72b2e29f-8f8d-4b2e-84b2-9d923913bf34 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas Z                                                                                                                                                                                        Baudžiamoji byla Nr. 1A-328-843/2017 Teisminio proceso Nr. 1-68-3-0024-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.8.1.1; 2.11.10; 2.4.6.1; 2.4.7 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                    2017 m. birželio 5 d.       Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ AuÅ¡ros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Stasio Lemežio ir Virginijos Å vedienės, sekretoriaujant ­­­­­­­­­­­­­­­­­­­Loretai Davenienei,dalyvaujant privačiai kaltintojai ir nukentėjusiajai bei pagal prieÅ¡prieÅ¡inį skundÄ iÅ¡teisintajai A.

J. ir jos atstovui advokatui Tomui Jaugelavičiui,iÅ¡teisintajai bei pagal prieÅ¡prieÅ¡inį skundÄ privačiai kaltintojai ir nukentėjusiajai G. S. ir jos gynėjui advokatui Kristijonui Paliučiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal privačios kaltintojos ir nukentėjusiosios bei pagal prieÅ¡prieÅ¡inį skundÄ iÅ¡teisintosios A. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. ir A. J. iÅ¡teisintos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).IÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , teisėjų kolegija, n u s t a t ė :

G. S. privataus kaltinimo tvarka buvo kaltinama tuo, jog paskleidė apie A. J. tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , siekdama pakirsti pasitikėjimÄ ja ir pažeminti, o bÅ«tent: ji 2015 m. rugpjūčio 19 d. praÅ¡yme Lietuvos statistikos departamento generalinei direktorei V. L. nurodė, kad A. J. ant jos (G. S.) kompiuterio, klaviatÅ«ros, darbo stalo tyčia iÅ¡pylė vazonÄ su žemėmis; kad, nuo darbo Vidaus audito skyriuje pradžios (2012 m. balandžio) nėra tinkamai atlikusi nei vieno vidaus audito – absoliučiai visi jos atlikti vidaus auditai buvo atliekami iÅ¡ naujo, nes jų negalima teikti audituojamiesiems; kad visi jos vidaus auditai atlikti pažeidžiant patvirtintÄ Lietuvos statistikos departamento vidaus audito metodikÄ ; kad iÅ¡ naujo atlikus A.

J. vidaus auditus, kiekvienÄ kartÄ prieita visiÅ¡kai kitų pastebėjimų, iÅ¡vadų ir rekomendacijų; kad A. J. darbo metu nuolat užsiiminėja savo asmeniniais darbais, todėl dėl tokio A. J. elgesio ir darbui nepakeliamos situacijos – nuolatinio įžeidinėjimo, žeminimo, apgaudinėjimų, įgaliojimų virÅ¡ijimo – prašė perkelti jÄ (G. S.) į kitÄ kabinetÄ , nes dėl nuolatinio A. J. įžūlaus elgesio neturi galimybių tinkamai eiti savo pareigas.Dėl tokių G. S. veiksmų privati kaltintoja A.

J. kaltino jÄ nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje, padarymu.A. J. privataus kaltinimo tvarka buvo kaltinama tuo, jog paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ ir G. S. žeminančiÄ informacijÄ , o bÅ«tent:ji 2015 m. rugsėjo 2 d. praneÅ¡ime „Apie galimus tarnybinius nusižengimus“ Lietuvos statistikos departamento direktoriaus pavaduotojui nurodė tikrovės neatitinkančiÄ ir G. S. žeminančiÄ informacijÄ teikdama, kad Vidaus audito skyriaus vedėja G. S. nuolat ir sistemingai atlieka jos (A.

J.) darbo vietos “kontrolę”: knisasi po stalčius, perrÅ«Å¡iuoja ir sumaiÅ¡o ant stalo esančius dokumentus, paima dokumentai, su kuriais dirba, o po to tenka ilgai ir nuobodžiai praÅ¡yti, kad jie bÅ«tų grÄ Å¾inti ir ji (A. J.) galėtų tęsti savo darbÄ ; 2015 m. rugpjūčio 20 d. eilinį kartÄ neradusi ant darbo stalo buvusių dokumentų, su kuriais dirbo, paprašė juos grÄ Å¾inti, tačiau rado juos ne padėtus ant stalo, o numestus ant žemės, sutryptus, dalį jų pakiÅ¡tus po kėde; 2015 m. rugpjūčio 27 d. buvo paimtas popierius, papraÅ¡ius gražinti darbui reikalingas kanceliarines priemones, jai stovint prie savo darbo stalo, Vidaus audito skyriaus vedėja G.

S. įžūliai alkÅ«ne pastÅ«mė jÄ ir kumščiu trenkė į rankÄ , dėl ko ji, siekdama apsiginti, buvo priversta pasodinti G. S. į jos darbo kėdę, tačiau ji nenurimo, puolė prie spausdintuvo, pradėjo jį daužyti, iÅ¡laužė spausdintuvo stalčių, su kuriuo mojavo jai (A. J.) prie galvos.Taip pat A. J. 2014 m. spalio 2 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Statistikos departamento direktorei nurodė, kad skyriaus vedėja ėmė ant dokumentų projektų nurodyti ankstesnes datas, nei realiai yra pateikiamos pastabos, tikslingai naudodama įvairias neteisėtas, net ir psichologinio teroro priemones, tokiu bÅ«du jai (A.

J.) sudarė tokias darbo Vidaus audito skyriuje sÄ lygas, kad iÅ¡ esmės yra itin sudėtinga tinkamai atlikti savo darbo funkcijas, turėdama tikslÄ paÅ¡alinti jÄ (A. J.) iÅ¡ užimamų pareigų, kryptingai bandant susikurti tam pagrindÄ .Be to, A. J. 2014 m. spalio 17 d. praneÅ¡ime Statistikos departamento direktorei nurodė kad, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus skyriaus vedėjos G. S. veiksmus – nekonkrečius, prieÅ¡taringus, besikeičiančius, vieni kitiems ir neretai tiek Lietuvos Respublikos įstatymams, tiek Lietuvos statistikos departamento vidaus teisės aktams prieÅ¡taraujančius nurodymus, niekuo nepagrįstus kaltinimus bei dirbtinių pagrindų jiems kÅ«rimÄ , tikslu įgyvendinti savo tikslÄ paÅ¡alinti jÄ (A.

J.) iÅ¡ užimamų pareigų, jos (A. J.) pareiginių funkcijų atlikimas tampa itin sudėtingas – tenka skirti didelį dėmesį ne tik tiesioginių darbo funkcijų atlikimui, bet ir vedėjos „kÅ«rybos“ analizei (pvz., nuolat stebėti, kad nebÅ«tų atgaline data pateikti kokie nors nurodymai, kurių nevykdymu vėliau ji bÅ«tų apkaltinta; kad nebÅ«tų paÅ¡alinti priedai prie darbo dokumentų ir kt.); be to, ji (A. J.) susiduria su jos atžvilgiu tiesioginėmis psichologinio teroro priemonėmis – dokumentų, su kuriais tuo metu dirba, paėmimu ir mėtymu ant jos darbo (dar yra dirbtinio skersvėjo sukėlimu, durų trankymu, stovėjimu prie darbo stalo įsmeigtu į jÄ Å¾vilgsniu bei kitokia, tik G.

S. suprantama kÅ«no kalba ir kt.). Taip pat nurodė, jog jai (A. J.) tenka patirti isteriÅ¡kÄ Å¡aukimÄ (paplonintas meilikaujantis balselis, rezervuotas tik vadovybei), grasinimus dievais ir jų bausmėmis (puikiai dera dirbtinai demonstruojamas religingumas ir bolÅ¡evikinių metodų įvaldymas).Dėl tokių A. J. veiksmų privati kaltintoja G. S. kaltino jÄ nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje, padarymu.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 1 d. nuosprendžiu iÅ¡teisino G. S. ir A.

J. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, savo sprendimÄ motyvuodamas tuo, kad tiek G. S., tiek ir A. J. savo tarnybiniuose praneÅ¡imuose pateikė informacijÄ apie asmens veiksmus nurodydamos, kÄ viena ar kita padarė netinkamai arba ko nepadarė. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra nustatyta įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad G. S. ir A. J. tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodyti teiginiai, dėl kurių jos viena kita kaltina, buvo iÅ¡imtinai melagingi. Teismas konstatavo, kad byloje esantys el. laiÅ¡kai ir Komisijos iÅ¡vados patvirtina, jog tiek G.

S., tiek ir A. J. yra pažeidusios Etikos taisyklių reikalavimus. Taip pat, Komisijos iÅ¡vadose yra nustatyta, kad G. S. ir                 A. J. yra padariusios tarnybinius nusižengimus. Nors Komisijos iÅ¡vadose nebuvo nustatyta, kad A. J. nėra tinkamai atlikusi nei vieno audito, vis dėlto Komisija nustatė A. J. darbo trÅ«kumus (neatsižvelgta į skyriaus vedėjos pateikiamas pastabas dėl projektų, A. J. neatliko jai 2014-09-16 pavesto atlikti Statistinio tyrimo/darbo sÄ naudų vertinimo vidaus audito, nors ir ne iÅ¡imtinai dėl savo kaltės ir kt.).

A. J. nurodoma aplinkybė, jog G. S. nurodymai neretai prieÅ¡tarauja tiek įstatymams, tiek Lietuvos statistikos departamento vidaus teisės aktams, taip pat nelaikytina visiÅ¡kai neatitinkančia tikrovės. TÄ patvirtina ir Komisijos 2014-11-04 iÅ¡vada, kurioje nurodoma, kad G. S. savo nurodymuose įraÅ¡iusi, jog „be suderinimo su skyriaus vedėju darbuotojas neturi teisės praÅ¡yti jokių departamento dokumentų“, pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatytas vidaus auditoriaus teises.

Vertindamas iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog abiejuose kaltinimuose nurodytais atvejais nėra Å¡meižimo dalyko, t. y. žinomai tikrovės neatitinkančios informacijos, kadangi kreipimasis į tiesioginį vadovÄ su tarnybiniu praneÅ¡imu dėl pavaldaus valstybės tarnautojo elgesio, t. y. tiesioginių tarnybinių funkcijų vykdymas, negali bÅ«ti laikomas informacijos paskleidimu, kaip tai numato BK 154 straipsnio 1 dalis. AnalogiÅ¡kai ir A. J. atveju, tarnybiniai praneÅ¡imai, kuriuos ji rašė Lietuvos statistikos departamento generalinei direktorei, negali bÅ«ti laikomi informacijos paskleidimu ir vertinami kaip Å¡meižimas, kadangi informacija buvo pateikiama ne tretiesiems asmenims, o asmeniui, kuriam yra pavaldus skyrius, kuriame dirbo A.

J., ir ne tikslu apšmeižti, o su darbu tarnyboje susijusiais klausimais. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad el. laiškuose tarp           G. S. ir A. J. nurodoma informacija taip pat negali būti vertinama kaip šmeižimas, kadangi laiškais buvo apsikeičiama asmeniškai tarp šalių, o informacijos paskleidimu pagal BK 154 straipsnio 1 dalį nelaikoma atitinkamos informacijos pranešimas pačiam nukentėjusiajam.Apeliaciniu skundu A. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nuosprendžio dalį, kurioje G.

S. iÅ¡teisinta pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, A. J. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu, A. J. praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo netenkintas, priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį G. S. atžvilgiu pagal BK 154 straipsnį 1 dalį, patenkinti A. J. civilinį ieÅ¡kinį – priteisti iÅ¡ G. S. 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 600 eurų turėtoms bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti.Savo skundÄ A. J. iÅ¡ esmės grindžia tais pačiais argumentais, kuriais buvo grindžiamas G.

S. pareikÅ¡tas kaltinimas privataus kaltinimo byloje. Teigia, jog įstatymas nesuteikia asmeniui teisės tarnybiniame praneÅ¡ime tyčia skleisti žinomai tikrovės neatitinkančios informacijos, kuria siekiama paniekinti ar pažeminti asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo. Å meižtas buvo paskleistas tiek Lietuvos statistikos departamento vadovybei, tiek šį tarnybinį praneÅ¡imÄ tyrusiai komisijai, tiek visam Lietuvos statistikos departamentui, t. y. apie G. S. paskleistÄ Å¡meižtÄ sužinojo platus trečiųjų asmenų ratas.

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės nevertino G. S. tarnybiniame praneÅ¡ime paskleistos informacijos, netyrė jos turinio, taip pat nevertino                   G. S. pasiraÅ¡ytų tarnybinės veiklos vertinimo iÅ¡vadų, kurios paneigia tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytÄ informacijÄ . Apeliantė atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas taip pat netyrė veikos subjektyviosios pusės, nenagrinėjo G. S. tyčios platinant tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ .

Byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindÄ teigti, jog G. S. veikė tiesiogine tyčia, nes suprato, kad tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta informacija neatitinka tikrovės ir, kad nėra jokių duomenų, pagrindžiančių Å¡iÄ informacijÄ . G. S. taip pat suprato, kad tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta informacija žemina jos garbę ir orumÄ ir norėjo taip veikti – pažeminti jÄ ir pakirsti Lietuvos statistikos departamento vadovybės pasitikėjimÄ ja. Apeliantės manymu, G. S. tikslingai pateikta tikrovės neatitinkanti informacija neturi nieko bendra su nuomonės reiÅ¡kimu, nes buvo siekta diskredituoti jÄ darbdavio akyse ir sudaryti apie jÄ visiÅ¡kai netinkamos ir savo pareigų nevykdančios valstybės tarnautojos įvaizdį.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje iÅ¡teisintoji A.

J. ir jos atstovas advokatas Tomas Jaugelavičius prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.IÅ¡teisintoji G. S. ir jos atstovas advokatas Kristijonas Paliutis prašė skundÄ atmesti. A. J. apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs kitų esminių BPK pažeidimų, ginčijamÄ nuosprendį patikrino tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.             Šmeižimas pagal BK 154 straipsnį – tai paskleidimas apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimÄ juo.             Teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015, 2K-187-677/2015 ir kt.) iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡meižimo objektyviosios pusės požymis – paskleidimas – tai įstatyme nurodyto pobÅ«džio informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui.

Galimi įvairÅ«s informacijos perdavimo bÅ«dai: žodinis, raÅ¡ytinis, panaudojant spaudÄ , kitas visuomenės informavimo priemones.              Šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Garbė – tai vieÅ¡oji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas. Orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Å meižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo garbę ir orumÄ .

Baudžiamoji atsakomybė už Å¡meižimÄ kyla asmeniui, paskleidusiam informacijÄ , t. y. perdavusiam žinias. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiÅ¡kinius, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kuriÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Informacija egzistuoja kaip objektyvus reiÅ¡kinys, todėl gali bÅ«ti nustatyta remiantis atitinkamais duomenimis. Jų pagrindu asmuo gali atlikti jam svarbius, įdomius ar aktualius jo požiÅ«rį atspindinčius svarstymus ar vertinimus, gali analizuoti, gretinti ar kitaip apdoroti informacijÄ ir gauti iÅ¡vadas.

Å ios mÄ stymo veiklos rezultatai gali bÅ«ti įvairių rÅ«Å¡ių. Pirma, tai gali bÅ«ti subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas-nuomonė. Ji negali bÅ«ti peržiÅ«rima ir paneigiama. Nuomonei netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis tikrais faktais. Antra, tyrimo, apibendrinimo, analizės ar kitokiu bÅ«du kaip individualių pastangų rezultatas gali bÅ«ti gaunama informacija – nauji duomenys apie daiktus, reiÅ¡kinius, savybes ir kt. Tiek nuomonės, tiek informacijos atsiradimo prigimtis yra panaÅ¡i – individuali mÄ stymo veikla, tačiau savo pobÅ«džiu tai yra skirtingi dalykai.

Nuomonė turi vertinamÄ jį, atspindimÄ jį pobÅ«dį, o nauja informacija – konstatuojamÄ jį pobÅ«dį, nes ja teigiami iki tol neiÅ¡sakyti faktinio pobÅ«džio duomenys pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys. Å meižimas yra tyčinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine tyčia, nes kaltininkas paskleidžia žinomai melagingus prasimanymus. Jis suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Kaltininkas tokias žinias gali bÅ«ti prasimanęs, iÅ¡girdęs, sužinojęs iÅ¡ kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės.Nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – pavojinga veika, padariniai, priežastinis ryÅ¡ys ir subjektyvieji požymiai – kaltė) yra bÅ«tinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Kad neteisėta kaltininko veika bÅ«tų pripažinta Å¡meižimu, bÅ«tina visų Å¡ių požymių visuma.

Nesant bent vieno iÅ¡ jų, baudžiamoji atsakomybė negalima.Byloje nustatyta, kad Lietuvos statistikos departamento Vidaus audito skyriaus vedėjÄ G. S. su vyresniÄ jÄ specialistę A. J. siejo pavaldumo valstybės tarnyboje teisiniai santykiai.Nagrinėjamu atveju informacija, kuri, kaip teigiama apeliaciniame skunde, neatitinka tikrovės ir yra Å¡meižikiÅ¡ko pobÅ«džio, nurodyta G. S. tarnybiniuose praneÅ¡imuose, adresuotuose Lietuvos statistikos departamento generalinei direktorei, t. y. asmeniui, kuriam, vadovaujantis Vidaus audito skyriaus nuostatomis, Å¡is skyrius yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas.IÅ¡ Lietuvos statistikos departamento Vidaus audito skyriaus nuostatų (toliau tekste – Nuostatai) 12 punkto matyti, kad skyriui vadovauja ir vadovaudamasis Å¡iais nuostatais jo veiklÄ savarankiÅ¡kai organizuoja skyriaus vedėjas, kuris tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas Statistikos departamento generaliniam direktoriui.

Skyriaus vedėjas teikia Statistikos departamento generaliniam direktoriui pasiÅ«lymus dėl skyriaus valstybės tarnautojų ir darbuotojų skatinimo ir tarnybinių nuobaudų jiems skyrimo, jų kvalifikacijos kėlimo, ir profesinių įgÅ«džių tobulinimo, dalyvauja pretendentų į valstybės tarnautojus ir darbuotojus, skyriuje konkursų komisijos darbe (Nuostatų 14.14 papunktis). Skyriaus vedėjas prižiÅ«ri valstybės tarnautojų ir darbuotojų atliekamus vidaus auditus ir vertina jų darbo dokumentų ir vidaus auditų ataskaitų kokybę, teisės aktų nustatyta tvarka vertina valstybės tarnautojų ir darbuotojų tarnybinę veiklÄ (Nuostatų 4.15 papunktis).

Skyriaus valstybės tarnautojai ir darbuotojai yra tiesiogiai pavaldÅ«s skyriaus vedėjui ir atsako už tinkamÄ savo funkcijų atlikimÄ ir gautų pavedimų vykdymÄ (Nuostatų 16 punktas). Skyriaus vedėjo, valstybės tarnautojų ir darbuotojų kvalifikacinius reikalavimus, pavaldumÄ , funkcijas, teises, pareigas ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas, kiti teisės aktai taip pat pareigybių apraÅ¡ymai (Nuostatų 17 punktas).Vidaus audito skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės apraÅ¡ymo 7.2.1 papunktyje nustatyta, kad Å¡ias pareigas einantis valstybės tarnautojas rengia laiku ir teikia objektyvias ir aiÅ¡kias audito ataskaitas su iÅ¡vadomis, rekomendacijomis, kaip nustatyti vidaus audito metu nustatytas neatitiktis.

ApraÅ¡ymo 8 punkte nustatyta, kad Å¡ias pareigas einantis valstybės tarnautojas yra tiesiogiai Vidaus audito skyriaus vedėjui.Taigi, G. S., bÅ«dama Vidaus audito skyriaus vedėja, ne tik galėjo, bet ir privalėjo ex officio (pagal užimamas pareigas) vertinti savo pavaldinių darbÄ bei tarnybiniuose praneÅ¡imuose vadovybei reikÅ¡ti savo nuomonę dėl jiems pavestų užduočių atlikimo ar neatlikimo. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog tai, kad G. S. 2014-10-28 tarnybiniame praneÅ¡ime, adresuotame Lietuvos Statistikos departamento generalinei direktorei, praÅ¡o įvertinti – ar Vidaus audito skyriaus vyriausiosios specialistės A.

J. elgesys ir jai pavestų užduočių nevykdymas atitinka valstybės tarnautojo veiklos etikos principus – ir nurodo, kad „<...> A. J. galimai atlieka kitus, su vidaus auditu nesusijusius darbus, užuot atlikusi Vidaus audito skyriaus vyriausiosios specialistės darbus. <...>“, nėra teiginys, nes žodis „galimai“ sukuriÄ prielaidÄ , kaip galimÄ priežastį, dėl, G. S. nuomone, netinkamo A. J. užduočių įvykdymo, bet ne paties fakto konstatavimÄ .   IÅ¡ Komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti (sudarytos Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2015 m. gruodžio 2 d.

įsakymu Nr. ŽĮ-361 „Dėl Komisijos sudarymo A. J. galimam tarnybiniam nusižengimui tirti“) 2016-01-04 iÅ¡vados matyti, jog, patikrinus G. S. tarnybiniuose pareiÅ¡kimuose nurodytas aplinkybes, siÅ«loma pripažinti, kad A. J. pažeidė: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau tekste – Ä®statymas) 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktuose numatytus pagarbos žmogui ir valstybei bei pavyzdingumo principus (valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises bei laisves, KonstitucijÄ , valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus ir teismų sprendimus; privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, bÅ«ti nepriekaiÅ¡tingos reputacijos, tolerantiÅ¡kas, pagarbus ir tvarkingas);

Ä®statymo 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų reikalavimus (Valstybės tarnautojai privalo: tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis; laikytis Å¡iame Ä®statyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba); Vidaus tvarkos taisyklių 58 punkto reikalavimÄ ; etikos taisyklių 2.1; 9.2 ir 9.4 papunkčių reikalavimus;

Lietuvos statistikos departamento Vidaus audito skyriaus nuostatų 16 punkto reikalavimus (Skyriaus valstybės tarnautojai ir darbuotojai yra tiesiogiai pavaldÅ«s skyriaus vedėjui ir atsako už tinkamÄ savo funkcijų atlikimÄ be gautų pavedimų vykdymÄ ); Vidaus audito skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės apraÅ¡ymo 7.2.1 papunktį (rengia laiku ir teikia objektyvias ir aiÅ¡kias audito ataskaitas su iÅ¡vadomis, rekomendacijomis, kaip nustatyti vidaus audito metu nustatytas neatitiktis) (t. 1, b. l. 169-178, t. 2, b. l. 58-67).Taigi, faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad, raÅ¡ydama tarnybinius praneÅ¡imus dėl A.

J. darbo rezultatų ir jos elgesio Lietuvos statistikos departamento generalinei direktorei, G. S. vykdė įstatyme ir kituose teises aktuose nustatytas pareigas. Taip pat nustatyta, kad tarnybinius pranešimus nagrinėjo Lietuvos statistikos departamento generalinė direktorė bei jos įsakymu sudaryta Komisija, kuri iš dalies patvirtino G. S. tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes ir nustatė, jog A. J. pažeidė: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų reikalavimus;

Vidaus tvarkos taisyklių 58 punkto reikalavimÄ ; Etikos taisyklių 2.1; 9.2 ir 9.4 papunkčių reikalavimus; Lietuvos statistikos departamento Vidaus audito skyriaus nuostatų 16 punkto reikalavimus, todėl, kolegijos vertinimu, konstatuoti, jog G. S. paskleidė apie A. J. tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , nėra teisinio pagrindo.Nagrinėjamo skundo kontekste taip pat pažymėtina, kad vienas iÅ¡ Å¡meižimo turinį sudarančių po­Å¾y­mių – informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog apie G. S. paskleistÄ Å¡meižtÄ sužinojo platus trečiųjų asmenų ratas, tačiau tokius apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta kaip nepagrįstus, kadangi nagrinėjamoje byloje ir apeliaciniame skunde nėra duomenų, kad minėtų tarnybinių praneÅ¡imų turinys buvo paskleistas tretiesiems asmenims, kurie nėra su­­siję su minėtų tarnybinių praneÅ¡imų nagrinėjimu, o bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, tokių duomenų nenurodė nei pati apeliantė, nei jos gynėjas.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai ati­tin­ka­mo turinio žinios tampa žinomos pareigÅ«nams dėl jų tarnybinių pareigų vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei Å¡i informacija pareigÅ«nų nėra praneÅ¡ama tretiesiems asmenims (Kauno apygardos teismo nutartys Nr. 1A-203/2012, 1A-155/2013, 1A-52/2015, 1A282/2015, 1A-298/2017;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-91/2015). Taigi, pagal formuojamÄ teismų praktikÄ kreipimasis į tiesioginį vadovÄ su tarnybiniu praneÅ¡imu dėl pavaldaus valstybės tarnautojo elgesio ir tiesioginių tarnybinių funkcijų vykdymas negali bÅ«ti laikomas informacijos paskleidimu, kaip tai numato BK 154 straipsnio 1 dalis.BÅ«tina pažymėti ir tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ar dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimÄ ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų bÅ«ti jam skirta, nustatymo gali bÅ«ti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, taigi, Å¡iuo konkrečiu atveju, tai nėra ir baudžiamosios teisės reguliavimo dalykas.

Teismų praktikoje baudžiamoji teisė kaip paskutinė priemonė (ultima ratio) taikytina tik tuomet, jeigu teisiniai santykiai nėra reguliuojami kitomis teisinėmis priemonėmis arba asmens veikloje yra aiÅ¡kÅ«s nusikalstamos veikos požymiai.Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamÄ praktikÄ , teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , – atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieÅ¡ SuomijÄ ir kt.).

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog G. S. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje, ir dėl Å¡ios veikos iÅ¡teisinta pagrįstai, nesant jos veiksmuose Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties požymių. Priimdamas nuosprendį ir padarydamas jame atitinkamas iÅ¡vadas, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos tinkamai įvertino ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.

Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti iÅ¡ naujo ar naikinti ginčijamÄ nuosprendį ir priimti naujÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams.Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje metu iÅ¡teisintosios G. S. gynėjas advokatas Kristijonas Palutis pateikė teismui 2017-05-02 pinigų priėmimo kvitÄ (serija LAT Nr. 892120), patvirtinantį apie jo ginamosios G.

S. turėtas iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme advokato paslaugoms apmokėti, ir prašė priteisti iÅ¡ A. J. G. S. naudai 150 eurų Å¡ioms iÅ¡laidoms atlyginti.             Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pagal FormuojamÄ teismų praktikÄ Å¡ios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylÄ apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas.             Pagal BPK 105 straipsnio 6 dalį, kai kaltinamasis iÅ¡teisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiÅ¡kimÄ , teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso iÅ¡laidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiÅ¡kimÄ buvo pradėtas procesas.              Atsižvelgiant į tai, kad A.

J. buvo privataus kaltinimo bylos iniciatorė, kad jos apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai veikiantys iÅ¡teisintosios G. S. interesus byloje, ir kad Å¡is skundas pripažintas nepagrįstu, darytina iÅ¡vada, jog iÅ¡teisintoji G. S. turi teisę į patirtų proceso iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ visa apimtimi.             Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė: privačios kaltintojos ir nukentėjusiosios bei pagal prieÅ¡prieÅ¡inį skundÄ iÅ¡teisintosios A.

J. apeliacinį skundÄ atmesti.Priteisti iÅ¡ A. J. G. S. naudai 150 eurų turėtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti. Teisėjai                                                                                           AuÅ¡ra Bielskė              Stasys Lemežis                                                                                                              Virginija Å vedienė            Â