72c0e523-fd4a-41fa-8bf8-94a220bcd91e · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-1735-861/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32243-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.3.; 3.2.6.5. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLietuvos Respublikos vardu 2017 m. birželio 14 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, sekretoriaujant Jolitai AleksejÅ«naitei,dalyvaujant ieÅ¡kovo Regbio klubo „Baltrex“ atstovui advokatui Audriui Biguzui,atsakovo Lietuvos regbio federacijos atstovui advokatui Virgilijui JanuÅ¡kai,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Regbio klubo „Baltrex“ ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos regbio federacijai dėl Lietuvos regbio federacijos valdybos priimto sprendimo pripažinimo negaliojančiu, n u s t a t ė: ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Lietuvos regbio federacijos sprendimÄ , pripažinti ieÅ¡kovo komandÄ laimėjus R-7 čempionatÄ , įpareigoti atsakovÄ vertinti ieÅ¡kovo komandÄ pagal sportinį principÄ bei priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad atsakovas vadovauja ir administruoja regbio sportÄ Lietuvoje. Lietuvoje vykdomi dvejopo pobÅ«džio regbio čempionatai – R-7 ir R-15. Atsakovas pakvietė kai kuriuos ieÅ¡kovo sportininkus į nacionalinę rinktine ir pateikė pasiraÅ¡yti dviÅ¡ales sutartis, kurias pasirašė ne visi sportininkai. Sportininkas J. M. negalėjo pasiraÅ¡yti sutarties, nes buvo ne Lietuvoje. Trys ieÅ¡kovo sportininkai pasirašė sutartis su atsakovu, vienas sportininkas jos nepasirašė, bet vis tiek turėjo turėti galimybę rungtyniauti už nacionalinę rinktinę Europos R-7 čempionate.

Tuo pat metu, kai vyko pasirengimas Europos R-7 čempionatui (2016 m. gegužės 28-29 dienomis), ieÅ¡kovas dalyvavo tarptautiniame klubiniame regbio turnyre. 2016-08-24 atsakovas priėmė skundžiamÄ sprendimÄ . Atsakovo priimtas sprendimas yra neteisėtas, nes atsakovas nepagrįstai nusprendė, jog ieÅ¡kovas pažeidė atsakovo įstatų 26.1 ir 26.4 punktus. IeÅ¡kovas visada laikėsi atsakovo įstatų ir niekada nėra gavęs jokių nuobaudų. IeÅ¡kovas niekada nedraudė savo sportininkams atstovauti nacionalinę rinktinę.

Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad pakenkta jo dalykinei reputacijai. IeÅ¡kovas teigė, kad R-7 nuostatai nenumato tokių taikytinų baudų kaip taÅ¡kų atėmimas. 2016-08-28 ieÅ¡kovo komanda laimėjo R-7 čempionatÄ , tačiau dėl atsakovo sprendimo ji nėra pripažinta laimėtoja. R-15 nuostatai taip pat nereglamentuoja baudų skyrimo tvarkos, todėl taÅ¡kų atėmimas yra neteisėtas. Pažymėjo, kad atsakovas negalėjo priimti ginčo sprendimo, nes sprendimo priėmimo metu varžybos, dėl kurių priimtas sprendimas, dar net nebuvo prasidėjusios.Atsakovas su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko.

Nurodė, kad 2016-08-24 vykusiame atsakovo valdybos posėdyje buvo svarstomas nuobaudos ieÅ¡kovui skyrimo klausimas. Atsakovas pats nuobaudos netaikė, tik informavo ieÅ¡kovÄ apie esamÄ situacijÄ . Atsakovas netaiko jokių nuobaudų ieÅ¡kovui, kol tam nepritars visuotinis narių susirinkimas. Atsakovo valdyba visuotinio narių susirinkimo metu siÅ«lys balsuoti dėl ginčijamų sankcijų.2017-02-21 teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas nurodė, kad pasirengimo Europos čempionatui metu vyko turnyras Sankt Peterburge, kuriame ieÅ¡kovas dalyvavo, dėl ko atsakovas priėmė ginčo sprendimÄ .

Atsakovo veiklos įstatuose nėra numatyta ginčijamų sankcijų. Tarp ieškovo ir ieškovo sportininkų nėra sudaryta sutarčių, žaidėjai nėra profesionalūs sportininkai. 2017-05-18 teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad visuotinis narių susirinkimas nepritarė atsakovo siūlomoms nuobaudoms, todėl jos nebuvo pritaikytos. Ginčo sprendimas yra panaikintas visuotinio narių susirinkimo.Liudytojas Ž. R. nurodė, kad ieškovas nedraudė jam žaisti nacionalinėje rinktinėje.

Pirmojo pasiruoÅ¡imo turo metu jis buvo traumuotas, todėl negalėjo žaisti niekur. Vėliau prisijungė prie nacionalinės rinktinės, tačiau sutarties nepasirašė, nes niekas to neprašė. Liudytojas D. T. nurodė, kad atsakovas liepė pasirinkti kam atstovauti – ieÅ¡kovo klubui ar nacionalinei rinktinei. Liudytojas mano, kad buvo galima suderinti dalyvavimÄ Sankt Peterburgo turnyre bei pasiruoÅ¡ime, tačiau atsakovas to neleido. Liudytojas E. Å . nurodė, kad apie tai, jog žaidėjai bus kviečiami atstovauti nacionalinę rinktinę, sužinojo apie 2016 m. sausio mėn. IeÅ¡kovas bandė atstovauti savo žaidėjų interesus, tačiau atsakovas toliau galėjo bendrauti su žaidėjais individualiai.

IeÅ¡kovas niekada nedraudė savo žaidėjams atstovauti nacionalinę rinktinę. IeÅ¡kovas čempionato taurę gavo, tačiau atsakovas jos neįteikė taip, kaip tai darydavo ankstesniais metais, ieÅ¡kovas pats jÄ pasiimė. IeÅ¡kinys atmestinas. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad Atsakovo prezidentas surinko ir pateikė atsakovo valdybai informacijÄ apie ieÅ¡kovo klubÄ . 2016-08-24 atsakovas priėmė ginčijamÄ sprendimÄ . 2016-09-24 atsakovo valdyba patvirtino visuotinio atsakovo narių susirinkimo darbotvarkę. 2016-10-02 vyko visuotinis atsakovo narių susirinkimas.

Dėl atsakovo valdybos teisės priimti ginčo sprendimÄ . IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovo valdyba negalėjo skirti ginčo nuobaudų – taÅ¡kų atėmimo, nes tokios nuobaudos nėra numatytos atsakovo įstatuose. Atsakovas su tuo nesutiko, teigdamas, jog, nors konkrečios nuobaudos įstatuose nėra iÅ¡vardintos, jis turi teisę jas skirti savo nuožiÅ«ra.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnis įtvirtina, jog juridinių asmenų organų kompetencijÄ ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai.

Nagrinėjamu atveju, atsakovo veiklÄ reglamentuoja jo 2013-05-21 priimti Lietuvos regbio federacijos įstatai. Lietuvos regbio federacijos įstatų (toliau – įstatai) 55.12 punkte įtvirtinta atsakovo valdybos teisė nustatyti nuobaudas ir jas skirti atsakovo nariams už atsakovo įstatų pažeidimus. Vadinasi, atsakovas turėjo teisę ieÅ¡kovui skirti nuobaudas. Tai, kad įstatuose nenurodytos nuobaudų rÅ«Å¡ys, reiÅ¡kia, jog jų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, atsakovas gali skirti įvairaus pobÅ«džio nuobaudas, tame tarpe ir taÅ¡kų atėmimÄ .

IeÅ¡kovas taip pat ginčijo atsakovo valdybos sprendimo dalį, kuria valdyba pasiÅ«lė paÅ¡alinti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ atsakovo narių. Tokia atsakovo valdybos teisė taip pat numatyta įstatų 55.2 punkte. Taigi, remiantis atsakovo įstatais, jis turi teisę skirti nuobaudas savo nariams bei siÅ«lyti juos paÅ¡alinti iÅ¡ atsakovo narių. Dėl sandorio negaliojimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose bÅ«tų užtikrintas teisėtumas.

Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumÄ , apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitÄ paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ , įgytų teisių ilgaamžiÅ¡kumÄ ir jų gerbimÄ . Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo Å¡iam stabilumo tikslui prieÅ¡tarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-905/2000; 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; kt.).

Sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo pasekmių, yra svarbesnis už tÄ , kuris bÅ«tų apgintas sandorį iÅ¡saugojus.Pagal įstatyme įtvirtintÄ apibrėžtį sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis); sandoris – civilinėje apyvartoje dominuojantis civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindas (CK 1.136 straipsnio 2 dalis); sudarydami sandorius asmenys, veikdami civilinių teisinių santykių dalyvių autonomijos principo pagrindu, įgyvendina savo civilinį teisnumÄ .

Civilinių teisinių santykių subjektų autonomijos principas nėra absoliutus – įgyvendindami civilines teises ir vykdydami pareigas, asmenys negali pažeisti imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų (CK 1.137 straipsnis). Kai sandorio sudarymu pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai ar vieÅ¡asis interesas, tokie pažeidimai Å¡alinami ir pažeistos teisės ginamos taikant sandorio negaliojimo institutÄ , t. y. jį nuginčijant ar pripažįstant niekiniu (CK 1.78 straipsnis).

Sandorio negaliojimo instituto esmė yra ta, kad negaliojantis sandoris nesukelia tų pasekmių, kurių siekė jo dalyviai, jis sukelia sandorio negaliojimo pasekmes.Teismas pažymi, kad CK 1.80 – 1.93 straipsniuose įvirtintas baigtinis sÄ raÅ¡as atvejų, kai sandoris gali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti atsakovo valdybos priimtÄ sprendimÄ , tačiau nenurodo nei vieno CK įtvirtinto pagrindo, kuriuo remiantis Å¡is sprendimas turėtų bÅ«tų pripažintas negaliojančiu.

Teismui iš ieškinio motyvų ir paaiškinimų taip pat nėra aišku, kuriuo pagrindu ieškovas bando nuginčyti sandorį, nes ieškovas tik abstrakčiai teigia, kad valdybos priimtas sprendimas yra neteisėtas ir neteisingas, tačiau nenurodo jokių teisės aktų, kuriems jis prieštarauja, neteigia, jog ginčo sprendimas prieštarauja atsakovo teisnumui, neįrodinėja kitų aplinkybių, dėl kurių sandoris galėtų būti pripažintas negaliojančiu CK .80 – 1.93 straipsniuose įvirtintais pagrindais.

Teismas ex officio taip pat nenustatė pagrindo, dėl kurio Å¡is sandoris turėtų bÅ«ti pripažintas niekiniu. Dėl sprendimo teisinių padarinių. Atsakovas teigia, kad ginčo sprendimas nesukelia materialinių teisinių padarinių, nes taÅ¡kų atėmimas ieÅ¡kovui nebuvo pritaikytas, ieÅ¡kovas pripažintas nugalėtoju, be to, sprendimo dalį dėl taÅ¡kų atėmimo atsakovo visuotinis narių susirinkimas panaikino, Å¡ioms nuobaudoms nepritardamas. Vien valdybos siÅ«lymas taip pat nesukelia jokių pasekmių.Teisė kreiptis į teismÄ teisinės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Teismų įstatymo 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai).

Å iÄ teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tačiau teisė kreiptis į teismÄ nereiÅ¡kia, jog asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiÅ¡kia galimybę kreiptis į teismÄ dėl to, kad bÅ«tų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, nurodant asmens pageidaujamÄ ir teismo praÅ¡omÄ pritaikyti pažeistos teisės gynimo bÅ«dÄ (CK 1.138 straipsnis).Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su atsakovo pozicija ir sprendžia, kad ginčo sprendimas ir jo panaikinimas ieÅ¡kovui nesukelia jokių teisinių padarinių.

Atsakovo priimtas sprendimas susideda iÅ¡ dviejų dalių – taÅ¡kų atėmimo taikymo bei siÅ«lymo paÅ¡alinti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ atsakovo narių. Nors aiÅ¡kinant sprendimÄ lingvistiÅ¡kai galima manyti, jog taÅ¡kų atėmimo sankcija ieÅ¡kovui buvo pritaikyta, iÅ¡ į bylÄ pateiktų duomenų bei Å¡alių paaiÅ¡kinimų matyti, jog Å¡i nuobauda nėra pritaikyta – ieÅ¡kovas yra pripažintas rungtynių laimėtoju, jis gavo čempionato taurę. Tai, kad taurė buvo įteikta ne taip, kaip norėjo ieÅ¡kovas, nėra pagrindas teigti, jog atsakovas pritaikė ginčo nuobaudÄ ir nepripažino ieÅ¡kovo laimėjimo.

Tai, kad ginčo sprendime buvo tik siÅ«loma atimti taÅ¡kus, patvirtina ir tai, jog šį klausimÄ sprendė visuotinis narių susirinkimas, kuris nepritarė atsakovo siÅ«lymui taikyti ginčo nuobaudÄ .Atsakovo siÅ«lymas paÅ¡alinti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ narių taip pat nesukėlė ieÅ¡kovui jokių padarinių. IeÅ¡kovas dėl Å¡io siÅ«lymo iÅ¡ atsakovo narių paÅ¡alintas nebuvo, šį klausimÄ sprendė visuotinis narių susirinkimas. BÅ«tent dėl visuotinio narių susirinkimo sprendimo paÅ¡alinti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ atsakovo narių teisme yra nagrinėjama kita civilinė byla (civilinės bylos Nr. e2-2608-862/2017).

Taigi, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ginčo sprendimas yra tik rekomendacinio pobÅ«džio, juo tik siÅ«loma atlikti tam tikrus veiksmus, todėl jis nesukelia Å¡alims jokių teisinių materialinių pasekmių. Remiantis tuo, ieÅ¡kinys atmestinas. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetus, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 720 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti.Teismo turėtos paÅ¡to iÅ¡laidos nevirÅ¡ija 3 EUR, todėl nepriteistinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė : ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Regbio klubo „Baltrex“ (į. k. 145660528) atsakovo Lietuvos regbio federacijos (į. k. 190773236) naudai 720 EUR (septynis Å¡imtus dvideÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                            Donata Kravčenkienė