2025-03-26 Nr. AB-5429-3-65-3-00013-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-151-556/2025

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00013-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 14.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo S. B. (S. B.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovui S. B., (trečiasis suinteresuotas asmuo – Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija) dėl įpareigojimo įvykdyti privalomąjį nurodymą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, pareiškėjas) su prašymu kreipėsi į teismą ir prašė įpareigoti atsakovą S. B. (S. B.) (toliau– ir atsakovas) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo įvykdyti 2022 m. spalio 3 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-558 (toliau– ir Privalomasis nurodymas).

2. Departamentas savo prašyme nurodė, kad:

2.1. Departamento pareigūnai 2022 m. rugpjūčio 29 d. apžiūros metu nustatė, kad atsakovas žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau– ir žemės sklypas), laiko lentomis apkaltą konteinerį (koordinatės (duomenys neskelbtini)) – modulinį namuką (tolau– ir konteineris). Žemės sklypas patenka į Anykščių regioninio parko teritoriją. Anykščių regioninio parko direkcija (toliau– ir Direkcija) 2019 m. rugpjūčio 9 d. gavo atsakovo prašymą ir leido modulinį namuką statybos laikotarpiu laikyti žemės sklype 3 metus, t. y. nuo 2019 m. birželio 5 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. Atsakovas 2022 m. liepos 29 d. Direkcijai pateikė prašymą dėl I grupės nesudėtingo statinio statybos (modulinio namuko perdarymo į I grupės nesudėtingą statinį), tačiau 2022 m. rugpjūčio 26 d. Direkcija prašymą atmetė.

2.2. Atsakovas nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. konteinerį žemės sklype laiko neteisėtai. Tokiais veiksmais buvo pažeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 410 patvirtinto Anykščių regioninio parko apsaugos reglamento (toliau– ir Reglamentas) 26 punktas ir Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatos. Be to, 2022 m. rugsėjo 15 d. apžiūros metu žemės sklype rasta kilnojama pirtis ir kubilas (koordinatės (duomenys neskelbtini)). Taigi, atsakovas pažeidė Reglamento 26 punkto ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 84 straipsnio 15 punkto reikalavimus.

2.3. Atsakovui buvo surašytas Privalomasis nurodymas, kuriuo nurodyta per vieną mėnesį patraukti konteinerį iš Anykščių regioninio parko teritorijos arba pertvarkyti konteinerį taip, kad jis nepažeistų įstatymų, reglamentuojančių statinių laikymo Anykščių regioniniame parke tvarką bei patraukti kilnojamą pirtį ir kubilą iš Anykščių regioninio parko teritorijos. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2022 m. lapkričio 3 d. Atsakovas iki nustatyto termino Privalomojo nurodymo neįvykdė ir jo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir AAVKĮ) nustatyta tvarka neskundė. Atsakovui neįvykdžius privalomojo nurodymo, jam 2022 m. gruodžio 1 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-AAD-ANR_P-4728-2022 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 317 straipsnio 1 dalį. Atsakovas iki šiol nėra įvykdęs Privalomojo nurodymo, todėl pareiškėjas kreipiasi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo jį įvykdyti.

3. Atsakovas iki teismo posėdžio atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija atsiliepime į prašymą nurodė, kad su pareiškėjo prašymu ir jame išdėstytais argumentais sutinka, ir mano, kad prašymas teisėtas ir pagrįstas.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Departamento prašymą patenkino ir įpareigojo atsakovą S. B. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. spalio 3 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-558.

6. Teismas aptarė faktines aplinkybes, susijusias su Departamento pareigūnų atliktais patikrinimais žemės sklype, ir nustatė, kad Privalomuoju nurodymu nurodyta atsakovui iki 2022 m. lapkričio 3 d. patraukti konteinerį (modulinį namuką) iš Anykščių regioninio parko teritorijos arba jį pertvarkyti taip, kad jis nepažeistų įstatymų, reglamentuojančių statinių laikymo Anykščių regioniniame parke tvarką, bei patraukti kilnojamą pirtį ir kubilą iš Anykščių regioninio parko teritorijos. Departamentas įpareigojo atsakovą apie Privalomojo nurodymo įvykdymą raštu informuoti Departamentą ar pareigūną, pateikiant informaciją tiesiogiai pareigūnui paštu, elektroniniu paštu arba telefonu. Departamento pareigūnai 2022 m. lapkričio 9 d. apžiūros akte Nr. (17.1)-TVR-7622 užfiksavo, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas, nes konteineris (modulinis namukas), kilnojama pirtis ir kubilas nepašalinti iš Anykščių regioninio parko teritorijos.

7. Vadovaudamasis AAVKĮ nuostatomis, teismas pažymėjo, kad privalomasis nurodymas yra poveikio priemonė asmeniui, nesilaikančiam aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, kuria siekiama prevencinių tikslų, išvengti teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai.

8. Teismas pažymėjo, kad Departamento pareigūnas Privalomąjį nurodymą atsakovui davė vadovaudamasis AAVKĮ 18 straipsnio 1 dalies 7 punktu – kai dėl asmens veikos kyla reali grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, ir nesiimama reikiamų veiksmų pažeidimui išvengti, duodamas privalomasis nurodymas imtis reikiamų veiksmų pažeidimui išvengti. Vadovaudamasis AAVKĮ 25 straipsniu, teismas nurodė privalomųjų nurodymo apskundimo tvarką ir konstatavo, kad privalomasis nurodymas yra individualus administracinis sprendimas, esantis savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

9. Buvo atkreiptas dėmesys, kad atsakovas, gavęs Privalomąjį nurodymą ir nesutikdamas su juo, turėjo teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, atsakovo skundas dėl Privalomo nurodymo nuginčijimo administraciniame teisme nebuvo ir nėra nagrinėjamas. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad Privalomajame nurodyme suformuluoti nurodymai turi būti įvykdyti.

10. Teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtino, kad atsakovas Privalomojo nurodymo neįvykdė, t. y. 2022 m. lapkričio 9 d. apžiūros akte Nr. (17.1)-TVR-7622 užfiksuota, kad konteineris (modulinis namukas), kilnojama pirtis ir kubilas nepašalinti iš Anykščių regioninio parko teritorijos. Teismas konstatavo, kad atsakovas nustatytu terminu neįvykdė Privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų.

11. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas tenkino Departamento prašymą ir nurodė, kad atsakovas įpareigojamas įvykdyti Privalomąjį nurodymą. Teismas nurodė, kad kreipdamasis į teismą pareiškėjas pasiūlė vieno mėnesio terminą, per kurį atsakovas turi būti įpareigotas įvykdyti Privalomąjį nurodymą, todėl teismas vertino, kad šis terminas, skaičiuojamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, yra protingas ir pakankamas laiko tarpas Privalomajam nurodymui įvykdyti.

III. 12. Atsakovas S. B. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1. Atsakovas yra Šveicarijos pilietis (asmens tapatybės kortelės kopija pridedama), nesuprantantis lietuvių kalbos, galbūt negavęs Departamento siunčiamų dokumentų, todėl atsakovas neturėjo jokių galimybių suprasti nei jam teikiamų dokumentų turinio, nei keliamų reikalavimų.

13.2. Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju yra Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintas sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi buvo šiurkščiai pažeistos proceso kalbos taisyklės. Atsakovas Lietuvos Respublikoje įsikūrė nuosavą turizmo verslą (pradėjo 2021 metais), tačiau iki procesinių dokumentų, t. y. išimtinai tik pirmosios instancijos teismo sprendimo gavimo dienos, jam nebuvo sudarytos galimybės susipažinti su ginčo dalyku. Iš pridedamo elektroninio laiško advokatui matyti, kad atsakovas nesupranta, kokį procesinį dokumentą gavo ir kad tai iš viso yra procesinis dokumentas.

13.3. Dėl leidimo statyti statinius atsakovo nuosavybės teisėmis valdomame žemės sklype pažymėtina, kad 2019 m. birželio 5 d. Anykščių rajono savivaldybės administracija uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Bolligers“ išdavė statybą leidžiantį dokumentą (toliau – ir Leidimas), kuriame nurodyta, kad žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra leidžiamas sodybos atstatymas. Šiuo pagrindu buvo pastatyti ir statomi Leidime nurodyti statiniai (atkurta sodyba). Taigi, UAB “Bolligers” turėjo teisę žemės sklype statyti I kategorijos nesudėtingą statinį be statybą leidžiančio dokumento, kadangi I kategorijos nesudėtingas statinys buvo pastatytas faktiškai atstatytos sodybos teritorijoje.

13.4. UAB „Bolligers“ pastatė I kategorijos nesudėtingą statinį, kurį įpareigoti nugriauti siekia pareiškėjas, ir parengė deklaraciją apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) statybos užbaigimą /statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą (toliau – ir Deklaracija. Deklaracijoje statytoju nurodoma UAB „Bolligers“ (juridinio asmens kodas 304558589). Tai reiškia, kad statinio statytojas yra ne atsakovas, o UAB „Bolligers“, todėl tikėtina, kad prašymas įpareigoti asmenį įvykdyti Privalomąjį nurodymą pateiktas ne tam asmeniui. Be to, UAB „Bolligers“, kaip vienintelis žemės sklypo, ant kurio pastatytas statinys, savininkas, turėjo teisę žemės sklype statyti statinius, įskaitant statinį, kurį prašoma įpareigoti nugriauti. Iš Leidimo turinio matyti, kad UAB „Bolligers“ turi teisę žemės sklype statyti statinius – atkurti sodybą.

13.5. Pažymėtina, kad statybos metu galiojantis teisinis reguliavimas UAB „Bolligers“ suteikė teisę žemės sklype atstatomos sodybos teritorijoje statyti I grupės nesudėtingąjį statinį. Nagrinėjamu atveju taip pat neturėtų būti taikomos Reglamento 26 punkto nuostatos, kadangi I kategorijos nesudėtingas statinys, stovintis žemės sklype, nėra nei vagonėlis, nei kitas kilnojamasis objektas ar įrenginys.

14. Pareiškėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

15. Departamentas atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

15.1. Apelianto teiginiai, kad jis nesuprato teikiamų dokumentų turinio ar gal būt negavo Departamento siunčiamų dokumentų, yra nepagrįsti. Atsakovui Departamento rašyti dokumentai buvo išversti į užsienio kalbą (anglų), be kita ko – ir Privalomasis nurodymas. Atsakovas patvirtino jų gavimą elektroniniu paštu (šie įrodymai buvo pateikti pirmosios instancijos teismui). Aplinkybė, kad atsakovas 2023 m. vasario 16 d. sumokėjo skirtas baudas už administracinius nusižengimus (ir dėl Privalomojo nurodymo neįvykdymo), patvirtina, jog atsakovas apie Departamento vykdomą procesą žinojo ir Departamento priimtų sprendimų neginčijo. Todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovas nėra gavęs pareiškėjo siunčiamų dokumentų ar nesuprato jam keliamų reikalavimų.

15.2. Apelianto atstovas pateikia Šveicarijos piliečio asmens dokumento kopiją, tačiau apeliaciniame skunde nurodo atsakovui suteiktą asmens kodą Lietuvoje, bet nepateikia atsakovui Lietuvoje išduoto asmens dokumento. Kadangi atsakovas Lietuvoje turi nuosavybę, deklaruotą gyvenamąją vietą, nurodo jam suteiktą asmens kodą, yra įkūręs verslą, teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog atsakovas yra kitos šalies pilietis ir nemoka lietuvių kalbos.

15.3. Be to, atsakovas su analogiška situacija susiduria jau antrą kartą, atsakovas 2022 m. spalio 11 d. teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-7421-320/2022 buvo įpareigotas pašalinti du metalinius konteinerius, patenkančius į Anykščių regioninio parko teritoriją, tuo metu teismo sprendimą įvykdė, dokumentų lietuvių kalba neginčijo. Pažymėtina, jog teismo dokumentas atsakovui buvo siųstas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.

15.4. Nesutiktina su apeliantu, kad jis iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo neturėjo galimybių susipažinti su ginčo dalyku. Iš bylos duomenų matyti, kad teismo dokumentai buvo siunčiami jo nurodytos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Pagal pasitikslintą informaciją iš teismo nustatyta, kad pareiškėjo pareiškimas su priedais 2023 m. sausio 13 d. teismo buvo išsiųstas atsakovui jo gyvenamosios vietos adresu neregistruota pašto siunta. Siunta atgal nebuvo gražinta. Atsakovui 2023 m. birželio 7 d. registruotu paštu tuo pačiu adresu buvo išsiųstas pranešimas apie teismo posėdį ir Direkcijos atsiliepimas (siuntos Nr. RS255497642LT). Siuntų sekimo sistemos duomenimis, siunta įteikta gavėjui Anykščių pašto skyriuje. Kadangi siunta atiduodama tik adresatui (ar jo įgaliotam asmeniui), todėl neginčijama, jog atsakovas dokumentus gavo ir apie procesą buvo informuotas tinkamai.

15.5. Išdėstyti argumentai dėl tinkamo dokumentų įteikimo, dėl atsakovo statuso Lietuvoje, dėl jau nebe pirmo teismo proceso, paneigia apelianto teiginius, kad dėl procesinių normų pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

15.6. Dėl apelianto teiginių, kad žemės sklype pagal statybą leidžiantį dokumentą UAB „Bolligers“ turėjo teisę statyti statinius, pažymėtina, kad byloje ginčas yra ne dėl sodybos atstatymo, o dėl įpareigojimo įvykdyti Privalomąjį nurodymą iki nustatyto termino (2023 m. lapkričio 3 d.).

15.7. Atkreiptinas dėmesys, kad Direkcija leido atsakovui pagal jo pateiktą prašymą statybos laikotarpiu laikyti modulinį namuką žemės sklype 3 metus, t. y. nuo 2019 m. birželio 5 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. Tačiau 2022 m. liepos 29 d. atsakovas Direkcijai pateikė prašymą dėl šio modulinio namuko perdarymo į I grupės nesudėtingą statinį. Direkcija 2022 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. S2-446 minėtą prašymą atmetė, o nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. atsakovas konteinerį žemės sklype laiko neteisėtai, tuo pažeisdamas teisės aktų reikalavimus.

15.8. Atsakovas Privalomuoju nurodymu buvo įpareigotas patraukti konteinerį (modulinį namuką) iš Anykščių regioninio parko teritorijos arba jį pertvarkyti taip, kad jis nepažeistų įstatymų, reglamentuojančių statinių laikymo Anykščių regioniniame parke tvarką, bei patraukti kilnojamą pirtį ir kubilą iš Anykščių regioninio parko teritorijos. Taigi, jeigu atsakovas mano, jog jis modulinį namuką pertvarkė ir, pasak atsakovo, tai nebėra kilnojamasis objektas, tuomet jis turi inicijuoti patikrinimą arba pateikti patvirtinančius dokumentus, kad statinys atitinka Reglamento nustatytus reikalavimus. Atsakovo pateikta Deklaracija šių aplinkybių nepatvirtina.

15.9. Per nustatytą terminą atsakovas Privalomojo nurodymo neįvykdė, jo neskundė, nors buvo informuotas tinkamai. Iki Privalomojo nurodymo surašymo atsakovas asmeniškai dalyvavo dvejose apžiūrose kartu su architektu, buvo aptartos visos aplinkybės ir suderintas terminas, reikalingas konteineriui patraukti iš Anykščių regioninio parko teritorijoje esančio žemės sklypo arba pertvarkyti konteinerį taip, kad jis nepažeistų teisės aktų reikalavimų, todėl kilęs ginčas negalėjo atsakovui būti netikėtas. Iki teismo sprendimo priėmimo atsakovas nepateikė duomenų, kad Privalomąjį nurodymą įvykdė visiškai ar iš dalies, todėl teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

15.10. Dėl apelianto teiginio, kad Privalomasis nurodymas pateiktas ne tam asmeniui, pastebėtina, kad atsakovo pateiktoje deklaracijoje apie statinio (pagalbinio ūkio pastato (tikėtina – modulinio namelio) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) užbaigimą, kurį galbūt tikisi įteisinti (perdaryti į I grupės nesudėtingą statinį), nurodytas statytojas – fizinis asmuo S. B..

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Direkcija atsiliepimą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė Departamentas savo atsiliepime, ir teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas visapusiškai ir išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes, įvertino visus byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Departamento reikalavimo įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Departamento Privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus –pagal koordinates ((duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), patraukti konteinerį (savininko vadinama moduliniu namuku) iš Anykščių regioninio parko teritorijos arba pertvarkyti konteinerį taip, kad jis nepažeistų įstatymų, reglamentuojančių statinių laikymo Anykščių regioniniame parke tvarką, bei pagal koordinates ((duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), patraukti kilnojamą pirtį ir kubilą iš Anykščių regioninio parko teritorijos – teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas sprendimu Departamento prašymą patenkino, konstatavęs, kad Privalomasis nurodymas, kaip individualus administracinis aktas, atsakovo nebuvo nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka ir šis nurodymas atsakovo nėra įvykdytas, todėl yra pagrindas įpareigoti atsakovą įvykdyti Privalomąjį nurodymą.

19. Atsakovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad dėl padarytų procesinių pažaidų pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas. Apeliantas pateikia argumentus, kad reikalavimas įvykdyti Privalomąjį nurodymą teikiamas ne tam asmeniui, o juridinis asmuo, kuris yra žemės sklypo savininkas, statybą leidžiančio dokumento pagrindu atstatomos sodybos teritorijoje turėjo teisę statyti I kategorijos nesudėtingą statinį.

20. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Apeliantas ir pareiškėjas Departamentas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujų įrodymų, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

22. Atsižvelgdama į 142 straipsnio 3 dalies nuostatas ir siekdama visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti bylą, teisėjų kolegija nutaria pridėti prie bylos medžiagos apelianto ir Departamento pateiktus naujus įrodymus.

23. Pasisakydama dėl apelianto teiginių, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 146 straipsnį sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstami tokie atvejai, kai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo šiurkščiai pažeistos proceso kalbos taisyklės ir asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (2 d. 8 p.).

24. Apeliantas teigia, kad jis nesupranta lietuvių kalbos, iki pirmosios instancijos teismo sprendimo gavimo neturėjo galimybės susipažinti su ginčo dalyku, nesupranta procesinių dokumentų turinio.

25. ABTĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių bylų procesas vyksta, sprendimai priimami ir skelbiami lietuvių kalba. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti. Kai proceso dalyvis, kuriam procesiniai dokumentai turi būti įteikti užsienio valstybėje, nemoka lietuvių kalbos, administraciniam teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jam suprantamą kalbą arba valstybės, kurioje turi būti įteiktas dokumentas, oficialiąją kalbą, o jeigu toje valstybėje yra kelios oficialiosios kalbos, – į vieną iš įteikimo vietos oficialiųjų kalbų. Kai proceso dalyviui, kuris nemoka lietuvių kalbos, teismo procesiniai dokumentai turi būti siunčiami į užsienio valstybę, teismas išverčia juos į vieną iš šioje dalyje nurodytų kalbų. Asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis; už vertėjo paslaugas teismo posėdžio metu mokama iš valstybės biudžeto (ABTĮ 9 str. 4 d.).

26. Įvertinus aptartą reglamentavimą, darytina išvada, kad ne kiekvienas proceso kalbos taisyklių pažeidimas savaime sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą. Aptariamu pagrindu panaikinti teismo sprendimą būtų galima tik konstatavus šiurkštų proceso kalbos taisyklių pažeidimą. Tai, ar proceso kalbos taisyklių pažeidimas yra šiurkštus, spręstina kiekvienu individualiu atveju, visapusiškai ir objektyviai įvertinus ir ištyrus konkrečias individualias bylos aplinkybes.

27. Bylos duomenys patvirtina, kad Departamentas su prašymu kreipdamasis į teismą, be kita ko, pateikė šio procesinio dokumento vertimą į anglų kalbą, prie prašymo taip pat pridėtas į anglų kalbą išverstas Privalomasis nurodymas. Apeliantas neginčija, kad jis negavo jam teismo siųstų procesinių dokumentų, kurie jam buvo siunčiami teismui žinomu atsakovo gyvenamosios vietos adresu.

28. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad kartu su 2023 m. birželio 7 d. pranešimu apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka (teismo posėdis paskirtas 2023 m. rugsėjo 4 d., 13.30 val.) apeliantui buvo išsiųstas Direkcijos atsiliepimas, siunta apeliantui įteikta 2023 m. birželio 10 d. Taigi, bylos duomenimis apeliantas pagal Departamento pateiktus įrodymus gyvena Lietuvoje (teismo atsakovui siųsti dokumentai siuntėjui negrįžo), o ne užsienio valstybėje. Atsižvelgiant į tai, teismui nebuvo teisinio pagrindo spręsti dėl apelianto kilmės (buvimo) valstybės nustatymo ir procesinių dokumentų vertimo į atitinkamą kalbą.

29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2023 m. birželio 10 d. gavęs teismo pranešimą apie 2023 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdyje paskirtą nagrinėti administracinę bylą atsakovas pirmosios instancijos teisme nesinaudojo savo procesinėmis teisėmis pasitelkiant atstovą ir (ar) vertėją dalyvauti teisminiame procese, teikti paaiškinimus, atsikirtimus, įrodymus, prašyti, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka; kt. (ABTĮ 52 str. 2 d.). Apelianto pozicija, kad jam Departamentas galbūt neįteikė reikšmingų dokumentų, yra paneigta byloje esančiais įrodymais.

30. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes ir nenustačiusi, kad atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, taip pat nesant pagrindo pripažinti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo šiukščiai pažeistos proceso kalbos taisyklės, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas apelianto nurodytų proceso teisės pažeidimų nepadarė.

31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakydamas dėl apeliacinio skundo kitų argumentų, visų pirma, pabrėžia, kad šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas yra prašymas įpareigoti atsakovą įvykdyti Privalomąjį nurodymą, t. y. keliamas klausimas dėl to, ar pareiškėjas turėjo teisinį pagrindą kreiptis į teismą su prašymu dėl įpareigojimo įvykdyti Privalomąjį nurodymą.

32. Bylą tikrinanti teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdančias institucijas bei pareigūnus, jų teisinį statusą, veiklos teisinius pagrindus bei pagrindinius principus, veiklos organizavimą ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procesą reglamentuoja Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės prevencijos principas – užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai.

33. Kaip ir buvo teisingai nurodęs pirmosios instancijos teismas, privalomasis nurodymas – rašytinės formos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji būtų sumažinta, arba likviduoti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo sukeltas pasekmes, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones (AAVKĮ 2 str. 6 d.; redakcija, galiojusi Privalomojo nurodymo surašymo metu).

34. Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad privalomasis nurodymas yra poveikio priemonė asmeniui, nesilaikančiam aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, kuria siekiama prevencinių tikslų išvengti teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai.

35. Esant atvejui, kai privalomojo nurodymo įvykdymo terminas nebuvo pratęstas, jis nebuvo apskųstas, ir suėjus jame nustatytam terminui, jis nebuvo įvykdytas (šioje byloje būtent ir nustatyta pastaroji aplinkybė), Departamentui kreipusis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo, teisme nagrinėjamas įpareigojimo įvykdyti privalomąjį nurodymą klausimas, t. y. ar privalomasis nurodymas įvykdytas ar ne, kokia apimtimi įvykdytas ir panašiai, o ne paties privalomojo nurodymo ar pagrindų duoti privalomąjį nurodymą teisėtumo klausimas, kadangi asmeniui, dėl kurio priimtas privalomasis nurodymas, įstatymas nustato tiek galimybę kreiptis dėl jo įvykdymo termino pratęsimo, tiek ir ginčyti atsisakymą pratęsti terminą bei patį privalomąjį nurodymą.

36. Byloje sprendžiamas ginčas ne dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo, o dėl įpareigojimo atsakovą jį įvykdyti, todėl apeliacinio skundo argumentacija nukreipta į Privalomąjį nurodymą (jo esmę), iškelto ginčo ribose teisinės reikšmės neturi, kadangi Privalomojo nurodymo teisės aktų nustatyta tvarka neginčijus, buvo išreikštas atitinkamas atsakovo sutikimas su Privalomojo nurodymo sukeltomis teisinėmis pasekmėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-232-502/2023; taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1140-492/2024).

37. Išdėstytų nuostatų pagrindu teisėjų kolegija atsakovo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su Privalomojo nurodymo teisėtumu, pagrįstumu bei tai, ar jis surašytas tinkamam asmeniui, atmeta visiškai.

38. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog nenuginčytas bei galiojantis Privalomasis nurodymas, kuris surašytas atsakovui, per jame nustatytą terminą nebuvo įvykdytas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą ir atsakovą įpareigojo per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Privalomąjį nurodymą.

39. Dėl išdėstytų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo Departamento prašyme nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotą reikalavimą ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjo prašymą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

40. Atmetus apeliacinį skundą, konstatuotina, kad atsakovas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str.).

41. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį, nors už elektroninių ryšių priemonėmis teikiamą apeliacinį skundą turėjo sumokėti 11,25 Eur, todėl permokėta žyminio mokesčio dalis jam grąžinama (ABTĮ 35 str. 2 ir 3 d., 38 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 str. 3 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo S. B. (S. B.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti atsakovui S. B. (S. B.) permokėtą žyminį mokestį – 3,75 Eur (tris eurus ir septyniasdešimt penkis centus).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius