72b202c9-e353-4940-9b49-ba2041eb8b09 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr.e2-1304-494/2019 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02586-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.24.2; 2.6.10.5.2.2;3.1.7.4; 3.2..4.11; 3.2.6.5. VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 24 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teisėja Dalia Zeniauskaitė, sekretoriaujant Daivai Å uopienei, Irmai Kasinskienei, Birutei Kapustienei, dalyvaujant ieÅ¡kovams L. G., A. M., A. K., V. P., J. P., P. P., M. Å ., ieÅ¡kovų atstovei advokatei Gabrielei Masiokaitei, atsakovo atstovui advokatui Albertui Å topui, žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų L.

G., A. M., A. K., V. P., J. P., P. P., M. Å ., R. P. ieÅ¡kinį atsakovui AB ,,VilkyÅ¡kių pieninė“ dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė : 1.IeÅ¡kovai ieÅ¡kiniu prašė priteisti priteisti ieÅ¡kovams L. G., A. M., A. K., V. P., J. P., P. P., M. Å ., R. P. iÅ¡ atsakovo AB ,,VilkyÅ¡kių pieninė“ kiekvienam po 2500 EUR dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-01-09 nuosprendžiu (toliau tekste – Nuosprendis) A. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 176 str. 1 d. ir jam skirta 30 MGL, t.y. 1129,80 EUR dydžio bauda. Taikyta LR BK 64 (1) str. bausmę sumažinant vienu trečdaliu ir galutinė bausmė A. B. paskirta 20 MGL, 753,20 EUR bauda. Civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir priteista iÅ¡ AB ,,VilkyÅ¡kių pieninė“ V. P., R. P. bei B. P. po 17 000 EUR kiekvienai neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje civilinis ieÅ¡kinys atmestas. A. B. nuteistas už tai, kad, bÅ«damas darbdavio AB „VikyÅ¡kių pieninė“, atsakingu už įmonės elektros Å«kį, pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui, t. y., AB „VilkyÅ¡kių pieninė“ generalinio direktoriaus 2006-12-01 įsakymu Nr. 63 paskirtas elektros energetikos inžinieriumi, buvo atsakingas už įmonės elektros Å«kį, vykdė elektros įrenginių eksploatavimÄ , privalėjo užtikrinti patikimÄ elektros įrenginių veikimÄ pagal Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių (toliau - SEEÄ®T), patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. 1-100 ir Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių (toliau - EETET), patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-10-29 įsakymu Nr. 1-211 reikalavimus, tačiau 2015 m. liepos 18 d., AB „VilkyÅ¡kių pieninė“ esančioje (duomenys nesklebtini) elektros energetikos inžinierius A.

B., surašė NurodymÄ dėl darbų elektros įrenginiuose Nr. 1, taip virÅ¡ijo savo įgaliojimus, nes darbų vadovo teisės įmonės tvarkomuoju dokumentu jam nebuvo suteiktos. Toliau, organizuojant ir vykdant darbus elektros įrenginiuose neužtikrino dirbančių darbuotojų L. P.ir M. S.saugos ir sveikatos, nes nebuvo taikytos pakankamos apimties apsaugai nuo elektros srovės organizacinės ir techninės priemonės; darbo vieta nebuvo tinkamai paruoÅ¡ta; brigados nariai nebuvo tinkamai instruktuoti darbų atlikimui; darbams atlikti buvo paskirti tinkamai neapmokyti reikiamos kvalifikacijos elektrotechnikos darbuotojai; darbas buvo vykdomas nesilaikant Modulinės tranzitinės transformatorinės MTT VL-404 naudojimo instrukcijos 6 skyriuje Saugos reikalavimų nurodytų saugos reikalavimų remonto darbų vykdymui:

„0,4 kVskyde atlikti aptarnavimo ar remonto darbus galima tiktai išjungus galios transformatorius iš 6÷10kV pusės ir kilnojamuoju įžemikliu įžeminus 0,4 kV šynas“; o darbai, t. y., saugiklių keitimas buvo atliekamas neišjungus galios transformatoriaus, dėl ko remontuojamoje modulinėje tranzitinėje MTT VL-404 transformatorinėje L. P. replėmis keičiant saugiklį, susidarius elektros lankui kilo smūginė banga ir liepsnos pliūpsnis, kuris L. P.sukėlė veido, kaklo, krūtinės, pilvo, abiejų rankų, abiejų šlaunų IIA-IIB-III nudegimus, apimančius 40 proc. kūno paviršiaus.

Tai komplikavosi abiejų plaučių uždegimu, kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, sepsiu, septiniu šoku, dėl ko L. P. Kauno klinikų Centriniame reanimacijos skyriuje 2015-07-25 mirė. Taip pat įvykio metu nesunkiai sužalotas ir šalia transformatorinės buvęs M. S., kuriam padaryti veido ir abiejų plaštakų 4 proc. II A nudegimai. A. B.pažeidė Lietuvo Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, bei Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. 1-100 15 punkto, 20 punkto, 22 punkto, 39 punkto, 60 punkto ir 62 punkto reikalavimus.

Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 182 str. 3 p. nereikia įrodinėti aplinkybių asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Nuosprendyje nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastys: elektrosaugÄ reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimas. Organizuojant ir vykdant darbus elektros įrenginiuose nebuvo užtikrinta dirbančių darbuotojų sauga ir sveikata, nes nebuvo taikytos pakankamos apimties, apsaugai nuo elektros srovės, organizacinės ir techninės priemonės: darbo vieta nebuvo tinkamai paruoÅ¡ta, brigados nariai nebuvo tinkamai instruktuoti darbų atlikimui, darbams atlikti buvo paskirti tinkamai neapmokyti reikiamos kvalifikacijos elektrotechnikos darbuotojai, darbas buvo vykdomas nesilaikant Modulinės tranzitinės transformatorinės MTT VL-440 naudojimo instrukcijos 6 skyriuje Saugos reikalavimų nurodytų saugos reikalavimų remonto darbų vykdymui:

„0,4 kVskyde atlikti aptarnavimo ar remonto darbus galima tiktai iÅ¡jungus galios transformatorius iÅ¡ 6÷10kV pusės ir kilnojamuoju įžemikliu įžeminus 0,4 kV šynas (Nuosprendžio l. 5). Nuosprendyje teigiama, kad byloje įrodyta, jog A. B., bÅ«damas darbdavio AB ,,VilkyÅ¡kių pieninė“, atsakingu už įmonės elektros Å«kį, pažeidė elektrosaugÄ reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimus. A. B. pažeidė LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 str. 1 p., t.y.

L. P., dirbančiam objekte ir esančiam jo žinioje, nesudarė saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sÄ lygų visais su darbu susijusiais aspektais, neužtikrino, kad L. P. darbo vieta ir darbo aplinka atitiktų LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų ir sveikatos norminių aktų reikalavimus; darbo vietos neįrengė taip, kad joje dirbantis L. P. bÅ«tų apsaugotas nuo galimų traumų, jo darbo aplinkoje nebÅ«tų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. Byloje nustatyta, kad A.

B. bÅ«damas atsakingu už įmonės elektros Å«kį, pažeidė darbų saugos įstatymuose ir teisės aktuose nustatytus reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas, turėjęs sunkių padarinių – L. P. mirties, priežastimi (Nuosprendžio l. 6). Apkaltinamasis nuosprendis yra įsiteisėjęs ir paminėti faktai laikytini prejudiciniais Å¡ioje civilinėje byloje. Darbdavys privalo atlyginti neturtinę žalÄ esant nelaimingo atsitikimo darbe faktui nepriklausomai nuo baudžiamosios bylos baigties ir jo konkretaus darbuotojo kaltės. Vadinasi, jei baudžiamojoje byloje yra nustatomas žalos faktas ir jos kilimo priežastys, nagrinėjamoje byloje – netinkamas darbų organizavimas įmonėje, tai yra pakankamas pagrindas darbdaviui taikyti civilinę atsakomybę iÅ¡ naujo nenustatinėjant teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų ir jų civilinių teisinių padarinių.

Trečiasis asmuo M. P. yra L. P. mama. Alytaus rajono apylinkės teismo 2018-02-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1138-292/2018 M. P. ieškinys patenkintas iš dalies. Priteista iš uždarosios akcinės bendrovės „Vilkyškių pieninė“ M. P. 10 200 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 10 200 Eur sumos, pradedant jas skaičiuoti nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017-10-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

Kauno apygardos teismo 2018-07-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1073-896/2018 paminėtas sprendimas paliktas nepakeistas. IeÅ¡kovai yra žuvusiojo L. P. seserys ir broliai. Dėl staigios ir netikėtos brolio žūties jie patyrė itin didelį dvasinį sukrėtimÄ bei fizinės sveikatos pablogėjimÄ . Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo turi teisę į teisingÄ nusikaltimu patirtos žalos atlyginimÄ . Tai iÅ¡plaukia iÅ¡Â Konstitucijos 30 ir 109 str., juos detalizuojančių CK 6.250, 6.263, 6.283–285 ir kitų straipsnių.

Civiliniame kodekse nėra numatyti kokie nors neturtinės žalos atlyginimo ribojimai subjektų atžvilgiu. CK 6.250 str. 2 d. numatyta bendra nuostata, kad neturtinė žala, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, dėl asmens gyvybės atėmimo ar sveikatos sutrikdymo atlyginama visais atvejais. CK 6.284 straipsnyje „Atsakomybė už dėl gyvybės atėmimo atsiradusiÄ Å¾alÄ â€œ yra vardijami asmenys, kurie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ gyvybės atėmimo atveju (asmenys, kurie buvo mirusiojo iÅ¡laikomi arba jo mirties dienÄ turėjo teisę gauti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi iÅ¡laikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties), tačiau, kaip iÅ¡aiÅ¡kino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 2K-853/2007, Å¡i norma nėra ribojanti, joje pateiktas artimųjų, galinčių pretenduoti į pinigus už neturtinę žalÄ , sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. CK 6.283 str.

„Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju“ nėra suformuluota jokių specialių (taip pat ir ribojančių) taisyklių dėl artimųjų (įskaitant brolius, seseris) neturtinės žalos, tad remiantis bendrÄ ja 6.250 str. nuostata, jiems pinigai už neturtinę žalÄ gali bÅ«ti priteisiami. Kaip ne kartÄ savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiais Teismas, neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.).

Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Ji gali būti padaroma, pažeidžiant skirtingus teisinius gėrius. Teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala, yra vienas iš faktorių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli.

Akivaizdu, Å¡ioje byloje to niekas ir neginčija, kad nuteistasis, nors ir neatsargiais veiksmais, tačiau vis dėlto pažeidė aukščiausiÄ teisinį gėrį – žmogaus gyvybę. Neabejotina, kad žuvusiojo, ieÅ¡kovų brolio kaip ir kiekvieno žmogaus gyvybė, yra aukščiausia vertybė, kurios įkainoti neįmanoma, kaip neįmanoma iÅ¡matuoti ieÅ¡kovų dėl netekties patirto dvasinio skausmo bei kančių. Patirta dvasinė skriauda tik dalinai gali bÅ«ti įvertinta ir kompensuota materialiai.

Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas, tarp jų ir materialinė kompensacija, negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ tik kai kada (geriausiu atveju) galima iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant inter alia materialiÄ kompensacijÄ už moralinę žalÄ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Neturtinės žalos atlyginimo sÄ lygos ir skaičiavimo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d.

Å ioje normoje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, kuriuo atimta žmogaus gyvybė. Tarp ieÅ¡kovės A. M. ir žuvusiojo buvo 3 metų skirtumas, jų santykiai nuo vaikystės buvo labai artimi. L. buvo paklusnus, draugiÅ¡kas niekam nekeliantis problemų berniukas, todėl suaugus ir sukÅ«rus savo Å¡eimas, jie ir toliau Å¡iltai ir artimai bendravo. Kai A. M. remontavosi butÄ ir reikėjo pakeisti senus laidus, L. P. su malonumu sutiko pagelbėti.

PrieÅ¡ 3 metus (2015 m. balandžio mėn.), kai A. M. Å¡ventė savo 50 metų jubiliejų, L. buvo ypatingai linksmas ir daug Å¡oko, tarsi jausdamas, kad tai paskutinis jo pasilinksminimas, nes po 4 mėnesių, kai turėjo Å¡vęsti ieÅ¡kovų ir žuvusiojo motinos M. P. jubiliejų (2015-07-25) jis jau jo nesulaukė ir likus savaitei iki Å¡ventes įvyko žiauri tragedija. TÄ dienÄ A. M. dirbo Kauno klinikose, kai jai paskambino L. P. žmona V. ir pranešė Å¡iurpiÄ Å¾iniÄ , pasakė, kad broli reanimobiliu perveÅ¡ i Kauno klinikų reanimacijÄ .

A. M. iÅ¡tiko Å¡okas, nebesugebėjo toliau dirbti. Tačiau kolegei sugirdžius jai raminamųjų nuėjo pasitikti brolio, bet jis nebuvo panaÅ¡us visai i save, visas sutinęs, o jo gyvybę palaikė aparatai. A. M. visÄ savaitę, po du kartus lankė ji reanimacijoje, turėdama nedidelę viltį, kad jis iÅ¡gyvens, nors kaip medikė suprato, jog Å¡ansų mažai. Taigi jis kentėjo dideles fizines kančias, o A. M. tÄ savaitę negalėjo naktimis miegoti, teko gerti raminamuosius, o užmigus sapnavosi koÅ¡marai.

Nors prabėgo 3 metai, bet matyti vaizdai ir brolio kančios, tarsi gili kraujuojanti, žaizda ieÅ¡kovei iÅ¡liks ilgam, labai jo trÅ«ksta, nebemieli tapo brolių, seserų gimtadieniai ir susitikimai, juk buvo toks sveikas, trokÅ¡tantis gyventi, dalinantis save kitiems. IeÅ¡kovei neapsakomai skaudu, kad per neaprÅ«pintas saugos priemones ir neatjungtÄ galingÄ itampÄ , buvo atimta brolio gyvybė. Po L. P. mirties ieÅ¡kovei pradėjo tinti, skaudėti ir ,,sukinėti“ rankų ir kojų sÄ narius, tai yra didelio streso pasekmės, gydytojas skyrė vaistus, kuriuos ieÅ¡kovė geria jau metus laiko.

Tarp žuvusiojo L. ir jo sesers ieÅ¡kovės A. K. buvo 1 metų ir 3 mėnesių amžiaus skirtumas, kartu augo, ieÅ¡kovė A. žinojo visas jo svajones ir siekius. BÅ«tent A. jį supažindino su jo bÅ«sima žmona V. Labai artimi iÅ¡liko ir vėliau: susitikdavo per visas Å¡ventes, tai (duomenys nesklebtini) (tėviÅ¡kėje), tiek pas A., tiek (duomenys nesklebtini), jaukiuose paties žuvusiojo statytuose namuose. KeletÄ vasaros atostogų L. su V. ir dukrytėmis praleido pas A., (duomenys nesklebtini), kai jos Å¡eima renovavo savo namÄ .

L. pakeitė senÄ elektros instaliacijÄ , tai darė labai kruopščiai, po keletÄ kartų pasitikrindamas, ar iÅ¡jungta elektros srovė. Dažnai su A. Å¡eima plaukiodavo baidarėmis (duomenys nesklebtini) upe, organizuodavo giminės susitikimus. Jis visada su džiaugsmu juos organizuodavo, buvo linksmas, pilnas entuziazmo, tiesiog tryÅ¡ko noru gyventi. Deja, į paskutinį susitikimÄ (motinos jubiliejų) jis jau negalėjo atvykti. Netekus brangaus brolio buvo siaubingai sunku, A. vis neapleisdavo mintys, kodėl taip labai mylėjęs gyvenimÄ ir artimuosius paliko šį pasaulį.

Naktimis negalėjo užmigti, teko vartoti raminamuosius vaistus, paramos ieškojo bažnyčioje, išgyventi padėjo tik stiprus tikėjimas. Nors laikas bėga, tačiau A. labai trūksta mylimo, artimo, švelnaus ir rūpestingo brolio, jis visada liks jos širdyje, dvasinių išgyvenimų intensyvumas dėl brolio mirties nesumažėjęs. Ieškovė L. G. su žuvusiu broliu buvo labai artima. Tarp jų buvo 5 metų amžiaus skirtumas. Augdami leido daug laiko kartu, juos siejo panašūs užsiėmimai, interesai, stiprus dvasinis ryšys.

Jis kaip vyresnis brolis daugeliu atvejų ieÅ¡kovę paglobodavo mokykloje, patardavo, iÅ¡klausydavo, užstodavo, padėdavo pamokų ruoÅ¡oje ir kt. Tokiu bÅ«du nuo pat ankstyvos vaikystės tarp jų buvo susiformavęs itin gilus dvasinis ryÅ¡ys. Å i ieÅ¡kovė pažymi, jog jų Å¡eimoje tarp brolių ir seserų yra iÅ¡puoselėtas labai stiprus bendrystės ir dvasinis ryÅ¡ys, kuris tęsiasi visÄ gyvenimÄ . Nesvarbu kuriame mieste ar Å¡alyje kuris begyventų. Lygiai taip pat ir su broliu L. SukÅ«ręs Å¡eimÄ jis iÅ¡vyko gyventi į (duomenys nesklebtini).

NežiÅ«rint į tai, jie visÄ laikÄ palaikė labai glaudžius ryÅ¡ius. Bent kartÄ per savaitę susiskambindavo telefonu. Labai dažnai susitikdavo pas mamÄ tėviÅ¡kėje. Tai vieta, kurioje dalindavosi savo džiaugsmais ir rÅ«pesčiais, džiaugdavosi savo mamyte, pagelbėdavo jai kuo galėdami. Å eimos susibÅ«rimai pas mamÄ , gamtoje ar pas kažkurį iÅ¡ brolių ar seserų bÅ«davo be galo Å¡ilti, pilni džiaugsmo. Plaukdavo kartu su baidarėmis, dainuodavo, Å¡okdavo, linksmindavosi. L. bÅ«davo jų susitikimų siela.

IeÅ¡kovė L. G. niekada nepamirÅ¡ jo visada besiÅ¡ypsančio, linksmo, dainuojančio. Jo netekus atsirado niekuo neužpildoma tuÅ¡tuma. Po jo žūties kai iÅ¡girsta dainuojant lietuviÅ¡kas dainas, tas dainas, kurias dainuodavo kartu su L. – negali sulaikyti aÅ¡arų, viskas taip gyva, taip jo trÅ«ksta. (duomenys nesklebtini) buvo irgi buvo planuojamas gražus pabuvimas kartu, ruošėsi minėti mamos (duomenys nesklebtini) gimtadienį. Planavo žaidimus, dainos vakarÄ . Ruošėsi visi Å¡eimos nariai, aktyviai planavo, nes be galo brangÅ«s jų Å¡eimos susitikimai. (duomenys nesklebtini) žinia apie atsitikusiÄ tragedijÄ (duomenys nesklebtini) pieninėje ieÅ¡kovę pasiekė tuo metu kai buvau tėviÅ¡kėje (duomenys nesklebtini) pas mamÄ .

Tuo metu kartu buvo brolis N. ir sesė R. sugrįžę iš(duomenys nesklebtini), buvo brolis P. gyvenantis su mama tėviškėje (duomenys nesklebtini). Neįmanoma žodžiais išreikšti patirto šoko, begalinio sielos skausmo, praverktų nežinios dienų ir naktų, tikint, kad L. išgyvens. Darbdavė leido ieškovei trumpintis darbo dienas, nes dirbti negalėjo nei fiziškai, nei dvasiškai: visos mintys buvo apie L. Niekuomet neužmirš nežmoniškai sužaloto jo kūno, kuomet pamatė lankydama L. klinikų reanimacijoje.

Kai atėjo (duomenys nesklebtini), visa didelė šeima susirinko (duomenys nesklebtini) bažnyčioje, meldėsi ir prašė, kad L. išsaugotų. Tačiau sugrįžus iš bažnyčios pasiekė skambutis iš (duomenys nesklebtini) klinikų, kad visų taip mylimo brolio nebėra – nesutramdomas skausmo šauksmas sklido iš jų lūpų ir šiandien tas skausmas praėjus trims metams neapleidžia širdies. Ieškovas J. P. pažymi, jog iš 6 brolių, L. buvo jo jaunesnysis brolis, todėl nuo pat vaikystės teko jį prižiūrėti, rūpintis juo, jo mokslais, laisvalaikiu, kartu dirbdavo namų ūkio darbus.

Kadangi augo tremtinių Å¡eimoje, L. buvo įskiepyta patriotiÅ¡kumo dvasia, sÄ Å¾iningumas, darbÅ¡tumas. Jie dalindavosi bendromis mintimis, svajonėmis, lÅ«kesčiais. J. juo didžiavosi, kaip drÄ siu, patriotiÅ¡ku žmogumi ir palaikė jo idėjas. L., buvo sÄ Å¾iningas, doras, laikėsi sveikos gyvensenos principų, sukÅ«rė gražiÄ Å¡eimÄ , su kuria artimai bendravo brolio J. Å¡eima, dažnai svečiuodavosi vieni pas kitus. Jis visada skubėdavo padėti, buvo kupinas gerų patarimų, idėjų, todėl visada gera bÅ«davo su juo susitikti, bÅ«ti kartu.

Taip pat bendraudavo ir telefonu, el. paštu, į savaitę po kelis kartus, dalindavosi nuotraukomis, prisiminimais, aptardavo visuomeninio gyvenimo įvykius, nuveiktus ir būsimus darbus tiek pas save, tiek tėviškėje. L. vienintelis iš šeimos grojo akordeonu, gražiai dainavo, giedojo bažnyčios chore, todėl švenčiant šeimos šventes, kurių didelėje šeimoje būdavo daug, visada gera būdavo būti su juo kartu. Augdami kaime nuo vaikystės ieškovas su L. slidinėdavo, todėl ir vėliau buvo labai didžiuliai slidinėjimo entuziastai.

Paskutinius 15 metų iki L. netekties kartu važiuodavo į slidinėjimo keliones užsienyje. Šios kelionės ir bendras hobis juos dar labiau suartino, palikdavo labai daug gražių bendravimo akimirkų. Be to, žuvusysis buvo ieškovo J. P. sūnaus S. ir dukros Š. krikšto tėvas. Įvykus baisiai nelaimei, kai sprogimo metu jo brolis nudegė 40 proc. viso kūno, L. žmona V., iškart paskambino ieškovui J. P., kaip vienam artimiausių su L. bendravusių brolių. Žinia apie nelaimę buvo staigi, baisi ir netikėta.

IeÅ¡kovÄ J. P. iÅ¡tiko Å¡okas, jį apėmė neviltis, iÅ¡gÄ stis, skausmas, suvokiant, kokias kančias patyrė ir kenčia jo brolis. Naktį kankino nemiga, baimė, gėrė raminamuosius vaistus. Žinia, kad brolis neiÅ¡gyveno dar labiau J. P. sugniuždė, jį apėmė depresija, verkdavo, darbe negalėjo susikaupti, krito darbingumas, gėrė vaistus. Å iÄ baisiÄ nelaimę jis labai skaudžiai iÅ¡gyveno. Neteko labai artimo ir brangaus žmogaus, kurio jam trÅ«ksta ir trÅ«ks visÄ gyvenimÄ .

Å ios nelaimės pasekmes jaučia ir dabar. IeÅ¡kovui V. P. jo brolis L. imponavo tuo, kad mokėjo visus juos uždegti savo begaliniu gerumu ir linksmumu ir jų visų ryÅ¡ys tik stiprėjo. DrÄ sos, kurios jis turėjo tiek daug galima buvo tik pavydėti, jis bÅ«damas paauglys iÅ¡drįso sovietiniais laikais nukabinti rusiÅ¡kÄ vėliavÄ nuo savivaldybės per vasario 16. ir iÅ¡kėlė Lietuvos trispalvę. Tuo tarpu ieÅ¡kovas nors ir vyresnis už jį, bet tiek drÄ sos neturėjo. SukÅ«ręs Å¡eimÄ ieÅ¡kovas V.

P. pasistatė namus Å¡alia tėviÅ¡kės, taip su L. buvo Å¡alia vienas kito. Nors L. sukÅ«ręs Å¡eimÄ apsigyveno (duomenys nesklebtini) ir tada jų ryÅ¡ys nesusilpnėjo. Vos ne kas savaitę arba ieÅ¡kovas pas L. užsukdavo arba L. pas ieÅ¡kovÄ , ar į tėviÅ¡kę. Kai pasiekė žinia apie L. atsitikusiÄ tragedijÄ , V. P. žemė iÅ¡slydo iÅ¡ po kojų, ir jis svarstė, kodėl jam dar tokiam jaunam teko tai patirti, geriau jau ieÅ¡kovas bÅ«tų jo vietoje, vis tik, ieÅ¡kovas deÅ¡imt metų vyresnis.

L. išėjus, liko gili netekties praraja, nenusakomas Å¡irdies skausmas, pajuto, kad dar deÅ¡imt metų pasendino jį Å¡i netektis. Ir nors praėjo trys metai, dvasinis skausmas yra begalinis, ir neaiÅ¡ku, ar kada tai liausis. IeÅ¡kovas P. P. vyresnis už L. 7 metais, taigi L. užaugo jo akyse. L. buvo labai draugiÅ¡kas, jautrus, sÄ Å¾iningas ir užjaučiantis kitus. Kai jų tėvas nuseno ir sunkiai susirgo, tai jis labai norėjo, kad į tėviÅ¡kę sugrįžtų bÅ«tent sÅ«nus L. Tačiau dėl jo žmonos V. sergančios ir vieniÅ¡os mamos, negalėjo sugrįžti iÅ¡ (duomenys nesklebtini).

Tada tėvais rÅ«pintis ir tėviÅ¡kę puoselėti sugrįžo ieÅ¡kovas P. su Å¡eima, prie to daug prisidėjo ir L. Jis buvo labai dažnas svečias tėviÅ¡kėje, tiek prie Å«kio darbų, tiek padėjo kartu įrengti vidaus tualetÄ su vonia ir vandentiekiu bei grindinio Å¡ildymo sistema. Keitė senas elektros instaliacijas, bet buvo ypač atsargus, visada įsitikindavo, ar iÅ¡jungta įtampa. Visos metinės Å¡ventės ir mamos gimtadieniai buvo Å¡venčiamos tėviÅ¡kėje, L. su dideliu malonumu atvykdavo su Å¡eima.

L. dažnai P. skambindavo, teiraudavosi ar nereikia kokios pagalbos. Jų ryÅ¡ys buvo labai stiprus, gal kad abu giedojo bažnyčios chore, buvom giliai tikintys. Ir Å¡iai dienai ieÅ¡kovui dėl L. žūties Å¡irdį spaudžia, bėga dienos ir metai, bet jis jau niekada nesugrįš į savo taip mylimÄ ir brangiÄ tėviÅ¡kę. TrÅ«ksta žodžių apsakyti, kokia gili žaizda liko ieÅ¡kovo Å¡irdyje. Kai gimė L., ieÅ¡kovei M. Å . buvo 8-eri metai. IeÅ¡kovė labai mylėjo savo mažesnįjį broliukÄ .

Kadangi buvo didelė Å¡eima reikėdavo padėti mamai jį prižiÅ«rėti. Augindami juos tėvai iÅ¡mokė gražaus bendravimo, iÅ¡ugdė stiprų tarpusavio supratimÄ ir palaikymÄ . SukÅ«rę Å¡eimas nesiliovė bendrauti. Visada rÅ«pėjo ir rÅ«pi kaip sekasi gyventi jos broliui. Palaikė draugiÅ¡kus ir gražius santykius: skambučiais telefonu, susitikdami per Å¡eimos narių gimtadienius, įvairias metų Å¡ventes, dažniausiai pas mamÄ tėviÅ¡kėje arba pas kurį iÅ¡ brolių ar sesių.

Kuomet neteko darbo, bankrutavus (duomenys nesklebtini) medvilnės kombinatui, L. ne sykį ieškovei M. Š. padėjo finansiškai, ir moraliniu palaikymu. Po tragedijos (duomenys nesklebtini) pieninėje (duomenys nesklebtini) patirti nežmoniški išgyvenimai ir didelis stresas stipriai paveikė ieškovės sveikatos būklę. (duomenys nesklebtini) ieškovei M. Š. diagnozuotas krūties vėžys (Dgn. C50.4). Buvo atlikta naviko šalinimo operacija, taikytas spindulinis gydymas, o šiuo metu tęsiamas medikamentinis gydymas.

Visa tai labai pablogino ieÅ¡kovės gyvenimo kokybę. KrÅ«tų mamografinį tyrimÄ pagal sveikatos ministro patvirtintÄ patikros programÄ ieÅ¡kovė atlieka kas du metus. (duomenys nesklebtini) atliktas mamografinis tyrimas buvo be pakitimų, o (duomenys nesklebtini) jau buvo rasta krÅ«ties onkologija. Labai tikėtina, kad ji atsirado bÅ«tent po patirtų iÅ¡gyvenimų dėl brolio žūties. Netekties skausmas einant laikui nemažėja, nes žuvęs brolis L. buvo labai jai brangus, labai artimas. Jo visada labai trÅ«ks.

IeÅ¡kovas R. P. yra vyriausias L. brolis. Jis pažymi, jog tėvai buvo labai religingi, nebuvo jokio alkoholio, ar smurto Å¡eimoje. Gal todėl geras tėvų pavyzdys leido suprasti svarbiausias gyvenimo vertybes. R. P. nuo mažų dienų jautė paÅ¡aukimÄ kunigystei, todėl ir su L. buvo labai stiprus dvasinis ryÅ¡ys. Jis buvo didelis tėvynės patriotas, labai mylėjo DievÄ ir jį supančius žmones. R. P., kaip kunigui, daug kartų L. padėjo kraustytis iÅ¡ vienos parapijos į kitÄ . Niekada nesakydavo, kad sunku ar negali padėti.

Kai L. sutiko gyvenimo draugę, R. P. juos sujungė santuokos sakramentu, o į gyvenimÄ atėjus dviems jų dukrytėms suteikė krikÅ¡to sakramentÄ . L. dažnai R. lankydavo su savo Å¡eima, kiekvienÄ sekmadienį kalbėjo telefonu, per metines Å¡ventes susitikdavo tėviÅ¡kėje. Todėl įvykus tragedijai sunku patikėti, kad jo ieÅ¡kovas neteko visiems laikams. R. P., bÅ«damas kunigu, L. suteikė ir ligonio patepimÄ . NežmoniÅ¡kai sužaloto brolio veidas ir kÅ«nas pasilikęs R. P. atmintyje ir sukėlė stiprius dvasinius iÅ¡gyvenimus.

IeÅ¡kovas visada maldoje jį prisimena, nes L. mirė kaip kankinys su nepakeliamais skausmais. Pažymėtina, kad visi ieÅ¡kovai labai didžiavosi L. P., nes jis buvo tikras Lietuvos patriotas, kadangi dar besimokydamas vidurinėje mokykloje, tarybiniais metais (duomenys nesklebtini) iÅ¡drįso iÅ¡kelti Lietuvos trispalvę ant (duomenys nesklebtini) vykdomojo komiteto pastato. TurbÅ«t jau tada jis pajautė paÅ¡aukimÄ bÅ«ti savanoriu, nes atgavus nepriklausomybę įstojo į kraÅ¡to apsaugÄ . Nors ir bÅ«damas užimtas, jis rasdavo laiko daugumai iÅ¡ brolių, seserų pagelbėti iÅ¡vedžiojant elektrÄ , kÄ jis geriausiai mokėjo.

Kadangi Å¡eima didelė, o nepraleisdavo nei vieno iÅ¡ jų gimtadienių, metinių Å¡venčių, tai visi suvažiuodavo į tėviÅ¡kę, pas mamÄ . Dažnai darydavo giminės susiėjimus, kuriuose bÅ«tent L. bÅ«davo Å¡venčių siela, visada linksmas, paslaugus, ypač mėgėjas daug Å¡okti. Kaip jau minėta, (duomenys nesklebtini) turėjo bÅ«ti Å¡venčiamas trečiojo asmens M. P. (duomenys nesklebtini) metų Jubiliejus, tÄ dienÄ ieÅ¡kovai kartu su motina meldėsi už L. sveikatÄ , bažnyčioje už jį buvo laikomos Å¡v. miÅ¡ios, visi tikėjosi stebuklo, tačiau sugrįžus iÅ¡ bažnyčios, ieÅ¡kovus pasiekė žinia apie L.

P. mirtį. Taigi kaip matyti iÅ¡ virÅ¡ iÅ¡dėstyto, dėl staigios brolio mirties IeÅ¡kovai patyrė dvasinius sukrėtimus, tuÅ¡tumÄ , neviltį, fizinės sveikatos pablogėjimus, jų galimybė visaverčiai gyventi netekus brolio, yra ilgalaikiai apribota. Pažymėtina, kad IeÅ¡kovų brolis buvo pačiame ,,jėgų žydėjime“ ir tokio amžiaus žūti per akivaizdžiai aplaidžiai atliekamas pareigas, kada dėl jo mirties kaltas darbdavio darbuotojas dar labiau didino IeÅ¡kovų dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Pabrėžtina ir tai, kad L. P. savaitę buvo gydomas (duomenys nesklebtini) reanimacijos skyriuje, kas teikė vilties, jog IeÅ¡kovų brolis iÅ¡gyvens, todėl jie patyrė itin stiprų sukrėtimÄ jam mirus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusysis žuvo apdegęs 40 proc. kÅ«no, savaitę buvo gydomas ligoninėje, kentėjo didelius skausmus, taigi tokios aplinkybės visiems ieÅ¡kovams (žinant apie brolio dideles kančias) sukėlė ilgalaikius ir sunkius dvasinius iÅ¡gyvenimus. Pažymėtina, kad CK 6.250 str. numatyti neturtinės žalos priteisimo kriterijai, į kuriuos teismas turi atsižvelgti: 1) neturtinės žalos pasekmės;

2) žalÄ padariusio asmens kaltė;

3) žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis;

4) jei padaryta turtinė žala, turtinės žalos dydis;

5) kitos turinčios reikÅ¡mės bylai aplinkybės bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais. Å is sÄ raÅ¡as nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija, socialinė padėtis, moters nėštumas ir kt.). Visų pirma, neturtinės žalos atlyginimÄ didina pažeistos vertybės pobÅ«dis (žmogaus gyvybė ir dvasinės kančios dėl artimo žmogaus netekties), didžiausios žmogaus vertybės – žmogaus gyvybės, pinigais atlyginti neįmanoma.

Atsižvelgtina ir į tai, kad Atsakovas AB ,,VilkyÅ¡kių pieninė“ yra pelno siekiantis juridinis asmuo, iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamos interneto svetainės http://rekvizitai.vz.lt/imone/vilkyskiu_pienine/ matyti, kad Atsakovo apyvarta 2016 m. siekė virÅ¡ 100 000 000 EUR.  Taigi remiantis paminėtu, taip pat teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais IeÅ¡kovai praÅ¡o priteisti kiekvienam iÅ¡ jų po 2500 EUR neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovo AB ,,VilkyÅ¡kių pieninė“. Taip pat IeÅ¡kovams priteistinos 5 proc. metinės procesinės palÅ«kanos (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

3. Ieškovė L. G. prašė ieškinį tenkinti. Parodė, kad kad ji šeimoje yra jauniausia sesuo, tarp mirusio brolio L. P. ir jos buvo 5 metų amžiaus skirtumas, jie su broliu buvo artimi, tarp visų ieškovų ir mirusio brolio buvo labai stiprius ryšys. Jie visi kartu susitikdavo per šventes, brolis L. P. buvo šeimos šviesulys, visada su šypsena, mėgo dainuoti, šokti, jis buvo visų jų susitikimų siela. 2015-07-25 turėjo būti visų ieškovų motinos jubiliejus, brolis L. P. visiems išsiuntė kvietimus į šventę. 2015-07-16 jai paskambino brolio L.

P. žmona ir pranešė, kad brolis L. P. stipriai apdegė, yra labai sužalotas. VisÄ savaitę brolis kentėjo skausmus, visi ieÅ¡kovai kartu su broliu tai kentėjo. (duomenys nesklebtini) visi ieÅ¡kovai kartu meldėsi bažnyčioje už brolį L. P. ir tÄ pačiÄ dienÄ paskambino iÅ¡ ligoninės ir pranešė, kad brolio nebėra. Po Å¡io įvykio gyvenimas apsivertė, ji pati dirbo ir dirba psichikos sveikatos ir bendrosios praktikos slaugytoja (duomenys nesklebtini), bet jai pačiai reikėjo psichologo pagalbos.

Po įvykusios nelaimės iki Å¡ios dienos kai ji iÅ¡girsta dainas, kurias kartu dainuodavo su broliu, ji verkia, kai ji pamato lauÅ¾Ä , jai tai asocijuojasi su brolio L. P. mirtimi. Duomenų apie jos gydymÄ pas psichologÄ neturi, nes jÄ konsultavo jos darbo kolegė psichologė, konsultacijos bÅ«davo vienÄ kartÄ per savaitę, po to vienÄ kartÄ per mėnesį, medikamentų ji nevartojo. AsmeniÅ¡kai brolio netektis paveikė jos Å¡eimÄ , Å¡eimos narius, kurie jai padėdavo buityje ir kartu iÅ¡gyveno jos kančiÄ , vaikai jÄ nuolat matydavo nuolat verkiančiÄ .

Kai brolis L. P. gulėjo ligoninėje, ji jį lankė reanimacijoje, matė jį per stiklÄ , pas brolį jos neleido. Ji neatpažino brolio, tai buvo koÅ¡mariÅ¡kas vaizdas, neįsivaizduoja kaip tuos nudegimus brolis galėjo iÅ¡tverti. Po brolio mirties ji pastoviai apie jį galvoja, negali jo pamirÅ¡ti. Dabar visi ieÅ¡kovų susitikimai nėra linksmi, gyvenimas kardinaliai pasikeitė. Ji su broliu L. P. dažnai bendraudavo telefonu, vienÄ kartÄ per savaitę. Iki to įvykio brolį ji matė per motinos dienÄ .

Visi ieÅ¡kovai – broliai ir sesės per visas Å¡ventes bendraudavo kaip visa Å¡eima, susitikdavo bent kartÄ per mėnesį. Kiekvieno iÅ¡ ieÅ¡kovų ryÅ¡ys buvo su broliu ypatingas, todėl visi ieÅ¡kovai praÅ¡o kiekvienam priteisti po 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti, sunku iÅ¡skirti kuriam iÅ¡ ieÅ¡kovų padaryta didesnė ar mažesnė žala. Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ ji neprašė pripažinti jÄ nukentėjusiÄ ja, nes nežinojo, kad turi tokiÄ teisę.

4. IeÅ¡kovė A. M. prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Parodė, kad tarp jos ir mirusio brolio L. P. buvo trijų metų skirtumas, su broliu buvo artimi santykiai. Visi ieÅ¡kovai augo religingoje Å¡eimoje, jų tėvai rodė gerÄ pavyzdį, jie žinojo, kas tai yra dora, sÄ Å¾inė, meilė artimam ir tėvynei. Brolis L. P. buvo darbÅ¡tus, draugiÅ¡kas, su broliu visi kartu Å¡vęsdavo Å¡ventes. Ji gyveno (duomenys nesklebtini), o brolis L. P. (duomenys nesklebtini), brolis pas jÄ atvykdavo kartu su Å¡eima, ji taip pat pas brolį lankydavosi.

L. jai padėdavo daryti remontÄ , pakeitė elektros laidus be jokio atlygio. Ä®vykio su broliu metu ji dirbo (duomenys nesklebtini) neurochirurgijos skyriuje anesteziste – slaugytoja. Apie nelaimę jai pranešė paskambinęs brolis P, tada ji paskambino brolio L žmonai ir pastaroji jai pasakė, kad brolį veÅ¡ iÅ¡ (duomenys nesklebtini) klinikas. JÄ iÅ¡tiko Å¡okas, dar iÅ¡vakarėse ji telefonu kalbėjo su broliu L kaip bus rengiamas mamos jubiliejus. Kai ji pamatė brolį L reanimacijoje, jÄ iÅ¡tiko Å¡okas, jis visas buvo sutinęs, nebuvo nei plaukų, nei blakstienų, brolis buvo palaikomas dirbtiniu aparatu.

Ji kasdien ryte ir vakare lankė brolį, gal jo sveikata pagerėjo, bet gydytojai vilties neturėjo. Po to ji negalėjo dirbti, gėrė raminamuosius vaistus, sapnuodavo koÅ¡marus, kad L jÄ kviečia jį iÅ¡gelbėti. (duomenys nesklebtini) mamos jubiliejaus dienÄ brolio L bÅ«klė pablogėjo, bet ji niekuo broliui negalėjo padėti, tÄ dienÄ visi ieÅ¡kovai, visa Å¡eima meldėsi bažnyčioje už brolį, bet po to pranešė, kad L mirė. Po brolio laidotuvių ji negalėjo ramiai dirbti, visos mintys buvo apie brolio patirtas kančias, kad daugiau jo nebematys.

Ji negalėjo miegoti, jos kolegė gydytoja jai iÅ¡rašė receptÄ vaistams Xanax, Bromazepamui miegui, oficialiai pas specialistus ji nesigydė, jai padėjo darbo kolegos. Ji geria žolines arbatas miegui, apie jos vartotus vaistus ligos kortelėje nėra įrašų. Å iai dienai ji negali patikėti, kad brolio daugiau nebėra, per jubiliejus visi ieÅ¡kovai susitinka ir dalinasi apie brolį prisiminimais. Ji turi savo Å¡eimÄ , gyvena su vyru, turi tris suaugusius vaikus. Jos tėvas ir sesuo yra mirę dėl ligos, o čia L išėjo į darbÄ ir dėl kažkieno aplaidumo buvo pasiųstas į pražūtį.

Atsakovas atlygino Leono žmonai pusę laidojimo iÅ¡laidų. L paskutinį patepimÄ suteikė brolis R. P., kuriam tai atlikti buvo be galo skaudu, jis už L nuolat meldėsi. Brolis R taip pat sutuokė L ir jo žmonÄ V, krikÅ¡tijo jų vaikus, tarp L ir R buvo stiprus dvasinis ryÅ¡ys. Iki nelaimės (duomenys nesklebtini) per tėvo dienÄ ji matė brolį L (duomenys nesklebtini) kur mama gyvena. Dažniausiai visas Å¡ventes visi Å¡vęsdavo(duomenys nesklebtini). Po L. mirties praėjus gal metams, jai pradėjo skaudėti rankų, kelių sanarius ir jai nustatė seronegatyvinį reumatoidinį artritÄ , kurį galimai iÅ¡provokavo Leono mirtis, apie tai jai sakė gydytojas.

Dėl artrito jai paskyrė TraksanÄ nuo skausmo ji Å¡iuos vaistus geria ir Å¡iai dienai. Jos motina irgi serga dėl sanarių, bet dėl sanÄ rių nusidėvėjimo, o ne tokia kaip jos liga. Jos santykiai su L buvo vienodi kaip ir kitų brolių ir seserų, jie visi ieÅ¡kovai yra kaip kumÅ¡tis. Ji nežinojo, kad galėjo kreiptis kaip nukentėjusioji dėl žalos baudžiamojoje byloje.

5. IeÅ¡kovė A. K. prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Parodė, kad tarp jos ir brolio L buvo vienerių metų ir trijų mėnesių skirtumas. Ji kartu mokėsi su L žmona V, su kuria L susituokė. Ji su savo Å¡eima ir L Å¡eima dažniausiai bendraudavo tėviÅ¡kėje, taip pat lankydavosi pas L (duomenys nesklebtini), o L su Å¡eima pas jÄ Perlojoje atostogaudavo. L organizuodavo visus Å¡eimos susitikimus tėviÅ¡kėje, L buvo pavyzdys vaikams. 2015 metais su L Å¡eima ji bendravo per Jonines, (duomenys nesklebtini) per motinos dienÄ .

Jie bendraudavo telefonu, į metus po du kartus pas L nuvažiuodavo. Ji turi vyrÄ ir du pilnamečius vaikus. Ji dirbo ir dirba (duomenys nesklebtini) reanimacijoje slaugytoja. Apie įvykį ji sužinojo iÅ¡ sesės A. SekančiÄ dienÄ ji vyko pas L į (duomenys nesklebtini) klinikas, lankė brolį kai nedirbo. Kai pamatė L reanimacijoje, matė jo kančias, jas suprato, nes pati yra medikė. Po to įvykio suaktyvėjo jos skydliaukės veikla, paÅ«mėjo, iÅ¡ niekur atsirado iÅ¡gÄ stis, rankų drebėjimas, o tai trukdo jos darbui.

Jai buvo išrašyti vaistai Xanaksas, apie tai ligos istorijoje nėra įrašų, dėl skydliaukės ir šiai dienai ji vartoja vaistus, tačiau apie tai ji įrodymų nepateikė.

6. IeÅ¡kovas V. P. prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Parodė, kad jis gyvens 300 metrų nuo tėviÅ¡kės(duomenys nesklebtini), o tėviÅ¡kėje gyvena ieÅ¡kovų motina M. P. ir brolis P. P.. Jis sužinojo apie brolio L nelaimę, kai jam (duomenys nesklebtini) paskambino brolis P ir sesė A. Jie jam pasakė, kad įvyko nelaimingas atsitikimas ir labai apdegė L. Jo santykiai su L buvo labai artimi, L už jį buvo deÅ¡imčia metų jaunesnis, jų Å¡eimoje broliai ir sesės vienas kitÄ augino. Visos Å¡eimos Å¡ventės vykdavo su L, jis buvo visų ieÅ¡kovų siela, buvo linksmas, drÄ sus.

Kai L apsigyveno(duomenys nesklebtini), tai jis nakvodavo pas L, kai važiuodavo kiekvienÄ Å¡eÅ¡tadienį į Rietavo turgų. Jis pats (ieÅ¡kovas) 2008 metais patyrė avarijÄ Vokietijoje ir reikėjo gydytis vienÄ mėnesį ir daugiau, tai L jam skambindavo, juo rÅ«pinosi, atvažiuodavo aplankyti. Visus Å¡eimos pabuvimus organizuodavo L, L yra jo sÅ«naus V krikÅ¡tatėvis. Jis turi viso Å¡eÅ¡is savo ir globojamus vaikus, visi vaikai suaugę. L netektis jį labai paveikė, jis jaučiasi deÅ¡imčia metų pasenęs. Su L kas metai matydavosi per Velykas ir per motinos dienÄ , per Petrines.

Å iaip tai jis yra sveikas, bet po L netekties Å¡okinėja kraujo spaudimas, jis geria nereceptinius vaistus Jis yra baigęs Vilniaus 33-iÄ jÄ technikos mokyklÄ auto Å¡altkalvio specialybę, dirbo pagal specialybę, o nuo 1991 metų jis Å«kininkauja, iÅ¡laiko savo Å¡eimÄ . PraÅ¡o priteisti nurodytÄ sumÄ neturtinei žalai atlyginti, nes brolio netektis yra visiems ieÅ¡kovams vienoda.

7. IeÅ¡kovas J. P. prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Parodė, kad jis dirba AB „Anykščių melioracija“ statybos direktoriumi. 2015-07-18 jam paskambino L žmona V, kad L darbe apdegė 40 procentų, jis patyrė Å¡okÄ , skausmÄ , bėgiojo po kiemÄ , jau nepamena. Jis yra pats apsiplikęs virintu vandeniu kÅ«nÄ , tai jis žino, kÄ tai reiÅ¡kia. SekančiÄ dienÄ jis aplankė L (duomenys nesklebtini) klinikose, bet pas brolį jo neįleido. Jis už L vyresnis Å¡eÅ¡iais metais. Jis padėdavo L ir pamokas ruoÅ¡ti, teko dirbti daug kolÅ«kyje ir L eidavo kartu.

Nuo pat vaikystės L buvo drÄ sus. Visi ieÅ¡kovai su L visada sutardavo, geri santykiai buvo, gal kad tremtinių Å¡eimoje visi yra gimę. Jis kartu su L ir Å¡eimomis važiuodavo slidinėti į ItalijÄ , AustrijÄ . L visad buvo linksmas, dalyvavo saviveikloje. L buvo Å¡eimos Å¡ventėse pagrindinis dalyvis, viskÄ organizuodavo, visi kartu Å¡vęsdavo motinos dienÄ , Petrines ir kitas Å¡ventes. 2015 metais L organizavo mamos gimtadienį. Jis su L dažnai susiskambindavo, bendraudavo Å¡eimomis. 2015 metais jis su L irgi važiavo slidinėti.

Po tragedijos visi meldėsi už L bažnyčioje, dalyvavo laidotuvėse. L netektis jį labai paveikė, jį kankino nemiga, vaistus nuo nemigos jam davė sesuo A ir draugo žmona, Å¡eimos gydytoja iÅ¡rašė vaistų, recepto neturi. Jis lankėsi pas psichiatrÄ , jam konstatavo vidutinio sunkumo depresijÄ , jis gėrė vaistus. Jis yra vedęs, turi tris vaikus, iÅ¡ kurių viena dukra yra nepilnametė. Dėl praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydžio, tai visi ieÅ¡kovai yra lygÅ«s, visi vienodai liÅ«di, visi patyrė vienodÄ Å¾alÄ .

8. IeÅ¡kovas P. P. prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Parodė, kad jis už L buvo vyresnis septyniais metais. L užaugo jo akyse. Brolis L buvo didelis Lietuvos patriotas, tarybiniais laikais jis buvo iÅ¡kėlęs vasario 16 dienÄ Lietuvos vėliavÄ . Jis gyvena kartu su ieÅ¡kovų mama tėviÅ¡kėje. L nors gyveno (duomenys nesklebtini), bet visada atvažiuodavo į tėviÅ¡kę ir per iÅ¡eigines ir per Å¡ventes. Apie (duomenys nesklebtini) įvykusiÄ tragedijÄ jis sužinojo iÅ¡ mamos, įėjęs į kambarį pamatė mamÄ balsu verkiančiÄ , o mamai paskambino L žmona, kad L stipriai apdegė.

Jis kartu su broliu V ir sese M du kartus važiavo pas L į (duomenys nesklebtini) klinikas, bet jų pas L neįleido. Jis su L per metus 4-5 kartus matydavosi ir per Velykas, Kalėdas, per mamos gimtadienį, seserų gimtadienius. Leonas jam skambindavo kas savaitę, klausdavo apie jo ir mamos sveikatÄ . Jis dirba kelio darbininku (duomenys nesklebtini) eksperimentiniame namų kombinate. Dėl nelaimingo atsitikimo jis ypatingai stiprių vaistų negėrė, bet jo vidinė bÅ«sena pasikeitė, nėra linksmumo, jis tapo uždaras, gyvenimas nemielas.

Per Å¡eimyninius susiėjimus visi paverkia, prisimena L. L yra jo dukters krikÅ¡to tėvas, jų Å¡eimoje yra priimta, kad broliai ir sesės yra vieni kitų vaikų krikÅ¡to tėvais. IeÅ¡kinį jis pareiÅ¡kė tik 2018 metais, nes nežinojo, kad kreiptis į teismÄ buvo galima anksčiau, kai buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, jos posėdžiuose nedalyvavo.

9. IeÅ¡kovė M. Å . prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Parodė, kad ji už brolį L buvo vyresnė aÅ¡tuoniais metais. Ji L labai mylėjo, ieÅ¡kovų Å¡eima buvo didelė, reikėjo vienas kitu rÅ«pintis. Apie įvykį ji sužinojo iÅ¡ sesers A, kuri paskambinusi pasakė, kad L stipriai apdegė. Po to ji kelias dienas nemiegojo ir po Å¡iai dienai ji negali miegoti, ypač po krÅ«ties vėžio operacijos, įvykusios 2017 metais. Po to dar darė gimdos operacijÄ . Iki tragedijos ji dažnai nuvažiuodavo pas L į (duomenys nesklebtini), gal du kartus per metus.

L dažnai atvažiuodavo pas jÄ Ä¯ (duomenys nesklebtini) rajonÄ , ji gyvena netoli tėviÅ¡kės. Jie visi matydavosi tėviÅ¡kėje per mamos dienÄ , per A gimtadienį, per Petrines. Ji buvo nuvykusi lankyti L į (duomenys nesklebtini) klinikas, bet jos neįleido. Ji dabar nedirba, turi invalidumÄ , iki įvykio ji dirbo Alytaus medvilnės kombinate iki kombinato bankroto, o po to įvairiose įmonėse valytoja. Ji turi vyrÄ , pilnametę dukrÄ , du anÅ«kus, dukra gyvena atskirai. Kai ji neteko darbo Alytaus medvilnės kombinate, L jÄ palaikė moraliÅ¡kai, skolindavo pinigų.

Kai ji sužinojo apie nelaimę, ji patyrė stresÄ , jÄ kamavo nemiga, dėl Å¡ių negalavimų ji į gydytojÄ nesikreipė. KrÅ«ties vėžį jai diagnozavo 2017 metų gegužės mėnesį, ji mano, kad tai įvykusios nelaimės su broliu L pasekmė. Le buvo visų Å¡eimos Å¡venčių pažiba, visada dainuodavo, 2015 metais jis organizavo mamos jubiliejų. Dabar visi broliai ir sesės suvažiuoja per Å¡ventes į tėviÅ¡kę, bet nėra dabar smagu. Brolių ir seserų santykiai su broliu L buvo visi vienodi, visi ieÅ¡kovai yra vieningi, todėl mano, kad neturtinės žalos dydis kiekvienam iÅ¡ ieÅ¡kovų turi bÅ«ti priteistas vienodas.

Kai buvo nagrinėjama baudžiamoji bylÄ , ji nedalyvavo posėdžiuose.

10. IeÅ¡kovas R. P. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jam praneÅ¡ta tinkamai, jis yra atstovaujamas atstovės, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant. 11.IeÅ¡kovų atstovė, palaikydama tiek ieÅ¡kinyje, tiek raÅ¡ytinėje baigiamojoje kalboje nurodytus argumentus. Prašė ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Parodė, kad mirusiojo broliai, seserys turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ , jeigu juos ir mirusįjį siejo stiprÅ«s emociniai ryÅ¡iai, tarp jų buvo susiformavę artimi ir glaudÅ«s santykiai.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovų paaiškinimų, foto nuotraukų, vaizdo medžiagos ieškovų ir žuvusiojo ryšys buvo nuolatinis, glaudus ir emociškai tvirtas iki pat jo mirties, buvo puoselėjami santykiai ir tradicijos šeimoje, intensyviai bendraujama artimųjų tarpe, taigi žuvusįjį ir ieškovus artimas ryšys siejo iki pat jo mirties (duomenys nesklebtini). Atsižvelgiant į tai, kad visi ieškovai artimai su žuvusiuoju bendravo, buvo darni, religinga šeima, todėl visi ieškovai ir prašo vienodos neturtinės žalos kompensacijos.

Atsakovas nepagrįstai nurodo, jog Å¡ioje byloje gintina vertybe galima bÅ«tų laikyti ne asmens gyvybę, o ieÅ¡kovų teisę į Å¡eiminius (socialinius) ryÅ¡ius. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog atsakovo darbuotojas padarė nusikaltimÄ , ko pasėkoje L. P. apdegė 40 proc, kÅ«no pavirÅ¡iaus dėl ko vėliau mirė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose, kuriose nusikaltimo pasėkoje buvo atimta asmens gyvybė ir artimieji reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, pasisako dėl tokių teisių kaip asmens teisės į gyvybę ir sveikatÄ , kurios savo esme yra absoliučios teisės, yra vienos iÅ¡ svarbiausių, jas pažeidus, ne visada atkuriamos (sveikata) ar neįmanomos atkurti (gyvybė, sveikata) vertybės. Konstitucijos 19 straipsnyje įtvirtinta viena svarbiausių žmogaus prigimtinių teisių – teisė į gyvybę. Šiame straipsnyje nurodyta, kad žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas. Atsakovas nepagrįstai nurodo, jog Å¡ioje byloje asmens gyvybė nėra gintina vertybė, argumentuodamas, kad ieÅ¡kovų gyvybei niekaip nepakenkta, visiÅ¡kai ignoruodamas aplinkybę, jog dėl atsakovo darbuotojo kaltės buvo atimta gyvybė ieÅ¡kovų broliui L.

P., dėl ko ieÅ¡kovai patyrė neturtinę žalÄ . Taigi nagrinėjamu atveju Teismas turi atsižvelgti į pažeistos vertybės (gyvybės) reikÅ¡mingumÄ , taip pat ir vienÄ didžiausių socialinių vertybių – teisę turėti visavertę Å¡eimÄ . Gi Å¡iuo atveju yra kelių neturtinių vertybių pažeidimas vienu metu kas yra vienas iÅ¡ kriterijų didinančių neturtinę žalÄ .  Kaip neturtinės žalos atlyginimo kompensacijÄ mažinantį veiksnį atsakovas priskiria, jog nuo L.

P. mirties iki ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio pateikimo praėjo ilgas laiko tarpas (3 metai), tačiau pabrėžtina, kad tai niekaip nemenkina ieÅ¡kovų patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų, o kada kreiptis į teismÄ tai yra jų teisė numatyta įstatymo ginti savo pažeistas teises, nes atsakovė gera valia po įvykio net nepasiÅ«lė žalos atlyginimo. BÅ«tina atsižvelgti į sukeltas pasekmes. Å iuo atveju sukeltos pasekmės neatstatomos, netikėta ir tokia siaubinga brolio žūtis darbe – ieÅ¡kovams sukėlė sunkius dvasinius ilgalaikius iÅ¡gyvenimus, fizinės sveikatos pablogėjimÄ , dėl jo patiriamų kančių jie patyrė ypatingus emocinius sukrėtimus, tai skaudžiai paveikė jų gyvenimÄ , nes nutrÅ«ko bendravimas su mylimu broliu, kuris buvo pačiame ,,jėgų žydėjime“.

Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovų parodymų, ieÅ¡kovei L. G. brolio mirtis turėjo įtakos ir iÅ¡oriniams pasikeitimams, t.y. susirenka dabar visi ieÅ¡kovai pabÅ«ti tik santÅ«riai, Å¡i ieÅ¡kovė po brolio žūties negali eiti į darbovietės susibÅ«rimus. Ji lankėsi pas psichologę. IeÅ¡kovė A. K. dirba sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje ir po brolio žūties visada patiria stresÄ , kai atveža žmogų iÅ¡ gaisro. V. P. jaučiasi gerÄ deÅ¡imtį metų pasenęs dėl netekties. J.

P. apibÅ«dino, jog tokio skausmo niekada gyvenime nėra patyręs. Visi vieningai apibÅ«dino, jog dabar brolių, seserų susitikimai tapo nebemieli, kai susitinka visi verkia. Taigi L. P. mirtis padarė negrįžtamus pakeitimus jų tarpusavio santykiams, tuo labiau, kad kaip parodė ieÅ¡kovai, L buvo daugumos Å¡venčių organizatorius. Fizinės sveikatos pablogėjimÄ patyrė: IeÅ¡kovė A. M. – jÄ kankino nemiga, negalėjo susikaupti, tas skausmas dėl brolio mirties su laiku nė kiek nemažėja, atrodo, kad greit grįš, nebemieli tapo pasilinksminimai.

Gydytojas pasakė, kad neatmeta galimybės, jog reumatoidinis artritas A atsirado nuo streso. A. K. parodė, jog po brolio mirties padidinta tiroksino (skirto dėl skydliaukės ligos) dozė, atsinaujino skydliaukės liga ir paÅ«mėjo, iÅ¡gÄ stis iÅ¡ niekur nieko, atsirado rankų drebėjimas. J. P. patyrė nemigÄ , pradžioje kreipėsi pas sesę dėl vaistų, vėliau nesusitvarkęs su visais Å¡iais sveikatos sutrikimais kreipėsi pas psichiatrÄ , kuris nustatė vidutinio sunkumo depresijÄ , naudojo pusę metų vaistÄ ,,Valdoxan“.

Nors jis dirbo, bet jam buvo sunku susikaupti, buvo iÅ¡siblaÅ¡kęs. IeÅ¡kovui P. P. raminančius davė žmona. Nebėra linksmų susitikimų, gyvenimas tapo P liÅ«dnas. IeÅ¡kovė M. Å . iki Å¡iol negali ramiai miegoti, niekas nebemiela, negali gyventi normalaus gyvenimo. Po beveik 2 metų po brolio žūties Å¡iai ieÅ¡kovei diagnozuota onkologinė liga. Ir Å¡iuo metu tęsiamas gydymas vaistu ,,Tamoxifen“, kuris kaip matyti iÅ¡ į bylÄ prijungtos medžiagos turi Å¡alutinį poveikį, ko pasėkoje M.

Å . turėjo patirti dar vienÄ operacijÄ ir Å¡iuo metu yra stebima gydytoja ginekologo. Å i ieÅ¡kovė turi invalidumÄ , nedirba. Patyrė stresÄ , nemigÄ . V. P. po brolio mirties pradėjo Å¡okinėti spaudimas, geria vaistus. Kaip parodė ieÅ¡kovė A. M., ieÅ¡kovas R. P. suteikė žuvusiajam ir jo žmonai santuokos sakramentÄ , krikÅ¡to sakramentÄ suteikė jų dukroms, taip pat po nelaimingo atsitikimo L jau gulint (duomenys nesklebtini) klinikose suteikė paskutinį ligonio patepimÄ . Å ios aplinkybės rodo, kad ieÅ¡kovo R.

P. santykiai su broliu buvo artimi ir glaudÅ«s iki pat jo mirties. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. P. byloje vykusių posėdžių metu buvo reabilitacijoje dėl Kauno klinikose gydytos hipertenzinės Å¡irdies ligos. Taip pat atsižvelgtina į žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį – atsakovė valdo milijonų vertės turtÄ , nors tai nėra lemiamas kriterijus, tačiau gera turtinė padėtis padeda teismui parinkti teisingesnį neturtinės žalos dydį, ypač atsižvelgiant į kilusias pasekmes;

Jeigu teismas priteistų ieÅ¡kovams praÅ¡omas sumas, jos atsakovei nebÅ«tų labai reikÅ¡mingos (palyginus su į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto verte – atsakovės turtas 2017 metais sudarė – virÅ¡ 54 mln. Eurų, atsakovė turėjo virÅ¡ 6 mln. EUR pelnÄ ) ir nesukels jokių neigiamų pasekmių. Nors atsakovas nurodo, kad yra atlyginęs kapavietės sutvarkymo iÅ¡laidas žuvusiojo Å¡eimai, tačiau tik jų dalį (t.y. pusę sumos), beje, jas atlygino tik praėjus daugiau kaip 2 metams po L mirties prieÅ¡ pat priimant Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. (duomenys nesklebtini) kur buvo priteista neturtinė žala žuvusiojo motinai, (Å¡is faktas rodo visiÅ¡kÄ abejingumÄ Å¾uvusio darbuotojo Å¡eimai).

Atsakovas menkindamas ieškovų išgyvenimus teigia, kad L. P. mirtis nebuvo pirmoji, nes ieškovai yra netekę tėvo, taip pat vienos sesers, todėl neva Ieškovų nurodomas emocinis stresas dėl brolio mirties jiems nebuvo naujas, todėl jis neturėjo pasižymėti išskirtinumu bei intensyvumu, kaip tai yra būdinga pirmosios artimojo žmogaus netekties atveju, tačiau nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad L. P. žūtis ieškovams buvo visiškai netikėta, staigi, ir pribloškianti priešingai nei tėvo ir sesers, kurie sirgo ir mirė.

Apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatyta, kad L. P. žuvo nesilaikant elementariausių atsargumo taisyklių – atsakovas, siekdamas pelno, t.y. nenorėdamas stabdyti gamybos (tik atjungus įtampÄ buvo galima saugiai elektros transformatorinėje pakeisti saugiklius), galiausiai pažeisdamas elementarias saugaus darbo elektros transformatorinėje taisykles pasiuntė į mirtį savo darbuotojÄ . IeÅ¡kovai mano, kad kaltė dėl brolio žūties tenka ne tik trečiajam asmeniui, kuris jau nuteistas, bet ir Atsakovui, kuriam buvo žinoma tokia padėtis, bet nesiimta savalaikių priemonių jai pakeisti.

Be to, žuvusysis nebuvo aprÅ«pintas specialiais – nedegiais drabužiais. L. P. įvykio metu apdegė 40 procentų kÅ«no, po to dar savaitę buvo gydomas ligoninėje, kentė didžiausius skausmus ir vis tik mirė, tai ieÅ¡kovams sukėlė sunkius dvasinius ilgalaikius iÅ¡gyvenimus, nes brolio balansavimas tarp mirties ir gyvenimo tęsėsi ne vienÄ dienÄ , dėl jo patiriamų kančių ieÅ¡kovai patyrė ypatingus emocinius sukrėtimus. PraÅ¡ome teismo įvertinti Å¡ias esmines aplinkybes. Viena situacija yra kai žmogus nusikalstamų veiksmų pasekmėje žūsta iÅ¡ karto, o kita kai dar žmogus gyvas, tačiau iÅ¡eitis apdegus 40 procentų kÅ«no aiÅ¡ki – mirtis.

Be to, viena situacija, kai žmogus serga tam tikra liga ir mirÅ¡ta, ir visai kitokia situacija, kai jis jaunas, ,,pačiame jėgų žydėjime“ netikėtai, staigiai žūsta. Taigi ieÅ¡kovų dvasines kančias didino tai, kad L. P. mirtis nebuvo staigi ir neskausminga, jis savaitę iki mirties patyrė dideles fizines kančias. Taigi tai yra aplinkybė didinanti piniginę kompensacijÄ . Å iuo atveju neturtinė žala padaryta dėl ieÅ¡kovų brolio gyvybės atėmimo, taigi gyvybės atėmimo atveju neturtinė žala yra akivaizdi, todėl neturtinės žalos nustatymo kriterijai tokie kaip turtinės žalos dydis ar jos atlyginimo aplinkybės nelaikytini kriterijais lygiaverčiais kitiems.

Nagrinėjamu atveju esminiai kriterijai apsprendžiant dėl ieÅ¡kovams tenkančios sumos yra sukeltos pasekmės, pažeistų vertybių pobÅ«dis. IeÅ¡kovų praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos atlyginimas 2500 EUR kiekvienam neprieÅ¡tarauja teismų praktikai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018- 06-05 nutartyje civilinėje byloje 3K-3-217-690/2018 dėl neturtinės žalos atlyginimo CK 6.264 str. (samdančio darbuotojus asmens atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojų kaltės) pagrindu, taigi kaip ir Å¡ioje byloje, mirusio berniuko 6 metų seseriai priteisė 10 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minimoje byloje sesuo brolį prarado dėl nusikalstamos veikos bei taip pat prašė taikyti civilinę atsakomybę darbdaviui, kuris buvo atsakingas už žalÄ , padarytÄ dėl darbuotojo kaltės, taigi Å¡ioje byloje civilinės atsakomybės taikymo pagrindas darbdaviui yra analogiÅ¡kas kaip ir minimoje byloje. Be to, nors Atsakovas Atsiliepime pabrėžia, kad L. P. gyvybė buvo atimta Atsakovo darbuotojui padarius neatsargų nusikaltimÄ , paminėtoje byloje atsakovo darbuotoja atėmė gyvybę vaikui taip pat dėl nusikaltimo, padaryto neatsargia kaltės forma.

Taigi faktinės aplinkybės yra labai panašios kaip ir nagrinėjamoje byloje ir prašo Teismo paminėta nutartimi vadovautis kaip teisminiu precedentu, kuris yra vienas iš naujausių. LAT 2010 m. rugsėjo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-383/2010. Broliui dėl sesers žūties, kuri žuvo dėl neatsargaus nusikaltimo – eismo įvykio priteisė 40 000 Lt (11 584,80 EUR) neturtinės žalos atlyginimo. Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1873-638/2018 seseriai netekus brolio, kuris darbdaviui nesilaikius  Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nustatytų pareigų susirgo profesine liga, o vėliau mirė priteisė 6000 EUR neturtinės žalos atlyginimo.

IeÅ¡kovai atsižvelgdami, kad žuvusiojo naÅ¡lei bei dukterims priteista 17 000 EUR, motinai virÅ¡ 10 000 EUR, mano, kad jų praÅ¡omas neturtinės žalos dydis ne tik kad neprieÅ¡tarauja paminėtai teismų praktikai, bet yra teisingas, ne per didelis, protingas. IeÅ¡kovų nuomone, jeigu teismas priteistų jiems mažesnį neturtinės žalos atlyginimÄ , tai pažeistų CK 1.5 str. 4 d. įtvirtintus teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir atsakovo argumentai, jog ieÅ¡kovams neturėtų bÅ«ti priteisimos procesinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos.

Procesinės palūkanos numatytos CK 6.37 str. 2 d. ir ši norma reikšminga ir esant nesutartinėms prievolės, kaip nagrinėjamu atveju susijusioms su žalos atlyginimu, palūkanų dydis nustatytas CK 6.210 str.

12. Atsakovas AB „VilkyÅ¡kių pieninė“ atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodė, kad ieÅ¡kinys grindžiamas tuo, kad Atsakovo įmonėje (duomenys nesklebtini) dienÄ Ä¯vyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu buvo sunkiai sužalotas L. P., kuris (duomenys nesklebtini) dienÄ ligoninėje nuo patirtų sužalojimų mirė. L. P. buvo IeÅ¡kovų brolis. Tauragės rajono apylinkės teismo (duomenys nesklebtini) nuosprendžiu Atsakovo darbuotojas A. B. buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 176 straipsnio 1 dalyje.

Minėtu teismo nuosprendžiu A. B. buvo paskirta 753,20 EUR bauda, o iÅ¡ Atsakovo, kaip iÅ¡ A. B. darbdavio, L. P. sutuoktinei V. P., vaikams R. P., B. P. buvo priteista po 17 000 EUR neturtinei žalai atlyginti. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad pagal CPK 182 straipsnio 3 punktÄ nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. IeÅ¡kinyje teigiama, esÄ dėl staigios ir netikėtos L. P. žūties IeÅ¡kovai patyrė didelį dvasinį sukrėtimÄ bei sveikatos pablogėjimÄ .

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį atlyginama neturtinė žala, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, o CK 6.284 straipsnyje nurodytas asmenų, kurie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ gyvybės atėmimo atveju, sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. IeÅ¡kovai sprendžia, kad jiems dėl brolio L. P. mirties priklauso teisė reikalauti iÅ¡ Atsakovo neturtinės žalos atlyginimo, nes jų santykiai su L. P. buvo labai artimi. L. P. IeÅ¡kovų buvo lankomas ligoninėje.

L. P., gydomas ligoninėje, kentė didelius skausmus. Tai, IeÅ¡kovų teigimu, jiems sukėlė ilgalaikius sunkius dvasinius iÅ¡gyvenimus. Po L. P. mirties kai kurie iÅ¡ IeÅ¡kovų patyrė nurodomus sveikatos sutrikimus, kurie yra jų patirto didelio streso padariniai, pradėjo vartoti atitinkamus medikamentus (vaistus). IeÅ¡kovų teigimu, nagrinėjamu atveju neturtinės žalos atlyginimÄ didina pažeistos vertybės (žmogaus gyvybės) pobÅ«dis. Be to, IeÅ¡kovų vertinimu, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad Atsakovas yra pelno siekiantis privatus juridinis asmuo, kurio apyvarta 2016 metais siekė sudarė 100 mln.

EUR sumÄ . Atsižvelgdami į tai, IeÅ¡kovai sprendžia, kad kiekvienam iÅ¡ jų yra pagrindas priteisti iÅ¡ Atsakovo po 2 500 EUR neturtinės žalos atlyginimÄ , be to, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo teismo priteistos sumos, taikant CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 1 dalį. Prie IeÅ¡kinio IeÅ¡kovai pridėjo gimimo liudijimus, santuokos liudijimus, 31 foto nuotraukÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau tekste – KT) teigimu, bÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ materialinę ir moralinę žalÄ yra konstitucinis principas, kurį įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ir moralinę žalÄ , ji bus atlyginta (pvz., KT 1997-01-20 nutarimas). Pasak KT, Konstitucija imperatyviai reikalauja tokio įstatyminio reguliavimo, pagal kurį asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tÄ atlyginimÄ gauti (pvz., KT 2006-08-19, 2009-03-27, 2010-02-03, 2010-11-29, 2011-01-06 nutarimai).

Padarytos moralinės (neturtinės) žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (taip pat ir jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti. TokiÄ bÅ«senÄ kai kada (geriausiu atveju) galima tik iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant inter alia materialiÄ (pirmiausiÄ piniginę) kompensacijÄ už tÄ moralinę žalÄ (pvz., KT 2006-08-19, 2010-02-03 nutarimai).

Kita vertus, materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios neturtinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kuriÄ yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti dvasinės skriaudos (pvz., KT 2006-08-19 nutarimas). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateiktas neturtinės žalos apibrėžimas, nurodant, kad neturtinė žala – asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimÄ turi asmenys, kurie buvo mirusiojo iÅ¡laikomi arba jo mirties dienÄ turėjo teisę gauti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi iÅ¡laikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties.

Å ie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . Apie neturtinės žalos atlyginimo institutÄ ne kartÄ pasisakyta tiek konkrečiose kasacinėse bylose priimtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau tekste – LAT) nutartyse, tiek ir Lietuvos civilinės teisės doktrinoje (pvz., R. V., Vilniaus universitetas, Teoriniai ir praktiniai neturtinės žalos instituto taikymo aspektai Lietuvos civilinėje teisėje, Daktaro disertacija, Socialiniai mokslai, teisė (01 S), Vilnius, 2009; D. M., V.

M., Neturtinės žalos kompensavimas, Vilnius: Justitia, 1998; V. M., Civilinės atsakomybės problemos: lyginamieji aspektai, Vilnius: Justitia, 1995, p. 188-196). Pagal LAT ir civilinės teisės doktrinÄ : Neturtinė žala neturi tikslaus materialaus, piniginio (turtinio), ekonominio ekvivalento, todėl neturtinė žala – tai tokie asmens praradimai, kurie iÅ¡ esmės negali bÅ«ti apskaičiuoti objektyviais (finansiniais) bÅ«dais. BÅ«tent todėl teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimÄ , privalo vadovautis teisingo žalos atlyginimo koncepcija (taigi iÅ¡ esmės ne objektyviu, o vertybiniu kriterijumi), atsižvelgdamas į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį (pvz., LAT kasacinės bylos Nr. 3K-3-202/2012, 3K-3-417/2013, 3K-3-466/2013).

Tai reiÅ¡kia, jog piniginis atlygis už kitam asmeniui padarytÄ neturtinę žalÄ yra ne restitucija (t. y. ne žalÄ patyrusio asmens sugrÄ Å¾inimas į status quo ante), o tik (teisinga, sÄ Å¾ininga ir protinga) kompensacija. Vadinasi, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatytinas pirmiausia atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja (pvz., LAT kasacinės bylos Nr. 3K-3-202/2012, 3K-3-417/2013); Teisingas neturtinės žalos atlyginimas skirtas užtikrinti prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ ir proporcingumo principo laikymÄ si, taip pat kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo procesÄ , įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situacijÄ (pvz., LAT kasacinė byla Nr. 3K-3-417/2013).

Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, turi bÅ«ti vertinami tiek, kiek jie padėtų nustatyti neigiamų teisinių padarinių dydį, bet ne siekiant nubausti žalÄ padariusį asmenį (pvz., LAT kasacinė byla Nr. 3K-3-202/2012); Neturtinės žalos dydis, iÅ¡reikÅ¡tas pinigais, neturėtų bÅ«ti įrodinėjamas, o teismo nustatomas pagal konkrečioje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ (pvz., LAT kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-560/2010, 3K-3-202/2012, 3K-3-466/2013).

Vadinasi, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos kompensacijos dydis neegzistuoja iki tol, kol jo nenustato teismas. Dėl to nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis taip pat nustatytinas pagal konkrečioje situacijoje teismo nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , nė vieno iÅ¡ kriterijų neiÅ¡skiriant ir jokio kriterijaus reikÅ¡mės neabsoliutinant kitų kriterijų atžvilgiu. Neturtinės žalos atlyginimo reikalaujančiam asmeniui tenka pareiga pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (pvz., LAT kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-394/2006, 3K-3-202/2012);

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytas neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sÄ raÅ¡as pagal jo pobÅ«dį nėra baigtinis (nėra iÅ¡samus) (pvz., LAT kasacinė byla Nr. 3K-3-202/2012). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti reikÅ¡mingais ir kitus kriterijus (pvz., LAT kasacinė byla Nr. 3K-3-202/2012). Pasak LAT, neturtinės žalos dydžio nustatymÄ pirmiausia lemia objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalÄ . Kuo aiÅ¡kesnė ir svarbesnė vertybė, tuo ji stipriau ginama.

Vienas esminių kriterijų, reikÅ¡mingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti ir teisingai jÄ atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaroma praÅ¡oma atlyginti neturtinė žala (pvz., LAT kasacinės bylos Nr. 3K-3-202/2012, 3K-3-417/2013). Kitas reikÅ¡mingas neturtinės žalos dydį lemiantis kriterijus yra neigiami padariniai, kurie atsiranda ieÅ¡kovui dėl neturtinės vertybės pažeidimo (pvz., LAT kasacinės bylos Nr. 3K-3-202/2012, 3K-3-417/2013).

CK 6.250 straipsnio taikymui reikšmingi kriterijai yra dvejopi: (a) aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis; (b) aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas mažesnis (pvz., LAT kasacinės bylos Nr. 3K-3-450/2006, 3K-3-31/2011, 3K-3-466/2013). Teisingam neturtinės žalos dydžiui nustatyti būtina įvertinti, koks yra neturtinės žalos dydį (piniginės kompensacijos dydį) didinančių ir mažinančių kriterijų (teisiškai reikšmingų aplinkybių) santykis (pvz., LAT kasacinė byla Nr. 3K-3-114/2011).

Civilinės teisės doktrinoje (pvz., R. V., Vilniaus universitetas, Teoriniai ir praktiniai neturtinės žalos instituto taikymo aspektai Lietuvos civilinėje teisėje, Daktaro disertacija, Socialiniai mokslai, teisė (01 S), Vilnius, 2009, p. 221, 222) pažymėta, kad: (a) piniginę kompensacijÄ didinantiems veiksniams (aplinkybėms) priskirtini: dvasinių ir fizinių kančių patyrimas tuo pačiu metu; kelių neturtinių vertybių pažeidimas vienu metu; tyčinis, itin žiaurus savo bÅ«du ir forma žalÄ padariusio asmens veikimas; neigiamas kaltininko elgesys po žalos padarymo; itin skaudžios, ilgai truksiančios ar iÅ¡ esmės neįmanomos paÅ¡alinti žalos pasekmės; (v) neteisėtų veiksmų, sukeliančių neturtinę žalÄ , pakartotinumas; (b) piniginę kompensacijÄ mažinantiems veiksniams (aplinkybėms) priskirtini: sunki žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis; neatsargus žalÄ padariusio asmens veikimas; teigiamas žalÄ padariusio asmens elgesys po žalos padarymo; visiÅ¡kas ar dalinis turtinės ir/ar neturtinės žalos kompensavimas; paties nukentėjusiojo didelė kaltė ar kitoks reikÅ¡mingas netinkamas elgesys; pirmÄ kartÄ kaltininko padarytas pažeidimas; ilgas laiko tarpas nuo pažeidimo padarymo.

Kiekvienam nukentėjusiajam asmeniui padaryta neturtinė žala visuomet yra/turi bÅ«ti nustatoma konkreti, t. y. visais atvejais ji turi bÅ«ti sukonkretinta, teismui sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes neturtinė žala patiriama individualiai (pvz., LAT kasacinės bylos Nr. 2K-209/2007, 3K-3-31/2011). Nukentėjusiojo asmens nurodomas neturtinės žalos dydis negali bÅ«ti vertinamas kaip nustatytas, nes neturtinės žalos dydžio nustatymas yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva (pvz., LAT kasacinė bylos Nr. 3K-7-255/2005, 3K-3-202/2012, 3K-3-466/2013).

Civilinės teisės doktrinoje taip pat skiriami bendrieji ir individualieji (specialieji) neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo kriterijai (pvz., R. V., Vilniaus universitetas, Teoriniai ir praktiniai neturtinės žalos instituto taikymo aspektai Lietuvos civilinėje teisėje, Daktaro disertacija, Socialiniai mokslai, teisė (01 S), Vilnius, 2009, p. 219, 220). Bendrieji kriterijai taikytini visoms deliktinėms situacijoms, jie tiesiogiai atsispindi CK (CK 6.250 straipsnis). Individualieji būdingi tam tikroms bylų kategorijoms.

Be CK 6.250 straipsnyje nurodytų bendrųjų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, bylose dėl neturtinės žalos, susijusios su artimo žmogaus gyvybės atėmimu, atlyginimo yra reikšmingi individualieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, leidžiantys apibūdinti ieškovo santykį su nukentėjusiuoju iki jo mirties. LAT teigimu, jų faktiniai tarpusavio santykiai turi būti nuolatinio pobūdžio, nuoširdūs, artimi, glaudūs, emociškai tvirti (pvz., LAT kasacinės bylos Nr. 3K-3-351/2007, 3K3-177/2013).

Tarpasmeninis ryÅ¡ys yra silpnesnis ir atitinkamai patiriama žala netekties atveju yra mažesnė, kai ieÅ¡kovas negyveno kartu su žuvusiuoju, žuvęs asmuo nebuvo ieÅ¡kovui pats artimiausias žmogus, ieÅ¡kovas turi kitų itin artimų žmonių (pvz., yra sukÅ«ręs savo Å¡eimÄ ), kt. Tai reiÅ¡kia, kad bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, susijusio su artimojo žmogaus mirtimi (gyvybės atėmimu), esminis kriterijus yra asmens, pareiÅ¡kusio tokį ieÅ¡kinį, bei mirusiojo artimojo žmogaus tarpusavio ryÅ¡ys.

Vien objektyvaus kraujo ryÅ¡io konstatavimas nėra pakankamas tam, kad asmens ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl artimojo žmogaus mirties galėtų bÅ«ti tenkinamas. Artimas, glaudus, emociÅ¡kai tvirtas ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovo ir mirusiojo artimojo žmogaus turi egzistuoti artimojo žmogus mirties metu. Toks ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovo ir mirusiojo artimojo žmogus (įskaitant brolius, seseris) nėra preziumuojamas, vadinasi, bÅ«tent tokio pobÅ«džio ryÅ¡io buvimÄ privalo įrodyti reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo mirus artimajam žmogui reiÅ¡kiantis teisme asmuo, pateikdamas leistinus įrodymus (CPK 178 straipsnis);

Esant keliems ieÅ¡kovams, neturtinės žalos atlyginimo kompensacijos turi bÅ«ti diferencijuojamos, priklausomai nuo kiekvieno iÅ¡ ieÅ¡kovų įrodyto jų ryÅ¡io su mirusiuoju, tokio ryÅ¡io pobÅ«džio bei dėl tokio ryÅ¡io praradimo patiriamo skausmo, kitokių padarinių. Civilinės teisės doktrina (pvz., R. V., Vilniaus universitetas, Teoriniai ir praktiniai neturtinės žalos instituto taikymo aspektai Lietuvos civilinėje teisėje, Daktaro disertacija, Socialiniai mokslai, teisė (01 S), Vilnius, 2009, p. 220) individualiesiems neturtinės žalos dydžio bylose dėl gyvybės atėmimo kriterijams priskiria: ieÅ¡kovo ir mirusiojo giminystės laipsnį ir jų asmenines savybes (pvz., lytis, amžius, iÅ¡silavinimas, profesija, užimtumas, intelektas, iÅ¡prusimo lygis, sveikatos bÅ«klė, neveiksnumas, invalidumas, jautrumo, jausmingumo laipsnis, pažeidžiamumas, emocionalumas, temperamentas, pasaulėžiÅ«ra); emocinio, dvasinio, fizinio, ekonominio ryÅ¡io pobÅ«dį ir glaudumÄ (pvz., ieÅ¡kovo ir nukentėjusiojo Å¡eiminė padėtis, gyvenamoji vieta, gyvenimo bÅ«das); bendro gyvenimo ir gyvenimo skyrium iki nukentėjusiojo mirties trukmę; materialinio iÅ¡laikymo ar kitos pagalbos ieÅ¡kovui faktÄ ; kita.

Civilinės teisės doktrinoje (pvz., R. V., Vilniaus universitetas, Teoriniai ir praktiniai neturtinės žalos instituto taikymo aspektai Lietuvos civilinėje teisėje, Daktaro disertacija, Socialiniai mokslai, teisė (01 S), Vilnius, 2009, p. 327) laikomasi požiÅ«rio, jog artimojo žmogaus mirties atveju neturtinės žalos kompensavimas yra atlygis už Å¡eiminių (socialinių) ryÅ¡ių netekimÄ (loss of consortium). Nukentėjusiojo asmens gyvybės atėmimo atveju nelieka tiesiogiai nukentėjusiojo asmens, o ieÅ¡kinius dėl neturtinės žalos, susijusios su tuo, reiÅ¡kia tik gyvybės netekusio asmens artimieji.

IÅ¡ esmės tokiu atveju pažeidžiama ne artimųjų asmenų teisė į sveikatÄ ar gyvybę, o jų teisė į socialinius (Å¡eiminius) ryÅ¡ius, kurie yra teisės į privatų gyvenimÄ sudedamoji dalis. Tai reiÅ¡kia, kad tokiose bylose sprendžiama dėl neturtinės žalos ne už gyvybės praradimÄ (ieÅ¡kovas yra ne mirusysis), o dėl žalos dėl artimo bendravimo, Å¡iltų santykių ir jų vystymo perspektyvų su mylimu žmogumi netekties, kuriÄ patiria žuvusiojo artimasis, teikiantis ieÅ¡kinį.

Tokio požiÅ«rio aptariamuoju klausimu pradedama laikytis ir LAT praktikoje (pvz., LAT kasacinės bylos Nr. 3K-3-364/2007, 3K-3-103/2009). Tuo tarpu asmens teisė į privatų gyvenimÄ yra santykinio pobÅ«džio, skirtingai nei asmens teisė į gyvybę ir sveikatÄ , kuri yra absoliutaus pobÅ«džio, todėl paminėtos teisės negali bÅ«ti vertinamos vienodai (analogiÅ¡kai) neturtinės žalos dydžio aspektu (pvz., LAT kasacinė byla Nr. 3K-3-450/2006). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį žalos sukeltos pasekmės gali bÅ«ti: (a) fizinio pobÅ«džio, t. y. asmens sužalojimas, susargdinimas, kitoks sveikatos sutrikdymas ar fizinis skausmas, pasveikimo galimybė; (b) dvasinio pobÅ«džio, t. y. asmens dvasiniai iÅ¡gyvenimai, emociniai sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

LAT teigimu, neturtinės žalos padariniai vertintini ne įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t. y. teismo turi bÅ«ti vertinama kaip jie paveiks tolimesnį nuketėjusiojo gyvenimÄ , ar turės reikÅ¡mės jo: visuomeninei ar kitai laisvalaikio veiklai;darbinei ar profesinei veiklai; mokymosi, žinių tobulinimo ar kÅ«rybinei veiklai; Å¡eiminiams santykiams (asmeniniam gyvenimui); santykiams su aplinkiniais; psichinei savijautai, asmenybei, asmens vidiniam pasauliui. Dvasinio pobÅ«džio pakenkimų turiniui nustatyti svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti: dvasinių kančių laipsnį, kurį parodo iÅ¡gyvenimų sunkumas, intensyvumas ir trukmė; dvasinių kančių pobÅ«dį, apie kurį rodo tai, kokį skausmÄ asmuo patyrė ir kokia forma tas skausmas pasireiÅ¡kė (depresija, liÅ«desiu, nerimu, baime, pykinimu, svaigimu ir pan.).

Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, svarbu atsižvelgti į žalÄ padariusio asmens kaltę ir jos formÄ (tyčia ar neatsargumas). LAT požiÅ«riu, tuo atveju, kai asmuo veikia tyčia, t. y. kai jis kryptingai siekia, kad nukentėjusysis asmuo patirtų kančias, pažeminimÄ , stresÄ ir pan., nukentėjusiajam asmeniui padaroma didesnė neturtinė žala, nei neatsargios kaltės atveju (pvz., LAT kasacinės bylos Nr. 3K-3-1343/2000, 3K-3-90/2003. ŽalÄ padariusio asmens turtinė padėtis nelaikytina lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį asmens gyvybės atėmimo ar sužalojimo atveju (pvz., LAT kasacinė byla Nr. 3K-3-171/2011).

Å io kriterijaus paskirtis – siekis iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp nukentėjusiojo asmens teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ ir žalÄ padariusio asmens teisėtų interesų (pvz., LAT kasacinė byla Nr. 2K-669/2006). CK 6.250 straipsnio 2 dalies prasme sunki žalÄ padariusio asmens (ar už jį atsakingo asmens) turtinė padėtis gali bÅ«ti vertinama kaip neturtinės žalos atlyginimo kompensacijos dydį atitinkamai mažinantis veiksnys (aplinkybė). Kita vertus, gera žalÄ padariusio asmens (už jį atsakingo asmens) turtinė padėtis nepateisina neturtinės žalos atlyginimo kompensacijos didinimo.

Civilinės teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, kad ieškovo dėl artimojo žmogaus netekties nurodomų dvasinių kančių laipsniui ir pobūdžiui, t. y. neturtinei žalai, nustatyti būtini atitinkami įrodymai. Tai reiškia, kad tiesioginiu neturtinės žalos fakto įrodymu gali būti: (i) akivaizdžiai matomi fiziologiniai individo (ieškovo) pakitimai; (ii) individo patirtas dvasines kančias (jų laipsnį ir pobūdį) konstatuojantys psichologai, psichiatrai, kiti medikai, kurie savo išvadas dėl to pateikia individo ligos (medicininiuose) dokumentuose, ekspertinių žinių turinčiuose aktuose, teismo paskirtos ekspertizės aktuose (pvz., R.

V., Vilniaus universitetas, Teoriniai ir praktiniai neturtinės žalos instituto taikymo aspektai Lietuvos civilinėje teisėje, Daktaro disertacija, Socialiniai mokslai, teisė (01 S), Vilnius, 2009, p. 102-107); Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, Atsakovas sutinka, jog CK 6.284 straipsnio 1 dalis nustato nebaigtinį asmenų, kurie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ asmens gyvybės atėmimo atveju, sÄ raÅ¡Ä . TokiÄ teisę turintiems asmenims galėtų priklausyti žuvusiojo broliai ir/ar seserys su ta bÅ«tinÄ ja sÄ lyga, jog žuvusiojo mirties dienÄ juos su žuvusiuoju siejo nuolatinio pobÅ«džio, nuoÅ¡irdÅ«s, artimi, glaudÅ«s, emociÅ¡kai tvirti faktiniai santykiai.

IÅ¡ IeÅ¡kinio spręstina, kad IeÅ¡kovai tarpusavio ilgalaikio, nuolatinio glaudaus ryÅ¡io su L. P. buvimÄ Ä¯rodinėja prie IeÅ¡kinio pridėta 31 foto nuotrauka. Pastebėtina, jog iÅ¡ dalies su IeÅ¡kiniu pateiktų foto nuotraukų apskritai lieka neaiÅ¡ku, kada jos yra padarytos. Kaip matyti, dalis foto nuotraukų yra darytos 2011 - 2013 metų laikotarpiu, kaip apie tai liudija jų antraÅ¡tėse nurodytos datos. Foto nuotraukos fiksuoja tam tikrÄ situacijÄ , kuri buvo nuotraukos darymo metu (vietovę, kurioje nuotrauka padaryta, žmones, kurie buvo fotografuojami, ir t.t.).

Foto nuotrauka, kaip įrodymas, pagal savo pobÅ«dį negali patvirtinti/įrodyti, kokie santykiai ir koks ryÅ¡ys siejo foto nuotraukoje užfiksuotus asmenis ir ar tokie santykiai (toks ryÅ¡ys) tarp foto nuotraukoje užfiksuotų (duomenys nesklebtini) dienÄ , tuo tarpu prie IeÅ¡kinio pridėtos foto nuotraukos darytos 2011 – 2013 metais, taigi prieÅ¡ 2 metus iki L. P. mirties. Kaip minėta, Å¡ios kategorijos bylose reikÅ¡mingas yra ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovo ir artimojo žmogaus jo netekties metu. Atsakovo vertinimu, su IeÅ¡kiniu IeÅ¡kovai nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų glaudų, nuoÅ¡irdų, artimÄ kiekvieno iÅ¡ IeÅ¡kovų ryšį su (duomenys nesklebtini) dienÄ mirusiuoju L.

P. jo netekties metu (CPK 178 straipsnis). IeÅ¡kovai IeÅ¡kinyje pasistengė apraÅ¡yti jų santykius su mirusiu broliu L. P. nuo pat jo gimimo, siekiant pagrįsti jų tarpusavio glaudų ryšį, tačiau IeÅ¡kinyje esantys IeÅ¡kovų paaiÅ¡kinimai yra subjektyvaus pobÅ«džio, kai tuo tarpu Å¡ios kategorijos bylose prioritetas turėtų bÅ«ti teikiamas objektyvaus pobÅ«džio įrodinėjimo priemonių taikymui. Nesant Byloje patikimiems ne subjektyvaus pobÅ«džio įrodymams, kurie patvirtintų kiekvieno iÅ¡ IeÅ¡kovų glaudų, nuolatinį, emociÅ¡kai tvirtÄ , artimÄ ryšį su 2015-07-25 dienÄ mirusiu jų broliu L.

P., nėra Byloje pakankamo pagrindo spręsti, esÄ IeÅ¡kovams pagal CK 6.284 straipsnio 1 dalį priklauso neturtinės žalos atlyginimo dėl L. P. gyvybės atėmimo reikalavimo teisė. PrieÅ¡ingai nei teigiama IeÅ¡kinyje, Å¡ioje Byloje gintina vertybe galima bÅ«tų laikyti ne asmens gyvybę, o IeÅ¡kovų teisę į Å¡eiminius (socialinius) ryÅ¡ius, kurie, pasak IeÅ¡kovų, mirus L. P., nutrÅ«ko ir kurių jau nėra įmanoma atkurti. Dėl L. P. mirties IeÅ¡kovų gyvybei nebuvo ir negalėjo bÅ«ti pakenkta.

Kaip minėta, asmens teisė į Å¡eiminius (socialinius) ryÅ¡ius yra santykinio, o ne absoliutaus pobÅ«džio, taigi ji negali bÅ«ti ginama taip pat, kaip toji asmens teisė, kuri turi absoliutų pobÅ«dį. Dėl to L. P. mirties faktas nėra neturtinės žalos kompensacijos, jeigu Teismas Byloje spręstų, kad yra pagrindas jÄ iÅ¡ Atsakovo IeÅ¡kovams priteisti, dydį didinantis veiksnys. Be to, Bylos atveju įvertintina ir tai, kad L. P. mirties (duomenys nesklebtini) dienÄ buvo (duomenys nesklebtini) metų amžiaus, buvo sukÅ«ręs Å¡eimÄ , turėjo sutuoktinę V.

P., dvi dukras R. P., B. P., iki mirties jau 22 metus gyveno su šeima (duomenys nesklebtini) tiek atskirai nuo motinos M. P., tiek ir atskirai Ieškovų. Kaip matyti iš Ieškinio turinio, L. P. santykiai su Ieškovais iki L. P. buvo iš esmės nereguliarūs. Be to, viso Ieškovų motina M. P. turėjo 13 vaikų. L. P. mirtis nebuvo pirmoji. Anksčiau Ieškovai yra netekę tėvo, taip pat vienos sesers, todėl Ieškovų nurodomas emocinis stresas (dvasiniai išgyvenimai) dėl brolio L. P. mirties jiems nebuvo naujas, todėl jis neturėjo pasižymėti išskirtinumu bei intensyvumu, kaip tai yra būdinga pirmosios artimojo žmogaus netekties atveju.

L. P. mirties (duomenys nesklebtini) dienÄ visi IeÅ¡kovai buvo suaugę ir savo Å¡eimas sukÅ«rę savarankiÅ¡ki žmonės, kurių amžius sudarė nuo 42 metų (ieÅ¡kovė L. G.) iki 59 metų (ieÅ¡kovas R. P.), todėl jų artimiausia Å¡eiminė aplinka po L. P. mirties esminiai nepasikeitė. Dėl to, Atsakovo vertinimu, Byloje nėra pagrindo spręsti, kad IeÅ¡kovų teisės į Å¡eiminius (socialinius) ryÅ¡ius dėl brolio L. P. netekties buvo esminiai suvaržytos (apribotos). Atsakovo vertinimu, Bylos atveju nėra nė vieno iÅ¡ aukščiau aptartų veiksnių, kurie priskirtini neturtinės žalos atlyginimo kompensacijÄ didinantiems veiksniams.

Kita vertus, Bylos atveju yra visa eilė aukščiau paminėtų veiksnių, kurie priskirtini neturtinės žalos atlyginimo kompensacijÄ mažinantiems veiksniams. Taip nusikalstama veika, dėl kurios (duomenys nesklebtini) dienÄ ligoninėje mirė IeÅ¡kovų brolis L. P., padaryta ne tyčia, o dėl neatsargumo. IeÅ¡kovai Byloje turtinės žalos atlyginimo nereikalauja, vadinasi, turtinės žalos dėl L. P. netekties nepatyrė. L. P. IeÅ¡kovams neteikė materialinės pagalbos ir pastarieji nebuvo L.

P. iki jo mirties iÅ¡laikomi. Atsakovas yra atlyginęs žuvusiojo L. P. sutuoktinei V. P. laidojimo iÅ¡laidas, taip pat protingumo reikalavimÄ atitinkančias kapavietės sutvarkymo iÅ¡laidas. Atsakovas žuvusiojo L. P. sutuoktinei V. P., vaikams B. P., R. P. yra sumokėjęs po 17 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo, kuris iÅ¡ Atsakovo buvo priteistas Tauragės rajono apylinkės teismo (duomenys nesklebtini) nuosprendžiu. Atsakovas IeÅ¡kovų motinai M. P. yra sumokėjęs 10 200 EUR neturtinės žalos atlyginimÄ , kuris iÅ¡ Atsakovo buvo priteistas Alytaus apylinkės teismo (duomenys nesklebtini) sprendimu.

Toks (duomenys nesklebtini) dienÄ Ä¯vykęs nelaimingas atsitikimas darbe, dėl kurio (duomenys nesklebtini) dienÄ ligoninėje mirė IeÅ¡kovų brolis L. P., yra pirmasis Atsakovo bendrovėje. Minėta, kad Bylos atveju gintina vertybė yra ne asmens gyvybė, o tik asmens teisė į Å¡eiminius (socialinius) ryÅ¡ius, kuri yra ne absoliutaus, o santykinio pobÅ«džio. Nors IeÅ¡kinyje teigiama, esÄ kai kurie IeÅ¡kovai dėl L. P. netekties patyrė sveikatos sutrikimus, pradėjo vartoti medikamentus, tačiau tokius faktus patvirtinantys patikimi įrodymai prie IeÅ¡kinio nepridėti, todėl spręstina, kad IeÅ¡kovų neturtinė žala kildinama be iÅ¡imties iÅ¡ dvasinių kančių (dvasinių pergyvenimų, dvasinių sukrėtimų), nesant fizinių kančių (sveikatos sutrikimų).

Nuo nusikalstamos veikos padarymo (nuo (duomenys nesklebtini) dienos) ir L. P. mirties (nuo (duomenys nesklebtini) dienos) iki IeÅ¡kovų IeÅ¡kinio pateikimo Teisme (iki (duomenys nesklebtini) dienos) praėjo ilgas laiko tarpas (3 metai). Atsižvelgiant į tai, IeÅ¡kovų IeÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti iÅ¡ Atsakovo kiekvienam IeÅ¡kovų 2 500 EUR dydžio neturtinės žalos atlyginimo kompensacija negali bÅ«ti laikoma teisinga. IÅ¡ IeÅ¡kinio spręstina, kad IeÅ¡kovų teiginiai apie jų patirtus didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, didelį emocinį stresÄ , sveikatos sutrikimus, medikamentų vartojimÄ nėra įrodinėjami nei medicininiais dokumentais, nei specialistų (ekspertų, medikų, psichologų) iÅ¡vadomis, nei medikamentų paskyrimÄ , jų įsigijimÄ bei apraÅ¡ymus patvirtinančiais dokumentais, nes tokių raÅ¡ytinių įrodymų Teismui IeÅ¡kovai su IeÅ¡kiniu nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Taip IeÅ¡kinyje nurodoma, esÄ : (i) ieÅ¡kovei A. M. po L. P. mirties pradėjo tinti, skaudėti ir sukinėti rankų bei kojų sÄ narius, nurodant, kad tai yra didelio streso pasekmės; (ii) ieÅ¡kovei M. Å . 2017-05-30 dienÄ diagnozuotas krÅ«ties vėžys, buvo atlikta naviko Å¡alinimo operacija, taikytas spindulinis gydymas, nurodant, kad labai tikėtina, kad krÅ«ties onkologija atsirado bÅ«tent po patirtų iÅ¡gyvenimų dėl brolio L. P. mirties. Nei tokių ieÅ¡kovių A. M., M. Å . susirgimų faktams patvirtinti, nei jų priežastiniam ryÅ¡iui su brolio L.

P. netektimi (duomenys nesklebtini) dienÄ patvirtinti tinkamų įrodymų IeÅ¡kovai su IeÅ¡kiniu nepateikė (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu neabejotina, kad tokio pobÅ«džio susirgimų priežastimis gali bÅ«ti įvairios aplinkybės bei priežastys, visai nesusijusios su paminėtų ieÅ¡kovių artimojo žmogaus netektimi. Nesant tokių įrodymų, Byloje nėra pagrindo spręsti apie IeÅ¡kovų IeÅ¡kinyje nurodomų dvasinių ir fizinių kančių laipsnį, pobÅ«dį bei trukmę (CPK 185 straipsnis), todėl IeÅ¡kovų nurodomi dvasiniai iÅ¡gyvenimai (emociniai sukrėtimai) Byloje Teismo vertintini kaip nesunkÅ«s, neintensyvÅ«s, neilgalaikiai.

Atsakovo įsitikinimu, kaip jau minėta, tiek dvasinės kančios, tiek ir fizinės kančios šios kategorijos bylose negali būti įrodinėjami subjektyvumo požymių turinčiais Ieškovų paaiškinimais. Be to, iš Ieškinio ir jo priedų spręstina, kad Ieškovų nurodomos dvasinės kančios apsiribojo tik poveikiu jų asmeniniam gyvenimui, jų vidinei savijautai, vidiniam pasauliui ir neturėjo poveikio išoriniams pasikeitimams, nes tai patvirtinančių įrodymų Byloje tai pat Ieškovų nepateikta (CPK 178 straipsnis).

Kadangi IeÅ¡kinyje IeÅ¡kovai teigia, esÄ Byloje nagrinėjamu atveju reikia atsižvelgti į tai, kad Atsakovas yra privatus juridinis asmuo, kurio apyvarta 2016 metais siekė 100 mln. EUR, tai pirmiausia tenka pastebėti ir tai, kad toji aplinkybė, jog Atsakovas yra privatus juridinis asmuo, o ne fizinis asmuo, CK 6.250 straipsnio 2 dalies prasme nėra nei neturtinės žalos kompensacijos dydį nustatantis kriterijus, nei tokios kompensacijos dydį didinantis veiksnys. Civiliniuose teisiniuose santykiuose fiziniai ir juridiniai asmenys, nepažeisdami teisnumo ribų, veikia lygiateisiÅ¡kumo pagrindais.

Taigi privatÅ«s juridiniai asmenys vien dėl to negali įgyti daugiau civilinių pareigų ar turėti didesnio masto civilinių pareigų, palyginus su fiziniais asmenimis. Antra, Atsakovas neginčija, kad jo turtinė (finansinė) padėtis nėra sunki, tačiau primintina, kad gera žalÄ padariusio (ar už jį atsakingo) asmens turtinė padėtis negali pateisinti neturtinės žalos kompensacijos didinimo. Manant kitaip, tektų pripažinti, kad vien gera atsakovo turtinė padėtis lemia didesnius nukentėjusiojo asmens nematerialaus pobÅ«džio praradimus, tačiau tokia iÅ¡vada neturi teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, teigtina, jog gera Atsakovo turtinė (finansinė) padėtis nėra reikÅ¡minga, Byloje nagrinėjamu atveju Teismui sprendžiant dėl IeÅ¡kovų reikalaujamos neturtinės žalos kompensacijos dydžio. IÅ¡ IeÅ¡kinio turinio matyti, kad IeÅ¡kinyje apraÅ¡omas kiekvieno iÅ¡ IeÅ¡kovų individualus ryÅ¡ys su (duomenys nesklebtini) dienÄ mirusiuoju L. P.. Kaip matyti, kiekvieno iÅ¡ IeÅ¡kovų ryÅ¡ys su L. P. iki jo mirties pasižymėjo tam tikru savitumu, taigi jis nepasižymėjo bendrumu (analogiÅ¡kumu).

Nepaisant to, kiekvienas iÅ¡ IeÅ¡kovų dėl L. P. mirties patirtÄ neturtinę žalÄ IeÅ¡kinyje įvertino vienodai, praÅ¡ant iÅ¡ Atsakovo kiekvienam iÅ¡ IeÅ¡kovų priteisti po 2 500 EUR neturtinei žalai atlyginti. T. I. pozicija neturi pagrindo, nes kiekvienam nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala visuomet yra konkreti, nes neturtinė žala patiriama individualiai, todėl Byloje Teismui sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo neturtinės žalos kompensacijos, jeigu bÅ«tų pagrindas jÄ iÅ¡ Atsakovo priteisti, dydžio klausimÄ spręsti individualiai, priklausomai nuo kiekvieno iÅ¡ IeÅ¡kovų ryÅ¡io su mirusiuoju L.

P. pobūdžio, tokio ryšio praradimo patiriamo skausmo bei pasekmių, atsižvelgiant į kiekvieno iš Ieškovų asmenines savybes. Atsižvelgiant į tai, Teismui tenkinti Ieškovų pareikšto Ieškinio reikalavimus taip pat nėra pagrindo. Ieškovų Ieškinio reikalavimas priteisti Ieškovams iš Atsakovo po 2 500 EUR neturtinei žalai atlyginti reiškiamas CK 6.264 straipsnio, 6.284 straipsnio pagrindu. Nurodyti CK straipsniai patalpinti CK 6 knygos I dalies XXII skyriaus 3 skirsnyje, kuris skirtas reglamentuoti civilinės deliktinės atsakomybės santykius.

Vadinasi, Atsakovo pareigÄ atlyginti neturtinę žalÄ IeÅ¡kovai kildina iÅ¡ civilinio delikto, kuris yra deliktinės atsakomybės atsiradimo pagrindu (CK 6.263 straipsnis). CK 6.263 – 6.291 straipsniuose nėra nustatyta asmens pareiga mokėti palÅ«kanas už pareigos atlyginti neturtinę žalÄ neįvykdymÄ laiku, taip pat nėra nustatytas tokių palÅ«kanų dydis. IeÅ¡kovai IeÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo teismo priteistos neturtinės žalos sumos grindžia CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, tačiau CK 6.37 straipsnio 2 dalis asmens prievolės atlyginti neturtinę žalÄ , susijusio su deliktu, atveju galėtų bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu CK 6.37 straipsnio 2 dalyje minimų procesinių palÅ«kanų dydis bÅ«tų reglamentuojamas tokioje CK ir kito įstatymo teisės normoje, kuri galėtų bÅ«ti taikoma deliktinės atsakomybės teisinio santykio atveju.

Tokia teisės norma CK 6.210 straipsnio 1 dalis negali bÅ«ti laikoma, nes CK 6.210 straipsnis yra CK 6 knygos I dalies XVII skyriuje, kuris skirtas reglamentuoti sutarčių neįvykdymo teisines pasekmes, taigi sutartinių prievolių neįvykdymo atvejus. Tuo tarpu už padarytÄ Å¾alÄ atsakingo asmens pareiga atlyginti neturtinę žalÄ CK 6.264, 6.284 straipsnio pagrindu, patvirtinta teismo sprendimu, nėra prievolė, kylanti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Vadinasi, CK 6.210 straipsnio 1 dalis Byloje nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti taikoma.

Dėl to Byloje priteisti iš Atsakovo Ieškovui 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo Teismo priteistos sumos nėra įstatyminio pagrindo.

13. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu, palaikydamas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytus argumentus, kurie iÅ¡ esmės pakartotinai nurodyti pateiktuose teismui atsakovo atstovo raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose (todėl teismas jų iÅ¡ esmės pakartotinai nenurodo), prašė ieÅ¡kinį atmesti. Parodė, kad pripažįsta, jog ieÅ¡kovai kaip mirusiojo broliai ir seserys pagal Kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ turi teisę kreiptis į teismÄ neturtinės žalos atlyginimo, tačiau mano, kad ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti tenkintinas iÅ¡ dalies, kiekvienam iÅ¡ ieÅ¡kovų priteisiant pusę praÅ¡omos sumos neturtinei žalai atlyginti.

Parodė, kad vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, neturtinės žalos dydis teismo turi bÅ«ti nustatomas pagal konkrečioje byloje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų (faktų) visumÄ . Siekiant to, neturtinės žalos atlyginimo reikalaujančiam asmeniui tenka pareiga pateikti ir pagrįsti kuo daugiau ir kuo svaresnių neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų. Tokius kriterijus Bendrovė yra iÅ¡samiai aptarusi savo 2018-08-16 atsiliepime į ieÅ¡kinį. Parodė, jog kiekvieno iÅ¡ IeÅ¡kovų ryÅ¡ys (santykis) su mirusiuoju L.

P. nebuvo toks pats, identiškas ir vienodas (analogiškas). Toks nevienodas kiekvieno iš Ieškovų ryšis su mirusiuoju L. P., kaip seka iš bylos duomenų, iš esmės buvo nulemtas skirtingo kiekvieno iš Ieškovų amžiaus, skirtingos lyties, skirtingos gyvenamosios vietos, skirtingos šeiminės padėties ir kitų panašių aplinkybių, dėl kurių L. P. ryšys iki jo mirties su kiekvienu iš Ieškovų pasižymėjo ne vienodumu, o savitumu (individualumu) (pvz., L. P. buvo tik tam tikrų Ieškovų (pvz., J.

P. dukters, P. P. dukters) vaikų krikÅ¡tatėviu, L. P. slidinėjo kalnuose (atostogavo žiemos metu kartu) tik su J. P. Å¡eima, 2015 metais iki L. P. mirties ne visi ieÅ¡kovai vienodai bendravo su L. P., tik V. P., P. P. gyvena tėviÅ¡kėje/Å¡alia tėviÅ¡kės, todėl L. P., lankydamas tėviÅ¡kėje motinÄ M. P., iÅ¡ esmės tuo pačiu dažniau lankė V. P., P. P., nei kitus IeÅ¡kovus). ReikÅ¡minga ir tai, kad tiek mirusysis L. P. IeÅ¡kovams, tiek ir IeÅ¡kovai mirusiajam L. P. nebuvo patys artimiausi žmonės. L.

P. (duomenys neskelbtini) dienÄ buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, buvo sukÅ«ręs Å¡eimÄ , turėjo sutuoktinę V. P., dvi dukras R. P., B. P.. Iki mirties L. P. 22 metus su Å¡eima gyveno (duomenys neskelbtini), taigi atskirai tiek nuo motinos M. P., tiek ir nuo IeÅ¡kovų. Pagal bylos duomenis IeÅ¡kovų amžius tuomet sudarė nuo 42 metų (ieÅ¡kovė L. G.) iki 59 metų (ieÅ¡kovas R. P.). Kiekvienas iÅ¡ IeÅ¡kovų, atėjusių į teismo posėdį duoti paaiÅ¡kinimų, paaiÅ¡kino, jog kiekvienas iÅ¡ jų turi savo Å¡eimÄ (sutuoktinį ir vaikus) (L.

G. - 2 vaikai, A. M. - 3 vaikai, A. K. - 2 vaikai, V. P. - 6 vaikai, J. P. - 3 vaikai, M. Å . - 1 vaikas, P. P. - 2 vaikai). Kiekvienas iÅ¡ IeÅ¡kovų jau ilgÄ laikÄ gyvena kitoje gyvenamojoje vietoje, nei mirusysis L. P.. IeÅ¡kovai teismo posėdyje taip pat paaiÅ¡kino, kad bendravo 2015 metais su L. P. iki jo mirties iÅ¡ esmės per bendrus Å¡eimos suvažiavimus ar proginius susitikimus (susibÅ«rimus) (Motinos diena, Petrinės, sesers Jubiliejus). Tai reiÅ¡kia, jog IeÅ¡kovų santykiai su mirusiuoju L. P., nepaisant jų Å¡iltumo, artumo, glaudumo, tvirtumo, vis tik vertintini kaip nekasdieniai, nereguliarÅ«s, trumpalaikiai.

Dėl šių priežasčių ieškovų teisei turėti šeiminius (socialinius) ryšius L. P. mirtimi esminiai negalėjo būti ir nebuvo pakenkta, nes ieškovai, būdami suaugę, subrendę ir savarankiški žmonės, išsaugojo savo pačių sukurtus šeiminius ryšius su jiems pačiais artimiausiais žmonėmis (jų kiekvieno šeimos nariais: sutuoktiniu, vaikais ir net vaikų vaikais (anūkais), taip pat su motina M. P.. Be to, Ieškovai, net ir netekę brolio L. P., išsaugojo galimybę toliau turėtų tarpusavio, kaip brolių ir seserų, santykius.

Byloje nėra leistinų ir patikimų ?rodymų (medicininių dokumentų, ekspertų/medikų/psichologų iÅ¡vadų), kurie įgalintų teismÄ daryti byloje iÅ¡vadÄ , jog tokių IeÅ¡kovų nurodomų susirgimų (sveikatos sutrikimų) priežastis yra bÅ«tent IeÅ¡kovų iÅ¡gyvenimai (stresas), patirtas po brolio L. P. mirties (duomenys neskelbtini) dienÄ . Bendrovės įsitikinimu, ieÅ¡kovų A. M., M. Å ., J. P. jų nurodomų 2017 metais diagnozuotų fiziologinių ar psichologinių sveikatos pakitimų (sveikatos susirgimų) priežastis, tokių pakitimų sÄ sajÄ bÅ«tent su jų brolio L.

P. netektimi (duomenys neskelbtini) dienÄ bÅ«tina įrodinėti medikų (ekspertų) iÅ¡vadomis, o ne pačių IeÅ¡kovų, kurie net neturi specialiųjų žinių atitinkamose medicinos mokslo srityse, subjektyvaus pobÅ«džio paaiÅ¡kinimais. Nė vienas byloje esantis IeÅ¡kovų pateiktas medicininis dokumentas (medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as/pažyma) nepatvirtina, kad praėjus 2 metams nuo brolio L. P. mirties medicinos specialistų (2017 metais) konstatuoti A. M., M. Å ., J. P. susirgimai priežastiniu ryÅ¡iu bÅ«tų susiję bÅ«tent su jų brolio L.

P. netektimi. Tuo tarpu Bendrovės byloje pateikta medicininė literatÅ«ra (specialieji medicinos mokslo Å¡altiniai) patvirtina, kad (i) reumatoidinio artrito, (ii) krÅ«ties vėžio ir (iii) vidutinio depresijos epizodo atsiradimÄ gali lemti visa eilė vidinių ir iÅ¡orės veiksnių (visa eilė rizikos faktorių), nebÅ«tinai ir ne pirmiausia asmens patirtas stresas, emocinis sukrėtimas ir pan. Apie tai Bendrovė plačiau yra pasisakiusi savo byloje pateiktame 2018-11-06 raÅ¡te, kuriame buvo iÅ¡dėstyti motyvai dėl papildomų įrodymų priėmimo.

Remiantis byloje pateiktais medicinos mokslo Å¡altiniais, Bendrovė laikosi byloje pozicijos, kad byloje nėra jokių ?rodymų, kurių pagrindu teismui bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , esÄ ieÅ¡kovų A. M., M. Å ., J. P. susirgimai (sveikatos sutrikimai), medicinos specialistų nustatyti 2017 metais, bÅ«tų susiję bÅ«tent su jų brolio L. P. netektimi (duomenys neskelbtini) dienÄ ir su tuo susijusiais paminėtų ieÅ¡kovų iÅ¡gyvenimais. Atsižvelgiant į tai, pagal bylos duomenis akivaizdu, kad dėl brolio L.

P. netekties Ieškovai patyrė tik dvasinio pobūdžio pasekmes (dvasines kančias, dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus), nesant fizinių kančių (sveikatos sutrikimų). Iš bylos duomenų matyti, kad pagal jų pobūdį Ieškovų dvasinės kančios yra tik vidiniai psichofiziniai pakenkimai ir jos neturėjo įtakos: ieškovų visuomeninei ar kitai panašiai veiklai, ieškovų darbinei veikiai, santykiams su aplinkiniais, šeiminiam ar asmeniniam gyvenimui; reputacijai, nes tokio pobūdžio neigiamų pokyčių byloje ieškovai neįrodinėja.

Vadinasi, byloje nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovų nurodytos dvasinės kančios apsiribojo tik jų poveikiu IeÅ¡kovų vidinei savijautai, vidiniam pasauliui ir neturėjo įtakos iÅ¡oriniams IeÅ¡kovų gyvenimo pasikeitimams. Pagal savo formÄ vienintelio J. P. dvasinis skausmas (jeigu byloje bÅ«tų pagrindas laikyti įrodytu J. P. 2017 metais diagnozuoto vidutinio depresijos epizodo priežastinį ryšį su brolio L. P. netektimi) galėtų bÅ«ti laikomas aukÅ¡tesnio laipsnio, stipresniu, netrumpalaikiu iÅ¡gyvenimu, palyginus su kitų IeÅ¡kovų dvasiniais iÅ¡gyvenimais, kurie viso labo pasireiÅ¡kė kaip liÅ«desys, baimė, nerimas, emocinis sukrėtimas ir kurie vertintini tik kaip nesunkÅ«s, neintensyvÅ«s ir neilgalaikiai, įprastai bÅ«dingi kiekvienam žmogui, netekusiam artimojo giminaičio.

IeÅ¡kovai A. M., A. K., J. P., įrodinėdami savo patirtÄ neturtinę žalÄ , teigė, esÄ vartoja vaistinius preparatus Xanax, Lexotanil, Bromazepam, Valdoxan. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, visi iÅ¡vardyti vaistiniai preparatai yra receptiniai. Tai reiÅ¡kia, kad juos jų pardavimo vietose galima įsigyti tik gydytojo iÅ¡raÅ¡yto atitinkamo recepto (popierinio ar elektroninio) pagrindu, {sigyti nurodytus vaistinius preperatus be recepto vaistinėje negalima. Byloje nėra pateiktas nė vienas receptas, kuris liudytų receptų nurodytiems vaistiniams preparatams įsigyti iÅ¡davimÄ , taip pat nėra pateiktas nė vienas medicinos dokumentas (medicinos dokumento iÅ¡raÅ¡as), kuriame bÅ«tų gydytojo padarytas įraÅ¡as apie tokio vaistinio preparato skyrimÄ .

Nurodytų vaistinių preparatų vartojimas byloje įrodinėjamas vien paminėtų ieÅ¡kovų subjektyvaus pobÅ«džio paaiÅ¡kinimais, nesant byloje patikimų ir leistinų įrodymų tokio pobÅ«džio aplinkybėms patvirtinti. Bendrovės vertinimu, tokių raÅ¡ytinių įrodymų byloje nesant, byloje negalima teismui nustatyti aplinkybę, kad paminėti ieÅ¡kovai nurodytus vaistinius preparatus iÅ¡ tikrųjų įsigijo ir vartojo. Nuo pažeidimo padarymo iki reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pareiÅ¡kimo praėjo ilgas laiko tarpas, nes nusikalstama veika padaryta (duomenys neskelbtini) dienÄ , IeÅ¡kovų brolis L.

P. mirė (duomenys neskelbtini) dienÄ , o IeÅ¡kovų IeÅ¡kinys teisme pareikÅ¡tas tik (duomenys neskelbtini) dienÄ (t. y. praėjus beveik 3 metu laikotarpiui). VisiÅ¡kai akivaizdu, kad IeÅ¡kovai turėjo teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį tiek Tauragės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu iÅ¡spręstoje baudžiamojoje byloje, tiek ir Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu iÅ¡spręstoje byloje. IeÅ¡kovai neginčija, kad apie paminėtus teismų procesus jiems buvo žinoma.

IeÅ¡kovų motinai M. P. Alytaus apylinkės teisn (duomenys neskelbtini) sprendimu iÅ¡spręstoje byloje atstovavo advokatė G. Masiokaitė, kuri atstovauja IeÅ¡kovų interesams Å¡ioje byloje. IeÅ¡kovė A. M. nurodytoje byloje kaip liudytoja teikė parodymus. Bendrovės nuomone, IeÅ¡kovų veiksmai, reiÅ¡kiant teisme IeÅ¡kinį, tėra IeÅ¡kovų ne visiÅ¡kai sÄ Å¾ininga reakcija į, jų subjektyviu vertinimu, galbÅ«t jų motinai M. P. priimtÄ ne visiÅ¡kai palankų Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimÄ .

Kitaip tariant, Bendrovės vertinimu, neturtinės žalos atlyginimo institutÄ IeÅ¡kovai siekia byloje panaudoti, prieÅ¡ingai jo paskirčiai, iÅ¡ esmės norint Bendrovę nubausti. Toji aplinkybė, jog Bendrovė yra privatus juridinis asmuo, o ne fizinis asmuo, nėra joks teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas kriterijus CK 6.250 straipsnio 2 dalies prasme, teismui sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo byloje nagrinėjamu atveju, t. y. tai savaime nėra nei neturtinę žalÄ didinantis, nei jÄ mažinantis veiksnys.

Tiek pagal Kasacinio teismo praktikÄ , tiek ir pagal Civilinės teisės doktrinÄ , pirmiausia žalÄ padariusio ar už žalÄ atsakingo asmens gera turtinė padėtis negali pateisinti neturtinės žalos atlyginimo kompensacijos didinimo. Vadinasi, toji aplinkybė, jog tokio subjekto turtinė - finansir padėtis yra gera, nereiÅ¡kia, kad vien tuo pagrindu IeÅ¡kovams priteistina santykinai didesne neturtinės žalos atlyginimo kompensacija. Tai reiÅ¡kia, kad gera Bendrovės turtinė (finansinė) padėtis apskritai nėra reikÅ¡minga, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio byloje nagrinėjamu atveju, skirtingai nei bloga žalÄ padariusio ar už žalÄ atsakingo asmens turtinė (finansinė) padėtis, kuri pripažįstama žalos dydį mažinančiu kriterijumi.

Ieškinyje nurodomas Bendrovės apyvartos 2016 metais rodiklis (virš 100 mln. EUR) byloje nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl teisingos neturtinės žalos atlyginimo dydžio kompensacijos dydžio apskritai negali būti laikomas reikšmingu, nes apie Bendrovės turtinę (finansinę) padėtį reikalinga spręsti pagal duomenis, rodančius, kokia ji yra aktualiuoju metu (bylos nagrinėjimo metu, kuomet teismo yra sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos priteisimo), o ne rodančius, kokia buvo Bendrovės padėtis 2016 metais.

Be to, Bendrovės apyvartos dydis (virÅ¡ 100 mln. EUR) savaime neleidžia identifikuoti Bendrovės turtinės (finansinės) padėties bÅ«senos, taip pat neleidžia daryti iÅ¡vados apie tai, ar toji padėtis yra gera, ar, prieÅ¡ingai, bloga. Byloje Bendrovė pateikė 2019-04-05 dienÄ audituotos ir patvirtintos Bendrovės finansinės atskaitomybės duomenis už 2018-01-01 - 2018-12-31 laikotarpį, kuriais teismui byloje prireikus galima remtis. Nurodyti duomenys, pavyzdžiui, rodo, kad 2018 metais, palyginus su 2017 metais:

Bendrovės nuosavas kapitalas sumažėjo nuo 33,5 mln. EUR iki 29,9 mln. EUR; (ii) Bendrovės trumpalaikiai įsipareigojai padidėjo nuo 14 mln. EUR iki 21,9 mln. EUR; (iii) Bendrovės paskolos ir finansinio lizingo įsipareigojimai padidėjo nuo 4,6 mln. EUR iki 8,8 mln. EUR; (iv) visi Bendrovės įsipareigojimai padidėjo nuo 21,3 mln. EUR iki 24,6 mln. EUR; (v) Bendrovės pajamos sumažėjo nuo 130,3 mln. EUR iki 126,2 mln. EUR; (vi) Bendrovė 2018 metais patyrė virÅ¡ 2 mln. EUR grynÄ jį nuostolį, kai tuo tarpu 2017 metais Bendrovė turėjo 6,2 mln.

EUR grynÄ jį pelnÄ ; (vii) bendrasis Bendrovės veiklos rezultatas 2018 metais buvo neigiamas 2,9 mln. EUR suma, kai tuo tarpu 2017 metais Bendrovės veiklos rezultatas buvo teigiamas 5,3 mln. EUR suma; (viii) Bendrovės darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 530 iki 525 asmenų. Kaip matyti, Bendrovės veiklos rezultatai 2018 metais, palyginus su 2017 metais, rodo apie Bendrovės patirtus virÅ¡ 8 mln. EUR dydžio praradimus, todėl Bendrovės veiklos 2018 metais negalima laikyti itin sėkminga. Akivaizdu, kad ir Bendrovės turtinė (finansinė) padėtis, kurios negalima laikyti sunkia (ar bloga) 2018 metų pabaigoje nebuvo itin gera, palyginus su 2017 metų Bendrovės veiklos rodikliais.

Minėtame dokumente glaustai paaiÅ¡kinta ir tai, kokios priežastys (veiksniai) įtakoja Bendrovės veiklÄ bei jos rezultatus. Taip neigiamÄ Ä¯takÄ Bendrovės veiklai 2018 metais darė neigiami sÅ«rio ir sÅ«rio produktų paklausos ir (ar) kainos pokyčiai tiek vietinėje, tiek ir tarptautinėje sÅ«rio rinkoje, kuriose veikia vietiniai gamintojai, kurių pranaÅ¡umas yra mažesnės transportavimo iÅ¡laidos, pokyčiai žaliavos Å¡iose rinkose bei sÅ«rio gamintojų auganti tarpusavio konkurencija.

Teismui remtis byloje nei 2016 metų, nei 2017 metų Bendrovės veiklos rezultatais ir tuo metu buvusia Bendrovės turtine (finansine) padėtimi negalima, kaip pernelyg nutolusia (neaktualia) nuo šiuo metu egzistuojančios aptartos Bendrovės turtinės (finansinės) padėties. Dėl išdėstytų motyvų visumos Bendrovė mano, kad Ieškovų Ieškinio reikalavimas priteisti iš Bendrovės kiekvienam iš Ieškovų po 2 500 EUR neturtinei žalai atlyginti neatitinka teisingo neturtinės žalos atlyginimo koncepcijos bei CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų teisiškai reikšmingų kriterijų, išplėtotų Kasacinio teismo praktikoje ir aptartų Civilinės teisės doktrinoje, todėl teismui tenkinti Ieškinį visa apimtimi byloje nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo.

14. Tretysis asmuo A. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į posėdį neatvyko, apie posėdį jam pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Ieškinys tenkintinas iš dalies.

15. Kaip nustatyta byloje Tauragės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu (toliau – nuosprendis) baudž. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 176 str. 1 d. ir jam skirta 30 MGL, t.y. 1129,80 EUR dydžio bauda. Taikyta LR BK 64 (1) str. bausmę sumažinant vienu trečdaliu ir galutinė bausmė A. B. paskirta 20 MGL, 753,20 EUR bauda. Civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir priteista iÅ¡ AB ,,VilkyÅ¡kių pieninė“ V.

P., R. P. bei B. P. po 17 000 EUR kiekvienai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieÅ¡kinys atmestas. Nuosprendyje konstatuota, kad A. B. nuteistas už tai, kad, bÅ«damas darbdavio AB „VikyÅ¡kių pieninė“, atsakingu už įmonės elektros Å«kį, pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui, t. y., AB „VilkyÅ¡kių pieninė“ generalinio direktoriaus 2006-12-01 įsakymu Nr. 63 paskirtas elektros energetikos inžinieriumi, buvo atsakingas už įmonės elektros Å«kį, vykdė elektros įrenginių eksploatavimÄ , privalėjo užtikrinti patikimÄ elektros įrenginių veikimÄ pagal Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių (toliau - SEEÄ®T), patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. 1-100 ir Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių (toliau - EETET), patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-10-29 įsakymu Nr. 1-211 reikalavimus, tačiau 2015 m. liepos 18 d., AB „VilkyÅ¡kių pieninė“ esančioje (duomenys neskelbtini) elektros energetikos inžinierius A.

B., surašė NurodymÄ dėl darbų elektros įrenginiuose Nr. 1, taip virÅ¡ijo savo įgaliojimus, nes darbų vadovo teisės įmonės tvarkomuoju dokumentu jam nebuvo suteiktos. Toliau, organizuojant ir vykdant darbus elektros įrenginiuose neužtikrino dirbančių darbuotojų L. P.ir M. S.saugos ir sveikatos, nes nebuvo taikytos pakankamos apimties apsaugai nuo elektros srovės organizacinės ir techninės priemonės; darbo vieta nebuvo tinkamai paruoÅ¡ta; brigados nariai nebuvo tinkamai instruktuoti darbų atlikimui; darbams atlikti buvo paskirti tinkamai neapmokyti reikiamos kvalifikacijos elektrotechnikos darbuotojai; darbas buvo vykdomas nesilaikant Modulinės tranzitinės transformatorinės MTT VL-404 naudojimo instrukcijos 6 skyriuje Saugos reikalavimų nurodytų saugos reikalavimų remonto darbų vykdymui:

„0,4 kVskyde atlikti aptarnavimo ar remonto darbus galima tiktai išjungus galios transformatorius iš 6÷10kV pusės ir kilnojamuoju įžemikliu įžeminus 0,4 kV šynas“; o darbai, t. y., saugiklių keitimas buvo atliekamas neišjungus galios transformatoriaus, dėl ko remontuojamoje modulinėje tranzitinėje MTT VL-404 transformatorinėje L. P. replėmis keičiant saugiklį, susidarius elektros lankui kilo smūginė banga ir liepsnos pliūpsnis, kuris L. P.sukėlė veido, kaklo, krūtinės, pilvo, abiejų rankų, abiejų šlaunų IIA-IIB-III nudegimus, apimančius 40 proc. kūno paviršiaus.

Tai komplikavosi abiejų plaučių uždegimu, kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, sepsiu, septiniu šoku, dėl ko L. P. (duomenys neskelbtini) Centriniame reanimacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) mirė. Taip pat įvykio metu nesunkiai sužalotas ir šalia transformatorinės buvęs M. S., kuriam padaryti veido ir abiejų plaštakų 4 proc. II A nudegimai. A. B.pažeidė Lietuvo Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, bei Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. 1-100 15 punkto, 20 punkto, 22 punkto, 39 punkto, 60 punkto ir 62 punkto reikalavimus.

Nuosprendyje nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastys: elektrosaugÄ reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimas. Organizuojant ir vykdant darbus elektros įrenginiuose nebuvo užtikrinta dirbančių darbuotojų sauga ir sveikata, nes nebuvo taikytos pakankamos apimties, apsaugai nuo elektros srovės, organizacinės ir techninės priemonės: darbo vieta nebuvo tinkamai paruoÅ¡ta, brigados nariai nebuvo tinkamai instruktuoti darbų atlikimui, darbams atlikti buvo paskirti tinkamai neapmokyti reikiamos kvalifikacijos elektrotechnikos darbuotojai, darbas buvo vykdomas nesilaikant Modulinės tranzitinės transformatorinės MTT VL-440 naudojimo instrukcijos 6 skyriuje Saugos reikalavimų nurodytų saugos reikalavimų remonto darbų vykdymui:

„0,4 kVskyde atlikti aptarnavimo ar remonto darbus galima tiktai iÅ¡jungus galios transformatorius iÅ¡ 6÷10kV pusės ir kilnojamuoju įžemikliu įžeminus 0,4 kV šynas (Nuosprendžio l. 5). Nuosprendyje teigiama, kad byloje įrodyta, jog A. B., bÅ«damas darbdavio AB ,,VilkyÅ¡kių pieninė“, atsakingu už įmonės elektros Å«kį, pažeidė elektrosaugÄ reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimus. A. B. pažeidė LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 str. 1 p., t.y.

L. P., dirbančiam objekte ir esančiam jo žinioje, nesudarė saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sÄ lygų visais su darbu susijusiais aspektais, neužtikrino, kad L. P. darbo vieta ir darbo aplinka atitiktų LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų ir sveikatos norminių aktų reikalavimus; darbo vietos neįrengė taip, kad joje dirbantis L. P. bÅ«tų apsaugotas nuo galimų traumų, jo darbo aplinkoje nebÅ«tų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. Byloje nustatyta, kad A.

B. bÅ«damas atsakingu už įmonės elektros Å«kį, pažeidė darbų saugos įstatymuose ir teisės aktuose nustatytus reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas, turėjęs sunkių padarinių – L. P. mirties, priežastimi. Nuosprendyje konstatuota, kad A. B. padarė neatsargų nusikaltimÄ , sukeldamas sunkias pasekmes. Nuosprendis yra įsiteisėjęs. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 182 str. 3 p. nereikia įrodinėti aplinkybių asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai).

16. Liteko duomenimis Alytaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė M. P. (L. P. motina) ieškinys patenkintas iš dalies, iš atsakovo UAB „Vilkyškių pieninė“ M. P. priteista 10 200 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 10 200 Eur sumos, pradedant jas skaičiuoti nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017-10-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paminėtas teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

17. Ieškovai L. G., A. M., A. K., V. P., J. P., P. P., M. Š., R. P. yra L. P., mirusio(duomenys neskelbtini), seserys ir broliai.

18. Kaip matyti iš 2015-04-30, 2017-05-29, 2017-08-25, 2017-10-18, 2018-08-08, 2018-10-18 medicininių dokumentų išrašų apie M. Š. sveikatos būklę, jai diagnozuota viršutinio išorinio krūties kvadrato piktybinis navikas, 2017-08-08 atlikta operacija paskirtas vaistas – Tamoxifen, ji yra konsultuojama onkologo; diagnozuotas gimdos kūno polipas, 2018-09-20- 2018-09-21 atlikta operacija Kauno Klinikose.

19. IÅ¡ 2018-12-21, 2019-02-22 medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡o apie R. P. sveikatos bÅ«klę, jam diagnozuota kitos anginos formos, ir gretutiniai susirgimai: prieÅ¡laikinė skilvelių depoliarizacija, Å¡irdies nepakankamumas, hipertenzinė Å¡irdies liga be Å¡irdies nepakankamumo, buvo gydytas Kauno klinikose nuo 2018-12-13 iki 2018-12-21, jam paskirtas gydymas ir nukreiptas reabilitaciniam gydymui. 20. 2017-06-16-2017-07-31, 2017-08-03, 2017-09-13 iÅ¡raÅ¡uose iÅ¡ medicininių dokumentų apie A. M. sveikatos bÅ«klę, nurodyta, kad jai diagnozuotas seronegatyvus reumatoidinis artritas, dauginės vietos. 21. 2018-08-23, 2018-09-11 VÅ Ä® KupiÅ¡kio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiÅ«ros centro pažymose nurodyta, kad J. P. pas gydytojÄ psichiatrÄ gydėsi nuo 2017-lapkričio mėnesio iki 2018 m. balandžio 4 d., diagnozė:F32.1, vartojo ValdoxanÄ 0,025x1 d.

22. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

23. CK 6.284 st. 1 d. yra nurodyti asmenys, kurie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ gyvybės atėmimo atveju (asmenys, kurie buvo mirusiojo iÅ¡laikomi arba jo mirties dienÄ turėjo teisę gauti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi iÅ¡laikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties). Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡dėstyta, kad CK 6.284 straipsnio 1 dalis negali bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad Å¡ioje materialiosios teisės normoje yra nustatytas apskritai baigtinis asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ dėl gyvybės atėmimo, sÄ raÅ¡as – toks aiÅ¡kinimas, t. y. kad visi kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai įvardyti CK 6.284 straipsnio 1 dalyje, neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ mirus fiziniam asmeniui, neatitiktų konstitucinio žalos atlyginimo principo, kurio turinys iÅ¡samiai yra atskleistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartyje civilinėje byloje 3K-3-217-690/2018 ir CK 6.250 straipsnio 2 dalies, kuri, kaip minėta, nustato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta, be kita ko, dėl gyvybės atėmimo.

Toje pačioje nutartyje kasacinio teismo teisėjų kolegija, plėtodama pirmiau nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ , konstatavo, kad ir mirusiojo broliai, seserys turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ , jeigu juos ir mirusįjį siejo stiprÅ«s emociniai ryÅ¡iai, tarp jų buvo susiformavę artimi ir glaudÅ«s santykiai. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovai, kaip mirusiojo L. P. broliai ir seserys turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ , bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, nekilo.

24. Taigi, pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ , sužalojus sveikatÄ , atėmus gyvybę ar padarius nusikaltimÄ , patirta ir įrodyta neturtinė žala atlyginama visas atvejais, o kitų asmens neturtinių teisių pažeidimo atvejais ji atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais. Neturtinės žalos padarymo faktÄ ir tÄ aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 24 d. nutartis Nr. 3K-3-374/2014).

25. Teismas nesutinka su atsakovo pozicija, jog nagrinėjamoje byloje gintina vertybe galima bÅ«tų laikyti ne asmens gyvybę, o ieÅ¡kovų teisę į Å¡eiminius (socialinius) ryÅ¡ius. Kaip jau pasisakyta aukščiau, baudžiamojoje byloje nustatyta, jog atsakovo darbuotojas padarė nusikaltimÄ , ko pasėkoje ieÅ¡kovų brolis L. P. apdegė 40 proc, kÅ«no pavirÅ¡iaus dėl ko vėliau mirė. Todėl nagrinėjamu atveju buvo pažeista fundamentaliausia vertybė - ieÅ¡kovams artimo žmogaus, jų brolio L. P. gyvybė. Remiantis baudžiamojoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, atsakovo civilinė atsakomybė atlyginti neturtinę žalÄ kyla CK 6.264 str. nustatytais pagrindais, ginčo dėl to nekilo.

26. Kasacinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne vienÄ kartÄ yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžių nustatymÄ lemia objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalÄ . Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , grindžiamÄ principu, kad kuo aiÅ¡kesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iÅ¡ veiksnių, reikÅ¡mingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta praÅ¡oma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta byloje P. D. v.R.V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Ž. Ž. v. UAB ,,Ekstra žinios”, bylos Nr. 3K-3-393/2008). Kasacinis teismas yra taip pat konstatavęs, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis. Dėl to kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010).

Neturtinės žalos atlyginimo gyvybės atėmimo atvejais kiekvienÄ netektį lydi labai sudėtingi, gilÅ«s ir sunkÅ«s iÅ¡gyvenimai. Netekęs artimojo, žmogus netenka visų ryÅ¡ių, kuriais jis buvo susijęs su mirusiuoju. Tais atvejais, kai Å¡i netektis yra netikėta, dvasinės netekties skausmas yra ypač didelis ir komplikuotas.

27. Teismo nuomone byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir bylos medžiaga įrodo, kad ieÅ¡kovai patyrė neturtinę žalÄ dėl jų brolio L. P. netikėtos netekties. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai ir L. P. buvo susiję kraujo ryÅ¡iu, buvo broliai ir seserys, kartu iÅ¡augo didelėje Å¡eimoje, kurioje vienas kitu rÅ«pinosi. IeÅ¡kovų ir brolio L. P. glaudžius ir artimus santykius pagrindžia tai, kad visi ieÅ¡kovai, tiek kartu, tiek atskirai, kartu su savo Å¡eimomis nuolat bendravo su mirusiu broliu L.

P., susiskambindavo telefonu, lankydavosi ir svečiuodavosi vieni pas kitus, atostogaudavo, kartu Å¡vęsdavo Å¡eimynines Å¡ventes, gimtadienius, tėvo, motinos dienÄ , Å¡eimos susibÅ«rimus, kurių organizatorius ir pagrindinis veikėjas iÅ¡ esmės buvo brolis L. P.. Broliui L. P. po nelaimingo atsitikimo darbe patyrus sunkius sužalojimus, visi ieÅ¡kovai jį lankė (duomenys neskelbtini) klinikose, nors lankyti sunkiai sužalotÄ brolį jiems buvo draudžiama dėl sunkios jo sveikatos bÅ«klės, už brolio L.

P. gyvybę vieningai visi kartu meldėsi miÅ¡iose, ieÅ¡kovas R. P. bÅ«damas kunigu suteikė L. P. paskutinį patepimÄ . Teismas taip pat įvertina tai, kad ieÅ¡kovai yra brandaus amžiaus, kad kiekvienas iÅ¡ ieÅ¡kovų ir jų brolis L. P. turėjo savo Å¡eimas, gyveno skirtingose vietovėse, tarpusavyje bendravo ne kasdienÄ , nebuvo priklausomi nuo brolio L. P. ar jo iÅ¡laikomi. Kita vertus Å¡ios aplinkybės nepaneigia fakto, jog tarp ieÅ¡kovų ir jų brolio L. P. visgi buvo susiformavę artimi, glaudÅ«s, nuoÅ¡irdÅ«s, tvirti, Å¡eimyniniai, paremti kraujo ryÅ¡iu, santykiai.

Kiekvieno artimo žmogaus netektis sukelia sunkius dvasinius, emocinius iÅ¡gyvenimus. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovams nuolat bendraujant su broliu L. P., matant jį sveikÄ , linksmÄ , džiaugsmingÄ , sužinojus apie brolio L. P. sunkius sužalojimus, dėl jų kenčiamus skausmus ir vėliau brolio L. P. mirtį, kiekvienas iÅ¡ ieÅ¡kovų patyrė stiprų dvasinį sukrėtimÄ , Å¡okÄ , suvokė, kad brolio netektis yra amžina, kad kiekvienas iÅ¡ ieÅ¡kovų kaip broliai ir seserys neteko artimo ir brangaus jų didelės Å¡eimos nario – brolio, su kuriuo daugiau niekada negalės bendrauti ir matytis.

Akivaizdu, kad tai paveikė kiekvieno iÅ¡ ieÅ¡kovo tolimesnį gyvenimÄ , atėmė galimybę toliau bendrauti ir matytis su jų broliu L. P.. IÅ¡ ieÅ¡kovų jautrių parodymų, duotų posėdžių metu, matyti, kad net ir praėjus beveik keturiems metams po brolio L. P. mirties, ieÅ¡kovai be jaudulio ir aÅ¡arų negali kalbėti apie brolį L. P.. Todėl atmestini atsakovo atstovo argumentai, kad ieÅ¡kovų gyvenimas po brolio L. P. mirties iÅ¡ esmės nepasikeitė, nes kiekvienas iÅ¡ ieÅ¡kovų gyvena savo Å¡eimose ir toliau tarpusavyje susitikinėja.

Iš ieškovų parodymų matyti, kad ieškovai ir toliau tarpusavyje artimai bendrauja, susirenka į šeimyninius pobūvius,šventes, kurie yra nelinksmi ir kurių metu nuolat prisimenamas brolis L. P..

28. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei ieÅ¡kovų daugetÄ , nagrinėjamu atveju, nėra galimybės individualizuoti kiekvieno iÅ¡ ieÅ¡kovo patirtos neturtinės žalos dydį dėl brolio L. P. netekties, kadangi kiekvienas iÅ¡ ieÅ¡kovų kaip broliai ir seserys savotiÅ¡kai vienodai bendravo su broliu L. P. ir palaikė su juo glaudžius ir artimus, Å¡eimyninius ryÅ¡ius. 29.Visuotinai yra žinoma, jog stresas turi neigiamos įtakos tiek dvasinei, tiek fizinei žmogaus sveikatai. Ä® bylÄ , kaip jau nurodyta aukščiau yra pateikti medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡ai apie ieÅ¡kovų M.

Å ., R. P., A. M., J. P. sveikatos bÅ«klę, duomenų apie ieÅ¡kovų L. G., A. K., V. P., P. P. sveikatos bÅ«klę, susirgimus, vartotus vaistus, į bylÄ nėra pateikta. Todėl, teismo vertinimu, ieÅ¡kovai neįrodė ir nepateikė jokių įrodymų - medicinos specialistų, ekspertų iÅ¡vadų, jog bÅ«tent dėl brolio L. P. netekties patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai sÄ lygojo vaistų vartojimÄ , ieÅ¡kovų sveikatos sutrikimus, ligas: A. M. – nemigÄ , reumatoidinį artritÄ ; A. K. - skydliaukės ligÄ ir jos paÅ«mėjimÄ ;

J. P. - nemigÄ , vidutinio sunkumo depresijÄ ; L. G. – sunkiÄ psichologinę bÅ«klę; M. Å . – nemigÄ , onkologinę ligÄ ; V. P. – Å¡okinėjantį kraujo spaudimÄ ; R. P. – hipertenzinę Å¡irdies ligÄ .

30. Nustatant ieÅ¡kovams priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į tai, kad baudžiamojoje byloje nustatyta, kad atsakovo darbuotojas A. B. padarė neatsargų nusikaltimÄ , sukeldamas sunkias pasekmes. Duomenų, kad ieÅ¡kovai dėl brolio L. P. netekties patyrė turtinę žalÄ byloje nėra, ieÅ¡kovai reikalavimų dėl turtinės žalos atlyginimo nereiÅ¡kė.

31. Atsakovas yra juridinis asmuo, verslininkas, siekiantis pelno. Kaip matyti iÅ¡ atsakovo pateiktų teismui atsakovo finansinių atsakaitų už 2017-2018 metus, 2019-04-05 dienÄ audituotos ir patvirtintos Bendrovės finansinės atskaitomybės duomenų už 2018-01-01 - 2018-12-31 laikotarpį, 2018 metais, palyginus su 2017 metais: atsakovo nuosavas kapitalas sumažėjo nuo 33,5 mln. EUR iki 29,9 mln. EUR; trumpalaikiai įsipareigojai padidėjo nuo 14 mln. EUR iki 21,9 mln. EUR; paskolos ir finansinio lizingo įsipareigojimai padidėjo nuo 4,6 mln.

EUR iki 8,8 mln. EUR; visi įsipareigojimai padidėjo nuo 21,3 mln. EUR iki 24,6 mln. EUR; pajamos sumažėjo nuo 130,3 mln. EUR iki 126,2 mln. EUR; atsakovas 2018 metais patyrė virÅ¡ 2 mln. EUR grynÄ jį nuostolį, kai tuo tarpu 2017 metais turėjo 6,2 mln. EUR grynÄ jį pelnÄ ; bendrasis atsakovo veiklos rezultatas 2018 metais buvo neigiamas 2,9 mln. EUR suma, kai tuo tarpu 2017 metais veiklos rezultatas buvo teigiamas 5,3 mln. EUR suma; atsakovo darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 530 iki 525 asmenų. Nors atsakovo veiklos rezultatai 2018 metais, palyginus su 2017 metais, rodo apie patirtus virÅ¡ 8 mln.

EUR dydžio praradimus, tačiau teigti, kad atsakovo turtinė padėtis yra bloga ar sunki, nėra pagrindo.

32. Nagrinėjamu atveju, aplinkybės, kad ieÅ¡kovai į teismÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi praėjus beveik trims metams po brolio L. P. mirties, kad galėjo reikÅ¡ti ieÅ¡kinius tiek baudžiamojoje byloje, tie, nagrinėjant civilinę bylÄ Alytaus apylinkės teisme pagal ieÅ¡kovų motinos M. P. ieÅ¡kinį atsakovui dėl neturtinės žalos priteisimo, nėra reikÅ¡mingos sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio. Pagal CPK 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tokia teise ieÅ¡kovai ir pasinaudojo teikdami ieÅ¡kinį teismui atskira tvarka.

33. Nustatydamas praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį teismas taip pat atsižvelgia į suformuotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, pvz.: LAT 2010 m. rugsėjo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-383/2010. Broliui dėl sesers žūties, kuri žuvo dėl neatsargaus nusikaltimo – eismo įvykio priteisė 40 000 Lt (11 584,80 EUR) neturtinės žalos atlyginimo. Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1873-638/2018 seseriai netekus brolio, kuris darbdaviui nesilaikius  Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nustatytų pareigų susirgo profesine liga, o vėliau mirė priteisė 6000 EUR neturtinės žalos atlyginimo;

LAT 2018 06-05 nutartyje civilinėje byloje 3K-3-217-690/2018 dėl neturtinės žalos atlyginimo mirusio berniuko 6 metų seseriai priteisė 10 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo ir kt. Vienok, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t.y. kiekvienu atskiru atveju asmenys patiria individualius iÅ¡gyvenimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis nelaikytinas kasacinio teismo formuojamoms bendrosiomis teisės aiÅ¡kinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panaÅ¡iose bylose (LAT 2014m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014). 34.Esant aukščiau iÅ¡dėstytom aplinkybėm, įvertinus bylioje surinktus įrodymus ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, ieÅ¡kovų praÅ¡oma priteisti kiekvienam iÅ¡ ieÅ¡kovų po 2500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti mažintina iki 2300 Eur.

35. Pagal LR CK 6.37 str. 2 d., skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Remiantis LR CK 6.210 str. 1 d., terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Todėl iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palÅ«kanos už kiekvienam iÅ¡ ieÅ¡kovų priteistinÄ 2300 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018-07-27) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Atkreiptinas dėmesys, jog Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 6.37 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad procesinėms palÅ«kanoms skaičiuoti ir priteisti bÅ«tinos dvi pagrindinės sÄ lygos: bylos iÅ¡kėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palÅ«kanas. Å ios palÅ«kanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikÅ¡tas reikalavimas tokias palÅ«kanas skaičiuoti ir ieÅ¡kinys tenkinamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007; 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018, 45 punktas).

PalÅ«kanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba Å¡alių susitarimai (CK 6.37 str. 1 d.). TerminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.210 str. 2 d., 6.261 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog dažniausiai aptariamos palÅ«kanos yra iÅ¡ieÅ¡komos už sutarties pažeidimÄ , tačiau teisės doktrinoje nurodoma, kad jos gali bÅ«ti priteisiamos ir tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda kitais pagrindais, pvz., dėl delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012).

Todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovo nurodyti argumentai, kad nagrinėjamu atveju iš atsakovo palūkanos nepriteistinos.

36. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies (92 proc), iš atsakovo ieškovams ir valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 88, 93, 96, 98 str. str.). Pagal LR CPK 83 str. 1 d. 3 p. nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai bylose dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu, įskaitant ir bylas dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga atveju, atlyginimo.

IeÅ¡kovai žyminio mokesčio už ieÅ¡kinio padavimÄ nemokėjo. Kadangi ieÅ¡kinys tenkintinas viso 18400 Eur (2300 Eur x 8) sumai, byla yra elektroninė ir mokėtino žyminio mokesčio suma sudaro 414 Eur (18400 Eur x 3 proc.x 75 proc.), todėl iÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteisiama 414 Eur žyminio mokesčio, taip pat priteistina valstybei 16,24 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų. Ä® bylÄ pateikti duomenys, kad ieÅ¡kovė L. G. yra sumokėjusi 1000 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, apie kitų ieÅ¡kovų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas duomenų į bylÄ nepateikta.

Kadangi ieškinys tenkintinas 92 proc., atitinkamai iš atsakovo ieškovei L. G. priteistina 920 Eur (1000 Eur x 92 proc.) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270, str. str. teismas n u s p r e n d ž i a : Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo AB „Vilkyškių pieninė“, j.a.k. 277160980, ieškovei L. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 2300 Eur (du tūkstančius tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos (2300 Eur.) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-07-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 920 Eur (devynis šimtus dvidešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo AB „Vilkyškių pieninė“, j.a.k. 277160980, A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 2300 Eur (du tūkstančius tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos (2300 Eur.) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-07-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti iš atsakovo AB „Vilkyškių pieninė“, j.a.k. 277160980, A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 2300 Eur (du tūkstančius tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos (2300 Eur.) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-07-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo AB „Vilkyškių pieninė“, j.a.k. 277160980, V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 2300 Eur (du tūkstančius tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos (2300 Eur.) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-07-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti iš atsakovo AB „Vilkyškių pieninė“, j.a.k. 277160980, J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 2300 Eur (du tūkstančius tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos (2300 Eur.) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-07-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo AB „Vilkyškių pieninė“, j.a.k. 277160980, P. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 2300 Eur (du tūkstančius tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos (2300 Eur.) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-07-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti iš atsakovo AB „Vilkyškių pieninė“, j.a.k. 277160980, M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 2300 Eur (du tūkstančius tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos (2300 Eur.) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-07-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo AB „Vilkyškių pieninė“, j.a.k. 277160980, R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 2300 Eur (du tūkstančius tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos (2300 Eur.) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-07-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinį atmesti. Priteisti iš atsakovo AB „Vilkyškių pieninė“, j.a.k. 277160980, valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660) 414 Eur (keturis šimtus keturiolika eurų) žyminio mokesčio bei 16,24 Eur (šešiolika eurų 24 eurocentus) pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus. Teisėja Dalia Zeniauskaitė