Legislator Case Law & Legislation
72ac7aa2-1480-467b-85a0-ce2f89212657 AI generated

72ac7aa2-1480-467b-85a0-ce2f89212657 · Vilniaus rajono apylinkės teismas

Case Number 72ac7aa2-1480-467b-85a0-ce2f89212657
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr. 1-148-1036/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09400-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.2; 2.12.2.8                   VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS   N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 7 d.Vilnius Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, vertėjaujant Erikai Tunčikienei, dalyvaujant nukentėjusiajai R. U., prokurorui Mariui Zupkauskui, kaltinamajam J.

Legislator headnote

AI generated

72ac7aa2-1480-467b-85a0-ce2f89212657 · Vilniaus rajono apylinkės teismas: Anksčiau smurto atvejų jų Å¡eimoje nebuvo, į policijÄ nesikreipė. Sugyventinis kartais iÅ¡geria, girtas kelia žodinius konfliktus, bet jie paprastai neperauga į smurtÄ . Smurto žymių ant jos kÅ«no nesimato, todėl nuo medicininės ekspertizės ji atsisako (b. l. 20-22). IÅ¡ byloje esančio policijos tarnybinio praneÅ¡imo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2017-02-26 gautas praneÅ¡imas, jog (duomenys neskelbtini), MostiÅ¡kių k., LavoriÅ¡kių sen., Vilniaus r. sav. anÅ«kės sutuoktinis rėkauja, daužo daiktus, sudavė anÅ«kei, namuose yra nepilnametis vaikas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1-148-1036/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09400-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.2; 2.12.2.8                   VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS   N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 7 d.Vilnius Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, vertėjaujant Erikai Tunčikienei, dalyvaujant nukentėjusiajai R. U., prokurorui Mariui Zupkauskui, kaltinamajam J.

D., jo gynėjui advokatui Eugenijui Karažinui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) L. K., Kemerovo sr., R. F., Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyv. (duomenys neskelbtini), MostiÅ¡kių k., LavoriÅ¡kių sen., Vilniaus r. sav., Lietuva, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), MostiÅ¡kių k., LavoriÅ¡kių sen., Vilniaus r. sav., Lietuva, iÅ¡siskyręs, pradinio iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini) " statybininku, teistas: 1) 2015-03-26 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį 10 mėnesių laisvės apribojimo; 2) 2016-08-26 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį 20 MGL bauda, bauda sumokėta, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį,                                                           n u s t a t ė:

J. D. sukėlė fizinį skausmÄ Å¡eimos nariui, o bÅ«tent, laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 25 d. 22.00 val. iki 2017 m. vasario 26 d. 00.10 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), MostiÅ¡kių k., LavoriÅ¡kių sen., Vilniaus r. sav., Lietuva, apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas 1,9 promilės girtumas, be jokios priežasties spyrė koja ne mažiau 5 kartų savo sugyventinei R. U. į kairį klubÄ , tuo sukeldamas jai fizinį skausmÄ .Kaltinamasis J. D. kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir paaiÅ¡kino, jog gyvena su sugyventine R.

U. ir jos močiute MostiÅ¡kių kaime, Vilniaus rajone. Su R. U. kartu gyvena daugiau kaip tris metus, kartu augina ir prižiÅ«ri bendrÄ dukrÄ . Kaltinime nurodytu metu tarp jo ir sugyventinės kilo konfliktas. Dėl iÅ¡gerto alkoholio jis ne viskÄ prisimena. Neneigia, kad galėjo suduoti smÅ«gius nukentėjusiajai. Dėl to jis labai gailisi, atsiprašė sugyventinės, su ja susitaikė. N. R. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po Å¡io įvykio bendravo su kaltinamuoju. Jis jos atsiprašė, jie susitaikė, praÅ¡o kaltinamajam skirti kuo Å¡velnesnę bausmę.

Nuo kaltinamojo suduotų smÅ«gių ji juto fizinį skausmÄ . Kaltinamasis vienintelis dirbantis Å¡eimoje, jis iÅ¡laiko Å¡eimÄ . Ji kaltinamajam atleido. Be kaltinamojo J. D. prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamÄ veikÄ teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiÅ¡kai iÅ¡tirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.N. R. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena kartu su dukra, kuriai 2 m., sugyventiniu ir močiute L.

U. 2 kambarių bute, (duomenys neskelbtini), MostiÅ¡kių k., LavoriÅ¡kių sen., Vilniaus r. sav. 2017-02-25 apie 18.00 val. ji grįžo namo. Sugyventinis buvo blaivus, bet kažko susierzinęs, žodžiais kabinėjosi prie jos. Jie susipyko. Tada sugyventinis išėjo pas savo motinÄ , kuri gyvena tame pačiame kaime, tik (duomenys neskelbtini). Po kiek laiko ji su dukra taip pat nuėjo pas sugyventinio motinÄ , kad nusipraustų. Sugyventinis jau buvo iÅ¡gėręs, bet elgėsi ramiai, nekonfliktavo. Apie 22.00 val. jie kartu grįžo namo.

Ji paguldė dukrÄ miegoti ir pati atsigulė į lovÄ . Tada sugyventinis vėl pradėjo kelti žodinį konfliktÄ . Ji tylėjo, sutiko su kiekvienu jo priekaiÅ¡tu, nes žinojo, kad geruoju gali nesibaigti . Sugyventiniui nepatiko, kad ji tyli, todėl jis koja 5 ar daugiau kartų sudavė jai į klubo sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmÄ . Ji bandė su juo Å¡nekėtis, raminti, bet jis į tai nereagavo, todėl po kurio laiko ji nubėgo pas jo tėvus papraÅ¡yti pagalbos. Grįžusi su sugyventinio tėvais, ji sužinojo, kad močiutė jau iÅ¡kvietė policijÄ .

Močiutė paaiškino, kad sugyventinis suagresyvėjo sužinojęs, kad ji pabėgo, pradėjo triukšmauti ir daužyti daiktus, todėl ji išsigando. Kol vyko policijos pareigūnai, ji buvo lauke. Namuose buvo sugyventinio tėvai, kurie bandė jį nuraminti, bet sugyventinis tik rėkė ant jų ir močiutės. Prieš atvykstant pareigūnams, sugyventinis kažkur išėjo. Atvykę pareigūnai kartu su sugyventinio mama nuvažiavo pas juos į namus ir rado ten sugyventinį, kurį sulaikė.

Anksčiau smurto atvejų jų Å¡eimoje nebuvo, į policijÄ nesikreipė. Sugyventinis kartais iÅ¡geria, girtas kelia žodinius konfliktus, bet jie paprastai neperauga į smurtÄ . Smurto žymių ant jos kÅ«no nesimato, todėl nuo medicininės ekspertizės ji atsisako (b. l. 20-22). IÅ¡ byloje esančio policijos tarnybinio praneÅ¡imo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2017-02-26 gautas praneÅ¡imas, jog (duomenys neskelbtini), MostiÅ¡kių k., LavoriÅ¡kių sen., Vilniaus r. sav. anÅ«kės sutuoktinis rėkauja, daužo daiktus, sudavė anÅ«kei, namuose yra nepilnametis vaikas.

Atvykus į vietÄ , nustatyta, kad policijÄ kvietė L. U.. Vietoje nustatyta, kad 2017-02-26, apie 00.30 val., J. D., bÅ«damas neblaivus, iÅ¡ pradžių pradėjo konfliktuoti, o po to ir spardyti į Å¡onus R. U., kuri yra jo sugyventinė. R. U., vengdama konflikto, pabėgo iÅ¡ namų. R. U. paaiÅ¡kino, kad J. D. jai įspyrė į kairį klubÄ . Pasak jos, anksčiau smurto nebuvo. Bute gyvena mažametis vaikas - K. D., gim. 2015-01-02. Sulaikomas J. D. tylėjo ir nieko neaiÅ¡kino (b. l. 5-8). Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo IÅ¡tyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad J.

D. bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, kilus konfliktui, savo sugyventine R. U. spyrė jai 5 kartus į kairį klubÄ , tuo sukeldamas jai fizinį skausmÄ . Tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių – fizinio skausmo sukėlimo yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. BylÄ nagrinėjant teisme nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji daugiau kaip tris metus gyvena kartu kaip vyras ir žmona, veda bendrÄ Å«kį, kas sudaro pagrindÄ teismui pripažinti, kad nusikalstami veiksmai buvo padaryti prieÅ¡ Å¡eimos narį Kaltinamojo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iÅ¡ bÅ«tinų bausmės individualizavimo sÄ lygų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai jÄ sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte. Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė iÅ¡aiÅ¡kėja tik teisme ir nėra prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo praÅ¡ymo pakeisti kaltinimÄ , ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia (Lietuvos A.

T. 2007 m. gruodžio 1 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga Nr. 27-2. Teismų praktika. 2007, 27). Nors bylÄ nagrinėjant teisme nustatyta, kad J. D. Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas teistas už tyčinį nusikaltimÄ (recidyvistas), tačiau Å¡i aplinkybė pareiÅ¡kime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nurodyta nebuvo, kaltinimas Å¡ioje dalyje bylÄ nagrinėjant teisme pakeistas nebuvo, todėl teismas neturi pagrindo aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, laikyti jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe.

Kartu teismas pažymi, kad galiojančio teistumo buvimas paneigia galimybes kaltinamojo J. D. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnyje numatytÄ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo galimybę. Pagal BK 38 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodytoms bÅ«tinoms sÄ lygoms, t. y. jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , savo noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas turi ne tik konstatuoti, bet ir įrodymais pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sÄ lygų buvimÄ ir, tik esant visoms Å¡ioms sÄ lygoms, apsvarstyti galimybę taikyti kaltininkui Å¡iÄ baudžiamojo įstatymo nuostatÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2012). Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad kaltinamasis praeityje teistas už tyčinių nusikalstamų veikų, tame tarpe ir smurtinių, padarymÄ , Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė neiÅ¡nykus teistumui, kas teismui neleidžia manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nenustačius visų BK 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sÄ lygų, nėra pagrindo atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl jos gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Skiriant bausmę atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo principus, numatytus BK 54 str., į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, į tai, kad padarė nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis), į jo padarymo aplinkybes, į tai, kad fizinis skausmas buvo sukeltas Å¡eimos nariui, į jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę.

Kartu teismas įvertina tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kaltinamasis dirba, iÅ¡laiko mažametį vaikÄ , nukentėjusios atsiprašė, ji jam atleido, praÅ¡o skirti kuo Å¡velnesnę bausmę, jis deda pastangas iÅ¡saugoti darnius santykius Å¡eimoje. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes jam skirtina sankcijoje už inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ numatyta viena iÅ¡ Å¡velniausių bausmių - laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į tai, jog byla iÅ¡nagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , taikytinas BK 64 1 straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.Ä®vertinant, kad kaltinamais J.

D.,smurtinę nusikalstamÄ veikÄ padarė prieÅ¡ savo Å¡eimos narį – sugyventinę R. U., bei siekiant užtikrinti, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 722 straipsnis). KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti (b. l.

35) palinkti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. vasario 26 d. 01 val. 24 min. iki 2017 m. vasario 26 d. 14 val. 13 min. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013-05-09 įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija, galiojanti nuo 2014-01-01). Vertinant Å¡ių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 str., kurio 3 d. c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktÄ gynėjÄ arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbÄ nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai.

T. K. nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamÄ teisinę pagalbÄ . SistemiÅ¡kai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad teisingumo interesai reikalauja bÅ«tino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra iÅ¡vardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos K. T. 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybÄ , taip pat teisė turėti advokatÄ , yra absoliuti, ji negali bÅ«ti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sÄ lygomis.

IÅ¡ konstitucinės teisės į gynybÄ , taip pat ir teisės turėti advokatÄ , kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti Å¡ias teises bÅ«tų reali. Teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad valstybės iÅ¡laidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbÄ , pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis ir priteisiamos iÅ¡ kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu, tačiau BPK 51 straipsnio 1 dalis imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas.

Å i nuostata reiÅ¡kia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybÄ privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimÄ , todėl nagrinėjamu atveju, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ kaltinamojo J. D. nesuderinamas su jo teise į gynybÄ . Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304-305, 307 straipsniais,             n u s p r e n d ė:

J. D. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti laisvės apribojimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nubausti J. D. laisvės apribojimu 6 mėnesiams. Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikÄ iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame nuo 2017 m. vasario 26 d. 01 val. 24 min. iki 2017 m. vasario 26 d. 14 val. 13 min., vienÄ sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo bausmės dienai.Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu, paskirti J.

D. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį įpareigojimÄ Ä¯vykdyti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.   Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. D. palikti galioti kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymo netenkinti.Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                          Mindaugas Povilanskas