72ac45ff-e957-44ff-9988-e3758dd8ce69 · Marijampolės apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2YT-7475-503/2022 Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01360-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.8.; 3.1.7.5.; 3.2.3.1.; 3.2.3.8.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2.; 3.4.5.15.2. MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 25 d. VilkaviÅ¡kis Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų teisėjas Valdas Petraitis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J. G. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys:

Valstybės įmonė Turto bankas, VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracija, A. G.. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja J. G. praÅ¡o nustatyti faktÄ , kad ji ir jos sutuoktinis A. G. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ , t. y. garaÅ¾Ä Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime (DOK – CBP-6441) nurodė, kad minėtÄ garaÅ¾Ä ji 2004 m.

įsigijo iÅ¡ Žilinskų. Prie pareiÅ¡kimo teismui buvo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kad (duomenys neskelbtini) VilkaviÅ¡kio miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas priėmė sprendimÄ Nr. 43, kuriuo nusprendė paskirti 9 (devynių) arų žemės sklypÄ kooperatinio garažo „Žuvėdra" statybai VilkaviÅ¡kio mieste, prie Komjaunimo gatvės (dabar Vienybės gatvė), greta esančių keturių pastatytų garažų, kooperatyvui „Žuvėdra suteikiant numerį (duomenys neskelbtini); patvirtinti kooperatinio garažo „Žuvėdra" narių sudėtį pagal priedėlį.

Taip pat 1974 m. gruodžio 25 d. VilkaviÅ¡kio miesto Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomasis komitetas priėmė sprendimÄ Nr. 111, kuriuo nusprendė kooperatiniams garažams, statomiems Komjaunimo gatvėje suteikti numerius. Å iame sprendime nurodyta, kad garažui „Žuvėdra" suteiktas Nr. (duomenys neskelbtini). 1974-05-29 sprendimo Nr. 43 priedėlyje autogaražo „Žuvėdra" statytojų vardiniame sÄ raÅ¡e Nr. (duomenys neskelbtini) įraÅ¡yta Ž. E., V., iÅ¡ kurios ir yra nupirktas garažas.

Už garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), pirkimo metu buvo atsiskaityta grynais pinigais E. Ž. sutuoktiniui. Pirkimo - pardavimo sutartis raÅ¡ytine forma sudaryta nebuvo. PareiÅ¡kėja ir pardavėjas parašė pareiÅ¡kimus garažų eksploatavimo bendrijos „Žuvėdra“ pirmininkui E. P., kuriuose pardavėjas nurodė, kad iÅ¡stoja iÅ¡ garažų bendrijos, o pareiÅ¡kėja, kaip pirkėja, pareiÅ¡kime nurodė, kad praÅ¡o bÅ«ti priimta į garažų bendrijÄ kaip narę. Pagal tuo metu galiojusiÄ tvarkÄ , parduodant - perkant garaÅ¾Ä buvo raÅ¡omi tik pareiÅ¡kimai garažų bendrijos pirmininkui.

Notarinės sutartys sudaromos nebuvo, nes garažai nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės turto bankas atstovas pateiktame teismui atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ (DOK-28139) iÅ¡ esmės nurodė, kad pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas galėtų bÅ«ti patenkinamas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiÅ¡kime nurodyto turto valdymas atitinka visas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68-4.71 straipsniuose nustatytas sÄ lygas. Teigia, kadangi garažas buvo pastatytas privačių asmenų lėšomis, nėra pagrindo jo vertinti, kaip valstybei priklausančio objekto.

Atstovas prašė pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, bylÄ nagrinėti valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo VilkaviÅ¡kio savivaldybės administracijÄ atstovaujantis VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės meras atsiliepime nurodė, sutinka, jog, atsižvelgiant į raÅ¡ytinius įrodymus byloje, pareiÅ¡kėjos J. G. pareiÅ¡kimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 – 4.71 straipsniuose apibrėžtas sÄ lygas ir su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu sutinka.

Suinteresuotas asmuo A. G. atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, jog su pareiÅ¡kimu sutinka, visiÅ¡kai pritaria pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytiems faktams ir praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Teismas k o n s t a t u o j a : PareiÅ¡kimas tenkintinas. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad : 1974 m. gegužės 29 d. VilkaviÅ¡kio miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas priėmė sprendimÄ Nr. 43, kuriuo nusprendė paskirti 9 (devynių) arų žemės sklypÄ kooperatinio garažo „Žuvėdra" statybai VilkaviÅ¡kio mieste, prie Komjaunimo gatvės (dabar Vienybės gatvė), greta esančių keturių pastatytų garažų, kooperatyvui „Žuvėdra suteikiant numerį (duomenys neskelbtini); patvirtinti kooperatinio garažo „Žuvėdra" narių sudėtį pagal priedėlį (e.b. 1. 18 - 19); 1974 m. gruodžio 25 d.

VilkaviÅ¡kio miesto Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomasis komitetas priėmė sprendimÄ Nr. 111, kuriuo nusprendė kooperatiniams garažams, statomiems Komjaunimo gatvėje suteikti numerius. Å iame sprendime nurodyta, kad garažui „Žuvėdra" suteiktas Nr. 47. (e. b. 1. 20); Valstybės įmonė Registrų centras atliko kadastrinius matavimus ir suformavo garažo, esančio Vienybės g. 51, VilkaviÅ¡kio m. kadastrinę bylÄ Registro Nr. (duomenys neskelbtini), suteikė Å¡iam garažui unikalų numerį (duomenys neskelbtini) ; (e. b. 1. 11 - 17);

J. G. ir A. G. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Ä®raÅ¡o numeris (duomenys neskelbtini) (e. b. 1. 32); Garažų eksploatavimo bendrijos „Žuvėdra“, esančios (duomenys neskelbtini), 2022 m. birželio 1 d., ir 2005 m. vasario 6 d. narių sÄ raÅ¡e, yra nurodyta ir pareiÅ¡kėja G. J. (e. b. 1. 22, 23, 31), Teismui pateiktuose, garažų eksploatavimo bendrijos „Žuvėdra“, žemės rentos mokesčio sÄ raÅ¡uose už 2004 m., 2006 m. 2007 m., 2008 m., 2011 m., 2019 m. (e. b. 1. 21,24 - 30), kaip mokesčio mokėtoja nurodyta pareiÅ¡kėja J.

G.. 2018 m. Vilkaviškio miesto kooperatinių garažų kooperatyvo „Žuvėdra“ žiniaraštyje G. pavardė taip pat yra nurodyta (e. b. 1.

29) Ä®gyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Å is bÅ«das taikomas, kai pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir praÅ¡o teismÄ konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygos. Ä®gyjamÄ ja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ gali įgyti asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs tokį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas;

2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis);

3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ . Tai reiÅ¡kia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis);

4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys);

5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas;

6) daiktas valdomas nepertraukiamai;

7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas);

8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ . Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėja ar kas nors kitas bÅ«tų įgiję nuosavybės teisę į šį nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ garaÅ¾Ä , nuo Å¡io įgijimo momento 2004 m., kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du ar kad kas nors kitas bÅ«tų kreipęsis Valstybės įmonę Registrų centras dėl nuosavybės teisių įregistravimo. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ nenurodė, kad pareiÅ¡kėjo nurodytas statinys – garažas, yra valstybės nuosavybė, VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės meras nurodė, kad Å¡is garažas savivaldybei nepriklauso.

Taip pat byloje nėra pateikta įrodymų, kurie paneigtų aplinkybes, jog pareiÅ¡kėja sÄ Å¾iningai įgijo nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ garaÅ¾Ä , ir sÄ Å¾iningai jį valdė, naudojosi ir tvarkėsi kaip su savo turtu, visÄ valdymo laikÄ daiktÄ valdė teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai ilgiau nei 10 metų. Teismas sprendžia, tai, kad pagrįstai tikėtina, jog nėra iÅ¡likusių, atitinkančių įstatymų reikalavimus, minėto pastato – garažo, statybos dokumentų, tačiau nenuginčytai įrodyta (anksčiau minėtais raÅ¡ytiniais įrodymais), jog minėtas garažas pareiÅ¡kėjai buvo perduotas nuosavybėn nuo 2001 m. pabaigos ir ji šį garaÅ¾Ä valdė ir naudojo kaip savo, teisėtai, sÄ Å¾iningai, atvirai, nepertraukiamai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 iÅ¡aiÅ¡kino, kad pagal CK 4.22 straipsnio 1 dalį daikto valdymu, kaip pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamÄ jÄ senatį, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslÄ valdyti jį kaip savÄ , nekeliant reikalavimo valdymÄ registruoti. CK 4.27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kokiu pagrindu atsiranda nekilnojamojo daikto valdymas. Joje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti fiziÅ¡kai užvaldžius daiktÄ , taip pat daikto fiziÅ¡kai neužvaldžius, bet kai perduodantis valdyti daiktÄ asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jei nėra jokių kliūčių patekti į tÄ daiktÄ ar kitu panaÅ¡iu bÅ«du jį fiziÅ¡kai užvaldyti.

Taigi abi Å¡ios įstatymo nuostatos nekilnojamojo daikto valdymÄ reglamentuoja kaip faktinę padėtį, kuriÄ nustačius teismas turi pagrindÄ spręsti dėl valdymo teisės. Teisinė registracija, minėta, yra iÅ¡vestinio pobÅ«džio veiksmas. Jo tikslas ir paskirtis neatitinka įstatymu apibrėžto nekilnojamojo daikto valdymo esmės ir pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas teisinė registracija nenurodyta kaip valdymo sampratos elementas ar valdymo atsiradimo pagrindas. Pagal savo teisinę reikÅ¡mę ji nesukuria teisės ir negali paneigti kitais pagrindais atsirandančios teisės. Tiek registracija vieÅ¡ajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiÅ¡kia valdymo nebuvimo ir negali bÅ«ti vertinama taip, kad susidarytų kliÅ«tis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę.

Asmeniui turi bÅ«ti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sÄ lygas, kurioms esant gali bÅ«ti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu bei teisingumo, protingumo principais, sprendžia, kad minėtas garažas buvo pastatytas, laikantis tuo metu galiojusių statybÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimų, pardavėjui iÅ¡ kurio pareiÅ¡kėja pirko garaÅ¾Ä buvo perduotas nuosavybėn ir parduotas pareiÅ¡kėjai nepažeidžiant tuo metu galiojančių teisės norminių aktų reikalavimų.

Teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėja J. G. nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ garaÅ¾Ä , unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini), įgijo sÄ Å¾iningai ir jį teisėtai, sÄ Å¾iningai, atvirai ir nepertraukiamai kaip savo nuo 2004 m., tai yra daugiau kaip deÅ¡imt metų, valdė visÄ laikÄ , bÅ«dama įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau teisių už jÄ . Nors Valstybės įmonės „Registrų centras“ minėto garažo valdymas nebuvo įregistruotas, tačiau tai nepaneigia fakto, kad J. G. šį pastatÄ valdė kaip savo.

Kadangi yra visos sÄ lygos, numatytos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose, todėl, sutinkamai su CK 4.47 straipsnio 11 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, pareiÅ¡kėjos J. G. pareiÅ¡kimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, tenkintinas. Teismas sprendžia, kad turtas yra įgytas po santuokos sudarymo, kadangi yra įgytas 2004 m., o pareiÅ¡kėjos J. G. ir suinteresuoto asmens byloje A. G. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), taipogi pareiÅ¡kime praÅ¡oma nustatyti juridinį faktÄ , kad bÅ«tent abu sutuoktiniai įgijo minimÄ turtÄ pagal įgyjamÄ jÄ senatį, atsižvelgiant į CK 3.87 straipsnio nuostatas, jam nustatytinas bendrosios jungtinės sutuoktinių turto nuosavybės teisinis režimas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 533 straipsnio 2 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamÄ ja senatimi įgijo nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ , t. y. garaÅ¾Ä , unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas dėl nekilnojamojo daikto įregistravimo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto registre.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus. Teisėjas Valdas Petraitis