72bd37af-80e5-4b3e-a065-5eb33db1310a · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2YT-10406-1009/2018 Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00797-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.3.1.3.; 3.4.5.20 (S) ŠI A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 22 d. Raseiniai Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė, sekretoriaujant Rasai Budreckienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Raimondai Klimienei, suinteresuotiems asmenims L. K. ir S. L., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos V.

L. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys L. K., V. L., G. L., S. L., G. L., M. A., M. L., J. L., VÄ® Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, Valstybinė Mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos. Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja po vyro S. L. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtÄ .

PareiÅ¡kime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos vyras S. L.. Testamento vyras nebuvo sudaręs. Po vyro mirties liko jo asmeniniai, atminčiai skirti daiktai, gyvenamasis namas, Å«kiniai pastatai, kiemo įrengimai. VisÄ likusį turtÄ pradėjo valdyti ir tvarkyti ji, kadangi liko gyventi tuose pačiuose pastatuose, juos prižiÅ«rėjo, mokėjo su pastatų eksploatavimu susijusius mokesčius, pastatus pagal galimybes remontavo. Per įstatymo nustatytÄ terminÄ Ä¯ notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes turto, kuriam bÅ«tų reikalinga teisinė registracija, vyro vardu nebuvo registruota. 0,15 ha žemės sklypas prie pastatų (duomenys neskelbtini), buvo registruotas jos vardu pagal 1996-06-03 apskrities valdytojo įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Taip pat jos vardu pagal tÄ patį apskrities valdytojo įsakymÄ buvo registruotas 2,67 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) Tai yra jos asmeninė nuosavybė. Dar vyrui esant gyvam tuometiniame Tauragės inventorizavimo biure buvo padaryta pastatų inventorizacijos byla, tačiau ji buvo padaryta jos vardu. Po vyro mirties paaiÅ¡kėjo, kad pastatai, nežiÅ«rint to, kad buvo padaryti matavimai, yra neįteisinti. Teko atlikti naujus matavimus ir pastatus įteisinti. 2009-05-15 pastatai buvo įregistruoti jos vardu pagal Nemakščių seniÅ«nijos pažymėjimÄ .

Kadangi tiek žemės sklypas, tiek pastatai buvo registruoti jos vardu, į notarų biurÄ su pareiÅ¡kimu apie palikimo priėmimÄ nesikreipė, valdė ir tvarkė pastatus kaip savus. Å iais metais kreipėsi į notarÄ dėl atitinkamų dokumentų sutvarkymo, ir tuomet paaiÅ¡kėjo, kad negali atlikti tam tikrų patvarkymų, nes turtas įgytas santuokoje, o palikimas po sutuoktinio S. L. mirties nėra priimtas. Notarų biuras iÅ¡davė pažymÄ , patvirtinančiÄ , kad dėl S. L. turto paveldėjimo į Raseinių rajono 1-Ä jį notarų biurÄ niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta.

Santuokoje su S. L. gyveno nuo (duomenys neskelbtini). Dokumentais įrodyti, kad po sutuoktinio S. L. mirties palikimÄ priėmė, negali, todėl nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdama valdyti ir tvarkyti mirusiojo turtÄ (b. l. 2-4). Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos V. L. atstovė advokatė Raimonda Klimienė palaikė pareiÅ¡kimÄ pilnai ir prašė jį tenkinti. Suinteresuoti asmenys L. K. (b. l. 39-40), V. L. (b. l. 59), S. L. (b. l. 60-61), G.

L. (b. l. 63-64), M. A. (b. l. 66-67), G. L. (b. l. 69-70), M. L. (b. l. 71-72) atsiliepimuose į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytos aplinkybės yra teisingos, pareiÅ¡kimÄ palaiko ir praÅ¡o jį tenkinti. Suinteresuoti asmenys V. L., G. L. M. A., G. L. ir M. L. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietÄ ir datÄ ir laikÄ jiems praneÅ¡ta tinkamai. Suinteresuotas asmuo J. L. elektroniniu paÅ¡tu nurodė, kad jai yra žinoma apie nagrinėjamÄ bylÄ , pretenzijų pareiÅ¡kėjai neturi.

Nurodė, kad teismo posėdyje nedalyvaus, nes gyvena užsienyje bei pateikė adresÄ , kuriuo galima jai siųsti procesinius dokumentus, kurie jai pasiraÅ¡ytinai įteikti. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad mirusiojo S. L. turtas paveldėjimo teise pereitų valstybei tik tuo atveju, jeigu palikėjas neturėtų įpėdinių. Civilinę bylÄ praÅ¡o nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant, sutinka, kad teismo sprendimas Å¡ioje byloje bÅ«tų priimtas teismo nuožiÅ«ra (b. l. 43-44).

Suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad nėra gavusi praneÅ¡imo apie galima palikėjo S. L. palikimo perėjimÄ valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančiu faktinį S. L. paliktojo turto priėmimÄ valdyti. Tuo atveju, jei visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad V. L. priėmė S. L. palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieÅ¡tarauja pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo patenkinimui.

PraÅ¡o pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, jo atstovui nedalyvaujant (b. l. 50-52). Suinteresuotas asmuo Valstybinė Mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad nėra pradėjusi palikimo priėmimo veiksmų į S. L. turtines teises ir turtÄ likusį po jo mirties, taip pat iki 2015-03-20 nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjo S. L. palikimo perėjimÄ valstybei. PraÅ¡o sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra, bylÄ nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (b. l. 53-54).

Suinteresuoti asmenys L. K. ir S. L. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kime nurodytos teisingos aplinkybės. PareiÅ¡kėja V. L. yra jų motina. Po tėvo S. L. mirties likusį jo turtÄ pradėjo valdyti ir naudotis jų motina V. L.. Liudytojas A. R. L. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja V. L. yra jo mirusio brolio S. L. žmona. 2007 metais mirus jo broliui V. L. gyveno santuokos metu įgytame name, jį prižiÅ«rėjo. Taip pat pareiÅ¡kėja naudojosi ir Å¡alia namų esančia žeme.

Liudytoja D. V. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjÄ pažįsta jau seniai, nes, jai dirbant paÅ¡tininke, neÅ¡davo pareÅ¡kėjai su sutuoktiniu pensijÄ . Mirus pareiÅ¡kėjos sutuoktiniui, ji ir toliau gyveno jiems priklausančiuose namuose, jais rÅ«pinosi, prižiÅ«rėjo. PareiÅ¡kimas tenkintinas visiÅ¡kai. Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėja yra S. L. sutuoktinė (b. l. 9). S. L. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8), po jo mirties į notarų biurÄ dėl jo turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo (b. l. 10).

Po S. L. mirties liko palikimas, kurį sudaro namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), kurį po jo mirties tvarko ir juo naudojasi pareiÅ¡kėja. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo bÅ«dų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , valia nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«do įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo bÅ«dais – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ . Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ar įpėdinis šį turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ faktiÅ¡ku pradėjimu valdyti paveldimÄ turtÄ pripažįstami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tÄ turtÄ , naudojantis juo, palaikant jį tinkamos bÅ«klės; gyvenimas paveldimame name po palikėjo mirties, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiÅ«ra paprastai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiÅ¡kai pradėjo valdyti palikimÄ , taigi ir priėmė jį.

Priimdamas palikimÄ faktiniu valdymu, įpėdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Nors asmens, pradėjusio faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , valia nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«do įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo bÅ«dais – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ .

Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ar įpėdinis šį turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Kaip nustatyta bylos duomenimis, pareiÅ¡kėja valdė po S. L. mirties likusį turtÄ kaip savo. PareiÅ¡kėja toliau savo lėšomis rÅ«pinasi namu, tvarko aplinkÄ , t. y. elgiasi su turtu, kaip su savo.

PareiÅ¡kėjos, suinteresuotų asmenų, liudytojų paaiÅ¡kinimai nuoseklÅ«s, tarpusavyje iÅ¡ esmės sutampa, juos patvirtina kiti byloje esantys duomenys, jais netikėti pagrindo nėra. Teismas konstatuoja, jog įrodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus S. L. visÄ po jo mirties likusį paveldimÄ turtÄ priėmė ir faktiÅ¡kai pradėjo valdyti jo sutuoktinė V. L.. Nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas yra įrodytas, sukels teisines pasekmes, pareiÅ¡kėjai kitokia tvarka gauti jį patvirtinančių dokumentų negali (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

CPK 79 straipsnio 1dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo metu, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos, todėl iÅ¡ pareiÅ¡kėjos nėra priteisiamos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas, vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kimÄ tenkinti visiÅ¡kai.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtÄ , priėmė jo sutuoktinė V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ iÅ¡davimo tikslu. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mus. Teisėja Sigita Kazlauskienė