72b3a96c-7615-4fce-accf-bca63d7d8189 · Vilniaus miesto apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generated?Byla Nr. TS-15-1122/2023 Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKÄS TEISMAS N U T A R T I S 2023 m. kovo 9 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkÄs teismo teisÄja AuÅ¡ra DambrauskienÄ teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo nuteistojo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundÄ dÄl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 58-329, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos.
Legislator headnote
AI generated72b3a96c-7615-4fce-accf-bca63d7d8189 · Vilniaus miesto apylinkÄs teismas: Taigi, pasak nuteistojo, lygtinis paleidimas, nuteistajam atitinkant formaliuosius reikalavimus, yra teisÄtu lÅ«kesÄiu. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo teisÄtus lÅ«kesÄius pažeidžiantis nutarimas galÄtų bÅ«ti priimtas tik labai aiÅ¡kiai jį argumentavus, pateikus įrodymus, jeigu kalinys neatitinka minimalių lygtinio paleidimo kriterijų. Nuteistasis skunde akcentuoja, kad Komisijos nutarimas yra vienkartinio taikymo (ad hoc) individualus teisÄs aktas, kuris gali bÅ«ti teismo patvirtintas be jokių redakcinio pobÅ«džio pakeitimų.
Full text
?Byla Nr. TS-15-1122/2023 Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKÄS TEISMAS N U T A R T I S 2023 m. kovo 9 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkÄs teismo teisÄja AuÅ¡ra DambrauskienÄ teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo nuteistojo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundÄ dÄl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 58-329, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos.
Teismas n u s t a t Ä : Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu T. J. pripažintas kaltu padarÄs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â ir BK) 181 straipsnio 3 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 3 metų ir 8 mÄnesių laisvÄs atÄmimo bausmÄ. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmÄ subendrinta su Kauno apylinkÄs teismo 2014 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jam paskirta galutinÄ subendrinta 13 metų laisvÄs atÄmimo bausmÄ.
Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkriÄio 24 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžio dalis, kuria T. J. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, panaikinta ir T. J. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžio dalis pakeista ir T. J. pagal BK 181 straipsnio 3 dalį paskirta 3 metų ir 6 mÄnesių laisvÄs atÄmimo bausmÄ, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta su Kauno apylinkÄs teismo 2014 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir jam paskirta subendrinta bausmÄ â laisvÄs atÄmimas 12 metų ir 6 mÄnesiams.
BausmÄs vykdymo pradžia â 2014 m. liepos 15 d., bausmÄs vykdymo pabaiga â 2026 m. rugsÄjo 14 d. (įskaiÄius 4 mÄnesius ir 1 dienÄ ), 2/3 laisvÄs atÄmimo bausmÄs dalį atliko 2022 m. liepos 14 d., neatliktos bausmÄs dalis 2022 m. gruodžio 13 d. â 3 metai 9 mÄnesiai 1 diena. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija (toliau â ir Komisija) 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 58-329 (toliau â ir Nutarimas) nutarÄ netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistajam T.
J., rekomenduojant jam tÄsti individualiame socialinÄs reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymÄ bei įsitraukti į darbinÄ veiklÄ pataisos įstaigoje. Komisija, priimdama šį NutarimÄ , atsižvelgÄ Ä¯ nuteistojo elgesį bausmÄs atlikimo metu, jam taikytas socialinÄs reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus ir nustatÄ, kad nuteistasis nepadarÄ reikÅ¡mingos pažangos. Komisija pažymÄjo, jog T. J. Komisijai teikiamas antrÄ kartÄ . Komisijos rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpiu (nuo 2022 m. birželio 10 d.):
T. J. užsiima individualia veikla ir gauna pajamas, nuo 2022 m. rugpjÅ«Äio 29 d. su įstaigos psichologu pradÄta vykdyti aprobuota elgesio pataisos programa â Socialinių įgÅ«džių ugdymas, su jį kuruojanÄiu Resocializacijos skyriaus specialistu kalbÄjosi apie kriminalinÄs subkultÅ«ros prevencijÄ Ä¯kalinimo įstaigoje ir laisvalaikio praleidimo bÅ«dus, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonÄse. Nuteistasis nuo 2021 m. rugsÄjo 6 d. bausmÄ atlieka Vilniaus pataisos namuose lengvosios grupÄs sÄ lygomis.
Per visÄ bausmÄs atlikimo laikotarpį yra 12 kartų skatintas, drausmine tvarka nebaustas. Komisija, priimdama NutarimÄ , atsižvelgÄ Ä¯ tai, kad T. J. laisvÄs atÄmimo bausmÄ atlieka antrÄ kartÄ . PirmÄ kartÄ Ä¯ policijos akiratį pakliuvo bÅ«damas 21 metų dÄl įvykdyto nužudymo, 22 metų amžiaus nuteistas pirmÄ kartÄ . Teismo nuosprendžiuose savo kaltÄ neigia, taÄiau interviu metu savo kaltÄ pripažįsta dalinai, t. y. save laiko kaltu dÄl to, jog buvo kartu su nusikaltime dalyvavusiais asmenimis.
T. J. kriminalinÄ istorijÄ sudaro 4 teistumai, iÅ¡ kurių dominuoja teistumai už smurtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas, todÄl jo elgesiui nustatomas smurtinių ir turtinių nusikaltimų modelis. Socialinio tyrimo duomenimis, T. J., bÅ«damas laisvÄje, stokojo nuoseklios bei stabilios darbinÄs patirties ir gebÄjimo iÅ¡laikyti ilgalaikius darbo santykius, neįgijo darbinÄs patirties. Å iuo metu formaliai patvirtino savo galimybÄ dirbti po paleidimo. AtvykÄs į įstaigÄ deklaravo iÅ¡rankų darbo pobÅ«džiui požiÅ«rį, įsidarbinti nebandÄ.
BausmÄs atlikimo metu įgijo ne vienÄ specialybÄ, taÄiau nÄra linkÄs realizuoti savo žinių ar lavinti profesines kompetencijas darbinÄje veikloje pataisos įstaigoje. Nuteistajam nuo 2022 m. birželio 22 d. leista užsiimti apmokestinamÄ ja individualia veikla. Nuteistasis teigÄ, kad paskutiniais mÄnesiais už tai gauna apie 300 Eur per mÄnesį, o nuo veiklos pradžios uždirbo apie 1 000 Eur. Nutarime Komisija pažymÄjo, kad T. J. Å¡iuo metu iÅ¡lieka labiau susikoncentravÄs į santykių su Å¡eimos nariais palaikymÄ bei puoselÄjimÄ .
Pastebima, kad nuteistojo savÄs vertinimo lygmuo nÄra aukÅ¡tas, taÄiau nuteistasis iÅ¡lieka labiau teigiamai save vertinantis, stokojantis poreikio savyje identifikuoti negatyvius elgesio ar mÄ stymo ypatumus, stebimas polinkis dÄl savo kriminalinÄs patirties atsakomybÄ perkelti nepalankiai susiklosÄiusioms aplinkybÄms. Nuteistasis linkÄs labiau prisitaikyti prie supanÄios aplinkos, nei reikÅ¡ti savo pozicijÄ ar atstovauti savo interesus. Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, nuteistajam bÅ«dingas nepakankamas gebÄjimas pasimokyti iÅ¡ ankstesnÄs negatyvios patirties, agresyvaus elgesio apraiÅ¡kos, nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgÅ«džiai, kurie yra identifikuojami, kaip aktualÅ«s kriminogeniniai poreikiai.
Komisija pažymÄjo, kad bausmÄs atlikimo metu T. J. dalyvavo tikslinÄse intervencinÄse programose, stebÄtos teigiamos iniciatyvos mokymosi procesui. T. J. per bausmÄs atlikimo laikotarpį įgijo 6 profesines kvalifikacijas, visgi, įsidarbinti ir dirbti pagal jas iniciatyvų nerodÄ. Nuteistojo darbinio užimtumo veiklos sritis Å¡iuo metu yra valdoma, vykdant individualiÄ veiklÄ , taÄiau nuteistasis stokojo motyvacijos įsitraukti į darbinÄ veiklÄ pataisos įstaigoje ir įgyti darbinÄ patirtį, lavinti darbo įgÅ«džius.
Nuostatos darbo pataisos įstaigoje atžvilgiu iÅ¡lieka negatyvios. Remiantis 2021 m. balandžio 28 d. įvertinimo rezultatais, T. J. pakartotinio smurtinio elgesio rizika yra vidutinÄ, taÄiau esant su jo nusikalstamu elgesiu siejamų kriminogeninių poreikių valdymo stokai, patiriant destabilizuojanÄios aplinkos poveikį ir/ar frustracijÄ , smurto rizika gali turÄti didÄjimo tendencijas. Apibendrindama Komisija sprendÄ, kad siekiant pozityvių T. J. nusikalstamo elgesio rizikos valdymo pokyÄių, yra svarbus jo nuoseklus bei tÄstinis rekomenduojamų resocializacijos priemonių vykdymas bei kryptingos ir į pokytį orientuotos motyvacijos iÅ¡laikymas (asmens bylos I tomo I dalies b. l. 202â203).
Nuteistasis T. J. pateikÄ teismui skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Komisijos NutarimÄ ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad Komisijos Nutarimas naikintinas dÄl nemotyvuotumo ir teisÄtų lÅ«kesÄių pažeidimo. Lygtinį paleidimÄ nuteisto asmens teise įvardina ne tik Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsÄjo 24 d. rekomendacijos Nr. Rec(2003)22 valstybÄms narÄms âDÄl lygtinio paleidimoâ nuostatos, pagal kurias, lygtinis paleidimas turi bÅ«ti taikomas visiems kaliniams, atitinkantiems minimalius reikalavimus, o galimÄ kalinio neatitikimÄ tokiems reikalavimams kompetentingos institucijos turi įrodyti, bet ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau â ir BVK) 157 straipsnis.
Taigi, pasak nuteistojo, lygtinis paleidimas, nuteistajam atitinkant formaliuosius reikalavimus, yra teisÄtu lÅ«kesÄiu. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo teisÄtus lÅ«kesÄius pažeidžiantis nutarimas galÄtų bÅ«ti priimtas tik labai aiÅ¡kiai jį argumentavus, pateikus įrodymus, jeigu kalinys neatitinka minimalių lygtinio paleidimo kriterijų. Nuteistasis skunde akcentuoja, kad Komisijos nutarimas yra vienkartinio taikymo (ad hoc) individualus teisÄs aktas, kuris gali bÅ«ti teismo patvirtintas be jokių redakcinio pobÅ«džio pakeitimų.
TodÄl skundžiamam Komisijos Nutarimui yra taikytini ir reikalavimai, suformuluoti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime, pagal kurį, sprendimai turi bÅ«ti grindžiami teisiniais argumentais (motyvais); argumentavimas turi bÅ«ti racionalus â turi bÅ«ti tiek argumentų, kad jų pakaktų sprendimui pagrįsti; sprendime negali bÅ«ti nutylÄtų argumentų, nenurodytų aplinkybių; sprendimai turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s. Nuteistojo teigimu, Komisija skundžiamame Nutarime iÅ¡dÄsÄiusi faktus, nepateikÄ jokios Å¡ių faktų analizÄs, jokių argumentų, jame nÄra motyvuojamosios dalies, kadangi po faktų dÄstymo eina rezoliucinÄ skundžiamo nutarimo dalis.
Taip pat nuteistasis skunde teigia, kad Komisija Nutarime pažymÄjo, jog jis stokoja nuoseklios ir stabilios darbinÄs patirties, laisvÄs atÄmimo bausmÄs atlikimo metu neiÅ¡reiÅ¡kÄ motyvacijos dirbti pataisos įstaigoje, nors darbinÄs patirties stygius bei neigiamos nuostatos į darbÄ iÅ¡lieka aktualÅ«s ir reikalauja tolimesnių tikslinių veiksmų, todÄl iÅ¡lieka poreikis tolimesnio elgesio pokyÄių stebÄjimui ir iÅ¡laikymui. Negalima sutikti su skundžiamo Nutarimo teiginiais apie âgyvenimo stilių, darbinÄ, mÄ stymo ir elgesio problemines sritisâ, nes jis laisvÄs atÄmimo bausmÄ atlieka 8 metus ir 9 mÄnesius, todÄl uždaroje aplinkoje akcentuojamos âprobleminÄs sritysâ, tokios kaip gyvenimo stilius, įdarbinimas yra priklausomos nuo įkalinimo įstaigos, bet ne nuo jo paties.
Nuteistasis skunde atkreipia teismo dÄmesį, kad mokymasis prilyginamas darbui, nes vienu metu negali mokytis ir dirbti, be kita ko, Vilniaus pataisos namai neturi galimybių aprÅ«pinti apmokamu darbu pagal jų turimas specialybes ir iÅ¡silavinimus. Vilniaus pataisos namų teritorijoje nÄra jokių gamybinių patalpų, kur bÅ«tų atliekami bet kokie darbai, taigi nÄra jokių sÄ lygų susirasti darbo ir įsidarbinti, o darbo siÅ«lymas yra tik deklaratyvaus pobÅ«džio. Å iuo metu jis yra atsidarÄs individualiÄ Ä¯monÄ, dirba savarankiÅ¡kai.
Jis nepažeidinÄja vidaus tvarkos taisyklių, visos bausmÄs atlikimo laikotarpį nei MarijampolÄs, nei Vilniaus pataisos namų direktoriai jokių pretenzijų nereiÅ¡kÄ. PrieÅ¡ingai, už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį jis yra skatintas net 12 kartų, bausmÄ atlieka lengvosios grupÄs sÄ lygomis, vykdo individualiame socialinÄs reabilitacijos plane numatytas priemones mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ . Taip pat 2022 m. balandžio 12 d. jis dalyvavo psichologinÄs savianalizÄs grupÄje, 2022 m. gruodžio 15 d.
â elgesio pataisos programos âNuteistųjų socialinių įgÅ«džių ugdymasâ I modelyje, siekiant sustiprinti socialinius įgÅ«džius orientuotus į save bei tuo suteikiant galimybÄ efektyviau integruotis į visuomenÄ atlikus bausmÄ. Å ios aplinkybÄs rodo, jog jo elgesyje yra žymių korekcijos požymių, jis yra pavyzdingo elgesio ir nepriekaiÅ¡tingos reputacijos asmuo. TodÄl teiginys, jog jis stokoja nuoseklios ir stabilios darbinÄs patirties, laisvÄs atÄmimo bausmÄs atlikimo metu taip pat neiÅ¡reiÅ¡kÄ motyvacijos dirbti pataisos įstaigoje, darbinÄs patirties stygius bei neigiamos nuostatos į darbÄ , yra nesuderinama su bendruoju teisÄs principu, kad teisÄ nereikalauja to, kas neįmanoma.
Komisijos Nutarime minÄtoms psichologinÄms įžvalgoms dÄl nusikalstamo elgesio, rizikos įvertinimui ir elgesiui bÅ«dingiems bruožams, asmenybÄs bruožų tyrimams yra naudojamos metodikos, kurios leidžia nustatyti asmens kompulsyvumÄ , Å¡izoidiÅ¡kumÄ ir kt. Kita vertus, nuteistasis skunde teigia, kad apibÅ«dinant jo psichologinÄ Ä¯Å¾valgÄ , viename sakinyje pateikti prieÅ¡taringi vertinimai, kurie rodo Komisijos piktnaudžiavimÄ padÄtimi. Nuteistojo manymu, Komisija, teikdama psichologinÄ Ä¯Å¾valgÄ , praleidžia sÄ vokų apibrÄžimus, jo neigiamus bruožus apibÅ«dinantys veiksniai yra iÅ¡vados rengÄjų subjektyvus situacijos vertinimas, o ne objektyvia informacija grįstos prielaidos.
Nuteistojo manymu, Komisijos vertinime yra nemažai prieÅ¡taraujanÄios informacijos tarp elgesio apibÅ«dinamo ir daromų iÅ¡vadų bei nevengto subjektyvaus vertinimo, kuris yra atliktas nesivadovaujant mokslinÄmis metodologijomis. Motyvuotumo reikalavimas Komisijos nutarimams yra imperatyvus, įtvirtintas BVK 164 straipsnyje ir Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nuostatuose, taigi, Å¡io reikalavimo nepaisymas laikytinas pagrindu skundžiamo Nutarimo panaikinimui. Konstitucinio Teismo formuluojama oficiali doktrina teigia, kad âteisÄs aktuose numatyti valstybÄs institucijų ir pareigÅ«nų įgaliojimai negali bÅ«ti suprantami kaip subjektinÄs teisÄs, t. y. tokios teisÄs, kuriomis galima pasinaudoti arba nepasinaudoti savo nuožiÅ«ra.
Tokie įgaliojimai â tai pareigos, kurios privalo bÅ«ti vykdomos, jeigu yra teisÄs aktuose numatytos sÄ lygosâ. Nuteistojo teigimu, Komisija ir įkalinimo įstaigos administracija teisÄs aktais suteiktus įgaliojimus traktavo esant savo subjektinÄmis teisÄmis, kuriomis galima naudotis be jokių paaiÅ¡kinimų. Pavyzdžiui, kalinimo metu buvo nuolat nustatinÄjama jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuosekliai mažÄjo, jam vykdant individualiame socialinÄs reabilitacijos plane numatytas priemones.
Kai buvo pervežtas į Vilniaus pataisos namus, kur atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ , rezultatas pasikeitÄ. Nuteistasis skunde nesutinka su Komisijos Nutarime nurodytu teiginiu, kad âpaskutinÄ nusikalstama veika įvykdyta organizuotoje grupÄje, kaltÄ pripažino iÅ¡ dalies, stebimas polinkis dÄl savo kriminalinÄs patirties atsakomybÄ perkelti nepalankiai susiklosÄiusioms aplinkybÄms, nepalankus gebÄjimas pasimokyti iÅ¡ ankstesnÄs negatyvios praeitiesâ. Å is teiginys, kad jis dÄl padaryto nusikaltimo neprisipažino, yra melagingas.
AplinkybÄ, kad jis kategoriÅ¡kai ginÄija savo veiksmų teisinį kvalifikavimÄ , nÄra ir negali bÅ«ti Komisijos nagrinÄjimo dalyku. Melagingų duomenų pateikimas skundžiamame Komisijos Nutarime yra Komisijos Å¡aliÅ¡kumo įrodymas, todÄl tai laikytina skundžiamo Nutarimo negaliojimo pagrindu. Komisija neskyrÄ pakankamai dÄmesio taikyti jam lygtinį paleidimÄ ir iÅ¡Äjo už suteiktų įgaliojimų ribų, pasisakydama prieÅ¡ingai įstatymo nuostatoms. TezÄs apie pakartotinį padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«džio, pavojingumo laipsnio, padarymo bÅ«do vertinimÄ , yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto principo non bis in idem pažeidimu, kadangi minÄtas aplinkybes jau yra įvertinÄs teismas skirdamas bausmÄ, o pakartotinis aplinkybių vertinimas yra baudimas antrÄ kartÄ .
Nuteistasis skunde pažymi, kad prie vykdomo nusikaltimo prisidÄjo tuo metu nepagalvojÄs apie pasekmes ir apie nusikaltimo sunkumÄ . BausmÄs dydis sudarÄ daugiau nei treÄdalį jo pragyvento gyvenimo laiko, todÄl buvo tinkama pamoka apgalvoti savo veiksmų pasekmes. Nuteistojo teigimu, jis turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , yra vedÄs, turi du sÅ«nus, yra darbingo amžiaus, motyvuotas dirbti. BÅ«damas laivÄje bus priimtas dirbti UAB (duomenys neskelbtini), padÄs sutuoktinei ir nepilnameÄiams vaikams. Iki bausmÄs pabaigos liko daugiau nei 3 metai ir 6 mÄnesiai, todÄl bausmÄs tikslai yra pasiekti, o jo integracijos į visuomenÄ procesas, vykdomas lygtinio paleidimo sÄ lygomis, bÅ«tų daug reikalingesnis, nes jis nebÅ«tų iÅ¡laikomas valstybÄs. Nuteistojo manymu, per 8 metų ir 9 mÄnesių laikotarpį, praleistų įkalinime, jo požiÅ«ris į gyvenimo vertybes pasikeitÄ, jis sugebÄs bÅ«ti visuomenÄs nariu, besilaikanÄiu įstatymų visuotinai priimtų elgesio taisyklių (b. l. 1â4).
Prokuroras atsiliepimo į skundÄ dÄl Komisijos Nutarimo nepateikÄ. Kitų atsiliepimų negauta. Nuteistojo skundas netenkintinas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau â ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. sausio 1 d., analogiÅ¡kas reglamentavimas iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusioje BVK 157 straipsnio redakcijoje) nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarÄ akivaizdžiÄ pažangÄ jÄ mažindami, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ laisvÄs atÄmimo vietų įstaigos atlikÄ du treÄdalius paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs â nuteistieji, kuriems paskirta bausmÄ virÅ¡ija deÅ¡imt metų, bet nevirÅ¡ija dvideÅ¡imt penkerių metų laisvÄs atÄmimo.
Nuteistieji, sutinkantys, kad jiems bÅ«tų taikoma intensyvi priežiÅ«ra, gali bÅ«ti lygtinai paleisti pagal Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalis iki devynių mÄnesių anksÄiau, negu nustatyta Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalyse (BVK 82 str. 4 d.). MinÄtose BVK nuostatose įtvirtinti formalÅ«s kriterijai, kurių visumai esant laisvÄs atÄmimo bausme nuteistas asmuo gali bÅ«ti lygtinai paleidžiamas iÅ¡ pataisos įstaigos. Teismų praktikoje akcentuojama, kad sprendžiant dÄl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos namų, svarbu nustatyti tiek formaliuosius, tiek materialiuosius (nuteistojo asmenybÄ, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ ir po jos, elgesį bausmÄs atlikimo metu, individualaus socialinÄs reabilitacijos plano vykdymÄ , pataisos įstaigos administracijos nuomonÄ ir t. t.) lygtinio paleidimo pagrindus.
Akcentuotina, kad lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvÄs atÄmimo įstaigos taikytinas tik kaip iÅ¡skirtinis paskatinimas, kai nuteistojo elgesys atliekant bausmÄ yra nepriekaiÅ¡tingas, o kitos nuteistÄ jį charakterizuojanÄios aplinkybÄs leidžia neabejoti, kad Å¡velnesnÄ likusios bausmÄs atlikimo forma leis pasiekti esminius bausmÄs tikslus, bet tuo paÄiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenÄs interesas gyventi saugioje aplinkoje (Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį byloje Nr. 1S-117-579/2020).
IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, jog įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sÄ lyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir sunkumÄ , nuteistojo elgesį laisvÄs atÄmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvÄje, socialinius ryÅ¡ius, asmenybÄ charakterizuojanÄius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitÄ savo elgesį, požiÅ«rį į visuomenÄje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmÄs tikslų realizavimÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ .
Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos specifiÅ¡kumas pasireiÅ¡kia tuo, kad Å¡iuo atveju prognozuojamas asmens elgesys ateityje, t. y. atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybÄ apibÅ«dinanÄias aplinkybes, vertinama, ar bÅ«damas laisvÄje nuteistasis nepažeis įstatymų. Tai atitinka ir galiojanÄiÄ teismų praktikÄ (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-27-209/2019). NagrinÄjamu atveju, vertinant nuteistojo T. J. atitikimÄ BVK 82 straipsnyje įtvirtintiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, pažymÄtina, kad nuteistasis Å¡iuo metu atlieka paskirtÄ 12 metų 6 mÄnesių laisvÄs atÄmimo bausmÄ pagal subendrintus nuosprendžius, 2/3 paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs jis atliko 2022 m. liepos 14 d., kas atitinka formalias lygtinio paleidimo taikymo sÄ lygas.
Vertinant nuteistojo T. J. nusikalstamo elgesio rizikÄ , pažymÄtina, jog 2022 m. gruodžio 9 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje Nr. 57-312 (toliau â ir Socialinio tyrimo iÅ¡vada) nurodoma, jog Vilniaus pataisos namuose 2022 m. balandžio 28 d. buvo atliktas T. J. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodikÄ , kurio metu buvo nustatyta vidutinÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Abejoti pateikto vertinimo rezultatais teismas neturi pagrindo. PažymÄtina, jog nuo 2014 m. rugpjÅ«Äio 28 d.
MarijampolÄs pataisos namuose atlikto pirminio bei 2020 m. sausio 23 d. pakartotinio T. J. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika iÅ¡liko nepakitusi â vidutinÄ. Taigi nepritartina nuteistojo skundo teiginiui, kad kalinimo metu nuolat buvo nustatinÄjama jo pakartotinio elgesio rizika, kuri nuosekliai mažÄjo, o tik perkÄlus jį į Vilniaus pataisos namus bausmÄs atlikimui, rezultatas pasikeitÄ. 2021 m. balandžio 28 d. nuteistajam taip pat buvo atliktas smurto rizikos įvertinimas, taikant HCR-20 metodikÄ , pagal kuriÄ , T.
J. pakartotinio smurtinio elgesio rizika Å¡iuo metu taip pat yra vidutinÄ, taÄiau esant su jo nusikalstamu elgesiu siejamų kriminogeninių poreikių valdymo stokai, patiriant destabilizuojanÄios aplinkos poveikį ir/ar frustracijÄ , smurto rizika gali turÄti didÄjimo tendencijas. Atsižvelgiant į tai, daroma iÅ¡vada, kad siekiant pozityvių nusikalstamo elgesio rizikos valdymo pokyÄių, yra svarbus nuteistojo nuoseklus bei tÄstinis jam rekomenduojamų resocializacijos priemonių vykdymas bei kryptingos ir į pokytį orientuotos motyvacijos iÅ¡laikymas.
Taigi, nors nuteistasis Å¡iuo atveju iÅ¡ dalies ir atitinka BVK 82 straipsnyje numatytas lygtinio paleidimo formaliÄ sias sÄ lygas, taÄiau minÄtos aplinkybÄs, susijusios su nustatytu vidutiniu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nustatytomis probleminÄmis sritimis, neleidžia teismui sprÄsti, jog T. J. padarÄ akivaizdžiÄ bei įtikinanÄiÄ pažangÄ mažindamas savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri sudarytų pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laisvÄje laikysis įstatymų ir nenusikals.
Esant Å¡ioms aplinkybÄms, Å¡iuo atveju vertintini ir kiti materialieji pagrindai, sprendžiant dÄl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Susipažinus su teismui pateikta medžiaga, matyti, jog nuteistasis T. J. laisvÄs atÄmimo bausmÄ atlieka nuo 2014 m. liepos 15 d., o nuo 2016 m. balandžio 28 d. â lengvosios grupÄs sÄ lygomis, 2021 m. rugsÄjo 6 d. iÅ¡ MarijampolÄs pataisos namų perkaltas į Vilniaus pataisos namus. Per visÄ laikotarpį nÄra baustas drausmine tvarka, yra skatintas 12 kartų (visais atvejais MarijampolÄs pataisos namuose, paskutinį kartÄ 2021 m. liepos 12 d.), duomenų, kad laisvÄs atÄmimo bausmÄs atlikimo metu nuteistasis bÅ«tų pasižymÄjÄs adaptaciniais sunkumais, nÄra, nuteistojo nuostatos mokymosi procesui visos laisvÄs atÄmimo bausmÄs atlikimo laikotarpiu buvo/yra teigiamos, bausmÄs atlikimo metu įgijo 6 profesines kvalifikacijas.
BausmÄs atlikimo metu T. J. vykdo tam tikras individualiame socialinÄs reabilitacijos plane numatytas priemones â baigÄ dalyvavimÄ âNaujai atvykusių į pataisos įstaigÄ nuteistųjų adaptacijos programojeâ; laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 9 d. iki 2020 m. spalio 6 d. dalyvavo įvairiose programose kaip âStreso mažinimo ir reabilitacijos kursųâ, âElgesysâPokalbisâPasikeitimasâ, âRelaksacijaâ, âMeno terapijosâ užsiÄmimuose, pozityvaus užimtumo priemonÄje âAplankyk kalinįâ, âNuteistųjų, kuriuos rengiamasi paleisti iÅ¡ laisvÄs atÄmimo vietų, teisinio ir socialinio Å¡vietimoâ programoje, psichologo vykdytoje smurto prevencijos programoje, dalyvavo psichologo grupinio darbo principu vykdytoje smurto prevencijos programoje, planuoja, dalyvauti tÄstiniuose užsiÄmimuose jeigu tik bus renkama nauja dalyvių grupÄ, nuo 2022 m. rugpjÅ«Äio 29 d. su įstaigos psichologu, pagal iÅ¡ankstinį sutarimÄ pradÄta aprobuota elgesio pataisos programa â Socialinių įgÅ«džių ugdymas, be to, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonÄse: 2022 m. birželio 16 d. su specialistu kalbÄjosi apie kriminalinÄs subkultÅ«ros prevencijÄ Ä¯kalinimo įstaigoje ir laisvalaikio praleidimo bÅ«dus, 2022 m. rugpjÅ«Äio 1 d. dalyvavo sporto renginyje âSporto Å¡ventÄâ, 2022 m. spalio 11 d. dalyvavo kÅ«rybiniame apyrankÄs užsiÄmime, vykdo individualiÄ veiklÄ (pastarosios veiklos susijusios su Komisijos rekomendacijų 2022 m. birželio 10 d. netaikius lygtinio paleidimo vykdymu).
Remiantis Vilniaus pataisos namų duomenimis, įstaiga nuteistojo T. J. vykdomųjų dokumentų dÄl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo neturi, nenustatyti psichikÄ veikianÄių medžiagų vartojimo sunkumai, Å¡iuo metu labiau susikoncentravÄs į santykių su Å¡eimos nariais palaikymÄ bei puoselÄjimÄ , sulaukia Å¡eimos narių paramos, bÅ«damas laisvÄje turÄtų nuolatinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , kurioje gyventų su Å¡eima, paleidimo atveju planuoja dirbti UAB (duomenys neskelbtini), yra stebimas nuoseklus disciplinuotas nuteistojo elgesys.
Taigi stebimos teigiamos nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidos, laisvÄs atÄmimo bausmÄs atlikimo metu T. J. dalyvavo tikslinÄse intervencinÄse programose, skirtose padÄti valdyti su nuteistojo mÄ stymo ir elgesio, emocinÄs gerovÄs bei nuostatų sritimis siejamus kriminogeninius poreikius. Teismas neabejotinai vertina ir laiko svarbiais paminÄtus nuteistojo elgesio teigiamus pokyÄius ir kitas aplinkybes, taÄiau kartu pažymi, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvÄs atÄmimo bausmÄ atliekantis asmuo, o socialinÄs reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, turimi socialiniai ryÅ¡iai, tam tikros teigiamos nuteistojo charakterio savybÄs, gyvenamosios vietos ir darbo turÄjimas lygtinio paleidimo atveju, visų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos reikÅ¡mingų aplinkybių kontekste, negali bÅ«ti laikomos iÅ¡skirtinÄmis aplinkybÄmis, nulemianÄiomis sprendimÄ taikyti asmeniui lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.
MinÄtos aplinkybÄs rodo teigiamÄ paskirtos bausmÄs poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvacijÄ keistis, vis dÄlto, lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos gali bÅ«ti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo iÅ¡ esmÄs pakeitÄ savo elgesį, požiÅ«rį į visuomenÄje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmÄs tikslai. Teismas sprendžia, kad nagrinÄjamu atveju, atsižvelgus ir į kitas lygtiniam paleidimui reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat dinaminių kriminogeninių veiksnių skaiÄių, minÄtos iÅ¡vados nÄra pagrindo daryti, T.
J. turi daug tobulintinų sriÄių, kurios iÅ¡lieka aktualios, reikalaujanÄios tÄstinių ir tikslingų veiksmų. Taigi tai neleidžia daryti pagrįstos iÅ¡vados, kad padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . Visų pirma, nesutiktina su nuteistojo skunde iÅ¡sakyta pozicija, kad âKomisija nutarime, iÅ¡dÄsÄiusi faktus, nepateikÄ jokių argumentųâ, taÄiau iÅ¡ asmens bylos medžiagos matyti, kad Komisija, priimdama NutarimÄ netaikyti T. J. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, visapusiÅ¡kai įvertino Socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , kurioje tyrimas atliktas naudojant TeisÄs pažeidÄjo įvertinimo metodikÄ OASys, patvirtintÄ KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įsakymu Nr. V-211 âDÄl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimoâ, taip pat atliekant socialinį tyrimÄ buvo įvertinta asmens byla, kiti bausmÄs atlikimo metu formuoti dokumentai, atlikta nuteistojo elgsenos stebÄsena bausmÄs atlikimo metu, interviu/pokalbiai, tyrimÄ atliko tam įgalioti rengÄjai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), turintys reikiamÄ iÅ¡silavinimÄ , kvalifikacinį laipsnį.
Komisijos nariai vienbalsiai nutarÄ netaikyti lygtinio paleidimo, todÄl nÄra pagrindo sutikti su pirmiau paminÄtais nuteistojo T. J. skundo argumentais dÄl Komisijos Nutarimo nemotyvuotumo ar nepagrįstumo, ar kad Komisija rÄmÄsi subjektyviu vertinimu, o ne objektyvia informacija, vertinti, kad Komisija buvo Å¡aliÅ¡ka. PažymÄtina, kad teismas, sprÄsdamas klausimÄ dÄl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiÅ¡kai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumÄ â padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvÄs atÄmimo bausmÄ, ir anksÄiau padarytų veikų pavojingumÄ , sunkumÄ ir pobÅ«dį, nuteistojo elgesį laisvÄs atÄmimo metu, atliktÄ bausmÄs dalį, galimybes adaptuotis laisvÄje, socialinius ryÅ¡ius, asmenybÄ charakterizuojanÄius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes.
Visų minÄtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Å iame kontekste pažymÄtina, kad T. J. laisvÄs atÄmimo bausmÄ atlieka antrÄ kartÄ . PirmÄ kartÄ Ä¯ policijos akiratį pakliuvo bÅ«damas (duomenys neskelbtini) metų dÄl įvykdyto nužudymo, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus nuteistas pirmÄ kartÄ . Taigi neigiamos nuteistojo nuostatos įstatymų ginamų vertybių atžvilgiu susiformavo pakankamai anksti.
T. J. kriminalinÄ istorijÄ sudaro 4 teistumai, iÅ¡ kurių dominuoja teistumai už smurtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas â nužudymas, plÄÅ¡imas, turto prievartavimas, už kurias numatyta gana griežta baudžiamoji atsakomybÄ, todÄl jo elgesiui pagrįstai nustatomas smurtinių ir turtinių nusikaltimų modelis. Atkreiptinas dÄmesys ir į tai, kad T. J. ir anksÄiau yra atlikÄs laisvÄs atÄmimo bausmÄ, taÄiau tai teigiama linkme jo nepakeitÄ, jis toliau vykdÄ nusikalstamas veikas.
Å iuo metu jis atlieka laisvÄs atÄmimo bausmÄ pagal kelis subendrintus nuosprendžius. Paskutiniu nuosprendžiu T. J. buvo nuteistas už vieno sunkaus nusikaltimo padarymÄ , susijusio su turto prievartavimu (BK 181 str. 3 d.), o ankstesniais nuosprendžiais â 2010 m. spalio 22 d. Lietuvos apeliacinio teismo už vieno labai sunkaus nusikaltimo, susijusio su neteisÄtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų (BK 260 str. 3 d.) ir vieno sunkaus nusikaltimo, susijusio su neteisÄtu disponavimu ne mažiau kaip trimis Å¡aunamaisiais ginklais, didelÄs sprogstamosios galios arba dideliu kiekiu Å¡audmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų (BK 253 str. 3 d.), padarymÄ , 2014 m. liepos 15 d.
Kauno apylinkÄs teismo už vieno apysunkio smurtinio nusikaltimo padarymÄ (BK 180 str. 1 d.) ir vieno nesunkaus nusikaltimo nuosavybei (BK 187 str. 1 d.) padarymÄ . Be to, praeityje, bÅ«damas jauno amžiaus, 1994 m. liepos 20 d. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo buvo nuteistas už tyÄinį nužudymÄ , už kurį jis buvo paleistas lygtinai. Per kiek ilgesnį nei dviejų metų laikotarpį (nuo 2010 m. spalio 22 d. iki 2013 m. sausio 22 d., kai jam buvo skirtas suÄmimas) T. J. įvykdÄ naujas nusikaltimas veikas, kas jį charakterizuoja neigiamai. 2014 m. liepos 15 d.
Kauno apylinkÄs teismo nuosprendyje nurodyta, jog nusikalstamas veikas T. J. padarÄ veikdamas bendrininku grupÄje, praeityje buvo teistas, teistumai neiÅ¡nykÄ. Teismo nuosprendžiuose savo kaltÄ neigia. Interviu metu savo kaltÄ pripažįsta dalinai. Save laiko kaltu tik dÄl to, jog buvo kartu su nusikaltime dalyvavusiais asmenimis. Nors iÅ¡vardytos aplinkybÄs jau buvo įvertintos skiriant bausmÄ ir sprendžiant klausimÄ dÄl lygtinio paleidimo negali bÅ«ti sureikÅ¡minamos, taÄiau jos leidžia įvertinti nuteistojo asmenybÄ bei sudaro pagrindÄ pagrįstai abejoti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
TodÄl nesutiktina su nuteistojo skundo deklaratyviais teiginiais, kad âaplinkybÄ, kad jis kategoriÅ¡kai ginÄija savo veiksmų teisinį kvalifikavimÄ , nÄra ir negali bÅ«ti Komisijos nagrinÄjimo dalyku ir tai laikytina skundžiamo Nutarimo negaliojimu pagrindu, o Komisija, taip pasisakydama, iÅ¡Äjo už suteiktų įgaliojimų ribųâ. Nuteistojo nesutikimas su Komisijos Nutarimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos savaime nereiÅ¡kia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisÄtas ir nepagrįstas.
Be kita ko, Komisija, priimdama NutarimÄ , rÄmÄsi ne vien jo pozicija dÄl nusikalstamų veikų, o anksÄiau iÅ¡vardytų aplinkybių visuma. SusipažinÄs su Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodytais kriminogeniniais veiksniais, teismas pažymi, kad nemaÅ¾Ä dalį dinaminių veiksnių sudaro su darbine veikla sietinos aplinkybÄs: oficialios darbinÄs patirties stygius, neigiamas požiÅ«ris į darbÄ ir prasta finansinÄ padÄtis, lÄšų valdymo sunkumai. Nors nuteistasis Å¡iuo metu verÄiasi individualia veikla ir teismas tai vertina teigiamai, taÄiau, įvertinus atliktinos bausmÄs laikotarpį, tai jis daro gana trumpÄ laikÄ , t. y. nuo 2022 m. birželio 23 d.
Apskritai ankstesnÄs laisvÄs atÄmimo bausmÄs metu ir dabar nuteistasis pataisos įstaigoje nedirba. Nuteistojo skunde itin akcentuojama tai, kad pataisos įstaigoje jis nedirba ne dÄl nuo jo valios priklausanÄių aplinkybių, t. y. pataisos įstaiga neturi galimybių aprÅ«pinti apmokamu darbu pagal turimas specialybes ir iÅ¡silavinimus, Vilniaus pataisos namų teritorijoje nÄra gamybinių patalpų, kur bÅ«tų atliekami bet kokie darbai, taigi nÄra jokių sÄ lygų susirasti darbo ir įsidarbinti, o darbo siÅ«lymas yra tik deklaratyvaus pobÅ«džio.
Å iame kontekste atkreiptinas dÄmesys į tai, kad Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, T. J. 2020 m. rugsÄjo 22 d. yra iÅ¡reiÅ¡kÄs sutikimÄ dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiÅ«lytÄ darbÄ , taÄiau nÄra duomenų, ar nuteistajam buvo pasiÅ«lyta konkreti darbo vieta, ar tai, jog pats T. J. bÅ«tų kreipÄsis į pataisos įstaigos administracijÄ dÄl poreikio įsidarbinti laisvose darbo vietose. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad nuteistojo teigimu, jis, bÅ«damas pataisos namuose, nesutiktų dirbti tvarkiniu, virtuvÄs darbininku, maisto dalintoju, siuvÄju, suvirintojų, dÄl, jo paties nuomone, žeminanÄio darbo pobÅ«džio.
Kaip matyti, nors T. J., atlikdamas laisvÄs atÄmimo bausmÄ, dalyvavo įvairiose priemonÄse ir yra įgijÄs ne vienÄ darbo rinkoje paklausiÄ specialybÄ, taÄiau nÄra linkÄs realizuoti savo žinių ar lavinti profesines kompetencijas realizuojant save darbinÄje veikloje. PrieÅ¡ingai, nei teigiama nuteistojo skunde, Å¡ių aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad nuteistasis yra motyvuotas dirbti laisvÄje ir dÄl to yra pagrindas jam taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. PagrindÄ tokiai iÅ¡vadai sudaro tai, kad per daugiau kaip 8 metų bausmÄs atlikimo laikotarpį nuteistasis nedirbo, praÅ¡ymÄ leisti verstis individualia veikla pateikÄ tik 2022 m. gegužÄs 31 d. (asmens bylos III tomo II dalies b. l. 86â87), be to, nesant galimybÄs įsidarbinti dÄl objektyvių priežasÄių (darbo vietų stygiaus ar kt.) pataisos įstaigoje galima atlikti ir nemokamus darbus, taÄiau tokios iniciatyvos nuteistasis taip pat neiÅ¡reiÅ¡kÄ.
Taigi, Å¡ios aplinkybÄs tik patvirtina, kad tai gali bÅ«ti labiau susijÄ ne su suvokiamu poreikiu valdyti nusikalstamo elgesio rizikÄ , mažinant jÄ , ir tikru siekiu verstis darbine veikla, o labiau formaliais pagrindais ar tai, kas jam asmeniÅ¡kai naudinga. BÅ«tent Å¡ios aplinkybÄs â nuoseklios oficialios darbinÄs patirties stoka, neigiamas požiÅ«ris į darbÄ , prasta finansinÄ padÄtis ir lÄšų valdymo sunkumai sudaro dinaminius veiksnius, kuriuos T. J. savo pastangomis gali mažinti ir taip įrodyti, kad jis vertas teismo pasitikÄjimo.
Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, tai, kad T. J. yra įgijÄs įvairių rūšių kvalifikacijas, kurios veiktų kaip vienas iÅ¡ resocializacijos procesÄ palengvinanÄių veiksnių, jų visuma neleidžia daryti iÅ¡vados, kad nuteistasis per gana ilgÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄs atlikimo metu dÄjo reikiamas pastangas siekdamas įgyti darbinÄs patirties. DarbinÄs patirties siekis rodo požiÅ«rį į darbo svarbÄ , kartu galima prognozuoti jo požiÅ«rį į darbinÄ veiklÄ bÅ«nant laisvÄje, gebÄjimÄ tinkamai resocializuotis ir įsitraukti į darbo rinkÄ .
Kaip nurodyta Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, remiantis įvertinimo metu gauta informacija, galima teigti, kad T. J. bÅ«damas laisvÄje stokojo nuoseklios bei stabilios darbinÄs patirties bei gebÄjimo iÅ¡laikyti ilgalaikius darbo santykius, neįgijo darbinÄs patirties, o Å¡iuo metu, formaliai, patvirtino savo galimybÄ dirbti po paleidimo. AtvykÄs į įstaigÄ deklaravo iÅ¡rankų darbo pobÅ«džiui požiÅ«rį, įsidarbinti nebandÄ. Taigi iÅ¡silavinimo, mokymosi ir galimybių įsidarbinti sritis yra tiesiogiai siejama su T.
J. nusikalstamumu. Be to, lÄšų tvarkymo ir pajamų sritis yra siejama su nuteistojo nusikalstamumu, ji iÅ¡lieka reikÅ¡minga pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesams bei asmens resocializacijai. Nuteistajam įsitraukiant į legaliÄ darbinÄ veiklÄ bei sistemingai gaunant pastovias pajamas, jo nusikalstamo elgesio rizika gali bÅ«ti valdoma. Komisija, svarstydama dÄl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo T. J., įvertino ir nuteistojo mÄ stymÄ bei elgesį, nuostatas, emocinÄ gerovÄ.
IÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad nuteistasis dar turi eilÄ savybių, kurios turÄtų bÅ«ti koreguotinos: gyvenimo stiliaus ypatumai (komunikacija su nusikalstamÄ patirtį turinÄiais asmenimis, nusikaltimai vykdomi bendrininkų grupÄse); nepakankamas gebÄjimas atsiriboti nuo destabilizuojanÄios aplinkos įtakos; objektyvaus savi-vaizdžio stoka; impulsyvumas; agresyvus elgesys; savitvardos bei savikontrolÄs stoka; problemų sprendimo įgÅ«džių stoka; nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas; kriminalinį elgesį palaikanÄios nuostatos; nepakankamas gebÄjimas priimti taikomas poveikio priemones bei laikytis nustatytų taisyklių.
Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje konstatuota, kad nuteistasis nepakankamai geba atsiriboti nuo neigiamos aplinkos įtakos ir buvo paveikus jai. Nuteistojo gyvenimo stilius, kuris pasižymÄjo nuosekliu įsitraukimu į rizikingas situacijas, netinkamos bendravimo aplinkos pasirinkimu, elgesio struktÅ«ros stoka, lengvabÅ«diÅ¡kumu, nepaisymu nustatytų taisyklių, yra betarpiÅ¡kai susijÄs su T. J. nusikalstamo elgesio raiÅ¡ka. Nors nuteistojo savÄs vertinimo lygmuo nÄra aukÅ¡tas, taÄiau nuteistasis iÅ¡lieka labiau teigiamai save vertinantis.
Pirminio vertinimo metu stebÄta, jog T. J. kiek stokojantis poreikio savyje identifikuoti negatyvius elgesio ar asmenybÄs ypatumus, siekiant savo kriminalinÄs patirties atsakomybÄ perkelti nepalankiai susiklosÄiusioms aplinkybÄms. Nuteistasis linkÄs labiau prisitaikyti prie supanÄios aplinkos, nei reikÅ¡ti savo pozicijÄ ar atstovauti savo interesus. Pokalbio metu iÅ¡sako požiÅ«rį, jog viena iÅ¡ dabartinio nusikaltimo įvykdymo priežasÄių buvo tai, kad jis buvo pernelyg patiklus ir pasitikintis pažįstamais asmenimis.
Nors T. J. bendravimo situacijose iÅ¡lieka mandagus, atidus, geba palaikyti pokalbį, akių kontaktÄ , nevengia iÅ¡sakyti savo pozicijos, taÄiau informacijÄ , susijusiÄ su praeities ir pastarojo nusikaltimo aplinkybÄmis, priežastimis bei detalÄmis linkÄs teikti gan selektyviai, nutylÄti ar pateikti subjektyvius paaiÅ¡kinimus. Analizuojant jo kriminalinÄ patirtį, galima įžvelgti T. J. bÅ«dingÄ impulsyvų elgesį, nepakankamÄ gebÄjimÄ Ä¯vertinti tolesnes savo elgesio pasekmes bei orientavimÄ si į asmeninių poreikių ar asmeninÄs gerovÄs siekimÄ .
Remiantis įvertinimo metu gautais duomenimis, T. J. mÄ stymo ir elgesio ypatumai gali bÅ«ti siejami su jo nusikalstamo elgesio raiÅ¡ka. Nuteistajam bÅ«dingas nepakankamas gebÄjimas pasimokyti iÅ¡ ankstesnÄs negatyvios patirties, agresyvaus elgesio apraiÅ¡kos, nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgÅ«džiai yra identifikuojami, kaip aktualÅ«s kriminogeniniai poreikiai. Vertinimo metu nustatyta, jog asmens nuostatų srities komponentai: pritarimas nusikalstamiems veiksmams esant finansinio atlygio siekiamybei, požiÅ«ris į visuomenÄs/bendruomenÄs gerovÄs, saugumo vertybes â buvo vieni aktualiausių, bei su jo nusikalstamo elgesio raiÅ¡ka susijÄ kriminogeniniai poreikiai, kurie pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo metu iÅ¡lieka intervencinių priemonių taikymo objektu.
Taigi Å¡ios aplinkybÄs nuteistÄ jį įpareigoja dÄti dar daugiau pastangų tam, kad mažintų nusikalstamo elgesio rizikÄ ir įtikintų KomisijÄ bei teismÄ , kad jis vis tik vertas pasitikÄjimo. Vien tai, kad po paskutinio lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos svarstymo T. J. dalyvavo dvejose užimtumo priemonÄse (2022 m. rugpjÅ«Äio 1 d. ir 2022 m. spalio 11 d.) bei nuo 2022 m. rugpjÅ«Äio 29 d. pradÄjo dalyvavimÄ elgesio pataisos programoje, nepakanka, kad T. J. bÅ«tų galima taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos ar daryti iÅ¡vadÄ , jog padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ .
PažymÄtina, kad kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, už kurių mažinimÄ atsakingas pats nuteistasis, iÅ¡liko tie patys. Taigi, nuteistojo mÄ stymo, elgesio ir nuostatų sritys vis dar reikalauja tolesnių nuteistojo tikslingų veiksmų, siekiant teigiamos elgesio korekcijos, o tai dar leidžia abejoti dÄl galimybÄs nuteistÄ jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenÄs. Nuteistasis turi pakankamas galimybes mažinti kintamus dinaminius veiksnius, kas ateityje bÅ«tų pagrindas iÅ¡vadai, jog nuteistasis deda maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Teismas taip pat pažymi, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinÄ, kuri ilgÄ laikÄ iÅ¡lieka nepakitusi. Kaip minÄta, pagal BVK 82 straipsnio 1 dalį, viena iÅ¡ sÄ lygų taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos yra žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ padarymas. NagrinÄjamu atveju nenustatyta T. J. žema nusikalstamo elgesio rizika ar kad jis padarÄ akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas tokiÄ rizikÄ .
Vien tai sudaro pagrindÄ netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Skundo nagrinÄjimo kontekste pažymÄtina, kad kiekvienu atveju bausmÄ atliekanÄio nuteistojo pažanga privalo bÅ«ti vertinama individualiai, todÄl abstraktaus pobÅ«džio T. J. skundo argumentai, kad iki bausmÄs pabaigos liko daugiau nei 3 metai ir 6 mÄnesiai, todÄl bausmÄs tikslai yra pasiekti, o jo integracijos į visuomenÄ procesas, vykdomas lygtinio paleidimo sÄ lygomis, bÅ«tų daug reikalingesnis, nesudaro besÄ lyginio pagrindo T.
J. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. NuteistÄ jį paleisti lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos yra teismo teisÄ, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali bÅ«ti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieÅ¡tarautų įstatymų leidÄjo valiai. BÅ«tent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikÅ¡mingas aplinkybes sprÄsti dÄl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengÄs gyventi laisvÄje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019).
Atkreiptinas dÄmesys, kad lygtinio paleidimo institutas nÄra bendra bausmÄs atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklÄ, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems, atlikusiems bausmÄs dalį, nustatytÄ BVK 82 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklÄ, kad nuteistasis turi atlikti visÄ nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmÄ, kadangi jÄ skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmÄ yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padÄs pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus.
Lygtinis paleidimas taikomas nustaÄius, kad nuteistojo elgesys bausmÄs atlikimo metu leidžia neabejoti, kad lengvesnÄ likusios bausmÄs atlikimo forma leis pasiekti bausmÄs tikslus ir tuo paÄiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenÄs interesai. BÅ«tent Å¡iems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lÅ«kesÄiams kuo greiÄiau iÅ¡eiti į laisvÄ, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minÄta, nuteistojo teisÄ Ä¯ lygtinį paleidimÄ nÄra absoliuti. TodÄl nesutiktina su nuteistojo skundo argumentu, kad buvo pažeisti jo teisÄti lÅ«kesÄiai, įtvirtinti Ministrų Komiteto 2003 m. rugsÄjo 24 d. rekomendacijose Nr. Rec(2003)22 valstybÄms narÄms âDÄl lygtinio paleidimoâ, kuriomis remiantis, lygtinis paleidimas turi bÅ«ti taikomas visiems kaliniams, atitinkantiems minimalius reikalavimus, o galimÄ kalinio neatitikimÄ tokiems reikalavimams kompetentingos institucijos turi įrodyti.
Å ios rekomendacijos nÄra privalomos, o tik rekomendacinio pobÅ«džio dokumentai, kurie nepakeiÄia įstatymuose nustatytų reikalavimų. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad Komisija vienbalsiai priÄmÄ sprendimÄ (5 balsai prieÅ¡) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Pastarosios aplinkybÄs rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatÄ, jog jis jau gali atlikti laisvÄs atÄmimo bausmÄ bÅ«damas neizoliuotas nuo visuomenÄs. Apibendrindamas iÅ¡dÄstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog skundžiamas Komisijos Nutarimas, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam T.
J. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, yra teisÄtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais argumentais nÄra pagrindo. Kaip jau minÄta, Å¡iuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinÄ, o pažanga jÄ mažinant yra nepakankama iÅ¡vadai, jog nuteistasis jau Å¡iuo metu nekeldamas grÄsmÄs visuomenei gali bÅ«ti lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, n u t a r i a : nuteistojo T.
J. skundÄ dÄl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 58-329, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, atmesti. Nutartis per septynias dienas nuo jos nuoraÅ¡o gavimo gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkÄs teismÄ . TeisÄja AuÅ¡ra DambrauskienÄ