2021-10-20 Nr. AB-22117-3-64-3-00719-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-702-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00719-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan, Ernesto Spruogio, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. Z. kreipėsi su skundu į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 22 d. iki 2017 m. lapkričio 18 d. buvo kalinamas Šiaulių TI, kuriame buvo laikomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko higienos normų reikalavimų. Paaiškino, kad buvo netinkamas patalpų vėdinimas, apšvietimas, kaupėsi pelėsis ir drėgmė, temperatūra neatitiko higienos normų reikalavimų, kamerų langai prastos būklės, iš sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas. Sanitarinio mazgo įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų – sanitarinis mazgas nebuvo visiškai izoliuotas nuo bendro kameros ploto, nebuvo užtikrintas privatumas, todėl pareiškėjui kilo fizinių ir psichologinių nepatogumų. Pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose byrėjo tinkas, buvo primėtyta šiukšlių, iš kanalizacijos stovų jautėsi smarvė, kamerose nebuvo pakankamai inventoriaus, pareiškėjas neturėjo galimybės kasdien pasivaikščioti gryname ore ne mažiau kaip valandą. Pareiškėjo vertinimu, Šiaulių TI nebuvo vykdomas socialinis ir teisinis švietimas, aplaidžiai ir atmestinai vykdomas nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų stebėjimas ir naikinimas, iš sandėlio išduodami čiužiniai nebuvo dezinfekuojami. Pareiškėjas negalėjo pasinaudoti pirtimi ar dušu, kirpėjo paslaugomis, ne kartą Šiaulių TI buvo vykdomas vandentiekio vamzdyno hidraulinis patikrinimas, todėl tą savaitę papildomai pasinaudoti šiltu vandeniu nebuvo galimybės. Pagalvės užvalkalas buvo išduodamas per mažas, maisto racionas ir energetinis vertingumas neatitiko davinių normos, priėmimo paskirstymo skyriaus kratų atlikimo patalpos visiškai neatitiko higienos normų. Pareiškėjui susirgus (duomenys neskelbtini), buvo teikiamos netinkamos gydymo paslaugos, nebuvo skiriami vaistai. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė dvasinę bei emocinę depresiją, stresą, fizinius nepatogumus, garbės ir orumo pažeidimą, asmenybės sumenkinimą, neturtinę žalą.

3. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas prašė, nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo, taikyti ieškinio senaties terminą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos. Nurodė, kad Šiaulių TI sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, sienelių aukščiai atitinka nustatytas normas, netgi gerokai jas viršija, o įėjimas į sanitarinius mazgus atitvertas durimis arba užuolaidėle. Atsakovo atstovo vertinimu, iš 2017 m. balandžio 18 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-101 matyti, kad kameroje Nr. 96 vykdomas remontas (pareiškėjas joje apgyvendintas po remonto).

Atsakovo atstovas, įvertinęs 2017 m. gegužės 3 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktą Nr. PA.6-113, priėjo prie išvados, kad kameroje Nr. 28 apšvieta, temperatūra, oro drėgmė tinkama. Iš 2017 m. birželio 21 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-203 atsakovo atstovas padarė išvadą, kad kameroje Nr. 62 temperatūra bei drėgmė tinkama. Atsakovo atstovas nurodė, kad veiksnių, galinčių daryti įtaką nelaimingiems atsitikimams, nenustatyta.

Sudaryta galimybė vėdinti patalpas per langą. Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, įrengtos pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos 2015 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma) reikalavimus. Atsakovo atstovo vertinimu, kitos pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl sąlygų Šiaulių TI yra nepagrįstos. Pareiškėjo pretenzijos atsakovo atstovui už kalinimo laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių TI pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais.

Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Atsakovo atstovas nurodė, jog pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Atsakovo atstovas pabrėžė, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. liepos 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 22 d. iki 2017 d. lapkričio 18 d. Teismas nurodė, kad neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI.

7. Teismas nurodė, jog pareiškėjas daliai savo reikalavimų yra praleidęs senaties terminą, nes tik 2020 m. balandžio 24 d. kreipėsi į teismą. Kaip nurodė teismas, šiuo atveju yra taikytinas trejų metų senaties terminas, pradedant terminą skaičiuoti nuo kreipimosi į teismą dienos, todėl pareiškėjo reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 22 d. iki 2017 m. balandžio 23 d. atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nenurodė objektyvių priežasčių, kurios galėtų būti pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą, todėl ieškinio senaties termino neatnaujino.

8. Teismas nustatė, jog atsakovo atstovo neteisėti veiksmai dėl blogo oro kameroje nenustatyti. Pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų, bylai aktualiu laikotarpiu, į Šiaulių TI administraciją su skundais nesikreipė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teismas taip pat pažymėjo, jog neįrodyta, kad patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiko higienos normų reikalavimų. Teismas nurodė, kad teisės aktai neįpareigoja Šiaulių TI administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji) būklės. Neįrodyta, jog pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu, buvo pažeista. Nenustatyti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai dėl pareiškėjo užimtumo organizavimo.

9. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju neįrodyta, kad pareiškėjui buvo tiekiamas nekaloringas ar teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maistas ar per mažas jo kiekis. Teismas akcentavo, jog pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kada gavo nekokybišką maistą, ar maisto buvo per mažai. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po šiltu dušu. Teismas, be kita ko, nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovo atstovas būtų privalėjęs sudaryti sąlygas pareiškėjui daugiau nei vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po dušu.

10. Teismas akcentavo, jog pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad pasivaikščiojimui gryname ore buvo skiriama mažiau kaip valanda laiko per dieną. Pareiškėjas dėl šio reikalavimo neteikė skundų Šiaulių TI direktoriui. Be to, teismas pripažino nepagrįstu pareiškėjo teisių pažeidimu tai, kad ant pasivaikščiojimo kiemelių stogo yra asbesto.

11. Teismas nepagrįstais pripažino pareiškėjo teiginius dėl tarakonų ir kitokių parazitų nenaikinimo, per mažo sėdėjimui skirto inventoriaus kiekio, nesuteikiamų valymo priemonių. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių aplinkybių, taip pat neteikė skundų Šiaulių TI direktoriui.

12. Dėl pareiškėjo nurodomo argumento, kad jam nebuvo suteiktas tinkamas gydymas, teismas nurodė, jog pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą ir norintys ją gauti, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – ir Komisija). Pareiškėjas ikiteismine tvarka į Komisiją nesikreipė, todėl teismas šių aplinkybių nevertino ir šioje dalyje pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtu.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi, pareiškėjo nuomone, atsakovo atstovas duoda melagingus parodymus ir taip vykdo nusikalstamą veiką.

14. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.134 straipsnio 1 punktas numato, jog ieškinio senatis netaikoma iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsiradusiems reikalavimams. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismo teisėjas įvykdė nusikalstamas veikas (piktnaudžiaudamas ir tarnybos pareigų neatlikimas), todėl buvo neteisingai išspręsta byla. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo paskirti kitą teisėją ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas, be kita ko, prašo tinkamai įvertinti bylos faktus ir aplinkybes.

15. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

16. Atsakovo atstovas nurodo, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą ieškinio senatis taikoma. Atsižvelgiant į tai, teismas, vadovaudamasis CK 1.126 straipsnio 2 dalies ir 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, taikė ieškinio senaties terminą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos. Pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Šiaulių TI pradžios. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais kalinimo sąlygas, kreiptis dėl pažeidimų į Šiaulių TI administraciją. Duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš administracijos, nėra. Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui aplinkybių, kurios būtų pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nenurodė, tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas savo sprendime nenustatė, nes byloje nėra įvardintos objektyvios, reikšmingos priežastys ir nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Šiaulių TI teikti įrodymai melagingi, tačiau tai niekaip nedetalizuojama. Šiaulių TI darbuotojai savo veikloje, be visa ko, vadovaujasi pagarbos žmogui ir valstybei principu, o abstraktūs pareiškėjo teiginiai visiškai neargumentuoti. Be to, atsakovo atstovas nurodo ir tai, kad pareiškėjas, susipažinęs su atsakovo atsiliepimu, jokių atsikirtimų dėl tariamo duomenų netikslumo, melagingumo nereiškė.

17. 2021 m. sausio 25 d. gauti pareiškėjo papildomi paaiškinimai, kuriuose nurodoma, jog Šiaulių TI teismui teikia melagingus parodymus. Pasak pareiškėjo, atstovas daro įtaką teismui, teigdamas, jog atsakovas yra atsakingas tik už medicininės pagalbos organizavimą ir administravimą, tačiau neatsakingas už sveikatos priežiūros kokybę. Pareiškėjas nurodo, jog 2017 m. ir 2018 m. Šiaulių TI buvo viešojo administravimo subjekto vidaus administratorius visam medicinos personalui pataisos įstaigoje ir buvo atsakingas už medicinos paslaugų kokybę. Pareiškėjas prašo teismo išsireikalauti iš atsakovo pagrindžiančius dokumentus, priimti teisingą sprendimą ir grąžinti administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

18. 2021 m. rugsėjo 29 d. gauti pareiškėjo papildomi paaiškinimai, kuriuose nurodoma, jog bandoma klaidinti teismą, kai pagal CK 1.134 straipsnį nurodoma, kad senatis iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsiradusiems reikalavimams netaikoma. Pareiškėjas prašo išsireikalauti visus reikiamus dokumentus dėl medicininių paslaugų teikimo iš atsakovo atstovo. Pareiškėjas akcentuoja, jog medicinos personalas anksčiau minėtu laikotarpiu buvo tiesiogiai pavaldus Šiaulių TI direktoriui. Pareiškėjas nurodo, jog atsakovo atstovas teikia melagingus parodymus, gina neteisėtus veiksmus. Pareiškėjas pažymi, jog nuo 2017 m. balandžio 22 d. iki 2020 m. liepos 22 d. nesikreipė į teismą, nes vyko dokumentų ruošimas įvairiose bylose ir pareiškėjas neturėjo pakankamai tam laiko ir galimybių.

19. Pareiškėjas pateikė į bylą prašymą, kuriame prašo pridėti prie bylos pateiktą pažymą.

20. Pareiškėjas prašyme nurodo, kad dėl netinkamų sąlygų Šiaulių TI susirgo (duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo paskirti vaistai. Pareiškėjas nuo minėtos ligos pasveiko tik 2018 m. gruodžio mėn. Pareiškėjas prašyme vardija Šiaulių TI neteisėtus veiksmus dėl kurių padavė skundą kitoje administracinėje byloje. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad Šiaulių TI administracija naikina dokumentus, juos klastoja, bando susidoroti su nuteistuoju. Pareiškėjo pateikta pažyma, pareiškėjo vertinimu, įrodo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 12 d. iki 2020 m. liepos 10 d. pareiškėjas kreipėsi į ne vieną televiziją, spaudos atstovus, laikraščius (tačiau jie pateiktame sąraše nenurodomi, nes jie nėra teismų institucijos).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 22 d. iki 2017 m. lapkričio 18 d., atlyginimo.

22. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo atstovo Šiaulių TI neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių dėl žodinio proceso būtinumo apeliacinės instancijos teisme. Proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

25. Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

26. Pažymėtina, kad reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo, taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Tai reiškia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per trejų metų terminą gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas reikalavimą teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1920-502/2017).

27. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimą netinkamomis sąlygomis Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 22 d. iki 2017 m. lapkričio 18 d., tačiau skundą teismui išsiuntė 2020 m. balandžio 24 d.

28. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A- 792- 1062/2017). Taigi įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiškėjui.

30. Įvertinus pareiškėjo skunde nurodytus atsakovo atstovo pažeidimus, dėl kurių, kaip teigia pareiškėjas, patyrė neturtinę žalą, akivaizdu, kad jo nurodomų pažeidimų metu jis žinojo ir turėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą ir patirtą neturtinę žalą, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas visą laiką žinojo apie patirtą neturtinę žalą ir nebuvo kliūčių kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, byloje esant atsakovo atstovo prašymui ir ex officio (pagal pareigas) nenustatęs svarbių aplinkybių ieškinio senaties terminui atnaujinti, taikė ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, patirtą nuo 2017 m. balandžio 22 d. iki 2017 m. balandžio 23 d.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tik abstrakčiai nurodo, jog Šiaulių TI teikti įrodymai yra melagingi, taip pat, kad teisėjas vykdė nusikalstamas veikas. Pareiškėjas šių argumentų nedetalizuoja ir plačiau dėl jų nepasisako, deklaratyviai teigdamas, jog pirmosios instancijos teismo teisėjas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vykdė nusikalstamas veikas pagal Baudžiamojo kodekso 228 ir 229 straipsnius, ar kad atsakovas įvairiose srityse teismui teikė melagingus parodymus. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija šiuos pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

32. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo prašymas, kuriame prašoma pridėti prie bylos 2021 m. spalio 7 d. pažymą „Dėl išsiųstų laiškų apskaitos“. Pažymoje nurodyta, kad Šiaulių TI 2021 m. rugsėjo 27 d. gautas pareiškėjo prašymas dėl išsiųstų laiškų laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 22 d. iki 2020 m. liepos 22 d., apskaitos. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pareiškėjas prašyme nenurodė, kodėl negalėjo anksčiau kreiptis į Šiaulių TI administraciją ir pateikti gautą pažymą pirmosios instancijos teismui, ar kodėl būtent dabar iškilo būtinybė pateikti šį dokumentą teismui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo pateikta pažymą apeliacinės instancijos teisme nevertinama.

33. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2021 m. sausio 26 d. ir 2021 m. rugsėjo 29 d. gauti papildomi rašytiniai paaiškinimai, kuriuose pareiškėjas tęsia apeliacinio skundo argumentaciją. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ nuostatose, reguliuojančiose apeliacinį procesą, nėra įtvirtinta teisė tikslinti apeliacinį skundą pasibaigus jo padavimo terminui, t. y. vėliau nei po trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai paduoti praleidus ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pirmosios instancijos teismo apskundimo terminą, todėl nelaikytini apeliacinio skundo dalimi ir juose nurodyti argumentai nevertinami.

34. Teisėjų kolegija, be kita ko, akcentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados, tačiau apeliaciniame skunde prašymo tinkamai įvertinti bylos faktus ir aplinkybes pareiškėjas nepagrindė – nedetalizavo, kokie faktai ir aplinkybės konkrečiai turi būti įvertinami, kodėl, jo nuomone, tam tikri faktai ir aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo išanalizuoti netinkamai.

35. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Veslava Ruskan

Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė