72ac0776-d48e-44d1-bb2b-d9ff9e423dcf · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-2676-1066/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00900-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 2.2.1; 2.3; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. M. (A. M.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

1. Pareiškėjas A. M. su skundu (b. l.

1) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) (nuo 2019 m. balandžio 1 d. po reorganizacijos – Vilniaus pataisos namų), 9 200,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. PareiÅ¡kėjo skundas grindžiamas iÅ¡ esmės tokiais argumentais: 2.1. Laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2018 m. balandžio 3 d. pareiÅ¡kėjas buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose kartu su kitais asmenimis, pažeidžiant teisės aktuose nustatytÄ reikalavimÄ dėl minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui. Kamerose buvo drėgna. 2.2. LukiÅ¡kių TI-K buvo pažeidžiamas pareiÅ¡kėjo privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu, nes pareiÅ¡kėjÄ galėjo matyti kiti įstaigoje laikomi asmenys, taip pat pareigÅ«nai per stebėjimo langelį. 2.3.

Taip pat paaiÅ¡kino, kad kamerose, kuriose buvo kalinamas pareiÅ¡kėjas, nebuvo iÅ¡kvietimo mygtukų. Dviejų aukÅ¡tų gultai įrengti netinkamai, nes nėra kopėtėlių tam, kad bÅ«tų galima užlipti į antrÄ aukÅ¡tÄ . Kamerose buvo pilna Å¡iukÅ¡lių, nebuvo pasirÅ«pinama, kad bÅ«tų laiku iÅ¡vežamos Å¡iukÅ¡lės. 2.4. Dėl Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjas patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurie pasireiÅ¡kė stresu, pažeminimu, depresija ir kitais nepatogumais.

PatirtÄ neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas įvertino 9 200,00 Eur.

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 9–14) nurodo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra nepagrįstas ir praÅ¡o skundÄ atmesti. Savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais: 3.1. PareiÅ¡kėjui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. 3.2.

Tvarkyti gyvenamÄ sias kameras bei kamerose esančius sanitarinius mazgus turi jose apgyvendinti asmenys, kuriems yra iÅ¡duodamos Å¡varios ir tvarkingos valymo priemonės. LukiÅ¡kių TI-K kamerų įrengimas atitiko teisės aktus. Kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , todėl pilnai suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinÄ remontÄ .

Lukiškių TI-K kameros vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema. Kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos per langus ir tai atitiko teisės aktų reikalavimus. 3.3. Dėl kamerų inventoriaus paaiškino, kad visose kamerose yra taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui sudėti, higienos reikmenims sudėti.

Kamerų plotas yra pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų, taburečių ir kitų baldų. PriežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose. Dėl kamerų bÅ«klės ir Å¡varos palaikymo kamerose paaiÅ¡kino, kad už kamerų Å¡varÄ ir tvarkÄ yra atsakingi patys suimtieji / nuteistieji, kuriems Å¡varai kamerose palaikyti iÅ¡duodamas reikalingas inventorius.

Kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir turimus materialinius resursus. LukiÅ¡kių TI-k laikomiems suimtiesiems ir (ar) nuteistiesiems yra užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims. 3.4. PareiÅ¡kėjas neįrodė neturtinės žalos, neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų, jo praÅ¡omas žalos dydis nėra grindžiamas įrodymais, jo nusiskundimai bendro pobÅ«džio, nekonkretÅ«s. Teismas k o n s t a t u o j a :

4. Byloje ginčas kilo dėl 9 200,00 Eur neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, atlyginimo, laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2018 m. balandžio 3 d., kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K (toliau – ginčo laikotarpis).

5. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. AiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad bÅ«tinybė atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, o šį principÄ Ä¯tvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalÄ , ji bus teisingai atlyginta.

6. Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia vieÅ¡osios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik ABTÄ®, bet ir privatinės teisės normomis. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje.

Å iame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A146-244/2008, Nr. A822-87/2009, A822-619/2009).

7. Pažymėtina, kad pareiškėjas skundžiasi dėl ploto trūkumo ginčo laikotarpiu jam kalint Lukiškių TI-K kamerose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Bylos medžiaga patvirtina ir Suimtojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje yra užfiksuota, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K ginčo laikotarpiu buvo laikomas Å¡iose kamerose: 2018 m. vasario 5 d. atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 117, kurios plotas 7,31 kv. m; 2018 m. vasario 8 d. buvo perkeltas į 7,38 kv. m kamerÄ Nr. 108 (kameroje buvo dar su vienu asmeniu); nuo 2018 m. vasario 9 d. iki 2018 m. vasario 11 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 333, kurios plotas 7,72 kv. m (kameroje buvo dar su vienu asmeniu); 2018 m. vasario 19 d. buvo kalinamas kameroje Nr. 117, kurios plotas 7,31 kv. m; 2018 m. vasario 22 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 118, kurios plotas 7,38 kv. m, kurioje buvo su dar vienu asmeniu; nuo 2018 m. vasario 23 d. iki 2019 m. vasario 25 d. buvo kalinamas kameroje Nr. 311, kurios plotas 7,75 kv. m, buvo kalinamas dar su vienu asmeniu; 2018 m. kovo 15 d. atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 123, kurios plotas 7,42 kv. m, buvo kalinamas dar su vienu asmeniu; nuo 2018 m. kovo 16 d. iki 2018 m. kovo 18 d. buvo kalinamas kameroje Nr. 310, kurios plotas 7,77 kv. m, dar su vienu asmeniu; 2018 m. kovo 26 d. atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir iki 2018 m. balandžio 2 d. buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 109, kurios plotas 7,31 kv. m dar su vienu asmeniui. 2018 m. balandžio 3 d. pareiÅ¡kėjas iÅ¡vyko į Vilniaus pataisos namus.

Teismas neturi pagrindo abejoti Å¡iais LukiÅ¡kių TI-K pateiktais duomenimis, todėl vadovausis jais, spręsdamas Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjo keliamÄ ginÄÄ . Atkreiptinas dėmesys, jog nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ , iÅ¡ bendro patalpų ploto turi bÅ«ti atimtas sanitarinio mazgo patalpos užimamas plotas. Pažymėtina, kad EŽTT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog turėtų bÅ«ti laikomasi aiÅ¡kinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ .

Å iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Mursič prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)). Taigi ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo plotÄ tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.

Ä®vertinus byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas iÅ¡ viso: 19 parų. Patikrinus ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui tekusį kameros plotÄ , nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis 3,6 kv. m plotas pažeistas nebuvo. Patikrinus pareiÅ¡kėjui tekusį kameros plotÄ , apskaičiuotÄ iÅ¡ bendro ploto atimant sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , matyti, kad ginčo laikotarpiu taip pat nebuvo pažeista iÅ¡ Konvencijos nuostatų aiÅ¡kinimo kilusi 3 kv. m minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto riba.

Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K ginčo laikotarpio metu vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimas pažeistas nebuvo. Kadangi pareiškėjui Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu buvo užtikrinamas minimalus gyvenamasis plotas, todėl skundo reikalavimas šiuo pagrindu nepagrįstas.

8. Pareiškėjas skunde nurodo, jog Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais. Tardymo izoliatorių gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimus nustato Eksploatavimo taisyklės, kurių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa, atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areÅ¡tinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015. Å ioje higienos normoje nėra nustatyti papildomi reikalavimai sanitarinio mazgo gyvenamojoje kameroje įrengimai. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktÄ , kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie bÅ«tų higieniÅ¡ki ir užtikrintų privatumÄ .

EŽTT 2015 m. sausio 27 d. sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieÅ¡ BulgarijÄ , nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniÅ¡kais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumÄ ; humaniÅ¡ka gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kÅ«no Å¡varÄ . LVAT praktikoje pripažįstama, kad tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiÅ¡kėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiÅ¡kai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigÅ«nams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ pažeidžiama (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017).

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas gyvenamosiose kamerose kartu su kitais asmenimis (dažniausiai dar su vienu asmeniu). Kaip nurodė LukiÅ¡kių TI-K, Å¡iose gyvenamosiose kamerose yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto atitverta 1,5 m sienele. Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė pagrindo nukrypti nuo LVAT suformuluotos praktikos vertinant sanitarinio mazgo izoliavimÄ nuo likusio kameros ploto.

Pažymėtina, jog iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus praneÅ¡imo „Dėl A. M. skundo“ (b. l. 18–19) matyti, jog LukiÅ¡kių TI-K priežiÅ«ros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, tačiau pareiÅ¡kėjas pagal bylos duomenis nei vienoje iÅ¡ atsakovės atstovo iÅ¡vardintų kamerų kalinamas nebuvo. Nesant duomenų, kad sanitarinis mazgas buvo pilnai atitvertas nuo gyvenamojo kameros ploto, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas ginčo laikotarpiu, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ buvo pažeista, todėl Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo reikalavimas pripažintinas pagrįstu.

9. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog kamerose buvo netinkamas drėgmės lygis. Sveikatos saugos reikalavimus laisvės atėmimo vietose, be kita ko, tardymo izoliatoriuose ir kalėjimuose, nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015. Å ios higienos normos 17 punkte nurodyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas); laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka (35 punktas).

Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 3 punktÄ , veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. PareiÅ¡kėjas skunde neneigia, kad galėjo kameras vėdinti per jose įrengtus langus, o LukiÅ¡kių TI-K atskira mechaninė gyvenamųjų kamerų vėdinimo ir kondicionavimo sistema nėra privaloma. Atsižvelgiant į tai, kad kamerose įrengti langai pritaikyti vėdinimui natÅ«raliu bÅ«du ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus, pareiÅ¡kėjo reikalavimas Å¡iuo pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi su skundais dėl jo laikymo sÄ lygų atitikimo sveikatos saugos ir higienos reikalavimams į Visuomenės sveikatos centrÄ , kuris atlieka valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę. Be to, pastebėtina, jog pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti pažeidimai dėl bendros kamerų bÅ«klės yra itin abstraktÅ«s. PareiÅ¡kėjas nenurodė nei kamerų numerių, kuriose pasireiÅ¡kė minėti pažeidimai, nei laikotarpių, kada buvo laikomas netinkamose kamerose, nei kitų aplinkybių, kurios leistų identifikuoti ir nustatyti galimus pažeidimus.

Pažymėtina, jog pareiga detalizuoti pažeidimus tenka bÅ«tent pareiÅ¡kėjui, teismas negali remtis hipotetiniais, neindividualizuotas bei nepagrįstais teiginiais. Todėl, teismo vertinimu, skunde pareiÅ¡kėjo nurodyti neatitikimai, susiję su bendra kamerų bÅ«kle ir tvarka, yra abstraktÅ«s ir nekonkretizuoti. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pareiÅ¡kėjo reikalavimai dėl higienos neatitinkančių laikymo sÄ lygų atmestini.

10. Pasak pareiÅ¡kėjo, kamerose nebuvo iÅ¡kvietimo mygtukų. Dėl Å¡io pareiÅ¡kėjo teiginio teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas skunde nedetalizavo, kuriose konkrečiai kamerose nebuvo įrengtas aliarminis iÅ¡kvietimas ir nenurodė, kokiu aspektu aliarminio iÅ¡kvietimo neįrengimas sukėlė jam neturtinę žalÄ . Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų susidÅ«ręs su grėsme, kurios bÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti pasinaudojus aliarminiu iÅ¡kvietimu ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. Teismas vertina, kad tokie pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, yra deklaratyvÅ«s, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad dėl aliarminio iÅ¡kvietimo neįrengimo pareiÅ¡kėjas patyrė iÅ¡gyvenimus. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas šį pareiÅ¡kėjo teiginį atmetė kaip nepagrįstÄ .

11. Taip pat pareiÅ¡kėjas skundėsi, kad dviejų aukÅ¡tų gultai įrengti netinkamai, nes nėra kopėtėlių tam, kad bÅ«tų galima užlipti į antrÄ aukÅ¡tÄ . Be to, pareiÅ¡kėjo teigimu, kamerose buvo pilna Å¡iukÅ¡lių, nebuvo pasirÅ«pinama, kad bÅ«tų laiku iÅ¡vežamos Å¡iukÅ¡lės. IÅ¡ kamerų buitinės atliekos Å¡alinamos, vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus patvirtintu Buitinių atliekų iÅ¡ gyvenamųjų patalpų Å¡alinimo tvarkos apraÅ¡u, kuriame nurodyta, kad suimtieji, nuteistieji kiekvienÄ dienÄ numatytu laiku iÅ¡ kamerų iÅ¡neÅ¡a buitines atliekas ir nuleidžia jas į buitinių atliekų kanalus, kuriais atliekos patenka į buitinių atliekų konteinerius.

Nuteistieji, atliekantys Å«kio darbus, kiekvienÄ dienÄ iÅ¡neÅ¡a atliekas iÅ¡ konteinerių į buitinių atliekų saugojimo aikÅ¡telę. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad kamerose buvo pilna Å¡iukÅ¡lių, kai tuo tarpu už tvarkÄ ir Å¡varÄ kamerose yra atsakingi kalintys asmenys, todėl jie turi tvarkyti savo gyvenamÄ sias patalpas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kamerose pareiÅ¡kėjas buvo vienas arba su dar vienu asmeniu, todėl nesuprantama, kodėl pareiÅ¡kėjas kildina žalos atsiradimo faktÄ Å¡iuo aspektu, kaltindamas atsakovės atstovÄ .

Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas pareiÅ¡kėjo teiginys dėl netinkamai įrengtų gultų (kopėtėlių nebuvimo), nes jis nedetalizuotas ir nekonkretus. Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiÅ¡kėjas susižalojo ar kilo kitų sveikatos sutrikdymo dėl patekimo į antrÄ gultų aukÅ¡tÄ .

13. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ , kadangi vien pažeidimo pripažinimo Å¡iuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors pripažintina, kad privatumo sanitariniame mazge (16 parų) trÅ«kumas sukėlė pareiÅ¡kėjui dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ . Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 straipsnio taikymo bei į anksčiau konstatuotÄ pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ , pažeidimo mastÄ bei intensyvumÄ , tai, kad pareiÅ¡kėjas įstaigoje buvo laikomas neilgai (19 parų), be to, kameroje pareiÅ¡kėjas buvo ir vienas, be kitų asmenų, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 100,00 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijų taikymo požiÅ«riu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir Å¡iuo požiÅ«riu yra teisingas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132–133 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. M. (A. M.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui A. M., iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 100,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų) neturtinei žalai atlyginti už jo netinkamÄ laikymÄ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas Gediminas Užubalis