2017-02-01 Nr. AB-2694-3-65-3-00163-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-65-822/2017

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00163-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 14.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo A. C. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kupiškio komunalininkas“ prašymą atsakovui A. C. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Kupiškio komunalininkas“ pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovo A. C. 99,73 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 17 d. iki 2015 m. balandžio 1 d. (toliau – ir įsiskolinimo laikotarpis).

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Kupiškio rajono savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. TS-147 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurių 11 punktas nustatė, kad vietinę rinkliavą mokėti privalo visi atliekų turėtojai (butų ir individualių namų valdų savininkai, savivaldybės butų savininkai), gyvenantys tuose rajono miestuose ir miesteliuose, gyvenvietėse ir kaimuose, kuriuose paslaugos teikėjas organizuotai surenka komunalines atliekas. Šių nuostatų 8 punktas numatė, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų iš gyventojų surinkimą bei atliekų tvarkymą apskaitą vykdo paslaugų teikėjas. Taryba 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. TS-267 ir 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. TS-278 patvirtino naujus Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus. Pagal šių nuostatų 11 punktą, nustatyto dydžio vietinė rinkliava mokama už einamąjį ketvirtį ne vėliau kaip iki to ketvirčio paskutinės dienos pervedant pinigus į nurodytą sąskaitą, o pagal 6 punktą, vietinę rinkliavą administruoja paslaugos teikėjas, vykdantis vietinės rinkliavos mokėtojų registro tvarkymą, vietinės rinkliavos apskaičiavimą, surinkimo organizavimą ir apskaitą, mokėjimo kontrolę. Kupiškio rajone šios paslaugos teikėjas pagal pasirašytas 2003 m. gruodžio 31 d. Komunalinių atliekų išvežimo sutartį Nr. B3-83 ir pagal 2014 m. sausio 15 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. B5-01.02 yra UAB „Kupiškio komunalininkas“. Taip pat pagal Kupiškio rajono savivaldybės administracijos 2014 m. rugpjūčio 26 d. įgaliojimą Nr. SI-1385(4.16), bendrovė įgaliota atlikti visus procesinius veiksmus išieškant iš nemokių gyventojų vietinės rinkliavos mokesčius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Taip pat nurodė, jog gyvenamojo namo adresu Kupiškio r. sav., (duomenys neskelbtini) savininkas yra atsakovas A. C., deklaravęs jame gyvenamąją vietą. Vietinės rinkliavos atsakovas nemoka, į raginimus ją sumokėti nereaguoja. Todėl UAB „Kupiškio komunalininkas“ prašo priteisti iš pastato savininko 99,73 eurų skolą už įsiskolinimo laikotarpį. Nurodo, kad ketvirčiui vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra priskaičiuojama 4,34 eurų.

Atsakovas A. C. teismui pateiktame atsiliepime su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti (b. l. 36).

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad daugiau nei prieš 10 metų UAB „Kupiškio komunalininkas“ pradėjo siųsti pasiūlymus nusipirkti konteinerį, kuris atsakovui nėra reikalingas. Vėliau pradėjo gauti sąskaitas už atliekų tvarkymą, nors atliekos nebuvo vežamos, o susikaupusias atliekas išveždavo į tuo metu veikusį sąvartyną. Tokios sąskaitos buvo siunčiamos ir kitiems Kupiškio rajono gyventojams, tačiau nesutikdami su tokiomis sąskaitomis gyventojai reikalavo leisti atsiskaityti už faktiškai išvežtų atliekų kiekį, tačiau Kupiškio rajono savivaldybė nepaisė jų prašymų. Taip pat buvo teikta nemažai skundų ir prašymų Kupiškio rajono savivaldybei bei kitoms suinteresuotoms institucijoms, renkami gyventojų parašai, tačiau teigiamų atsakymų nesulaukė. Nurodo, kad Kupiškio rajono savivaldybė pasiūlė vietoje 5 litų rinkliavos mokėjimo į mėnesį, nusipirkti maišą už 6 litus, tokiu būdu Kupiškio rajono savivaldybė tyčiojosi iš atsakovo ir visų gyventojų. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nėra numatyta, jog iš gyventojų būtų leidžiama rinkti konkrečią sumą kai nėra suteikiama paslauga. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad yra įstatymas, kuris leidžia mokėti už faktiškai priduotų atliekų kiekį, o Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nėra numatyta rinkliava už atliekų išvežimą. Paaiškino, kad adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo pusę gyvenamojo namo ir gyvena vienas. Taip pat šiuo adresu yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Pranešimus dėl vietinės rinkliavos susimokėjimo gaudavo, tačiau skolos nesusimokėjo. Nurodė, kad buityje atliekos susidaro iki 5 kg per mėnesį. Nedegamas atliekas deda į maišelius, kuriuos nuveža į Panevėžio sąvartyną. Pažymėjo, kad konteineris jam nebuvo duotas, konteineriu, kuris yra už kilometro, nesinaudoja, o atliekas sandėliuoja sandėliuke 3 metus. Be kita ko, paaiškino, kad jam yra nustatytas neįgalumas. Jau daugiau kaip 10 metų jo darbingumo lygis tik 30 procentų.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 26 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies – pareiškėjui UAB „Kupiškio komunalininkas“ iš atsakovo A. C. priteisė 91,05 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 1 d.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog A. C. deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra Kupiškio r. sav., (duomenys neskelbtini). UAB „Kupiškio komunalininkas“ prašomos priteisti iš atsakovo 99,73 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 17 d. iki 2015 m. balandžio 1 d. sumos dydžiui pagrįsti pateikė A. C. siųstus pranešimus, kuriais prašoma sumokėti skolą iki nustatyto termino, skolos dydžio pažymą, kurioje nurodytas skolos dydis ir susidarymo laikotarpis. Be to, UAB „Kupiškio komunalininkas“ pateikė duomenis, patvirtinančius, kad būste, esančiame Kupiškio rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą yra deklaravęs tik atsakovas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, kurioje vietinė rinkliava apibrėžta kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje; Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, numatančiu, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą; taip pat šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktais, numatančiais, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus; ginčo laikotarpiui aktualiais Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, patvirtintais Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. TS-147 (toliau – 2009 m. Nuostatai), 2012 m. rugsėjo 6 d. Tarybos sprendimu Nr. TS-267 (toliau – 2012 m. Nuostatai) ir 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. TS-278 (toliau – 2013 m. Nuostatai), taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, konstatavo, kad atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju 2009 m. Nuostatų 3, 4, 11 punktų, 2012 m. Nuostatų ir 2013 m. Nuostatų 2.3, 2.4, 4 punktų prasme, t. y. turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą šiuose nuostatuose nustatyta tvarka. Taip pat teismas, remdamasis Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracini teismo praktika tokio pobūdžio bylose, konstatavo, kad jog pareiškėjui vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 17 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl pareiškėjo prašymo dalis kuria prašoma priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą iš atsakovo už šį laikotarpį, atmesta kaip nepagrįsta.

Teismas pažymėjo, kad Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnyje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamu atveju sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena (2015 m. birželio 9 d.). Todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d.

Remdamasis teisiniu reglamentavimu ir įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 1 d. susidariusį pareiškėjo nurodytą įsiskolinimą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

III. Atsakovas A. C. su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde (b. l. 67) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir pareiškėjo prašymą atmesti.

Atsakovas pažymi, kad savo komunalines atliekas išrūšiuoja ir sunaudoja pats, pagal Atliekų tvarkymo įstatymą, išvežimui lieka 3–5 kg per metus (o ne per mėnesį, kaip klaidingai nurodyta sprendime) nedegančių maisto pakavimo plėvelių. Kitokių išvežimo reikalaujančių atliekų neturi. Atsakovo nuomone, rinkliava yra neteisėta jau vien dėl to, kad Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalis atlygį už šiukšlių išvežimą įvardija kaip mokestį, o ne rinkliavą. Be to, pažeidžiamas Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas, kuriuo remiantis turėjo būti sudaryta galimybė atsiskaityti už faktiškai priduotų atliekų kiekį. Savivaldybė nesuteikdama tokios galimybės ir reikalaudama mokėti rinkliavą net nesuteikusi paslaugos, daro atsakovui materialinę žalą, o tai nesuderinama su Konstitucijos 30 straipsniu. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje pripažinta, kad Kupiškio savivaldybės atliekų tvarkymo nuostatai tiek, kiek jos nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktiškai iš jų surinktų ir tvarkomų atliekų kiekį, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui dėl pažeisto proporcingumo principo. Vietoj gyventojams naudingesnės alternatyvos buvo nustatytos beveik neįvykdomos sąlygos – privaloma 350 kg atliekų sukaupimo norma gyventojui.

Atsakovas UAB „Kupiškio komunalininkas“ atsiliepime į apeliacinį skundą pašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 72–73).

Atsakovas remiasi savo prašyme nurodytais argumentais ir teisiniu reglamentavimu. Pažymi, kad Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis vienam Lietuvos gyventojui teko nuo 381 kg 2009 m. iki 434 kg 2011 m. atliekų. Byloje nėra abejonių nekeliančių įrodymų, kad atsakovo ūkyje susidarančios atliekos nepatenka į Kupiškio savivaldybėje organizuotą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą. Pažymi, kad atsakovas nepagrįstai remias civilinio kodekso nuostatomis. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014) akcentuoja, kad rinkliavai mokėti nereikia sudaryti sutarties, tai nėra atlygis už suteiktą paslaugą ir privatinės teisės objektas. Atsakovas negali pasirinkti mokėti ją ar ne, gali būti tik atleistas nuo mokėjimo pareigos teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Kupiškio komunalininkas“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo A. C. 99,73 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 17 d. iki 2015 m. balandžio 1 d.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies – pritaikęs priverstinio išieškojimo senaties terminą priteisė 91,05 Eur dydžio nesumokėtos rinkliavos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 1 d.

Atsakovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra neteisėtas, nes atsakovas pats tvarkosi su atliekomis, komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos nebuvo teikiamos. Be to, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino galinčių susidaryti atliekų kiekį metams vienam gyventojui.

Pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ; 1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka, todėl nekartodama jame nustatytų faktinių aplinkybių ir teismo motyvų, kuriais grindžiamas sprendimas, pasisako dėl atsakovo argumentų, kurias grindžiamas apeliacinis skundas.

Nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas ir Rinkliavų įstatymas, bei su šių įstatymų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.). Savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (Rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p.). Komunalinės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) atliekos ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 39 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad aptariama vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (pvz., žr. 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012). Pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-857 redakcija), 12 str. 1 p.), kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 str., 13 str. 1 d.), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką (Rinkliavų įstatymo 3 str. (2004 m. balandžio 15 d. įstatymo Nr. IX-2139 redakcija). Pabrėžtina ir tai, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A7-60/2004, 2016 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1852-552/2016).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 pasisakė, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis į pareiškėją dėl atleidimo nuo rinkliavos ar lengvatų taikymo.

Apeliantas kelia klausimą dėl proporcingumo principo laikymosi. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A520-181/2013 pripažino, kad Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. TS-147 „Dėl Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti ir 2009 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. TS-274 „Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. TS-174 „Dėl Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeisti Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek, kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) 3 straipsnio 3 punktui.

Tačiau kartu pažymėtina, jog, kaip minėta, savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą expressis verbis (lot. tiesiogiai) yra nustatyta Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu. Nuostatų pripažinimas neteisėtais tiek, kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį, nepaneigia mokėtojo prievolės mokėti vietinę rinkliavą, nes ji yra nustatyta aukštesnės galios teisės aktu, t. y. Rinkliavų įstatymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-831/2014).

Jau minėtoje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, jog, nesant atitinkamų norminių teisės aktų nuostatų, individualią bylą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą priteisimo, kurioje taikytini rinkliavos nuostatai buvo pripažinti prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams tiek, kiek juose nenumatyta (jokia) galimybė šią rinkliavą mokėti pagal faktinį šių atliekų kiekį, nagrinėjantis administracinis teismas nukrypti nuo rinkliavos nuostatų gali tik tuo atveju, kai byloje esantys įrodymai ir kiti duomenys leidžia nustatyti ginčo laikotarpiu faktiškai susidariusių ir į savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą perduotų (patekusių) komunalinių atliekų kiekį. Ir priešingai – tais atvejais, kai bylos duomenys nesudaro objektyvaus ir pakankamo pagrindo vertinti, jog iš konkretaus rinkliavos mokėtojo prašomos priteisti ginčo vietinės rinkliavos (ar jos dalies) dydis galėjo (gali) būti apskaičiuotas pagal minėtą faktinį atliekų kiekį, šios prievolės apimtis nustatoma pagal atitinkamas rinkliavos nuostatų taisykles.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos duomenys nesudaro objektyvaus ir pakankamo pagrindo vertinti, kad iš atsakovo prašomos priteisti ginčo vietinės rinkliavos (ar jos dalies) dydis galėjo (gali) būti apskaičiuotas pagal faktinį atliekų kiekį. Apelianto argumentai apie jo sveikatos būklę ir turtinę padėtį šiuo atveju nesudaro pagrindo teigti, kad jis faktiškai sukaupia mažesnį komunalinių atliekų kiekį nei nustatytas vidurkis.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad nėra pagrindo šį sprendimą naikinti ar pakeisti, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Atsakovo A. C. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Ričardas Piličiauskas

Skirgailė Žalimienė