72b8c7eb-6e8e-4704-bbcf-00a7ceeec38d · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-107-157/2015Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 27 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Nijolės PiÅ¡kinaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Alvetos karjerai“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimo, kuriuo iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kinys bei atmestas prieÅ¡ieÅ¡kinis, priimto civilinėje byloje Nr. 2-326-253/2014 pagal ieÅ¡kovo valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Alvetos karjerai“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Alvetos karjerai“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijai dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko rangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje, uždaroji akcinė bendrovė DBB „Socialinės garantijos“.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija 2012-05-25 pateikė teismui ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Alvetos karjerai“, kuriam Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartimi iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, o administratoriumi paskirtas UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ (civilinė byla Nr. B2-195-265/2015). Patikslinęs ieÅ¡kininius reikalavimus ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 200 000 Lt Å¡iam sumokėtÄ avansÄ pagal 2012-04-05 rangos sutartį Nr. 34-2012-146, 100 000 Lt baudÄ nutraukus sutartį dėl pastarojo kaltės, 5 000 Lt delspinigių, 33 186,34 Lt nuostolių atlyginimÄ už žvejams iÅ¡mokėtÄ kompensacijÄ , 350 Lt už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimÄ , 2 500 Lt iÅ¡laidas dėl publikacijos apie Å ventosios uosto regatÄ , 5 procentų metinių procesinių palÅ«kanų, sumokėtÄ Å¾yminį mokestį.IeÅ¡kovas nurodė, kad supaprastinto atviro konkurso bÅ«du parinko objekto „Šventosios valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijos eksploataciniai valymo darbai“ rangovÄ â€“ atsakovÄ UAB „Alvetos karjerai“, su kuriuo 2012-04-05 pasirašė rangos sutartį Nr. 34-2012-146 (toliau – Rangos sutartis).

Pagal Sutarties 4.4 punktÄ užsakovas – ieÅ¡kovas, įsipareigojo sumokėti rangovui – atsakovui, 200 000 Lt avansÄ , Å¡iam pateikus avanso grÄ Å¾inimo garantijÄ . Atsakovas 2012-05-04 pateikė ieÅ¡kovui trečiojo asmens „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje iÅ¡duotÄ draudimo liudijimo (poliso) SÄ®LD 061551 kopijÄ 200 000 Lt sumai, kuriame nurodyta sÄ lyga, kad avansas grÄ Å¾inamas, jei rangovas Å¡ias lėšas panaudoja ne pagal Sutartį. Atsakovas 2012-05-10 raÅ¡tu Nr. 12-77 pranešė ieÅ¡kovui, kad objekte stabdo darbus dėl artėjančių nepalankių oro sÄ lygų, o ieÅ¡kovas 2012-05-23 raÅ¡tu Nr. UD-9.3.164-2520 ir 2012-05-29 raÅ¡tu Nr. UD-11.52-2604 informavo atsakovÄ apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ nuo 2012-05-30 ne teismo tvarka dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo.

IeÅ¡kovas, iÅ¡vardinęs 8 priežastis, nurodė, kad atsakovas vykdo 2012-05-18 kalendorinį grafikÄ , tačiau nevykdo įsipareigojimų dėl paros darbų naÅ¡umo; negavo leidimo iÅ¡ Lietuvos saugios laivybos administracijos, leidžiantį mobilizuotai baržai gramzdinti gruntÄ sÄ vartoje jÅ«roje pasinaudojant vilkiku; atliekamiems rangos darbams neturėjo tam reikalingos įrangos, nebuvo mobilizuota reikalinga akvatorijos valymo technika, nebuvo pateikta sutartis su bendrove, turinčia tinkamÄ laivÄ gruntui sÄ vartoje jÅ«roje gramzdinti; nepateikė „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje iÅ¡duotos avanso grÄ Å¾inimo garantijos SÄ®LD Nr. 061751 originalo; nepateikė tinkamai parengto darbų organizavimo technologijos projekto su pataisytu kalendoriniu grafiku bei patvirtinimo, kad iki 2012-06-01 bus atlikti valymo darbai po žiemos sezono Å ventosios valstybiniame jÅ«rų uoste; nepaisė užsakovo nurodymų iki nustatytų terminų paÅ¡alinti trÅ«kumus – pažeistos grunto kasimo darbų sÄ lygos (gruntas sandėliuojamas ne vietose, kurios nurodyto Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2012-04-05 iÅ¡duotuose leidimuose Nr. LJ57-11 ir Nr. LJ57-12; nepaisė draudimo maiÅ¡yti Å¡varų smėlį su gruntu; sutartyje numatytomis sÄ lygomis neperdavė nė vieno užbaigto ruožo.IeÅ¡kovas teigė, kad 2012-05-30 iÅ¡ UAB „Alvetos karjerai“ gavo raÅ¡tÄ Nr. 12-119, kuriame Å¡is pareiÅ¡kė nesutinkÄ s su vienaÅ¡aliÅ¡ku sutarties nutraukimu, nes yra pasirengęs tinkamai ir laiku įvykdyti sutartinius įsipareigojimus.

Realiai vertinęs situacijÄ ir sutarties Å¡alių siekį bei pastangas įvykdyti pagrindinį uždavinį – per sutartÄ laikÄ iÅ¡gilinti Å ventosios valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijÄ iki projektinių gylių, ieÅ¡kovas 2012-05-30 raÅ¡tu Nr. UD-9.3.164-2624 pranešė atsakovui, kad atideda vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo įsigaliojimo terminÄ iki 2012-06-06, o 2012-06-04 raÅ¡tu Nr. UD-9.3.164-2704 Å¡iam pranešė apie sutarties nutraukimÄ , nurodęs, kad 2012-06-04 pasitarime, kuriame dalyvavo ieÅ¡kovo, atsakovo Uosto kapitono tarnybos, Lietuvos saugios laivybos administracijos atstovai, buvo konstatuota, jog 2012-05-30 pratęsus minėtÄ terminÄ iki 2012-06-06, rangovas nesiėmė veiksmų, įrodančių, jog yra pajėgus įvykdyti sutartinius įsipareigojimus.

IeÅ¡kovas tvirtino, kad sutartinių įsipareigojimų nevykdymas ir praleistas prievolės įvykdymo terminas yra esminiai sutarties pažeidimai, nes Å ventosios valstybinio jÅ«rų uosto gilinimas iki projektinių gylių buvo svarbus sutartyje nurodytu terminu, nes 2012 m. birželio 9-10 dienomis turėjo įvykti Å ventosios uosto regata, suplanuota dar 2012-02-09. Darbų įvykdymas vėliau dėl trumpo pramoginių laivų laivybos sezono, tunkančio nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 1 d., neteko prasmės, todėl turėjo pagrindÄ nuo 2012-06-06 nutraukti Rangos sutartį su visomis iÅ¡ to kylančiomis pasekmėmis (Sutarties 9.1.1, 9.1.2, 9.1.5, 9.1.10, 9.1.13 p.).

Teigė, kad avansas galėjo bÅ«ti įskaitytas tik užbaigus visus darbus ir juos perdavus užsakovui (batimetriniais matavimais nustačius pasiektus projektinius gylius), atsakovas nė viename ruože nepasiekė projektinio gylio techninėje užduotyje nurodytomis sÄ lygomis, darbų neperdavė, todėl privalo grÄ Å¾inti Å¡ias lėšas, kaip naudotas ne pagal sutartį. Atsakovas pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijai, kurį patikslinęs prašė pripažinti neteisėtu vienaÅ¡aliÅ¡kÄ rangos sutarties nutraukimÄ dėl jo kaltės, pripažinti, kad sutartis buvo nutraukta dėl paties ieÅ¡kovo kaltės, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 564 906,98 Lt nuostolių, kuriuos sudaro 373 704,48 Lt tiesioginės iÅ¡laidos, 191 202,50 Lt negautos pajamos, o taip pat visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad nuo sutarties vykdymo pradžios neturėjo objektyvių galimybių vykdyti sutartį nustatytais terminais, nes leidimÄ dirbti ieÅ¡kovas suteikė tik praėjus kelioms savaitėms po sutarties pasiraÅ¡ymo; darbai ne kartÄ buvo stabdomi dėl netinkamų oro sÄ lygų; Å ventosios valstybinio jÅ«rų uosto kapitonas neleido jam vykdyti darbų su turima technika, nors Lietuvos saugios laivybos administracija suteikė tokį leidimÄ â€“ gramzdinti gruntÄ sÄ vartoje jÅ«roje su turima barža B-168; ieÅ¡kovas, trukdydamas darbui, nuolat reikalavo pateikti vienokius ir kitokius atsakymus, paaiÅ¡kinimus.

Todėl pripažintina, kad Sutartis buvo nutraukta dėl ieÅ¡kovo kaltės ir atsakovui priteistinas atlyginamas nuostolių, patirtų vykdant Sutartį, nes tam buvo naudojamas ne tik ieÅ¡kovo suteiktas avansas, bet ir paties rangovo lėšos – 373 704,48 Lt. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. balandžio 28 d. sprendimu ieÅ¡kovo VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos ieÅ¡kin5 patenkino iÅ¡ dalies – iÅ¡ atsakovo RUAB „Alvetos karjerai“ ieÅ¡kovui priteisė 200 000 Lt jo sumokėtÄ avansÄ , 100 000 Lt baudÄ , 5 procentų dydžio procesines metines palÅ«kanas bei 4 910 Lt sumokėto žyminio mokesčio.

Likusi ieÅ¡kovo VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos ieÅ¡kinio dalis bei atsakovo RUAB „Alvetos karjerai“ prieÅ¡ieÅ¡kinis atmesti.Teismas nustatė, kad vieÅ¡ojo pirkimo konkurso rezultatų pagrindu Å¡alys 2012-04-05 sudarė Rangos sutartį Nr. 34-2012-146 dėl Å ventosios valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijos eksploatacinių valymo darbų, pagal kuriÄ rangovas – UAB „Alvetos karjerai“, įsipareigojo savo rizika ir lėšomis atlikti Å ventosios uosto įplaukos kanalo ir uosto akvatorijos valymo darbus pagal užsakovo – VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos techninę užduotį, o Å¡is įsipareigojo kokybiÅ¡kai atliktus darbus priimti ir už juos sumokėti.

Pagal Sutarties 3.2 punktÄ rangovas įsipareigojo pradėti darbus ir juos organizuoti taip, kad iki 2012-06-01 po žiemos sezono bÅ«tų atkurtas ir užsakovo batimetriniais matavimais patvirtintas Å ventosios uosto projektinis gylis. IeÅ¡kovas 2012-05-04 atsakovui pervedė 200 000 Lt avansÄ ; 2012-05-23 informavo atsakovÄ , kad nuo 2012-05-30 vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukia sutartį dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo; 2012-05-30 informavo atsakovÄ , kad atideda šį terminÄ iki 2012-06-06; 2012-06-04 informavo atsakovÄ , kad Sutartis nutraukiama, nes pratęsus nutraukimo įsigaliojimo terminÄ , atsakovas nesiėmė veiksmų, įrodančių, jog yra pajėgus įvykdyti Sutartį.Spręsdamas dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko rangos sutarties nutraukimo teisėtumo, teismas rėmėsi byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad techninė užduotis Nr. 9.3.164-18/12 atsakovui buvo perduota 2012-04-06, t. y. kitÄ dienÄ po Rangos sutarties pasiraÅ¡ymo; kad atsakovas neturėjo pakankamos technikos ir įrangos darbams nustatytu laiku atlikti, nes savo barÅ¾Ä 2012-05-10 perdavė remontuoti, o dėl kitos reikalingos technikos nuomos tik 2012-05-17 pradėjo derybas su UAB „Orca Marine Ltd.“ ir 2012-05-31 tokia technika nebuvo pasamdyta; kad Lietuvos saugios laivybos administracija atsakovo iÅ¡sinuomotÄ barÅ¾Ä B-168 leido naudoti gilinimo darbams, bet uždraudė jÄ naudoti grunto ir kitokio krovinio pervežimui ar plukdymui jÅ«ra.

Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas neįrodė savo teiginių, jog esminę įtakÄ sutarties neįvykdymui turėjo blogos oro sÄ lygos, nes dalyvaudamas vieÅ¡ojo pirkimo konkurse, jis turėjo įvertinti savo galimybes ir perkančiosios organizacijos suformuluotas pirkimo sÄ lygas (pirkimo objektÄ , darbų įvykdymo terminus etc.), o pagal sutarties 14.8 punktÄ â€“ rangovui pateikus dokumentus apie nepalankias meteorologines sÄ lygas darbams akvatorijos jÅ«rinėje dalyje, darbų trukmė pratęsiama tiek laiko, kiek truko tokios sÄ lygos.

Tačiau teismui nebuvo pateikti įrodymai, kad tuo pagrindu atsakovas inicijavo sutarties termino pratęsimÄ . Remdamasis Å¡iomis aplinkybėmis, duomenimis, esančiais posėdžių, kuriuose dalyvavo ir atsakovo atstovai, protokoluose, vadovaudamasis įstatymu (CK 6.256 str. 1 d., 6.205 str.), Rangos sutarties sÄ lygomis (Sutarties 9.1.1, 9.1.2, 9.1.5, 9.1.10, 9.1.13 p.) teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas turėjo teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Å¡iÄ sutartį, todėl atmetė atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti, kad Rangos sutartis buvo nutraukta dėl ieÅ¡kovės kaltės.Pasisakydamas dėl ieÅ¡kinio reikalavimo grÄ Å¾inti 200 000 Lt avansÄ , teismas sprendė, kad pripažinus, jog atsakovas netinkamai vykdė Sutartį, neperdavė ieÅ¡kovui atliktų darbų (po žiemos sezono nebuvo atkurtas projektinis gylis visame įplaukos kanale ir darbai neperduoti, kaip tai numatyta Sutarties 4.4 punkte – batimetriniais matavimais nustatyti pasiekti projektiniai gyliai) – ieÅ¡kovui turi bÅ«ti sugrÄ Å¾inta tai, kÄ atsakovas yra gavęs pagal Sutartį (Sutarties 11.6 p.).Teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo netesybas – 100 000 Lt baudÄ (Sutarties 11.6 p.), 5 000 Lt delspinigių, nuostolius (33 186,34 Lt kompensacijÄ Å¾vejams, 350 Lt už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimÄ , 2 500 Lt iÅ¡laidas dėl publikacijos apie Å ventosios uosto regatÄ ), nurodė, kad pagal teisminę praktikÄ tuo atveju, kai kreditorius reikalauja netesybų ir nuostolių ir kai jis pagrindžia savo reikalavimÄ , priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniÄ jÄ , o sutartinės netesybos apibrėžia Å¡alių atsakomybės ribas ir suteikia teisę į jas konstatavus prievolės neįvykdymo faktÄ .

Teismas sprendė, kad Å¡ie sutartinių netesybų ypatumai, įstatymo nuostatos, draudžiančios reikalauti iÅ¡ skolininko baudinių netesybų, t. y. visos nuostolių ir netesybų sumos tuo pat metu, formuojama teismų praktika, neleidžianti jų mažinti iki kreditoriaus įrodytų nuostolių dydžio, nes tokiu bÅ«du bÅ«tų paneigtas sutarčių laisvės principas – suteikia pagrindÄ iÅ¡ atsakovo priteisti 100 000 Lt baudÄ , į kuriÄ Ä¯skaitomi ieÅ¡kovo patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007).

Spręsdamas dėl atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti 564 906,98 Lt nuostolių (373 704,48 Lt tiesioginės iÅ¡laidos, į kurias įskaičiuotas 200 000 Lt ieÅ¡kovo avansas bei 191 202,50 Lt negautos pajamos) atlyginimÄ , teismas nurodė, kad rangovas atliktų darbų neperdavė ir reikalauja nuostolių, kuriuos iÅ¡ esmės sudaro patirtos sÄ naudos ir negautas pelnas, atlyginimo. Pagal 2012-06-12 suraÅ¡ytÄ defektinį aktÄ nė viename bare nebuvo pasiektas projektinis gylis; gruntas, kuris turėjo bÅ«ti gramzdinamas sÄ vartoje jÅ«roje, sandėliuojamas laikinoje grunto kaupimo vietoje; nesutvarkyti atitinkamo nuolydžio povandeniniai Å¡laitai ir pan., Å¡ie darbai ieÅ¡kovui neperduoti; teismui pateiktos įvairios lentelės, pirkimo–pardavimo sÄ skaitų, žurnalo iÅ¡raÅ¡ai.

Tačiau, teismo nuomone, Å¡ie dokumentai nelaikytini pakankamais prieÅ¡ieÅ¡kinį pagrindžiančiais įrodymais, kurie leistų konstatuoti patirtus nuostolius. Be to, teismas nurodė, kad pagal CK 6.671 straipsnį tuo atveju, kai rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatÄ , o rangovas turi teisę reikalauti apmokėti už faktiÅ¡kai atliktus darbus. Atsakovui teismas siÅ«lė tikslinti prieÅ¡ieÅ¡kinį, tačiau pastarasis teigė, jog pasirinktas kitas teisių gynimo bÅ«das.

Nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teisminę praktikÄ bylos Å¡alis, reikÅ¡dama reikalavimÄ dėl netiesioginių nuostolių (negauto pelno) atlyginimo, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi bÅ«ti įrodyti realiomis, tai yra įrodytomis, neiÅ¡vengiamomis, o ne tikėtinomis prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas RUAB „Alvetos karjerai“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimÄ , priimti naujÄ ir ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos Å¡iais klausimais, nes bylÄ sprendė formaliai, neobjektyviai, neįsigilino į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, iÅ¡imtinai rėmėsi tik ieÅ¡kovo byloje pateiktais dokumentais bei paaiÅ¡kinimais, todėl padarė neteisingas iÅ¡vadas dėl rangos sutarties nutraukimo, ieÅ¡kovo veiksmų teisėtumo ir atsakovo kaltės (CK 6.64 str. 1 d. 1 p.).

Sutartis negalėjo bÅ«ti įvykdyta dėl netinkamo darbų techninio projekto ir sprendinių, taip pat gamtinių sÄ lygų, todėl ieÅ¡kovas siekė visais įmanomais bÅ«dais iÅ¡vengti prievolės atsiskaityti su atsakovu. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieÅ¡kovo darbuotojai vieÅ¡ai paskelbė informacijÄ , jog pagal mokslininkų studijas, atliktas dar 2003 m., tokio uosto atstatymas turi prasidėti nuo molų statybos, kad UAB ,,Alvetos karjerai“ iÅ¡ dalies įvykdė darbus, o visiÅ¡kai atlikti darbų nebÅ«tų galėjęs net ir kitas rangovas, nes atliktus krantinės gilinimo darbus jÅ«ra vėl užneÅ¡davo smėliu.

Teismas be pagrindo nesivadovavo CK 6.217 straipsniu, pagal kurį Å¡alis gali nutraukti sutartį tik tokiu atveju, jeigu kita Å¡alis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo sutartį ir tai yra esminis jos pažeidimas.PrieÅ¡ingai nei sprendė teismas, statybos aikÅ¡telė, techninė užduotis bei visi reikalingi dokumentai darbui buvo pateikti tik 2012-04-19. Todėl rangovas neturėjo teisės ir galimybės pradėti vykdyti rangos sutartyje numatytų darbų visu pajėgumu.Teismas neįvertino aplinkybės, kad pats ieÅ¡kovas vieÅ¡ojo konkurso bÅ«du, laikydamasis nustatytos tvarkos laimėtoju pripažino UAB ,,Alvetos karjerai“ kaip tinkamÄ ir pajėgų rangovÄ .

Tačiau po rangos sutarties pasiraÅ¡ymo, ieÅ¡kovas jį įpareigojo įvykdyti papildomus reikalavimus ir darbus, kurie įrodytų atsakovo galimybę vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Dėl Å¡ios priežasties UAB „Alvetos karjerai“ negalėjo darbų pradėti nedelsiant po sutarties pasiraÅ¡ymo. IÅ¡ byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieÅ¡kovas visÄ sutarties vykdymo laikotarpį elgėsi nesÄ Å¾iningai, reikalavo pateikti įvairius atsakymus, paaiÅ¡kinimus, įvykdyti papildomus biurokratinius reikalavimus, taip iÅ¡ esmės trukdydamas darbų vykdymui, o ne bendradarbiaudamas ir siekdamas kuo operatyvesnio jų vykdymo.

Teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai įvertino ieÅ¡kovo veiksmus, todėl nepagrįstai sprendė, kad atsakovas neturėjo reikiamos technikos ir įrangos darbams atlikti. PrieÅ¡ sudarant rangos sutartį, ieÅ¡kovas buvo informuotas apie turimÄ bei kitÄ papildomai iÅ¡sinuomotÄ technikÄ , kurios pakanka sutartinių įsipareigojimų vykdymui, tačiau jokių pretenzijų dėl to nereiÅ¡kė, pasirašė sutartį. IeÅ¡kovas, siekdamas sužlugdyti sutarties vykdymÄ , neturėdamas reikalavimo teisės 2012-05-17 pateikė Klaipėdos apygardos teismui praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio pateikimo, kurį teismas 2012 m. gegužės 18 d. nutartimi patenkino ir areÅ¡tavo atsakovo lėšas.

Tokiu bÅ«du dėl ieÅ¡kovo kaltės atsakovo veikla buvo visiÅ¡kai suvaržyta, nutrÅ«ko derybos dėl papildomos technikos iÅ¡sinuomojimo. Be to, atsakovas siekė pasamdyti subrangovus, kurių pagalba darbai bÅ«tų atlikti kaip įmanoma greičiau. Tačiau dėl nesuprantamų priežasčių tam prieÅ¡taravo ieÅ¡kovas.Teismas be pagrindo atmetė atsakovo argumentus dėl netinkamų orų sÄ lygų įtakos darbų atlikimui. Byloje esantys duomenys (pažyma iÅ¡ Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos apsaugos ministerijos jÅ«rinių prognozių skyriaus) patvirtina, kad atsakovas faktiÅ¡kai turėjo galimybę dirbti tik 28 dienas iÅ¡ 44.

Atsakovas ne kartÄ informavo ieÅ¡kovÄ apie netinkamus orus, tai yra per didelį bangavimÄ , vėjo greitį, tačiau atsakovas reikalavo vykdyti darbus pažeidžiant saugumo ir techninius reikalavimus.Sutartis buvo nutraukta dėl ieÅ¡kovo kaltės, yra visos ieÅ¡kovo civilinės atsakomybės sÄ lygos, todėl ieÅ¡kovas privalo atlyginti atsakovo patirtus nuostolius. IeÅ¡kovas VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija atsiliepime į atsakovo RUAB „Alvetos karjerai“ apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovas neturėjo pagrindo nutraukti sutartį, nes nebuvo esminio sutarties pažeidimo. IeÅ¡kovas iÅ¡ esmės negavo to, ko tikėjosi pagal sutartį, sutarties neįvykdymas davė pagrindÄ nesitikėti, kad ji bus įvykdyta ateityje, rangovas praleido jos įvykdymo terminus, todėl pasinaudojo sutartyje numatyta teise jÄ nutraukti vienaÅ¡aliÅ¡kai.PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, teismas nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ , reikalavimų, o skundžiamÄ sprendimÄ priėmė tinkamai įvertinęs aktualius įrodymus, Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, liudytojų parodymus.Tiek teismų praktika, tiek CK 6.652 straipsnio 2 dalis nustato, kad rangovas atsako už darbų pradžios ir pabaigos, taip pat tarpinių terminų pažeidimÄ .

Byloje nėra ginčo, kad rangos darbų įvykdymo terminas buvo pažeistas, darbai buvo vykdomi nesilaikant 2012-02-17 techninės užduoties eksploataciniams valymo darbams Å ventosios valstybiniame jÅ«rų uoste reikalavimų, todėl teismas pagrįstai pripažino sutarties sÄ lygų esminį pažeidimÄ ir rangovo kaltę.Atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, susiję su meteorologinėmis sÄ lygomis, nes 2012-05-30 raÅ¡tu Nr. UD-9.3.164-2624 atsakovui iki 2012-06-06 buvo nustatytas papildomas terminas sutarčiai įvykdyti, tačiau darbai nebuvo atliekami ir Å¡iuo laikotarpiu.

Kaip teisingai sprendė teismas, atsakovas, remdamasis netinkamomis oro sÄ lygomis, nesikreipė dėl termino pratęsimo.Nepagrįsti apelianto argumentai dėl netinkamo techninio projekto, nes patikslinta, papildoma techninė užduotis atsakovui buvo pateikta 2012-04-06. Apeliantas, teigdamas, kad ieÅ¡kovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, privalėjo atsisakyti sutarties CK 6.661 straipsnyje nustatyta tvarka.Apeliantas pažeidė rangos sutarties vykdymo sÄ lygas, terminus, neatliko joje numatytų darbų, sutartis buvo nutraukta dėl rangovo kaltės, todėl nesant neteisėtos veikos, žalos ir priežastinio ryÅ¡io, nėra pagrindo tenkinto jo reikalavimus dėl žalos atlyginimo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal CPK 263 straipsnio nuostatas teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ pagal apeliacinių skundų faktinį bei teisinį pagrindÄ , privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 320 str.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau visais atvejais patikrinama, ar nėra CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atsakovo RUAB „Alvetos karjerai“ apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d., 329 str.). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro jo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimo į jį teiginius, bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus Å¡alių teisiniams santykiams nustatyti, teisingai konstatavo aktualias faktines aplinkybes, taip pat tinkamai aiÅ¡kino, taikė tiek civilinio proceso, tiek materialinės teisės normas bei sutarties nuostatas, reglamentuojančias jos nutraukimÄ ir, iÅ¡ dalies patenkindamas ieÅ¡kovo VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos ieÅ¡kinį dėl avanso priteisimo, o taip pat atmesdamas atsakovo RUAB „Alvetos karjerai“ prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko rangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei nuostolių atlyginimo, priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 263 str. 1 d.).Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Rangos sutarties vykdymo / nevykdymo, Å¡alių kaltės ir dėl to atsiradusių pasekmių paskirstymo.

Teismas, kaip minėta, konstatavo, kad apeliantas RUAB „Alvetos karjerai“ (rangovas) nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, todėl sprendė, kad ieÅ¡kovas VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija (užsakovas) pagrįstai nutraukė Rangos sutartį dėl rangovo kaltės. Apeliantas, nesutikdamas su tokiomis teismo iÅ¡vadomis, teigia, kad Rangos sutartis nebuvo įvykdyta dėl paties ieÅ¡kovo neteisėtų veiksmų, nebendradarbiavimo, be to, apelianto teigimu, sutartis negalėjo bÅ«ti įvykdyta apskritai dėl pasirinktų netinkamų sprendimų, paties projekto neįgyvendinamumo, techninio projekto, per mažo finansavimo, gamtinių sÄ lygų, todėl, jo nuomone, pačiam ieÅ¡kovui tenka su sutarties neįvykdymu susijusi rizika ir pasekmės. Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės atmeta Å¡iuos teiginius kaip nepagrįstus toliau nurodytais motyvais.

Dėl įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo ir projekto įgyvendinimo Apeliantas, kaip minėta, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos Å¡iais klausimais, nes bylÄ sprendė formaliai, neobjektyviai, neįsigilino į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, iÅ¡imtinai rėmėsi tik ieÅ¡kovo byloje pateiktais dokumentais bei paaiÅ¡kinimais.

Apelianto teigimu, ieÅ¡kovas, jo vadovai tiek iki Rangos sutarties sudarymo, tiek ir jos vykdymo metu suvokė, jog ji faktiÅ¡kai negali bÅ«ti įgyvendinta ne dėl rangovo kompetencijos, sugebėjimų, turimos technikos ir kt., o dėl gamtinių sÄ lygų ir netinkamo techninio projekto, tai yra: dar 2003 m. mokslininkai nustatė, kad Å ventosios uosto atstatymui yra bÅ«tina pastatyti molus, kurie apsaugotų uostÄ nuo jÅ«ros suneÅ¡amo smėlio, todėl Å¡iuo atveju pasirinktas paprasčiausias uosto pagilinimas neturės jokios naudos ir yra tik laikinas, itin trumpalaikis ir iÅ¡ esmės neracionalus sprendimo variantas.

Å iems savo teiginiams pagrįsti apeliantas pateikė internetiniuose portaluose publikuotus straipsnius: ,,IÅ¡leidus milijonus litų Å¡iltajam sezonui artėjant į Å ventosios uostÄ ir toliau gali įplaukti tik žvejų valtys“ (www.15min.lt, paskelbta 2013-01-15); ,,Klaipėdos uosto direkcija Å ventosios uosto nebegilins“ (www.bns.lt, paskelbta 2013-01-23); ,,DarbÄ pradėjo naujasis Klaipėdos uosto direktorius“ (www.zvejugidas.lt, paskelbta 2013-02-07); ,,Å ventosios uostas sulauks jau trečiojo bandymo jį atgaivinti“ (www.lrytas.lt, paskelbta 2013-02-14); ,,Å ventosios uoste smėlio pilių nebebus“ (www.15min.lt, paskelbta 2013-04-10); ,,Klaipėdos ir Å ventosios uostams ieÅ¡koma ES lėšų“ (www.lzinios.lt, paskelbta 2013-07-04) ir kt.

Be to, apelianto teigimu, analogiÅ¡kus darbus pagal tokiÄ pačiÄ Rangos sutartį, netinkamus projektinius sprendinius prieÅ¡ metus laiko iki ginčo Rangos sutarties sudarymo jau buvo atlikusi Latvijos bendrovė BGS, tačiau dėl netinkamų gamtinių sÄ lygų, tai yra jÅ«ros užneÅ¡amo smėlio, Å ventosios uostas funkcionavo tik 10 dienų. IÅ¡ tiesų, teisėjų kolegijos nuomone, esant tokiai faktinei situacijai, kai ginčo Rangos sutarties tikslas yra itin specifinio pobÅ«džio, tai yra „Šventosios valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijos eksploataciniai valymo darbai“; kai Å ventosios uostas iki Å¡iol nėra atstatytas netgi iÅ¡ dalies nežiÅ«rint to, kad ne kartÄ , tačiau nesėkmingai, buvo bandyta pasitelkus ne tik Å¡ioje byloje dalyvaujantį rangovÄ , bet ir Latvijos įmonę; kai pagal vieÅ¡ai skelbiamÄ informacijÄ Å ventosios uosto atstatymÄ ir jo funkcionavimÄ gali užtikrinti tik uostÄ apsaugantys molai, o tokiam projektui įgyvendinti reikalingos itin didelės apie 20 000 000 Lt investicijos (ginčo rangos sutarties kaina – 2 000 000 Lt), – apelianto nurodyti duomenys galėtų sukelti abejonių dėl ieÅ¡kovo vykdyto projekto realumo, jo įgyvendinimo galimybių ir atitinkamai Å¡alių kaltės dėl Rangos sutarties neįvykdymo.

Tačiau visų pirma pažymėtina tai, kad civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių dispozityvumo, rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Kaip žinia, dispozityvumo principas reiškia, jog šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.). Rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

Teismų praktikoje Å¡iuo klausimu ne kartÄ yra nurodyta, kad Å¡ių principų užtikrinimas nagrinėjant bylÄ lemia tinkamÄ Å¡alių konstitucinės teisės į teisingÄ teismÄ Ä¯gyvendinimÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ nurodęs, kad spręsdamas ginÄÄ teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir jų visetÄ .

AiÅ¡kindamas įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 straipsnyje, kasacinis teismas suformulavo tokias esmines nuostatas, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu teismo posėdyje; teismo įsitikinimo laipsnis ar kriterijai pagal CPK nekonkretizuoti; kad pagal įrodinėjimo procese CPK įtvirtintÄ supratimÄ faktas vertinamas kaip įrodytas, jeigu taip sprendžiama protingo žmogaus požiÅ«riu: faktas pripažintinas įrodytu esant visiÅ¡kam arba beveik visiÅ¡kam vidiniam teismo įsitikinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013 ir kt.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas turi pagrindÄ konstatuoti byloje reikÅ¡mingų aplinkybių egzistavimÄ arba neegzistavimÄ , kad faktiniai duomenys nustatomi Å¡alių ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais, daiktiniais įrodymais, apžiÅ«rų protokolais, ekspertų iÅ¡vadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įraÅ¡ais ir kitomis priemonėmis (CPK 177 str. 1 ir 2 d.). Tais atvejais, kai įstatyme nereikalaujama tam tikras bylos aplinkybes įrodinėti tik tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 3 d.), teismas vertina visus įrodymus, atitinkančius leistinumo, sÄ sajumo, patikimumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013 ir kt.).

Čia bÅ«tina pažymėti ir tai, kad viena iÅ¡ CPK įtvirtintų įrodymų rÅ«Å¡ių – eksperto iÅ¡vada, kuri pasitelkiama tada, kai yra siekiama iÅ¡siaiÅ¡kinti nagrinėjant bylÄ kylančius konkrečius fakto klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių (CPK 212-219 str.). Å ioje byloje nagrinėjamų faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, jog sprendžiant dėl CPK 178 straipsnyje nurodytos juridinio asmens pareigos įvykdymo, atkreiptinas dėmesys į tai, jog jo įrodinėjami faktai, susiję su sutartinių teisinių įsipareigojimų ir kitų aplinkybių įvykdymu – turi bÅ«ti grindžiami leistinais, patikimais įrodymais.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas – nuo 2007 m. veikiantis pelno siekiantis juridinis asmuo, taigi kvalifikuotas, turintis specialios patirties, kuriam žinoma / turi būti žinoma ne tik su verslo rizika susijusios pasekmės, bet ir pažeistų teisių, interesų gynimas teisme (CPK 185 str.). Taigi teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau paminėtomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, taip pat atsižvelgdama į šios bylos aplinkybes, sprendžia, kad apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, kuris, kaip žinoma, yra fakto instancija, nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo teiginius dėl netinkamo techninio projekto ar Rangos sutarties įgyvendinimo nerealumo ir atitinkamai paties ieškovo kaltės dėl neįvykdytos sutarties (CPK 178 str.).

Tuo tarpu vien jo pateiktos internetiniuose portaluose esančios viešos publikacijos šiais klausimais ar aplinkybė, kad tokiems darbams atlikti jau buvo pasitelkta Latvijos įmonė etc., – nėra pakankami įrodymai šiems teiginiams pagrįsti (CPK 185 str.). Pažymėtina tai, kad ieškovo ir Latvijos įmonės Rangos sutarties pagrindu atlikti uosto gilinimo darbai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, byloje nėra duomenų, kokius tiksliai darbus ir kokia apimtimi paminėtas rangovas buvo atlikęs, kokia jų kokybė ir t. t.

Nagrinėjamu atveju apeliantas teismų taip pat neparašė skirti teismo ekspertizės, kuri galėtų atsakyti į jo keliamus klausimus, susijusius su paties ieÅ¡kovo netinkamai pasirinktu uosto gilinimo bÅ«du, techninio projekto tinkamumu ir kt. (CPK 212 str., 178 str.).Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliantas, kuris, kaip minėta, yra verslÄ plėtojantis ir pelno siekiantis asmuo, profesionaliai teikiantis minėtas paslaugas, juridinis asmuo, kuriam taikytini didesni protingumo, apdairumo, rÅ«pestingumo, sÄ Å¾iningumo reikalavimai, teigdamas, jog Rangos sutartis apskritai negalėjo bÅ«ti įgyvendinta, pats pateikė pasiÅ«lymÄ dalyvauti ieÅ¡kovo organizuojamame konkurse, byloje nėra duomenų, kad bÅ«tų kėlęs klausimų dėl konkurso sÄ lygų tinkamumo, pats siekė sudaryti Rangos sutartį ir nepaisydamas jo nurodomų aplinkybių, 2012-04-05 jÄ sudarė, įsipareigojo savo rizika ir savo lėšomis atlikti uosto įplaukos kanalo ir uosto akvatorijos dugno valymo darbus pagal užsakovo techninę užduotį, vykdyti darbus ir juos organizuoti taip, kad iki birželio 1 d. po žiemos sezono bÅ«tų atstatytas ir užsakovo batimetriniais matavimais patvirtintas Å ventosios uosto projektinis gylis (Rangos sutarties 1 p., 2.2 p.).

Taigi pats apeliantas, siekdamas gauti pelno, sudarė Å¡iÄ Rangos sutartį joje nustatytomis sÄ lygomis ir prisiėmė su tuo susijusiÄ tokio projekto įgyvendinimo galimÄ rizikÄ (CPK 185 str.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje taip pat nėra duomenų, to neteigia ir pats apeliantas, jog jis bÅ«tų pasinaudojęs CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise sustabdyti darbus ir informuoti užsakovÄ apie tai, kad jo nurodymų pagal pateiktÄ techninį projektÄ , techninę užduotį laikymasis kelia grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, patikimumui ar yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių (CK 6.659 str. 1 d. 2 p., 3 p., CK 6.659 str. 2 d.).

Be to, kaip teisingai atsiliepime nurodė ieškovas, byloje taip pat nėra duomenų, kad apeliantas būtų siekęs pasinaudoti / pasinaudojęs CK 6.661 straipsnyje nustatyta teise atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius.Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog apelianto teiginiai, susiję su galimybe realiai gyvendinti Rangos sutartį, techninio projekto netinkamu etc., atmestini kaip neįrodyti (CPK 178 str., 185 str.).Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.

Dėl užsakovo teisės nutraukti sutartį Nesutikdamas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantas taip pat teigia, kad ieÅ¡kovas neturėjo pagrindo nutraukti Rangos sutarties, nes jis pats nesilaikė sutartinių įsipareigojimų laiku pateikti techninį projektÄ , nesuteikė leidimo rangovui pasitelkti subrangovų, nebendradarbiavo, nesiekė operatyviai vykdyti sutarties, nuolat reikalavo paaiÅ¡kinimų ir atsakymų į įvairius klausimus, todėl teismas privalėjo vadovautis CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir konstatuoti, kad ieÅ¡kovas pažeidė prievolę ir yra atsakingas dėl sutarties neįvykdymo.

Be to, apeliantas nurodo, kad darbai negalėjo bÅ«ti atliekami dėl netinkamų oro sÄ lygų.Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad, kaip minėta, Å¡alys Rangos sutartyje susitarė, jog apeliantas savo rizika ir savo lėšomis atliks uosto įplaukos kanalo ir uosto akvatorijos dugno valymo darbus pagal užsakovo techninę užduotį, vykdys darbus ir juos organizuos taip, kad iki birželio 1 d. po žiemos sezono bÅ«tų atstatytas ir užsakovo batimetriniais matavimais patvirtintas Å ventosios uosto projektinis gylis (Rangos sutarties 1 p., 2.2 p.).

Å alys byloje iÅ¡ esmės neginčija aplinkybės, kad reikiamas uosto projektinis gylis nebuvo pasiektas ir Å¡is faktas nebuvo patvirtintas sutartyje nustatyta tvarka, tačiau apeliantas nesutinka su ieÅ¡kovo ir teismo iÅ¡vada, kad jis yra atsakingas dėl sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo. Atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, kad Rangos sutarties nevykdymÄ lėmė ir netinkamos oro sÄ lygos, dėl kurių darbai negalėjo bÅ«ti atliekami, nes anot apelianto, iÅ¡ 48 dienų jis turėjo galimybę dirbti tik 28 dienas.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į specifinį Rangos sutarties objektÄ , taip pat sutartyje įtvirtintÄ darbų atlikimo terminÄ , kuris, kaip nustatyta byloje, buvo esminė darbų atlikimo sÄ lyga, apeliantas, bÅ«damas savo srities profesionalu, jau spręsdamas dėl dalyvavimo konkurse, pasiraÅ¡ydamas sutartį, žinojo / privalėjo žinoti ir įvertinti savo galimybes atlikti sutartus darbus ir orų kaitos įtakÄ jų terminui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip matyti iÅ¡ Rangos sutarties nuostatų, netinkamos meteorologinės sÄ lygos iÅ¡ esmės buvo įvertintos – darbų po žiemos sezono valymo techninė užduotis pateikiama per 5 darbo dienas po sutarties pasiraÅ¡ymo esant palankioms oro sÄ lygoms (Rangos sutarties 8.5 p.); rangovo akvatorijos dugno valymo darbų naÅ¡umas, esant palankioms meteorologinėms sÄ lygoms, turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 900 m³ (sutarties 14.2 p.).

Be to, kaip teisingai nurodė teismas, pagal Rangos sutarties 14.8 punktÄ paties rangovo praÅ¡ymu darbų trukmė gali bÅ«ti pratęsiama, jei sutarties galiojimo laikotarpiu vykdant darbus akvatorijos jÅ«rinėje dalyje buvo nepalankios meteorologinės sÄ lygos, dėl kurių nebuvo galima atlikti sutartyje numatytų darbų. IÅ¡ tiesų, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių apelianto raÅ¡tų ieÅ¡kovui, Å¡is buvo informuotas apie netinkamas oro sÄ lygas darbams atlikti. Apeliantas, vadovaudamasis paminėtu Rangos sutarties 14.8 punktu, taip pat 2012-06-01 raÅ¡tu prašė ieÅ¡kovo pratęsti valymo darbų atlikimo terminÄ iki 2012-06-15.

Tačiau skunde teigdamas, kad Rangos sutartyje nustatytu terminu dėl nepalankių orų darbus galėjo vykdyti tik 28 dienas iÅ¡ 48, jis nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų Å¡iems teiginiams pagrįsti, nors, kaip minėta, turėjo tokiÄ procesinę pareigÄ (CPK 178 str.). Tuo tarpu iÅ¡ byloje esančių Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos JÅ«rinių prognozių skyriaus 2012-05-10, 2012-05-24 pažymų matyti, kad pagal sutarties nuostatas darbams vykdyti nepalankios meteorologinės sÄ lygos, kai vėjo greitis didesnis nei 10 m / s, o bangavimas didesnis kaip 0,5 m, buvo tik 2012-05-10 – 2012-05-13 ir 2012-05-24 – 2012-05-27 dienomis, tai yra iÅ¡ viso 8 dienas.

Kaip minėta, ieÅ¡kovas buvo atidėjęs Rangos sutarties nutraukimo terminÄ , tačiau, kaip teisingai nustatė teismas, apeliantas Å¡iuo laikotarpiu jokių darbų neatliko. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas nepagrindė savo argumentų, kad nebuvo galimybės atlikti sutartų darbų dėl netinkamų meteorologinių sÄ lygų (CPK 178 str.).Kaip minėta, apeliantas taip pat nurodo, kad ieÅ¡kovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir nustatytu terminu nepateikė techninės užduoties, neperdavė statybos aikÅ¡telės, todėl nesudarė sÄ lygų laiku pradėti darbų.

Pagal Rangos sutarties 8.5 punktÄ užsakovas įsipareigojo iki darbų po žiemos sezono valymo techninę užduotį pateikti per 5 darbo dienas po sutarties pasiraÅ¡ymo esant palankioms oro sÄ lygoms. Kaip teisingai nurodė teismas, remdamasis bylos duomenimis, apelianto darbų vadovas Z. T. savo paraÅ¡u ant ieÅ¡kovo 2012-04-06 raÅ¡to Nr. UD-9.3.164-1690 patvirtino, kad 2012-04-06, t. y. kitÄ dienÄ po Rangos sutarties pasiraÅ¡ymo, gavo techninę užduotį Nr. 9.3.164-18/12 ir kitus reikalingus dokumentus. IÅ¡ tiesų, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, Å ventosios uosto eksploatacinio valymo po žiemos sezono valymo baro dalių A1 ir A2 techninė užduotis Nr. 9.3164-19/12 apeliantui buvo pateikta 2012-04-16, o valymo baro dalių B1 ir B2 techninė užduotis Nr. 9.3164-20/12 – 2012-04-18.

Tačiau byloje nėra duomenų, jog apeliantas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, siekdamas itin operatyviai pradėti ir vykdyti darbus, bÅ«tų reiÅ¡kęs kokias nors pretenzijas dėl Å¡ių ieÅ¡kovo įsipareigojimų nevykdymo ar reikalavęs jų laikytis (CPK 178 str.).Apeliantas taip pat teigia, kad siekdamas įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ir kaip įmanoma operatyviau atlikti darbus, ketino pasitelkti subrangovus, tačiau ieÅ¡kovas tam nesuteikė leidimo. Tačiau, kaip teisingai atsiliepime nurodė ieÅ¡kovas, nagrinėjamu atveju tiek savo pasiÅ«lyme, tiek vieÅ¡ojo konkurso bÅ«du sudarytoje Rangos sutartyje apeliantas įsipareigojo visus darbus atlikti pats, be subrangovų pagalbos (CK 6.650 str.).Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad jis pats neturėjo reikiamos technikos ir įrenginių darbams atlikti.IÅ¡ tiesų, apeliantas teisingai nurodo, kad prieÅ¡ sudarant Rangos sutartį ieÅ¡kovas pagal vieÅ¡ojo konkurso sÄ lygas buvo informuotas apie turimÄ technikÄ , kuri bÅ«tina darbams atlikti, o dėl papildomos įrangos nuomos buvo deramasi sutarties vykdymo metu.

Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, vien ši aplinkybė nepatvirtina apelianto teiginių, kad ji buvo pakankama, nes būtent apeliantui kaip rangovui tenka pareiga rūpintis visa būtina technika – garantuoti jos kokybę, kiekį ir t. t., nes kaip minėta, Rangos sutartyje būtent jis įsipareigojo atlikti darbus savo rizika ir lėšomis. Byloje nustatyta, kad apeliantui priklausanti barža, kuri turėjo būti naudojama darbų metu, 2012-05-10 buvo išgabenta remontui. Be to, kaip matyti iš byloje esančio ieškovo ir apelianto 2012-05-12 vykusio pasitarimo protokolo duomenų, paties apelianto atstovai pripažino, kad numatyta technika buvo skirta tik darbui vidinėje akvatorijoje, o turima technika nėra pakankama (3 t., 5 b. l.).

Tuo tarpu, kaip minėta, darbai turėjo bÅ«ti atliekami ne tik vidinėje, bet ir iÅ¡orinėje akvatorijos dalyje. Apeliantas teigia, kad jis dėl papildomos technikos derėjosi su UAB „Orca Marine Ltd.“. Anot jo, teismui patenkinus ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ ir pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, buvo areÅ¡tuotas įmonės turtas – lėšos, todėl derybos nutrÅ«ko, nes jis neturėjo galimybės iÅ¡ anksto sumokėti už įrangos nuomÄ . Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su apelianto argumentais, kad ieÅ¡kovui dar 2012-05-17 kreipusis į teismÄ su praÅ¡ymu iki ieÅ¡kinio padavimo apelianto atžvilgiu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir areÅ¡tavus turtÄ , tai iÅ¡ esmės galėjo turėti įtakos tiek įprastinei įmonės veiklai, tiek ir ginčo sutarties vykdymui.

Tuo labiau, kad įmonė nuo 2012-09-15 turi restruktÅ«rizuojamos įmonės statusÄ . Tačiau kaip minėta, rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga tenka atitinkamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims – kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad minimos įrangos nuomos sutartis su UAB „Orca Marine Ltd.“ nebuvo sudaryta bÅ«tent dėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymu taikyto jo lėšų areÅ¡to.

Be to, pagal bylos medžiagÄ , nepaisant Å¡ių apsaugos priemonių, apeliantas su UAB ,,Tramera“ 2012-05-29 buvo sudaręs laivo žemkasės ,,Tramera-8“ nuomos sutartį, kurioje taip pat buvo susitarta dėl iÅ¡ankstinio apmokėjimo. Apibendrindama tai, kad iÅ¡dėstyta bei vadovaudamasi pirmiau paminėtomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantas nepaneigė teismo iÅ¡vadų, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės turėjo pagrindÄ nutraukti Rangos sutartį pagal jos 9.1.1, 9.1.2, 9.1.5, 9.1.10 ir 9.1.13 punktų nuostatas dėl apelianto kaltės (CK 6.200 str., 6.217 str. 5 d., CPK 185 str.).

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija nepasisako dėl apelianto teiginių, kad ieÅ¡kovas privalo atlyginti jo patirtus nuostolius. Kiti apelianto argumentai (ieÅ¡kovas nebendradarbiavo sprendžiant problemÄ dėl dumblo užterÅ¡tumo, jo matavimų, nesuderintų leidimų su uosto kapitonu ir kt.) taip pat nepaneigia teismo iÅ¡vadų pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų taip pat nepasisako. Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , nustačius, kad bylos esmė yra atskleista, o ginčas iÅ¡spręstas teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl skundo argumentų, susijusių su ieÅ¡kininiais reikalavimais dėl baudos už Rangos sutarties neįvykdymÄ priteisimo. Dėl baudos už Rangos sutarties neįvykdymÄ Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieÅ¡kovas turėjo pagrindÄ nutraukti sutartį dėl atsakovo kaltės, jam priteisė apeliantui sumokėtÄ 200 000 Lt avansÄ ir 100 000 Lt baudÄ , dėl kurios Å¡alys buvo susitarusios Rangos sutartyje. IÅ¡ tiesų, Rangos sutarties 11.6 punkte nustatyta, kad sutartį nutraukus dėl vienos iÅ¡ Å¡alių kaltės, kaltoji Å¡alis kitai Å¡aliai sumoka 5 procentų sutarties vertės dydžio baudÄ , o sutartį nutraukus dėl rangovo kaltės, Å¡is įsipareigoja sugrÄ Å¾inti avansu gautas lėšas.

Pagal Rangos sutarties 4.4 punktÄ avansu sumokėtos lėšos bus užskaitytos rangovui po žiemos sezono atstačius projektinį gylį visame įplaukos kanale, kurį patvirtina užsakovas batimetriniais matavimais. Nagrinėjamu atveju byloje iÅ¡ esmės nėra ginčo dėl to, kad projektinis gylis pasiektas ir patvirtintas sutartyje nustatyta tvarka nebuvo. Esant tokioms aplinkybėms, kai Rangos sutartyje Å¡alys buvo vienareikÅ¡miai susitarusios dėl avanso panaudojimo bei jo grÄ Å¾inimo, atmestini apelianto teiginiai, jog avansas ieÅ¡kovui priteistas neteisėtai, nes jis darbams panaudojo ne tik Å¡ias, bet ir papildomas nuosavas 173 704,48 Lt lėšas.

Taigi teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovo atsiliepime nurodytais teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡ias lėšas priteisė iÅ¡ apelianto.Pažymėtina, kad netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Netesybos yra prievolių užtikrinimo bÅ«das, skatinantis skolininkÄ Ä¯vykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.).

Å alių sutartimi nustatytos netesybos (bauda, delspinigiai) siejamos su sutarties laisvės principu, tačiau Å¡alių susitarimas nustatant baudos dydį vis dėlto turėtų atitikti bendruosius teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus bei potencialių nuostolių dydį. Vadinasi, sutarties laisvė nustatant baudos dydį nėra absoliuti, nes egzistuoja tam tikros ribos, kurias nustato imperatyvios teisės normos, t. y. Å¡alys negali nustatyti tokių sutarties sÄ lygų, kurias draudžia imperatyvios teisės normos, taip pat kurios prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei.

Kalbant apie baudos dydį labai svarbu ir tai, kad nukentėjusioji Å¡alis nepiktnaudžiautų savo teise ir nepagrįstai nepraturtėtų kitos Å¡alies sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiÅ¡kiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, ar nebuvo susitarimo taikyti iÅ¡imtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007 ir kt.).Jeigu Å¡alys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, iÅ¡skyrus atvejus, kai netesybos bÅ«tų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, tai sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes.

Dėl netesybų atliekamos kompensuojamosios funkcijos CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta žemiausioji jų mažinimo riba – jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali sumažinti netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012, 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007 ir kt.).

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog aplinkybė, kad abi Å¡alys pasirinko aiÅ¡kiai per dideles ir neprotingas netesybas, nesudaro pagrindo teismui atsisakyti įvertinti sutartyje nustatytų netesybų dydį, jeigu Å¡alis dėl to pareiÅ¡kia praÅ¡ymÄ . Minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiÅ¡kia, kad netesybos visais atvejais turi bÅ«ti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio. Pažymėtina, kad kreditorius pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius privalo tik tuo atveju, jeigu pareiÅ¡kiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas.

Kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingÄ netesybų dydį. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti Å¡alys. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, Å¡alys Rangos sutartyje buvo susitarusios dėl sankcijų už sutarties neįvykdymÄ , tai yra dėl delspinigių bei baudos. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje be 200 000 Lt avanso grÄ Å¾inimo prašė iÅ¡ apelianto priteisti 100 000 Lt baudÄ pagal sutarties 11.6 punktÄ , 5 000 Lt delspinigių, ir nuostolius: 33 186,34 Lt kompensacijÄ Å¾vejams; 350 Lt už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimÄ ; 2 500 Lt iÅ¡laidų dėl publikacijos apie Å ventosios uosto regatÄ .

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas Å¡ioje dalyje tenkintinas iÅ¡ dalies – priteisiant 100 000 Lt baudÄ , kuri apima taip pat ir praÅ¡omus nuostolius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas Å¡ių ieÅ¡kovo nuostolių dydžio iÅ¡ esmės neginčijo. Kaip minėta, teismui įstatymas suteikia teisę mažinti sutartÄ netesybų dydį, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju teismo sprendimas dėl sutartinės sankcijos – baudos, taikymo sutartį pažeidusiam apeliantui yra pakeistinas (CPK 185 str.).

Atsižvelgdama į itin specifinį Rangos sutarties objektÄ â€“ tai yra Å ventosios valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijos eksploataciniai valymo darbai, į tai, kad apeliantas turi restruktÅ«rizuojamos įmonės statusÄ , vadovaudamasi Å¡ioje byloje esančiu vieÅ¡uoju interesu, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5), siekdama įgyvendinti civilinio proceso pagrindinį tikslÄ â€“ tai yra atkurti teisinę taikÄ tarp Å¡alių (CPK 2 str.), teisėjų kolegija sprendžia, kad priteistinas baudos dydis mažintinas iki 50 000 Lt.

Kaip minėta, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad jos visais atvejais turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo RUAB „Alvetos karjerai“ apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimas pakeičiamas, sumažinant priteisiamos baudos dydį iki 50 000 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str.).

Taigi apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir nustatė faktines bylos aplinkybes, teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas Å¡alių teisiniams santykiams nustatyti, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė aktualias materialinės teisės bei civilinio proceso normas, teismų praktikos nuostatas ir, iÅ¡ dalies patenkindamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, dėl ginčo esmės priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 263 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Kaip minėta, ieÅ¡kovas prašė priteisti 469,18 Eur (1 620 Lt) turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ . Atsižvelgdama į tai, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytų rekomenduojamų maksimalių užmokesčio dydžių, taip pat į tai, kad apeliacinis skundas patenkintas iÅ¡ dalies, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinas 206 Eur (897,73 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas (CK 1.5 str., CPK 98 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :             Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimÄ pakeisti ir ieÅ¡kovui valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijai iÅ¡ atsakovo restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Alvetos karjerai“ priteistÄ baudÄ sumažinti iki 14 481 Eur (keturiolika tÅ«kstančių keturi Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienas Eur, 50 000 Lt).KitÄ Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .IeÅ¡kovui valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijai (kodas 240329870) iÅ¡ atsakovo restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Alvetos karjerai“ (kodas 300925536) priteisti 206 Eur (du Å¡imtai Å¡eÅ¡i Eur, tai yra 897,73 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Teisėjos                                                                  Virginija Čekanauskaitė                                                                              Dalia Kačinskienė                                                                  Nijolė Piškinaitė