Legislator Case Law & Legislation
2026-05-20 Nr. AB-10546-3-61-3-00284-2026-7 AI generated

2026-05-20 Nr. AB-10546-3-61-3-00284-2026-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2026-05-20 Nr. AB-10546-3-61-3-00284-2026-7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacijos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2026-05-20 Nr. AB-10546-3-61-3-00284-2026-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacija (toliau – ir pareiškėjas, Asociacija) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2025 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. 1K-319 „Dėl Finansų ministro 2019 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 1K-402 „Dėl vidaus audito įgyvendinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eAS-813-822/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00284-2026-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacijos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacija (toliau – ir pareiškėjas, Asociacija) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2025 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. 1K-319 „Dėl Finansų ministro 2019 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 1K-402 „Dėl vidaus audito įgyvendinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas).

II. Regionų administracinis teismas 2026 m. vasario 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika teisinių pasekmių nesukeliančių aktų ar veiksmų (neveikimo) aspektu ir nustatė, jog pareiškėjas skundžia Įsakymą, nes jis vidaus audito santykių reguliavimo apimtimi prieštarauja Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito reguliavimui ir pažeidžia Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytą teisėkūros principą – sistemiškumą. Teismas sprendė, jog tokio pobūdžio pareiškėjo reikalavimas nenagrinėtinas bei nėra susijęs su ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 3 d. nutartį ir įpareigoti Regionų administracinį teismą priimti Asociacijos skundą.

Pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės teigia, jog teismas neteisingai konstatavo, kad skundžiamas aktas nesukelia teisinių pasekmių Asociacijai ir tai nėra ginčas dėl teisės. Asociacija vienija valstybės ir savivaldybių vidaus auditorius ir tenkina viešąjį interesą dėl vidaus auditorių funkcijų ir teisių ir dėl įstatymu saugomų vidaus auditorių funkcijų, kompetencijos bei interesų. Pareiškėjo nuomone, atsakovas Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – ir atsakovas) Įsakymu neteisėtai susiaurino (tik ministerijų vidaus audito tarnyboms leido vykdyti viešojo juridinio asmens gautų Europos Sąjungos ir (arba) tarptautinės finansinės paramos lėšų panaudojimo administravimą), apribojo (savivaldybių centralizuoto vidaus audito tarnyboms be jokio teisinio pagrindo neleido tirti ir vertinti viešojo juridinio asmens gautų Europos Sąjungos ir (arba) tarptautinės finansinės paramos lėšų panaudojimo administravimo (Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 12 str.), teikti informacijos apie tai metinės veiklos ataskaitoje, ir kt.), praplėtė (Įsakymu neteisėtai praplėtė Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo (toliau – ir VKVAĮ) reguliavimą), padarė teisiškai neaiškiomis ir neatpažįstamomis (nustatė Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo nesureguliuotus santykius) vidaus auditorių ir vidaus audito tarnybų funkcijas, kompetenciją ir teises, nepagrįstai uždraudė savivaldybių vidaus auditoriams vykdyti įstatymines funkcijas, o taip pat vidaus auditoriams turėti teises, kurias turėjo ir galėjo vykdyti iki Įsakymo įsigaliojimo ir taip padarė neigiamą įtaką vidaus audito funkcijoms bei sukėlė neigiamas teisines pasekmes bei ginčą dėl teisės. Pareiškėjas akcentuoja skunde detalizavęs Įsakymo sukeltas neigiamas pasekmes ir pabrėžia, kad atsakovas apsunkino ir komplikavo iki Įsakymo buvusį aiškų vidaus auditorių funkcijų vykdymą įgyvendinant VKVAĮ įtvirtintus reikalavimus dėl: vidaus audito tikslo ir pagrindinių uždavinių (VKVAĮ 8 str. 3 d.); Vidaus audito tarnybos vadovo kompetencijos (VKVAĮ 11 str. 2 d. 2 p.); vidaus auditorių kompetencijos (VKVAĮ 12 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl to, kad jis nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirąjį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) pateikti skundą laikantis ginčo šaliai – pareiškėjui keliamų reikalavimų, taip pat atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, kadangi skundžiamos teismo nutarties motyvai yra nepakankamai išsamūs. Nors pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė skundą (prašymą), kuriame kelia Finansų ministro 2025 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 1K-319 „Dėl Finansų ministro 2019 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 1K-402 „Dėl vidaus audito įgyvendinimo“ pakeitimo“ teisėtumo, t. y. atitikties Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo reikalavimams, klausimą, pirmosios instancijos teismas detaliau nepaaiškino, kodėl tokio pobūdžio pareiškėjo reikalavimas nenagrinėtinas bei nėra susijęs su ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ABTĮ yra išskirtos atskirų bylų kategorijos, kurių nagrinėjimo ypatumai išdėstyti šio įstatymo II skyriuje. ABTĮ II skyriaus pirmajame skirsnyje (112–119 str.) įtvirtinta pareiškimų (prašymų) ištirti norminių administracinių teisės aktų teisėtumą pateikimo ir nagrinėjimo tvarka, be kita ko, apibrėžtas subjektų, turinčių teisę kreiptis į teismą su tokiu pareiškimu (prašymu), ratas. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo nagrinėti klausimą, skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl administracinio akto, kurio panaikinimo siekia pareiškėjas, pobūdžio ir todėl galbūt nepagrįstai nepaisė tokio administracinio teisės akto teisėtumo ištyrimui aktualių procesinių ypatumų. Atsižvelgdama į tai, kad skundo priėmimo klausimas turi būti nagrinėjamas aspektais, kurių nėra išanalizavęs pirmosios instancijos teismas, ir siekdama nepažeisti pareiškėjo teisės į apeliaciją, teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą, negali atlikti minėto vertinimo (t. y. nustatyti, ar ginčijamas administracinis aktas yra norminis, ar individualus, taip pat ar kreipiantis dėl tokio administracinio akto teisėtumo ištyrimo taikytini specialūs kriterijai, kuriuos pareiškėjas atitinka), todėl egzistuoja teisinės prielaidos skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai išnagrinėjo skundo priėmimo stadijoje aktualius klausimus, formaliai pritaikė teisės normas, nustatančias teisę kreiptis į teismą, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai neįvertino ginčijamo administracinio akto pobūdžio (individualus ar norminis), jo sukeliamų teisinių pasekmių, atskirų bylų kategorijų nagrinėjimo ypatumų, dėl ko galbūt neteisingai išsprendė skundo priėmimo klausimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat prašo įpareigoti Regionų administracinį teismą priimti Asociacijos skundą.

Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinių pagrindų įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti skundą, nes šiuo atskiruoju skundu yra įvertinamas tik vienas iš teisinių pagrindų, dėl kurių pagal įstatymą atsisakoma priimti skundą (pareiškimą). Tik pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą iš naujo, gali įvertinti, ar jis atitinka visus įstatyme nustatytus reikalavimus ir priimti procesinį sprendimą dėl jo priimtinumo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacijos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 3 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacijos skundo priėmimo klausimą perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė