2025-11-12 Nr. AB-18972-4-16-3-00568-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2790-525/2025

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00568-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant N. P.,

dalyvaujant užsieniečiui (duomenys neskelbtini), jo atstovei advokatei I. Š.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

Vertėjui H. I.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) sulaikymo persvarstymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas svarstyti ir palikti nepakeistą Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietis) taikomą sulaikymą Centre iki 2025 m. gruodžio 24 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

2. Teismo posėdžio metu Užsienietis su teikimu nesutiko, o jo atstovė papildomai prašė prie bylos pridėti ataskaitą apie Užsienietį, kurioje nurodyta, jog jis yra pažeidžiamas, ir paskirti Užsieniečiui su judėjimo laisvės apribojimu nesusijusią alternatyvią sulaikymui priemonę.

II. 3. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. spalio 24 d. sprendimu patenkino Centro teikimą iš dalies ir pakeitė Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. sprendimą dėl Užsieniečio sulaikymo bei pritaikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. gruodžio 24 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje.

4. Teismas nustatė šias bylai aktualias aplinkybes:

4.1. Užsienietis 2021 m. liepos 19 d. neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką iš Baltarusijos Respublikos, kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir buvo sulaikytas. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

4.2. Migracijos departamentas 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu nesuteikė Užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), nusprendė išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

4.3. Migracijos departamento 2022 m. vasario 4 d. sprendimu Užsienietis buvo įleistas į Lietuvos Respublikos teritoriją ir apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius.

4.4. Užsienietis 2022 m. rugpjūčio 17 d. neteisėtai pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir į apgyvendinimo vietą negrįžo. Užsienietis 2025 m. rugsėjo 24 d. grąžintas į Lietuvos Respubliką iš Vokietijos Federacinės Respublikos pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (toliau – ir Dublino III reglamentas).

4.5. Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas VSAT iki 2025 m. gruodžio 24 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ar išnyks sulaikymo pagrindai.

4.6. Užsienietis po Utenos apylinkės teismo sprendimo priėmimo 2025 m. spalio 1 d. pateikė antrą prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuris buvo priimtas nagrinėti iš esmės, t. y. pasikeitė Užsieniečio teisinis statusas, Užsienietis laikomas prieglobsčio prašytoju.

5. Teismas nurodė, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, neturi vizos ar kitų dokumentų, kurie suteiktų jam teisę atvykti ir būti Lietuvoje. Užsienietis nepateikė įrodymų, kad Lietuvos Respublikoje turi gyvenamąją vietą ir teisėtą pragyvenimo šaltinį, ar šeiminių ir socialinių ryšių. Užsieniečio tapatybė nustatyta. Nėra duomenų, kad Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui, visuomenei ar viešajai tvarkai. Nors Centras nurodė, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, sprendžiančiomis jo teisinės padėties klausumus, tokių įrodymų byloje nėra pateikta. Užsienietis apibūdinamas kaip pažeidžiamas asmuo, jam reikia skirti ypatingą dėmesį ir specializuotą pagalbą.

6. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2–3 punktais, 5 dalies 2–4 punktais, 115 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 116 straipsnio 3–4 dalimis, 117 straipsnio 1 dalimi, 118 straipsnio 2 dalies 2 punktu, sprendė, kad Užsieniečio sulaikymo taikymas nėra proporcingas įstatymo siekiamiems tikslams – priimti ir įvykdyti sprendimą jo prieglobsčio byloje – pasiekti. Teismas konstatavo, kad šie tikslai gali būti pasiekti taikant mažiau asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, kadangi yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, bandys neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, pasislėpti ar kitaip sutrukdyti galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimui ir vykdymui byloje bei vengs galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo.

III. 7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 24 d. sprendimą ir skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

8. Užsienietis teigia, kad jam taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė prilygsta sulaikymui, ir yra neproporcinga siekiamiems tikslams. Šiuo atveju nebuvo nustatyta, kad nesulaikius Užsieniečio nebūtų įmanoma išsiaiškinti jo prieglobsčio prašymo motyvų. Itin griežtas asmens laisvės ribojimas visą laikotarpį, kol bus nagrinėjamas prieglobsčio prašymas, būtų neproporcingas asmens laisvės varžymas, nes prieglobsčio prašymo nagrinėjimas gali trukti gana ilgai. Užsienietis taip pat pažymi, kad prieglobsčio prašymą pateikė tinkamai ir laiku, nedelsdamas.

9. Užsieniečio manymu, vien fakto, kad buvo pažeista paskirta apgyvendinimo priemonė, neužtenka, kad asmeniui būtų taikoma viena griežčiausių laisvės ribojimo priemonių. Turi būti įvertinta aplinkybių visuma ir skiriama kiek įmanoma švelnesnė teisės aktų nustatyta priemonė, ypač atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis yra pažeidžiamas asmuo, o jo laisvės suvaržymas jam kelia daug įtampos ir streso, daro neigiamą įtaką jo sveikatai. Kadangi Užsienietis yra pažeidžiamas asmuo, jam itin griežta jo laisvę varžanti priemonė galėjo būti taikoma tik išskirtiniu atveju, o šiuo atveju tokių duomenų nenustatyta.

10. Centras atsiliepime į prašo Užsieniečio apeliacinį skundą atmesti.

11. Centras nurodo, kad Užsienietis nėra linkęs laikytis migracinių įstatymų ir tvarkos, gali sutrukdyti kompetentingoms institucijoms išnagrinėti jo paskesnį prašymą, priimti ir įgyvendinti sprendimą jo prieglobsčio byloje. Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas yra reikalingas siekiant įgyvendinti draudimą piktnaudžiauti prieglobsčio sistema ES valstybėse narėse bei tam, jog būtų galima užkirsti kelią situacijai, kai asmuo paduoda prašymus suteikti prieglobstį daugiau nei vienoje valstybėje narėje, taip pat – sumažinti iš vienos valstybės narės į kitą siuntinėjamų prieglobsčio prašytojų skaičių. Užsienietis pripažintas pažeidžiamu asmeniu, jis gali judėti tik apgyvendinimo vietai priklausiančioje teritorijoje ir negali iš jos išeiti be atskiro apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Užsienietis gali teigti prašymą ir gauti apgyvendinimo vietos vadovo leidimą išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos, tokiu būdu yra užtikrinami jo, kaip pažeidžiamo asmens, teisėti interesai. Būdamas apgyvendintas Priėmimo ir integracijos agentūros Pabradės skyriuje Užsienietis nesiskundė dėl netinkamų apgyvendinimo sąlygų, gydymo ar socialinių paslaugų trūkumo. Užsieniečio pažeidžiamumas nėra tokio intensyvumo bei reikšmingas sprendžiant judėjimo laisvės ribojimo klausimą prieglobsčio byloje nustatant prieglobsčio motyvus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta pakeisti Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. sprendimą dėl Užsieniečio sulaikymo ir pritaikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. gruodžio 24 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje.

13. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sprendimo dėl Užsieniečio teisinės padėties priėmimas ir įvykdymas gali būti užtikrinti tik apribojus Užsieniečiui judėjimo laisvę, nes priešingu atveju Užsienietis gali neteisėtai išvykti iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo sutrukdydamas priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties.

14. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

15. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).

16. Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų –siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.). Aptariamo straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); užsienietis, apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką (7 p.).

17. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; kt.).

18. Užsienietis apeliaciniame skunde tvirtina, kad Įstatymo nustatytus tikslus būtų galima pasiekti pritaikius jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje be judėjimo apribojimų. Teisėjų kolegija, vertinama šiuos argumentus, t. y. spręsdama dėl Užsieniečiui pritaikyto sulaikymo proporcingumo, pažymi, kad Užsienietis, būdamas apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 2022 m. rugpjūčio 16 d. neteisėtai pasišalino iš Centro ir negrįžo. Tik 2025 m. rugsėjo 24 d. jis pagal Dublino III reglamentą buvo grąžintas iš Vokietijos. Byloje nėra duomenų, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje turėtų gyvenamąją vietą ar šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir ginčo šalių argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad Įstatymo tikslų nėra galima pasiekti mažiau Užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis, pirmosios instancijos teismo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų, Įstatyme įtvirtintų, tikslų. Pažymėtina, kad šiuo atveju Užsieniečiui pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga, taip pat įvertinus ir tai, kad Užsienietis yra pažeidžiamas asmuo.

19. Todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai (Įstatymo 113 str. 4 d. 2 p.). Kartu teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo Užsieniečiui taikyti švelnesnės (alternatyvios) sulaikymui priemonės, kadangi Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, jog, skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip sutrukdyti Migracijos departamentui priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje.

20. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius