Legislator Case Law & Legislation
72b3a96c-7615-4fce-accf-bca63d7d8189 AI generated

72b3a96c-7615-4fce-accf-bca63d7d8189 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 72b3a96c-7615-4fce-accf-bca63d7d8189
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Byla Nr. TS-15-1122/2023 Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2023 m. kovo 9 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja AuÅ¡ra Dambrauskienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 58-329, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos.

Legislator headnote

AI generated

72b3a96c-7615-4fce-accf-bca63d7d8189 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Taigi, pasak nuteistojo, lygtinis paleidimas, nuteistajam atitinkant formaliuosius reikalavimus, yra teisėtu lÅ«kesčiu. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo teisėtus lÅ«kesčius pažeidžiantis nutarimas galėtų bÅ«ti priimtas tik labai aiÅ¡kiai jį argumentavus, pateikus įrodymus, jeigu kalinys neatitinka minimalių lygtinio paleidimo kriterijų. Nuteistasis skunde akcentuoja, kad Komisijos nutarimas yra vienkartinio taikymo (ad hoc) individualus teisės aktas, kuris gali bÅ«ti teismo patvirtintas be jokių redakcinio pobÅ«džio pakeitimų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Byla Nr. TS-15-1122/2023 Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2023 m. kovo 9 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja AuÅ¡ra Dambrauskienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 58-329, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos.

Teismas n u s t a t ė : Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu T. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 181 straipsnio 3 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 3 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta 13 metų laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžio dalis, kuria T. J. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, panaikinta ir T. J. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį išteisintas. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžio dalis pakeista ir T. J. pagal BK 181 straipsnio 3 dalį paskirta 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų ir 6 mėnesiams.

Bausmės vykdymo pradžia – 2014 m. liepos 15 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2026 m. rugsėjo 14 d. (įskaičius 4 mėnesius ir 1 dienÄ ), 2/3 laisvės atėmimo bausmės dalį atliko 2022 m. liepos 14 d., neatliktos bausmės dalis 2022 m. gruodžio 13 d. – 3 metai 9 mėnesiai 1 diena. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 58-329 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistajam T.

J., rekomenduojant jam tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymÄ bei įsitraukti į darbinę veiklÄ pataisos įstaigoje. Komisija, priimdama šį NutarimÄ , atsižvelgė į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus ir nustatė, kad nuteistasis nepadarė reikÅ¡mingos pažangos. Komisija pažymėjo, jog T. J. Komisijai teikiamas antrÄ kartÄ . Komisijos rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpiu (nuo 2022 m. birželio 10 d.):

T. J. užsiima individualia veikla ir gauna pajamas, nuo 2022 m. rugpjūčio 29 d. su įstaigos psichologu pradėta vykdyti aprobuota elgesio pataisos programa – Socialinių įgÅ«džių ugdymas, su jį kuruojančiu Resocializacijos skyriaus specialistu kalbėjosi apie kriminalinės subkultÅ«ros prevencijÄ Ä¯kalinimo įstaigoje ir laisvalaikio praleidimo bÅ«dus, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistasis nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. bausmę atlieka Vilniaus pataisos namuose lengvosios grupės sÄ lygomis.

Per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį yra 12 kartų skatintas, drausmine tvarka nebaustas. Komisija, priimdama NutarimÄ , atsižvelgė į tai, kad T. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka antrÄ kartÄ . PirmÄ kartÄ Ä¯ policijos akiratį pakliuvo bÅ«damas 21 metų dėl įvykdyto nužudymo, 22 metų amžiaus nuteistas pirmÄ kartÄ . Teismo nuosprendžiuose savo kaltę neigia, tačiau interviu metu savo kaltę pripažįsta dalinai, t. y. save laiko kaltu dėl to, jog buvo kartu su nusikaltime dalyvavusiais asmenimis.

T. J. kriminalinę istorijÄ sudaro 4 teistumai, iÅ¡ kurių dominuoja teistumai už smurtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas, todėl jo elgesiui nustatomas smurtinių ir turtinių nusikaltimų modelis. Socialinio tyrimo duomenimis, T. J., bÅ«damas laisvėje, stokojo nuoseklios bei stabilios darbinės patirties ir gebėjimo iÅ¡laikyti ilgalaikius darbo santykius, neįgijo darbinės patirties. Å iuo metu formaliai patvirtino savo galimybę dirbti po paleidimo. Atvykęs į įstaigÄ deklaravo iÅ¡rankų darbo pobÅ«džiui požiÅ«rį, įsidarbinti nebandė.

Bausmės atlikimo metu įgijo ne vienÄ specialybę, tačiau nėra linkęs realizuoti savo žinių ar lavinti profesines kompetencijas darbinėje veikloje pataisos įstaigoje. Nuteistajam nuo 2022 m. birželio 22 d. leista užsiimti apmokestinamÄ ja individualia veikla. Nuteistasis teigė, kad paskutiniais mėnesiais už tai gauna apie 300 Eur per mėnesį, o nuo veiklos pradžios uždirbo apie 1 000 Eur. Nutarime Komisija pažymėjo, kad T. J. Å¡iuo metu iÅ¡lieka labiau susikoncentravęs į santykių su Å¡eimos nariais palaikymÄ bei puoselėjimÄ .

Pastebima, kad nuteistojo savęs vertinimo lygmuo nėra aukÅ¡tas, tačiau nuteistasis iÅ¡lieka labiau teigiamai save vertinantis, stokojantis poreikio savyje identifikuoti negatyvius elgesio ar mÄ stymo ypatumus, stebimas polinkis dėl savo kriminalinės patirties atsakomybę perkelti nepalankiai susiklosčiusioms aplinkybėms. Nuteistasis linkęs labiau prisitaikyti prie supančios aplinkos, nei reikÅ¡ti savo pozicijÄ ar atstovauti savo interesus. Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, nuteistajam bÅ«dingas nepakankamas gebėjimas pasimokyti iÅ¡ ankstesnės negatyvios patirties, agresyvaus elgesio apraiÅ¡kos, nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgÅ«džiai, kurie yra identifikuojami, kaip aktualÅ«s kriminogeniniai poreikiai.

Komisija pažymėjo, kad bausmės atlikimo metu T. J. dalyvavo tikslinėse intervencinėse programose, stebėtos teigiamos iniciatyvos mokymosi procesui. T. J. per bausmės atlikimo laikotarpį įgijo 6 profesines kvalifikacijas, visgi, įsidarbinti ir dirbti pagal jas iniciatyvų nerodė. Nuteistojo darbinio užimtumo veiklos sritis Å¡iuo metu yra valdoma, vykdant individualiÄ veiklÄ , tačiau nuteistasis stokojo motyvacijos įsitraukti į darbinę veiklÄ pataisos įstaigoje ir įgyti darbinę patirtį, lavinti darbo įgÅ«džius.

Nuostatos darbo pataisos įstaigoje atžvilgiu iÅ¡lieka negatyvios. Remiantis 2021 m. balandžio 28 d. įvertinimo rezultatais, T. J. pakartotinio smurtinio elgesio rizika yra vidutinė, tačiau esant su jo nusikalstamu elgesiu siejamų kriminogeninių poreikių valdymo stokai, patiriant destabilizuojančios aplinkos poveikį ir/ar frustracijÄ , smurto rizika gali turėti didėjimo tendencijas. Apibendrindama Komisija sprendė, kad siekiant pozityvių T. J. nusikalstamo elgesio rizikos valdymo pokyčių, yra svarbus jo nuoseklus bei tęstinis rekomenduojamų resocializacijos priemonių vykdymas bei kryptingos ir į pokytį orientuotos motyvacijos iÅ¡laikymas (asmens bylos I tomo I dalies b. l. 202–203).

Nuteistasis T. J. pateikė teismui skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Komisijos NutarimÄ ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad Komisijos Nutarimas naikintinas dėl nemotyvuotumo ir teisėtų lÅ«kesčių pažeidimo. Lygtinį paleidimÄ nuteisto asmens teise įvardina ne tik Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. Rec(2003)22 valstybėms narėms „Dėl lygtinio paleidimo“ nuostatos, pagal kurias, lygtinis paleidimas turi bÅ«ti taikomas visiems kaliniams, atitinkantiems minimalius reikalavimus, o galimÄ kalinio neatitikimÄ tokiems reikalavimams kompetentingos institucijos turi įrodyti, bet ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnis.

Taigi, pasak nuteistojo, lygtinis paleidimas, nuteistajam atitinkant formaliuosius reikalavimus, yra teisėtu lūkesčiu. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo teisėtus lūkesčius pažeidžiantis nutarimas galėtų būti priimtas tik labai aiškiai jį argumentavus, pateikus įrodymus, jeigu kalinys neatitinka minimalių lygtinio paleidimo kriterijų. Nuteistasis skunde akcentuoja, kad Komisijos nutarimas yra vienkartinio taikymo (ad hoc) individualus teisės aktas, kuris gali būti teismo patvirtintas be jokių redakcinio pobūdžio pakeitimų.

Todėl skundžiamam Komisijos Nutarimui yra taikytini ir reikalavimai, suformuluoti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime, pagal kurį, sprendimai turi būti grindžiami teisiniais argumentais (motyvais); argumentavimas turi būti racionalus – turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų sprendimui pagrįsti; sprendime negali būti nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių; sprendimai turi būti aiškūs. Nuteistojo teigimu, Komisija skundžiamame Nutarime išdėsčiusi faktus, nepateikė jokios šių faktų analizės, jokių argumentų, jame nėra motyvuojamosios dalies, kadangi po faktų dėstymo eina rezoliucinė skundžiamo nutarimo dalis.

Taip pat nuteistasis skunde teigia, kad Komisija Nutarime pažymėjo, jog jis stokoja nuoseklios ir stabilios darbinės patirties, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu neiÅ¡reiÅ¡kė motyvacijos dirbti pataisos įstaigoje, nors darbinės patirties stygius bei neigiamos nuostatos į darbÄ iÅ¡lieka aktualÅ«s ir reikalauja tolimesnių tikslinių veiksmų, todėl iÅ¡lieka poreikis tolimesnio elgesio pokyčių stebėjimui ir iÅ¡laikymui. Negalima sutikti su skundžiamo Nutarimo teiginiais apie „gyvenimo stilių, darbinę, mÄ stymo ir elgesio problemines sritis“, nes jis laisvės atėmimo bausmę atlieka 8 metus ir 9 mėnesius, todėl uždaroje aplinkoje akcentuojamos „probleminės sritys“, tokios kaip gyvenimo stilius, įdarbinimas yra priklausomos nuo įkalinimo įstaigos, bet ne nuo jo paties.

Nuteistasis skunde atkreipia teismo dėmesį, kad mokymasis prilyginamas darbui, nes vienu metu negali mokytis ir dirbti, be kita ko, Vilniaus pataisos namai neturi galimybių aprÅ«pinti apmokamu darbu pagal jų turimas specialybes ir iÅ¡silavinimus. Vilniaus pataisos namų teritorijoje nėra jokių gamybinių patalpų, kur bÅ«tų atliekami bet kokie darbai, taigi nėra jokių sÄ lygų susirasti darbo ir įsidarbinti, o darbo siÅ«lymas yra tik deklaratyvaus pobÅ«džio. Å iuo metu jis yra atsidaręs individualiÄ Ä¯monę, dirba savarankiÅ¡kai.

Jis nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių, visos bausmės atlikimo laikotarpį nei Marijampolės, nei Vilniaus pataisos namų direktoriai jokių pretenzijų nereiÅ¡kė. PrieÅ¡ingai, už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį jis yra skatintas net 12 kartų, bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ . Taip pat 2022 m. balandžio 12 d. jis dalyvavo psichologinės savianalizės grupėje, 2022 m. gruodžio 15 d.

– elgesio pataisos programos „Nuteistųjų socialinių įgÅ«džių ugdymas“ I modelyje, siekiant sustiprinti socialinius įgÅ«džius orientuotus į save bei tuo suteikiant galimybę efektyviau integruotis į visuomenę atlikus bausmę. Å ios aplinkybės rodo, jog jo elgesyje yra žymių korekcijos požymių, jis yra pavyzdingo elgesio ir nepriekaiÅ¡tingos reputacijos asmuo. Todėl teiginys, jog jis stokoja nuoseklios ir stabilios darbinės patirties, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu taip pat neiÅ¡reiÅ¡kė motyvacijos dirbti pataisos įstaigoje, darbinės patirties stygius bei neigiamos nuostatos į darbÄ , yra nesuderinama su bendruoju teisės principu, kad teisė nereikalauja to, kas neįmanoma.

Komisijos Nutarime minėtoms psichologinėms įžvalgoms dėl nusikalstamo elgesio, rizikos įvertinimui ir elgesiui bÅ«dingiems bruožams, asmenybės bruožų tyrimams yra naudojamos metodikos, kurios leidžia nustatyti asmens kompulsyvumÄ , Å¡izoidiÅ¡kumÄ ir kt. Kita vertus, nuteistasis skunde teigia, kad apibÅ«dinant jo psichologinę įžvalgÄ , viename sakinyje pateikti prieÅ¡taringi vertinimai, kurie rodo Komisijos piktnaudžiavimÄ padėtimi. Nuteistojo manymu, Komisija, teikdama psichologinę įžvalgÄ , praleidžia sÄ vokų apibrėžimus, jo neigiamus bruožus apibÅ«dinantys veiksniai yra iÅ¡vados rengėjų subjektyvus situacijos vertinimas, o ne objektyvia informacija grįstos prielaidos.

Nuteistojo manymu, Komisijos vertinime yra nemažai prieštaraujančios informacijos tarp elgesio apibūdinamo ir daromų išvadų bei nevengto subjektyvaus vertinimo, kuris yra atliktas nesivadovaujant mokslinėmis metodologijomis. Motyvuotumo reikalavimas Komisijos nutarimams yra imperatyvus, įtvirtintas BVK 164 straipsnyje ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatuose, taigi, šio reikalavimo nepaisymas laikytinas pagrindu skundžiamo Nutarimo panaikinimui. Konstitucinio Teismo formuluojama oficiali doktrina teigia, kad „teisės aktuose numatyti valstybės institucijų ir pareigūnų įgaliojimai negali būti suprantami kaip subjektinės teisės, t. y. tokios teisės, kuriomis galima pasinaudoti arba nepasinaudoti savo nuožiūra.

Tokie įgaliojimai – tai pareigos, kurios privalo bÅ«ti vykdomos, jeigu yra teisės aktuose numatytos sÄ lygos“. Nuteistojo teigimu, Komisija ir įkalinimo įstaigos administracija teisės aktais suteiktus įgaliojimus traktavo esant savo subjektinėmis teisėmis, kuriomis galima naudotis be jokių paaiÅ¡kinimų. Pavyzdžiui, kalinimo metu buvo nuolat nustatinėjama jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuosekliai mažėjo, jam vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Kai buvo pervežtas į Vilniaus pataisos namus, kur atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ , rezultatas pasikeitė. Nuteistasis skunde nesutinka su Komisijos Nutarime nurodytu teiginiu, kad „paskutinė nusikalstama veika įvykdyta organizuotoje grupėje, kaltę pripažino iÅ¡ dalies, stebimas polinkis dėl savo kriminalinės patirties atsakomybę perkelti nepalankiai susiklosčiusioms aplinkybėms, nepalankus gebėjimas pasimokyti iÅ¡ ankstesnės negatyvios praeities“. Å is teiginys, kad jis dėl padaryto nusikaltimo neprisipažino, yra melagingas.

Aplinkybė, kad jis kategoriÅ¡kai ginčija savo veiksmų teisinį kvalifikavimÄ , nėra ir negali bÅ«ti Komisijos nagrinėjimo dalyku. Melagingų duomenų pateikimas skundžiamame Komisijos Nutarime yra Komisijos Å¡aliÅ¡kumo įrodymas, todėl tai laikytina skundžiamo Nutarimo negaliojimo pagrindu. Komisija neskyrė pakankamai dėmesio taikyti jam lygtinį paleidimÄ ir išėjo už suteiktų įgaliojimų ribų, pasisakydama prieÅ¡ingai įstatymo nuostatoms. Tezės apie pakartotinį padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«džio, pavojingumo laipsnio, padarymo bÅ«do vertinimÄ , yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto principo non bis in idem pažeidimu, kadangi minėtas aplinkybes jau yra įvertinęs teismas skirdamas bausmę, o pakartotinis aplinkybių vertinimas yra baudimas antrÄ kartÄ .

Nuteistasis skunde pažymi, kad prie vykdomo nusikaltimo prisidėjo tuo metu nepagalvojęs apie pasekmes ir apie nusikaltimo sunkumÄ . Bausmės dydis sudarė daugiau nei trečdalį jo pragyvento gyvenimo laiko, todėl buvo tinkama pamoka apgalvoti savo veiksmų pasekmes. Nuteistojo teigimu, jis turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , yra vedęs, turi du sÅ«nus, yra darbingo amžiaus, motyvuotas dirbti. BÅ«damas laivėje bus priimtas dirbti UAB (duomenys neskelbtini), padės sutuoktinei ir nepilnamečiams vaikams. Iki bausmės pabaigos liko daugiau nei 3 metai ir 6 mėnesiai, todėl bausmės tikslai yra pasiekti, o jo integracijos į visuomenę procesas, vykdomas lygtinio paleidimo sÄ lygomis, bÅ«tų daug reikalingesnis, nes jis nebÅ«tų iÅ¡laikomas valstybės. Nuteistojo manymu, per 8 metų ir 9 mėnesių laikotarpį, praleistų įkalinime, jo požiÅ«ris į gyvenimo vertybes pasikeitė, jis sugebės bÅ«ti visuomenės nariu, besilaikančiu įstatymų visuotinai priimtų elgesio taisyklių (b. l. 1–4).

Prokuroras atsiliepimo į skundÄ dėl Komisijos Nutarimo nepateikė. Kitų atsiliepimų negauta. Nuteistojo skundas netenkintinas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. sausio 1 d., analogiÅ¡kas reglamentavimas iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusioje BVK 157 straipsnio redakcijoje) nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ jÄ mažindami, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija deÅ¡imt metų, bet nevirÅ¡ija dvideÅ¡imt penkerių metų laisvės atėmimo.

Nuteistieji, sutinkantys, kad jiems bÅ«tų taikoma intensyvi priežiÅ«ra, gali bÅ«ti lygtinai paleisti pagal Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalis iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalyse (BVK 82 str. 4 d.). Minėtose BVK nuostatose įtvirtinti formalÅ«s kriterijai, kurių visumai esant laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo gali bÅ«ti lygtinai paleidžiamas iÅ¡ pataisos įstaigos. Teismų praktikoje akcentuojama, kad sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos namų, svarbu nustatyti tiek formaliuosius, tiek materialiuosius (nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymÄ , pataisos įstaigos administracijos nuomonę ir t. t.) lygtinio paleidimo pagrindus.

Akcentuotina, kad lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo įstaigos taikytinas tik kaip iÅ¡skirtinis paskatinimas, kai nuteistojo elgesys atliekant bausmę yra nepriekaiÅ¡tingas, o kitos nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad Å¡velnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti esminius bausmės tikslus, bet tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje (Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį byloje Nr. 1S-117-579/2020).

IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, jog įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sÄ lyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir sunkumÄ , nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryÅ¡ius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiÅ«rį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos specifiÅ¡kumas pasireiÅ¡kia tuo, kad Å¡iuo atveju prognozuojamas asmens elgesys ateityje, t. y. atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes, vertinama, ar bÅ«damas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Tai atitinka ir galiojančiÄ teismų praktikÄ (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-27-209/2019). Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo T. J. atitikimÄ BVK 82 straipsnyje įtvirtintiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, pažymėtina, kad nuteistasis Å¡iuo metu atlieka paskirtÄ 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pagal subendrintus nuosprendžius, 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės jis atliko 2022 m. liepos 14 d., kas atitinka formalias lygtinio paleidimo taikymo sÄ lygas.

Vertinant nuteistojo T. J. nusikalstamo elgesio rizikÄ , pažymėtina, jog 2022 m. gruodžio 9 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje Nr. 57-312 (toliau – ir Socialinio tyrimo iÅ¡vada) nurodoma, jog Vilniaus pataisos namuose 2022 m. balandžio 28 d. buvo atliktas T. J. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodikÄ , kurio metu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Abejoti pateikto vertinimo rezultatais teismas neturi pagrindo. Pažymėtina, jog nuo 2014 m. rugpjūčio 28 d.

Marijampolės pataisos namuose atlikto pirminio bei 2020 m. sausio 23 d. pakartotinio T. J. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika iÅ¡liko nepakitusi – vidutinė. Taigi nepritartina nuteistojo skundo teiginiui, kad kalinimo metu nuolat buvo nustatinėjama jo pakartotinio elgesio rizika, kuri nuosekliai mažėjo, o tik perkėlus jį į Vilniaus pataisos namus bausmės atlikimui, rezultatas pasikeitė. 2021 m. balandžio 28 d. nuteistajam taip pat buvo atliktas smurto rizikos įvertinimas, taikant HCR-20 metodikÄ , pagal kuriÄ , T.

J. pakartotinio smurtinio elgesio rizika Å¡iuo metu taip pat yra vidutinė, tačiau esant su jo nusikalstamu elgesiu siejamų kriminogeninių poreikių valdymo stokai, patiriant destabilizuojančios aplinkos poveikį ir/ar frustracijÄ , smurto rizika gali turėti didėjimo tendencijas. Atsižvelgiant į tai, daroma iÅ¡vada, kad siekiant pozityvių nusikalstamo elgesio rizikos valdymo pokyčių, yra svarbus nuteistojo nuoseklus bei tęstinis jam rekomenduojamų resocializacijos priemonių vykdymas bei kryptingos ir į pokytį orientuotos motyvacijos iÅ¡laikymas.

Taigi, nors nuteistasis Å¡iuo atveju iÅ¡ dalies ir atitinka BVK 82 straipsnyje numatytas lygtinio paleidimo formaliÄ sias sÄ lygas, tačiau minėtos aplinkybės, susijusios su nustatytu vidutiniu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nustatytomis probleminėmis sritimis, neleidžia teismui spręsti, jog T. J. padarė akivaizdžiÄ bei įtikinančiÄ pažangÄ mažindamas savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri sudarytų pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, Å¡iuo atveju vertintini ir kiti materialieji pagrindai, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Susipažinus su teismui pateikta medžiaga, matyti, jog nuteistasis T. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2014 m. liepos 15 d., o nuo 2016 m. balandžio 28 d. – lengvosios grupės sÄ lygomis, 2021 m. rugsėjo 6 d. iÅ¡ Marijampolės pataisos namų perkaltas į Vilniaus pataisos namus. Per visÄ laikotarpį nėra baustas drausmine tvarka, yra skatintas 12 kartų (visais atvejais Marijampolės pataisos namuose, paskutinį kartÄ 2021 m. liepos 12 d.), duomenų, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis bÅ«tų pasižymėjęs adaptaciniais sunkumais, nėra, nuteistojo nuostatos mokymosi procesui visos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu buvo/yra teigiamos, bausmės atlikimo metu įgijo 6 profesines kvalifikacijas.

Bausmės atlikimo metu T. J. vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – baigė dalyvavimÄ â€žNaujai atvykusių į pataisos įstaigÄ nuteistųjų adaptacijos programoje“; laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 9 d. iki 2020 m. spalio 6 d. dalyvavo įvairiose programose kaip „Streso mažinimo ir reabilitacijos kursų“, „Elgesys–Pokalbis–Pasikeitimas“, „Relaksacija“, „Meno terapijos“ užsiėmimuose, pozityvaus užimtumo priemonėje „Aplankyk kalinį“, „Nuteistųjų, kuriuos rengiamasi paleisti iÅ¡ laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio Å¡vietimo“ programoje, psichologo vykdytoje smurto prevencijos programoje, dalyvavo psichologo grupinio darbo principu vykdytoje smurto prevencijos programoje, planuoja, dalyvauti tęstiniuose užsiėmimuose jeigu tik bus renkama nauja dalyvių grupė, nuo 2022 m. rugpjūčio 29 d. su įstaigos psichologu, pagal iÅ¡ankstinį sutarimÄ pradėta aprobuota elgesio pataisos programa – Socialinių įgÅ«džių ugdymas, be to, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse: 2022 m. birželio 16 d. su specialistu kalbėjosi apie kriminalinės subkultÅ«ros prevencijÄ Ä¯kalinimo įstaigoje ir laisvalaikio praleidimo bÅ«dus, 2022 m. rugpjūčio 1 d. dalyvavo sporto renginyje „Sporto Å¡ventė“, 2022 m. spalio 11 d. dalyvavo kÅ«rybiniame apyrankės užsiėmime, vykdo individualiÄ veiklÄ (pastarosios veiklos susijusios su Komisijos rekomendacijų 2022 m. birželio 10 d. netaikius lygtinio paleidimo vykdymu).

Remiantis Vilniaus pataisos namų duomenimis, įstaiga nuteistojo T. J. vykdomųjų dokumentų dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo neturi, nenustatyti psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimo sunkumai, Å¡iuo metu labiau susikoncentravęs į santykių su Å¡eimos nariais palaikymÄ bei puoselėjimÄ , sulaukia Å¡eimos narių paramos, bÅ«damas laisvėje turėtų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , kurioje gyventų su Å¡eima, paleidimo atveju planuoja dirbti UAB (duomenys neskelbtini), yra stebimas nuoseklus disciplinuotas nuteistojo elgesys.

Taigi stebimos teigiamos nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidos, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu T. J. dalyvavo tikslinėse intervencinėse programose, skirtose padėti valdyti su nuteistojo mÄ stymo ir elgesio, emocinės gerovės bei nuostatų sritimis siejamus kriminogeninius poreikius. Teismas neabejotinai vertina ir laiko svarbiais paminėtus nuteistojo elgesio teigiamus pokyčius ir kitas aplinkybes, tačiau kartu pažymi, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, turimi socialiniai ryÅ¡iai, tam tikros teigiamos nuteistojo charakterio savybės, gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas lygtinio paleidimo atveju, visų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos reikÅ¡mingų aplinkybių kontekste, negali bÅ«ti laikomos iÅ¡skirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimÄ taikyti asmeniui lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Minėtos aplinkybės rodo teigiamÄ paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvacijÄ keistis, vis dėlto, lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos gali bÅ«ti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo iÅ¡ esmės pakeitė savo elgesį, požiÅ«rį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgus ir į kitas lygtiniam paleidimui reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičių, minėtos iÅ¡vados nėra pagrindo daryti, T.

J. turi daug tobulintinų sričių, kurios iÅ¡lieka aktualios, reikalaujančios tęstinių ir tikslingų veiksmų. Taigi tai neleidžia daryti pagrįstos iÅ¡vados, kad padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . Visų pirma, nesutiktina su nuteistojo skunde iÅ¡sakyta pozicija, kad „Komisija nutarime, iÅ¡dėsčiusi faktus, nepateikė jokių argumentų“, tačiau iÅ¡ asmens bylos medžiagos matyti, kad Komisija, priimdama NutarimÄ netaikyti T. J. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, visapusiÅ¡kai įvertino Socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , kurioje tyrimas atliktas naudojant Teisės pažeidėjo įvertinimo metodikÄ OASys, patvirtintÄ Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įsakymu Nr. V-211 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“, taip pat atliekant socialinį tyrimÄ buvo įvertinta asmens byla, kiti bausmės atlikimo metu formuoti dokumentai, atlikta nuteistojo elgsenos stebėsena bausmės atlikimo metu, interviu/pokalbiai, tyrimÄ atliko tam įgalioti rengėjai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), turintys reikiamÄ iÅ¡silavinimÄ , kvalifikacinį laipsnį.

Komisijos nariai vienbalsiai nutarė netaikyti lygtinio paleidimo, todėl nėra pagrindo sutikti su pirmiau paminėtais nuteistojo T. J. skundo argumentais dėl Komisijos Nutarimo nemotyvuotumo ar nepagrįstumo, ar kad Komisija rėmėsi subjektyviu vertinimu, o ne objektyvia informacija, vertinti, kad Komisija buvo Å¡aliÅ¡ka. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiÅ¡kai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumÄ â€“ padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumÄ , sunkumÄ ir pobÅ«dį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktÄ bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryÅ¡ius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes.

Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Å iame kontekste pažymėtina, kad T. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka antrÄ kartÄ . PirmÄ kartÄ Ä¯ policijos akiratį pakliuvo bÅ«damas (duomenys neskelbtini) metų dėl įvykdyto nužudymo, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus nuteistas pirmÄ kartÄ . Taigi neigiamos nuteistojo nuostatos įstatymų ginamų vertybių atžvilgiu susiformavo pakankamai anksti.

T. J. kriminalinę istorijÄ sudaro 4 teistumai, iÅ¡ kurių dominuoja teistumai už smurtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas – nužudymas, plėšimas, turto prievartavimas, už kurias numatyta gana griežta baudžiamoji atsakomybė, todėl jo elgesiui pagrįstai nustatomas smurtinių ir turtinių nusikaltimų modelis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad T. J. ir anksčiau yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę, tačiau tai teigiama linkme jo nepakeitė, jis toliau vykdė nusikalstamas veikas.

Å iuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal kelis subendrintus nuosprendžius. Paskutiniu nuosprendžiu T. J. buvo nuteistas už vieno sunkaus nusikaltimo padarymÄ , susijusio su turto prievartavimu (BK 181 str. 3 d.), o ankstesniais nuosprendžiais – 2010 m. spalio 22 d. Lietuvos apeliacinio teismo už vieno labai sunkaus nusikaltimo, susijusio su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų (BK 260 str. 3 d.) ir vieno sunkaus nusikaltimo, susijusio su neteisėtu disponavimu ne mažiau kaip trimis Å¡aunamaisiais ginklais, didelės sprogstamosios galios arba dideliu kiekiu Å¡audmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų (BK 253 str. 3 d.), padarymÄ , 2014 m. liepos 15 d.

Kauno apylinkės teismo už vieno apysunkio smurtinio nusikaltimo padarymÄ (BK 180 str. 1 d.) ir vieno nesunkaus nusikaltimo nuosavybei (BK 187 str. 1 d.) padarymÄ . Be to, praeityje, bÅ«damas jauno amžiaus, 1994 m. liepos 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo buvo nuteistas už tyčinį nužudymÄ , už kurį jis buvo paleistas lygtinai. Per kiek ilgesnį nei dviejų metų laikotarpį (nuo 2010 m. spalio 22 d. iki 2013 m. sausio 22 d., kai jam buvo skirtas suėmimas) T. J. įvykdė naujas nusikaltimas veikas, kas jį charakterizuoja neigiamai. 2014 m. liepos 15 d.

Kauno apylinkės teismo nuosprendyje nurodyta, jog nusikalstamas veikas T. J. padarė veikdamas bendrininku grupėje, praeityje buvo teistas, teistumai neiÅ¡nykę. Teismo nuosprendžiuose savo kaltę neigia. Interviu metu savo kaltę pripažįsta dalinai. Save laiko kaltu tik dėl to, jog buvo kartu su nusikaltime dalyvavusiais asmenimis. Nors iÅ¡vardytos aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmę ir sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo negali bÅ«ti sureikÅ¡minamos, tačiau jos leidžia įvertinti nuteistojo asmenybę bei sudaro pagrindÄ pagrįstai abejoti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Todėl nesutiktina su nuteistojo skundo deklaratyviais teiginiais, kad „aplinkybė, kad jis kategoriÅ¡kai ginčija savo veiksmų teisinį kvalifikavimÄ , nėra ir negali bÅ«ti Komisijos nagrinėjimo dalyku ir tai laikytina skundžiamo Nutarimo negaliojimu pagrindu, o Komisija, taip pasisakydama, išėjo už suteiktų įgaliojimų ribų“. Nuteistojo nesutikimas su Komisijos Nutarimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos savaime nereiÅ¡kia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Be kita ko, Komisija, priimdama NutarimÄ , rėmėsi ne vien jo pozicija dėl nusikalstamų veikų, o anksčiau iÅ¡vardytų aplinkybių visuma. Susipažinęs su Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodytais kriminogeniniais veiksniais, teismas pažymi, kad nemaÅ¾Ä dalį dinaminių veiksnių sudaro su darbine veikla sietinos aplinkybės: oficialios darbinės patirties stygius, neigiamas požiÅ«ris į darbÄ ir prasta finansinė padėtis, lėšų valdymo sunkumai. Nors nuteistasis Å¡iuo metu verčiasi individualia veikla ir teismas tai vertina teigiamai, tačiau, įvertinus atliktinos bausmės laikotarpį, tai jis daro gana trumpÄ laikÄ , t. y. nuo 2022 m. birželio 23 d.

Apskritai ankstesnės laisvės atėmimo bausmės metu ir dabar nuteistasis pataisos įstaigoje nedirba. Nuteistojo skunde itin akcentuojama tai, kad pataisos įstaigoje jis nedirba ne dėl nuo jo valios priklausančių aplinkybių, t. y. pataisos įstaiga neturi galimybių aprÅ«pinti apmokamu darbu pagal turimas specialybes ir iÅ¡silavinimus, Vilniaus pataisos namų teritorijoje nėra gamybinių patalpų, kur bÅ«tų atliekami bet kokie darbai, taigi nėra jokių sÄ lygų susirasti darbo ir įsidarbinti, o darbo siÅ«lymas yra tik deklaratyvaus pobÅ«džio.

Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, T. J. 2020 m. rugsėjo 22 d. yra iÅ¡reiÅ¡kęs sutikimÄ dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiÅ«lytÄ darbÄ , tačiau nėra duomenų, ar nuteistajam buvo pasiÅ«lyta konkreti darbo vieta, ar tai, jog pats T. J. bÅ«tų kreipęsis į pataisos įstaigos administracijÄ dėl poreikio įsidarbinti laisvose darbo vietose. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad nuteistojo teigimu, jis, bÅ«damas pataisos namuose, nesutiktų dirbti tvarkiniu, virtuvės darbininku, maisto dalintoju, siuvėju, suvirintojų, dėl, jo paties nuomone, žeminančio darbo pobÅ«džio.

Kaip matyti, nors T. J., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, dalyvavo įvairiose priemonėse ir yra įgijęs ne vienÄ darbo rinkoje paklausiÄ specialybę, tačiau nėra linkęs realizuoti savo žinių ar lavinti profesines kompetencijas realizuojant save darbinėje veikloje. PrieÅ¡ingai, nei teigiama nuteistojo skunde, Å¡ių aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad nuteistasis yra motyvuotas dirbti laisvėje ir dėl to yra pagrindas jam taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. PagrindÄ tokiai iÅ¡vadai sudaro tai, kad per daugiau kaip 8 metų bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis nedirbo, praÅ¡ymÄ leisti verstis individualia veikla pateikė tik 2022 m. gegužės 31 d. (asmens bylos III tomo II dalies b. l. 86–87), be to, nesant galimybės įsidarbinti dėl objektyvių priežasčių (darbo vietų stygiaus ar kt.) pataisos įstaigoje galima atlikti ir nemokamus darbus, tačiau tokios iniciatyvos nuteistasis taip pat neiÅ¡reiÅ¡kė.

Taigi, Å¡ios aplinkybės tik patvirtina, kad tai gali bÅ«ti labiau susiję ne su suvokiamu poreikiu valdyti nusikalstamo elgesio rizikÄ , mažinant jÄ , ir tikru siekiu verstis darbine veikla, o labiau formaliais pagrindais ar tai, kas jam asmeniÅ¡kai naudinga. BÅ«tent Å¡ios aplinkybės – nuoseklios oficialios darbinės patirties stoka, neigiamas požiÅ«ris į darbÄ , prasta finansinė padėtis ir lėšų valdymo sunkumai sudaro dinaminius veiksnius, kuriuos T. J. savo pastangomis gali mažinti ir taip įrodyti, kad jis vertas teismo pasitikėjimo.

Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, tai, kad T. J. yra įgijęs įvairių rūšių kvalifikacijas, kurios veiktų kaip vienas iÅ¡ resocializacijos procesÄ palengvinančių veiksnių, jų visuma neleidžia daryti iÅ¡vados, kad nuteistasis per gana ilgÄ laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu dėjo reikiamas pastangas siekdamas įgyti darbinės patirties. Darbinės patirties siekis rodo požiÅ«rį į darbo svarbÄ , kartu galima prognozuoti jo požiÅ«rį į darbinę veiklÄ bÅ«nant laisvėje, gebėjimÄ tinkamai resocializuotis ir įsitraukti į darbo rinkÄ .

Kaip nurodyta Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, remiantis įvertinimo metu gauta informacija, galima teigti, kad T. J. bÅ«damas laisvėje stokojo nuoseklios bei stabilios darbinės patirties bei gebėjimo iÅ¡laikyti ilgalaikius darbo santykius, neįgijo darbinės patirties, o Å¡iuo metu, formaliai, patvirtino savo galimybę dirbti po paleidimo. Atvykęs į įstaigÄ deklaravo iÅ¡rankų darbo pobÅ«džiui požiÅ«rį, įsidarbinti nebandė. Taigi iÅ¡silavinimo, mokymosi ir galimybių įsidarbinti sritis yra tiesiogiai siejama su T.

J. nusikalstamumu. Be to, lėšų tvarkymo ir pajamų sritis yra siejama su nuteistojo nusikalstamumu, ji iÅ¡lieka reikÅ¡minga pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesams bei asmens resocializacijai. Nuteistajam įsitraukiant į legaliÄ darbinę veiklÄ bei sistemingai gaunant pastovias pajamas, jo nusikalstamo elgesio rizika gali bÅ«ti valdoma. Komisija, svarstydama dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo T. J., įvertino ir nuteistojo mÄ stymÄ bei elgesį, nuostatas, emocinę gerovę.

IÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad nuteistasis dar turi eilę savybių, kurios turėtų bÅ«ti koreguotinos: gyvenimo stiliaus ypatumai (komunikacija su nusikalstamÄ patirtį turinčiais asmenimis, nusikaltimai vykdomi bendrininkų grupėse); nepakankamas gebėjimas atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos įtakos; objektyvaus savi-vaizdžio stoka; impulsyvumas; agresyvus elgesys; savitvardos bei savikontrolės stoka; problemų sprendimo įgÅ«džių stoka; nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas; kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; nepakankamas gebėjimas priimti taikomas poveikio priemones bei laikytis nustatytų taisyklių.

Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuteistasis nepakankamai geba atsiriboti nuo neigiamos aplinkos įtakos ir buvo paveikus jai. Nuteistojo gyvenimo stilius, kuris pasižymėjo nuosekliu įsitraukimu į rizikingas situacijas, netinkamos bendravimo aplinkos pasirinkimu, elgesio struktūros stoka, lengvabūdiškumu, nepaisymu nustatytų taisyklių, yra betarpiškai susijęs su T. J. nusikalstamo elgesio raiška. Nors nuteistojo savęs vertinimo lygmuo nėra aukštas, tačiau nuteistasis išlieka labiau teigiamai save vertinantis.

Pirminio vertinimo metu stebėta, jog T. J. kiek stokojantis poreikio savyje identifikuoti negatyvius elgesio ar asmenybės ypatumus, siekiant savo kriminalinės patirties atsakomybę perkelti nepalankiai susiklosčiusioms aplinkybėms. Nuteistasis linkęs labiau prisitaikyti prie supančios aplinkos, nei reikÅ¡ti savo pozicijÄ ar atstovauti savo interesus. Pokalbio metu iÅ¡sako požiÅ«rį, jog viena iÅ¡ dabartinio nusikaltimo įvykdymo priežasčių buvo tai, kad jis buvo pernelyg patiklus ir pasitikintis pažįstamais asmenimis.

Nors T. J. bendravimo situacijose iÅ¡lieka mandagus, atidus, geba palaikyti pokalbį, akių kontaktÄ , nevengia iÅ¡sakyti savo pozicijos, tačiau informacijÄ , susijusiÄ su praeities ir pastarojo nusikaltimo aplinkybėmis, priežastimis bei detalėmis linkęs teikti gan selektyviai, nutylėti ar pateikti subjektyvius paaiÅ¡kinimus. Analizuojant jo kriminalinę patirtį, galima įžvelgti T. J. bÅ«dingÄ impulsyvų elgesį, nepakankamÄ gebėjimÄ Ä¯vertinti tolesnes savo elgesio pasekmes bei orientavimÄ si į asmeninių poreikių ar asmeninės gerovės siekimÄ .

Remiantis įvertinimo metu gautais duomenimis, T. J. mÄ stymo ir elgesio ypatumai gali bÅ«ti siejami su jo nusikalstamo elgesio raiÅ¡ka. Nuteistajam bÅ«dingas nepakankamas gebėjimas pasimokyti iÅ¡ ankstesnės negatyvios patirties, agresyvaus elgesio apraiÅ¡kos, nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgÅ«džiai yra identifikuojami, kaip aktualÅ«s kriminogeniniai poreikiai. Vertinimo metu nustatyta, jog asmens nuostatų srities komponentai: pritarimas nusikalstamiems veiksmams esant finansinio atlygio siekiamybei, požiÅ«ris į visuomenės/bendruomenės gerovės, saugumo vertybes – buvo vieni aktualiausių, bei su jo nusikalstamo elgesio raiÅ¡ka susiję kriminogeniniai poreikiai, kurie pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo metu iÅ¡lieka intervencinių priemonių taikymo objektu.

Taigi Å¡ios aplinkybės nuteistÄ jį įpareigoja dėti dar daugiau pastangų tam, kad mažintų nusikalstamo elgesio rizikÄ ir įtikintų KomisijÄ bei teismÄ , kad jis vis tik vertas pasitikėjimo. Vien tai, kad po paskutinio lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos svarstymo T. J. dalyvavo dvejose užimtumo priemonėse (2022 m. rugpjūčio 1 d. ir 2022 m. spalio 11 d.) bei nuo 2022 m. rugpjūčio 29 d. pradėjo dalyvavimÄ elgesio pataisos programoje, nepakanka, kad T. J. bÅ«tų galima taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos ar daryti iÅ¡vadÄ , jog padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Pažymėtina, kad kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, už kurių mažinimÄ atsakingas pats nuteistasis, iÅ¡liko tie patys. Taigi, nuteistojo mÄ stymo, elgesio ir nuostatų sritys vis dar reikalauja tolesnių nuteistojo tikslingų veiksmų, siekiant teigiamos elgesio korekcijos, o tai dar leidžia abejoti dėl galimybės nuteistÄ jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės. Nuteistasis turi pakankamas galimybes mažinti kintamus dinaminius veiksnius, kas ateityje bÅ«tų pagrindas iÅ¡vadai, jog nuteistasis deda maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Teismas taip pat pažymi, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, kuri ilgÄ laikÄ iÅ¡lieka nepakitusi. Kaip minėta, pagal BVK 82 straipsnio 1 dalį, viena iÅ¡ sÄ lygų taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos yra žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ padarymas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta T. J. žema nusikalstamo elgesio rizika ar kad jis padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas tokiÄ rizikÄ .

Vien tai sudaro pagrindÄ netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad kiekvienu atveju bausmę atliekančio nuteistojo pažanga privalo bÅ«ti vertinama individualiai, todėl abstraktaus pobÅ«džio T. J. skundo argumentai, kad iki bausmės pabaigos liko daugiau nei 3 metai ir 6 mėnesiai, todėl bausmės tikslai yra pasiekti, o jo integracijos į visuomenę procesas, vykdomas lygtinio paleidimo sÄ lygomis, bÅ«tų daug reikalingesnis, nesudaro besÄ lyginio pagrindo T.

J. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. NuteistÄ jį paleisti lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali bÅ«ti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieÅ¡tarautų įstatymų leidėjo valiai. BÅ«tent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikÅ¡mingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019).

Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, nustatytÄ BVK 82 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visÄ nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, kadangi jÄ skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus.

Lygtinis paleidimas taikomas nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. BÅ«tent Å¡iems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lÅ«kesčiams kuo greičiau iÅ¡eiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimÄ nėra absoliuti. Todėl nesutiktina su nuteistojo skundo argumentu, kad buvo pažeisti jo teisėti lÅ«kesčiai, įtvirtinti Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijose Nr. Rec(2003)22 valstybėms narėms „Dėl lygtinio paleidimo“, kuriomis remiantis, lygtinis paleidimas turi bÅ«ti taikomas visiems kaliniams, atitinkantiems minimalius reikalavimus, o galimÄ kalinio neatitikimÄ tokiems reikalavimams kompetentingos institucijos turi įrodyti.

Å ios rekomendacijos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobÅ«džio dokumentai, kurie nepakeičia įstatymuose nustatytų reikalavimų. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad Komisija vienbalsiai priėmė sprendimÄ (5 balsai prieÅ¡) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Pastarosios aplinkybės rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę bÅ«damas neizoliuotas nuo visuomenės. Apibendrindamas iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog skundžiamas Komisijos Nutarimas, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam T.

J. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Kaip jau minėta, Å¡iuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, o pažanga jÄ mažinant yra nepakankama iÅ¡vadai, jog nuteistasis jau Å¡iuo metu nekeldamas grėsmės visuomenei gali bÅ«ti lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, n u t a r i a : nuteistojo T.

J. skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 58-329, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, atmesti. Nutartis per septynias dienas nuo jos nuoraÅ¡o gavimo gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja AuÅ¡ra Dambrauskienė