių duomenų apie ieÅ¡kovo A. L. ir I. L. atliktus mokėjimus BUAB „Freshtravel“ bei dalies sumų grÄ Å¾inimÄ visuma. Kai kurie iÅ¡ Å¡ių mokėjimų buvo įforminti paskolos sutartimis (2014 m. birželio 30 d. sutartis Nr. Fresh201406 dėl 100 000 Lt paskolos pateikta į nagrinėjamÄ bylÄ , apie 2014 m. gegužės 30 d. sutartį Nr. Fresh201404 dėl 50 000 Lt paskolos pasisakoma Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-1/20 dėl BUAB „Freshtravel“ Å«kinės finansinės veiklos patikrinimo), kitus mokėjimus teismas identifikavo iÅ¡ bendrovės banko sÄ skaitų iÅ¡rašų bei FNTT specialistų atlikto patikrinimo.

IÅ¡ FNTT iÅ¡vados teismas sprendė, kad 2014 m. spalio 1 d. A. L. į bendrovės sÄ skaitÄ pervesta 200 000 Lt suma su nuoroda „avansas“ bendrovės buhalterės sudarytame apskaitos registre užfiksuota kaip jo suteikta paskola bendrovei. A. L. 2014 m. lapkričio 7 d. į bendrovės sÄ skaitÄ pervedė 15 000 Lt sumÄ su nuoroda „avansas pagal sutartį“. Atitinkamai, I. L. 2014 m. gegužės 30 d. į bendrovės banko sÄ skaitÄ pervedė 50 000 Lt ir 2014 m. spalio 24 d. – 100 000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodant „pagal sutartį“.

Bendrovės finansiniuose apskaitoje 150 000 Lt suma apskaityta dalyje „pirkėjai“ kaip gauta už paslaugas suma.

13. Nors pagal paskolos sutartį Nr. Fresh201404 keliais pavedimais buvo atsiskaityta iki 2014 m. liepos 10 d., o pagal sutartį Nr. Fresh201406 keliais pavedimais buvo atsiskaityta iki 2014 m. rugsėjo 2 d., taip pat 2014 m. lapkričio 14 d. A. L. buvo grÄ Å¾inta iÅ¡ SEB banko sÄ skaitos 100 000 Lt, visgi pačios bendrovės buhalterės sudarytame kreditorių sÄ raÅ¡e į jį buvo įtrauktas 262 640,50 Lt kreditorinis įsiskolinimas, kurį sudaro 112 640,50 Lt įsiskolinimas A. L. ir 150 000 Lt įsiskolinimas I. L..

14. Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad (1) vekselyje įraÅ¡ytÄ sumÄ ieÅ¡kovas į BUAB „Freshtravel“ banko sÄ skaitÄ pervedė 2014 m. spalio 1 d., kaip pats teigia, klaidingai nurodydamas, jog tai avansas; (2) į bylÄ nebuvo pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovÄ ir BUAB „Freshtravel“ ir / ar atsakovÄ G. K. bÅ«tų sieję kitokie, nei paskolos teisiniai santykiai; (3) FNTT 2016 m. kovo 16 d. specialisto iÅ¡vadoje dėl minėto pinigų pervedimo nurodyta, kad bendrovės buhalterės sudarytame apskaitos registre Nr. 44862 Å¡i suma užfiksuota kaip paskola bendrovei. Todėl padarė tokiÄ labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas 200 000 Lt sumÄ trečiajam asmeniui pervedė bÅ«tent kaip paskolÄ , o ne kaip avansÄ už bÅ«simas paslaugas.

15. Teismo vertinimu, ginčijamas vekselis buvo iÅ¡duotas tiek užtikrinant BUAB „Freshtravel“ prievolių pagal jau buvusius tęstinius Å¡alių paskolos santykius vykdymÄ , tiek ir užtikrinant bÅ«simos prievolės vykdymÄ , kitaip tariant, kaip garantija, kad bendrovės skolos ieÅ¡kovui bus grÄ Å¾intos, atitinkamai, atsakovas G. K. laidavo už ginčo vekselyje nurodytos piniginės prievolės įvykdymÄ .

16. Teismas nesutiko su atsakovu, kad vekselio davėjui – BUAB „Freshtravel“ vadovui, kuris yra ir vekselio laiduotojas, reikalavimas apmokėti šį vekselį nebuvo pateiktas. KitokiÄ teismo iÅ¡vadÄ dėl to lėmė notaro 2014 m. lapkričio 13 d. iÅ¡duotas vykdomasis įraÅ¡as bei pradėta priverstinė iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ra, kuri nutrÅ«ko trečiajam asmeniui iÅ¡kėlus bankroto bylÄ . Notaras, gavęs ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ iÅ¡ieÅ¡koti pinigus iÅ¡ skolininko, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 987 patvirtintomis 1999 m. rugsėjo 13 d.

Vekselių naudojimo taisyklėmis bei nutarimu Nr. 988 patvirtinta Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka, vykdomÄ jį įraÅ¡Ä iÅ¡davė pasibaigus notarinio veiksmo atidėjimo laikui bei įvykdžius 8 punkto pirmosios pastraipos reikalavimÄ (patikrinęs įrodymus, ar praneÅ¡ta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neapmokėtas). Kadangi pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – Ä®PVÄ®) 47 straipsnio 4 dalį laiduotojui praneÅ¡ti galima bet kokia forma, teismas konstatavo, kad, 2014 m. spalio 8 d. praneÅ¡damas trečiajam asmeniui apie vekselio neapmokėjimÄ bei pateikdamas vekselį apmokėjimui, ieÅ¡kovas tuo pačiu informavo ir laiduotojÄ .

17. Pasisakydamas dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų pripažinti vekselį ir vykdomÄ jį įraÅ¡Ä negaliojančiais CK 1.90 straipsnio pagrindu, teismas atsakovo paaiÅ¡kinimus, kad jis pats užpildė ginčijamo vekselio atitinkamas dalis, jį pasirašė, tačiau vekselio ieÅ¡kovui neiÅ¡davė ir pilnai neužpildytÄ vekselį laikė ant stalo, todėl ieÅ¡kovas galėjo tokį iÅ¡ dalies užpildytÄ vekselį pasisavinti, įvertino kaip nelogiÅ¡kus bei nederančius su atidaus, protingo, rÅ«pestingo verslininko, bendrovės vadovo, pareigomis ir statusu, todėl jais nesivadavo.

Kaip dar mažiau įtikinamÄ teismas nurodė tokiÄ aplinkybę, kad atsakovas nebÅ«tų tokio dokumento vagystės pastebėjęs anksčiau ir kreipęsis į teisėsaugos institucijas. Kadangi ieÅ¡kovas vekselį realizavo 2014 metais, dar BUAB „Freshtravel“ vykdant veiklÄ , apie pateiktÄ reikalavimÄ ir iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų pagrindÄ atsakovui (jo vadovaujamai bendrovei) praneÅ¡ta iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, vėliau visus iÅ¡ieÅ¡kojimo dokumentus pateikiant ir į bankroto bylÄ . Todėl ir Å¡iuos aspektu atsakovo argumentai dėl vekselių vagystės bei nepilnai iÅ¡reikÅ¡tos atsakovo valios teismas vertino kaip visiÅ¡kai neįtikinamus.

18. Teismas nenustatė pagrindo ir vekselį bei vykdomÄ jį įraÅ¡Ä pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.91 straipsnio nuostatas, be kita ko, pažymėjęs, kad atsakovas net neįrodinėjo CK 1.91 straipsnio taikymui reikalingų sÄ lygų viseto. Todėl plačiau dėl to, kas, teismo vertinimu, tik deklaratyviai buvo teigiama, bet nebuvo įrodinėjama, teismas nepasisakė.

19. Atsižvelgdamas į faktÄ , kad skola pagal 2014 m. lapkričio 13 d. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , BUAB „Freshtravel“ bankrutavus, taip ir liko nesumokėta, o už BUAB „Freshtravel“ prievoles ieÅ¡kovui įvykdymÄ laidavo atsakovas G. K., teismas ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai. Atsakovo teismo posėdžio metu nurodytÄ aplinkybę apie 3 000 Eur sumos bankroto procese iÅ¡mokėjimÄ ieÅ¡kovui, kurios ieÅ¡kovas ir neginčijo, teismas pripažino neturinčiÄ Ä¯takos priimamam sprendimui, nes ieÅ¡kovo A.

L. kreditorinis reikalavimas bankroto byloje buvo žymiai didesnis, nei Å¡iuo ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovo suma. I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 20. Atsakovas G. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimÄ ir ginÄÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės: ieÅ¡kovo A. L. ieÅ¡kinį atmesti, o jo prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti ir pripažinti negaliojančiais 2014 m. rugpjūčio 5 d. paprastÄ jį vekselį bei jo pagrindu iÅ¡duotÄ 2014 m. lapkričio 13 d. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 20.1. Teismas 57 924 Eur sumÄ priteisė netinkamai kvalifikavęs teisinius santykius ir net neįsitikinęs, ar tokio dydžio BUAB „Freshtravel“ prievolė ieÅ¡kovui apskritai egzistavo. Vekselis, pasibaigus įstatyme nustatytam terminui pateikti jį apmokėti, yra praradęs vertybinio popieriaus statusÄ , todėl ieÅ¡kovas privalo įrodyti, iÅ¡ kokio sandorio ir iÅ¡ kokio teisinio santykio kilo prievolė, kuriai užtikrinti ar kuriai įforminti buvo panaudotas vertybinio popieriaus galiÄ praradęs vekselis. 20.2.

IeÅ¡kovo Ä®PVÄ® nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ kildinant iÅ¡ paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas turi bÅ«ti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiÅ¡kinančiÄ teismų praktikÄ . Kadangi paskolos sutartis yra realinė sutartis, paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien Å¡alių suderintos valios iÅ¡reiÅ¡kimo nepakanka, bÅ«tinas sutarties dalyko – Å¡iuo atveju pinigų – perdavimas paskolos gavėjui (BUAB „Freshtravel“).

Teismas selektyviai vertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė klaidingas iÅ¡vadas apie tariamai egzistavusiÄ prievolę (jos dydį). 20.3. Teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , kad 2014 m. spalio 1 d. avansinis mokėjimas buvo paskola, nes, pasak teismo, jokių kitų įrodymų į bylÄ nepateikta, nukrypo nuo tokio pobÅ«džio bylose galiojančios įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklės – tais atvejais, kai dokumentas, įvardytas kaip vekselis, pagal įstatymÄ neturi vekselio galios, tai aplinkybes, kokio sandorio pagrindu buvo iÅ¡duotas nurodytas dokumentas ir kad skolininkas yra skolingas kreditoriui, turi įrodyti taip teigiantis kreditorius. 20.4.

IeÅ¡kovas neturėjo iÅ¡ paskolos teisinių santykių kylančių reikalavimų BUAB „Freshtravel“ ir apskritai tokio dydžio reikalavimų, nepaisant jų kilmės. Tiek praÅ¡ydamas patvirtinti kreditorinį reikalavimÄ BUAB „Freshtravel“ bankroto byloje, tiek reikÅ¡damas reikalavimus atsakovui Å¡ioje byloje, ieÅ¡kovas elgiasi nesÄ Å¾iningai, kadangi manipuliuoja vekselio statusu ir siekia pasipelnyti suma, kurios nei BUAB „Freshtravel“, nei atsakovui paskolinęs nebuvo. 20.5. IeÅ¡kovas reikalavimus atsakovui kildina iÅ¡ laidavimo pagal vekselį teisinių santykių, tačiau vekselis, kaip vertybinis popierius, atsakovo atžvilgiu negalioja ir Ä®PVÄ® nuostatos dėl įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių Å¡iam ginčui netaikytinos.

Todėl teismas privalėjo įvertinti, ar ieškovas įrodė, jog atsakovas CK nustatyta tvarka laidavo pagal BUAB „Freshtravel“ prievoles, jeigu laidavo, kokiu sandoriu ir už kokias konkrečiai prievoles ir svarbiausia, ar laidavimas yra tebegaliojantis, tačiau to nepadarė. Ieškovui su BUAB „Freshtravel“ sudarant paskolų sutartis, susitarimas dėl laidavimo sudarytas nebuvo, atitinkamų nuostatų nenumatė ir paskolų sutartys, tuo tarpu laidavimo sutarčiai pagal CK 6.79 straipsnį yra privaloma rašytinė forma, tačiau jokio rašytinio dokumento dėl laidavimo už neįvardintas prievoles šalys nepasirašė.

Be to, negali bÅ«ti laiduojama už didesnę sumÄ , nei yra skolingas skolininkas (CK 6.78 straipsnio 2 dalis). 20.6. Darant prielaidÄ , kad buvo laiduojama už 200 000 Lt sumos iki 2014 m. spalio 8 d. sumokėjimÄ (nors tokios aplinkybės atsakovas nepripažįsta, Å¡i suma praėjus dviem mėnesiams nuo tariamo vekselio iÅ¡raÅ¡ymo buvo pervesta į bendrovės sÄ skaitÄ už jos teikiamas paslaugas), teismas privalėjo taikyti CK 6.88 straipsnio 1 dalies normÄ , pagal kuriÄ tais atvejais, kai laidavimu užtikrinama terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kuriÄ suėjo prievolės įvykdymo terminas, nepareiÅ¡kia laiduotojui reikalavimo.

Ieškovas pretenzijas ir reikalavimus atsakovui kaip tariamam laiduotojui turėjo pareikšti iki 2015 m. sausio 8 d. Taigi nuo tariamos prievolės įvykdymo termino pabaigos praėjus daugiau nei penkeriems metams, laidavimas buvo pasibaigęs ir jokių pretenzijų atsakovui, kaip tariamam laiduotojui, reikšti ieškovas nebegalėjo. 20.7. Vien tai, kad vekselio pagrindu buvo išduotas vykdomasis įrašas, nereiškia, kad vekselis buvo pateiktas atsakovui apmokėjimui. Ieškovas 2020 m. liepos 20 d. vykusiame teismo posėdyje pripažino, kad vekselyje žodžius „vekselį apmokėjimui gavau 2014 10 08“ jis įrašė savo ranka (protokolo garso įrašas nuo 17:50 min. iki 18:05 min).

Be to, ieÅ¡kovas pripažino, kad įraÅ¡Ä atliko taip, kad jis bÅ«tų Å¡alia atsakovo paraÅ¡o, kurį, kaip nurodė ieÅ¡kovas, atsakovas pasirašė tariamai iÅ¡duodamas vekselį, t. y. 2014 m. rugpjūčio 5 d. Taigi, iÅ¡ paties ieÅ¡kovo teismui pateiktų paaiÅ¡kinimų matyti, kad Å¡alia jo atlikto įraÅ¡o „vekselį apmokėjimui gavau 2014 10 08“ atsakovas nepasirašė, t. y. vekselio gavimo fakto nepatvirtino ir jo neakceptavo, nors tiek notarui, tiek teismui ieÅ¡kovas bandė sudaryti prieÅ¡ingÄ Ä¯spÅ«dį. 20.8.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad aplinkybė, jog BUAB „Freshtravel“ bankroto byloje ieškovo reikalavimas buvo iš dalies patenkintas, t. y. jam sumokėti 3 000 Eur, yra nereikšminga. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta, kadangi nepriklausomai nuo to, kiek abejotinos kilmės vekselių ir kokiai sumai ieškovas yra pateikęs bankroto administratoriui, reali BUAB „Freshtravel“ skolos ieškovui suma buvo 97 640,50 Lt, t. y. 28 278,64 Eur. Todėl ieškovui BUAB „Freshtravel“ bankroto proceso metu gavus 3 000 Eur, realaus reikalavimo suma sumažėjo iki 25 278,64 Eur ir būtent ši suma yra aktuali nagrinėjamoje byloje. 20.9.

Atsakovas ir toliau laikosi nuoseklios pozicijos, kad ginčo vekselio ieÅ¡kovui jis apskritai neiÅ¡davė, o ieÅ¡kovas iÅ¡ dalies užpildytÄ vekselį pasisavino neteisėtai. Teisminių procesų neinicijavimas nereiÅ¡kia suklastotų vekselių pripažinimo, taip pat neatima teisės gintis nuo pareikÅ¡tų reikalavimų Å¡ioje byloje ir dėstyti savo argumentus. Atsakovas dėl verslo nesėkmės patyrė didelius finansinius sunkumus ir neturėjo galimybių gauti kvalifikuotÄ teisinę pagalbÄ bei realizuoti savo teisę į pažeistų teisių gynimÄ .

Be to, atsakovas dėl suklastotų vekselių bandė inicijuoti ikiteisminį tyrimÄ , tačiau ikiteisminio tyrimo institucijos jį pradėti atsisakė, siÅ«lydamos teisinius ginčus spręsti civilinio proceso tvarka.

21. IeÅ¡kovas A. L. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovo G. K. apeliacinį skundÄ atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 21.1. Atsakovas skunde visiÅ¡kai nepagrįstai teigia, kad ginčijamas vekselis yra praradęs vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusÄ , ir nepagrįstai vadovaujasi kasacinio teismo praktika, suformuota civilinėse bylose Nr. 3K-3-43-916/2017, Nr. e3K-7-100-469/2019, Nr. e3K-3-201-378/2020 priimtose nutartyse, nes minėtų bylų ir Å¡ios bylos faktiniai pagrindai nesutampa.

Nagrinėjamu atveju ginčo vekselis buvo realizuotas Ä®PVÄ® nustatyta tvarka, t. y. UAB „Frehtravel“ laiku neįvykdžius iÅ¡ vekselio kylančios prievolės, notaras A. Rasimavičius 2014 m. lapkričio 13 d. iÅ¡davė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl 200 000 Lt (57 924 Eur) skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, o vekselio davėjai BUAB „Freshtravel“ iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , ieÅ¡kovo kreditorinis reikalavimas, kylantis dėl vekselio neapmokėjimo, patvirtintas bankroto byloje. 21.2. Vekselio laidavimas yra savarankiÅ¡kas prievolės pagal vekselį įvykdymo užtikrinimo bÅ«das, reglamentuotas Ä®PVÄ®, o vekselio laidavimo atveju pakanka tik vienaÅ¡alės laiduotojo valios iÅ¡raiÅ¡kos vekselyje.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintų Vekselių naudojimo taisyklių 27.1 punktas nustato, kad laiduotojo įsipareigojimas galioja, kol galioja įsipareigojimas asmens, už kurį buvo laiduota. Šiuo atveju taikytina bendroji laidavimo pasibaigimo taisyklė – laidavimas galioja tol, kol neįvykdyta juo užtikrinta prievolė (CK 6.87 straipsnio 1 dalis). 21.3. Ieškovas nėra praradęs teisės kreiptis dėl skolos priteisimo iš vekselio laiduotojo, t. y. solidaraus skolininko.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai, bankrutuojant skolininkui, reikalavimas laiduotojui pareiÅ¡kiamas iki pagrindinio skolininko likvidavimo, nors tokios bylos nagrinėjimo metu vėliau skolininkas ir likviduojamas, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius kreipėsi į teismÄ , siekdamas savo teisių ir teisėtų interesų gynybos, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi. Pripažinus nepagrįsta atsakovo pozicijÄ , kad vekselis prarado vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusÄ , nepagrįsta pripažintina ir jo pozicija, jog kreditorius (t. y. ieÅ¡kovas) privalo įrodyti iÅ¡ kokio sandorio, iÅ¡ kokio teisinio santykio kilo prievolė, kuriai užtikrinti ar kuriai įforminti buvo panaudotas vekselis. 21.4.

Teismas tinkamai įvertino byloje pateiktų įrodymų visetÄ ir pagrįstai sprendė, kad pagal vekselį iÅ¡raÅ¡ytÄ sumÄ , kaip paskolÄ , ieÅ¡kovas į BUAB „Freshtravel“ banko sÄ skaitÄ pervedė 2014 m. spalio 1 d., nepateikus į bylÄ jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovÄ ir BUAB „Freshtravel“ ir / ar atsakovÄ G. K. bÅ«tų sieję kitokie nei paskolos teisiniai santykiai. Teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad FNTT 2016 m. kovo 16 d. specialisto iÅ¡vadoje dėl minėto pinigų pervedimo nurodyta, jog bendrovės buhalterės sudarytame apskaitos registre Nr. 44862 Å¡i suma užfiksuota kaip paskola bendrovei.

Tokia teismo iÅ¡vada atitinka ir kasacinio teismo praktikÄ , kad ne vekselio turėtojas turi pagrįsti teisės turėjimÄ , o vekselio davėjas turi įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio pagrindo. 21.5. Atsakovas tendencingai siekia suklaidinti ir apeliacinio skundo 8 pastraipoje pateiktoje lentelėje nurodo klaidingus duomenis (nenurodo 2014 m. gegužės 30 d. iÅ¡ I. L. banko sÄ skaitos pervestos 50 000 Lt paskolos), dėl ko bandoma sumažinti BUAB „Freshtravel“ vekselio iÅ¡davimo metu ir jo pateikimo apmokėti metu egzistavusios finansinės prievolės dydį.

Tokiu pačiu principu apeliacinio skundo 10–11 pastraipose pateikiami klaidingi skaičiavimai dėl neva ieÅ¡kovui dalinai grÄ Å¾intų sumų ir buvusių likučių. 21.6. Atsakovo, kaip laiduotojo, prievolei taikytinos Ä®VPÄ® nuostatos (Ä®VPÄ® 33 straipsnio 1 dalis, 34 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas negali bÅ«ti pripažintas laiduotoju pagal statusÄ praradusį vekselį, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog jo laidavimo prievolė vertintina pagal CK įtvirtintÄ laidavimo institutÄ . 21.7.

IeÅ¡kovas vekselį Ä®PVÄ® nustatyta tvarka realizavo dar 2014 metais, t. y. kuomet BUAB „Freshtravel“ dar vykdė veiklÄ , ieÅ¡kovui buvo iÅ¡duotas ginčijamas vykdomasis įraÅ¡as, jis pateiktas vykdyti antstoliui dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo priverstine tvarka. Akivaizdu, kad tiek apie pateiktÄ reikalavimÄ , pradėtÄ priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«rÄ ir iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų pagrindÄ (vekselį) atsakovui, kaip BUAB „Freshtravel“ vadovui ir tuo pačiu laiduotojui, buvo žinoma dar iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Vėliau visi iÅ¡ieÅ¡kojimo dokumentai su vykdomÄ ja byla ir vekselio originalu pateikti į bankroto bylÄ , todėl nėra suprantama ir paaiÅ¡kinama, kodėl argumentus dėl vekselio negaliojimo, suklastojimo, pasisavinimo atsakovas pateikia praėjus daugiau nei penkeriems metams. 21.8. Atsakovo nurodytas deklaratyvus teiginys, kad vekselis nebuvo pateiktas apmokėti, ne tik neatitinka tikrovės, tačiau ir nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo spręsti dėl paties vekselio negaliojimo. Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos taisyklių 6.2 punktas nustato, kad notaras, priimdamas praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , patikrina, ar vekselis sudarytas pagal įstatymo reikalavimus.

Notarui vekselio turėtojas privalo pateikti įrodymus, jog jis Ä®PVÄ® 47 straipsnyje numatyta tvarka pranešė visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims apie tai, jog vekselis nebuvo apmokėtas (Vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 8 punktas). Duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad notaras, priimdamas praÅ¡ymÄ , pažeidė minėtus reikalavimus, atsakovas nepateikė, neįrodė ir to, jog iÅ¡duodant vykdomÄ jį įraÅ¡Ä buvo pažeistos materialiosios ar proceso teisės normos.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl vekselio laiduotojo atsakomybės ir laidavimo prievolės galiojimo 22. Apelianto teigimu, nei vekselio davėjai, dėl bankroto 2020 m. rugsėjo 11 d. jau iÅ¡registruotai BUAB „Freshtravel“, nei jam pačiam jokių prievolių pagal ginčijamÄ vekselį ir jo laidavimÄ nekyla, nes nebuvo jokio faktinio pagrindo (sandorio) tokiam vekseliui iÅ¡duoti, vekselis nebuvo ieÅ¡kovui iÅ¡duotas, ieÅ¡kovas jį gavo neteisėtai, ir net jeigu bÅ«tų pagrindas pripažinti tokios apelianto prievolės buvimo faktÄ , Å¡i bÅ«tų gerokai mažesnė (25 278,64 Eur), nei sprendė bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas (57 924 Eur).

23. Vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį iÅ¡raÅ¡antis asmuo be iÅ¡lygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrÄ pinigų sumÄ vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.101 straipsnio 1, 6 dalys, 1.105 straipsnis). Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių iÅ¡raÅ¡ymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiÅ¡kimo ir patenkinimo tvarkÄ bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja Ä®PVÄ® nuostatos.

24. Ä®PVÄ® 2 straipsnyje nurodyta, kad vekselis – vertybinis popierius, kuris iÅ¡raÅ¡omas Ä®PVÄ® nustatyta tvarka ir kuriuo jį iÅ¡rašęs asmuo be sÄ lygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrÄ pinigų sumÄ vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. Visos vekselio sumos arba jos dalies apmokėjimas gali bÅ«ti užtikrinamas laidavimu (Ä®PVÄ® 32 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas yra įpareigotas lygiai taip pat kaip ir asmuo, už kurį jis laidavo. Laiduotojo įsipareigojimas galioja ir tuomet, kai ta prievolė, už kuriÄ jis laidavo, dėl kurios nors priežasties negalioja, iÅ¡skyrus vekselio formos trÅ«kumus (Ä®PVÄ® 34 straipsnio 1, 2 dalys).

25. Byloje nustatyta, kad BUAB „Freshtravel“, atstovaujama bendrovės vadovo, apelianto G. K., 2014 m. rugpjūčio 5 d. pasirašė paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kuriuo ji besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo 2014 m. spalio 8 d. ieÅ¡kovui A. L. sumokėti 200 000 Lt (ekvivalentas 57 924 Eur). Vekselyje nurodytos sumos apmokėjimas buvo užtikrintas apelianto laidavimu, vekselyje padarant įraÅ¡Ä â€žlaiduoju asmeniÅ¡kai“. Pažymėtina, kad vekselio formos trÅ«kumais ar apelianto paraÅ¡o autentiÅ¡kumu prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai nebuvo grindžiami, o keliami klausimai dėl tokio turinio vekselio iÅ¡davimo aplinkybių.

26. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Å¡alių sudarytas paskolos sutartis, į jų tarpusavio santykių tęstinumÄ , apelianto laidavimÄ pripažino ir jau buvusių, ir bÅ«simų prievolių įvykdymÄ užtikrinančia priemone. Tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apeliacinio skundo argumentais nėra paneigta. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylÄ nagrinėjusio teismo pozicijÄ , kad Å¡alių santykiai nebuvo epizodiniai ir neapsiribojo vien dviejų raÅ¡ytinės formos paskolos sutarčių sudarymu, neabejotinai pagrindžia nevienkartiniai, nedideliais laiko tarpais, sistemingai ieÅ¡kovo A.

L. ir I. L. tuo laikotarpiu atlikti pinigų didelėmis sumomis pervedimai bendrovei, nurodant įvairias Å¡ių mokėjimų paskirtis, pačios bendrovės atliekami pinigų jiems grÄ Å¾inimai, gautų iÅ¡ ieÅ¡kovo pinigų įtraukimas į bendrovės buhalterinę apskaitÄ kaip paskolos, o vėliau, inicijavus bankroto bylÄ , ir negrÄ Å¾intų jam bei I. L. piniginių lėšų įtraukimas į bendrovės skolinių įsipareigojimų sÄ raÅ¡Ä .

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įstatyme nustatytas reikalavimas, jog vekselyje turi bÅ«ti besÄ lyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytÄ pinigų sumÄ , reiÅ¡kia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iÅ¡ jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobÅ«džio, t. y. nesusijusi teisiniu ryÅ¡iu su jos atsiradimo pagrindu. Dėl to abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iÅ¡ Å¡ios prievolės. Atitinkamai, kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iÅ¡ abstraktaus pobÅ«džio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta prieÅ¡ingai.

Kadangi vekselis yra abstraktaus vienaÅ¡alio sandorio rezultatas, ir prievolė, atsiradusi iÅ¡ abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimÄ ar jo galiojimÄ , bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui iÅ¡duoti arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-706/2016, 13, 20 punktai).

28. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-695/2016), nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste tai reiškia, jog net ir nenustačius vekselyje nurodyto dydžio pinigų sumos perdavimo trečiajam asmeniui BUAB „Freshtravel“ fakto iki šio vekselio pasirašymo, vien ši aplinkybė negalėtų lemtų vertinimo, kad vekselis buvo išduotas iš viso be jokio pagrindo.

Vekselis gali būti išduotas ne tik paskolos, bet ir kitokio teisinio santykio ar įsipareigojimo pagrindu. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad išduodant ir naudojant vekselius civilinėje apyvartoje turi būti atsižvelgiama į jų paskirtį ir tikslus: ar vekselis buvo išduotas kaip skolos dokumentas, ar kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-421/2016).

29. Taigi, kitaip nei tvirtina apeliantas, paskolos dalyku galinčių bÅ«ti pripažintomis piniginių lėšų neperdavimas iki ginčo vekselio pasiraÅ¡ymo momento, arba jų perdavimas mažiau, nei vekselyje įraÅ¡yta suma, arba visos sumos perdavimas jau po vekselio pasiraÅ¡ymo, pats savaime negali bÅ«ti interpretuojamas kaip pagrindo vekseliui iÅ¡duoti nebuvimas ir ieÅ¡kovo piktnaudžiavimas vekselio abstraktumo savybe. Minėta, kad vekseliu nėra draudžiama įforminti ir kitokių juo įsipareigojančio asmens (ar asmenų) ir to asmens, kuriam Å¡iuo vekseliu įsipareigojama, susitarimų, pavyzdžiui, iÅ¡ anksto garantuoti bÅ«simos paskolos grÄ Å¾inimo, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas.

Juo labiau kad Å¡iuo konkrečiu atveju tokio dydžio, kaip nurodyta vekselyje, t. y. 200 000 Lt sumÄ ieÅ¡kovas į bendrovės sÄ skaitÄ pervedė 2014 m. spalio 1 d., iki sueinant vekselio apmokėjimo terminui, o Å¡i suma pačios bendrovės finansinėje apskaitoje buvo apskaityta kaip paskola. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįsitikino, ar apelianto prievolei atsirasti apskritai egzistavo pagrindas (ieÅ¡kovo ir bendrovės sandoris dėl paskolos), aiÅ¡kiai stokoja pagrįstumo.

30. Teisėjų kolegija negali sutikti ir su tokiais apelianto apeliacinio skundo argumentais, kad ginčijamas vekselis, pasibaigus įstatyme nustatytam terminui pateikti jį apmokėti, yra praradęs vertybinio popieriaus statusÄ ir yra paprastas skolos dokumentas, todėl bÅ«tent ieÅ¡kovas privalėjo įrodyti, iÅ¡ kokio sandorio ir iÅ¡ kokio teisinio santykio kilo prievolė, kuriai užtikrinti ar kuriai įforminti buvo panaudotas vertybinio popieriaus galiÄ praradęs vekselis. Ä®PVÄ® 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas įtvirtina, kad vekselio turėtojas netenka teisės pareikÅ¡ti reikalavimų jo davėjui, indosantams ir kitiems įsipareigojusiems asmenims, iÅ¡skyrus akceptavusįjį, kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti, kai įraÅ¡yta sÄ lyga „grÄ Å¾inti be iÅ¡laidų“ ar „neprotestuotinas“.

AiÅ¡kindamas ir taikydamas Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ , kasacinis teismas yra nurodęs, kad vekselio turėtojo teisė „pareikÅ¡ti reikalavimus“ reiÅ¡kia kreipimÄ si į notarÄ dėl reikalavimo apmokėti vekselį patenkinimo ne ginčo tvarka, notarui iÅ¡duodant vykdomÄ jį įraÅ¡Ä (Ä®PVÄ® 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 72 straipsnio 2 dalis, 81 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2013).

31. Akivaizdu, kad apeliantas klysta dėl to, jog ginčo vekselis prarado vertybinio popieriaus savybę, atitinkamai, ir dėl kiekvienos iÅ¡ Å¡alių įrodinėtinų aplinkybių. Kitokia, nei Å¡ios nutarties 27 punkte buvo aptarta įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė Å¡iuo atveju netaikytina, nes vekselis buvo realizuotas Ä®PVÄ® nustatyta tvarka, jo pagrindu 2014 m. lapkričio 13 d. notaras iÅ¡davė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä skolos iÅ¡ieÅ¡kojimui iÅ¡ dabar jau bankrutavusios pagrindinės skolininkės BUAB „Freshtravel“, kurios bankroto byloje, kaip yra nustatyta, su ieÅ¡kovu nebuvo atsiskaityta, be kita ko, ir pagal ginčo vekselį.

Pažymėtina ir tai, kad vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimas jokiu savarankiÅ¡ku pagrindu Å¡ioje byloje net ir nėra ginčijamas. Reikalavimo dėl vykdomojo įraÅ¡o negaliojimo patenkinimo apeliantas siekė tik kaip iÅ¡vestinio iÅ¡ pirmojo savo reikalavimo dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, t. y. kaip vekselio iÅ¡davimo padarinio paÅ¡alinimo, o notarui reikalavimų jis nereiÅ¡kė ir notaro neteisėtų veiksmų, iÅ¡duodant šį vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , ar kitų su galbÅ«t nepagrįstu jo iÅ¡davimu susijusių aplinkybių neįvardijo ir neįrodinėjo.

32. Apeliacinio skundo argumentų, kad vien vekselio pagrindu iÅ¡duotas vykdomasis įraÅ¡as dar nereiÅ¡kia, jog vekselis buvo pateiktas apeliantui apmokėti, pagrįstumas taip pat įvertintinas atsižvelgiant į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl vekselio pateikimo apmokėti ir praneÅ¡imo apie jo neapmokėjimÄ procedÅ«rų tikslus, iÅ¡ tiesų pažymi, kad Ä®PVÄ® 47 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedÅ«ros laikymasis yra privalomas visais vekselių neapmokėjimo atvejais (Ä®PVÄ® 48 straipsnio 2 dalis), o ypač reikÅ¡mingas tada, kai iÅ¡raÅ¡yto vekselio pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose dalyvauja ne tik vekselio davėjas ir vekselio turėtojas, bet ir akceptantai, indosantai, laiduotojai (kaip yra nagrinėjamu atveju), kurių atsakomybė vekselio turėtojui yra solidari su vekselio davėjo atsakomybe (Ä®PVÄ® 49 straipsnio 1 dalis), ir todėl apmokėti vekselį vekselio turėtojas gali pareikalauti bet kurio iÅ¡ jų.

Vekselio turėtojas, pateikęs vekselį apmokėti mokėtojui ir Å¡iam jo neapmokėjus, privalo apie neapmokėtÄ vekselį praneÅ¡ti laiduotojams, tačiau tokiu atveju jis neturi pareigos atskirai pateikti vekselį apmokėti ir laiduotojui, nes laiduotojo solidarioji pareiga kyla tik vekselio mokėtojui neįvykdžius prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449-378/2015).

33. Vadinasi, pateikti vekselį apmokėti apeliantui, kaip laiduotojui, ieÅ¡kovas pareigos neturėjo. IeÅ¡kovas pasirinko reikalauti skolos pagal vekselį visų pirma iÅ¡ pagrindinės skolininkės BUAB „Freshtravel“, pareiÅ¡kęs jai reikalavimÄ , kurio neapmokėjus jam ir buvo iÅ¡duotas vykdomasis įraÅ¡as. Nekyla pagrįstų abejonių dėl to, kad apeliantas, bÅ«damas skolininkės vienasmeniu valdymo organu ir kartu jos prievolių laiduotoju, gerai žinodamas jo vadovaujamos bendrovės turtinę padėtį ir termino vekseliui apmokėti metu jau buvusį bendrovės nemokumÄ , negalėjimÄ atsiskaityti su savo kreditoriais, apie neapmokėtÄ vekselį taip pat žinojo ar turėjo žinoti. Tokį teisėjų kolegijos įsitikinimÄ papildomai pagrindžia ir aplinkybės, susijusios su abiejų Å¡alių tarpusavio santykiais, apie kuriuos Å¡ioje nutartyje dar bus pasisakyta.

34. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusioje faktinėje situacijoje pačiam apeliantui teko pareiga įrodyti, kad trečiasis asmuo BUAB „Freshtravel“, kurio vardu veikė apeliantas, iÅ¡raÅ¡ydamas ginčijamÄ vekselį iÅ¡ tikrųjų nesiekė sukurti įsipareigojimo sumokėti jame nurodytÄ pinigų sumÄ ieÅ¡kovui A. L. ir neegzistavo joks sandoris ar kitoks susitarimas, kurio pagrindu Å¡is vekselis bÅ«tų iÅ¡raÅ¡ytas (žr. Å¡ios nutarties 27 punktÄ ).

35. Siekdamas paneigti laidavimo prievolės pagal vekselį buvimÄ , apeliantas prieÅ¡ieÅ¡kiniu įrodinėjo apskritai neiÅ¡davęs vekselio, patvirtinančio jo vadovaujamos bendrovės ir savo paties atitinkamo dydžio įsipareigojimÄ ieÅ¡kovui. Tačiau tokiÄ apelianto pozicijÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino neįrodyta. Å iame kontekste pažymėtina, kad apeliantas nepagrįstai sutapatina dvi savo esme skirtingas aplinkybes – vekselio atidavimÄ (jo fizinį perdavimÄ ) kreditoriui ir jo suraÅ¡ymÄ / pasiraÅ¡ymÄ , nors pastarosios aplinkybės (t. y. kad vekselį jis pasirašė) net ir neginčija, teigdamas, jog nepilnai užpildytÄ vekselį ieÅ¡kovas pasisavino be jo žinios.

Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų (iÅ¡skyrus paties apelianto teiginius), kurie galėtų patvirtinti Å¡iÄ jo versijÄ , kad tokio turinio vekselis iÅ¡gautas apgaule ar kitomis neteisėtomis priemonėmis, kad Å¡iame vekselyje apelianto valia, kaip jis tvirtina, iÅ¡reikÅ¡ta nepilnai. Apeliantas net nepaaiÅ¡kina, kokios aplinkybės lėmė, kad vekselį, nors ir iÅ¡ dalies, jis visgi užpildė, nenurodo kokia tikroji Å¡ioje situacijoje buvo jo valia.

36. Valios išreiškimas iš tiesų yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2003; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019, 61 punktas). CK 1.90 ir 1.91 straipsniuose, kuriais apeliantas grindė savo priešieškinio reikalavimus, reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais. Šiose normose nustatyta, kad iš esmės suklydus ar dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu, atitinkamai, pagal klydusios šalies ar nukentėjusiojo ieškinį.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymuose įtvirtinto sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose bÅ«tų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečius sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumÄ , apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Kitaip tariant, sandorių negaliojimo institutas turi ir kitÄ paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ , įgytų teisių ilgaamžiÅ¡kumÄ ir jų gerbimÄ .

Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-695/2015).

37. Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikÅ¡tis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Kasacinio teismo praktikoje sandorio nuginčijimo dėl apgaulės instituto įstatymo nuostatų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra nuosekliai iÅ¡plėtotas. Apgaule galima pripažinti tik tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ formuojantis Å¡alies valiai.

Apgaulės atveju apgautosios sandorio Å¡alies valiÄ paveikia kitos Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningi veiksmai (tiek aktyvÅ«s, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės bÅ«du sudarytas sandoris yra ne sandorio Å¡alies laisvos valios iÅ¡raiÅ¡kos rezultatas, o kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebÅ«tų buvę, apgautoji sandorio Å¡alis sandorio arba apskritai nebÅ«tų sudariusi, arba bÅ«tų sudariusi jį visiÅ¡kai kitokiomis sÄ lygomis.

Sprendžiant, ar sudarytas sandoris turi valios trÅ«kumų dėl apgaulės panaudojimo, tiriamas sandorio Å¡alių valios formavimosi procesas, analizuojami apgautosios sandorio Å¡alies tikrieji ketinimai, aiÅ¡kinamasi, ar ji suvokė tikrÄ jÄ sandorio, atskirų jo sÄ lygų esmę, ar ji sprendimÄ dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sÄ lygų priėmė savarankiÅ¡kai, ar veikiama kitų, paÅ¡alinių veiksnių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015; 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-469/2021).

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas iÅ¡ esmės apsiribojo vien Å¡ios teisės normos prieÅ¡ieÅ¡kinyje įvardijimu, bet jokių sÄ lygų, bÅ«tinų jos taikymui, neįrodinėjo, siedamas apgaulę su ieÅ¡kovo veiksmais, pripažintais ir ieÅ¡kovo, t. y. kad Å¡is baigė pildyti iÅ¡ dalies apelianto jau užpildytÄ vekselį, siekdamas nesÄ Å¾iningai jį vėliau realizuoti civilinėje apyvartoje. Kaip minėta pirmiau, kokiomis sÄ lygomis apeliantas siekė sudaryti vekselį, kaip vienaÅ¡alį sandorį, ir kokia buvo jo paties valia, apeliantas nenurodo.

39. Taip pat apeliantas nenurodo jokių įtikinamų priežasčių, kodėl ieÅ¡kovas, su kuriuo santykiai bylai aktualiu laikotarpiu buvo geri ir draugiÅ¡ki, ir su kuriuo, jau esant bendrovės nemokumui, prioritetiÅ¡kai atsiskaitinėjo, galėjo atlikti veiksmus, nagrinėjamoje byloje apelianto vertinamus kaip apgaulė ir neteisėtas vekselio iÅ¡ jo darbo vietos pasisavinimas. PrieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ suponuoja vien jau tai, kad apeliantas, jo vadovaujamai bendrovei bankrutuojant, atliko atsiskaitymus tik su dviem bendrovės kreditoriais, t. y. su savimi ir ieÅ¡kovu, dėl kurių atlikimo buvo pripažintas jo kaltumas baudžiamojo proceso tvarka, taip pat tyčiniu pripažintas bankrotas.

40. Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133-697/2019 (Lietuvos teismų informacinė sistema LITEKO; CPK 179 straipsnio 3 dalis), apeliantas G. K. buvo nuteistas ir už tai, kad dėl sunkios BUAB „Freshtravel“ ekonominės padėties ir nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik kelių iÅ¡ jų reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams, t. y. 2014 m. lapkričio 11 d. ir 2014 m. lapkričio 14 d. bendrovės vardu iÅ¡mokėjo sau pagal bendrovei suteiktas paskolos sutartis 256 761,63 Lt (74 363,31 Eur) sumÄ , 2014 m. lapkričio 14 d. pavedimu pagal paskolos sutartį grÄ Å¾ino A.

L. 100 000 Lt (28 962 Eur) sumÄ , patenkindamas tik dviejų BUAB „Freshtravel“ kreditorių – savo ir A. L. reikalavimus, dėl to atitinkamai buvo sumažintos galimybės padengti įsiskolinimus likusiems BUAB „Freshtravel“ 851 kreditoriams, taip jiems padarant 356 761,63 Lt (t. y. 103 325,31 Eur) dydžio turtinę žalÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 2 punktas). Å ioje kasacinio teismo nutartyje taip pat pažymimi ir bičiuliÅ¡ki bei draugiÅ¡ki Å¡alių santykiai, nurodoma, kad apeliantas G.

K., bendrovei bankrutuojant, buvo vienintelis BUAB „Freshtravel“ akcijų turėtojas ir bendrovės direktorius, o ieškovas A. L. yra buvęs BUAB „Freshtravel“ 35 akcijų turėtojas, kurio siūlymu G. K. ir buvo paskirtas BUAB „Freshtravel“ direktoriumi (nutarties 6.1, 6.2, 22 punktai).

41. IÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1696-653/2018 dėl tyčinio bankroto, taip pat matyti, kad pati bendrovė (BUAB „Freshtravel“) 2014 m. lapkričio 14 d. (t. y. vos vienÄ dienÄ po to, kai ieÅ¡kovui A. L. ginčijamo vekselio pagrindu buvo iÅ¡duotas vykdomasis įraÅ¡as ir tÄ pačiÄ dienÄ , kai apeliantas jam iÅ¡mokėjo 100 000 Lt pagal paskolos sutartį) internetiniame tinklalapyje www.plustravel.lt patalpino praneÅ¡imÄ apie stabdomÄ veiklÄ ir bendrovės nemokumÄ , tÄ pačiÄ dienÄ tai padarė ir Valstybinis turizmo departamentas, kartu sustabdęs bendrovės, kaip kelionių organizatoriaus, pažymėjimÄ (Lietuvos teismų informacinė sistema LITEKO; CPK 179 straipsnio 3 dalis).

42. Dėl suklydimo, kuriuo taip pat buvo grindžiamas prieÅ¡ieÅ¡kinis, pažymėtina, kad CK 1.90 straipsnio 2 dalį suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Taigi, sandoris Å¡iuo pagrindu gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu tik tada, kai suklydimas turi esminę reikÅ¡mę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sÄ lygų arba dėl kitos sandorio Å¡alies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, panaÅ¡ioje situacijoje sandorio nebÅ«tų sudaręs arba bÅ«tų jį sudaręs iÅ¡ esmės kitokiomis sÄ lygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis).

43. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis.

PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažįstamas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio Å¡alies amžių, iÅ¡silavinimÄ , sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. SuklydimÄ galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2014; 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020, 44-46 punktai; 2020 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-969/2020, 70-72 punktai).

44. Nagrinėjamo ginčo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad abu pirmiau aptarti pagrindai pripažinti vekselį negaliojančiu nepasitvirtino. Apeliaciniame skunde nenurodyta argumentų, kurie leistų pagrįstai suabejoti šios teismo padarytos išvados teisingumu ir / ar teisėtumu. Kitose bylose užfiksuotos faktinės aplinkybės, kurias teisėjų kolegija taip pat aptarė, neleidžia sutikti su apelianto pozicija, kad jo valiai, pasirašant bendrovės vardu vekselį ir asmeniškai už jį laiduojant, įtakos galėjo turėti ieškovo apgaulė, su kuriuo santykiai buvo itin draugiški, ar paties apelianto esminis suklydimas. Būtent tokių faktų konstatavimui teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, prielaidų neįžvelgia.

45. Nesutiktina ir su tokiais apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas 57 924 Eur sumÄ iÅ¡ apelianto priteisė netinkamai kvalifikavęs teisinius santykius ir neįvertinęs, ar jis CK nustatyta tvarka laidavo pagal BUAB „Freshtravel“ prievoles ir kokiu sandoriu, nes pagal CK 6.79 straipsnį privalomos raÅ¡ytinės formos dokumento dėl laidavimo už neįvardintas prievoles Å¡alys nepasirašė, taip pat neįvertinęs, ar laidavimas tebegalioja, neatsižvelgęs į CK 6.88 straipsnio 1 dalį, pagal kuriÄ tais atvejais, kai laidavimu užtikrinama terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kuriÄ suėjo prievolės įvykdymo terminas, nepareiÅ¡kia laiduotojui reikalavimo.

46. Kaip buvo nurodyta, vekselio sumos apmokėjimas gali bÅ«ti užtikrinamas laidavimu (Ä®PVÄ® 32 straipsnio 1 dalis), o Å¡iuo konkrečiu atveju bÅ«tent tokia aplinkybė ir yra nustatyta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs dėl laidavimo pagal CK ir vekselio laiduotojo atsakomybės skirtumo. Nors vekselio laidavimÄ ir CK reglamentuotÄ laidavimÄ vienija ta pati prievolių įvykdymo užtikrinimÄ apibÅ«dinanti sÄ voka, tačiau vekselio laidavimas yra savarankiÅ¡kas prievolės pagal vekselį įvykdymo užtikrinimo bÅ«das, reglamentuotas Ä®PVÄ®.

TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti tiek skirtinga užtikrinamų prievolių prigimtis, tiek ir užtikrinimo bÅ«dÄ apibrėžianti samprata, pateikta įstatyme. Laidavimas pagal CK, inter alia (be kita ko), yra nustatomas sutartimi ar įstatymu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis), o vekselio laidavimo atveju pakanka tik vienaÅ¡alės laiduotojo valios iÅ¡raiÅ¡kos vekselyje. Pagal Ä®PVÄ® 33 straipsnį laidavimas įraÅ¡omas vekselyje arba jo pratÄ soje iÅ¡reiÅ¡kiant žodžiu „laiduota“ arba kitu atitinkamu įraÅ¡u ir laiduotojo paraÅ¡u (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011; 2017 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-695/2017).

47. Taip pat kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vekselio laidavimÄ nuo CK reglamentuoto laidavimo skiria ir skirtingÄ Å¡ių prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų esmę apibÅ«dinantis požymis. Papildomas vekselio laidavimo pobÅ«dis yra santykinis. Pagal Ä®PVÄ® 34 straipsnio 2 dalį laiduotojo įsipareigojimas galioja ir tada, kai ta prievolė, už kuriÄ jis laidavo, dėl kurios nors priežasties negalioja, iÅ¡skyrus vekselio formos trÅ«kumus. IÅ¡ esmės identiÅ¡kÄ taisyklę įtvirtina ir specialusis teisės aktas, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintų Vekselių naudojimo taisyklių 27.1 punktas, kuris nustato, kad laiduotojo įsipareigojimas galioja, kol galioja įsipareigojimas asmens, už kurį buvo laiduota. Tačiau pagal CK laidavimas yra iÅ¡imtinai papildoma (Å¡alutinė) prievolė, kuri, kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, taip pat pasibaigia (CK 6.76 straipsnio 2 dalis).

48. Aptaręs teisės normas ir kasacinio teismo praktikÄ , kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad Ä®PVÄ® įtvirtina platesnę laidavimo apimtį, kadangi laiduotojo prievolė kreditoriui galioja ir tuo atveju, kai pagrindinė prievolė dėl kurios nors priežasties negalioja. Dėl termino pareikÅ¡ti reikalavimÄ skolininkui pagal vekselį praleidimo laidavimo prievolė taip pat nepasibaigia, nes Ä®PVÄ® ir specialusis reglamentavimas to nenustato – pagal bendrÄ sias nuostatas jis galioja tol, kol galioja prievolė. Å iomis nuostatomis vadovaujamasi ir tada, kai dėl vekselių įsipareigojimo ir laiduotojo įsiskolinimo priteisimo sprendžiama teisme. Å iuo atveju taikytina bendroji laidavimo pasibaigimo taisyklė – laidavimas galioja tol, kol neįvykdyta juo užtikrinta prievolė (CK 6.87 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-695/2017, 24 punktas).

49. Nustačius, kad vekselio sumos apmokėjimas buvo užtikrintas apelianto laidavimu, o skolininkė BUAB „Freshtravel“ pagal vekselį jai tenkančios prievolės neįvykdė ir jau nebeįvykdys, ieÅ¡kovo teisme pareikÅ¡tam laiduotojui reikalavimui patenkinti teisinių kliūčių nebuvo, nes apelianto prievolė, prieÅ¡ingai nei jis tvirtina, nėra pasibaigusi. Pirmosios instancijos teismas ir Å¡ioje bylos dalyje ginÄÄ iÅ¡sprendė teisingai.

50. Taip pat apeliantas kvestionuoja iš jo priteistos skolos dydį, tvirtindamas, kad realus skolos dydis buvo mažesnis, nei sprendė teismas, tačiau ir su tokia apelianto pozicija nėra jokio pagrindo sutikti. Viena vertus, tokie apeliacinio skundo argumentai, kad vekselio surašymo momentu (2014 m. rugpjūčio 5 d.) BUAB „Freshtravel“ skola ieškovui buvo 50 000 Lt ir ji visiškai padengta 2014 m. rugsėjo 2 d., o vėliau jokių paskolų bendrovei ieškovas nebesuteikė, aiškiai nepagrįsti.

51. Å ioje nutartyje jau buvo motyvuotai pasisakyta, kodėl 2014 m. spalio 1 d. ieÅ¡kovo 200 000 Lt sumos mokėjimas vertintinas kaip paskolintos lėšos. Nepagrįstai atsietai nuo kitų su apeliantu susijusiose bylose jau konstatuotų faktų apeliantas, įrodinėdamas galimos bendrovės skolos ieÅ¡kovui dydį, remiasi iÅ¡imtinai FNTT specialisto iÅ¡vada, kurioje teigiama, kad bendrovės ieÅ¡kovui negrÄ Å¾inta lėšų suma, įvertinant ieÅ¡kovo 2014 m. spalio 1 d. mokėjimÄ ir 2014 m. lapkričio 14 d. bei 2014 m. lapkričio 17 d. piniginių lėšų jam grÄ Å¾inimus, yra 97 640,50 Lt, t. y. 28 278,64 Eur.

FNTT specialisto iÅ¡vada, gauta baudžiamojoje byloje, kurioje apeliantas buvo pripažintas kaltu už sÄ moningai blogÄ Ä¯monės valdymÄ , nulėmusį jos bankrotÄ , didelės turtinės žalos kreditoriams padarymÄ , aplaidų įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , dokumentų neiÅ¡saugojimÄ (galutinis Å¡ioje byloje priimtas procesinis dokumentas yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133-697/2019; Lietuvos teismų informacinė sistema LITEKO;

CPK 179 straipsnio 3 dalis), yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių, o joje esantys duomenys nepaneigia vekselyje įtvirtintos abstraktaus pobūdžio piniginės prievolės egzistavimo. Ši išvada neįrodo, kad laidavimo prievolė išnyko ar pasibaigė.

52. Kita vertus, dėl baudžiamojoje byloje kaltais pripažintų paties apelianto veiksmų (aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo) negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros jo vadovavimo bendrovei laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. vasario 24 d. Apeliantas, vadovaudamas bendrovei, laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2014 m. lapkričio 14 d. nenustatė tinkamos apskaitos dokumentų išsaugojimo tvarkos, neužtikrino, kad būtų išsaugoti apskaitos dokumentai, privalomi apskaitos registrai: didžioji knyga, kasos knyga, atskaitingų asmenų avanso apyskaita, pirkimų ir pardavimų registrai, dėl ko BUAB „Freshtravel“ neišsaugojo minėtų apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, ir dėl to negalima tinkamai ir objektyviai patikrinti bei nustatyti, ar visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai buvo apskaityti BUAB „Freshtravel“ apskaitoje, dėl šių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti ir BUAB „Freshtravel“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2014 m. lapkričio 14 d. (kasacinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarties 2, 3 punktai).

53. Dar daugiau, apeliantas baudžiamojoje byloje pats kvestionavo FNTT specialisto iÅ¡vados teisingumÄ , tvirtindamas, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams ir teismams neiÅ¡tyrus jo praÅ¡ymu apskaitos duomenų kopijos, kuri buvo perkelta į iÅ¡orinį standųjį diskÄ , ji yra abejotina. Tačiau tos bylos proceso metu nustatyta, kad tiek kompiuteris, tiek informacijos duomenų diskas sugadinti ir informacija neprieinama, o iÅ¡ specialisčių paaiÅ¡kinimų spręsta, kad trÅ«ko dokumentų – kasos dokumentų, buvo įtraukti nepasiraÅ¡yti dokumentai, arba pasiraÅ¡yti dokumentai neįtraukti, todėl buvo neįmanoma atkurti objektyvios situacijos (kasacinio teismo nutarties 39, 42 punktai). Tokį faktÄ patvirtina ir bankroto administratorės parodymai, kad ji nežino, kiek teisingai suvesta apskaita, kiek teisingai atkurta, ar registrai buvo visiÅ¡kai atkurti (kasacinio teismo nutarties 43 punktai).

54. Vadinasi, vien iÅ¡likusių (iÅ¡saugotų) bendrovės dokumentų pagrindu atlikto FNTT tyrimo dėl BUAB „Freshtravel“ Å«kinės finansinės veiklos patikrinimo specialisto iÅ¡vada Nr. 5-1/20 pati savaime negali paneigti abstrakčiame sandoryje (vekselyje) užfiksuoto apelianto prievolės dydžio, juo labiau tokioje situacijoje, kai pačiam apeliantui ir teko pareiga organizuoti tinkamÄ dokumentų apskaitÄ ir jų iÅ¡saugojimÄ .

55. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su verslo nesėkme, kitokio Å¡ios situacijos teisinio vertinimo nelemia, kadangi įsiteisėjusiais baudžiamojoje ir tyčinio bankroto byloje priimtais procesiniais teismų sprendimais yra konstatuota prieÅ¡inga aplinkybė – bendrovės privedimas prie bankroto tyčiniais apelianto veiksmais, akivaizdžiai virÅ¡ijusiais protingÄ verslo rizikÄ , akivaizdžiai suvokiant, kad priimami BUAB „Freshtravel“ nuostolingi sprendimai, atliekant avantiÅ«ristiÅ¡kus veiksmus bendrovės veikloje (kasacinio teismo nutarties 31 p.; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1696-653/2018).

56. Aptarti ir kiti apeliacini skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo neteisingai ar pažeisdamas teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisykles, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 57. Apelianto G. K. turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas nekyla, kadangi jo apeliacinis skundas netenkinamas.

58. IeÅ¡kovas A. L. praÅ¡o jam atlyginti 650 Eur iÅ¡laidas už advokato suteiktas paslaugas rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , pateikia Å¡ių iÅ¡laidų faktÄ bei dydį pagrindžiančius įrodymus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas, į suteiktų teisinių paslaugų pobÅ«dį ir Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85m, nurodytus iÅ¡laidų apskaičiavimo kriterijus bei maksimalius jų dydžius, pripažįsta, kad ieÅ¡kovui kompensuotinos visos jo patirtos apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovui A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo G.

K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos Rasa Gudžiūnienė Dalia Kačinskienė Danguolė Martinavičienė