72ade96e-e666-40d1-be41-486ed0d7ba4a · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-398-779/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30472-2021-0 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano bÅ«stas sostinė“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano bÅ«stas sostinė“ ieÅ¡kinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo, trečiasis asmuo UAB „Jurita“, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Mano bÅ«stas sostinė“ kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama atnaujinti praleistÄ vieno mėnesio terminÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymo Nr. A30-2715/21 apskundimui; pripažinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 3 d. įsakymÄ Nr. A30-2715/21 neteisėtu ir jį panaikinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui ieÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemonės – sustabdyti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymo Nr. A30-2715/21, vykdymÄ . PraÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ieÅ¡kovė grindė siekiu užtikrinti namo butų ir kitų patalpų savininkų interesus, nepertraukiamÄ namo bendrojo naudojimo objektų administravimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

4. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovės teiginiai apie tai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bÅ«tų pažeidžiamas namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nepertraukiamumas, niekuo nepagrįsti. ProcedÅ«riniai bendrosios dalinės nuosavybės administravimo pareigų perdavimo, vykdymo teisiniai klausimai yra reglamentuoti įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose ir tai savaime nesukurtų teisinės aklavietės dėl namo administratoriaus. Ä®monių atsakomybės atribojimo momentas, ieÅ¡kinio tenkinimo atveju, bÅ«tų aiÅ¡kus ir konkretus – įgaliojimų administruoti ginčo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę pradžia ir pabaiga.

Jeigu teismine tvarka būtų pripažinta, kad ginčijamas įsakymas priimtas be teisėto pagrindo, ieškovė turėtų teisę reikalauti iš atsakovės patirtų nuostolių atlyginimo. Aplinkybė, kad atsakovė, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nebūtų pajėgi kompensuoti ieškovių praradimų, ieškinyje neįrodinėjama. Be to, kaip ieškinyje nurodo pati ieškovė, iki šiol bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas teikia tik ji ir naujasis administratoriaus dėl namo perdavimo į ieškovę nesikreipė ir jokių realių namo administravimo veiksmų nesiėmė.

5. Teismas nurodė, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai naujÄ jį namo administratorių iÅ¡sirinko patys, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija priėmė įsakymÄ , kuriuo buvo paskirtas naujas namo administratorius. IeÅ¡kovė neįrodinėja, kad naujasis namo administratorius bÅ«tų nepajėgus vykdyti jam pavestų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo funkcijų. IeÅ¡kovė taip pat nepateikė įrodymų, kad naujai paskirtas administratorius yra nesÄ Å¾iningas ir gali negrÄ Å¾inti gauto turto.

6. Teismas vertino, kad pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, ieÅ¡kovės interesai galimo ieÅ¡kinio patenkinimo atveju nukentėtų mažiau nei galėtų bÅ«ti pažeisti atsakovės interesai, pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones ir ieÅ¡kinį atmetus. Teismas atkreipė dėmesį, kad tuo atveju, jeigu ieÅ¡kinys bÅ«tų atmestas, tačiau bÅ«tų pritaikyta praÅ¡oma laikinoji apsaugos priemonė, susiklostytų iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka situacija tai, kurios tariamai turėtų bÅ«ti iÅ¡vengta, jeigu bÅ«tų tenkintas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dėl ko prioriteto suteikimas ieÅ¡kovės interesų apsaugai neatitiktų reikalavimo, jog praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti proporcingos siekiamam tikslui ir nepažeisti bylos Å¡alių interesų bei poreikių pusiausvyros.

7. Ä®vertinęs ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ bei praÅ¡omų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobÅ«dį ir apimtį, tokių priemonių taikymu galimas sukelti neigiamas pasekmes, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirties ir tikslo bei teisingumo ir proporcingumo principų. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 8. IeÅ¡kovė atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartį ir tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. IeÅ¡kovė kartu su ieÅ¡kiniu yra pateikusi įrodymus, kurie galimai pagrindžia, jogatsakovės priimtas įsakymas neatitinka teisės aktų. Tokie įrodymai preliminariai grindžia ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , todėl iÅ¡ esmės yra įrodyta viena iÅ¡ sÄ lygų, kuriai esant yra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. 8.2. Pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones ir sustabdžius atsakovės priimto įsakymo vykdymÄ , dėl vykstančio ginčo nenukentėtų namo butų ir kitų patalpų savininkai, kadangi ieÅ¡kovė ir toliau, vykstant civilinės bylos nagrinėjimui, tęstų namo bendrojo naudojimo objektų administravimÄ , kol bus priimtas teismo sprendimas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra proporcinga priemonė esamos situacijos stabilumui užtikrinti. 8.3. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nebÅ«tų užtikrinta ieÅ¡kovės bei namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų pusiausvyra, kadangi ieÅ¡kovė netektų teisės teikti namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, dėl ko patirtų didelę finansinę žalÄ , o namo butų ir kitų patalpų savininkai galimai patirtų žalÄ dėl to, jog namo bendrojo naudojimo objektai nebÅ«tų administruojami.

Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bei susiklosčius tokiai situacijai, jog teismas civilinės bylos nagrinėjimu metu nustatys, jog atsakovės priimtas įsakymas pažeidžia teisės aktų reikalavimus, dėl ieÅ¡kovės padarytos žalos, gali tapti neįmanoma grÄ Å¾inti ieÅ¡kovės bei namo butų ir kitų patalpų savininkų į pradinę, iki ginčo buvusiÄ , padėtį.

9. Byloje dalyvaujantys asmenys teismo nustatytu terminu atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 10. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai iÅ¡spręsti klausimÄ , ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinÄ sias apsaugos priemones, atsižvelgtina į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«dį.

12. Siekiant užtikrinti, kad ieÅ¡kovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ . Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

13. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieÅ¡kovui palankaus sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali bÅ«ti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sÄ raÅ¡as atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai praÅ¡antys taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir yra pagrindas manyti, kad bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012).

Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

14. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog nesiėmus praÅ¡omų priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, neįrodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikius nukentės ieÅ¡kovės administruoto namo gyventojų interesai.

15. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas įrodinėjamas ir sprendžiamas atskirai nuo pačios bylos įrodinėjimo dalyko. Todėl asmuo, praÅ¡antis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, privalo įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindÄ ir konkrečios priemonės taikymo bÅ«tinumÄ . Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, remiasi praÅ¡yme iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis bei motyvais ir negali peržengti praÅ¡ymo ribų.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo atliekamas prima facie (preliminarus) ieÅ¡kinio vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, kai ieÅ¡kovas pasirinko neleistinÄ ar aiÅ¡kiai neįmanomÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ arba kai praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimÄ , kuris iÅ¡ viso nėra pagrįstas ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidÄ , kad reiÅ¡kiamas reikalavimas negalės bÅ«ti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus Å¡io reikalavimo nepagrįstumo.

Preliminarus ieÅ¡kovo pareikÅ¡to reikalavimo vertinimas nereiÅ¡kia bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės, jis taip pat neturi prejudicinės galios bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės, nes ieÅ¡kinio pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimÄ dėl ginčo esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-727/2012 ir kt.).

17. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai įvardino savo reikalavimus (ieÅ¡kinio dalykÄ ), paaiÅ¡kino faktines aplinkybes ir pridėjo įrodymus (ieÅ¡kinio pagrindas), jos vertinimu, pagrindžiančius ieÅ¡kinio reikalavimus. IÅ¡ ieÅ¡kinio turinio matyti, kad jis atitinka įstatymo keliamus reikalavimus dėl pagrindinių ieÅ¡kinio elementų (dalyko ir pagrindo) suformulavimo, jame nurodyti reikalavimai grindžiami atitinkamomis ieÅ¡kovės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl ko nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovės pasirinktas teisių gynimo bÅ«das yra akivaizdžiai negalimas.

18. Nustačius, kad ieÅ¡kinys nėra prima facie nepagrįstas, vertintina, ar skundžiamos nutarties priėmimo metu egzistavo antroji bÅ«tinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lyga – grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomu.

19. IeÅ¡kovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumÄ grindžia tuo, kad jomis siekiama iÅ¡saugoti status quo padėtį, kol bus iÅ¡nagrinėta civilinė byla. Jos užtikrintų nepertraukiamÄ namo bendrojo naudojimo objektų administravimÄ , taip užkertant keliÄ , žalai, kuri gali kilti nutraukus Å¡ių objektų administravimÄ .

20. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kinio patenkinimo atveju egzistuotų aplinkybės, esmingai apsunkiančios ieÅ¡kovės grÄ Å¾inimÄ Ä¯ padėtį, buvusiÄ iki skundžiamo atsakovės įsakymo priėmimo. Byloje nėra įrodymų, leidžiančių daryti iÅ¡vada, kad priėmus ieÅ¡kovei galimai palankų sprendimÄ , skundžiamu įsakymu paskirtas namo administratorius ketintų trukdyti namo turto, lėšų, dokumentų perdavimui ieÅ¡kovei, kitaip padarytų teismo sprendimo įvykdymÄ apsunkintu ar neįmanomu (CPK 178 str.).

21. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatliktų, kaip teigia ieškovė, status quo išlaikymo funkcijos, nes vien jų taikymas nesuteiktų ieškovei pagrindo toliau tęsti tam tikrų daugiabučių gyvenamųjų namų administravimo.

22. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiÅ¡kumo, proporcingumo principais. EkonomiÅ¡kumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad bÅ«tų užtikrintas bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismÄ iÅ¡laikyti proceso Å¡alių interesų pusiausvyrÄ (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis).

Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ reiÅ¡kia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovų teisėtus interesus ir nė vienam iÅ¡ jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1296/2013; 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-130-943/2017; 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-423-196/2018).

23. Taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones teismas taip pat turi atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieÅ¡kovei, jei laikinosios apsaugos priemonės nebÅ«tų pritaikytos, o ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų, jei laikinosios apsaugos priemonės bÅ«tų pritaikytos, o ieÅ¡kinys atmestas.

24. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesuteiktų jai pagrindo toliau tęsti daugiabučių gyvenamųjų namų administravimo, į tai, kad pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemonės iki pat sprendimo byloje priėmimo nebÅ«tų atsižvelgta į visų gyventojų, kurie dalyvavo administratoriaus pasirinkimo procese, valiÄ ir pasirinkimÄ dėl jiems tinkančio administratoriaus, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų teisingumo, ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principus.

25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su kitais skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentais ir išvadomis, todėl jų papildomai nekartoja.

26. Pozicijos, kad tokioje situacijoje ieškovės prašomoms analogiškos laikinosios apsaugos priemonės netaikytinos, laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-92-881/2019; 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-93-577/2019; 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-289-430/2019, 2022 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-245-392/2022).

27. Atsižvelgiant į byloje nustatytas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad prašymo nagrinėjimo metu neegzistavo grėsmė, kad jų netaikius ieškovei galimai palankaus sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas.

28. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinės bylos medžiagÄ bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ir pakeisti skundžiamÄ nutartį, dėl ko nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėja Inga Staknienė