72c6daf1-9bbf-4c9d-b799-d2cc6aabbea1 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-2000-854/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12619-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.9.12.; 3.3.1.18.5.; 3.3.1.20.; 3.4.5.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens) Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos T.

M. P. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Apeliacinės instancijos teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja T. M. P. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjos proseneliai B. V. (taip pat žinomas kaip B. W., gimęs Lietuvoje) ir C. E. V. (taip pat žinoma kaip J. E. (J.) W., gimusi Lietuvoje) iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, iÅ¡vykę iÅ¡ Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

2. PareiÅ¡kėja nurodė, jog jos proseneliai gimė ir gyveno Lietuvoje, buvo laikomi Lietuvos piliečiais, jie atvyko į Pietų AfrikÄ iÅ¡ Nepriklausomos Lietuvos, bÅ«dami Lietuvos Respublikos piliečiais. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) nusprendė, jog pateiktų dokumentų nepakanka priimti sprendimÄ .

3. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad su juo nesutinka.

4. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja nepateikė pakankamai dokumentų, kurie patvirtintų M. W., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, Pietų Afrikoje, giminystės ryšį su B. V. ir C.-E. V., gimusia (duomenys neskelbtini) metais, bei dokumentų, patvirtinančių jų iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. PaaiÅ¡kino, kad, iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjos pateiktus papildomus dokumentus, buvo nustatyta, jog M. W. mirties praneÅ¡ime įraÅ¡yti tėvai – B. W. ir J.

E. W., bet J. E. W. ir B. W. mirties liudijime M. W. nėra įraÅ¡ytas kaip jų vaikas. J. E. W. mirties praneÅ¡ime nurodyta jos tėvų pavardė V., nors Beth-Din žydų konfesinio teismo raÅ¡te pateikiama prieÅ¡taringa informacija – J. W. mergautinė pavardė „N./N.“. A. B. V. ir C. E. V. santuokÄ (duomenys neskelbtini) žydų bendruomenės 1917-1912 metų metrikų knygose informacijos nėra, nors pareiÅ¡kėjos pateiktame J. E. W. ir B. W. mirties praneÅ¡imuose nurodyta paskutinės santuokos data ir vieta – (duomenys neskelbtini) metai, (duomenys neskelbtini).

Pabrėžė, jog nėra pagrindo nustatyti pareiškėjos giminystės ryšio su C. E. V. ir B. V.

5. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad „PraneÅ¡imas apie mirtį“ (angliÅ¡kai – „Death notice“) negali bÅ«ti laikomas lygiaverčiu dokumentu mirties liudijimui, kadangi paprastai „PraneÅ¡imas apie mirtį“ („Death notice“) suraÅ¡omas laidojimo namuose, iÅ¡ mirusiojo giminaičių žodžių, t. y. jis sudaromas ne vadovaujantis anketiniais duomenimis, todėl tokie dokumentai ne visuomet yra tikslÅ«s ir teisingi. Atkreipė dėmesį, jog B. W. praneÅ¡imo apie mirtį 2 punkte nurodyta, kad mirusiojo gimimo vieta ir pilietybė – (duomenys neskelbtini), Lietuva (Tautinė SÄ junga) (angliÅ¡kai „Union National“).

Pažymėjo, kad tokia valstybė kaip „Tautinė SÄ junga“ B. W. gyvenimo laikotarpiu neegzistavo ir iÅ¡dėstė nuomonę, kad galimai asmuo pildęs B. W. praneÅ¡imÄ apie mirtį, nurodydamas jo pilietybę/tautybę, nurodė ne „Tautų SÄ jungÄ â€œ, o Pietų Afrikos SÄ jungÄ . Pažymėjo, jog Beth-din žydų konfesinio teismo sprendimai negali bÅ«ti vertinami kaip teismo sprendimai. Nėra duomenų, kad Beth-din galėtų bÅ«ti vertinamas ir kaip archyvas, o jo iÅ¡duoti dokumentai – kaip archyviniai dokumentai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimu pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ patenkino – nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad B. V. (taip pat žinomas kaip B. W., gimęs Lietuvoje) ir C. E. V. (taip pat žinoma kaip J. E. (J.) W., gimusi Lietuvoje) iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, iÅ¡vykę iÅ¡ Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., yra pareiÅ¡kėjos T. M. P. proseneliai. Nurodė, kad juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo tikslu.

7. Teismas nustatė, kad pateiktose Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2018 m. kovo 13 d. pažymose Nr. R4-667 ir Nr. R4-668 nurodyta, jog Å iaulių apskrities valsčių savivaldybių fonde apie Linkuvos valsčiaus valdybos iÅ¡duotus vidaus pasus 1920-1921 metais byloje įraÅ¡ytas B. V., gyvenęs (duomenys neskelbtini), 1920 m. birželio 18 d. gavo pasÄ Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat nurodyta, kad 1922-1933 metų byloje įraÅ¡yta V. C. E., gyvenusi (duomenys neskelbtini), 1922 m. balandžio 25 d. gavo pasÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, Kauno apskrities virÅ¡ininko archyviniame fonde, piliečiams iÅ¡duotų užsienio pasų 1927 metų registracijos knygoje įraÅ¡yta V. C.-E., gimusi (duomenys neskelbtini) metais, 1927 metais gavo užsienio pasÄ , kurio eilės numeris ir serija (duomenys neskelbtini), vizuota – Nr. ir vieta – (duomenys neskelbtini). Gimimo vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), o gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad Å¡ie dokumentai yra pakankami padaryti iÅ¡vadÄ , jog B. V. ir C. E. V. turėjo Lietuvos Respublikos pasus iki 1940 m. birželio 15 d. ir Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d.

8. Teismas nurodė, kad pateiktas Hamburgo keleivių 1850-1934 metų sÄ raÅ¡as, patvirtina, jog 1927 m. gruodžio 10 d. iÅ¡ Hamburgo į Kapstadt (KeiptaunÄ , Cape Town) iÅ¡vyko C. V., gimusi apie (duomenys neskelbtini) metus, gimusi ir gyvenusi (duomenys neskelbtini). Pasak teismo, pareiÅ¡kėjos pateikti duomenys iÅ¡ Pietų Afrikos žydų duomenų bazės patvirtina, kad E. V. pas sutuoktinį W. atvyko 1928 m. sausio 19 d.

9. Teismas nustatė, kad B. W., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties liudijime matyti, jog jo gimimo vieta – (duomenys neskelbtini) Lietuva, jo tėvas M., o mama – R. Mirties liudijime nurodoma, jog B. W. sutuoktinė buvo J. E. (taip pat žinoma kaip J.). Iš J. E. (taip pat žinoma kaip J.) W. mirties liudijimo nustatyta, jog ji gimė (duomenys neskelbtini), Lietuvoje. Tiek B. W., tiek J. E. (taip pat žinoma kaip J.) W. mirties liudijimuose nurodomi jų vaikai: M., gimusi (duomenys neskelbtini), I., gimęs (duomenys neskelbtini), J., gimęs (duomenys neskelbtini), M., gimęs (duomenys neskelbtini), bei H., gimęs (duomenys neskelbtini).

10. Teismas pažymėjo, kad Johanesburgo Beth-Din Žydų konfesinio teismo 2018 m. kovo 26 d. raÅ¡te taip pat nurodyta, kad B. W. (žinomas kaip B./B. V.) ir J. W. (mergautinė pavardė N./N., buvęs lietuviÅ¡kas vardas C. E. V.) gyveno (duomenys neskelbtini), Lietuvoje ir atvyko į Pietų AfrikÄ bÅ«dami Lietuvos Respublikos piliečiais.

11. Teismas nustatė, kad Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2020 m. sausio 14 d. raÅ¡te Nr. S1-19(1.7) nurodoma, jog „V.“, „V.“ ir „V.“ yra tos pačios Å¡eimos pavardės: „V.“ – nesugramatinta forma, „V.“ ir „V.“ sugramatintos pagal lietuvių kalbos taisykles. Taip pat nurodoma, jog „E.“ ir „E.“ yra to paties vardo grafiniai variantai skirtingose kalbose. Atsižvelgiant į asmens nuolatinės gyvenamosios Å¡alies pakeitimÄ istorinėmis XX a. pirmos pusės aplinkybėmis, tikėtina, kad „J. E.“ pasirinktas kaip pirmesnis ankstesnio dvigubo vardo „C. E., C.-E.“, atitikmuo. Tame pačiame raÅ¡te nurodoma, jog B. (B.) ir B. yra skirtingi vardai, tačiau tikėtina, kad vardas B. galėjo bÅ«ti pasirinktas migracijoje kaip patogesnis angliÅ¡kas vardas, prasidedantis ta pačia raide.

12. Teismas sprendė, kad paminėti įrodymai bei Lietuvos Valstybės istorijos archyvo 2019 m. sausio mėn. raÅ¡te Nr. (P1-8262) R10-(1.8)-20 iÅ¡dėstyta informacija apie metrikų knygų sunaikinimÄ leidžia labiau tikėti tuo, jog B./B. V. ir C. E. V. iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Pietų AfrikÄ , kur pasikeitė savo vardus ir pavardes atitinkamai B./B. V. į B. W., o C. E. V. į J. E. W. IÅ¡ J. E. (taip pat žinoma kaip J.) ir to nepaneigia tai, jog J. E. W. mirties liudijime jos tėvais įraÅ¡yti M. V. ir R. V.. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad B. V. ir B. W. yra tas pats asmuo, o C. E. V. ir J. (J.) E. W. yra tas pats asmuo.

13. Teismas nurodė, kad iÅ¡ B. W. ir J. E. W. mirties liudijimų matyti, jog tarp jų vaikų yra nurodytas sÅ«nus M. IÅ¡ teismui pateiktų dokumentų matyti, jog tiek M. W., tiek M. W. gimę (duomenys neskelbtini) metais arba (duomenys neskelbtini). Žydų konfesinio teismo Beth-Din raÅ¡te nurodoma, jog M. W. yra M. W., gimusio (duomenys neskelbtini), sÅ«nus bei, kad M. W. yra B. W. ir J. W. sÅ«nus. Teismui pateiktame Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2020 m. sausio 4 d. raÅ¡te Nr. S1-19(1.7) nurodyta, jog „M.“ ir „M.“ yra to paties vardo variantai anglų kalbos vardyne. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad jog M. W. ir M. W. yra vienas ir tas pats asmuo, todėl suinteresuoto asmens teiginius, jog nėra įrodymų, jog M. W. buvo B. W. ir J. E. W. sÅ«nus, atmetė kaip nepagrįstus.

14. Teismas nustatė, kad M. W. gimimo liudijime nurodyta, kad jo tėvai buvo M. W. ir B. G. J., jis gimė (duomenys neskelbtini), o jo tėvui M. W. tuo metu buvo 23 metai, kas reiškia, jog M. W. gimęs apie (duomenys neskelbtini) metus. M. W. pranešime apie mirtį nurodyta, jog jis gimęs (duomenys neskelbtini), jo tėvai – B. W. ir J. E. W.. Tame pačiame M. W. pranešime apie mirtį nurodyti jo vaikai: M. W., R. W. ir D. W. Teismui taip pat pateiktas ir Johanesburgo Beth-Din Žydų konfesinio teismo 2018 m. kovo 26 d. raštas, kuriame nurodoma, jog C.

R. W. ir T. M. P., gimusi (duomenys neskelbtini), Pietų Afrikoje, yra M. W., gimusio (duomenys neskelbtini) Pietų Afrikoje, vaikai. Šiame rašte nurodoma, jog M. W. yra M. W., gimusio (duomenys neskelbtini), Pietų Afrikoje, sūnus, o M. W. yra B. W. (buvęs B./B. V., gimęs (duomenys neskelbtini) metais Lietuvoje) ir J. W. (mergautinė pavardė N./N., buvęs lietuviškas vardas C. E. V., gimusios (duomenys neskelbtini) metais Lietuvoje), sūnus. Pareiškėjos gimimo liudijimas patvirtina, jog pareiškėjos tėvai buvo M.

W. ir M. I. W. Po santuokos sudarymo, pareiÅ¡kėjos pavardė pasikeitė į „P.“. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad B. V. (B. W.) ir C. E. V. (J. E. (J.) W.) yra pareiÅ¡kėjos proseneliai, kuriems, kaip matyti iÅ¡ minėtų Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2018 m. kovo 13 d. pažymų Nr. R4-667 ir Nr. R4-668, buvo iÅ¡duoti Lietuvos Respublikos pasai ir nėra duomenų, jog Å¡ie asmenys neteko Lietuvos Respublikos pilietybių.

15. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ patenkino ir nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad B. V. (taip pat žinomas kaip B. W., gimęs Lietuvoje) ir C. E. V. (taip pat žinoma kaip J. E. (J.) W., gimusi Lietuvoje), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, iÅ¡vykę iÅ¡ Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., yra pareiÅ¡kėjos proseneliai. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 16. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ palikti nenagrinėtÄ .

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. PareiÅ¡kėja nei Migracijos departamentui, nei pirmosios instancijos teismui nepateikė dokumentų, patvirtinančių jos giminystės ryšį su C. E. V. ir B. V. PareiÅ¡kėjos senelis M. W. gimė Pietų Afrikos Respublikoje, todėl Pietų Afrikos Respublikos institucijos, atsakingos už atitinkamų dokumentų iÅ¡davimÄ ar saugojimÄ , galėjo pareiÅ¡kėjai pateikti M. W. gimimo liudijimo kopijÄ (tiesioginį įrodymÄ , kaip tai numato Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalis), kas iÅ¡sklaidytų abejones dėl pareiÅ¡kėjos giminystės ryÅ¡io su B.

V. ir C. E. V. Kadangi pareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų (susiraÅ¡inėjimo su Pietų Afrikos Respublikos kompetentingomis institucijomis ar archyvais), iÅ¡ kurių bÅ«tų galima matyti, kad M. W. gimimo liudijimas yra prarastas ir jo negalima atkurti, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja neiÅ¡naudojo visų galimybių dėl dokumentų gavimo praÅ¡omam juridiniam faktui patvirtinti. 1.2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 ir 445 straipsnių nuostatose nurodytos aplinkybės, lemiančios galimybę nustatinėti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teisme, yra imperatyvios, todėl, kai nėra bent vienos iÅ¡ sÄ lygų, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. 1.3.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė, kad pareiÅ¡kėja negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų (tiesioginių įrodymų), patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, todėl nagrinėdamas pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ ir remdamasis tik iÅ¡vestiniais duomenimis, teismas pažeidė imperatyvias CPK normas, nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai nagrinėjo reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, dėl ko priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ .

2. PareiÅ¡kėja T. M. P. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Nei Pilietybės įstatymas, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 patvirtintas Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos apraÅ¡as nedetalizuoja, kokie dokumentai yra laikytini tinkamais, o kurie – netinkamais patvirtinimui, kad pareiÅ¡kėja yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos pilietybę, palikuonė (t. y. giminystės ryšį patvirtinančiais dokumentais).

Be to, Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalies normoje yra iÅ¡vardinti dokumentai, kurie laikomi patvirtinančiais asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtÄ Lietuvos Respublikos pilietybę, o ne dokumentai, kurie patvirtina giminystės ryšį. Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalies 4 punkto normoje nėra nustatyta, kad giminystės ryÅ¡io patvirtinimui tarp pareiÅ¡kėjos ir asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, turi bÅ«ti pateikiami iÅ¡imtinai tik gimimo liudijimai. 2.2.

Giminystės ryÅ¡iui tarp pareiÅ¡kėjos senelio M. (M.) W. ir jo tėvų – pareiÅ¡kėjos prosenelių, patvirtinti yra pateikti Pietų Afrikos Respublikoje iÅ¡duoti oficialÅ«s dokumentai – praneÅ¡imai apie mirtį. Jie yra patvirtinti pažymomis Apostille pagal Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. rugsėjo 24 d. įstatymu ratifikuotÄ 1961 m. Hagos konvencijÄ dėl užsienio valstybėse iÅ¡duotų dokumentų legalizavimo panaikinimo, todėl laikytini laikytini oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ .

Å ie įrodymai yra tinkama įrodinėjimo priemonė, patvirtinanti pareiÅ¡kėjos senelio ir prosenelių tarpusavio giminystės ryšį – t. y. jog M. (M.) W. yra B. W. ir J. E. W. sÅ«nus. 2.3. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjos pateiktų įrodymų visumÄ , jų nuoseklumÄ bei jų tarpusavio santykį, pagrįstai nustatė, kad B. V. (taip pat žinomas kaip B. W., gimęs Lietuvoje) ir C. E. V. (taip pat žinoma kaip J. E. (J.) W., gimusi Lietuvoje) iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, iÅ¡vykę iÅ¡ Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., yra pareiÅ¡kėjos senelio M. (M.) W. tėvai – pareiÅ¡kėjos proseneliai. 2.4.

Apeliantas apeliaciniame skunde neginčija teismo išvados, jog pareiškėjos proseneliai iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, išvykę iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

3. PareiÅ¡kėja, reaguodama į apeliacinės instancijos teismo siÅ«lymÄ pateikti papildomus paaiÅ¡kinimus, nurodė: 3.1. PareiÅ¡kėja 2018 m. kovo 28 d. pateikė praÅ¡ymÄ Pietų Afrikos Respublikos vidaus reikalų departamentui, kad Å¡is iÅ¡duotų pareiÅ¡kėjos senelio M. W., gimusio (duomenys neskelbtini), nesutrumpinto gimimo liudijimo (t. y. gimimo liudijimo, kuriame nurodyti duomenys apie tėvus) kopijÄ . Nepaisant 2018 m. birželio-rugpjūčio mėn. susiraÅ¡inėjimo, 2018 m. rugpjūčio 17 d. pakartotinio paklausimo, atsakymas iÅ¡ Pietų Afrikos Respublikos vidaus reikalų departamento gautas nebuvo. 3.2.

Archyvų tyrėja, atsakydama į praÅ¡ymÄ pateikti pareiÅ¡kėjos prosenelių B. W. ir J. E. W. praneÅ¡imų apie mirtį kopijas, 2019 m. spalio 19 d. pateikė atsakymÄ , nurodydama, kad jeigu jau yra kreiptÄ si į Pietų Afrikos Respublikos vidaus reikalų departamentÄ dėl pareiÅ¡kėjos senelio gimimo liudijimo iÅ¡davimo, pakartotinis praÅ¡ymas dėl to paties dokumento iÅ¡davimo nėra galimas. Be to, pažymėjo, kad procesas dėl dokumentų iÅ¡davimo minėtoje institucijoje užtrunka. 3.3.

Pareiškėjos senelio M. W. brolio H. W., gimusio (duomenys neskelbtini) Pietų Afrikoje, gimimo liudijimo kopija patvirtina, kad H. W. tėvai – B. W. ir J. N.. H. W. yra įrašytas į pareiškėjos prosenelių B. W. ir J. E. (J.) W. pranešimus apie mirtį kaip jų sūnus. H. W. 2018 m. kovo 16 d. pareiškimo kopija patvirtina, jog H. W. tėvas buvo B. W. (ankstesnis lietuviškas vardas – B. V.), motina – J. W. (mergautinė pavardė – N.; ankstesnis lietuviškas vardas – C. E. V.) bei kad H.

W. brolis yra M. W., kuris yra pareiÅ¡kėjos senelis. 3.4. PareiÅ¡kėja iÅ¡naudojo visas galimybes dėl senelio M. W. gimimo liudijimo gavimo juridiniam faktui patvirtinti. Nors pareiÅ¡kėja dėl senelio gimimo liudijimo kopijos iÅ¡davimo į Pietų Afrikos Respublikos vidaus reikalų departamentÄ kreipėsi beveik prieÅ¡ 3 metus, tačiau atsakymo dėl praÅ¡ymo nagrinėjimo eigos negavo, gimimo liudijimo kopija iÅ¡duota nebuvo.

4. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsikirtimuose į pareiÅ¡kėjos papildomus paaiÅ¡kinimus nurodo: 4.1. PareiÅ¡kėja kreipėsi į pirmosios instancijos teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo 2020 metų pradžioje, tačiau paskutinį kartÄ Ä¯ Pietų Afrikos Respublikos vidaus reikalų departamentÄ kreipėsi 2018 metų liepos mėnesį ir nuo to karto gauti dokumentų iÅ¡ minėtos institucijos nebandė.

Pietų Afrikos Respublikos vidaus reikalų departamentas yra valstybinė institucija, tačiau pareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų, kad gindama savo teisėtus interesus, minėtos valstybinės institucijos neveikimÄ bÅ«tų apskundusi. 4.2. Vertinant pareiÅ¡kėjos susiraÅ¡inėjimÄ su Pietų Afrikos Respublikos vidaus reikalų departamentu, matyti, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas yra nagrinėjamas, minėta valstybinė institucija nekonstatavo, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡omų dokumentų ji neturi ar negali gauti.

Kadangi pareiškėja neišnaudojo visų galimybių dėl dokumentų gavimo prašomam juridiniam faktui patvirtinti, pareiškėjos pareiškimas dėl juridinio fakto negali būti nagrinėjamas teisme. Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

6. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

7. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad pareiÅ¡kėjos proseneliai iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, iÅ¡vykę iÅ¡ Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl sÄ lygų nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ buvimo 8. Suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiÅ¡kėja galėjo pateikti M.

W. gimimo liudijimo kopijÄ â€“ tiesioginį įrodymÄ , kaip tai numato Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalis, kuris iÅ¡sklaidytų abejones dėl pareiÅ¡kėjos giminystės ryÅ¡io su B. V. ir C. E. V., tačiau to nepadarė. Pasak apelianto, pareiÅ¡kėja neiÅ¡naudojo visų galimybių dėl dokumentų gavimo praÅ¡omam juridiniam faktui patvirtinti, t. y. nepateikė jokių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima matyti, kad M. W. gimimo liudijimas yra prarastas ir jo negalima atkurti, taigi nebuvo CPK 444, 445 straipsniuose nustatytų sÄ lygų juridinę reikÅ¡mę turinčiam faktui teismine tvarka nustatyti.

Suinteresuoto asmens teigimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiÅ¡kimÄ ir remdamasis tik iÅ¡vestiniais duomenimis, pažeidė imperatyvias CPK normas, nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai nagrinėjo reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, dėl ko priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ . Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl suinteresuoto asmens apeliaciniame skunde ir atsikirtimuose į papildomus paaiÅ¡kinimus bei pareiÅ¡kėjos atsiliepime į apeliacinį skundÄ bei papildomuose paaiÅ¡kinimuose nurodytų argumentų.

9. Vienas iÅ¡ svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiÅ¡kia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali bÅ«ti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du ir / ar bet kokia forma.

10. Juridiniai faktai – tai įvairÅ«s įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdÅ«s arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Dėl to įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti faktÄ (CPK 444, 445 straipsniai).

11. Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Bet kuris juridinę reikÅ¡mę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sÄ lygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018, 20 punktas). Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015).

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 445 straipsnis reguliuoja tokias situacijas, kai tam tikras juridinis faktas neakivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų ir asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017).

17. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jos proseneliai B. V. (taip pat žinomas kaip B. W., gimęs Lietuvoje) ir C. E. V. (taip pat žinoma kaip J. E. (J.) W., gimusi Lietuvoje) iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, iÅ¡vykę iÅ¡ Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

18. Lietuvos Respublikos pilietybės principus, Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir netekimo pagrindus, sÄ lygas ir tvarkÄ nustato ir kitus Lietuvos Respublikos pilietybės santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas (toliau – Pilietybės įstatymas) (1 straipsnis).

19. Pagal Pilietybės įstatymo 2 straipsnį, Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas – tai teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimas šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka (10 dalis); teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę – tai iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę asmens ir jo palikuonių teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę šio įstatymo nustatyta tvarka (17 dalis); Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – tai iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis (7 dalis).

20. Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki Pilietybės įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotÄ teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.

21. Pareiškėja byloje be kita ko įrodinėjo ir tai, kad ji yra B. V. (taip pat žinomas kaip B. W.) ir C. E. V.(taip pat žinoma kaip J. E. (J.) W.) iki 1940 m. birželio 15 d. buvusių Lietuvos Respublikos piliečiais ir išvykusių iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. provaikaitė. Pažymėtina, kad būtent dėl šių aplinkybių – giminystės ryšio tarp pareiškėjos ir prosenelių – byloje ir kilęs ginčas. Suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kad B. V. ir C. E. V. iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, išvykę iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

22. Pilietybės įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, jų praÅ¡ymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka iÅ¡duodami Å¡iÄ teisę patvirtinantys dokumentai. PraÅ¡ymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo pateikimo tvarkÄ reguliuoja Pilietybės įstatymo 38 straipsnis. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nėra iÅ¡duotas teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas, prie praÅ¡ymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo, be kita ko, prideda dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonis.

23. Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai, kurie turi būti pateikiami norint patvirtinti, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę:

1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.;

2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.;

3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybÄ Lietuvos kariuomenėje ar darbÄ valstybės tarnyboje;

4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė;

5) asmens liudijimai, iÅ¡duoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, iÅ¡duoti pagal dokumentus, iÅ¡duotus iki 1940 m. birželio 15 d. Jei Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali bÅ«ti pateikiami dokumentai apie mokymÄ si, darbÄ , gyvenimÄ Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai (Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 5 dalis).

24. Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (Å¡iuo atveju – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 988 patvirtintu nutarimu „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymÄ ir Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 1.1 papunktį)) konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, jog asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali bÅ«ti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, Å¡ie duomenys gali bÅ«ti nustatomi teismo tvarka (Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis).

13. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja su 2018 m. liepos 2 d. praÅ¡ymu kreipėsi į apeliantÄ , praÅ¡ydama atkurti jai Lietuvos Respublikos pilietybę ir gavo jo 2019 m. spalio 26 d. raÅ¡tÄ , kuriame nurodyta, kad pareiÅ¡kėja turi pateikti papildomus dokumentus – M. W. gimimo liudijimÄ , kuriame bÅ«tų nurodyti duomenys apie jo tėvus, taip pat dokumentus, patvirtinančius giminystės ryšį su B. V. ir C. E. V., pateikti jų iÅ¡vykimo iki 1990 m. kovo 11 d. dokumentus. Taip pat minėtame raÅ¡te pareiÅ¡kėja informuota, kad praÅ¡ymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo nagrinėjimas yra sustabdomas ir bus tęsiamas nuo papildomų dokumentų gavimo Migracijos departamente dienos. Jeigu per metus laiko nuo raÅ¡to iÅ¡siuntimo dienos nebus pateikti papildomi dokumentai, praÅ¡ymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo nagrinėjimas bus nutrauktas.

14. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad Migracijos departamento 2019 m. spalio 26 d. raÅ¡tas pareiÅ¡kėjai dėl papildomų dokumentų pateikimo patvirtina, jog pareiÅ¡kėjos pateiktų dokumentų nepakako patvirtinti, kad jos proseneliai buvo B. V. (taip pat žinomas kaip B. W.) ir C. E. V. (taip pat žinoma kaip J. E. (J.) W.), kurie iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos piliečiai ir iÅ¡vykę iÅ¡ Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Tačiau nagrinėjamu atveju, svarbu nustatyti ne tik tai, kad pareiÅ¡kėja prieÅ¡ kreipdamasi į teismÄ pasinaudojo iÅ¡ankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka – kreipėsi į Migracijos departamentÄ , tačiau ir tai, ar kreipimasis į teismÄ apskritai atitiko CPK 444, 445 straipsniuose nustatytas sÄ lygas, kurių viena, beje, kuria ir remiasi apeliantas, yra ta, ar pareiÅ¡kėja negalėjo kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių jos praÅ¡omÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėja negalėjo ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .

15. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja, kreipdamasi į pirmosios instancijos teismÄ su pareiÅ¡kimu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , nepateikė teismui duomenų apie tai, kad ji iki tol iÅ¡ Pietų Afrikos Respublikos institucijų bÅ«tų siekusi gauti tiesioginius įrodymus, tarp jų, ir apelianto 2019 m. spalio 26 d. raÅ¡te praÅ¡omÄ M. W. gimimo liudijimo kopijÄ .

16. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡spręsti ginÄÄ , atsižvelgdamas į jo esmę, į apelianto apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, nustatė pareiÅ¡kėjai terminÄ pateikti papildomus paaiÅ¡kinimus ir įrodymus, patvirtinančius jos siekį gauti iÅ¡ Pietų Afrikos Respublikos kompetentingų institucijų duomenis apie civilinės bÅ«klės akto – M. (M.) W. gimimo (duomenys neskelbtini) metais tėvams B. W. (B./B. V.) ir J. E. W. (C. E. V.), registracijÄ Pietų Afrikos Respublikoje; paaiÅ¡kinti, ar prieÅ¡ kreipdamasi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl juridinio fakto nustatymo pareiÅ¡kėja kreipėsi į Pietų Afrikos Respublikos oficialias kompetentingas institucijas su praÅ¡ymu pateikti jai duomenis apie civilinės bÅ«klės akto (pareiÅ¡kėjos senelio gimimo) registracijÄ Å¡ioje valstybėje, ir jei taip, pateikti teismui gautų atsakymų kopijas.

17. PareiÅ¡kėja, reaguodama į apeliacinės instancijos teismo siÅ«lymÄ , pateikė papildomus paaiÅ¡kinimus ir įrodymus. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateiktos 2018 m. kovo 28 d. paraiÅ¡kos, mokėjimo kvito matyti, kad pareiÅ¡kėja kreipėsi į Pietų Afrikos Respublikos vidaus reikalų departamentÄ , praÅ¡ydama iÅ¡duoti M. W., gimusio (duomenys neskelbtini), nesutrumpinto gimimo liudijimo kopijÄ . PareiÅ¡kėja 2018 m. birželio 21 d. elektroniniu paÅ¡tu kreipėsi dėl informacijos suteikimo, kuomet galima atsiimti paruoÅ¡tÄ M.

W. nesutrumpintÄ gimimo liudijimo kopijÄ , tačiau 2018 m. liepos 23 d. atsakyme pareiÅ¡kėjai buvo nurodyta, kad praÅ¡ymo nagrinėjimas dar tebetęsiamas. PareiÅ¡kėja 2018 m. rugpjūčio 17 d. pakartotinai kreipėsi į Pietų Afrikos Respublikos vidaus reikalų departamentÄ , siekdama sužinoti praÅ¡ymo nagrinėjimo eigÄ . PareiÅ¡kėja taip pat pateikė įrodymus – archyvų tyrėjos 2019 m. spalio 19 d. atsakymÄ apie tai, kad jeigu jau yra kreiptasi į Pietų Afrikos Respublikos vidaus reikalų departamentÄ dėl pareiÅ¡kėjos senelio gimimo liudijimo iÅ¡davimo, iÅ¡ naujo dėl to kreiptis negalima, be to, pažymėjo, kad procesas dėl dokumentų iÅ¡davimo minėtoje institucijoje užtrunka.

18. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėja siekė gauti M. W. nesutrumpintÄ gimimo liudijimo kopijÄ dar 2018 m. kovo 28 d., pateikdama paraiÅ¡kÄ Pietų Afrikos Respublikos vidaus reikalų departamentui. Pateikusi minėtÄ paraiÅ¡kÄ , dar nesulaukusi duomenų (atsakymo), pareiÅ¡kėja 2018 m. liepos 2 d. su praÅ¡ymu kreipėsi į apeliantÄ , praÅ¡ydama atkurti jai Lietuvos Respublikos pilietybę. Po kreipimosi į Migracijos departamentÄ , pareiÅ¡kėja 2018 m. liepos 23 d., 2018 m. rugpjūčio 17 d. kreipėsi į Pietų Afrikos Respublikos vidaus reikalų departamentÄ dėl paraiÅ¡kos nagrinėjimo eigos, tačiau duomenų, kad praÅ¡omas įrodymas buvo iÅ¡duotas ar gautas minėtos institucijos atsakymas dėl galimybės iÅ¡duoti šį dokumentÄ (ne)buvimo, į bylÄ nepateikta.

Pažymėtina, kad apeliantas dar 2019 m. spalio 26 d. raÅ¡te nurodė, jog pareiÅ¡kėja pateiktų praÅ¡ymui iÅ¡nagrinėti bÅ«tinus įrodymus, tarp jų ir M. W. gimimo liudijimÄ , kuriame bÅ«tų nurodyti duomenys apie jo tėvus, tačiau pareiÅ¡kėja tokių duomenų apeliantui nepateikė. Ä® pirmosios instancijos teismÄ su pareiÅ¡kimu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ pareiÅ¡kėja kreipėsi 2020 m. gegužės 4 d., sprendimas byloje priimtas 2020 m. rugsėjo 22 d.

19. Apeliacinės instancijos teismas Å¡iame kontekste pažymi, kad nors pareiÅ¡kėja ir kreipėsi į Pietų Afrikos Respublikos valstybines institucijas, siekdama gauti M. W. nesutrumpintÄ gimimo liudijimo kopijÄ , tačiau kreipimasis savaime negali bÅ«ti vertinamas kaip pakankamas pagrindas konstatuoti, jog pareiÅ¡kėja įvykdė visus nuo jos valios priklausančius veiksmus, siekdama gauti dokumentus, kurie ne teismo tvarka patvirtintų jos praÅ¡omÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . PareiÅ¡kėja nepaaiÅ¡kino, dėl kokių priežasčių ji po 2018 m. rugpjūčio 17 d. iki pat pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos (2020 m. rugsėjo 22 d.), t. y. per beveik dvejus metus, pakartotinai nesikreipė į Pietų Afrikos Respublikos vidaus reikalų departamentÄ dėl praÅ¡omo dokumento, nesidomėjo vykstančio proceso eiga, jo rezultatais.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, mažai tikėtina, kad Pietų Afrikos Respublikos valstybinė institucija per daugiau nei dvejus su pusę metų nebÅ«tų iÅ¡nagrinėjusi praÅ¡ymo ir nepateikusi atsakymo ir/ar praÅ¡omo M. W. nesutrumpinto gimimo liudijimo, jei toks iÅ¡likęs, kopijÄ (CPK 185 straipsnis). Be to, kaip teisingai pažymėjo apeliantas, netgi esant tokiai situacijai, pareiÅ¡kėja, reaguodama į valstybinių institucijų veiksmus (delsimÄ ) turėjo galimybę teisinėmis priemonėmis spręsti susidariusiÄ situacijÄ â€“ teikti praÅ¡ymus, apskųsti minėtos institucijos veiksmus (neveikimÄ ).

Å iuo atveju jokių įrodymų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja pakankamai aktyviai siekė gauti tiesioginius įrodymus, tikslu ne teismo tvarka įrodyti pilietybei atkurti bÅ«tinus faktus, nėra (CPK 178 straipsnis).

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neatsižvelgė į tai, jog Migracijos departamentas 2019 m. spalio 26 d. raÅ¡tu suteikė galimybę pareiÅ¡kėjai gauti reikalingus dokumentus iÅ¡ oficialių Pietų Afrikos Respublikos institucijų ir taip įgyvendinti savo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, tačiau pareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų, jog ji iÅ¡naudojo visas galimybes gauti reikiamus dokumentus ne teismo tvarka. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėja neįgyvendino visų CPK 444, 445 straipsniuose numatytų sÄ lygų, t. y. neįrodė, kad negali ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių jos praÅ¡omÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .

Nesant Å¡ios sÄ lygos, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimo ir nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Tokiu atveju pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo paliktinas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 445 straipsnis).

21. Pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį, nagrinėjantis bylÄ CPK V dalyje nustatyta tvarka teismas turi ex officio imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės. 22. Nors pareiÅ¡kimÄ palikus nenagrinėtÄ dėl CPK 445 straipsnyje numatytų sÄ lygų nebuvimo, dėl kitų aplinkybių, sudarančių juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto turinį, nepasisakytina, nes tai nekeičia teisinio situacijos vertinimo, apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujausioje praktikoje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl įrodinėtinų aplinkybių nagrinėjamo klausimo kontekste.

Kasacinis teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020 nurodė, jog teismas, nagrinėdamas pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., nustatymo, turi tirti ir aplinkybes, susijusias su tuo, ar tas asmuo pagal iki 1940 m. birželio 15 d. galiojusį teisinį reglamentavimÄ nebuvo praradęs Lietuvos Respublikos pilietybės. Pažymėjo, kad Å¡ių aplinkybių tyrimas yra reikÅ¡mingas ne tik sprendžiant, ar yra pagrindas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, bet ir susijęs su teisės į Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimÄ pagal Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalį įgyvendinimu.

Taigi, esant Å¡ioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėja, siekdama pareiÅ¡kime nurodomo juridinio fakto nustatymo, be kita ko, turėtų įrodinėti ir aplinkybę, kad B. V. (B. W.) ir C. E. V. (J. E. (J.) W.) iki 1940 m. birželio 15 d. nebuvo netekę Lietuvos Respublikos pilietybės. Dėl procesinės bylos baigties 23. IÅ¡analizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .

Atsižvelgiant į tai, suinteresuoto asmens apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o pareiškėjos pareiškimas paliktinas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 445 straipsnis).

24. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (V. de H. v.

Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas n u t a r i a: suinteresuoto asmens Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundÄ patenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimÄ panaikinti ir pareiÅ¡kėjos T. M. P. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, palikti nenagrinėtÄ .

Teisėja Giedrė Čėsnienė