2021-09-08 Nr. AB-18019-3-61-3-00884-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-544-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00884-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Mildos Vainienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. D. (O. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. D. (O. D.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas O. D. (O. D.) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 6 000 Eur neturtinę žalą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2018 m. vasario 20 d. iki 2019 m. vasario 12 d. buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) kameroje Nr. 92 kartu su kitu rūkančiu nuteistuoju. Pastovus rūkimas kėlė jam diskomfortą ir nepasitenkinimą, tabako dūmai ir kvapas žalojo sveikatą. Tiek dienomis, tiek naktimis trūko oro (kankindavo dusulys), skaudėdavo galva, negalėjo išsimiegoti, neturėjo nuotaikos. Dėl to, kad buvo laikomas kartu su rūkančiu asmeniu kildavo tarpusavio buitiniai konfliktai, kameroje nuolat buvo įtampa dėl to ženkliai sublogėjo jo kasdienė gyvenimo kokybė bei santykiai su laisvėje esančiais artimaisiais, motina, draugais, ir visa tai tęsėsi vienerius metus, kol kartu su pareiškėju laikomas asmuo buvo perkeltas į kitus pataisos namus. Dėl perkėlimo į kamerą su nerūkančiais pareiškėjas ne kartą kreipėsi į administraciją, tačiau jam atsakydavo, kad nėra laisvų kamerų, kuriose nerūkoma. Dėl kalinimo su rūkančiu asmeniu jis patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, dvasinį sukrėtimą ir t. t., dėl ko patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 6 000 Eur.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad 2018 m. vasario 9 d. gavus jo 2018 m. vasario 2 d. prašymą laikyti kartu su nerūkančiais asmenimis, pareiškėjas nedelsiant buvo perkeltas į nerūkančiųjų kamerą. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas Lukiškių TI-K 2018 m. vasario 9 d. raštu Nr. 96-823 „Dėl prašymo perkelti į nerūkančiųjų kamerą“. Lukiškių TI-K administracija nepažeidė pareiškėjo teisės būti laikomam atskirai nuo rūkančių asmenų.

5. Vilniaus PN teigimu, pareiškėjas savo skundą grindė ne įrodymais, o samprotavimais, abstrakčiai citavo tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, juose nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Pareiškėjo nurodytas žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, jis pateikė savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtiną žalą, tačiau nekonkretizavo, kuo būtent pasireiškė jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikė jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodė skunde nurodytos sumos dydžio. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškėjo O. D. skundą atmetė.

7. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras Lukiškių TI-K tvarkos, patvirtintos Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. 1-184 nuostatomis, nurodė, kad suimtasis (nuteistasis) turi teisę būti kartu su nerūkančiais asmenimis, tačiau jis privalo raštu dėl to pateikti prašymą.

8. Teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K 2018 m. vasario 26 d. raštas Nr. 96-823 patvirtino atsakovo atstovo nurodytas aplinkybes, jog pareiškėjas pagal jo pateiktą prašymą buvo patalpintas į kamerą, kurioje laikomi nerūkantys asmenys.

9. Pareiškėjas skunde nurodė, jog keletą kartų kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją ir prašė jį perkelti į nerūkančiųjų kamerą, tačiau į jo išreikštą pageidavimą kalėti su nerūkančiais nebuvo atsižvelgta. Teismas pažymėjo, jog Lukiškių TI-K administracija, 2018 m. vasario 9 d. gavusi pareiškėjo prašymą perkelti jį į gyvenamąją kamerą, kurioje laikomi nerūkantys asmenys, jį tenkino ir perkėlė pareiškėją į nerūkančiųjų kamerą. Atsakovo atstovo nurodytas aplinkybes patvirtino byloje pateiktas Lukiškių TI-K 2018 m. vasario 26 d. raštas Nr. 96-823.

10. Atsižvelgęs į tai bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Lukiškių TI-K neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinę žalą atmetė.

III. 11. Pareiškėjas O. D. (O. D.) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir priteisti 6 000 Eur neturtinę žalą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas, arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai išnagrinėjo administracinę bylą, priėmė nepagrįstą, nemotyvuotą, neobjektyvų, galbūt šališką ir todėl neteisingą sprendimą. Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai įvertino skunde pateiktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes bei argumentus arba visai jų nevertino, dėl jų nepasisakė, bylą išnagrinėjo paviršutiniškai.

13. Pareiškėjas prašo ištirti skunde pirmosios instancijos teismui pateiktus įrodymus, taip pat tuos įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti apie tai, kad kartu su pareiškėju laikomas asmuo apie vienerius metus kiekvieną savaitę pirkdavo parduotuvėje cigaretes ir tabaką. Pareiškėjo vertinimu, tai turi reikšmės nustatant faktą, ar pareiškėjas buvo laikomas su nerūkančiu asmeniu. Teismas neteisingai vertino skunde pateiktas faktines aplinkybes, pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

14. Pareiškėjo nuomone, skundžiamas sprendimas nepakankamai motyvuotas. Kaip vieną iš pačių svarbiausių faktinių aplinkybių pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nurodė prašymą išreikalauti iš atsakovo kartu su juo vienoje kameroje laikyto nuteistojo apsipirkimo įstaigos parduotuvėje kvitus (išklotines) iš kurių bus aiškiai matoma, kad kartu su pareiškėju laikomas nuteistasis kiekvieną savaitę nuolat pirko cigaretes ir rūkomą tabaką. Dėl to pareiškėjo iškeltos pretenzijos pirmosios instancijos teisme nebuvo išsklaidytos ir paneigtos.

15. Vilniaus į bylą pateikė tik 2018 m. vasario 26 d. raštą Nr. 96-823, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas pagal jo pateiktą prašymą laikyti jį kartu su nerūkančiais asmenims buvo perkeltas į kitą kamerą, kurioje, anot atsakovo atstovo, turėjo būti laikomi nerūkantys asmenys. Pareiškėjas neginčijo fakto, kad buvo perkeltas į kitą kamerą. Pareiškėjas ginčija tai, kad toje kameroje, į kurią jis buvo perkeltas nebuvo nerūkančių asmenų, buvo laikomas vienas rūkantis asmuo, kuris kiekvieną savaitę pirkdavo cigaretes bei rūkomą tabaką ir visą laiką rūkydavo. Atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad asmuo, su kuriuo buvo laikomas pareiškėjas, iš tikrųjų rūkė ir buvo rūkantis.

16. Pareiškėjas prašo ištirti, ar nuteistasis J. Š. (J. Š.) laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 20 d. iki 2019 m. vasario 12 d. pirkdavo Lukiškių TI-K veikiančioje parduotuvėje tabaką ar jo gaminius, jei pirkdavo, ar galėjo pareiškėjas būti laikomas vienoje kameroje su šiuo asmeniu kaip su nerūkančiu asmeniu ir išreikalauti iš atsakovo visas šias aplinkybes patvirtinančius arba paneigiančius įrodymus.

17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsilipime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

18. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės abstrakčiais argumentais dėl pirmosios instancijos teismo išvadų ginčija teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, tačiau nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo pateikto skundo turėtų būti pripažintos neteisingomis. Būtina įrodyti, kad tam tikri apeliaciniame skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Šiuo atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, nuo 2018 m. vasario 20 d. iki 2019 m. vasario 12 d. jį laikant kartu su rūkančiu asmeniu.

20. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą nustatęs, kad nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus, kadangi atsižvelgusi į pareiškėjo 2018 m. vasario 2 d. prašymą, Lukiškių TI-K administracija 2018 m. vasario 9 d. jį perkėlė į nerūkančių kamerą.

21. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas neištyrė pateiktų įrodymų, neteisingai vertino skunde pateiktas faktines aplinkybes, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Pareiškėjo nuomone, šių asmenų tabako gaminių vartojimą patvirtintų Lukiškių TI-K parduotuvės užsakymų lapų kopijos ir pirkimo čekiai. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad dėl jo laikymo kartu su rūkančiais asmenimis patyrė neturtinę žalą.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).

24. Teisėjų kolegija dėl prašomų išreikalauti įrodymų pažymi, kad sprendžiant dėl nerūkančių nuteistųjų laikymo kartu su rūkančiais, reikšminga aplinkybe laikomas pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašant imtis atitinkamų veiksmų, bei kiti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo ir pan. Pavyzdžiui, tokia informacija laikoma asmenų, atvykusių pirmą kartą į tardymo izoliatorių, apklausos anketa, pirminės gydytojų apžiūros metu paties pareiškėjo deklaruotas žalingas įprotis – rūkymas, skundai ar prašymai dėl laikymo kartu su (ne)rūkančiais asmenimis laivės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017; 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-795-442/2017 ir kt.). Pareiškėjui kalinimo metu neteikus skundų ar prašymų tardymo izoliatoriaus administracijai nebūti laikomam kartu su rūkančiais asmenimis, paprastai vertinama, kad pareiškėjo teisė į saugią sveikatai aplinką nebuvo pažeista, o tardymo izoliatoriaus veiksmų šiuo aspektu nėra pagrindo pripažinti neteisėtais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017; 2017 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-617-415/2017; 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1060-624/2017).

25. Atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tinkamais įrodymais, patvirtinančiais pareiškėjo argumentus, kad jis po 2018 m. vasario 2 d. prašymo nelaikyti jo kartu su rūkančiais asmenimis pateikimo nuo 2018 m. vasario 9 d. kameroje buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, būtų pareiškėjo skundai Lukiškių TI-K administracijai ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. vasario 20 d. iki 2019 m. vasario 12 d.

26. Nagrinėjamu atveju nors pareiškėjas nurodo, jog ne kartą skundėsi dėl jo laikymo kartu su rūkančiais asmenimis, tačiau įrodymų minėtoms aplinkybėms pagrįsti nepateikė. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl jo laikymo nuo 2018 m. vasario 20 d. iki 2019 m. vasario 12 d. su rūkančiais asmenimis, todėl pareiškėjo argumentai, jog jis nuo 2018 m. vasario 20 d. iki 2019 m. vasario 12 d. buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, atmestini. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas nenurodo, kam ir kada teikė skundus / prašymus.

27. Pažymėtina, kad tik pareiškėjui pateikus prašymą laikyti jį kartu su nerūkančiais asmenimis, jis nedelsiant buvo perkeltas į nerūkančiųjų kamerą. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas Lukiškių TI-K 2018 m. vasario 9 d. raštu Nr. 96-823 „Dėl prašymo perkelti į nerūkančiųjų kamerą“.

28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad Lukiškių TI-K nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti pareiškėją nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių. Byloje nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas skundėsi dėl jo laikymo ginčui aktualiu laikotarpiu su rūkančiais asmenimis, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja viena iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme.

29. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo O. D. (O. D.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Milda Vainienė

Skirgailė Žalimienė