72b7c34b-164b-4b69-a02a-8fefffc09dbd · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI-1181-643/2019 Proceso Nr. 3-61-3-01188-2017-1 Procesinio sprendimo kategorija 41 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės – Markovienės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R.

S. skundÄ atsakovui Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui J. R. dėl sprendimo panaikinimo n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja R. S. (toliau - ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydama panaikinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (toliau – ir atsakovė arba Taryba) 2017-03-07 sprendimÄ Nr. KT-16 ir įpareigoti atsakovę pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl eksperto J. R. veiksmų iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo. PareiÅ¡kėja nurodo, kad Taryba, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos skundÄ , kuriuo buvo praÅ¡oma įvertinti, ar Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J.

R. (Ekspertas), atlikdamas teismo ekspertizę baudžiamojoje byloje Nr. 1-20-946/2016, nepažeidė Teismo ekspertų profesinės etikos kodekse, patvirtintame Tarybos 2014-02-24 sprendimu Nr. B-16 (Etikos kodeksas), įtvirtintų nepriklausomumo, profesionalumo, neÅ¡aliÅ¡kumo, pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms, teisingumo, tyrimo iÅ¡samumo principų, 2017-03-07 priėmė sprendimÄ Nr. KT-16 (skundžiamas sprendimas), kuriuo nusprendė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , konstatavusi, jog Ekspertas Etikos kodekso nuostatų nepažeidė.

PareiÅ¡kėjos nuomone, Taryba netinkamai iÅ¡nagrinėjo jos skundÄ , kadangi sprendimas priimtas neiÅ¡analizavus ir neįvertinus pareiÅ¡kėjos skundo faktinių aplinkybių, buvo pateiktas abstraktus ir formalus atsakymas į pareiÅ¡kėjos skundo argumentus. Skundžiamame sprendime, atmetant pareiÅ¡kėjos skundÄ , buvo nurodyti formalÅ«s argumentai. Dėl nurodomų nepriklausomumo, tyrimo iÅ¡samumo, profesionalumo, pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms, neÅ¡aliÅ¡kumo principų pažeidimo Taryba nepasisakė.

PareiÅ¡kėjos nuomone, Ekspertas, atlikdamas ekspertizę, pažeidė principus, numatytus Etikos kodekse, kas sÄ lygojo ekspertizės neobjektyvumÄ , savavaliÅ¡kumÄ bei subjektyvumÄ , pagrindÄ abejoti antrosios ekspertizės legitimumu. PareiÅ¡kėja skunde Tarybai nurodė, kad Ekspertas, atlikdamas teismo pavestÄ medicininę ekspertizę ir pateikdamas iÅ¡vadÄ Nr. G1102/2016 (01) nesilaikė Ekspertizių atlikimo nuostatų (Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007-09-04 įsakymu Nr. 1R-327, 14.5. ir 14.6. punktuose numatytų reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, kad Ekspertas jau buvo pateikęs iÅ¡vadÄ ikiteisminio tyrimo metu bei davęs paaiÅ¡kinimus teisme, pareiÅ¡kėjos manymu, teismui pavedus atlikti ekspertizę Ekspertas turėjo nusiÅ¡alinti nuo tyrimo, kaip kad numato Nuostatų 14.5. p. Eksperto ikiteisminio tyrimo metu pateikta ankstesnė iÅ¡vada bei duoti paaiÅ¡kinimai Kauno apylinkės teisme yra tos aplinkybės, kurios kelia abejonę dėl jo neÅ¡aliÅ¡kumo atliekant tyrimÄ pagal Kauno apylinkės teismo pavedimÄ . Eksperto skirtingi argumentai dėl sužalojimo laiko bei jo nustatymo metodų teisiamojo posėdžio metu bei pateikiant ekspertizės aktÄ Nr. G1102/2016(01), pareiÅ¡kėjai sudaro pagrindÄ manyti, kad Ekspertas, atlikdamas ekspertinį tyrimÄ Nr. G1102/2016(01) pažeidė Etikos kodekso reikalavimus, o bÅ«tent: 5 punkte įtvirtintÄ profesionalumo principÄ , kadangi atlikdamas tyrimÄ neatliko savo pareigų kokybiÅ¡kai ir atidžiai; 6 punkte įtvirtintÄ profesinių sprendimų skaidrumo principÄ , kadangi ekspertinio tyrimo iÅ¡vados Nr. G1102/2016(01) nėra pagrįstos atlikto tyrimo objektyviais rezultatais; 7 punkte įtvirtintÄ sÄ Å¾iningumo principÄ , kadangi esant pagrindui nusiÅ¡alinti nuo tyrimo ignoravo aplinkybes, suteikiančias pagrindÄ abejoti dėl jo neÅ¡aliÅ¡kumo, t. y. jis elgėsi nedorai ir neatidžiai atlikdamas savo funkcijas; 8 punkte įtvirtintÄ neÅ¡aliÅ¡kumo principÄ , kadangi atlikdamas tyrimÄ ir pateikdamas iÅ¡vadÄ Nr. G1102/2016(01) jau turėjo asmeninį iÅ¡ankstinį nusistatymÄ , kurį buvo iÅ¡dėstęs ne tik ikiteisminio tyrimo metu pateikdamas iÅ¡vadÄ , bet ir teisiamojo posėdžio metu duodamas paaiÅ¡kinimus; 9 punkte įtvirtintÄ pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms principÄ , kadangi atlikdamas tyrimÄ pagal Kauno apylinkės teismo 2016-04-08 nutartį ir nenusiÅ¡alindamas, nesielgė taip, kad visuomenė pasitikėtų teismo ekspertais ir jų teikiamomis ekspertinių tylimų iÅ¡vadomis; 11 punkte įtvirtintÄ teisingumo principÄ , kadangi atlikdamas tyrimÄ ir pateikdamas ekspertinio tyrimo iÅ¡vadÄ nebuvo teisingas, kÄ patvirtina ir iÅ¡vados Nr. G1102/2016(01) prieÅ¡taringumas ankstesniems jo paaiÅ¡kinimams teisme.

Taryba su skundu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad, pareiÅ¡kėja skunde Tarybai nurodė, jog Ekspertas pažeidė Etikos kodekse įtvirtintÄ sÄ Å¾iningumo principÄ , neÅ¡aliÅ¡kumo principÄ bei pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms principÄ . IÅ¡vardintų principų pažeidimÄ pareiÅ¡kėja siejo su teismo eksperto pareigos nusiÅ¡alti neįvykdymu. PareigÄ nusiÅ¡alinti pareiÅ¡kėja grindė ta aplinkybe, kad Ekspertas teikė iÅ¡vadÄ ir paaiÅ¡kinimus ikiteisminio tyrimo byloje kaip specialistas, dėl ko turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę ir negalėjo bÅ«ti objektyvus atlikdamas ekspertizę baudžiamojoje byloje kaip teismo ekspertas.

Taryba, vertindama pareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes, skundžiamame sprendime iÅ¡analizavo teisės aktus, reglamentuojančius teismo eksperto nuÅ¡alinimo (nusiÅ¡alinimo) pagrindus (BPK 57 str., 58 str., VTMT direktoriaus 2015-05-07 įsakymu Nr. 24-V patvirtintas Darbo tvarkos taisykles), ir nustatė, kad Tarybai nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad Ekspertas bÅ«tų vienos iÅ¡ proceso Å¡alių, teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ar gynėjo toje byloje Å¡eimos narys ar giminaitis, kad jis yra suinteresuotas bylos baigtimi, kad jo kompetencija ir kvalifikacija yra nepakankama tokiai ekspertizei atlikti, kad pareiÅ¡kėja ar kita proceso Å¡alis bÅ«tų teikusios praÅ¡ymus teismui dėl Eksperto nuÅ¡alinimo ar teismas bÅ«tų priėmęs sprendimÄ dėl Eksperto nuÅ¡alinimo ir pan.

Vien tik pareiÅ¡kėjos iÅ¡reikÅ¡ta abejonė dėl Eksperto galimo asmeninio iÅ¡ankstinio nusistatymo, neparemta konkrečiais įrodymais, nėra pagrindas Eksperto nuÅ¡alinimui ar nusiÅ¡alinimui. Taigi, Taryba, vadovaudamasi atlikta analize ir BPK 58 straipsnio 4 dalimi, pagal kuriÄ eksperto ar specialisto pirmesnis dalyvavimas procese atitinkamai ekspertu ar specialistu nėra pagrindas juos nuÅ¡alinti, konstatavo, kad nesant pagrindui teismo ekspertui nusiÅ¡alinti, nėra pagrindo konstatuoti sÄ Å¾iningumo, neÅ¡aliÅ¡kumo bei pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms principų pažeidimų.

PareiÅ¡kėja skunde Tarybai teigė, kad Ekspertas pažeidė Etikos kodekse įtvirtintÄ profesionalumo principÄ , profesinių sprendimų skaidrumo principÄ , teisingumo principÄ . PareiÅ¡kėjos manymu, bÅ«tent skirtingų argumentų pateikimas dėl sužalojimo laiko teisiamojo posėdžio metu bei pateikiant ekspertizės aktÄ ir netinkamo sužalojimo laiko nustatymo metodų (pagal vaizdo įraÅ¡Ä ir fotonuotraukas) pasirinkimas sudaro pagrindÄ manyti, jog Ekspertas pažeidė aukščiau įvardintus principus.

Nagrinėjamuoju atveju Taryba nustatė, kad pareiškėjos nurodytų profesinės etikos principų pažeidimai sietini su Eksperto procesiniais veiksmais ir ekspertizės išvadų pagrįstumu bei teisingumu. Taryba pažymi, kad Teismo ekspertizės įstatymo 41 straipsnio 2 dalis bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014-03-04 įsakymu Nr. 1R-54 patvirtinto Tarybos darbo reglamento 2 punkto nuostatos nesuteikia Tarybai teisės nagrinėti skundus dėl teismo ekspertų proceso veiksmų, įskaitant skundus dėl ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundus, kurių nagrinėjimas priskirtinas teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencijai.

Tyrimo metodų pasirinkimas ir jų taikymas yra specialiųjų žinių sritis, ir tai yra teismo eksperto teisių ir pareigų, suteiktų jam proceso ir kitais specialiaisiais įstatymais sudedamoji dalis, o ne tik etiško ir moralaus elgesio elementas. Tačiau pasirinktus tyrimo metodus ekspertas privalo pagrįsti teismui, o teismas privalo patikrinti, ar tyrimo rezultatams gauti buvo taikyti moksliškai patvirtinti, visuotinai pripažinti, aprobuoti ir konkrečiam atvejui skirti metodai. Taigi, darytina išvada, kad teismo eksperto tyrimo metodų pasirinkimas yra teismo eksperto procesinis veiksmas, o pritaikyto metodo leistinumo, patikimumo nustatymas yra teismo kompetencija.

Teismo eksperto dalyvavimas teismo posėdyje ir paaiÅ¡kinimų teikimas dėl atlikto tyrimo bei tyrimo iÅ¡vadų taip pat laikytini procesiniu veiksmu. Skundžiamame sprendime pareiÅ¡kėjai buvo nurodyta, kad Eksperto procesinius veiksmus bei ekspertinio akto turinį ir jo iÅ¡vadų pagrįstumÄ , iÅ¡samumÄ bei teisėtumÄ vertinti gali tik teismas, pagal kurio nutartį Å¡i ekspertizė buvo atlikta. Atsižvelgiant į tai, kad Taryba nevertino Eksperto proceso veiksmų ir ekspertizės iÅ¡vadų pagrįstumo, atitinkami nevertino su Å¡iais veiksmais susijusių profesionalumo, profesinių sprendimų skaidrumo bei teisingumo principų galimo pažeidimo.

Atsižvelgdama į tai, kad tiek Teismo ekspertizės įstatymo, tiek Tarybos darbo reglamento nuostatos nesuteikia Tarybai teisės vertinti teismo eksperto procesinių veiksmų, Taryba mano, kad etikos normų pažeidimo klausimas apskritai nepatenkintų tyrimu asmenų galėtų būti keliamas tik tuo atveju, kai ekspertizės aktas būtų pripažintas netinkamu procese ir būtų pasibaigęs teisminis ginčas. Tokios etikos ginčų nagrinėjimo prielaidos būtų teisingiausios, nes procesinė teismo eksperto veikla ir jos procesinis (teismo atliekamas) vertinimas yra neatsiejamas nuo etikos principų realizacijos teismo eksperto veikloje.

Atitinkamai, tik pripažinus ekspertizės aktÄ procesiÅ¡kai netinkamu bÅ«tų pagrindas kelti klausimÄ ir dėl etikos principų pažeidimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. R. (Ekspertas) su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad Ekspertizių atlikimo nuostatų 14.5. ir 14.6. punktuose numatyti reikalavimai negali bÅ«ti siejami su jo profesine veikla, kadangi Å¡ie nuostatai skirti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams. Jo (Eksperto) darbovietė yra Valstybinė teismo medicinos tarnyba (VTMT), kurioje minėtais nuostatais nesivadovaujama.

Atsižvelgiant į Darbo tvarkos taisyklių 113.4 punkto nuostatas jam, kaip teismo ekspertui, nusišalinti nuo ekspertizės atlikimo teisinio pagrindo nebuvo. Tarp nukentėjusiajai mažametei I. L. padarytų poodinių kraujosruvų padarymo laiko įvertinimo tiek teismo posėdžio metu, tiek ekspertizės akto Nr. G1102/2016(01) išvadoje, prieštaravimų, kuriuos galima būtų sieti su Etikos kodekso 5, 6 ir 11 punktuose įtvirtintais profesionalumo, profesinių sprendimų skaidrumo, teisingumo principais, nėra.

Teismo posėdžio metu buvo nurodyta, kad nuo kraujosruvų padarymo galėjo praeiti iki savaitės ar daugiau laiko, tuo tarpu ekspertizės akto iÅ¡vadoje nurodyta, kad kraujosruvos galėjo bÅ«ti padarytos prieÅ¡ keletÄ parų iki jų užfiksavimo vaizdo įraÅ¡e. Abiem atvejais (tiek pirmuoju, tiek antruoju) buvo akcentuota, kad nustatyti konkrečiai kokiÄ dienÄ buvo padarytos kraujosruvos (nurodyti kraujosruvų padarymo laikÄ dienos tikslumu) nėra galimybės. Ekspertas pažymi, kad ekspertizės akto Nr. G1102/2016(01) iÅ¡vada apie kraujosruvų laikÄ nėra kategoriÅ¡ka, kaip nurodoma pareiÅ¡kėjos, bet tikimybinė: iÅ¡vadoje neteigiama, kad kraujosruvos buvo padarytos prieÅ¡ keletÄ parų (kategoriÅ¡ka iÅ¡vados forma), bet nurodau, kad jos galėjo bÅ«ti padarytos prieÅ¡ keletÄ parų (tikimybinė iÅ¡vados forma).

Ekspertas paaiÅ¡kina, kad reikÅ¡dama apie galimÄ pasinaudojimÄ skirtingais argumentais dėl sužalojimo laiko ir jo nustatymo metodų pasisakant teismo posėdžio metu bei ekspertizės akte Nr. G1102/2016(01), pareiÅ¡kėja sugretino ir lygino eksperto paaiÅ¡kinimus teisme ir ekspertizės akto iÅ¡vadoje, tačiau neatsižvelgė į klausimų ir atsakymų į juos kontekstÄ . Atsakant į teorinio pobÅ«džio klausimÄ buvo teoriÅ¡kai argumentuota tai, kad kraujosruvos nuotraukose bÅ«na su atspalviais (melsvai pilkÅ¡va ir pan.) ir todėl negalima pagal nuotraukÄ identifikuoti konkrečios buvusio sužalojimo spalvos žmogaus kÅ«ne.

Tai buvo teorinio pobÅ«džio atsakymas į teorinio pobÅ«džio klausimus. Tuo tarpu, formuluojant atsakymÄ ekspertizės akte Nr. G1102/2016(01), į klausimÄ â€žKada buvo padaryti sužalojimai asmeniui, užfiksuoti CD-R diske su vaizdo įraÅ¡ui“, vertintas konkretus atvejis ir vaizdo įraÅ¡e fiksuoto sužalojimo matomas spalviÅ¡kumas: „sprendžiant iÅ¡ poodinių kraujosruvų spalvos, jos galėjo bÅ«ti padarytos prieÅ¡ keletÄ parų iki jų užfiksavimo vaizdo įraÅ¡e“. Tokiu bÅ«du negalima sutikti su pareiÅ¡kėjos teiginiais, kad buvo naudoti skirtingi argumentai pasisakant dėl kraujosruvų spalvos teismo posėdžio metu (teismo posėdžio metu vaizdo įraÅ¡as vertinimui nebuvo teiktas) ir apie kraujosruvų spalvÄ vaizdo įraÅ¡e, pagrindžiant iÅ¡vadÄ dėl sužalojimo padarymo laiko ekspertizės akte Nr. G1102/2016(01).

VTMT praktikoje, jei teismo nutartyje nenurodoma ekspertizę atlikti kitam ekspertui ar neskiriama nauja ekspertizė, ekspertizę atlieka tas pats ekspertas, pateikęs ankščiau specialisto iÅ¡vadÄ . Konkrečiu atveju teisinio pagrindo nusiÅ¡alinti nuo ekspertizės atlikimo nebuvo, kadangi Kauno apylinkės teismo 2016-04-08 nutartyje nebuvo duomenų, kad teismas bÅ«tų abejojęs ankščiau duotomis iÅ¡vadomis ir paaiÅ¡kinimais ir dėl to nurodęs pavesti atlikti ekspertizę kitiems ekspertais. Apie tai, kad Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso 7, 8 ir 9 punktuose įtvirtintų sÄ Å¾iningumo, neÅ¡aliÅ¡kumo, pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms principų pažeidimo nebuvo įžvelgta, patvirtina ir VTMT direktoriaus raÅ¡tiÅ¡kas pavedimas Teismas k o n s t a t u o j a:

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad: Vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. R. (Ekspertas), atlikęs teismo medicininę ekspertizę baudžiamojoje byloje Nr. 1-20-946/2016 sveikatos sužalojimo mastui nustatyti, surašė Ekspertizės aktÄ Nr. G1102/2016(01). PareiÅ¡kėja 2016-08-17 skundu paprašė TarybÄ Ä¯vertinti Eksperto veiksmų atitiktį Etikos kodekse įtvirtintiems teismo ekspertų profesinės veiklos principams, ir, esant pagrindui, pareikÅ¡ti įspėjimÄ .

Savo skunde pareiÅ¡kėja nurodė, kad Ekspertas nenusiÅ¡alindamas nuo jam paskirtos teismo ekspertizės atlikimo, nors buvo atlikęs tyrimÄ ir teikęs iÅ¡vadÄ ikiteisminio tyrimo byloje, dėl ko turėjo iÅ¡ankstinį asmeninį nusistatymÄ ir negalėjo bÅ«ti objektyvus, pažeidė Etikos kodekso neÅ¡aliÅ¡kumo, sÄ Å¾iningumo, pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms principus; pateikdamas skirtingus argumentus dėl sužalojimo padarymo laiko ir jo nustatymo metodų paaiÅ¡kinimuose teismo posėdyje ir ekspertizės akto iÅ¡vadose neatliko savo pareigų kokybiÅ¡kai ir atidžiai tuo pažeisdamas teisingumo, profesionalumo principus; pateikdamas ekspertinio tyrimo iÅ¡vadas, nepagrįstas atlikto tyrimo objektyviais rezultatais, pažeidė profesinių sprendimų skaidrumo principÄ . 2017-03-07 sprendimu Nr. KT-16 (skundžiamas sprendimas) Taryba pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .

Skundžiamame sprendime Taryba nurodė, kad nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų, įskaitant ir skundų dėl ekspertinio tyrimo iÅ¡vadų pagrįstumo ir teisėtumo ar skundų, kurių nagrinėjimas priskirtinas teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigÅ«no kompetencijai. IÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos skundÄ kompetencijos ribose Taryba skundžiamame sprendime konstatavo nenustačiusi pagrindo teigti, kad Ekspertas privalėjo nusiÅ¡alinti nuo ekspertizės atlikimo, nes jis toje pačioje byloje jau buvo dalyvavęs specialistu ikiteisminiame tyrime.

Kitų duomenų, patvirtinančių įstatyminį pagrindÄ Ekspertui nusiÅ¡alinti, nepateikta. Skundžiamame sprendime, be kita ko, atkreiptas dėmesys, kad pareiÅ¡kėja nuÅ¡alinimÄ Ekspertui teisme (nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ ) nėra pareiÅ¡kusi. Teismo ekspertizės įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo ekspertų veikla turi bÅ«ti grindžiama nepriklausomumo, profesionalumo, profesinių sprendimų skaidrumo, sÄ Å¾iningumo, neÅ¡aliÅ¡kumo, pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms, konfidencialumo, teisingumo ir tyrimo iÅ¡samumo principais.

Å ių principų turinys apibrėžiamas Etikos kodekse. Fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių skundus (praneÅ¡imus) dėl Etikos kodekso pažeidimų nagrinėja Teismo Taryba, vadovaudamasi Darbo reglamentu. Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų (41 straipsnio 2 dalis). Teikdama skundÄ teismui dėl Eksperto veiklos neatitikimo Etikos kodekso nuostatoms, pareiÅ¡kėja nurodo, jog Ekspertas pažeidė profesionalumo, profesinių sprendimų skaidrumo, sÄ Å¾iningumo, neÅ¡aliÅ¡kumo, pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms bei teisingumo principÄ .

PareiÅ¡kėja, be kita ko, nurodo, kad Å¡ias aplinkybes įrodo baudžiamosios bylos Nr. 1-20-946/2016 medžiaga. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pabrėžti, kad pareiÅ¡kėjos argumentus, jog Eksperto, jos vertinimu, padaryti Etikos kodekso reikalavimų pažeidimai sÄ lygojo ekspertizės neobjektyvumÄ , savavaliÅ¡kumÄ bei subjektyvumÄ ir pagrindÄ abejoti ekspertizės ( Nr. G1102/2016 (01)) legitimumu, o tuo pačiu ir profesionalumo, profesinių sprendimų skaidrumo, teisingumo principų pažeidimÄ , iÅ¡ esmės paneigia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-30 nutartyje Nr. 2K-116-942/2019 pateiktos kasacinio teismo iÅ¡vados.

Minėtoje nutartyje kasacinis teismas ne tik, kad vadovavosi Eksperto pateikta ekspertizės iÅ¡vada, kaip tinkamu įrodymu, tačiau pasisakė ir dėl Eksperto teiginių nuoseklumo – “ <...> kaip matyti, ekspertas J. R. nei 2016 m. balandžio 22 d. ekspertizės akte, nei pirmosios instancijos teisme nenurodė konkretaus sužalojimų padarymo laiko ir pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad nustatyti konkrečiÄ dienÄ nėra galimybės, taip pat tai, kad savo iÅ¡vadoje dėl laiko sÄ moningai nepasisakė, nes tai nustatyti iÅ¡ filmuotos medžiagos sudėtinga ir bÅ«tų neatsargu.

Kartu pažymėtina ir tai, kad, kaip teisingai nurodo kasatoriai skunde, sužalojimų padarymo laikÄ (2010 metų liepos pabaiga) patvirtina kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai: techninėmis priemonėmis užfiksuoti duomenys, nukentėjusiosios, jos atstovės pagal įstatymÄ D. L. ir jos močiutės, apklaustos kaip liudytojos, R. K., taip pat liudytojų A. Ž., G. M. Č. parodymai” (11.10 p.). PareiÅ¡kėja skunde nurodo, jog, vadovaujantis Nuostatų 14.5 punktu, Ekspertas turėjo nusiÅ¡alinti nuo tyrimo.

Vertindamas Å¡iuos pareiÅ¡kėjos argumentus teismas visiÅ¡kai pritaria Eksperto pozicijai, jog pareiÅ¡kėjos minima nuostata (Ekspertas (specialistas), be įstatymuose nustatytų procesinių pareigų, privalo nusiÅ¡alinti nuo ekspertizės (tyrimo), jei yra aplinkybių, keliančių abejonių jo neÅ¡aliÅ¡kumu) jo atžvilgiu netaikytina. Ekspertizių (tyrimų) atlikimo Lietuvos teismo ekspertizės centre nuostatai reglamentuoja teismo ekspertizių, objektų tyrimų ir ekspertizių, neturinčių teismo ekspertizės statuso, atlikimo taikant specialias žinias Lietuvos teismo ekspertizės centre tvarkÄ (1 p.).

Ginčo teismo medicininę ekspertizę (Nr. G1102/2016(01)) teismo nutartimi buvo pavesta atlikti ne Lietuvos teismo ekspertizės centrui, o Valstybinei teismo medicinos tarnybai. SÄ Å¾iningumo, neÅ¡aliÅ¡kumo bei pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms principų pažeidimÄ pareiÅ¡kėja grindžia Eksperto nenusiÅ¡alinimo nuo teismo pavestos teismo medicininės ekspertizės atlikimo aplinkybe. PareiÅ¡kėjos įsitikinimu Ekspertas, pateikęs vertinimÄ ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu (teismo posėdyje), turėjo nusiÅ¡alinti nuo teismo paskirtos teismo medicinos ekspertizės atlikimo, nes turėjo iÅ¡ankstinį (jau iÅ¡sakytÄ ) nusistatymÄ .

Kaip Å¡iame teismo sprendime jau minėta ginčo teismo medicinos ekspertizė teismo buvo paskirta nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ . Pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 57 straipsnio 1 dalį nuÅ¡alinimÄ gali pareikÅ¡ti įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis, iÅ¡teisintasis, gynėjas, prokuroras, taip pat nukentėjusysis, privatus kaltintojas, civilinis ieÅ¡kovas, civilinis atsakovas arba jų atstovai. NuÅ¡alinimas gali bÅ«ti pareikÅ¡tas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo teisėjui, teisėjui, teisiamojo posėdžio sekretoriui, vertėjui, ekspertui ir specialistui (27 str. 2 d.).

Byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėja (kaltinamoji baudžiamojoje byloje) bÅ«tų reiÅ¡kusi Ekspertui nuÅ¡alinimÄ . Ekspertas ir/ar specialistas privalo nusiÅ¡alinti BPK 58 straipsnyje nurodytais pagrindais (BPK 59 str. 1 dalis). Pagal BPK 58 straipsnio 1 dalį Å¡io kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo negali dalyvauti procese, jeigu:

1) jis toje byloje yra nukentėjusysis, privatus kaltintojas, civilinis ieÅ¡kovas, civilinis atsakovas, bet kurio iÅ¡ Å¡ių asmenų Å¡eimos narys ar giminaitis, įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal įstatymÄ , teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ar gynėjo toje byloje Å¡eimos narys ar giminaitis;

2) jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal įstatymÄ , nukentėjusiojo, privataus kaltintojo, civilinio ieÅ¡kovo ar civilinio atsakovo atstovas;

3) jis pats arba jo šeimos nariai ar giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi;

4) proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių šio kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nešališkumu. Be to, BPK 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vertėjas, ekspertas ir specialistas negali dalyvauti procese ir tais atvejais, kai paaiškėja jų nekompetentingumas. Be pareiškėjos subjektyvaus vertinimo, jog Ekspertas galimai buvo šališkas, nes anksčiau buvo pareiškęs nuomonę teismo medicinos ekspertizei pateiktais klausimais, jokių objektyvių pagrindų taikyti BPK 58 straipsnį egzistavimo nenustatyta, o BPK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisiamojo posėdžio sekretoriaus, vertėjo, eksperto ar specialisto pirmesnis dalyvavimas procese atitinkamai ikiteisminio tyrimo pareigūnu, prokuroru, teisiamojo posėdžio sekretoriumi, vertėju, ekspertu ar specialistu nėra pagrindas juos nušalinti.

Taigi, teismas konstatuoja, kad Eksperto veikloje nagrinėjamu atveju nenustatyta Etikos kodekso nuostatų, sietinų su nenusiÅ¡alinimo faktine aplinkybe, t.y. sÄ Å¾iningumo, neÅ¡aliÅ¡kumo ir pagarbos teisės aktams bei asmenų teisėms principų, pažeidimų. Pasisakydamas dėl pareiÅ¡kėjos skundo argumentų apie skundžiamo sprendimo formalų, neiÅ¡samų ir pavirÅ¡utiniÅ¡kÄ pobÅ«dį bei įvertinęs Å¡io skundžiamo sprendimo turinio bei pareiÅ¡kėjos skundo Tarybai turinio kontekstÄ teismas daro iÅ¡vadÄ , kad naikinti jį, kaip neatitinkantį VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, nėra pagrindo.

Teismas visiškai pritaria, kaip pagrįstai ir teisėtai Tarybos pozicijai, jog Tarybai nesuteikta teisė nagrinėti asmenų skundus dėl teismo ekspertų proceso veiksmų (Teismo ekspertizės įstatymo 41 str. 2 d.). Tai reiškia, kad Taryba negali priimti ir nagrinėti skundus dėl ekspertizės (ar ekspertinio tyrimo) išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundus, kurių nagrinėjimas priskirtinas teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencijai, nes Tarybos kompetencija yra vertinti, ar teismo ekspertas savo veiksmais nepažeidė Etikos kodekse įtvirtintų principų, nevertinant jo atliekamų procesinių veiksmų, ekspertinio tyrimo išvadų teisingumo ir pagrįstumo.

Todėl Taryba pagrįstai skundžiamame sprendime nevertino pareiÅ¡kėjos skundo argumentų, susijusių su ekspertizės akto iÅ¡vadų vertinimu. Dėl galimų Etikos kodekse įtvirtintų principų, sietinų su eksperto pareiga nusiÅ¡alinti, pažeidimo skundžiamame sprendime Taryba pasisakė tinkamai – tiek aptardama teisinį reglamentavimÄ , tiek ir nurodydama faktines aplinkybes. Teismas nenustatė ir kitų skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindų (ABTÄ® 91 str.). Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, remdamasis anksčiau iÅ¡dėstytais motyvais teismas daro iÅ¡vadÄ , kad naikinti Tarybos 201703-07 sprendimÄ Nr. KT-16 nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Palikus galioti skundžiamÄ sprendimÄ nėra teisinio pagrindo įpareigoti TarybÄ iÅ¡ naujo vertinti pareiÅ¡kėjos 2016-08-17 skundÄ , todėl atmestinas ir iÅ¡vestinis pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimas. Dėl pareiÅ¡kėjos teisės bÅ«ti iÅ¡klausytai administraciniame procese pažymėtina, kad po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-11-14 nutarties Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo surengti trys teismo posėdžiai bylai iÅ¡nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ä® visus juos buvo kviečiama pareiÅ¡kėja ir/ar jos atstovė.

Atkreiptinas dėmesys, kad prieÅ¡ teismo posėdį, turėjusį vykti 2019-03-06, byloje buvo gautas pareiÅ¡kėjos atstovės praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant, tačiau teismo posėdis buvo atidėtas nustačius, kad apie jį tinkamai nebuvo informuotas trečiasis suinteresuotas asmuo J. R.. 2019-04-01 teismo posėdis buvo atidėtas tenkinus pareiÅ¡kėjos atstovės praÅ¡ymÄ . 2019-04-04 nutartimi, atsižvelgiant į tai, kad 2019-05-15 teismo posėdis paskirtas suderinus jo laikÄ su pareiÅ¡kėjos atstovės praÅ¡yme nurodytu užimtumu, buvo netenkintas pareiÅ¡kėjos atstovės praÅ¡ymas dar kartÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ .

Ta pačia nutartimi pareiÅ¡kėjai pasiÅ«lyta pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu. Nei pareiÅ¡kėja asmeniÅ¡kai, nei jos atstovė į teismo posėdį 2019-05-15 neatvyko (2019-05-15 į bylÄ pateiktas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti pareiÅ¡kėjos atstovei nedalyvaujant). Siekiant įgyvendinti, be kita ko, ir proceso operatyvumo principÄ (ABTÄ® 11 str.) byla iÅ¡nagrinėta raÅ¡ytinio proceso tvarka. PareiÅ¡kėja skundu praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagal ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalį teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ iÅ¡ kitos proceso Å¡alies įgyja tik proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Anksčiau Å¡iame teismo sprendime iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetus kaip nepagrįstÄ , atmestinas ir jos praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjos R. S. skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos Egidija Puzinskaitė Rasa Ragulskytė - Markovienė Margarita Stambrauskaitė