Legislator Case Law & Legislation
72b5f1da-576a-486d-a92c-3f8b8b856e89 AI generated

72b5f1da-576a-486d-a92c-3f8b8b856e89 · Kauno apygardos teismas

Case Number 72b5f1da-576a-486d-a92c-3f8b8b856e89
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ bei atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

Legislator headnote

AI generated

72b5f1da-576a-486d-a92c-3f8b8b856e89 · Kauno apygardos teismas: Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ bei atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2S-495-480/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00393-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 31 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3767-285/2019 pagal ieÅ¡kovo V.

J. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos, tretieji asmenys byloje – E. G., V. K., Kauno apygardos teismo pirmininkas N. M., Lietuvos Respublikos prezidentas G. N., Lietuvos Respublikos Seimas, Teisėjų Taryba, Valstybės biudžetinė įstaiga Kauno apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas V. J. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės ieÅ¡kovo naudai priteisti 1 295,20 Eur turtinei žalai bei 11 120 Eur neturinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartimi ieÅ¡kinį buvo atsisakyta priimti.

3. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas pateikė teismui ieÅ¡kinį elektroniniu paÅ¡tu, ir padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kinys neatitinka procesiniam dokumentui keliamų formos reikalavimų, nes teisės aktai nenumato galimybės pateikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paÅ¡tu.

4. Teismas nenustatė termino ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, kadangi ieÅ¡kovas Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis ne pirmoje byloje teikia procesinius dokumentus elektroniniu paÅ¡tu, ignoruodamas teismų iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl tokios kreipimosi į teismÄ formos negalimumo. III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 5. Atskirajame skunde ieÅ¡kovas V. J. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartį panaikinti, perduoti klausimÄ Kauno apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Taip pat praÅ¡o sustabdyti bylÄ , kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ praÅ¡ant spręsti, ar Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis tvarkos apraÅ¡o 3 punkto nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalies, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio nuostatas; sustabdyti bylÄ , kreiptis į administracinį teismÄ praÅ¡ant patikrinti, ar norminis aktas – Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d.

įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis tvarkos apraÅ¡o 3 punkto nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalies, CPK 5 straipsnio 1 dalies nuostatas; sustabdyti bylÄ , kreiptis į kompetentingÄ Europos SÄ jungos teisminę institucijÄ su praÅ¡ymu pateikti preliminarų nutarimÄ dėl Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis tvarkos apraÅ¡o 3 punkto taikymo Lietuvos Respublikoje atitikimo Europos SÄ jungos teisės normoms – 2014 m. liepos 23 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 nuostatų 25 ir 46 straipsnių reikalavimams, Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos su pakeitimais pagal ProtokolÄ Nr. 11 6 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio, 13 straipsnio, 14 straipsnio nuostatoms. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė pripažinti teisinę elektroninio paraÅ¡o galiÄ , atsakovui neteisėtai neleidžia elektroniniu paraÅ¡u pasiraÅ¡yto ieÅ¡kinio teikti elektroninio ryÅ¡io priemonėmis.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų prijungimo 7. Kartu su atskiruoju skundu ieÅ¡kovas V. J. pateikė naujus įrodymus: 2019 m. lapkričio 6 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o / siuntimo kopijÄ , 2020 m. sausio 13 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros kopijÄ , 2020 m. sausio 13 d. medicinos dokumentų iÅ¡rašų / siuntimų kopijas, 2018 m. vasario 2 d. nutarties kopijÄ , 2020 m. sausio 26 d. praÅ¡ymo kopijÄ , 2020 m. sausio 23 d.–2020 m. sausio 24 d. elektroninio susiraÅ¡inėjimo kopijÄ , 2020 m. sausio 23 d. praÅ¡ymo kopijÄ , 2018 m. vasario 14 d. sutartinės hipotekos kopijÄ .

8. Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ bei atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

9. Atsižvelgiant į tai, kad su atskiruoju skundu pateikti dokumentai jokių ginčo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų aplinkybių nepagrindžia, o apeliantas nenurodo, kuo Å¡ie dokumentai aktualÅ«s sprendžiant atskirÄ jį skundÄ dėl skundžiamos nutarties teisėtumo, todėl Å¡iuos dokumentus atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis). Dėl praÅ¡ymų sustabdyti bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ , į administracinį teismÄ , į Europos SÄ jungos kompetentingÄ institucijÄ 10.

Apeliantas praÅ¡o sustabdyti bylÄ , kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ praÅ¡ant spręsti, ar Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis tvarkos apraÅ¡o 3 punkto nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalies, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio nuostatas; sustabdyti bylÄ , kreiptis į administracinį teismÄ praÅ¡ant patikrinti, ar norminis aktas – Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d.

įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis tvarkos apraÅ¡o 3 punkto nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalies, CPK 5 straipsnio 1 dalies nuostatas; sustabdyti bylÄ , kreiptis į kompetentingÄ Europos SÄ jungos teisminę institucijÄ su praÅ¡ymu pateikti preliminarų nutarimÄ dėl Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis tvarkos apraÅ¡o 3 punkto taikymo Lietuvos Respublikoje atitikimo Europos SÄ jungos teisės normoms – 2014 m. liepos 23 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 nuostatų 25 ir 46 straipsnių reikalavimams, Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos su pakeitimais pagal ProtokolÄ Nr. 11 6 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio, 13 straipsnio, 14 straipsnio nuostatoms.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsnis numato, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja bylas dėl:

1) įstatymų ir kitų Seimo aktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, 2) Respublikos Prezidento aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams, 3) Vyriausybės aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams. Atsižvelgiant į tai, kad ApraÅ¡as yra patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu, konstatuotina, kad ApraÅ¡o 3 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai kontrolė nepriskirta Konstitucinio Teismo kompetencijai, todėl dėl ApraÅ¡o 3 punkto atitikties Konstitucijai kreiptis į Konstitucinį teismÄ nėra pagrindo.

12. ApraÅ¡o 3 punktas numato procesinių dokumentų elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis pateikimo teismui tvarkÄ ir nereglamentuoja paties elektroninio paraÅ¡o teisinės galios (2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 910/2014 25 straipsnis) ir elektroninio dokumento teisinės galios (2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 910/2014 46 straipsnis). Minėtos teisės normos reglamentuoja skirtingus teisinius santykius: 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 910/2014 25 straipsnis ir 46 straipsnis reglamentuoja elektroninio paraÅ¡o bei elektroninio dokumento teisinę galiÄ ir jų tinkamumÄ naudoti teismo procese ir visiÅ¡kai nereglamentuoja elektroniniu paraÅ¡u pasiraÅ¡yto dokumento pateikimo teismui tvarkos, kÄ numato ApraÅ¡o 3 punktas.

Atsižvelgiant į Å¡iÄ aplinkybę, nėra teisinio pagrindo tikrinti skirtingus teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų tarpusavio atitikties aukÅ¡tesnę galiÄ turinčioms teisės normoms, todėl atsisakytina kreiptis į kompetentingÄ Europos SÄ jungos teisminę institucijÄ su praÅ¡ymu pateikti preliminarų nutarimÄ .

13. CPK 3 straipsnio 4 dalis numato, kad nagrinėdamas konkrečiÄ bylÄ nustatęs, jog norminis teisės aktas ar jo dalis, kurio atitikties Konstitucijai ar įstatymams kontrolė nepriklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, gali prieÅ¡tarauti įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui, teismas, priimdamas sprendimÄ , neturi tokiu teisės aktu vadovautis. Å iuo atveju bendrosios kompetencijos teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir nutartimi kreipiasi į administracinį teismÄ praÅ¡ydamas patikrinti, ar atitinkamas norminis teisės aktas ar jo dalis atitinka įstatymÄ ar Vyriausybės norminį teisės aktÄ .

Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindu teismui kreiptis į administracinį teismÄ su paklausimu gali bÅ«ti tik paties bylÄ nagrinėjančio teismo pagrįstos abejonės dėl nagrinėjamoje byloje taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai, norminiam teisės aktui. Nagrinėjamu atveju, apelianto nurodytos aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti, kad yra CPK 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sÄ lygos sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ ar Regionų apygardos administracinį teismÄ .

14. Atsižvelgiant į iÅ¡sakytus motyvus, apelianto praÅ¡ymai netenkinami. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto analogiÅ¡ki praÅ¡ymai buvo ne kartÄ iÅ¡nagrinėti ir atmesti kitose Kauno apygardos teisme nagrinėtose bylose (Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1140-924/2019; Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1539-945/2019 ir kt.). Dėl atskirojo skundo esmės 15. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti elektroniniu paÅ¡tu pateiktÄ ieÅ¡kinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Teisė į teisminę gynybÄ ir teisingÄ procesÄ teisėje pripažįstama prigimtine teise, kuri įtvirtinta ne tik aukščiausiÄ galiÄ turinčiuose nacionaliniuose įstatymuose, bet ir tarptautiniuose dokumentuose (Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnis). Tačiau net ir Å¡i teisė nėra absoliuti. Jos įgyvendinimo tvarkÄ bei sÄ lygas nustato nacionaliniai įstatymai.

Teisė į teisminę gynybÄ nereiÅ¡kia, kad teismas privalo priimti ir nagrinėti bet kurį suinteresuoto asmens pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ . Teismas yra nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas, įstatymų nustatyta tvarka sprendžia Å¡alių ginčus ir neformuluoja reikalavimų už ieÅ¡kovÄ (pareiÅ¡kėjÄ ). Suinteresuotas asmuo, siekiantis apginti galbÅ«t pažeistÄ subjektinę teisę ar įstatymų saugomÄ interesÄ , turi pateikti teismui procesinį dokumentÄ , kuris atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis, 111 straipsnis, 114 straipsnis, 135 straipsnis).

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas V. J. elektroniniu paštu 2020 m. sausio 9 d. pateikė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kurį Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 10 d. nutartimi atsisakė priimti, kaip neatitinkantį procesiniam dokumentui keliamų formos reikalavimų.

18. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę procesiniai dokumentai, kurių sÄ voka įtvirtinta CPK 110 straipsnyje, teismui pateikiami raÅ¡tu (CPK 111 straipsnio 1 dalis). CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi bÅ«ti procesinį dokumentÄ paduodančio asmens paraÅ¡as. CPK 1751 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali bÅ«ti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis tvarkÄ ir formÄ nustato teisingumo ministras.

Pagal CPK 1751 straipsnio 6 dalį elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus LR teismų įstatyme nustatytais bÅ«dais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytÄ reikalavimÄ , kad procesinis dokumentas turi bÅ«ti pasiraÅ¡ytas. LR teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, turi juos pasiraÅ¡yti saugiu elektroniniu paraÅ¡u arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais bÅ«dais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje.

19. Taigi asmuo savo teisę į bylÄ pateikti procesinį dokumentÄ gali įgyvendinti tiek dokumentÄ pateikdamas raÅ¡tu (popierine forma), tiek elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, tačiau laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų ir tvarkos. Pasisakant dėl tvarkos procesinius dokumentus teikiant elektroninėmis ryÅ¡ių priemonėmis, atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, jog asmuo, siekdamas realizuoti teisę teikti procesinius dokumentus elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, tÄ turi padaryti pagal teisingumo ministro nustatytÄ tvarkÄ , o ne įstatymo nenumatytu bÅ«du – elektroniniu paÅ¡tu, kuriuo siunčiant dokumentus nėra jokios objektyvios galimybės įsitikinti asmens tapatybe ir jo valia (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1507-516/2017; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-580-464/2018; 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018).

20. Apeliantas tvirtina, kad jo elektroniniu paÅ¡tu pateiktas procesinis dokumentas yra pasiraÅ¡ytas elektroniniu paraÅ¡u. Tačiau pažymėtina, kad V. J. ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paÅ¡tu (net ir pasiraÅ¡ytus elektroniniu paraÅ¡u) nėra nustatyta, todėl asmuo, siekdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismÄ CPK 1751 straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryÅ¡ių technologijomis, teismui teikiamus procesinius dokumentus turi pasiraÅ¡yti ne tik saugiu ir sertifikuotu elektroniniu paraÅ¡u, tačiau juos taip pat turi pateikti specialia tvarka – bÅ«tent per LITEKO VEP posistemį, o ne siųsti teismui elektroniniu paÅ¡tu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019).

Nepaisydamas teisės aktų reikalavimų ir teismų išaiškinimų bei toliau teikdamas teismams procesinius dokumentus (šiuo atveju – ieškinį) elektroniniu paštu, ieškovas prisiima ir pasekmes dėl teisminės gynybos prieinamumo principo įgyvendinimo.

21. Pažymėtina ir tai, kad reikalavimas laikytis teisės aktuose nustatytos tam tikros asmeniui suteiktos teisės įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų savaime nėra laikomas to asmens diskriminavimu, o jokių konkrečių argumentų, kaip Å¡iuo atveju reikalavimas teikti elektroninės formos procesinius dokumentus per LITEKO VEP posistemį diskriminuoja bÅ«tent apeliantÄ , kai toks reikalavimas nustatytas visiems be iÅ¡imties asmenims, fiziniams ir juridiniams, nepriklausomai nuo jų statuso ir (ar) sutikimo su galiojančia tvarka, apeliantas, deklaratyviai teigdamas neva yra diskriminuojamas, nenurodė.

22. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad ieÅ¡kovas bylose procesinius dokumentus teismams sistemingai teikia elektroniniu paÅ¡tu, nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos. IeÅ¡kovui ne vienÄ kartÄ tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų nutartyse yra iÅ¡samiai iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CPK nenumato procesinio dokumento pateikimo galimybės elektroniniu paÅ¡tu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1516-236/2017, 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018, 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1712-370/2018, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-5475-910/2019, Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1731-555/2018, 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1918-657/2018, 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2030-254/2018, 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1140-601/2019, 2019 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1159-259/2019, 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-205-619/2019 ir kt.).

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks ieÅ¡kovo sistemingas procesinių dokumentų pateikimo tvarkos nesilaikymas yra nesuderinamas su sÄ Å¾iningo naudojimosi procesinėmis teisėmis principu bei turi piktnaudžiavimo įstatymo suteikta teise kreiptis į teismÄ požymių ir sudaro pagrindÄ atsisakyti ginti tokį procesinį dokumentÄ pareiÅ¡kusio asmens teises. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad procesinių dokumentų Å¡alinimo institutas ieÅ¡kovui neveiksmingas, nes jis nesiekia iÅ¡taisyti savo procesinių dokumentų trÅ«kumų.

24. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

25. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Albina Rimdeikaitė