2016-02-18 Nr. AB-4508-3-61-3-04201-2014-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-815-502/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04201-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo asociacijos „Balžio bendruomenė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos „Balžio bendruomenė“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Antakalnio seniūnijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Perfectus LT“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas asociacijos „Balžio bendruomenė“ (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Antakalnio seniūnijos 2014 m. rugsėjo 1 d. leidimą, išduotą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Perfectus LT“ teikti vandens atrakcionų paslaugas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 14 d. pastebėjo, jog priėjimas prie Balžio ežero pakrantės iš kelio Vilnius-Bezdonys pusės yra užtvertas. Pakrantėje ir internete esančiuose informaciniuose pranešimuose nurodyta, kad dalyje Balžio ežero pakrantės draudžiama maudytis, o 2014 m. rugpjūčio 14 d. skelbime nurodyta, kad nuo 7:00 iki 02:00 val. prieiga prie dalies Balžio ežero pakrantės bus apribota dėl privataus renginio. Pareiškėjas, siekdamas apginti gyventojų teisę prieiti prie vandens telkinių ir jais naudotis, kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT prie ŽŪM) Vilniaus miesto skyrių, su prašymu nutraukti UAB „Perfectus LT“ valstybinio turto neteisėtą užvaldymą ir eksploatavimą savanaudiškais privačios struktūros interesais. NŽT prie ŽŪM atstovai 2014 m. rugpjūčio 14 d. nuvykę prie Balžio ežero nebuvo įleisti į užtvertą pakrantę. Šis faktas užfiksuotas 2014 m. rugpjūčio 14 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole.

UAB „Perfectus LT“ nuo 2013 m. Balžio ežere ir jo pakrantėje, kurį patikėjimo teise valdo NŽT prie ŽŪM, savavališkai įrengė parką. Leidimus bendrovei kiekvieną mėnesį išduoda Antakalnio seniūnas. Ežero pakrantėje ir ežere yra pastatyti kilnojamieji ir nekilnojamieji statiniai. Pagal Statybos techninio reglamento Nr. 1.07.01:2010 33.3 p., žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimas reikalingas, kada numatoma statyti ar rekonstruoti statinį ne statytojui priklausančiame arba valdomame žemės sklype. Todėl prieš statant statinius (nekilnojamųjų daiktų kompleksą: metalines atramas, turinčias betoninius pamatus ežero dugne, prie atramų atvestos komunikacijos - elektra, padarytas įžeminimas, atramų negalima iškelti ir išrinkti kaip kitus kilnojamus įrenginius) Balžio ežere, UAB „Perfectus LT“ turėjo gauti leidimą statybai iš valstybinės žemės sklypo ir vandens telkinio savininko/valdytojo, t. y. iš NŽT prie ŽŪM, tačiau toks leidimas išduotas nebuvo. Kadangi UAB „Perfectus LT“ ŽT prie ŽŪM leidimo statyti statinius, vykdyti komercinę veiklą, apriboti priėjimą gyventojams prie vandens telkinio neturi, Antakalnio seniūnijos laikinas leidimas teikti vandens atrakcionų paslaugas ežero pakrantėje iš automobilio ar kito prietaiso, turi būti panaikintas ir pakrantė atstatyta į pirminę padėti, t. y. visi vandens atrakcionai, pastatyti UAB „Perfectus LT“ turi būti nugriauti ir atnaujintas priėjimas visiems gyventojams prie Balžio ežero pakrantės ir vandens.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad skundo reikalavimas yra susijęs ne su konkrečių asmenų teisių ir interesų pažeidimu, bet su neindividualizuotos visuomenės ar jos dalies (asmenų, poilsiaujančių / poilsiausiančių prie Balžio ežero) teisių bei interesų galimu pažeidimu. Teisė naudotis vieša poilsio vieta vertintina kaip objektyviai reikšminga reikalinga vertybė visai visuomenei ar jos daliai. Tačiau šiuo atveju pareiškėja kreipėsi į teismą gindama ne savo, kaip viešojo juridinio asmens - asociacijos, subjektinę, galimai pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą, bet visuomeninį, t. y. viešąjį interesą. Viešieji interesai yra ginami tik įstatymų numatytais atvejais ir tik įstatymuose numatytiems subjektams kreipiantis į teismą. Pareiškėja ginčija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Antakalnio seniūnijos išduotą individualų administracinį aktą - leidimą teikti paslaugas, tačiau net ir nustačius, jog asociacija „Balžio bendruomenė“ yra įsteigta ir veikia pagal nacionalinius teisės aktų reikalavimus ir gali būti laikoma suinteresuota, Lietuvos Respublikos įstatymai, kurie yra aktualūs nagrinėjamu atvejui, nesuteikia teisės visuomeninėms organizacijoms ginti viešąjį interesą kreipiantis į administracinį teismą srityje, susijusioje su savivaldybės sprendimais dėl leidimų prekiauti (teikti paslaugas) savivaldybės teritorijoje išdavimo, su neva neteisėtu valstybės turto užvaldymo ir eksploatavimo savanaudiškais tikslais bei su asmenų teisėmis prieiti prie vandens telkinių, kai tokio pobūdžio viešojo intereso pažeidimas grindžiamas tik galimais administracinio akto išdavimo procedūriniais pažeidimais. Teigė, kad šiuo atveju pareiškėja įstatymo nėra įgaliota ginti viešąjį interesą, todėl nėra tinkamas subjektas Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto prasme tam, kad galėtų skųsti UAB „Perfectus LT“ išduotą leidimą, todėl byla turi būti nutraukta.

Atsakovas taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 30-2277 patvirtintas Leidimų prekiauti (teikti paslaugas) viešose vietose išdavimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Leidimų išdavimo tvarkos aprašas), kuriame yra įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kuomet leidimas prekiauti (teikti paslaugas) neišduodamas. UAB „Perfectus LT“ 2014 m. rugsėjo 1 d. pateikė prašymą išduoti leidimą, taip pat 2014 m. balandžio 9 d. kilnojamųjų vandens atrakcionų įrengimo ir eksploatavimo teritorijoje prie Balžio ežero, Vilniuje, projektą, t. y. įvykdė visus jam keliamus reikalavimus siekiant gauti leidimą. Leidimas buvo išduotas trumpesniam negu trijų mėnesių laikotarpiui. Pažymėjo, kad nesant nei vieno Leidimo išdavimo tvarkos aprašo 33 punkte įtvirtinto pagrindo neišduoti leidimo, Antakalnio seniūnija turėjo pareigą leidimą išduoti.

Nesutiko su pareiškėjos skundo argumentais, kad UAB „Perfectus LT“ Balžio ežere įrengti atrakcionai yra nekilnojamieji statiniai, todėl jiems privalomas leidimas, kadangi šie skundo teiginiai grindžiami tik abstrakčiais pasvarstymais ir 2014 m. rugsėjo 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 28-135-2014K, kuriame antstolis, remdamasis vien vizualia vandens atrakcionų apžiūra ir padarytomis nuotraukomis, nepagrįstai konstatavo, jog minėti atrakcionai yra nekilnojamieji daiktai.

Atsiliepime atsakovas pažymėjo, kad išduodant ginčijamą leidimą buvo nustatytas jo galiojimo terminas, t. y. nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 18 d. Antakalnio seniūnijos išduoto UAB „Perfectus LT“ paskutinio leidimo galiojimo terminas – 2014 m. spalio 5 d., dėl šios priežasties leidimų nuginčijimas pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukels. Tuo atveju, kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukels, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, todėl byla turėtų būti nutraukta.

Atsakovas taip pat nurodė, kad iš pareiškėjos skunde nurodytų argumentų nėra aišku, kokias konkrečiai teises ar teisėtus interesus pažeidžia 2014 m. rugsėjo 1 d. UAB „Perfectus LT“ išduotas leidimas. Maudytis nebuvo galima tik vandenlenčių parko zonoje, o ne visoje Balžio ežero pakrantėje, todėl pareiškėjo teiginiai, jog jis siekia apginti gyventojų teisę prieiti prie vandens telkinių ir jais naudotis atmestini kaip nepagrįsti, kadangi gyventojų teisė nėra ribojama, pareiškėjo teiginių nepagrįstumą patvirtina ir pareiškėjo pateikti įrodymai. Pareiškėjo teiginiai, jog Balžio ežere įrengus vandens atrakcionus dalis ežero yra naudojama išimtinai komerciniams tikslams apribojant gyventojų priėjimą prie vandens telkinio, neatitinka tikrovės tuo apsektu, kad vandens atrakcionai, kaip vienas iš rekreacinės veiklos formų, yra skirti būtent asmenims, poilsiaujantiems prie Balžio ežero. Taigi bendrąja prasme asmenų priėjimas prie vandens telkinio šioje zonoje nėra apribotas. Siekiant užtikrinti poilsiautojų saugumą yra nustatyti tik tam tikri veiklos šioje zonoje apribojimai, draudimas maudytis, kas yra visiškai racionalu ir pateisinama. Pareiškėjas reiškia pretenzijas būtent dėl vandens atrakcionų įrengimo vietos, kadangi į draudžiamą maudytis zoną patenka istoriškai susiklosčiusi maudymosi vieta, esanti vienoje iš nedaugelio nuožulnių pakrančių vietų prie ežero. Vilniaus miesto valdyba 1999 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. 629V patvirtino oficialų suformuotų paplūdimių sąrašą, kurių priežiūra yra patikėta Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (t. y. Valakampių pirmojo, Valakampių antrojo, Žaliųjų ežerų, Žirmūnų, Saločio ežerų pakrantės). Balžio ežero pakrantė nėra priskirta šioms teritorijoms, todėl pareiškėjo ginčijama zona negali būti laikoma vandens telkinio ruožu, skirtu išimtinai gyventojų maudymuisi.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Perfectus LT“ teismo posėdyje su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad ginčijamo Leidimo galiojimas jau yra pasibaigęs. Pareiškėjas į teismą kreipėsi siekdamas apginti gyventojų teisę prieiti prie vandens telkinių ir jais naudotis, t. y. Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu – ginant viešąjį interesą. Teismas, aiškindamas bylos sprendimui aktualias teisės normas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, padarė išvadą, kad ginčijamo Leidimo teisėtumas yra tiesiogiai susijęs su gyventojų teise prieiti prie vandens telkinių bei maudytis jame užtikrinimu, todėl pareiškėjo siekiamas ginti interesas yra viešasis interesas.

Teismas nurodė, kad iš byloje pateiktų Balžio bendruomenės įstatų matyti, jog Balžio bendruomenė – savarankiškas, pelno nesiekiantis, ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas yra vienyti Vilniaus m. Balžio ežero apylinkių gyventojus, koordinuoti viešuosius interesus, atstovauti bendruomenės interesus ir juos ginti bei vykdyti kitus šiuose įstatuose nurodytus tikslus ir uždavinius, susijusius su bendruomenės narių veikla ir poreikiais. Bendruomenės tikslai, be kita ko, yra nurodyti: siekti tenkinti svarbiausius bendruomenės socialinius, kultūrinius, ūkinius poreikius, siekti kurti saugią ir patogią gyvenamąją aplinką. Siekdama savo tikslų bendruomenė kuria Balžio ežero apylinkių vystymosi viziją, plėtoja kultūrinį švietimą ir kt. Pareiškėjas kreipėsi į teismą siekdamas apginti gyventojų teisę prieiti prie vandens telkinių ir jais naudotis, t. y. ginant viešąjį interesą, ir šią teisę kildina iš Konstitucijos 46, 47, 53 ir 54 straipsnių, Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 10 punkto, Vandens įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktų, Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 1 punkto. Teismas, remdamasis minėtų įstatymų nuostatomis, konstatavo, kad minėti straipsniai nereglamentuoja teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, todėl nagrinėjamu atveju nesant įstatyme suteiktos teisės pareiškėjui ginti viešąjį interesą, pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas dėl pareiškėjo materialinio suinteresuotumo nebuvimo. Teismas pažymėjo, kad ginčijamo Leidimo galiojimo terminas jau yra pasibaigęs, tačiau net ir pripažinus, kad pareiškėjas turi teisę ginti viešąjį interesą ir nustačius, kad Leidimas buvo išduotas nepagrįstai, nagrinėjamu atveju, būtų neprotinga ir nepagrįsta naikinti Leidimą, kurio galiojimas pasibaigęs. Šiuo atveju net ir tenkinus skundą, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o teismo sprendimas būtų neaktualus.

III. Pareiškėjas asociacija „Balžio bendruomenė“ padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad Seimo kontrolieriaus 2015 m. balandžio 23 d. pažymėjo nurodyta, jog NŽT prie ŽŪM 2014 m. gegužės 30 d. rašte UAB „Perfectus LT“ nebuvo pažymėtas esminis dalykas, kad pagal Pramoginių įrenginių naudojimo ir priežiūros taisyklių nuostatas, visais atvejais įrengiant pramoginius įrenginius reikalinga turėti žemės savininko sutikimą. Balžio ežere įrengtos vandens slidžių be katerio trasos yra pramoginiai, potencialiai pavojingi įrenginiai, dėl kurių įrengimo nebuvo gautas žemės savininko leidimas ir nesurengtas viešasis konkursas.

Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentais dėl pareiškėjo interesų pažeidimo nebuvimo, kadangi asociacija įkurta ginti bendruomenės narių teises, o įrengti atrakcionai pažeidžia narių teises prieiti prie vandens, maudytis ežere. Asociacija veikia kaip visuomeninė organizacija, siekianti apginti viešąjį interesą.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad atrakcionai Balžio ežere įrengti pažeidžiant teisės aktais nustatytas procedūras, kadangi seniūnas negavo vandens telkinio ir žemės savininko leidimo (atrakcionai nepatenka į sąrašą statinių, kuriuos galima statyti laisvoje valstybinėje žemėje be savininko leidimo) ir atrakcionai pastatyti be viešo konkurso. Taigi, buvo pažeistas viešasis interesas, užgrobta valstybinė žemė ir vandens telkinys, kur vykdoma komercinė veikla, rengiami privatūs renginiai, apribojama teisė gyventojams prieiti prie ežero.

Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo sprendimo argumentais, kad pasibaigusio leidimo panaikinimas nesukels jokių teisinių pasekmių, kadangi vandens atrakcionai ir kiti statiniai nėra išmontuoti, pažeistas bendruomenės narių ir valstybės viešasis interesas neatstatytas. Panaikinus skundžiamą Leidimą, teismo tvarka būtų pripažinta, kad visi statiniai ir įrengimai, pastatyti Balžio ežero pakrantėje, yra neteisėti ir turi būti išmontuoti bei išvežti, taip pat pripažinta, kad padarytas pažeidimas, tokiu būdu užkertant kelią ateityje tokiems pažeidimams.

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime, nurodė, kad teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė, kalbėdama apie tai, kokie gyventojų interesai yra pažeidžiami ginčijamu leidimu, pažeidžiamų interesų įvardinti negalėjo, tik abstrakčiai nurodė, jog dėl vandens atrakcionų parko vykdytos veiklos buvo ir yra ribojama asmenų teisė prieiti prie Balžio ežero pakrantės, taip pat ribojama teisė maudytis Balžio ežere. Atsakovas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus ir remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teigia, kad skundu pareiškėjas siekė apginti ne asociacijos „Balžio bendruomenė” narių interesus, o viešąjį interesą apskritai. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ar 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu, su skundu kreiptis į teismą galėtų tik tuo atveju, jei gintų išimtinai tik asociacijos „Balžio bendruomenė” narių interesus, tačiau nagrinėjamu atveju buvo siekiama apginti ne asociacijos narių interesus, o viešąjį interesą apskritai. Lingvistiškai, sistemiškai bei teleologiškai aiškinant minėtas teisės normas akivaizdu, kad organizacijos, įskaitant ir asociacijas, dėl viešojo intereso gynimo į teismą gali kreiptis tik tuomet, kai jų galimybė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo yra įtvirtinta įstatymuose. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu negalėjo įvardinti įstatymo, kuriame būtų įtvirtinta jo teisė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Teismas ad hoc patikrinęs, ar įstatymuose, t. y. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, yra įtvirtinta pareiškėjo teisė ginti viešąjį interesą padarė pagrįstą išvadą, kad iš įstatymų, iš kurių pareiškėjas kildina teisę ginti viešąjį interesą, matyti, jog pareiškėjos skundas negali būti tenkinamas dėl pareiškėjos materialinio suinteresuotumo nebuvimo. Pažymėjo, kad byloje egzistuoja tinkama prielaida, t. y. viešasis interesas, dėl kurios gynimo pareiškėjas kreipėsi į teismą tačiau neegzistuoja viena iš būtinųjų sąlygų - įstatymuose nenumatyta pareiškėjo teisė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad Antakalnio seniūnijos seniūnas negavo NŽT prie ŽŪM, kaip valstybinės žemės patikėtinio, sutikimo, nurodo, kad byloje apskritai nėra pareiškėjo minimo 2015 m. kovo mėn. NŽT prie ŽŪM rašto Nr. 49SDŽ-(14.49.22), todėl šio rašto turinys atsakovui nėra žinomas, remtis juo negalima. Pažymėjo, kad byloje esanti medžiaga patvirtina, jog 2014 m. gegužės 27 d., t. y. prieš kreipiantis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Antakalnio seniūniją dėl leidimo išdavimo, UAB „Perfectus LT“ su prašymu pateikti nuomonę dėl vandens atrakcionų Balžio ežere įrengimo kreipėsi į NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrių, kuris 2015 m. gegužės 30 d. rašte Nr. 49SJN-(14.49.105)-1209 nurodė, kad vandens atrakcionai, kuriuos norėta įrengti Balžio ežere, įvardijami kaip kilnojamieji statiniai, taip pat, kad valstybinės žemės patikėtinio sutikimai išduodami, statant ar rekonstruojant (nekilnojamus daiktus) valstybinėje žemėje. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad minėtas 2014 m. gegužės 30 d. NŽT prie ŽŪM Vilniaus skyriaus raštas būtų nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jis laikytinas pagrįstu ir galiojančiu. Taigi prieš išduodant 2014 m. rugsėjo 1 d. leidimą, NŽT prie ŽŪM išreiškė oficialią poziciją, kad jos, kaip valstybinės žemės patikėtinio, sutikimas tokio pobūdžio statinių statymui nėra reikalingas. Raštai, kuriuos NŽT prie ŽŪM parengė po 2014 m. rugsėjo 1 d. leidimo išdavimo, nagrinėjamoje byloje nėra aktualūs, todėl apskritai nevertintini. Pareiškėjo argumentai, kad atrakcionai buvo pastatyti be viešo konkurso, nenagrinėtini, kadangi jie nebuvo reiškiami nei skunde teismui, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, be to, viešo konkurso organizavimas / neorganizavimas neturi jokios įtakos pareiškėjo teisėms.

Atsakovas atsiliepime taip pat nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Antakalnio seniūnija yra tam tikros veiklos vykdymui, nagrinėjamu atveju vandens atrakcionų paslaugų teikimui, leidimus išduodantis subjektas. Nei Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Antakalnio seniūnija nėra statybos valstybinę priežiūrą atliekantis subjektas. Skundžiamas leidimas suteikė teisę UAB „Perfectus LT“ leidimo galiojimo metu, t. y. nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 18 d., Balžio ežere teikti vandens atrakcionų paslaugas. Suėjus leidimo galiojimo terminui, t. y. nuo 2014 m. rugsėjo 18 d., vandens atrakcionai Balžio ežere stovi ne 2014 m. rugsėjo 1 d. leidimo pagrindu, todėl net tuo atveju jei teismas pripažintų, kad ginčijamas leidimas buvo išduotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tai nereikštų, jog minėtu pagrindu vandens atrakcionai, esantys Balžio ežere, bus pašalinti. Pažymėjo, kad pareiškėjas nereiškė reikalavimo demontuoti vandens atrakcionus iš Balžio ežero, todėl šio klausimo nagrinėjimas apskritai peržengia nagrinėjamos administracinės bylos ribas bei nėra susijęs su 2014 m. rugsėjo 1 d. leidimo teisėtumu/ neteisėtumu.

Pareiškėjas, teikdamas apeliacinį skundą, kartu pateikė ir du naujus, pirmosios instancijos teisme nevertintus, dokumentus: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento 2015 m. gegužės 11 d. rašto Nr. A51-47689/15(2.17.2.55-EK6) kopiją bei Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2015 m. balandžio 23 d. pažymos Nr. 4D-2014/2-1357 kopiją. Administracinė byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama 2015 m. gegužės 6 d. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažyma Nr. 4D-2014/2-1357 parengta 2015 m. balandžio 23 d., todėl teismo posėdžio metu pareiškėjui buvo žinomas minėtos pažymos turinys, tačiau pareiškėjas neprašė prijungti minėtos pažymos prie bylos medžiagos. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodo, pagrįstų priežasčių, kodėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažyma nebuvo pateikta administracinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalimi, minėta pažyma apeliacinės instancijos teisme neturėtų būti tiriama. Pareiškėjas taip pat nenurodo, kodėl mano, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento 2015 m. gegužės 11 d. rašto Nr. A51-47689/15(2.17.2.55-EK6) vertinimas yra būtinas apeliacinės instancijos teisme. Pažymėjo, kad šiuo metu nėra galiojančių, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Antakalnio seniūnijos išduotų, leidimų, suteikiančių teisę teikti vandens atrakcionų paslaugas Balžio ežere, todėl vertinimą, ar minėti atrakcionai Balžio ežere stovi teisėtai, turi atlikti statybos valstybinę priežiūrą atliekantis subjektas - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos bei NŽT prie ŽŪM, kaip valstybinės žemės patikėtinis, valdantis sklypą, kuriame įrengti vandens atrakcionai, patikėjimo teise.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinis ginčas kilo dėl viešojo administravimo subjekto sprendimo. Paprastai tokio pobūdžio bylose turi būti tikrinamas ginčijamo akto teisėtumas ir pagrįstumas, tačiau teismas taip pat visada privalo vertinti pareiškėjų materialinį teisinį suinteresuotumą dėl pareikštų reikalavimų.

Teismų praktika pripažįsta, kad teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A143-443/2005, A502-906/2008, A502-304/2009; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131).

Konstatuojama, kad nenustačius pareiškėjo materialinio teisinio intereso dėl pareikšto reikalavimo pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu.

Pareiškėjas, ginčydamas atsakovo 2014 m. rugsėjo 1 d. leidimą, nenurodė ir neįrodė, kuo pareikšto reikalavimo tenkinimas paveiktų pareiškėjo teisių ir pareigų apimtį ar įstatymo saugomus interesus, kaip jie būtų apginti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad ginčijamo administracinio akto galiojimas yra pasibaigęs ir juo nesukeliamos teisinės pasekmės. Akivaizdu, kad dėl nagrinėjamo reikalavimo tenkinimo neatsirastų, nepakistų ir nepasibaigtų pareiškėjo teisės ar pareigos, taigi nebūtų apgintos pažeistos pareiškėjo teisės ar įstatymo saugomas interesas. Skundo analize pagrįsta pirmosios instancijos teismo nuomonė, kad iš esmės pareikštu teismui reikalavimu galėtų būti ginamas viešasis interesas, tačiau nenustatyta, kad pareiškėjui įstatymu numatyta teisė ginti tokį interesą (ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis).

Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo asociacijos „Balžio bendruomenė“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė