A-822-382-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinės byla Nr. A822-382/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00228-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, ir Marijampolės pataisos namams, dalyvaujant trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl nutarimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. 2012 m. kovo 8 d. skundu (b. l. 6–8) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 10 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 2) panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. 14/07-3109 dėl jo palikimo linkusiųjų užpulti įskaitoje; 3) įpareigoti Marijampolės pataisos namus pateikti susipažinti teisės aktus, nustatančius čiužinio, antklodės, pagalvės pagaminimo normas ir dokumentus, reguliuojančius kainų nustatymo vidurkį pagal greta esančių trijų parduotuvių nustatytas kainas, bei pateikti teisės aktus, nustatančius maisto produktų gamybą ir patiekalų įvardijimus; 4) įpareigoti Marijampolės pataisos namus išduoti jam naują čiužinį; 5) įpareigoti Marijampolės pataisos namus padidinti jam maisto porciją, atsižvelgiant į jo ūgį bei tiekti nacionalinius patiekalus, kreminius garnyrus bei vaisius; 6) įpareigoti Marijampolės pataisos namus proporcingai teikti kruopų atkartojimą ir patiekti įvairesnius bulvių patiekalus, pavyzdžiui, bulvių košę, virtas, keptas bulves, plokštainį, bulvinius blynus; 7) įpareigoti Marijampolės pataisos namus leisti susipažinti su Marijampolės pataisos namų nuostatais; 8) įpareigoti Marijampolės pataisos namus uždaroje zonoje jam parduoti kiaušinius; 9) įpareigoti Marijampolės pataisos namus priimti iš jo artimųjų lagaminą su ratukais; 10) uždrausti Marijampolės pataisos namams didinti maisto produktų kaloringumą naudojant riebalus.

Nurodė, kad 2012 m. sausio 21 d. Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Pataisos namai) direktorius nepagrįstai jį įtraukė į linkusiųjų užpulti įskaitą, nors, anot pareiškėjo, Pataisos namuose jis nėra nieko užpuolęs. Teigė, kad jam yra išduotas susidėvėjęs ir labai plonas čiužinys, todėl pareiškėjas siekė susipažinti su teisės aktais, reglamentuojančiais patalynei keliamus reikalavimus, tačiau atsakovas tokios galimybės nesuteikė. Pareiškėjas Pataisos namų prašė teikti jam tokią maisto porciją, kuri atitiktų jo ūgį bei būtų proporcingai kaloringa. Anot pareiškėjo, atsakovas maisto kaloringumą didina naudodamas riebalus, o tai kenkia jo sveikatai. Tiekiamas maistas yra prastos kokybės, nuolat teikiama vienos rūšies žuvis, neteikiami lietuviški nacionaliniai patiekalai, kreminiai garnyrai, vaisiai. Nurodė, jog Pataisos namų parduotuvėje yra padidintos prekių kainos, todėl pareiškėjas siekė, kad atsakovas jam pateiktų susipažinimui dokumentus, įrodančius, kad Pataisos namų parduotuvėje kainos neviršija vidurkio. Tokio prašymo pataisos namų administracija netenkino. Be to, pareiškėjas kreipėsi į Pataisos namų administraciją dėl atsisakymo jam parduoti kiaušinius, tačiau atsakovas atsisakė nagrinėti šį skundą. Pareiškėjas nurodė, jog jo artimieji 2011 m. gruodžio 14 d. norėjo jam perduoti elektroninius prietaisus ir lagaminą su ratukais, tačiau Pataisos namai minėtus daiktus priimti atsisakė. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą siejo su blogomis kalinimo sąlygomis ir netinkamu maitinimu, nes atsakovas tiekia blogos kokybės, neįvairų maistą (per dažnai patiekiamos tokios pat košės, tokie pat bulvių patiekalai), kurio kiekiai maži. Dėl šių priežasčių pareiškėjas nuolat jaučia alkį, jam atsirado emocinė depresija, nervingumas, jis patyrė nepatogumų, sutriko sveikata (nutukimas), kyla pavojus pareiškėjo garbei, orumui, sveikatai ir gyvybei. Be to, pareiškėjui pavojų, jo teigimu, kelia ir tai, kad jis yra paskirtas į 13 būrį, kuriame nuteistieji turi neigiamą darbinę motyvaciją ir yra galimai priklausę nusikalstamoms grupuotėms.

Atsakovas Marijampolės pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepimu į skundą (b. l. 40–44, 101–102) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad, remiantis surinkta dokumentine medžiaga (Marijampolės pataisos namų drausmės komisijos 2011 m. spalio 18 d. posėdžio protokolu; V. K. 2011 m. balandžio 20 d. pasiaiškinimu; Marijampolės pataisos namų drausmės komisijos 2011 m. gruodžio 21 d. posėdžio protokolu Nr. 14/07-3109; Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2006 m. gegužės 4 d. tarnybinio tyrimo išvada dėl specialiųjų priemonių panaudojimo prieš suimtąjį V. K.; pareiškėjo 2008 m. sausio 8 d. pareiškimu bei tos pačios dienos pareiškėjo prašymu;

Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniojo specialisto 2008 m. sausio 10 d. tarnybiniu pranešimu; Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos Psichologinės tarnybos 2008 m. sausio 10 d. psichologine charakteristika Nr. 57-24; Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2008 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 8-17 „Dėl nuteistojo V. K. įrašymo į linkusiųjų pabėgti ar užpulti įskaitą“; išrašu iš Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos Drausminės komisijos 2008 m. sausio 11 d. posėdžio protokolo Nr. 13-95) pareiškėjas nuteistųjų linkusiųjų užpulti įskaitoje paliktas pagrįstai ir teisėtai.

Dėl reikalavimų, susijusių su maitinimu ir maisto normomis, atsakovas nurodė, jog norminiai teisės aktai nenumato maisto porcijos didinimo atsižvelgiant į nuteistojo ūgį, taip pat nenumato administracijai pareigos teikti nacionalinius patiekalus ir kreminius garnyrus bei vaisius. Teisės aktai, reglamentuojantys maitinimo organizavimą bei valgiaraščių sudarymą, nenumato reikalavimo atsakovui, aprūpinant nuteistuosius maistu, keisti kruopas į bulvinius patiekalus, privalomai atsižvelgti į pareiškėjo pageidaujamą asortimentą.

Riebalų kiekis atitinka maisto kokybei keliamus reikalavimus, teisės aktuose numatytus normatyvus ir valgiaraščiuose nurodytus maisto kiekius. Visi valgiaraščiai yra iškabinti nuteistųjų valgykloje ir nuteistieji kiekvieno maitinimo metu gali pasitikrinti, ar maistas pateikiamas tiksliai pagal valgiaraštį. Atsakovas nurodė, jog su visais norminiais aktais, įstatymais, įskaitant ir Marijampolės pataisos namų nuostatais, nuteistieji gali susipažinti Pataisos namų bibliotekos skaitykloje, kurioje turi teisę lankytis pagal patvirtintą grafiką.

Jeigu nuteistasis kreipiasi dėl teisės aktų, kurių nėra bibliotekos fonde, šis teisės aktas atspausdinamas iš Lietuvos Respublikos Seimo interneto svetainės ir fondas papildomas šio teisės akto kopija. Jeigu nuteistasis nori turėti jam rūpimų dokumentų kopiją, jos yra padaromos remiantis Pataisos namų Vidaus tvarkos taisyklių 193 punktu. Kiti Pataisos namų direktoriaus įsakymai, aktualūs nuteistiesiems, jeigu nereikalaujama nuteistuosius su jais supažindinti pasirašytinai, yra iškabinami kiekvieno būrio stenduose. Atsakovas nurodė, jog 2012 m. sausio 23 d. ir 2012 m. vasario 8 d. atlikus parduotuvės kainų patikrinimus, pažeidimų nenustatyta, o pareiškėjui dėl parduotuvės ataskaitų buvo atsakyta 2012 m. sausio 4 d. raštu Nr. 20/07-8.

Pareiškėjui čiužinys yra išduotas 2011 m. rugsėjo 8 d. ir šiuo metu jį pakeisti nėra jokio pagrindo, nes teisės aktai numato 4 metų dėvėjimo arba naudojimo terminą. Be to, jei nuteistieji kreipiasi dėl sudrėkusio čiužinio, jis pakeičiamas sausu, o nuteistojo čiužinys išdžiovinus jam grąžinamas, tačiau pareiškėjas dėl to nesikreipė. Paaiškino, kad kamerų tipo patalpose nėra sąlygų kiaušinius termiškai apdoroti, o juos vartojant neapdorotus, kyla pavojus užsikrėsti užkrečiamomis ligomis (salmonelioze), todėl, atsakovo nuomone, juos leisti pirkti asmenims, bausmę atliekantiems kamerų tipo patalpose negalima, nes nebūtų užtikrinamas higienos, sanitarinių ir priešepideminių reikalavimų įgyvendinimas, medicininių priešepideminių priemonių vykdymas.

Kiti maisto produktai, paminėti pareiškėjo skunde, nėra įtraukti į parduotuvėms privalomų maisto produktų asortimento sąrašą. Pareiškėjas, 2012 m. vasario 12 d. atlikęs nuobaudą kamerų tipo patalpose, perkeltas į būrį ir parduotuvėje gali pirkti platesnį prekių asortimentą nei atlikdamas nuobaudą kameroje. Dėl nepriimto lagamino su ratukais atsakovas nurodė, jog nuteistiesiems leidžiama per šešis mėnesius gauti vieną pašto arba perduodamą drabužių, avalynės siuntinį, o pareiškėjas tokius siuntinius pastaruoju metu gavo 2011 m. kovo 15 d. ir 2011 m. gruodžio 14 d.

Be to, anot atsakovo, pareiškėjas turi tris krepšius asmeniniams daiktams. Atsižvelgiant į tai, kad asmeninių daiktų svoris ribojamas ir negali viršyti 30 kilogramų, realaus poreikio įsigyti papildomų krepšių ar lagaminų nuteistajam nėra. Atsakovo nuomone, pareiškėjui sveikatos sutrikimas, kurį jis įvardija nutukimu, galimai atsirado dėl to, kad jo artimųjų atsiųstus pinigus, be kitų poreikių tenkinimo, pareiškėjas išleidžia ir maisto produktų parduotuvėje įsigijimui. Iš artimųjų, atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose, per paskutinius 6 mėnesius pareiškėjas gavo ir Pataisos namų parduotuvėje maisto produktams, kitiems būtiniausiems reikmenims bei apmokėdamas už kopijų darymą, pareiškėjas išleido 3774,68 Lt.

Marijampolės pataisos namų administracija teisės aktų reikalavimų nepažeidė, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo neįrodytas, nepagrįstas ir turi būti atmestas.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Spręsdamas dėl palikimo linkusių užpulti įskaitoje nutarimo panaikinimo Kauno apygardos administracinis teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-916/2011 ir nurodė, kad administracinių teismų praktikoje laikoma, kad informacijos apie nuteistojo polinkį užpulti vertinimas yra retrospektyvus, t. y. visais atvejais yra vertinama bet kokia (taip pat ir asmenines savybes charakterizuojanti) informacija apie buvusį suimtojo ar nuteistojo elgesį. Nustatant tokį polinkį nėra būtina remtis konkrečiais užpuolimo faktais. Tam, kad nurodytoje įskaitoje įrašytas asmuo būtų iš jos išbrauktas, pakanka nustatyti, jog šio asmens elgesys pasikeitė taip, kad būtų galima spręsti apie jo atsisakymą sumanymo užpulti. Ir, priešingai, kai duomenų apie tokį nuteistojo ar suimtojo asmens elgesio pakeitimą nėra, tai gali būti pakankamu pagrindu šį asmenį palikti nurodytoje įskaitoje. Teismas pažymėjo, kad pats įrašymas į paminėtą įskaitą yra prevencinė, t. y. nukreipta į ateitį, priemonė, kuria siekiama užtikrinti suimtųjų arba nuteistųjų asmenų bei su jais kontaktuojančių asmenų saugumą. Teisės aktai nenumato nuteistojo asmens elgesio vertinimo kriterijų, todėl visais atvejais, vertinant aptarto pobūdžio informaciją, turi būti laikomasi protingumo bei proporcingumo kriterijų.

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjas yra linkęs elgtis agresyviai, ir atsižvelgusi į tai, kad duomenų, patvirtinančių pareiškėjo atsisakymą sumanymo užpulti ar duomenų, jog pareiškėjo elgesys būtų kardinaliai pasikeitęs, administracinėje byloje nesurinkta, padarė išvadą, jog pareiškėjas Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2011 m. gruodžio 21 d. protokoliniu nutarimu Nr. 14/07.3109 linkusiųjų užpulti įskaitoje buvo paliktas teisėtai ir pagrįstai, todėl jį panaikinti nėra teisinio pagrindo.

Dėl įpareigojimų pateikti susipažinti tam tikrus teisės aktus ir dokumentus, teismas, įvertinęs byloje esamus duomenis, padarė išvadą, kad pareiškėjas nepagrįstai prašė įpareigoti Marijampolės pataisos namus leisti jam susipažinti su Pataisos namų nuostatais bei pateikti teisės aktus, nustatančius maisto produktų gamybą ir patiekalų įvardijimus, taip pat pateikti susipažinti teisės aktus, nustatančius čiužinio, antklodės ir pagalvės pagaminimo normas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Pataisos namai, 2012 m. sausio 6 d. raštu Nr. 20/07-18 atsakydami į pareiškėjo prašymą Nr. 49/07-652 išvardijo teisės aktus, kuriais reglamentuojamos nuteistųjų maitinimo ir gyvenimo sąlygos bei tvarka, taip pat nurodė, jog Pataisos namų nuteistųjų parduotuvė dirba vadovaudamasi Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 4/07-25, 2010 m. sausio 22 d. patvirtinta Nuteistųjų parduotuvės vidaus darbo tvarka, ir kad Pataisos namų nuostatai yra paskelbti Valstybės žiniose (2003 m. birželio 13 d. Nr. 57-2566). Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad su visais norminiais aktais nuteistieji gali susipažinti Pataisos namų bibliotekoje. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog administracinės bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas su aktualiais teisės aktais gali susipažinti lankydamasis bibliotekoje pagal patvirtintą grafiką, be to, pareiškėjui, atsižvelgiant į jo prašymą, Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2012 m. birželio 30 d. raštu Nr. 20/07-338 buvo leista papildomai lankytis bibliotekoje ir susipažinti su teisės aktais ne grafike numatytu laiku. Dėl minkšto inventoriaus (čiužinio, antklodės, pagalvės) pagaminimo normatyvų, teismas pažymėjo, kad pareiškėjui pagrįstai išaiškinta jo teisė savo lėšomis kreiptis į atitinkamas institucijas.

Teismas atkreipė dėmesį, kad remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 11 straipsniu, nuteistajam turi būti pateikiama rašytinė informacija apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, jo teises bei pareigas. Tai reiškia, kad tik tokio pobūdžio teisės aktus (ir nebūtinai teisės aktus, o gali būti ir jų paaiškinimas raštu) administracija privalo pateikti pareiškėjui. Šiame straipsnyje minima teisinė pagalba nereiškia administracijos pareigos surasti nuteistiesiems visus teisės aktus, juos sistematizuoti, aiškinti jų turinį. Pagal prašymo turinį pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas prašė pateikti informaciją, susijusią su Pataisos namų parduotuvės ir greta esančių trijų parduotuvių kainų analize. Pareiškėjas nenurodė konkrečių pažeidimų, susijusių su prekių pardavimu padidintomis kainomis, o tik išreiškė abejonę, be to, neprašė pateikti patikrinimo aktų, tačiau reiškė prašymą, susijusį su tam tikro pobūdžio analitiniu darbu, t. y., prašė pateikti ataskaitą, susijusią su parduotuvių kainų lyginamąja analize. Remdamasis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas pripažino, kad atsakovo 2012 m. sausio 4 d. rašte Nr. 20/07-8 pateiktas atsakymas, kuriame nurodoma, jog norminiai aktai pataisos namų neįpareigoja sudarinėti minėto pobūdžio dokumentų, o pareiškėjui pasiūlyta dėl parduotuvės kainų tiesiogiai kreiptis į būrio viršininką ar parduotuvės darbuotojus, yra pagrįstas. Pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo pateikti dokumentus, reguliuojančius kainų nustatymo vidurkį pagal greta esančių trijų parduotuvių nustatytas kainas, netenkintas.

Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl įpareigojimo išduoti naują čiužinį, nusprendė, kad įpareigoti atsakovą išduoti naują čiužinį nėra pagrindo, nes minkštą inventorių (čiužinius, pagalves, užklotus) Marijampolės pataisos namai perka viešo konkurso būdu iš įmonių, gaminančių minėtus gaminius pagal Lietuvoje galiojančius standartus, o pareiškėjui išduoto čiužinio tarnavimo laikas, atsižvelgiant į galiojančių teisės aktų reikalavimus, yra nepasibaigęs.

Dėl pareiškėjo reikalavimų, susijusių su maistu, teismas pažymėjo, kad išanalizavęs atsakovo nurodytus teisės aktus, kuriais vadovaujantis maitinami nuteistieji Pataisos namuose, sutinka su atsakovo išdėstyta pozicija, kad šie norminiai aktai nenumato maisto porcijos didinimo, atsižvelgiant į nuteistojo ūgį, taip pat nenumato administracijai pareigos teikti nacionalinius patiekalus ir kreminius garnyrus ar vaisius. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nesuteikia Pataisos namų administracijai teisės pakeisti valgiaraščių pagal pareiškėjo pageidaujamą patiekalų asortimentą, o valgiaraščių pakeitimai gali būti atliekami išimtiniais atvejais ir tik esant tam tikroms sąlygoms. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų apie būtinumą taikyti išimtines sąlygas. Teisės aktais yra patvirtintos patiekalų receptūros ir jų maistinė bei energinė vertė, kurių privalo laikyti Pataisos namų administracija. Pareiškėjas teismui nepateikė objektyvių duomenų, kad būtų nesilaikoma patiekalų receptūros ir jų maistinės bei energinės vertės reikalavimų, kad patiekaluose būtų padidintas riebalų kiekis, ar pažeidžiami kiti šių teisės aktų įtvirtinti reikalavimai dėl maisto kokybės ir kiekio, todėl teigti, kad pareiškėjas yra maitinamas netinkamai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjo reikalavimui tenkinti konkrečiu atveju nėra pagrindo.

Dėl įpareigojimo uždaroje zonoje parduoti kiaušinius teismas sutiko su atsakovo pozicija ir nusprendė, kad pareiškėjui atliekant nuobaudą kamerų tipo patalpose, jam pagrįstai nebuvo leista įsigyti kiaušinių, nes kamerų įrengimo ir aprūpinimo reikalavimuose nėra numatyta galimybė įrengti viryklę, todėl atliekant bausmę kameroje nėra galimybės juos termiškai apdoroti. Vartojant neapdorotus kiaušinius iškyla pavojus užsikrėsti užkrečiamomis ligomis. Teismas pažymėjo, kad pagal administracinės bylos duomenis nustatyta, jog pareiškėjas kamerų tipo patalpose atliko nuobaudą laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 12 d. iki 2012 vasario 12 d., todėl šiuo metu reiškiamas reikalavimas nebėra aktualus. V. K., atlikęs nuobaudą kamerų tipo patalpose ir perkeltas į būrį, parduotuvėje turi galimybę pirkti platesnį prekių asortimentą nei atlikdamas nuobaudą kameroje, taip pat ir kiaušinius.

Dėl įpareigojimo priimti iš artimųjų lagaminą su ratukais Kauno apygardos administracinis teismas, remdamasis Bausmių vykdymo kodekso 95 straipsnio 1 ir 4 dalimis, kurios numato galimybę perduoti nuteistiesiems tik pašto, drabužių, avalynės siuntinius, smulkiuosius paketus su spauda, nusprendė, kad Pataisos namų administracija pagrįstai netenkino prašymo perduoti lagaminą pareiškėjui.

Dėl pavojaus pareiškėjo sveikatai ir gyvybei, kuris, pareiškėjo teigimu, kyla dėl to, jog jis yra paskirtas į 13 būrį, kuriame nuteistieji turi neigiamą darbinę motyvaciją, yra galimai priklausę nusikalstamoms grupuotėms ir bando su juo susidoroti, Kauno apygardos administracinis teismas nurodė, kad byloje nustatyta, kad vadovaujantis diferencijuota nuteistųjų paskirstymo schema bei atsakingų už nuteistųjų asmenų pervedimą į kitus būrius, skyrius, kameras pareigūnų prašymu pasibaigus drausmės grupės terminui, 2010 m. sausio 25 d. Pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 7/07-28 pareiškėjas buvo pervestas į 13-ąjį būrį. Pareiškėjas buvo pateikęs prašymus Pataisos namų administracijai neskirti jo į 13-ąjį būrį. Dėl šio pobūdžio pareiškėjo prašymų buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio pagrindu buvo motyvuotai atsisakyta tenkinti jo prašymus, atsisakymas įformintas 2012 m. vasario 20 d. Marijampolės pataisos namų sprendimu Nr. 20/07-123. 2012 m. vasario 23 d. Kalėjimų departamento sprendimu Nr. 2s-738 Pataisos namų sprendimas paliktas nepakeistas. Teismo vertinimu, kol nenuginčyti viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai, kuriais atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymus, tame tarpe ir dėl jo perkėlimo į kitą būrį, šie sprendimai yra laikomi teisėtais, todėl pagrindo konkrečiu atveju konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumo nėra.

Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą teismas pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas galėtų būti tenkinamas tik nustačius neteisėtus Marijampolės pataisos namų veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą bei priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, jog nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjas Marijampolės pataisos namuose būtų maitinamas netinkamai, pažeidžiant į teisės aktų nustatytus reikalavimus, kad esamos sąlygos keltų pavojų jo sveikatai ar gyvybei, kad būtų pažeidžiama pareiškėjo garbė, orumas, kad būtų nesilaikoma bausmių vykdymo įstatymais nustatytų bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų, principų. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nesant deliktinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo neturtinės žalos priteisimui, todėl skundas atmestas kaip nepagrįstas.

III. 2012 m. rugsėjo 24 d. apeliaciniu skundu (b. l. 156) pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

Remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymu dėl Europos Tarybos konvencijos dėl teisės susipažinti su oficialiais dokumentais ratifikavimo (Valstybės Žinios, 2012, Nr. 79-4087), pareiškėjas teigia, kad jam nėra aišku, kodėl pirmosios instancijos teismas netenkino jo reikalavimų, susijusių su susipažinimu su teisės aktais. Pareiškėjas teigia, kad jam, kaip vartotojui, kyla įtarimų, kad Pataisos namai padidino Pataisos namų parduotuvėje parduodamų prekių kainas, o jam nesudaromos galimybės susipažinti su įrodymais. Bausmių vykdymo kodeksas draudžia pareiškėjui turėti vaizdo kamerą, o tai yra pagrindinė priežastis, kodėl jis negali užfiksuoti išduotos patalynės būklės. Pasak pareiškėjo, Bausmių vykdymo kodeksas draudžia kankinti nuteistuosius, tačiau pirmosios instancijos teismas remiasi Vyriausybės nutarimu, kuris nustato maisto porcijas vidutinio sudėjimo asmenims. Pareiškėjas remiasi 2012 m. kovo 28 d. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos pažyma dėl nuteistųjų asmenų skundų prieš Marijampolės pataisos namus Nr. 4D-2012/1-171;173-176; 185-187; 204; 208-211; 228-2, kurioje Marijampolės pataisos namuose bausmę atliekančių septyniolikos asmenų skundai dėl suvaržytos galimybės Pataisos namų parduotuvėje įsigyti leistinų maisto produktų pripažinti pagrįstais. Teigia, kad kiaušiniai nėra uždraustas maisto produktas ir turi būti leidžiama jų įsigyti. Nurodo, kad jis turi stuburo išvaržą ir daiktų pervežimui etapavimo metu jam reikalingas lagaminas su ratukais. Pažymi, kad 2012 m. rugsėjo 1 d. riaušių Marijampolės pataisos namuose metu, kiti nuteistieji bandė susidoroti su 13 būrio nuteistaisiais.

Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka ir 2012 m. spalio 25 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 132) palaiko savo 2012 m. balandžio 3 d. skunde (b. l. 40–44) ir 2012 m. gegužės 20 d. atsiliepimo į skundą papildyme (b. l. 101–102) išdėstytą nuomonę. Dėl 2012 m. rugsėjo 1 d. vykusių riaušių papildomai nurodo, kad nuo 2012 m. rugpjūčio 28 d. iki 2012 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjas buvo išvykęs į Kauno tardymo izoliatorių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 14/07-3109, kuriuo pareiškėjas paliktas linkusiųjų užpulti įskaitoje, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat, teismas tyrė, ar yra pagrindas įpareigoti atsakovą, Marijampolės pataisos namus: pateikti susipažinti teisės aktus, nustatančius čiužinio, antklodės, pagalvės pagaminimo normas ir dokumentus, reguliuojančius kainų nustatymo vidurkį pagal greta esančių trijų parduotuvių nustatytas kainas, bei pateikti teisės aktus, nustatančius maisto produktų gamybą ir patiekalų įvardijimus; išduoti pareiškėjui naują čiužinį; padidinti pareiškėjui maisto porciją, atsižvelgiant į jo ūgį bei tiekti nacionalinius patiekalus, kreminius garnyrus bei vaisius; proporcingai teikti kruopų atkartojimą ir patiekti įvairesnius bulvių patiekalus; leisti susipažinti su Marijampolės pataisos namų nuostatais; uždaroje zonoje parduoti kiaušinius; priimti iš pareiškėjo artimųjų lagaminą su ratukais ir uždrausti Marijampolės pataisos namams didinti maisto produktų kaloringumą naudojant riebalus, bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 10 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Kauno apygardos administracinis teismas skundžiamu 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą. Šios bylos nagrinėjimo dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimo, kuriuo išnagrinėtas pareiškėjo skundas, pagrįstumas ir teisėtumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 86 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Tai reiškia, kad priimdamas sprendimą administracinis teismas turi įvertinti ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 2, 3 ir 4 punktus, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje privalu nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, įstatymus, kuriais teismas vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo pareiga bylą išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai, ištirti ir įvertinti visas bylos faktines aplinkybes, sprendimą pagrįsti teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, t. y. priimti motyvuotą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-724/2010).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą – jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Sprendžiant, ar konkretus elgesio laisvės apribojimas yra teisėtas, taikytinas bendrasis teisinis proporcingumo principas, pagal kurį individo teisės gali būti apribotos, jeigu to reikalauja viešasis, t. y. visos visuomenės, interesas ir ne daugiau kiek yra būtina šio intereso apsaugai.

Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išvystyta praktika, tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66). Pavyzdžiui, pagal EŽTT praktiką įkalintojo susirašinėjimo teisės ribojimas yra būtina laisvės atėmimo bausmės dalis ir būdinga įkalinimui (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04). Teismas nurodė, kad laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus bei kontrolę Konvencijoje įtvirtintų teisių naudojimuisi. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pabrėžia, kad asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką vertinant apribojimo proporcingumą.

Konvencijos institucijos yra pripažinusios būtinais tokius apribojimus kaip draudimas gauti spaudą užsienio kalba, nes tai neproporcingai apsunkintų įkalinimo įstaigos darbuotojų darbą (1974 m. liepos 8 d. sprendimas byloje X prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 5270/72). Tuo pačiu pagrindu draudimas kaliniams siųsti medžiagą publikacijoms buvo pripažintas būtinu, atsižvelgiant į tai, kokius sunkumus sukeltų informacijos, skirtos publikavimui, tikrinimas bei pavojų, kuris kiltų nevykdant efektyvios kontrolės saugumo tikslais (1974 m. gruodžio 20 d. sprendimas byloje X. Prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 5442/72).

Kaip matyti iš Kauno apygardos administracinis teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimo, teismas, išanalizavęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nenustatė, kad atsakovas, vykdydamas jam teisės aktų nustatytas funkcijas bei priskirtus uždavinius, tinkamai neatliktų pavestų pareigų ar jas vykdytų pažeisdamas teisės aktų reikalavimus. Kadangi teismas nenustatė, jog Marijampolės pataisos namai būtų pažeidę imperatyvias teisės aktų nuostatas ar, kad Pataisos namų veiksmai būtų neteisėti, reikalavimas dėl neturtinės 10 000 000 litų žalos atlyginimo atmestas kaip nepagrįstas. Tikrindamas atsakovo sprendimų ir veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, motyvuotas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalies reikalavimus, faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paremtas aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, susijusia su byloje nagrinėjamais klausimais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pateiktu įrodymų vertinimu ir tuo remiantis padarytomis išvadomis, kad atsakovas veikė jam suteiktų įgaliojimų ribose, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų. Nagrinėjamos bylos aplinkybėmis nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo teisės buvo ribojamos nepagrįstai ar neproporcingai.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas remiasi 2009 m. birželio 18 d. Europos Tarybos konvencija dėl teisės susipažinti su oficialiais dokumentais ratifikavimo (ratifikuota 2012 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos įstatymu). Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė susipažinti su oficialiais dokumentais nėra absoliuti, pačioje konvencijoje (3 straipsnis) numatyti jos apribojimai, kurie turi būti aiškiai nustatyti įstatymuose, būtini demokratinėje visuomenėje ir proporcingi siekiant tikslo apsaugoti joje puoselėjamas vertybes. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje yra konstatavęs, jog vien subjektyvus ir su kokiais nors konkrečiais įvykiais nesusijęs pareiškėjo noras nemokamai gauti dokumentų (teisės aktų) kopijas per se nepatvirtina galimo jo teisių pažeidimo, taigi ir materialaus suinteresuotumo buvimo byloje. Pareiškėjas, prašydamas pateikti informaciją, susijusią su Pataisos namų parduotuvės ir greta esančių trijų parduotuvių kainų analize, nenurodė konkrečių pažeidimų, susijusių su prekių pardavimu padidintomis kainomis, neprašė pateikti patikrinimo aktų, tačiau reiškė prašymą, susijusį su tam tikro pobūdžio analitiniu darbu. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimas pateikti dokumentus, reguliuojančius kainų nustatymo vidurkį pagal greta esančių trijų parduotuvių nustatytas kainas, neproporcingai apsunkintų įkalinimo įstaigos darbuotojų darbą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas neturėjo pareigos sudaryti ir pateikti pareiškėjui tokio pobūdžio dokumentų.

Kadangi nagrinėjamu atveju neteisėti valdžios institucijos veiksmai byloje nenustatyti, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė pagrįstai (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Skirgailė Žalimienė